- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2A-386-864/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- D. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Š. patikslintą ieškinį atsakovui D. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei atsakovo D. M. priešieškinį ieškovei R. Š. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvada teikianti institucija byloje – Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. Š. (toliau ir ieškovė, motina) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui D. M. (toliau ir atsakovas), prašydama: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškove (motina); 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės sąskaitą banke, pavedant ieškovei išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise; 3) priteisti iš atsakovo 3 627 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimą; 4) nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2015 metais susipažino su atsakovu ir palaikė draugiškus santykius; po kurio laiko šalių bendravimas peraugo į tvirtą draugystę. Teigė, kad ieškovė nuosavybės teise asmeninėmis lėšomis įsigijo 1/2 dalį buto iš buvusios atsakovo draugės, kita 1/2 dalis buto nuosavybės teise priklausė atsakovui. Paaiškino, kad šiame bute apsigyveno ieškovė su sūnumi iš pirmos santuokos ir atsakovas. Ieškovės teigimu, pradėjus gyventi kartu dėl neadekvataus ir nekontroliuojamo atsakovo elgesio santykiai tarp šalių pašlijo. Paaiškino, kad 2016 metų pabaigoje ieškovė pastojo ir neketino gyventi su atsakovu, tačiau atsakovas įkalbėjo ją tęsti santykius ir kartu auginti vaiką. Anot ieškovės, nėštumo metu šalių bendravimas tapo itin įtemptas, kadangi tuo laikotarpiu atsakovo elgesys kardinaliai pasikeitė, atsakovas tapo dar agresyvesnis. Paaiškino, kad ieškovė prašė atsakovo išvažiuoti iš bendro buto, leisti jai ramiai išnešioti kūdikį, tačiau atsakovas į ieškovės prašymus nereagavo. Teigė, kad ieškovei išsikrausčius iš bendro buto atsakovas pradėjo ją terorizuoti, reikalavo grįžti, grasino savižudybe. Nurodė, kad ieškovė dėl patiriamo terorizavimo ir psichinio smurto kreipėsi į policiją.
3. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus K. M. (toliau ir sūnus, sūnus K., nepilnametis sūnus). Anot ieškovės, dėl nuolatinio streso dėl atsakovo veiksmų, šalių nepilnametis sūnus gimė anksčiau laiko, turi sveikatos sutrikimų –(duomenys neskelbtini).
4. Paaiškino, kad nepaisant to, siekdama užtikrinti vaiko interesus gyventi pilnoje šeimoje, ieškovė nutarė pabandyti su atsakovu pagyventi kartu, atsakovas atsikraustė gyventi pas ją, tačiau bendras gyvenimas buvo nesuderinamas su vaikų interesais, dėl atsakovo agresyvumo ir neadekvataus elgesio, ne tik prieš ieškovę bet ir prieš vaikus. Anot ieškovės, atsakovo nuolat keliami konfliktai, neigiamai įtakojo vaikus. Teigė, kad 2018 m. birželio 17 d. ir 2019 m. vasario 5 d. atsakovas sumušė ieškovę; atsakovo smurto protrūkis vyko nepilnamečių vaikų akivaizdoje; dėl įvykių ieškovė kreipėsi į policiją. Teigė, kad atsakovui pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nesunkaus kūno sužalojimo; atsakovas laikinai sulaikytas, jam taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat uždrausta lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje bei artintis prie jos arčiau nei 10 metrų atstumu.
5. Paaiškino, kad Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau ir Tarnyba) specialistai 2019 m. kovo 6 d. gavo duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį susitikimo su vaiku metu ir savo iniciatyva taip pat kreipėsi į policiją dėl atsakovo elgesio.
6. Ieškovė pažymėjo, kad po 2019 m. vasario 5 d. įvykusio atsakovo smurto protrūkio, jis pradėjo nepagrįstai skųsti ieškovę Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, rašydamas melagingus skundus, neva, ieškovė draudžia atsakovui matytis su nepilnamečiu sūnumi K. Ieškovės teigimu, nors šalys sutarė dėl laikinos atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarkos, atsakovas šios tvarkos nesilaikė, vėliau pradėjo melagingai kaltinti ieškovę, kad ji varžo jo ir sūnaus bendravimą. Pasak ieškovės, ji ne kartą savo iniciatyva siūlė atsakovui susitikimų su sūnumi laiką, atsižvelgdama į sūnaus amžių, tačiau atsakovas su siūlymais nesutiko, argumentuodamas tuo, kad dirba. Šalys ir toliau bandė taikiai tartis dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, tačiau susitarti nepavyko.
7. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ieškovė nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nėra.
8. Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ieškovė nurodė, kad atsakovo ir vaiko tarpusavio bendravimo tvarka yra būtina, siekiant išvengti nereikalingų ambicijomis grindžiamų manipuliacijų dėl vaiko. Ieškovė pažymėjo, kad šiuo metu yra nuolat terorizuojama atsakovo, kadangi nesant jokios teismo patvirtintos bendravimo tvarkos ir šalims nesutariant dėl bendravimo, atsakovas kada nori pareikalauja, jog jam patogiu laiku būtų leista matytis su sūnumi, o ieškovei dėl objektyvių priežasčių nesutikus ir nurodžius kitą susitikimo laiką, nuolat grasina ieškovei skundais. Pažymėjo, kad atsakovas buvo išvežęs vaiką parai be jokio sutarimo; taip pat atsakovas grasina atimti sūnų iš ieškovės.
9. Dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui K. priteisimo ieškovė nurodė, kad būtiniesiems nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį reikia 1 095 Eur sumos, kurią sudaro išlaidos: maistui – 200 Eur, sauskelnėms ir higieninėms drėgnoms servetėlėms – 80 Eur, auklei – 500 Eur, higienos prekėms – 30 Eur, vaistams ir vitaminams 55 Eur, drabužiams ir avalynei 80 Eur, laisvalaikiui – 50 Eur, kurui – 80 Eur, buto nuomos ir komunalinių mokesčių dalis – 200 Eur, baseino treniruotės – 70 Eur. Ieškovės teigimu, vaikas turi specialiųjų poreikių, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
10. Ieškovė nurodė, kad iki 2019 m. gegužės 2 d. buvo vaiko priežiūros atostogose, o nuo 2019 m. birželio 1 d. pradėjo dirbti. Paaiškino, kad ieškovė turi savo įmonę, dirba privačiame sektoriuje ir teikia paslaugas, todėl po ilgos pertraukos ieškovei reikalingas laikas tam, kad vėl pradėtų gauti iki motinystės atostogų turėtas, pastovias pajamas ir tokiu būdu užtikrintų savo bei nepilnamečio sūnaus K. tinkamą materialinį aprūpinimą. Tuo tarpu atsakovas nuolat dirba samdomą darbą, jo pajamos pastovios, tačiau jis neprisideda prie vaiko išlaikymo, nepadeda ieškovei užtikrinti tinkamą vaiko gerovę. Pasak ieškovės, nors atsakovas deklaruoja gaunantis tik minimalias pajamas, tačiau jis yra jaunas ir sveikas vyras, kuris privalo imtis pastangų surasti labiau apmokamą darbą. Atsižvelgdama į vaiko poreikius, ieškovė prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą sūnui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
11. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo ieškovė nurodė, kad atsakovas net gyvendamas kartu deramai neprisidėjo prie sūnaus auginimo, neskyrė jam išlaikymo, jo neprižiūrėjo. Ieškovės teigimu, šalys bendrų finansų (bendro ūkio) nuo vaiko gimimo niekada nevedė. Pasak ieškovės, pastaroji visada išlaikė savo vaikus ir jais rūpinosi. Nurodė, kad atsakovas išlaikymą sūnui pradėjo teikti tik nuo 2019 m. vasario 21 d., todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. sausio mėn., t. y. už 17 mėnesių.
Atsiliepimas
12. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės prašomo priteisti išlaikymo sūnui dydžiu, išlaikymo įsiskolinimu ir prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Sutiko, kad ginčo dėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos su ieškove nėra.
13. Pasisakydamas dėl bendravimo tvarkos nustatymo atsakovas nurodė, kad su ieškovės siūloma tvarka atsakovas nesutinka, kadangi ji, visų pirma, neatitinka vaiko interesų, taip pat riboja galimybę atsakovui bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime.
14. Pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio atsakovas nurodė, kad ieškovės nurodoma 1 095 Eur vaiko poreikiams per mėnesį tenkanti suma yra nepagrįsta ir neįrodyta.
15. Paaiškino, kad ieškovė turi jai su atsakovu dalinės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), kuriame šalys negyvena, butas yra pilnai įrengtas, todėl ieškovė gali gyventi bute ir jai nėra jokio poreikio nuomotis kitą būstą. Teigė, kad ieškovė nepateikė buto nuomos sutarties ir nuomos mokėjimą pagrindžiančių dokumentų, taip pat nenurodė jokių aplinkybių kodėl negyvena jai priklausančiame bute. Pažymėjo, kad ieškovė pateikia įvairių prekių pirkimo kvitus, tačiau iš jų matyti, kad dalis pirktų prekių nėra susiję su dviejų metų amžiaus vaiko poreikių tenkinimu (kava, kiaulienos kumpis, dešros, kanalizacijos valiklis, šokoladiniai gaminiai, Kijevo kotletai, alus). Anot atsakovo, kadangi ieškovė augina dar vieną sūnų, nėra aišku kiek iš nurodytų produktų ir prekių tenka būtent šalių mažamečiam sūnui, kiek ieškovei ir kitam jos sūnui. Atsakovo nuomone, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šalių nepilnametis sūnus nuolat sirgtų ir jam kas mėnesį reikėtų 55 Eur vaistams ir vitaminams, taip pat nepateikė vaistų receptų, šeimos gydytojų nurodymų, pirkimo kvitų, kas leistų suskaičiuoti tokią sumą per mėnesį. Teigė, kad patikslintame ieškinyje nurodoma, kad sūnaus auklei išleidžiama 500 Eur per mėnesį, tačiau pridedami pinigų mokėjimo kvitai yra už ieškovės kito sūnaus M. auklę. Nurodė, jog net ir laikant, kad šalių sūnų prižiūrėjo ta pati auklė, matyti, kad už balandžio mėn. auklei sumokėta 40 Eur, liepos mėn. 50 Eur ir birželio mėn. 40 Eur, todėl nėra aišku iš kur ieškovė gauna 500 Eur vidurkį auklės paslaugoms. Atsakovo nuomone, samdyti auklę nėra jokio poreikio. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad per mėnesį išleidžia 30 Eur higienoms prekėms ir atskirai 80 Eur sauskelnėms bei drėgnoms servetėlėms. Be to, pasak atsakovo, jeigu ieškovė tinkamai auklės sūnų, sauskelnių artimiausiu metu jam nereikės. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė kaip vaiko poreikiams per mėnesį gali tekti 80 Eur išlaidų kurui. Teigė, jog įvertinus kuro kainas, už 80 Eur sūnus jo poreikiais turėtų būti vežamas mažiausiai 500 km per mėnesį. Atsakovo nuomone, ieškovė nenurodo kur vaiko pagrindiniams poreikiams tenkinti ji važiuoja tokį atstumą kas mėnesį, nepateikė kuro išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Ieškovė nepagrindžia ir kitų išlaidų laisvalaikiui, baseinui, rūbams ir kt. Be to, ieškovės prašomo priteisti 400 Eur išlaikymo atsakovas negalėtų teikti, kadangi ši suma iš esmės sudarytų visas jo faktiškai gaunamas mėnesines pajamas ir jis turėtų išgyventi už 30 Eur per mėnesį. Teigė, jog atsakovas ir dabar sūnaus išlaikymui skiria mažiausiai 200-220 Eur per mėnesį, taip pat papildomai prisideda nupirkdamas jam rūbų.
16. Paaiškino, kad atsakovas šiuo metu yra priverstas skolintis lėšas, kad padengtų jam tenkančio kredito už butą dalį, šias lėšas jam skolina jo tėvas, kaip ir padeda jam nuomotis būstą, kad ieškovė viena galėtų gyventi šalių bendrame bute, nors to ji nedaro. Teigė, jog atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)” vadybininku, jo gaunamas mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius – 430,90 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad turi automechaniko specialybę, kuri nėra gerai apmokama, tačiau atsakovas šiuo metu derasi dėl atlyginimo padidinimo esamoje darbovietėje. Teigė, kad atsakovas neturi vertybinių popierių, meno dirbinių, transporto priemonių ir kito vertingo turto. Atsakovo turimas nekilnojamasis turtas yra: 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas bankui paskolos sutarties užtikrinimui, kurios pagrindu atsakovas turi galiojančią 42 000 Eur prievolę; atsakovas taip pat turi 140/414 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė apie 1 300 Eur, 140/861 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė apie 4 000 Eur, tačiau, pasak atsakovo, nurodyto nekilnojamojo turto vertė neatitiktų realios rinkos kainos, ji būtų ženkliai mažesnė, kadangi turtas yra dalinėje nuosavybėje, draustinyje. Atsakovo teigimu, šiuo metu jo teikiamas 200-220 Eur išlaikymas yra pakankamas įvertinus tiek vaiko poreikius, tiek tėvų turtinę padėtį. Pažymi, kad visuomet sutinka ir sutiks prisidėti prie sūnaus išlaikymo kiek tik leis jo turtinė padėtis.
17. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą, nurodė, kad visada teikė išlaikymą sūnui, kadangi priešingai nei ieškovė, jis turėjo pastovias pajamas, o šalims 2019 m. vasario 5 d. pradėjus gyventi skyrium, atsakovas nuolat teikė išlaikymą kas mėnesį pervesdamas po 200 Eur į atsakovės sąskaitą. Teigė, jog toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi minėtą laikotarpį šalys, nors ir nesusituokę, gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį; išlaikymas gali būti priteistas tik nuo tada kai šalys pradėjo gyventi skyrium. Nurodė, kad, priešingai nei teigia ieškovė, būtent atsakovas iš esmės išlaikė šalių nepilnametį sūnų, taip pat prisidėjo ir prie kito ieškovės sūnaus išlaikymo, kadangi šalims gyvenant kartu tik jis turėjo pastovų darbą ir pajamas. Paaiškino, kad natūralu, jog asmenims kuriant santykius ir gyvenant kartu, maisto produktai, higienos prekės ir kiti dalykai perkami bendrai, o ne atskirai kiekvienam iš jų. Ieškovė neįrodė, kad tik ji išlaikė sūnų, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, taip pat neįrodė, jog atsakovas gyvendamas kartu visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Pasak atsakovo, ieškovė klaidingai nurodo, kad šalys faktiškai negyveno kartu nuo 2018 m. birželio 17 d., atsakovo teigimu, tarp šalių vyko normalus ir šiltas bendravimas iki pat 2019 m. vasario mėn.
Šalies argumentai
18. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti jo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teigė, jog jo siūlomos bendravimo tvarkos nustatymas leistų užtikrinti nepilnamečio sūnaus teises matytis ir bendrauti su tėvu, išlaikyti tarpusavio ryšį, bendrauti su artimais giminaičiais, o ir atsakovui leistų aktyviau dalyvauti sūnaus auklėjime ir ugdyme.
Atsiliepimas
19. Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su priešieškiniu, prašo jį atmesti, o ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Pasak ieškovės, atsakovo elgesys žalingas vaiko interesams ir kelia tiek fizinę, tiek psichologinę grėsmę vaikui, dėl to tėvo bendravimas su vaiku turi būti siaurinamas iki pasikeis tėvo elgesys.
20. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalių šeima Tarnybai yra žinoma, nepilnamečiam sūnui K. buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis, šeimai taikoma atvejo vadyba. Ieškovė nuomojasi trijų kambarių butą su visais patogumais. Būstas tvarkingas ir švarus, yra reikiami baldai, buitinė technika. K. turi savo lovytę mamos miegamajame, ugdymo priemones, žaislus, kitus daiktus. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“jos gaunamos mėnesio darbo pajamos – 950 Eur. Abiem vaikams mokama 100 Eur valstybės išmoka, sūnui M. mokamas 220 Eur išlaikymas. Ieškovės teigimu, ji su atsakovu gyvena skyrium nuo 2019 m. vasario mėn., atsakovas K. teikia 200 Eur išlaikymą. Nepilnametis K. ugdymo įstaigos nelanko, ugdomas namuose. Motinos darbo metu, vaiką prižiūri auklė. Berniukui nustatyta alergija, reikalinga specialistų priežiūra ir konsultacijos. Tarnyba, atsižvelgusi į vaiko interesus, į tai, kad tėvams pradėjus gyventi skyrium nepilnametis liko gyventi su motina, kuri juo tinkamai rūpinasi, mano, jog nepilnamečio K. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaiko interesus. Tarnybos nuomone, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės galimai užtikrintų būtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį. Nustačius, kad atsakovas neteikė vaikui išlaikymo, iš jo priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas. Tarnyba pažymėjo, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais. Pareiga reiškia tinkamą vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Tarnybos vertinimu, ieškovės siūloma patikslinta tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka gali riboti vaiko teisę maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, ir vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų vienodai. Tarnybos teigimu, priešieškiniu prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. tvarka yra platesnė, galimai labiau užtikrintų geriausius vaiko interesus ir teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, saugų ryšį su abiem tėvais, labai svarbu, kad nepilnametis jaustų, jog abu tėvai vienodai prieinami ir lankstūs, juo rūpinasi, domisi ir globoja. Tėvams pagarbiai ir geranoriškai laikantis minėtos bendravimo tvarkos, galėtų būti užtikrinta nepilnamečio teisė nuolat ir maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei sudarytų sąlygas tėvui nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 23 d. sprendimu nutarė ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš esmės, t. y. 1) nustatė sūnaus K. gyvenamąją vietą su jo motina; 2) nustatė atsakovo ir sūnaus K. bendravimo tvarką, pagal kurią: atsakovas iki kol sūnus pradės lankyti mokymosi įstaigą bendrauja su sūnumi kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir (ar) iš jo ugdymo įstaigos 17.00 val. ir grąžindamas tos pačios dienos ne vėliau kaip 20.00 val.; atsakovas bendrauja su sūnumi K. kas antrą savaitgalį, paimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžina vaiką tos pačios savaitės sekmadienį į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.00 val.; tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaiku metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaiko pasirengimą ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse; atsakovas kiekvienais metais praleidžia su nepilnamečiu sūnumi ne trumpesnes kaip 7 (septynių) ir ne ilgesnes kaip 14 (keturiolikos) dienų nepertraukiamas vasaros atostogas, likusi atsakovo atostogų dalis skaidoma rudens, žiemos ir pavasario mėnesiams, šio laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinęs su motina raštu prieš 30 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios, pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą suderintą dieną 10.00 val. ir grąžina paskutinę suderintą dieną 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą; nepilnamečiam sūnui pradėjus lankyti mokymosi įstaigą atsakovas kiekvienais metais praleidžia su nepilnamečiu sūnumi ne trumpesnes kaip 14 (keturiolikos) ir ne ilgesnes kaip 21 (dvidešimt vienos) dienos nepertraukiamas vasaros atostogas, likusi atsakovo atostogų dalis skaidoma rudens, žiemos ir pavasario mėnesiams, šio laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinęs su motina raštu prieš 30 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios, pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą suderintą dieną 10.00 val. ir grąžina paskutinę suderintą dieną 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą; tiek motina, tiek tėvas gali išvykti su sūnumi K. atostogoms ne ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui į užsienio valstybes, šio laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinę vienas su kitu raštu prie 14 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios. Šiame punkte nurodytam išvykimo tikslui tėvo (motinos) sutikimas nėra būtinas; sūnui susirgus, motina privalo iš anksto informuoti tėvą apie vaiko ligą ir netrukdyti atsakovui lankyti sūnų ligos atveju jo (sūnaus) buvimo vietoje. Tuo atveju jei sūnaus lankymas nėra galimas ir sutampa su tėvo bendravimo dienomis, tėvo ir sūnaus bendravimas nukeliamas iki sūnaus pasveikimo; atsakovas kiekvienais metais praleidžia savo gimtadienį (duomenys neskelbtini) ir tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) su nepilnamečiu sūnumi, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė. Tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos jam priklausančios dienos 10.00 val. ir grąžina tą pačią dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą; nepilnametis sūnus kiekvienais metais praleidžia motinos gimtadienį (duomenys neskelbtini) ir motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė; nepilnamečio sūnaus gimtadienio (duomenys neskelbtini) tėvai susitaria pagal galimybes praleisti su nepilnamečiu sūnumi kartu. Tėvams nepavykus susitarti, kas antrais metais, pradedant nuo sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. neporiniais metais, nepilnamečio sūnaus K. gimtadienio dieną atsakovas praleidžia su nepilnamečiu sūnumi. Poriniais metais šiame punkte nurodytą dieną nepilnametis šalių sūnus praleidžia su motina. Būdami su vaiku abu tėvai, priklausomai nuo to, kurią savaitės dieną išpuola gimtadienis, turi užtikrinti vaiko dienotvarkę ir rėžimą. Abu tėvai sudaro galimybę kitam tėvui pasveikinti vaiką su gimtadieniu; kas antrais metais, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. neporiniais metais, Šv. Kūčias ir Kalėdas gruodžio 24-26 dienomis atsakovas praleidžia su nepilnamečiu sūnumi, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė. Tėvas sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes nepilnametis šalių sūnus praleidžia su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė; kas antrais metais, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. poriniais metais, Naujuosius Metus gruodžio 31 dieną ir po jų einančių metų sausio 1 dieną atsakovas praleidžia su nepilnamečiu sūnumi, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė. Tėvas sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes nepilnametis šalių sūnus praleidžia su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė; kas antrais metais, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. neporiniais metais, Šv. Velykas (Velykų sekmadienis ir pirmadienis – kilnojamoji data) atsakovas praleidžia su nepilnamečiu sūnumi neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė. Tėvas sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes nepilnametis šalių sūnus praleidžia su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė; tiek motina, tiek tėvas jai (jam) skirtu bendravimo su sūnumi bendravimo metu užtikrina sūnaus bendravimą su tos šalies tėvais (seneliais) ir kitais tos šalies giminaičiais; motina neturi teisės su sūnumi K. išvykti gyventi į užsienį be tėvo raštiško sutikimo; motina užtikrina savo bendravimą su vaiko tėvu telefonu ir (ar) kitomis priemonėmis dėl tėvo ir vaiko bendravimo laiko ir tvarkos; tiek motina, tiek tėvas bendrauja su sūnumi telefonu, telekomunikacijos priemonėmis nekliudomai abiejų sutartu laiku; tėvai (motina ir tėvas) apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute; pasikeitus tėvų ir ateityje sūnaus telefonų numeriams, adresams, gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo; tiek motina, tiek tėvas įsipareigoja vienas kitam nedaryti kliūčių dėl bendravimo su sūnumi K., išduoti visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai nustato abiejų tėvų sutikimo būtinybę; 3) priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui K. po 240 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. liepos 22 d.) iki sūnaus pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Į šią sumą įskaitytinos atsakovo ieškovei pervestos sumos, skirtos nepilnamečio sūnaus K. išlaikymui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį; 4) nustatė, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina; 5) sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipė vykdyti skubiai. Išaiškino, kad skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo; 6) kitą ieškinio dalį atmetė; 7) priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 1 585,45 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 8) sprendimui įsiteisėjus, panaikino civilinėje byloje Nr. e2-1087-1094/2020 2019 m. liepos 30 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
22. Teismas sprendė, kad byloje surinkta medžiaga patvirtina, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje, dėl ko ieškovės prašymą nustatyti šalių sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ja tenkino.
23. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad taikęs laikinąsias apsaugos priemones, teismas iš dalies sureguliavo tėvų tarpusavio nesutarimus dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo bendravimas su sūnumi kenktų nepilnamečio interesams, vaikas noriai bendrauja su tėvu; Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad nuo to laiko kai buvo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka, Tarnyba nebuvo gavusi nė vieno pranešimo, jog bendravimo tvarka būtų nevykdoma ar nustatyta bendravimo tvarka kenktų vaiko interesams, duomenų, kad nepilnamečio vaiko pasilikimas pas atsakovą su nakvyne darytų neigiamą įtaką vaiko interesams, taip pat nėra. Teismas, atsižvelgdamas į sprendimo 23-24 punktuose nurodytas nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad byloje nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus, kuriais ji prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, pagal kurią būtų nustatytas 4-5 mėnesių pereinamasis bendravimo laikotarpis, be nakvynių. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesutiko su ieškovės atstovės teismo posėdžio metu pateiktais argumentais, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra standartinė, tuo tarpu ieškovės individualizuota, labiau orientuota į vaiko interesus, nes atsakovas dirba iki 18 val., taigi atsakovo siūloma bendravimo tvarkos dalis paimti vaiką iš gyvenamosios vietos 17 val. neįgyvendinama. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog nėra pagrindo taip pat sutikti su ieškovės atstovės teigimu, jog siekiant užtikrinti tvirtą ryšį tarp tėvo ir vaiko, nereikia paimti vaiko vien tam, kad su vaiku visą darbo dieną praleistų auklė, o tėvas tik vakare skirtų vaikui laiko. Teismas kaip nepagrįstus laikė ir ieškovės atstovės argumentus, jog atsakovas neturi nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kurioje, be kita ko, numatytas bendravimas su seneliais ar kitais trečiaisiais asmenimis, nes tokia tvarka atsakovas piktnaudžiauja vaiko teisėmis, skundžiamame sprendime, be kita ko, pažymėdamas, jog giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais, byloje nėra duomenų, kad vaiko bendravimas su artimais jam giminaičiais kenktų sūnaus interesams. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog atsižvelgia į šalių sūnaus K. amžių, į tai, jog prašymas dėl 21 dienos vasaros atostogų nepertraukiamo laikotarpio turėtų būti tenkinamas iš dalies, šį laikotarpį išskaidant, bei į tai, kad skyrium gyvenantis tėvas bendrauja su sūnumi pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką, taigi tarp sūnaus ir tėvo yra susiformavęs nenutrūkstamas tarpusavio ryšys, nuolatinis ir tiesioginis bendravimas su atsakovu atitinka vaiko interesus.
24. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog, ieškovės teigimu, būtiniesiems nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti vidutiniškai per mėnesį reikia 1 095 Eur sumos, o tuo tarpu atsakovas šią sumą vertino kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog šalių sūnui sprendimo priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini), vaikas ugdomas namuose. Teismo vertinimu, iš pinigų priėmimo kvitų matyti, kad jie išrašyti sumokėti už vaiko priežiūrą, atitinkamai: 2019 m. gegužės 16 d. – 225 Eur, 2019 m. gegužės 30 d. – 225 Eur, 2019 m. birželio 13 d. – 250 Eur, 2019 m. birželio 27 d. – 250 Eur, tačiau nenurodyta už kurio vaiko priežiūrą, nes ieškovė augina ir savo sūnų M. iš pirmos santuokos. Teismas taip pat pažymėjo, jog iš byloje esančių mokėjimo kvitų nustatyta, kad jie išrašyti sumokėti už pamokas, atitinkamai: 2019 m. balandžio 3 d. – 40 Eur, 2019 m. gegužės 8 d. – 40 Eur, 2019 m. birželio 5 d. – 40 Eur, 2019 m. liepos 3 d. – 50 Eur, tačiau iš jų taip pat nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti, kuriam ieškovės sūnui buvo suteiktos paslaugos, ar M. iš pirmos santuokos, kuriam tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai pamokos, ar jaunėliui K., kuriam tuo metu buvo beveik (duomenys neskelbtini) metai, ugdymo veikla. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad iš ieškovės pateiktų įvairių prekių pirkimo kvitų matyti, jog dalis prekių nėra susijusi su mažamečio maitinimu, o kadangi ieškovė augina dar vieną sūnų, tai nėra aišku kiek iš nurodytų produktų ir prekių tenka būtent šalių mažamečiam sūnui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog, viena vertus, be abejo, vaikas turi gauti visavertę mitybą, o, kita vertus, ieškovė nepagrindė, kad sūnaus K. maistui per mėnesį išleidžia 200 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos išlaidos maistui neatitinka protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų, dėl ko teismas padarė išvadą, kad šalių sūnui tenkanti minėtų išlaidų dalis sudaro 120 Eur per mėnesį.
25. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino ir ieškovės nurodomas išlaidas sauskelnėms ir higieninėms drėgnoms servetėlėms – 80 Eur, nurodydamas, kad, manytina, jog šalių (duomenys neskelbtini) sūnui sauskelnių poreikis nereikalingas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių, racionali ir pagrįsta vaiko aprangai ir avalynei reikalinga suma per mėnesį pripažintina 50 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat pažymėjo, jog nors ieškovė nurodė, kad patiria išlaidų vaiko sveikatos priežiūrai – vaistams ir vitaminams 55 Eur, tačiau nepateikė vaistų receptų, šeimos gydytojų nurodymų, pirkimo kvitų, kas leistų suskaičiuoti tokią sumą per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių vaikas turi specialių poreikių – iš byloje esančio 2019 m. spalio 10 d. alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijos išrašo matyti, jog jam nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), todėl odos priežiūrai reikalingi kremai ir emolientai; naujesnių medicininių duomenų į bylą nepateikta. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikai paprastai bent keletą kartų per metus serga, reikalingos ir profilaktikos priemonės, sprendė, kad išlaidos vaistams ir pan. vidutiniškai per mėnesį yra 20-30 Eur.
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog išlaidos, tokios kaip transportui, komunaliniams mokesčiams, laisvalaikiui, baseino treniruotėms, nors ir nėra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, tačiau yra susijusios su teisės į būstą užtikrinimu, minimaliais kiekvieno asmens poreikiais, vaiko papildomo ugdymo poreikiais, tačiau, teismo vertinimu, jos nėra protingo dydžio.
27. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju teismas ieškovės nurodytas sumas vertina atsižvelgdamas į protingumo kriterijų, išlaidų būtinumą, realumą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys vaikų išlaikymui turi skirti ne mažiau kaip 540 Eur per mėnesį.
28. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės turtinę padėtį, nustatė, kad ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini); ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovei nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. suteiktos vaiko priežiūros atostogos, iki 2019 m. liepos 31 d. jos gaunamos pajamos – 516,77 Eur motinystės pašalpa; o nuo 2019 m. gegužės 1 d. gaunamos 555 Eur pajamos (neatskaičius mokesčių) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“; ieškovė turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims (hipoteka). Sprendime taip pat nurodoma, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6707-726/2014 nutraukta pareiškėjų R. Š. ir A. Š. santuoka bendru sutikimu ir patvirtinta šalių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys, be kita ko, susitarė, kad nepilnamečio vaiko M. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su motina R. Š., o A. Š. įsipareigoja sūnaus išlaikymui mokėti 289,62 Eur, iš kurių 144,81 Eur skirti vaiko lankomai ugdymo įstaigai VŠĮ „duomenys neskelbtini“ darželiui apmokėti; teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimu nepilnamečiui M. išlaikymo dydis pakeistas, priteisiant iš A. Š. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki M. Š. pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad iš Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 7 d. išvados Nr. (8.1.27E) 1SD-5459 turinio nustatyta, kad ieškovės abiem vaikams mokama 100 Eur valstybės išmoka.; duomenų, kad ieškovė turi dar kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, ar turi netekto darbingumo lygį, byloje nėra.
29. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, nustatė, kad atsakovas turi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas bankui paskolos sutarties užtikrinimui, kurios pagrindu atsakovas turi galiojančią 42 000 Eur prievolę; 140/414 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kurių vertė apie 1 300 Eur; 140/861 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kurių vertė apie 4 000 Eur; atsakovas registruotų transporto priemonių neturi. Teismas taip pat nustatė, kad nuo 2016 m. gegužės 17 d. atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o gaunamos pajamos 650 Eur (neatskaičius mokesčių). Teismo posėdžių metu atsakovas nurodė, kad šiuo metu jo gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 700 Eur. Sprendime taip pat nurodyta, jog duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos jo darbingumo lygiui ir (ar) mažesnes galimybes susirasti geriau apmokamą darbą byloje nėra; atsakovas neturi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų.
30. Teismas, atsižvelgdamas į sprendime nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, nepilnamečio vaiko amžių (šiuo metu berniukui yra 3 metai ir keli mėnesiai) ir poreikius, į abiejų tėvų turtinę padėtį, sprendė, kad iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistinas išlaikymas po 240 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, tėvų galimybėms ir pastangoms, nepažeis socialinio teisingumo. Be kita ko, sprendime taip pat nurodoma, jog į šią sumą įskaitytinos atsakovo ieškovei pervestos sumos, skirtos nepilnamečio sūnaus išlaikymui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį.
31. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog vertinant, ar nagrinėjamu atveju yra (ne)susidaręs išlaikymo įsiskolinimas domėn imama būtent 240 Eur suma, o ne sparčiai kintantis MMA dydis sietas su konkrečiais ekonominiais rodikliais.
32. Sprendime pažymima, jog, teismo vertinimu, ieškovės pozicija dėl to, kad su atsakovu gyveno iš pareigos ir nevedė bendro ūkio, maisto produktus laikė skirtingose šaldytuvo lentynose civilinėje byloje ne nuosekli ir prieštaringa, liudytojai tokių aplinkybių nepatvirtino, priešingai, liudytoja I. M. patvirtino, kad ieškovė su atsakovu kartu gyveno apie penkerius metus; liudytojas S. B. (ieškovės tėvas) taip pat nurodė, kad šalys gyveno kartu, dažnai atvykdavo pas liudytoją į svečius, tačiau bendras jų gyvenimas nevykęs. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad iš byloje esančio ieškovės pateikto susirašinėjimo matyti, kad rašydama D. Ž., be kita ko, nurodo <...,,Toliau pridedu vieną iš susirašymų, kai dar gyvenome kartu su D. M.....>“; iš byloje esančio 2019 m. liepos 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus nutarimo panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminį tyrimą atnaujinti nustatomosios dalies matyti, kad R. Š. įvardijama sugyventine. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Tarnybos atstovams lankantis pas ieškovę su tikslu ištirti ieškovės aplinkos sąlygas, pati ieškovė Tarnybos atstovei nurodė, kad su atsakovu gyvena skyrium nuo 2019 m. vasario mėnesio (2019 m. rugpjūčio 7 d. Tarnybos išvada „Dėl nepilnamečio K. M.“). Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad ginčo laikotarpiu pirko tam tikrus daiktus ir paslaugas ne tik savo sūnui K., bet ir ieškovei bei jos sūnui M.. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nemaža maisto prekių ir vaistinių čekių dalis visiškai neįskaitoma. Šios bylos kontekste teismas pažymėjo ir tai, kad prekybos tinklo Maxima 2019 m. sausio 18 d. čekis patvirtina maisto produktų šeimai, taip pat vaikiškų produktų ir sauskelnių Pampers Pants pirkimą, bei moteriškų pėdkelnių Seven Lemon pirkimą (kaina 3,49 Eur) (vaikiškų pėdkelnių kaina to paties gaminto Maxima tinkle kita). Teismo vertinimu, visiškai nelogiška, kad atsakovas, ieškovės teigimu, kartu su ieškove nebegyvendamas nuo 2018 m. birželio mėnesio, nuspręstų pirkti moteriškas pėdkelnes. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas sūnui nupirko vežimėlį, lovytę (šias aplinkybes patvirtino ir ieškovė), šie atsakovo veiksmai taip pat patvirtina, kad jis nebuvo nusišalinęs nuo sūnaus išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tėvų tarpusavio konfliktai nepaneigia fakto, kad atsakovas dalyvavo savo sūnaus (ir ne tik jo) gyvenime. Teismas taip pat nustatė, kad iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų – 2018 m. lapkričio 2 d., 2018 m. lapkričio 5 d., 2018 m. lapkričio 7 d. SMS foto kopijų, jose yra duomenų, kad šalys bendravo kaip bendro gyvenimo partneriai (šeima); iš byloje esančių atsakovo pateiktų foto nuotraukų matyti, kad atsakovas 2018 m. lapkričio 26 d., 2018 m. gruodžio 27 d., 2019 m. sausio 25 d. bendrauja ir tariasi dėl mokesčių už buto nuomą. Atsakovas su sūnumi K. ir ieškovės sūnumi M. užfiksuoti gamtoje, atsakovas kartu su ieškovės sūnumi, abu berniukai kartu, visi kartu (abu berniukai, ieškovė, atsakovas) vyksta automobiliu, 2018 m. spalio 21 d. visi keturi pajūryje, tą pačią dieną atsakovas su sūnumi ir ieškovės sūnumi M. kopose, 2017 m. spalio 27 d. atsakovas su ieškove (abu besišypsantys ir atrodantys laimingi). Teismas pritarė atsakovo atstovo argumentams, kad jei atsakovas rūpinosi ieškovės sūnumi M. iš jos pirmos santuokos, tai nėra pagrindo abejoti ir jo rūpinimuosi savo sūnumi K..
33. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad ginčo laikotarpiu šalys, nors ir nesudariusios santuokos, tačiau gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį (mažai tikėtina, kad atsakovui vienam gyvenant vos ne kasdien reikėtų tokio kiekio maisto produktų), atsakovas ne tik išlaikė savo sūnų, bet ir prisidėjo prie ieškovės sūnaus išlaikymo (ne tik maisto ir (ar) drabužių pirkimas, bet ir rūpinimasis vaiku (laiko praleidimas kartu, ruošimas maisto, vežimas į darželį, paėmimas iš tam tikrų vietų, taip pat laikytinas išlaikymu), nes kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai, kuriuos atsakovas taip pat tenkino. Sprendime pažymima, jog atsakovo pamotė (liudytoja I. M.) patvirtino, kad rėmė šalis finansiškai, padėdavo tiek maistu, tiek ir rūbais. Teismo vertinimu, nelogiški ieškovės teiginiai, kad ji su atsakovu gyveno trumpą laiką ir tik iš pareigos, o gyvenant kartu maitinosi atskirai – maistą laikė atskirose šaldytuvo lentynose.
34. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė, teigdama, kad atsakovas nuo sūnaus K. gimimo ((duomenys neskelbtini) iki 2019 m. sausio mėn. neprisidėjo prie jo išlaikymo, neįrodė, jog tik ji viena išlaikė sūnų. Teismo vertinimu, šio fakto neįrodo ir jos pateikti pavieniai čekiai, kurie įvairių prekių pirkimą patvirtina tik nuo 2019 m. balandžio mėnesio, kitų įrodymų nepateikta, išskyrus liudytojo (ieškovės tėvo) paaiškinimus, kad jis ieškovę remia finansiškai trejus metus.
35. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir bylos įrodymų visetu, sprendė, kad faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, surinktų šalių ir jų atstovų pagalba, visuma nepatvirtina, kad atsakovas trejus metus iki ieškinio pareiškimo neteikė vaikui išlaikymo, priešingai, atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog jis ne tik kad prisidėjo prie savo sūnaus K. išlaikymo, bet ir vedė su ieškove bendrą ūkį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
36. Ieškovė (toliau ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžio priteisimo ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pervedant pinigines lėšas į ieškovės sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, pavedant ieškovei tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymo sumą uzufrukto teise; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priteisti iš atsakovo apeliantės naudai 3 627 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
37. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovė nepagrindė, jog sūnaus maistui per mėnesį išleidžia 200 Eur, neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, jog dėl sūnui diagnozuoto atopinio dermatito, vykdant gydytojų rekomendacijas, ieškovė mažamečiam sūnui daugelį produktų perka iš ekologiškų turgelių, kuriuose maisto produktai kainuoja brangiau nei tinkliniuose prekybos centruose, o perkant maistą prekybos centruose nėra imamas atskiras čekis suaugusiojo prekėms ir mažamečio sūnelio maistui, ir normalu, kad ieškovė būdama prekybos centre maistą vienu metu perka ir sau, ir vaikams, todėl prekių įvairovė nėra ir negali būti kriterijumi ieškinio atmetimui. Anot ieškovės, visiškai nėra aišku, kuo remiantis teismas vertino, jog būtent 120 Eur per mėnesį yra pakankama suma maistui specialių poreikių turinčiam vaikui. Pažymi, jog, net ir esant tam tikriems neaiškumams, turi būti prioritetiškai ginami teisėti vaiko lūkesčiai, interesai ir įstatymo imperatyviai nustatyta teisė gauti pakankamą išlaikymą iš abiejų tėvų.
38. Ieškovės nuomone, absoliučiai nėra aišku, kuo remiantis teismas nustatė, jog vaiko aprangai ir avalynei reikalinga suma per mėnesį yra 50 Eur; teismas negrindžia savo pozicijos jokiais įrodymais, tik deklaratyviai teigia, o tokie teiginiai prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams. Nurodo, jog nesuvokiama kaip teismas net nematydamas vaiko ir nebendraudamas su juo nusprendžia, kad sauskelnės ir drėgnos servetėlės jam nereikalingos, kai tuo tarpu Tarnybos atstovai patvirtino, kad ieškovės išdėstyti vaiko poreikiai yra realūs, pagrįsti ir proporcingi jo amžiui. Teigia, jog ieškovė aiškiai nurodė, kad vaikui sauskelnės yra būtinos; o taip pat, kadangi vaikas, tiksliau vaiko oda, alergiškai reaguoja į aplinkos dirgiklius ir bet kokius nešvarumus, tokios higieninės priemonės kaip drėgnos servetėlės yra būtinas ir neatsiejamas kasdienis palydovas.
39. Be to, anot ieškovės, be jokio pagrindo teismas nustatė ir 20-30 Eur sumą mėnesiui vaiko sveikatos priežiūrai, neatsižvelgdamas į tai, jog sūnus K. yra specialių poreikių turintis vaikas, kuriam yra reikalinga daugiau ir specifinių vaistų nei kitiems vaikams, kurie serga tik sezoninėmis ligomis. Paaiškina, jog skundžiamame sprendime visiškai nebuvo atsižvelgta į ieškovės paaiškinimus, jog alergiškam vaikui K. negalima naudoti įprasto muilo – jis turi būti bekvapis, reikia naudoti specialius šampūną ir dušo žėlę; maudant vaiką, į vonią reikia pilti vandens minkštiklį, po vonios naudoti specialius kremus, nes odai išsausėjus – vaikui reikalingi hormoniniai vaistai; be to, esant ligos paūmėjimui yra reikalingi vaistai. Paaiškina, kad ieškovė, būdama atsakinga ir rūpestinga motina, visiems minėtiems produktams kas mėnesį vidutiniškai išleidžia po 55 Eur. Teigia, jog skundžiamame sprendime nebuvo vertintos ir išlaidos už vaiko priežiūrą bei ugdymo pamokėles. Atkreipia dėmesį, jog ir tokias išlaidas kaip išlaidos baseinui, komunaliniams mokesčiams, kurui automobiliui teismas vertino kaip neprotingo dydžio ir pripažino jas susijusias su teisės į būstą užtikrinimu, minimaliais kiekvieno asmens poreikiais, vaiko papildomo ugdymo poreikiais.
40. Teigia, jog neaišku kokia aritmetika vadovaujantis teismas sprendė, kad šalys vaikų išlaikymui turi skirti ne mažiau kaip 540 Eur per mėnesį; sprendime tai nėra detalizuojama ar pagrindžiama į bylą pateiktais įrodymais. Ieškovės nuomone, pastarosios paaiškinimai buvo ignoruojami; ignoruotos buvo ir specialistų išvados ir paaiškinimai. Teigia, jog ir atsakovas suvokia, kad vaiko poreikiai yra neeiliniai, atopinis dermatitas yra nuolatinė būsena, reikalaujanti specialios priežiūros, ir pats aiškiai nurodė, jog galėtų teikti kasmėnesinį išlaikymą K.intervale nuo 250 Eur iki 300 Eur, tačiau nepaisant to ir visiškai nepagrįstai sprendimu yra priteista mažesnė suma, nei ta kurią sutiko ir pripažino atsakovas.
41. Ieškovės vertinimu, priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas pažeidė Konstitucijos 109 straipsnį, numatantį pareigą vykdyti teisingumą.
42. Pažymi, jog ieškovė skiria ypatingą dėmesį sūnaus K. tinkamos aplinkos augti ir vystytis užtikrinimui ir dėl minėtų specialių vaiko poreikių, laikydamasi prioritetinio vaiko interesų užtikrinimo principo, deda visas pastangas vaiko poreikiams užtikrinti. Anot ieškovės, pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai vertino sūnaus K. reikalingų būtinųjų poreikių pobūdį bei išlaidų dydį jiems patenkinti, neatsižvelgė į individualius vaiko poreikius, ieškovės pateiktus įrodymus bei paaiškinimus teismo posėdžių metu, todėl sprendimo dalis išlaikymo dydžio yra nepagrįsta ir naikintina, nes teismas visiškai ignoravo faktą, kad sūnus K. turi specialiųjų poreikių ir išlaikymą priteisė lyg tai būtų visiškai sveikas, jokių papildomų poreikių neturintis vaikutis.
43. Ieškovės vertinimu, sprendime neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės apie šalių bendro ūkio vedimą, išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą, todėl šioje dalyje teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Pažymi, kad ieškovė niekada neneigė fakto, kad atsakovas tam tikrais laikotarpiais gyveno kartu, tačiau, anot ieškovės, nors atsakovas ir atsikraustydavo į ieškovės ir jų sūnaus gyvenamąją vietą ir epizodiškai gyvendavo kartu tame pačiame bute, tačiau finansiškai vaiko kasdienių poreikių netenkino. Paaiškina, jog atsakovo į bylą pateikti pavieniai čekiai, kuriuos teismas įvertino kaip pakankamą įrodymą jog vaikui buvo teiktas visas reikalingas išlaikymas iš atsakovo pusės, parodo tik tai, kad atsakovas kartais, ieškovei paprašius, nupirkdavo tam tikrų prekių ar produktų. Pažymi, jog tai buvo itin reti ir pavieniai atvejai, ir atsakovo išlaidos jokiu būdu nevertintinos kaip pakankamas būtinųjų vaiko poreikių patenkinimas. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas net nesiaiškino, kokia dalimi atsakovas prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, t. y. ar jo teikiamas išlaikymas, nuperkant keletą produktų, atitiko sūnui reikalingą išlaikymo dydį. Anot ieškovės, teismas visiškai nevertino fakto, kodėl atsakovas nebegyveno kartu, o taip pat kad ir šiai dienai dėl smurto artimoje aplinkoje atsakovui draudžiama artintis prie ieškovės. Ieškovės teigimu, tai puikiai charakterizuoja atsakovą, tai yra asmuo leidžia sau smurtauti prieš savo vaiko motiną, tačiau teismas patiki vien jo žodžiu, kad jis neva rūpinosi sūneliu, kuris gyvena kartu su motina. Nurodo, kad teismas, darydamas išvadą, jog atsakovas nebuvo nusišalinęs nuo sūnaus išlaikymo, neįvertino ieškovės pateiktų paaiškinimų, jog minimo vežimėlio pirkimas nebuvo derintas su ieškove, ieškovė tuo metu jau buvo pati nusipirkusi ir jau turėjo vežimėlį sūnui. Ieškovės nuomone, atsakovas savo rūpestį akivaizdžiai imitavo, nes nežinia ar pirko ar iš kažkur neatlygintinai gavo, tačiau jo atvežtas vežimėlis buvo akivaizdžiai naudotas, vežimėlį jis atvežė ne ieškovei, o jos tėčiui, kas irgi nesuvokiama.
44. Ieškovė pažymi, jog tiek formuodama ieškinio reikalavimus, tiek teismo posėdžių metu duodama savo paaiškinimus, nuosekliai laikėsi pozicijos, jog bendro ūkio su atsakovu nuo sūnaus K.gimimo nevedė, ieškovė ir atsakovas nesukūrė ir neketino sukurti jokių šeimos santykių, nes atsakovo būdo bruožai ir elgesio savybės nesudarė pagrindo tikėtis, kad jis ketina kurti šeimos santykius. Apeliantės nuomone, vien tai, kad atsakovas gyveno tame pačiame bute niekaip neįrodo fakto apie bendro ūkio vedimą. Teigia, jog apklausti liudytojai teisingai nurodė, šalys faktiškai gyveno kartu, bet nei vienas negalėjo patvirtini, jog bendras ūkis (kaip tai suprantama šio ginčo kontekste) buvo vedamas.
45. Ieškovės nuomone, nors ieškovė ir paneigė atsakovo pamotės I. M. parodymus dėl jos ir atsakovo gyvenimo kartu laikotarpio bei bendro ūkio vedimo, ir paaiškino, jog gyveno kartu tik formaliai, teismas, vertindamas šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus ir priimdamas sprendimą, buvo linkęs palaikyti atsakovui palankesnę poziciją. Anot ieškovės, viso bylos nagrinėjimo metu keistai vyravo teismo neigiamas ieškovės, jos paaiškinimų vertinimas. Pažymi, jog ginčo atveju ne ieškovei, o būtent atsakovui tenka pareiga įrodinėti, kad jis teikė pilną, būtinuosius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, tačiau to bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepadarė. Anot ieškovės, priimdamas sprendimą netenkinti ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog tik ji viena išlaikė sūnų, ir, anot ieškovės, toks bylą nagrinėjusio teismo aiškinimas prieštarauja ir neatitinka kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos.
46. Ieškovės vertinimu, skundžiamu sprendime yra tenkinta ne 48 proc., o 65 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, o tai sudarytų 650 Eur iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Atsiliepimas
47. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo teismo: 1) priimti naujai pateikiamus įrodymus (foto nuotraukas) nurodytus atsiliepimo 16 punkte; 2) apeliacinį skundą atmesti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
48. Atsakovo manymu, teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, šalių ir kitų asmenų paaiškinimus susijusius su šalių nepilnamečio sūnaus poreikiais, jam teiktino išlaikymo dydžio nustatymu.
49. Teigia, jog, priešingai nei nurodo apeliantė, teismas būtent įvertino duomenis apie perkamų prekių įvairovę, tai, kad dalis prekių skirta kitiems asmenims, ir atsižvelgdamas į vaiko amžių, vadovaudamasis protingumo kriterijumi ir nustatė nepilnamečio vaiko poreikius maistui. Nurodo, jog ieškovė savo skunde pabrėžia, kad šalių nepilnametis sūnus turi specialių poreikių, todėl tai įtakoja jo mitybą, tačiau jokiais įrodymais nepagrindė, kad šalių sūnus turi specialių poreikių, kurie lemtų specialią jo mitybą pagal specialistų (medikų ir pan.) rekomendacijas, taip pat nepateikė nei vieno įrodymo, kad sūnui perka specialų ir kitokį maistą nei įprastai yra perkamas tokio amžiaus vaikui. Pažymi, kad ieškovė niekada nėra nurodžiusi atsakovui, kad jam bendraujant su sūnumi jis turėtų sūnų maitinti kitokiu maistu dėl specialių poreikių, niekada nėra pateikusi jokių rekomendacijų dėl mitybos ar kitokios sūnaus priežiūros, jų neteikė ir nagrinėjant bylą. Nurodo, jog duomenų apie specialius sūnaus poreikius, susijusius su mityba, nepateikė ne tik ieškovė, bet ir išvadą teikianti institucija byloje, todėl teismas neprivalėjo vertinti nežinomų ir niekaip neįrodytų aplinkybių.
50. Teigia, jog atsakovas nagrinėjant bylą nurodė, kad jam būnant su šalių nepilnamečiu sūnumi sauskelnės nėra naudojamos, vaikas turi pakankamai įgūdžių pasiprašyti ir prižiūrimas pats atlikti gamtinius reikalus. Nurodo, jog sutinka su teismo vertinu, kad virš 3 metų amžiaus vaikui sauskelnių poreikis nėra pagrįstas jokiais protingumo kriterijais, tokią poziciją nagrinėjant bylą palaikė ir išvadą teikiančios institucijos atstovė. Byloje nebuvo nustatyta, kad šalių sūnaus raida būtų sutrikusi, jam būtų sunku ugdyti įgūdžius ir panašiai, todėl ieškovės nurodomas poreikis sauskelnėms įrodo tik tai, kad arba ieškovė netinkamai auklėja sūnų, neugdo jo tinkamai arba tokiu būdu siekia prisiteisti didesnį išlaikymą nei jis šiai dienai yra reikalingas sūnaus poreikiams užtikrinti. Taip pat, ieškovė jokiais įrodymais (medikų rekomendacijomis, kitų specialistų išvadomis, moksline literatūra ir pan.) nepagrindė, kad šalių sūnui dėl nustatyto atopinio dermatito būtų poreikis nuolat naudoti drėgnas servetėles.
51. Atsakovo manymu, teismas priimdamas sprendimą tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl tokių poreikių dydžio, t. y. alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijos išrašo duomenis, iš kurių matyti, kad šalių sūnui nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), todėl odos priežiūrai reikalingi kremai ir emolientai. Teigia, jog ieškovė nepateikė duomenų, kad be kremų ir emolientų (kas taip pat yra kremai) sūnui reikėtų vaistų, kitokių papildomų odos priežiūros ir (ar) gydymo priemonių, todėl teismas vadovaudamasis protingumo kriterijais pagrįstai sumažino šalių sūnaus išlaidas sveikatos priežiūrai iki 20-30 Eur per mėnesį. Atsakovas pažymi, kad ieškovė savo iniciatyva niekada jam nėra nurodžiusi, kad vaikas turi specialių poreikių, kad jam reikalingi kremai ir šią informaciją jis sužinojo tik iš bylos medžiagos. Pasak atsakovo, šiai dienai sūnus neturi jokių požymių dėl atopinio dermatito, todėl ieškovė ir nepateikė naujesnių duomenų apie sūnaus sveikatos būklę, tai teisingai pažymėjo ir teismas.
Atsiliepimas
52. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal ieškovės pateiktus auklėjimo ir priežiūros paslaugų suteikimo kvitus nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti, kuriam ieškovės sūnui buvo suteiktos paslaugos, ar M. iš pirmos santuokos, kuriam tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, pamokos, ar šalių sūnui K., kuriam tuo metu buvo beveik (duomenys neskelbtini) metai, ugdymo veikla. Teigia, jog ieškovė skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad šios išlaidos buvo skirtos šalių nepilnamečiui sūnui K.. Taigi, anot atsakovo, esant duomenims apie tai, kad ieškovė augina du nepilnamečius vaikus, atsakovo paaiškinimams, kad šalių nepilnamečiam sūnui nėra reikalinga auklė, kadangi ieškovė tuo metu nedirbo, nesant priešingų duomenų, vertinant tai, kad (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikas retai paliekamas su nepažįstamais žmonėmis, jam reikalingas buvimas su motina ir panašiai, teismas pagrįstai sprendė, kad pateiktų kvitų auklėjimui ir ugdymui negalima vertinti kaip įrodymų apie išlaidas išimtinai tik šalių sūnui.
53. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai nustatė, kad šalys gyveno ir vedė bendrą ūkį kartu, šią savo išvadą grindė liudytojų I. M. ir ieškovės tėvo S. B. parodymais, pačios ieškovės pateiktu susirašinėjimu, 2019 m. liepos 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus nutarimu, 2019 m. rugpjūčio 7 d. Tarnybos išvada, atsakovo pateiktais prekių pirkimo dokumentais, 2018 m. lapkričio-gruodžio mėn. šalių susirašinėjimais, 2017 – 2018 m. foto nuotraukomis ir kitais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
54. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis).
55. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimo dalys, kuriose buvo sprendžiami nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimai. Apeliaciniame skunde apeliantė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepagrįstumą grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nepilnamečiam sūnui reikalingų būtinųjų poreikių pobūdį bei išlaidų dydį jiems patenkinti, neatsižvelgė į individualius vaiko poreikius, ieškovės pateiktus įrodymus bei paaiškinimus teismo posėdžių metu; skundžiamame sprendime neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės apie šalių bendro ūkio vedimą, išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
56. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – foto nuotraukas, (duomenys neskelbtini). Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė papildomus įrodymus – foto nuotraukas.
57. Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
58. Teismo vertinimu, kadangi abiejų šalių pateikti dokumentai nedidelės apimties, jais šalys grindžia apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.
Dėl išlaikymo priteisimo
59. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.196 straipsniai).
60. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
61. Bylos duomenimis, ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad būtiniesiems nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti vidutiniškai per mėnesį reikia 1 095 Eur sumos, kurią sudaro išlaidos: maistui – 200 Eur, sauskelnėms ir higieninėms drėgnoms servetėlėms – 80 Eur, auklei – 500 Eur, higienos prekėms – 30 Eur, vaistams ir vitaminams 55 Eur, drabužiams ir avalynei 80 Eur, laisvalaikiui – 50 Eur, kurui – 80 Eur, buto nuomos ir komunalinių mokesčių dalis – 200 Eur, baseino treniruotės – 70 Eur. Savo ruožtu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalys vaikų išlaikymui turi skirti ne mažiau kaip 540 Eur per mėnesį.
62. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad nepilnamečiui sūnui tenkanti išlaidų dalis maistui sudaro 120 Eur per mėnesį. Apeliaciniame skunde ieškovė akcentuoja, jog padarydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog ieškovė nepilnamečiui sūnui maistą perka iš ekologiškų turgelių, o parduotuvėse perkant maistą nėra imamas atskiras čekis suaugusiojo prekėms ir vaiko prekėms. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš skundžiamo sprendimo turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nepilnamečiui sūnui tenkanti išlaidų dalis maistui sudaro 120 Eur per mėnesį iš esmės vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais. Įvertinus šalių vaiko amžių (pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu šalių sūnui buvo (duomenys neskelbtini) metai ir keli mėnesiai), spręstina, jog 120 Eur per mėnesį suma maistui atitinka protingumo aspektą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir vertinant tai, jog ieškovė galimai daugelį nepilnamečiam sūnui skirtų produktų perka iš ekologiškų turgelių, tai nelemia pagrindo spręsti, jog 120 Eur per mėnesį suma maistui galėtų būti nepakankama.
63. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog išlaidos sauskelnėms ir higieninėms drėgnoms servetėlėms – 80 Eur yra vertintinos kritiškai, o atsižvelgiant į šalių vaiko amžių, racionali ir pagrįsta vaiko aprangai ir avalynei reikalinga suma per mėnesį pripažintina 50 Eur. Išanalizavus skundžiamo sprendimo turinį, nustatyta, jog vertindamas ieškovės nurodytas išlaidas sauskelnėms ir higieninėms drėgnoms servetėlėms (80 Eur), pirmosios instancijos teismas neapsiribojo vien abstrakčia vertinimo išvada „kritiškai“, tačiau pateikė aiškią tokio vertinimo išvadą, su kuria teisėjų kolegija sutinka, ir ją motyvavo. Tuo tarpu, sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, vertinant ieškovės nurodytas išlaidas vaiko aprangai ir avalynei, matyti, jog tokia teismo išvada yra pagrįsta būtent racionalumo aspektu, įvertinus nepilnamečio vaiko amžių. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog iš skundžiamo sprendimo turinio nustatyta, jog ir vertindamas ieškovės nurodomas išlaidas transportui, komunaliniams mokesčiams, laisvalaikiui, baseino treniruotėms, teismas sprendė, kad jos yra susijusios su teisės į būstą užtikrinimu, minimaliais kiekvieno asmens poreikiais, vaiko papildomo ugdymo poreikiais, tačiau nėra protingo dydžio, ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokia išvada nesutikti.
64. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, t. y. ar nurodomos išlaidos vaiko poreikiams užtikrinti yra protingos ir realios, dėl ko, priešingai negu teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės pateiktus skaičiavimus tiek dėl išlaidų aprangai ir avalynei, tiek ir sauskelnėms bei servetėlėms, tiek ir dėl išlaidų transportui, komunaliniams mokesčiams, laisvalaikiui, baseino treniruotėms neturėjo pareigos savo išvadų pagrįsti byloje esančiais įrodymais, tačiau pagrįstai vadovavosi protingumo kriterijaus aspektu, ir savo išvadas pakankamai motyvavo.
65. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog išlaidos vaistams ir pan. vidutiniškai per mėnesį yra 20-30 Eur, o ne ieškovės nurodomos 55 Eur. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, jog šalių vaikas turi specialių poreikių – (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, spręsdamas dėl šių ieškovės pateiktų skaičiavimų (ne)pagrįstumo vertino aplinkybes, kad naujesnių medicininių duomenų į bylą nepateikta (pateiktas buvo 2019 m. spalio 10 d. alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijos išrašas), taip pat nepateiktą jokių vaistų receptų, šeimos gydytojų nurodymų, pirkimo kvitų, kas leistų suskaičiuoti ieškovės nurodomą 55 Eur per mėnesį sumą. Teisėjų kolegija pažymi, jog ir apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog šalių vaikui būtinas kitoks muilas, specialus šampūnas bei dužo želė, vandens minkštiklis, specialus kremas, hormoniniai vaistai, o esant ligos paūmėjimui yra reikalingi vaistai, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien šie teiginiai, nesant jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės teiginius dėl specialių priemonių bei specialių vaistų pirkimo, neleidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismo išvada, vertinant tokio pobūdžio išlaidas, yra nepagrįsta ir kad 20-30 Eur suma galėtų būti nepakankama tokio pobūdžio išlaidoms.
66. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad nors ieškovė teigė, kad ji vaiko priežiūrai samdo auklę ir šias aplinkybes grindžia į bylą pateiktais mokėjimo kvitais, tačiau juose nenurodyta už kurio vaiko priežiūrą, nes ieškovė augina ir savo sūnų M. iš pirmos santuokos; taip pat nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti, kuriam ieškovės sūnui buvo suteiktos ugdymo pamokos, ar M. iš pirmos santuokos, kuriam tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai ((duomenys neskelbtini)) pamokos, ar jaunėliui K., kuriam tuo metu buvo beveik (duomenys neskelbtini) metai ((duomenys neskelbtini)). Įvertinus byloje pateiktus įrodymus (kvitus) nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nustatė, jog iš mokėjimo kvitų nėra galimybės įvertinti, kam buvo teiktos vaiko priežiūros paslaugos bei teiktos ugdymo paslaugos. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikti įrodymai, jog ir šiuo metu šalių sūnui yra reikalingos kiekvieną mėnesį auklės paslaugos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių sūnus yra tokio amžiaus, kuomet jau turi galimybę eiti į darželį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovė nepagrindė nurodomų 500 Eur išlaidų auklei kaip būtinųjų šalių vaiko kiekvieno mėnesio išlaidų.
67. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalys vaikų išlaikymui turi skirti ne mažiau kaip 540 Eur per mėnesį, yra pagrįsta, pirmosios instancijos teismas ginčo klausimą dėl priteistino nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio išsprendė tinkamai, vadovaudamasis tokio pobūdžio bylose esančiais orientaciniais kriterijais, dėl ginčo klausimo pateikė išsamias vertinimo išvadas ir jas motyvavo.
68. Pažymėtina, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Atsižvelgiant į tai, jeigu ateityje gali didėti išlaidos vaiko poreikiams užtikrinti, tokiu atveju ieškovė turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
69. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, be kita ko, reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 3 627 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. sausio mėn., t. y. už 17 mėnesių.
70. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
71. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
72. Pažymėtina, jog patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog šalys bendrų finansų (bendro ūkio) nuo vaiko gimimo niekada nevedė ir ieškovė visada išlaikė savo vaikus ir jais rūpinosi. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad bendro ūkio su atsakovu neveda nuo šešto nėštumo mėn., kadangi buvo priversta išeiti iš namų. Savo ruožtu, atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Taigi, akivaizdu, jog šioje civilinėje byloje buvo pateiktos šalių skirtingos pozicijos dėl bendro ūkio vedimo bei gyvenimo kartu, dėl ko, siekiant įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ginčo klausimą, be kita ko, būtina nustatyti ir tai, ar tinkamai byloje buvo paskirstyta įrodinėjimo našta ginčo klausimu dėl ginčo laikotarpiu (ne)teikto išlaikymo šalių vaikui.
73. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje liudytojai patvirtino priešingas negu teigė ieškovė pozicijas dėl bendro ginčo šalių gyvenimo kartu, t. y. liudytoja I. M. patvirtino, kad ieškovė su atsakovu kartu gyveno apie penkerius metus; liudytojas S. B. (ieškovės tėvas) taip pat nurodė, kad šalys gyveno kartu, dažnai atvykdavo pas liudytoją į svečius, tačiau bendras jų gyvenimas nevykęs. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybę, jog šalys ginčo laikotarpiu kartu gyveno patvirtina ir skundžiamame sprendime teismo nurodytas susirašinėjimas, 2019 m. liepos 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus nutarimo turinys bei aplinkybė, kad Tarnybos atstovams lankantis pas ieškovę su tikslu ištirti ieškovės aplinkos sąlygas, pati ieškovė Tarnybos atstovei nurodė, kad su atsakovu gyvena skyrium nuo 2019 m. vasario mėnesio. Vadovaujantis byloje pateiktais ieškovės apeliacinės instancijos teismui įrodymais – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog tame pačiame (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie ieškovės pateikti įrodymai tik patvirtina, jog tarp šalių egzistavo konfliktai, po kurių ieškovė išsikraustydavo iš buto, tačiau vertinant kartu su kitais byloje esančiais ir aukščiau aptartais įrodymais šie įrodymai patvirtina ginčo laikotarpiu šalims vis dėlto gyvenus kartu ((duomenys neskelbtini)). Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje pateikti įrodymai (2018 m. lapkričio 2 d., 2018 m. lapkričio 5 d., 2018 m. lapkričio 7 d. SMS foto kopijos) liudija, jog šalys bendravo kaip bendro gyvenimo partneriai (šeima); foto nuotraukos patvirtina, kad atsakovas 2018 m. lapkričio 26 d., 2018 m. gruodžio 27 d., 2019 m. sausio 25 d. bendravo ir tarėsi dėl mokesčių už buto nuomą; atsakovas su sūnumi K. ir ieškovės sūnumi M. užfiksuoti gamtoje, atsakovas kartu su ieškovės sūnumi, abu berniukai kartu, visi kartu (abu berniukai, ieškovė, atsakovas) vyksta automobiliu, 2018 m. spalio 21 d. visi keturi pajūryje, tą pačią dieną atsakovas su sūnumi ir ieškovės sūnumi M. kopose, 2017 m. spalio 27 d. atsakovas su ieškove (abu besišypsantys ir atrodantys laimingi). Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad ginčo laikotarpiu pirko tam tikrus daiktus ir paslaugas ne tik savo sūnui K., bet ir ieškovei bei jos sūnui M., atkreipdamas dėmesį į tai, kad atsakovo pateikti mokėjimo kvitai (čekiai) yra nuo 2017 m. iki 2019 m. sausio pabaigos.
74. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į visų aukščiau aptartų byloje esančių įrodymų visumą, ieškovės teiginys, jog ieškovė su atsakovu gyveno iš pareigos ir nevedė bendro ūkio, maisto produktus laikė skirtingose šaldytuvo lentynose yra nelogiškas ir prieštaraujantis aukščiau nurodytiems byloje esantiems įrodymams.
75. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).
76. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje esantys įrodymai pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui spręsti apie tai, jog labiau tikėtina, jog ginčo laikotarpiu šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nėra pateikti jokie argumentai, kurie galėtų paneigti šios pirmosios instancijos teismo išvados, padarytus įvertinus visų įrodymų visumą, teisingumą.
77. Atitinkamai, akivaizdu, jog esant byloje nustatytam faktui, kad šalys ginčo laikotarpiu kartu gyveno bei vedė bendrą ūkį, šioje civilinėje byloje egzistavo būtent ieškovei pareiga įrodyti, jog atsakovas neteikė išlaikymo ar teikė šį išlaikymą nepakankamą vaiko poreikiams tenkinti. Vadovaujantis bylos medžiaga, ieškovė tokių įrodymų byloje nepateikė. Tuo tarpu atsakovas, priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, pakankamai pateikė įrodymų, leidžiančių spręsti apie tai, jog atsakovas nebuvo nusišalinęs nuo savo pareigos teikti išlaikymą.
78. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo klausimą, teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp ginčo šalių, ir pagrįstai ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė visa apimtimi.
79. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
80. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas - 2 065,45 Eur, ir įvertinęs, jog ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (48 proc.), o priešieškinys tenkintas visiškai (100 proc.), sprendė, jog egzistuoja teisinis pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 480 Eur, o atsakovui iš ieškovės – 2 065,45 Eur, ir atlikus priteistų sumų įskaitymą, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš ieškovės priteisė 1 585,45 Eur (2 065,45 Eur – 480 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovo naudai.
81. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog skundžiamu sprendimu yra tenkinta ne 48 proc., o 65 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, o tai sudarytų 650 Eur iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, dėl ko skundžiamas sprendimas turėtų būti naikintinas dalyje dėl iš atsakovo priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio.
82. Ieškinyje buvo keliami keli reikalavimai, t. y. dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove (100 proc.), dėl išlaikymo priteisimo (100 proc.), dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (100 proc.) bei bendravimo tvarkos nustatymo (100 proc.). Pirmosios instancijos teismas pirmąjį ieškinio reikalavimą tenkino visiškai (100 proc.), antrąjį ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies (60 proc. (240 Eur *100 proc. / 400 Eur)), trečiojo ieškinio reikalavimo netenkino (0 proc.), ketvirtojo ieškinio reikalavimo taip pat netenkino (0 proc.). Taigi, akivaizdu, jog iš viso buvo patenkinta 40 proc. ieškinio reikalavimų (160 proc. (patenkinti reikalavimai) * 100 proc. / 400 proc. (visi reikalavimai), t. y. netgi mažiau patenkinta ieškinio reikalavimų negu apskaičiavo pirmosios instancijos teismas. Savo ruožtu, kadangi bylinėjimosi išlaidų perskaičiavimas pagal šiame punkte nurodytą patenkintų ieškinio reikalavimų procentą reikštų iš esmės blogesnio sprendimo ieškovei kaip apeliantei priėmimą, esant pareikštam tik ieškovės apeliaciniam skundui, spręstina, jog nors pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palieką nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 313 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
83. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).
84. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas yra atmestas, atsakovas turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, jog turėjo iš viso 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 1 028,50 Eur suma priteistina iš ieškovės atsakovo naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
ieškovės R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimo atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.