- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-29
- Bylos Nr.
- e2A-260-653/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21407-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- T. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) I. P. (I. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovei T. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas I. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei T. J., kuriuo prašė iš atsakovė priteisti 142,39 Eur turtinės žalos, 1 500 Eur neturtinės žalos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. gegužės 8 d. jį einantį iš garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) akligatvyje prie posūkio užpuolė šuo, kuris ieškovui įkando į koją bei dešinę ranką, taip pat suplėšė ieškovo lietpaltį ir sportinį krepšį. Iškviesta greitoji pagalba, kuri ieškovą pristatė į VšĮ Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo nustatyta, kad ieškovui padarytos dešinės plaštakos daugybinės plėštinės, kąstinės, apie 4 - 5 mm žaizdos, patinimas, riboti pirštų judesiai; dėl infekcijos rizikos buvo leidžiami skiepai nuo stabligės ir pasiutligės, išrašyti vaistai analgetikai ir antibiotikai bei nurodyta laikytis režimo. Atsakovei už administracinį teisės nusižengimą buvo paskirta bauda. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro: suplėšytas 100 Eur vertės lietpaltis, suplėšyta 40 Eur vertės kuprinė, ieškovas pirko vaistų už 2,39 Eur, taigi, iš viso patirta 142,39 Eur dydžio turtinė žala. Neturtinę žalą ieškovas vertina 1 500 Eur suma, kadangi ieškovas patyrė didelį išgąstį, stresą, didelį fizinį skausmą, kurį sukėlė šuns įkandimas, ieškovas išgyveno dėl užsikrėtimo stablige ar pasiutlige, dėl to patyrė dvasinį sukrėtimą, be to, dėl rankos sužalojimų ieškovas turėjo didelių nepatogumų – jautė skausmą apžiūrų bei perrišimų metu, dėl apvyniojimo tvarsčiais negalėjo praustis, privalėjo lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus, dėl didelės infekcijos turėjo skiepytis nuo stabligės ir pasiutligės, buvo nedarbingas nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. birželio 12 d., dėl šuns įkandimo visam gyvenimui liko liekamieji reiškiniai – randai ant rankos ir riboti dešinės plaštakos III ir IV piršto judesiai, taip pat nepatogumų sukėlė lankymasis policijoje, kreipimasis į advokatą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė T. J. atsiliepimu prašė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies t. y. reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, o dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies, ieškovui priteisiant 200 Eur.
4. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad savo kaltės dėl 2019 m. gegužės 8 d. įvykusio incidento, kurio metu jos šuo įkando ieškovui į ranką ir tokiu būdu jį sužalojo, neneigia. Atsakovė kaltę pripažino iš karto po įvykio, duodama paaiškinimus. Pasak atsakovės, ieškovas neįrodė teiginių dėl suplėšytų asmeninio naudojimo daiktų, o tiksliau: 100 Eur vertės lietpalčio bei 40 Eur vertės kuprinės, taip pat, kad vaistų įsigijimui išleista 2,39 Eur suma, todėl ieškovo reikalavimas dėl 142,39 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo yra atmestinas. Atsakovė neginčija šių faktų, jog dėl patirto įvykio ieškovas neturėjo nemalonių išgyvenimų, tačiau byloje nėra duomenų apie ieškovo sveikatos sužalojimo sunkumo laipsnį, nėra įrodymų apie visam gyvenimui likusius liekamuosius reiškinius. Atsakovė nurodė, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu siūlė ieškovui 200 Eur dydžio kompensaciją, tačiau ieškovas bendrauti atsisakė. Atsakovė nurodė, kad dėl įvykusi incidento ir pati patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, kadangi yra senyvo amžiaus, serga įvairiomis ligomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 72,39 Eur turtinę žalą, 200,00 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 272,39 Eur sumą, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusioje dalyje ieškinį atmetė.
6. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 8 d. ieškovui einant gatve nuo (duomenys neskelbtini), link garažų prie jo pribėgo aviganių veislės šuo, priklausantis T. J., šuo buvo be pavadėlio ir antsnukio. Šuo užpuolė ieškovą ir įkando ieškovui į dešinės rankos plaštaką, dėl ko ieškovas patyrė sužalojimus. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu atsakovė buvo pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 ir 4 dalyse, ir atsakovei paskirta 150 Eur bauda. Iš pateiktų medicininių duomenų nustatė, kad ieškovo dešinėje plaštakoje yra dauginės plėštinės kąstinės žaizdos, apie 4-5 mm, nekraujuoja, lokalus patinimas, riboti pirštų judesiai, jutimai ir kraujotaka nesutrikę. Taip pat teismui pateikti kvitai, patvirtinantys tam tikrų medikamentų įsigijimą 2,39 Eur sumai bei įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovui atliktos vakcinacijos nuo pasiutligės. Nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. birželio 12 d. ieškovas buvo gydytas dėl šuns įkandimo. Nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. birželio 12 d. ieškovui dėl nelaimingo atsitikimo buityje buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
7. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius duomenis, nustatė visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas bei sprendė, kad atsakomybė už šuns ieškovui padarytą žalą tenka atsakovei.
Žemesnės instancijos teismas
8. Spręsdamas dėl ieškovo reikalaujamos priteisti 142,39 Eur turtinės žalos atlyginimo, t. y. 100 Eur nuostolių dėl šuns suplėšyto lietpalčio, 40 Eur nuostolių dėl suplėšyto sportinio krepšio ir 2,39 Eur išlaidas vaistų įsigijimui, teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus darė išvadą, kad ieškovui buvo padaryta turtinė žala, sugadinat ieškovui priklausančius daiktus.
9. Teismas pažymėjo, kad vadovaudamasis teismo proceso ekonomiškumo, operatyvumo, proporcingumo principais, atsižvelgdamas į siekiamų įvertinti daiktų ieškovo nurodytą vertę (100 Eur ir 40 Eur) bei į nurodytą ekspertizės kainą (už kiekvieną vertinamą daiktą po 100 Eur, taigi iš viso apie 200 Eur), ieškovo prašytos ekspertizės byloje nutarė neskirti. Ieškovui nepateikus teismui objektyvių įrodymų, patvirtinančių tikrą daiktų įsigijimo kainą, nesant duomenų, kad ieškovo daiktai yra garsaus gamintojo, ieškovo prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo teismas tenkino iš dalies, priteisdamas 50 Eur žalos atlyginimą už suplėšytą lietpaltį, 20 Eur žalos atlyginimą už sportinį krepšį, taip pat 2,39 Eur dydžio išlaidas už medikamentų įsigijimą, iš viso 72,39 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti (CK 6.267 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
10. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalaujamos 1 500 Eur neturtinės žalos priteisimo, nustatė, kad ieškovas turi įstatyminį pagrindą reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes šią žalą jis patyrė dėl sveikatos sutrikimo, atsiradusio dėl atsakovės tinkamai neprižiūrėto šuns užpuolimo, atsakovė byloje neginčijo aplinkybės, kad neturtinę žalą ieškovas patyrė. Teismas pažymėjo tai, kad atsakovės šuo užpuolė ieškovą netikėtai, todėl neabejotina, kad sukėlė didelį išgąstį; šuo buvo agresyviai nusiteikęs ir labai didelis (apie 60 kg), ieškovui buvo sukeltas stresas, be to, ieškovas dėl įkandimo patyrė fizinį skausmą, nerimavo dėl užsikrėtimo stablige ar pasiutlige, patyrė dvasinį sukrėtimą, todėl pritarė ieškovo teiginiams, kad jis po įvykio turėjo nemalonių išgyvenimų, taip pat patyrė nepatogumų dėl sužeistos rankos gydymo, perrišimų, reabilitacijos. Didinančiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi nurodė pažeistos vertybės pobūdį – sveikatą, mažinančiu – nežymų pakenkimo sveikatai laipsnį ir mastą. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, svarbu yra atsakovės turtinė padėtis, jos elgesys. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog yra nedirbanti ir gaunanti 380 Eur pensiją, gyvena viena. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčijo šuns įkandimo fakto, iš karto po įvykio bei vėliau siūlė iš dalies atlyginti ieškovo patirtą žalą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad tyčios atsakovės veiksmuose nebuvo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad neturtinė žala ieškovui pasireiškė sukeltu skausmu bei neigiamais išgyvenimais, nesant rimtesnių sveikatos sutrikimų, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas mažinti ieškovo prašomą neturtinės žalos dydį.
11. Teismas darė išvadą, kad ieškovo sveikatos sužalojimas iš esmės nepakeitė buvusio iki įvykio ieškovo gyvenimo, dėl sužalojimo pobūdžio jis netapo priklausomas nuo kitų asmenų; ieškovas nepateikė pakankamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių sužalojimo liekamuosius ilgalaikius reiškinius, nepateikė objektyvių duomenų apie dabartinę sužalotos rankos būklę; byloje nėra duomenų apie ieškovui nustatytus sunkesnius bei ilgalaikius nervinius sutrikimus, kas būtų pagrindas teismui spręsti dėl didesnio neturtinės žalos dydžio. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, teismas ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį (1 500 Eur) vertino kaip per didelį bei atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose, iš atsakovės ieškovui priteisė 200 Eur neturtinę žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
12. Apeliantas (ieškovas) I. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą dalyje dėl iš T. J. I. P. naudai 72,39 Eur turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos ir priteisti iš T. J. I. P. naudai 142,39 Eur turtinės žalos ir 1 500 Eur neturtinę žalą; priteisti išlaidas už dokumentų kopijas – 2,33 Eur, išlaidas už sugadintų daiktų fotonuotraukų darymą – 2,99 Eur, iš viso 5,32 Eur bei apeliacinio skundo ruošimo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Teismas nepasisakė ir nepriteisė išlaidų už dokumentų kopijas – 2,33 Eur ir išlaidų už sugadintų daiktų fotonuotraukų darymą – 2,99 Eur, nors šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti.
15.2. Teismas nepagrįstai neskyrė ekspertizės sugadintų daiktų vertei nustatyti. Skirti ekspertizę prašė būtent dėl to, kad negalėjo pateikti sugadintų daiktų įsigijimą patvirtinančių kvitų, kitokio daiktų vertės pagrindimo pateikti negalėjo, nes sunku rinkoje rasti analogiškų ir kokybiškų daiktų už ieškovo sumokėtą jų kainą.
Žemesnės instancijos teismas
15.3. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovo sugadinti daiktai turi akivaizdžių nusidėvėjimo požymių. Teismo posėdyje pateiktų sugadintų daiktų apžiūros metu buvo konstatuota, kad turtas yra sužalotas, tačiau nusidėvėjimas konstatuotas nebuvo ir apeliantas šito fakto nepripažino.
15.4. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, nepagrįstai nurodė, kad nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, svarbi yra atsakovės turtinė padėtis, jos elgesys. Nurodo, kad turtinė atsakovo padėtis nėra svarbus kriterijus vertinant neturtinės žalos atlyginimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013), todėl teismas dėl šių aplinkybių negalėjo mažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį.
15.5. Nurodo, sutinkantis, kad atsakovės veiksmuose nebuvo tyčios, tačiau atsakovei turėjo būti žinoma, kad paleistas šuo gali tapti neprognozuojamas ir užpulti žmogų, tačiau ji to nenumatė, todėl atsakovės tyčios nebuvimas nėra pagrindas mažinti neturtinės žalos dydį.
15.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas nepateikė pakankamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių sužalojimo liekamuosius ilgalaikius reiškinius, nepateikė objektyvių duomenų apie dabartinę sužalotos rankos būklę, kadangi šioms aplinkybės pagrįsti pateikė keletą medicininių dokumentų, kurie pakankamai ir objektyviai patvirtina sužalojimo liekamuosius ilgalaikius reiškinius – fizinius randus bei ribotus dešinės plaštakos II-III-IV pirštų judesius. Atsakovės prašymu išreikalauti duomenys apie apelianto nedarbingumą bei medicininės kortelės duomenys taip pat patvirtina tuos pačius sužalojimus bei liekamuosius ilgalaikius reiškinius.
15.7. Teismas nepagrįstai atsakovės elgesį po įvykio, kad atsakovė skambino bei siūlė susitarti taikiai bei sumokėti 200 Eur žalai atlyginti, vertino kaip sudarantį pagrindą mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį, kadangi atsakovės elgesys nepalengvino sukeltų neigiamų padarinių.
16. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Apeliantas apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl pirmosios instancijos teismo priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai neskyrė byloje teismo ekspertizės turtinės žalos dydžiui nustatyti.
15. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 8 d. ieškovui einant gatve nuo (duomenys neskelbtini), link garažų prie jo pribėgo ir jį užpuolė aviganių veislės šuo, priklausantis T. J., šuo buvo be pavadėlio ir antsnukio. Šuo įkando ieškovui į dešinės rankos plaštaką, dėl ko ieškovas patyrė sužalojimų, taip pat apgadino ieškovo lietpaltį bei sportinį krepšį. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu atsakovė buvo pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 ir 4 dalyse, ir atsakovei paskirta 150 Eur bauda. Atsakovė neneigė šių aplinkybių, pripažino savo kaltę, sutiko, kad atsakovui buvo padaryta žala, tačiau nesutiko su ieškovo reikalaujamos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžiu.
16. Tarp šalių kilo ginčas dėl turtinės ir neturinės žalos dydžio.
Dėl turtinės žalos dydžio.
17. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prašymas skirti ekspertizę byloje turi būti pagrįstas, o teismas spręsdamas dėl teismo ekspertizės skyrimo visais atvejais turi vadovautis taip pat bendraisiais teisės principais, tarp jų ir proporcingumo bei ekonomiškumo principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertindamas galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvada, kad šiuo atveju ekspertizės skyrimas tam, kad būtų nustatyta sugadintų daiktų vertė, būtų neracionali neproporcinga bei neekonomiška procesinė priemonė. Tokios ekspertizės skyrimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, nepagrįstai padidintų byloje bylinėjimosi išlaidas, kurios viršytų prašomos priteisti turtinės žalos dydį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesinaudojo CPK 212 str. numatyta teise skirti ekspertizę.
19. Apeliantas prašydamas priteisti turtinę žalą už sugadintus daiktus, jos dydį grindė sugadintų daiktų nuotraukomis bei teismo posėdžio metu pateiktų sugadintų daiktų apžiūra, taip pat teismo posėdžio metu nurodydamas, kad sugadintus daiktus įsigijo maždaug prieš metus nuo įvykio bei sumokėdamas 150,00 Eur už lietpaltį bei apie 45,00 Eur už sportinį krepšį, tačiau jokių objektyvių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė, t.y. nepateikė jų įsigijimą pagrindžiančių duomenų, nepateikė duomenų apie analogiškų daiktų vertę rinkoje ir pan.
20. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007 m. ir kt.).
21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto sugadintų daiktų vertės, vertino visų apelianto į bylą pateiktų įrodymų visetą, savo išvadas išsamiai motyvavo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė tokio turtinės žalos dydžio, kurį nurodė apeliantas, nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Dėl nurodytų priežasčių atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su ieškovo patirta turtine žala.
Dėl neturtinės žalos dydžio.
22. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala tai yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
23. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių medicininių duomenų nustatyta, kad dėl 2019 m. gegužės 8 d., kuomet apeliantą užpuolė atsakovei priklausantis šuo, apeliantas patyrė dešinės plaštakos daugines plėštine kąstines žaizdas apie 4-5 mm. 2019 m. gegužės 8 d. VšĮ „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės“ medicinos dokumentų išraše/siuntime apelianto būklė nurodyta: dešinės plaštakos dauginės plėštinės kąstinės žaizdos, apie 4-5 mm, nekraujuoja, lokalus patinimas, riboti pirštų judesiai, jutimai ir kraujotaka nesutrikę; taikytas gydymas: tvarstis ant žaizdos, skirta antitetaninė profilaktika, imunizacija nuo pasiutligės; nurodytos gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos: analgetikai, antibijotikai, šaltis lokaliai, tausojantis režimas, perrišimai. 2019 m. gegužės 21 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta: žaizda sugijusi, piršto judesiai nežymiai riboti. 2019 m. gegužės 22 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta: riboti dešinės plaštakos II-III-IV pirštų judesiai. 2019 m. birželio 12 d. medicininių dokumentų išraše taip pat nurodyta, kad žaizdos yra sugijusios, tačiau išlieka dešinės plaštakos III-IV pirštų riboti judesiai. 2019 m. gruodžio 10 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad dešinės plaštakos III piršto lenkimas ribotas, fleksijos apie 25-30*; piršto jutimai nesutrikę, skausminga palpacija III piršto fleksijos srityje ties MCP III, III delnakaulio viduriu; nurodytos gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos: tikslinga plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo konsultacija dėl tolesnės gydymo taktikos. Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad dėl patirto sužalojimo apeliantas buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. birželio 12 d.
24. Taigi, dėl atsakovei priklausančio šuns užpuolimo apeliantas patyrė sveikatos sužalojimų, jam buvo sužalota dešinė plaštaka. Iš apelianto į bylą pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad minėti sužalojimai nėra trumpalaikiai: sužalojimas įvyko 2019 m. gegužės 8 d., o 2019 m. gruodžio 10 d. ieškovas dėl patirtų sužalojimų vis dar patyrė liekamųjų reiškinių (pirštų spragsėjimą, ribotus dešinės plaštakos III piršto judesius, skausmingą palpaciją), taip pat bylos duomenimis ieškovas dėl patirtų sužalojimų laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. birželio 12 d. buvo nedarbingas, jam buvo taikomas skiepijimas dėl pasiutligės bei stabligės profilaktikos. Nors ieškovo patirti sužalojimai nėra sunkūs, tačiau jie yra ilgalaikiai (bylos duomenimis šie reiškiniai išliko daugiau kaip pusę metų, daugiau kaip mėnesį ieškovas buvo nedarbingas), dėl ko ieškovas neabejotinai patyrė nepatogumų. Taip pat neabejotina, kad apeliantas užpuolus aviganių veislės šuniui patyrė didžiulį išgąstį bei stresą
25. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo vertino atsakovės turtinę padėtį, jos elgesį po įvykio.
26. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pirmiausiai yra susijęs su nukentėjusios asmens neigiamų išgyvenimų kompensavimu. Kita vertus, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje expressis verbis yra įtvirtinta teismo pareiga nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgti į žalą padariusio asmens turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Dėl to pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, pagrįstai atsižvelgė ir į atsakovės turtinę padėtį, taip pat į jos elgesį iš karto po įvykio. Tačiau, atsižvelgus į ieškovui priteistą neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu minėtoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas suteikė neproporcingai didelę reikšmę, lyginant su esminėmis neturtinės žalos nustatymo aplinkybėmis - apelianto dėl atsakovės kaltės patirtais išgyvenimais bei sveikatos sutrikdymu.
27. Pažymėtina, kad bylose dėl neturtinės žalos šuns sužalojimo atveju, priteisiamos neturtinės žalos dydis nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju priklausomai nuo nustatytų aplinkybių svyruoja nuo 150,00 Eur iki 870,00 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-246-464/2011, 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2887-565/2015, 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-350-603/2018, 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1691-567/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-266-513/2020 ir kt.)
28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, t.y. kad neturtinė žala ieškovo sveikatai atsirado išimtinai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, jai netinkamai prižiūrint šunį, dėl ko apeliantas patyrė ne tik išgąstį, dvasinius išgyvenimus, bet ir sveikatos sutrikdymą, kuris turėjo būti gydomas ir, bylos duomenimis, tęsėsi daugiau kaip pusę metų, taip pat atsižvelgus į atsakovės turtinę padėtį ir bendradarbiavimą po įvykio, sprendžia, kad apelianto dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirta neturtinė žala vertinama 400 Eur suma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
29. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jo patirtų išlaidų: 2,33 Eur už dokumentų kopijas bei 2,90 Eur už nuotraukų darymą.
30. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra atleisti 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl nėra pagrindo iš šalių priteisti bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas dėl šių teismo motyvų nepasisakė, jų nepaneigė, todėl nėra pagrindo spręsti, jog teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų. Kita vertus, ieškovo reikalavimai patenkinti tik iš dalies (apie 35 proc.), todėl, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str.), ieškovui priteistinų išlaidų sumą būtų itin maža.
Dėl bylos baigties.
31. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepakankamai atsižvelgė į teismų praktiką bei iš dalies netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl sprendžia, kad yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti ieškovui iš atsakovės 400 Eur neturinės žalos atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui I. P. (I. P.) iš atsakovės T. J. 72,39 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų 39 ct) turtinę žalą, 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) neturtinę žalą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (472,39 Eur), palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.