Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės L. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. L. (S. L.) ieškinį atsakovei D. S. (buvusi L. L.) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas S. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. L., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, t. y. kad jis turi teisę matytis su vaiku kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 17 val.; netrukdomai bendrauti telefonu ir programa „Skype“; atostogauti su vaiku 14 dienų rugpjūčio mėn.; gauti visą informaciją apie vaiką.Nurodė, jog nutraukus santuoką ir esant ginčui dėl kreditinių įsipareigojimų, atsakovė nebesudaro jam sąlygų matytis su vaiku.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies. Teismo motyvai. Teismas nutarė nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgęs į tai, kad būtina užtikrinti nepilnamečio ieškovo sūnaus teisę bent minimaliai bendrauti su tėvu, sudaryti ieškovui galimybę bendrauti su nepilnamečiu vaiku, dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nutarė leisti ieškovui, kaip vaiko tėvui, gauti visą informaciją iš institucijų apie vaiko sveikatą, ugdymą ir pan. Teismas netenkino ieškovo prašymo nustatyti nepertraukiamą bendravimą su sūnumi 14 dienų rugpjūčio mėn. motyvuodamas tuo, kad tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė šiuo metu nėra būtina. Išaiškino, jog ji galėtų būti taikoma, jei bylos nagrinėjimas užsitęstų per ilgai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė L. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nustatyta laikina bendravimo tvarka, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo. Skundo motyvai. Teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo nepranešęs jai. Tokiu būdu jai buvo užkirsta galimybė teikti savo paaiškinimus ir atsikirtimus. Teismas nustatė laikiną bendravimo su vaiku tvarką neatsižvelgęs į aplinkybes, kad ieškovas 2014 m. pavasarį paliko šeimą ir dingo, slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų, galimai dalyvavo teroristinėje veikloje, galimas žmonių žudymas, narkotinių medžiagų vartojimas. Ieškovas ne tik nebendravo su vaiku, bet ir nevykdė savo pareigos jį išlaikyti. Vaikas jo beveik nepažįsta, todėl tokia nustatyta bendravimo tvarka gali pažeisti vaiko interesus ir jį traumuoti. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9159-391/2017 dėl ieškovo S. L. tėvystės neterminuoto apribojimo.Atsakovė skunde prašė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai.2017 m. kovo 29 d. atsakovė pateikė teismui prašymą paskirti bylą dėl atskirojo skundo reikalavimų išsprendimo nagrinėti skubos tvarka, ginant nepilnamečio vaiko interesus.2017 m. kovo 30 d. atsakovė teismui pateikė papildomus paaiškinimus ir nurodė, jog 2017 m. kovo 28 d. parengiamojo posėdžio metu buvo nustatyta, kad skundžiama nutartis praktikoje negali būti vykdoma, nes mažametis visiškai nepažįsto ieškovo, todėl jų pasimatymuose turėtų dalyvauti specialistai. Tą pačią aplinkybę patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė. Ieškovas teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė jo netenkinti. Atsiliepimo motyvai. Laikina bendravimo tvarka nustatyta atsižvelgus į tai, jog tarp šalių yra konfliktinė situacija, patiems susitarti nepavyksta, buvo išnaudotos visos galimybės geranoriškai susitarti dėl galimybės matytis su vaiku. Bylos nagrinėjimas gali užtrukti, o jis, kaip tėvas, turi teisę matytis su vaiku. Nenustačius laikinos bendravimo tvarkos būtų užkirsta galimybė formuotis jo ir sūnaus ryšiui. Paaiškino, kad nesiekia kenkti savo vaikui, todėl nors ir skundžiamą nutartį vykdyti perdavė antstolei B. T., tačiau neprašė jos, kad vykdant teismo nutartį vaikas būtų paimamas priverstinai. Tiesiog prašė antstolės tarpininkauti bandant susisiekti su atsakove, susitarti dėl laiko ir vietos, kada jis galėtų pamatyti sūnų ir pabendrauti su juo bent jau viešoje vietoje – vaikų žaidimo aikštelėje ar bet kur kitur. Apeliantės nurodytas argumentas, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9159-391/2017 dėl jo tėvystės neterminuoto apribojimo, jam nėra žinomas. Nėra gavęs jokių šios bylos procesinių dokumentų, yra pateikęs prašymą dėl prieigos prie elektorinės bylos suteikimo, tačiau iki šios dienos prašymas nėra išnagrinėtas.Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai ginčo apeliacine tvarka pagal apelianto atskirąjį skundą dėl tarpinio procesinio sprendimo teisinį rezultatą nulemia teisiniai faktai, atsiradę po teismo tokio procesinio sprendimo priėmimo. Pavyzdžiui, toks teisinis faktas gali atsirasti teismo kito procesinio sprendimo, kuris priimtas po apeliacine tvarka ginčijamo procesinio sprendimo priėmimo, pagrindu, jei naujai priimtu procesiniu sprendimu išsprendus klausimą, neliko nagrinėjamos apeliacinės bylos objekto. Apeliantė prašė skundžiamą teismo nutartį panaikinti, nes pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo be jos ar specialistų tvarka gali traumuoti mažametį vaiką. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-3290-512/2017 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą ir pakeitė 2017 m. sausio 27 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nurodydamas, kad ieškovas gali matytis su mažamečiu vaiku A. L., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą per dvi savaites – ketvirtadieniais psichologinėje tarnyboje biudžetinėje įstaigoje Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, kodas 142143027, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kartu dalyvaujant atsakovei D. S. (L. L.). Teismas nutarė leisti šią nutartį vykdyti skubiai. Esant tokiai situacijai, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pagal apeliantės L. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties, kuria nustatyta laikina bendravimo tvarka, neliko apeliacijos objekto – iki skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pirmosios instancijos teismas pats pakeitė skundžiamą nutartį. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Todėl apeliacinis procesas pagal apeliantės atskirąjį skundą yra nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).Atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Apeliantė, pateikdama atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teismui, sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį (žyminį mokestį sumokėjo fizinis asmuo V. K.). Kadangi apeliacinis procesas pagal atsakovės atskirąjį skundą yra nutrauktinas CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, apeliantei grąžintinas 21 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovės L. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties.

Grąžinti atsakovei L. L. 21 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2017 m. vasario 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 691 AB „Swedbank“ (žyminį mokestį sumokėjo fizinis asmuo V. K.).