Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Č. ieškinį atsakovei A. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Po įvykio šuns savininkė – atsakovė A. M., atnešė ieškovei bintą, tačiau ji ieškovės neatsiprašė, elgėsi įžūliai, rėkė ant ieškovės, atsisakė parodyti šuns vakcinacijos pažymėjimą. Tuo tarpu ieškovei stipria srove bėgo kraujas, ji juto itin stiprų skausmą, todėl nedelsiant nuvyko į Trakų ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo suteikta pirmoji pagalba. 2021 m. spalio 4 d. Medicinos dokumentų išraše/siuntime Nr. F21-4301 pažymėta, jog ieškovės dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje – trys po 0,3-0,5 cm kąstinės žaizdos, jų srityje blauzda kiek patinusi. Ieškovei buvo suleisti vaistai ir vakcina nuo pasiutligės, žaizdos suteptos antiseptiku, blauzda bintuota, toliau paskirta vartoti vaistus nuo skausmo bei tęsti vakcinaciją nuo pasiutligės.

4. Ieškovė dėl įvykio kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariatą. 2022 m. spalio 22 d. nutarimu ieškovė pripažinta nukentėjusiąja, o 2022 m. sausio 28 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 87-ANR_P-129-2022, kuriuo atsakovė patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų, globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi neužtikrino, kad jos laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų, sveikatai ar turtui.

5. Ieškovė dirba kirpėja, jos darbas – stovimas. Po minėto įvykio ieškovė negalėjo dirbti dvi savaites laiko, vėliau grįžo į darbą, tačiau dar apie mėnesį laiko dirbdama nuolat jautė skausmą įkandimo vietoje, taip pat apie tris mėnesius įkandimo vietoje buvo susidaręs guzas, o randas liko iki šiol.

6. Ieškovė patyrė didelį išgąstį ir šoką, dėl kurio atsirado nemiga, ji pradėjo paniškai bijoti kažkur viena eiti. Ieškovė patyrė didelį skausmą tiek šuns įkandimo metu, tiek ilgą laiką po to – tvarkant žaizdą, leidžiant į kūną vakcinas nuo šuns įkandimo. Ieškovė dar ilgą laiką po šuns įkandimo negalėjo aktyviai leisti laisvalaikio, sportuoti, maudytis vonioje ar baseine, o dirbdama apie mėnesį laiko nuolat jautė skausmą.

Motyvuojamoji dalis

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.267 straipsnio 1 dalį naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. Gyvūnų savininkui neįrodžius CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, jo atsakomybė pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį dėl atsiradusios žalos yra preziumuojama, t. y. gyvūnų savininkas atsako be kaltės.

8. Šiuo atveju atsakovei priklausantis šuo užpuolė ieškovę bendro naudojimo kieme, t. y. vietoje, į kurią gali patekti bet kuris buto, esančio gyvenamajame name adresu – (duomenys neskelbtini), savininkas, svečias, paštininkas ar bet kuris kitas asmuo. Minėtas kiemas nėra privati atsakovės valda, nėra rakinamas, todėl akivaizdu, jog atsakovė privalėjo užtikrinti, kad jos šuo nebūtų paleistas. Atsakovės šuo išbėgo be pavadėlio ir antsnukio bei užpuolė ieškovę, jai padarydamas tris kąstines žaizdas dešinėje blauzdoje.

9. Ieškovei atsiradusias neigiamas pasekmes lėmė išimtinai atsakovės neteisėti veiksmai, nesilaikant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo nuostatų. Pažymėtina, kad kitiems asmenims potencialiai pavojingo gyvūno savininkas privalo elgtis atidžiai ir rūpestingai bei rūpintis tinkama priežiūra visą laiką. Atsakovė ieškovę užpuolusį šunį augina, jį prižiūri ir juo rūpinasi, yra jo savininkė, todėl yra atsakinga už šuns, įkandusio ieškovei į koją, padarytą žalą. Atsakovė dėl savo neteisėtų veiksmų, netinkamai prižiūrint šunį, nesigailėjo, ieškovės neatsiprašė bei pagalbos jai nesuteikė. Atsakovė iki šiol nepadarė atitinkamų išvadų ir vis dar paleidžia savo šunį be pavadėlio ir be antsnukio.

10. Dėl šuns įkandimo ieškovė beveik mėnesį turėjo apriboti normalų gyvenimo ritmą, laikytis gydytojų rekomendacijų, leistis skausmingas vakcinas nuo pasiutligės. Nėra pagrindo abejoti ieškovės argumentais, kad ji patyrė didelį stresą, baimę, ją kankino nemiga, ji patyrė didelį skausmą, negalėjo sportuoti ir dirbti, pasekmes juto ilgą laiką, iki šiol įkandimo vietoje liko randas. Ieškovė savo patirtą neturtinę žalą vertina 1 500 Eur. Ieškovės nurodytas neturtinės žalos dydis yra minimalus, siekiant sušvelninti negatyvius ieškovės neturtinio pobūdžio išgyvenimus, jis yra pakankamas ir adekvatus, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

11. Ieškovė dublike palaiko poziciją, išdėstytą ieškinyje, prašo ieškinį tenkinti. Papildomai nurodo, kad nesutiktina su atsakovės nurodomais argumentais, jog jos namų valdos teritorija yra aptverta, joje nevaikšto praeiviai. Ieškovei yra žinoma, kad teritorija nėra visiškai aptverta, į ją be jokių papildomų kliūčių (nėra užrakintų vartų) gali bet kuriuo metu pakliūti bet koks pašalinis asmuo, kuriam reikia patekti į gyvenamąjį namą ar kiemą. Kaip nurodė pati atsakovė, žemės sklypas, esantis adresu – (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais bendrasavininkais, žemės sklypas iš viso turi septynis bendrasavininkus, todėl visiškai atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ieškovė, būdama rūpestinga, turėjo pranešti apie savo apsilankymą privačioje teritorijoje. Vadovaujantis atsakovės nepagrįsta logika, bet koks asmuo, apsilankantis pas bet kurį iš septynių žemės sklypo bendrasavininkų, turėtų pranešti apie tai visiems septyniems žemės sklypo bendrasavininkams. Iš atsakovės pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo taip pat matyti, jog jokia naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp žemės sklypo bendrasavininkų nėra įregistruota. Be to, taip pat ir atsakovė pripažįsta faktą, kad ieškovė anksčiau gyveno toje pačioje namų valdoje.

12. Atmestini atsakovės argumentai, jog ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų. Neturtinė žala ieškovės sveikatai atsirado išimtinai dėl atsakovės, o ne ieškovės, neteisėtų veiksmų, netinkamai prižiūrint šunį, kuris įkando ieškovei į koją, dėl ko ji patyrė didelį išgąstį ir šoką, prasidėjo nemiga, ieškovė patyrė didelį skausmą tiek šuns įkandimo metu, tiek ilgą laiką po to, tvarkant žaizdą, leidžiant vakcinas. Ieškovė negalėjo aktyviai leisti laisvalaikio, apie mėnesį laiko dirbdama nuolat jautė skausmą įkandimo vietoje. Ieškovė iki šiol sapnuoja, kaip ją užpuola atsakovės šuo, o gatvėje pamačiusi bet kokį šunį jaučia didelį nerimą ir baimę.

13. Atsakovė pati pateikė į bylą nuotrauką, kurioje matyti, kad ieškovei padaryta kąstinė žaizda yra didelė, kraujuojanti, be to, ji yra blauzdoje, t. y. raumenyje, kuris vaikštant nuolat juda. Taigi, neabejotina, kad ieškovei teko iškęsti didelius skausmus ir nepatogumus. Dėl šuns įkandimo ieškovė beveik mėnesį laiko turėjo apriboti normalų gyvenimo ritmą, laikytis gydytojų rekomendacijų, leistis skausmingas vakcinas nuo pasiutligės.

14. Ieškovė, jos atstovė byloje vykusio teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją bei argumentus.

15. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutinka iš dalies, nurodo, kad ieškovės prašomas priteisti žalos atlyginimo dydis turėtų būti mažinamas iki 270 Eur.

16. Nurodo, kad pripažįsta savo prievolę atlyginti ieškovei padaryta žalą, taip pat apgailestauja dėl ieškovės patirtų nepatogumų ir išgyvenimų, tačiau, atsakovės vertinimu, ieškovės prašoma teismo neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė ir neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų.

17. Atsakovė pažymi, kad ieškovė subjektyviai vertina žalos padarymo aplinkybes bei jai padarytos neturtinės žalos dydį. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra ieškovės sveikatos sutrikdymo (sužalojimo) pasekmes ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Šiuo atveju ieškovė nepateikė duomenų, medikų išvadų apie kitas jos sveikatai po įvykio atsiradusiais pasekmes, todėl pripažintina, kad ieškovė nepatyrė rimtesnių sveikatos sužalojimo pasekmių – ieškovės sveikatos sutrikdymas vertinamas kaip labai nežymaus masto. Dėl šio įvykio ieškovei kilo trumpalaikiai padariniai, iš esmės jis nepakeitė jos ankstesnio gyvenimo. Nėra duomenų apie ieškovei dėl įvykio nustatytus sunkesnius bei ilgalaikius psichoemocinius sutrikimus. Todėl šios aplinkybės vertinamos kaip mažinančios šioje byloje priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį.

18. Be minėtų aplinkybių, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad žala ieškovei atsirado ne dėl atsakovės tyčinių veiksmų. Ieškovė nepagrįstai sureikšmina ir netinkamai aiškina aplinkybę, kad šuo ją užpuolė bendro naudojimo kieme, t. y. vietoje, į kurią gali patekti bet kuris buto, esančio gyvenamajame name, adresu – (duomenys neskelbtini), savininkas, svečias ir t. t., ir kad kiemas nėra privati atsakovės valda. Priešingai nei nurodo ieškovė, reikšminga tai, kad atsakovės šuo įvykio metu buvo uždaroje, aptvertoje, atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios namų valdos teritorijoje, esančioje adresu – (duomenys neskelbtini). Namų valdos teritorija yra aptverta, joje nevaikšto praeiviai. Šuo yra mažas, nepavojingas, jis niekada nebuvo užpuolęs ar įkandęs kitiems asmenims. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovės kaimynai nesiskundžia ir pretenzijų dėl šuns laikymo neturėjo bei neturi, atsakovės auginamas šuo niekada nekėlė grėsmės kitiems asmenims. Be to, atsakovė nežinojo, kad į kiemą buvo užėję pašaliniai asmenys, šuo į kiemą išbėgo netikėtai. Minėtos aplinkybės yra neturtinės žalos dydį mažinantis veiksnys.

19. Atsakovė pažymi, kad ieškovė su draugu anksčiau gyveno jų namų valdoje (jos draugui nuosavybes teise priklausė butas), todėl ieškovei buvo žinoma, jog atsakovė laiko šunį ir kad jis gali būti palaidas aptvertoje, privačioje, kiemo teritorijoje. Elgiantis rūpestingai, ieškovė turėjo pranešti apie savo apsilankymą privačioje teritorijoje. Atsakovės vertinimu, minėtos aplinkybės taip pat mažina jos atsakomybės laipsnį.

20. Nurodo, kad ji nevengė ieškovei rodyti šuns vakcinacijos pažymėjimą, ieškovė jo nereikalavo. Policijai pareikalavus, atsakovė tą pačią dieną pateikė vakcinacijos pažymėjimą į administracinę bylą.

21. Atsakovės manymu, ieškovė šiuo atveju neobjektyviai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su jos patirtais išgyvenimais, jos sveikatai atsiradusiais padariniais, taip pat netinkamai vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl jos prašomas neturtinės žalos dydis vertinamas kaip per didelis ir turėtų būti mažinamas iki 270 Eur.

22. Atsakovė triplike palaiko poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį. Papildomai nurodo, kad, vertinant ieškovei kilusias pasekmes, konstatuotina, kad net ir įvykio metu jos nebuvo tokios reikšmingos, kaip nurodo ieškovė. Ieškovė jas akivaizdžiai nepagrįstai sureikšmina, tačiau tokio vertinimo pagrindimui nepateikia jokių objektyvių įrodymų. Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, pripažintina, kad ji nepatyrė rimtesnių sveikatos sužalojimo pasekmių, jai kilo trumpalaikiai padariniai.

23. Analogiškose bylose teismų priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai yra daug mažesni, nei šioje byloje prašo priteisti ieškovė.

24. Atsakovė, jos atstovė byloje vykusio teismo posėdžio metu palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją bei argumentus.

Dėl ginčo esmės ir ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

25. Byloje neginčijama aplinkybė, kad 2021 m. spalio 4 d. prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme, ieškovę užpuolė palaidas, be antsnukio atsakovės šuo, kuris įkando jai į dešinę blauzdą, dėl ko ieškovei buvo padarytos dešinės blauzdos užpakalinio paviršiaus trys po 0,3–0,5 cm kąstinės žaizdos, jų srityje ieškovės blauzda taip pat buvo kiek patinusi. Ieškovei buvo suleisti vaistai ir vakcina nuo pasiutligės, žaizdos suteptos antiseptiku, blauzda bintuota, toliau paskirta, esant skausmams, vartoti vaistus nuo skausmo, kompresinis blauzdos bintavimas bei nurodyta tęsti vakcinaciją nuo pasiutligės. Minėtas aplinkybes patvirtina ir ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – 2021 m. spalio 4 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, jame, be kita ko, pažymėta, kad ieškovės būklė išrašant yra patenkinama; taip pat 2022 m. sausio 28 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, surašytas atsakovei pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį. Atsakovė neneigė šių aplinkybių, pripažino savo kaltę, sutiko, kad ieškovei buvo padaryta žala.

26. Minėta, kad byloje atsakovė pripažįsta savo prievolę atlyginti ieškovei padarytą neturtinę žalą, ginčas byloje tarp šalių iš esmės yra kilęs tik dėl neturtinės žalos dydžio. Atsakovės vertinimu, ieškovės prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, neatitinkanti teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų – dėl nagrinėjamo įvykio ieškovei kilo trumpalaikiai padariniai; žala ieškovei atsirado ne dėl atsakovės tyčinių veiksmų – atsakovės šuo įvykio metu buvo uždaroje, aptvertoje, atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios namų valdos teritorijoje, atsakovė nežinojo, kad į kiemą buvo užėję pašaliniai asmenys, atsakovės šuo į kiemą išbėgo netikėtai.

27. Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 268 straipsnio 5 dalis). Atsakovei šioje byloje iš dalies pripažinus ieškovės ieškinio reikalavimus, teismas toliau šiame sprendime (išskyrus ginčo dalyje – dėl neturtinės žalos dydžio) pateiks sutrumpintus motyvus dėl ieškovės ieškinio (ne)pagrįstumo.

28. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

29. Viena iš CK įtvirtintų griežtosios deliktinės atsakomybės formų yra atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą (CK 6.267 straipsnis), t. y. kai taikoma atsakomybė be kaltės. Pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą.

30. Pagal CK 4.41 straipsnį gyvūnų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų.

31. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal to paties CK straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

32. Deliktinės atsakomybės atveju asmuo, kuriam yra padaryta žala, turi teisę reikalauti atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau nukentėjusysis neturi atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, kokia buvo iki jo teisių pažeidimo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

33. Tais atvejais, kai įstatymas nustato griežtąją atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės, ieškovas turi įrodyti, kad žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Priežastinis ryšys atsakomybės be kaltės atveju nustatomas tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nagrinėjamu atveju nustatytinas (įrodytas) visų paminėtų civilinės atsakomybės sąlygų visetas, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai, žala, bei priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos – medicininiuose dokumentuose nurodyti ieškovės kūno (dešinės blauzdos) sužalojimai (kąstinės žaizdos) atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – atsakovė paleido savo šunį be pavadžio, antsnukio, atsakovės šuo užpuolė ieškovę; ieškovė įrodė, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir jai kilusios žalos yra priežastinis ryšys, dėl to ginčo byloje, kaip minėta, nėra. Deliktinės atsakomybės be kaltės atveju žalą sukėlusio asmens kaltės nereikia nustatyti, taigi, vertinimas, ar žala atsirado dėl tyčinių, ar dėl neatsargių atsakovės veiksmų, šiuo atveju reikšmės sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės taip pat neturi, atsižvelgiant į tai nėra vertintini ir atitinkami, su tuo susiję, šalių argumentai. Šiame kontekste, be kita ko, pažymėtina ir tai, kad byloje nėra įrodymų (be ieškovės ir liudytojo – ieškovės draugo A. L. paaiškinimų teismo posėdžio metu) apie tai, kad atsakovės šuo įvykio metu buvo paleistas tyčia. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė minėtų aplinkybių savo į bylą teiktuose procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodžiusi, ieškovė taip pat nenurodė ir galimo tokio atsakovės (jos šeimos nario) elgesio motyvo. Tuo tarpu kalbant apie atitinkamą atsakovės argumentų grupę, pažymėtina, kad asmuo pagal CK 6.267 straipsnį (kaip jau buvo nurodyta ankstesniuose šio sprendimo punktuose) atsako net ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą, o įstatymas net ir tokiu atveju atsakomybės už gyvūno padarytą žalą nediferencijuoja. Nepaisant aptarto, teisinę reikšmę sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio turi paties nukentėjusiojo kaltės forma, nes jo tyčia ir didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti arba šalinti žalą padariusio asmens atsakomybę.

34. Atsakomybės be kaltės atveju tam, kad žalos atlyginimas būtų mažinamas arba atleidžiama nuo atsakomybės, būtina nustatyti didelį nukentėjusiojo neatsargumą arba tyčią. Kasacinėje jurisprudencijoje nurodoma, kad griežtosios atsakomybės atveju paprastas neatsargumas jokios įtakos žalos atlyginimo dydžiui neturi ir nesudaro pagrindo mažinti žalos atlyginimą. Nukentėjusiojo kaltė, reikalinga taikyti nuostolių paskirstymo principui, turi pasireikšti kaip didesnio laipsnio atidumo ir rūpestingumo neužtikrinimas (didelis neatsargumas), o ne kaip paprastas neatsargumas. Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje paprastas neatsargumas įvardijamas ir kaip neatidumas. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Nagrinėjamos bylos atveju toks (didelis) ieškovės (nukentėjusiosios) neatsargumas, ar, juo labiau, jos tyčia, nenustatyta, t. y. nenustatyta, kad nukentėjusioji sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, dėl kurios buvo instruktuota, įspėta ar neabejotinai žinojo ją esant. Teismas šiame kontekste nesutinka su atsakovės nurodomu argumentu, kad ieškovė, elgdamasi rūpestingai, turėjo pranešti apie savo apsilankymą privačioje teritorijoje. Pažymėtina, kad ieškovė šiuo atveju lankėsi (ir buvo užpulta atsakovės šuns) ne konkrečiai pas atsakovę, ir ne vien tik atsakovei nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje (žr. tolimesnius šios sprendimo punktus).

35. Atsakovė nurodo, kad jos šuo įvykio metu buvo uždaroje, aptvertoje teritorijoje, tačiau pačios atsakovės į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, žemės sklypas, esantis Vytauto g. 8, Trakuose, nuosavybės teise be atsakovės, taip pat priklauso dar šešiems bendrasavininkams, taip pat pati atsakovė nurodė, kad ir ieškovė su draugu anksčiau gyveno jų namų valdoje (Vytauto g. 8, Trakuose). Esant tokioms aplinkybėms, neabejotina, kad, žemės sklypo, esančio Vytauto g. 8, Trakuose, teritorijoje turėjo ir galėjo lankytis ne tik atsakovė ir (ar) jos šeimos nariai, bet ir kiti minėto žemės sklypo bendrasavininkai, bei su jais susiję asmenys (gyvenantys aptariamu adresu, ar juo lankantys), ką atsakovė, kaip įvykyje dalyvavusio šuns savininkė, privalėjo įvertinti ir, būdama šuns savininkė, imtis atitinkamų atsargumo priemonių, kad žala dėl jos augintinio kitiems asmenims neatsirastų. Pažymėtina, kad pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos auginamas ir ieškovę užpuolęs šuo yra piktas, jis gali užpulti svetimą žmogų. Minėta (šiame sprendimo punkte aptarta) aplinkybė nesudaro pagrindo mažinti atlygintinos neturinės žalos dydį.

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose, yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Taip pat kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Kitas svarbus neturtinės žalos dydį lemiantis kriterijus yra neigiami padariniai, kurie atsirado ieškovui dėl neturtinės vertybės pažeidimo. Turtinė atsakovo padėtis nėra svarbus kriterijus vertinant neturtinės žalos atlyginimo dydį visų pirma dėl to, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-417/2013). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad duomenys apie atsakovės turinę padėtį teismui nebuvo teikti.

37. Nagrinėjamos bylos atveju dėl atsakovei priklausančio šuns užpuolimo ieškovė patyrė sveikatos sužalojimą, jai buvo sužalota dešinė blauzda. Nors ieškovės patirti sužalojimai nėra sunkūs, byloje taip pat nepateikti duomenys, sudarantys pagrindą spręsti apie jų ilgalaikiškumą, tačiau neabejotina, kad dėl sužalojimų ieškovė patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, tam tikra apimtimi laikinai sutrikdžiusius jos įprastą gyvenimą, darbinę veiklą, jai buvo leidžiami vaistai ir vakcina nuo pasiutligės. Taip pat neabejotina, kad ieškovė, ją netikėtai užpuolus šuniui, patyrė didžiulį išgąstį bei stresą, dėl ko galėjo atsirasti ir ilgalaikė baimė šunims, nerimas dėl tokio įvykio pasikartojimo galimybės.

38. Vertinant ieškovės nurodomus argumentus, susijusius su atsakovės elgesiu po įvykio, atkreiptinas dėmesys į tam tikrą jų prieštaringumą. Pažymėtina, jog, viena vertus, ieškovė iš esmės kategoriškai teigia, kad jokia pagalba po įvykio jai nebuvo suteikta, kita vertus, pripažįsta atsakovės nurodomas aplinkybes, t. y. kad atsakovė po įvykio pamačiusi ieškovės sužalojimus (kraują) atnešė ieškovei bintą. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės nurodomą aplinkybę, kad atsakovė po įvykio atsisakė jai parodyti šuns vakcinacijos pažymėjimą (CPK 178 straipsnis).

39. Pažymėtina, kad bylose dėl neturtinės žalos šuns sužalojimo atveju priteisiamos neturtinės žalos dydis nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju priklausomai nuo nustatytų aplinkybių svyruoja nuo 150 Eur iki 2 000 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-246-464/2011, 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2887-565/2015, 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-350-603/2018, 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1691-567/2020, 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-260-653/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-942-642/2019, 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-266-513/2020 ir kt.).

40. Teismas, atsižvelgdamas į šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad neturtinė žala ieškovės sveikatai atsirado išimtinai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, jai netinkamai prižiūrint šunį, dėl ko ieškovė patyrė ne tik išgąstį, dvasinius išgyvenimus, bet ir sveikatos sutrikdymą, kuris turėjo būti gydomas ir, taip pat atsižvelgęs į turimus duomenis apie atsakovės elgesį po įvykio, sprendžia, kad ieškovės dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirta neturtinė žala vertinama 700 Eur suma – būtent tokia apimtimi ieškovės pareikšto ieškinio dalis vertintina kaip pagrįsta, todėl teismo tenkinama, kitą ieškovės ieškinio reikalavimų dalį atmetant kaip nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Ieškovė teikdama ieškinį teismui sumokėjo 34 Eur žyminį mokestį, taip pat pateikė duomenis apie jos turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 200 Eur.

42. Atsakovė prašo priteisti jos naudai iš ieškovės viso 500 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 200 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, po 150 Eur už tripliko parengimą bei atstovavimą teismo posėdyje. Teismas pažymi, kad ne dėl visų jų paskirstymo gali būti sprendžiama šioje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad atsiliepimą į ieškinį, tripliką teismui pateikė (ir jį pasirašė) pati atsakovė, jos atsiliepime į ieškinį, triplike, be kita ko, pažymėta, kad byla nebus vedama per advokatą, teismui pateikta teisinių paslaugų sutartis sudaryta tik 2022 m. spalio 20 d. (byloje vykusio teismo posėdžio dieną), t. y. jau po minėtų atsakovės procesinių dokumentų pateikimo teismui. Esant tokioms aplinkybėms, šioje byloje spręstina tik dėl atsakovės turėtų 150 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (už atstovavimą byloje vykusiame teismo posėdyje) priteisimo atsakovės naudai iš ieškovės.

43. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžiai neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

44. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinta 47 procentai ieškinio reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei bei atsakovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovės ieškovei priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 110 Eur (žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas, advokato teisinės pagalbos išlaidos), iš ieškovės atsakovei – 80 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnis). Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

45. Byloje taip pat buvo patirtos 26,88 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu – šios išlaidos, vadovaujantis šio sprendimo 44 punkte nurodyta proporcija, priteistinos valstybei iš ieškovės (atitinkamai 14,25 Eur) bei atsakovės (atitinkamai 12,63 Eur) (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies – priteisi ieškovės S. Č. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės A. M. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės S. Č. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 14,25 Eur (keturiolika eurų dvidešimt penkis euro centus) iš atsakovės A. M. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 12,63 Eur (dvylika eurų šešiasdešimt tris euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.