- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-26
- Bylos Nr.
- 2A-2887-565/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02996-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- J. Š.
- Kategorijos
- 44.5.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. L. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovei J. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės J. Š. 1 502 Lt (435,01 Eur) turtinei žalai atlyginti, 8 500 Lt (2 461,77 Eur) neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2011-11-08 jai į kairę plaštaką įkando atsakovės šuo. Dėl šio įvykio ieškovė patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 586,96 Lt (170 Eur) negautos darbo pajamos dėl turėto nedarbingumo, 300 Lt (86,87 Eur) išlaidos už vakcinaciją nuo pasiutligės, 450 Lt (130,33 Eur) išlaidos už vaistus, vitaminus ir papildomą maitinimą, 100 Lt (28,96 Eur) transporto į įvairias gydymo įstaigas išlaidos ir 65 Lt (18,83 Eur) išlaidos už specialisto apžiūrą. Taip pat ieškovė dėl patirtų dvasinių išgyvenimų bei fizinio skausmo patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 8 500 Lt (2 461,77 Eur). Siekdama žalos atlyginimo klausimą išspręsti taikiu būdu, ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija, tačiau atsakovė į pretenziją neatsakė.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko.
Atsakovė nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog jai įkando būtent atsakovės šuo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015-05-07 sprendimu ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatytas ieškovei padarytos žalos faktas, tačiau byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar ieškovei įkando būtent atsakovei priklausantis šuo. Ieškovė savo teiginių, kad atsakovės šuo nuolat laksto be pavadžio, ir nuo šio šuns yra nukentėjęs ne vienas žmogus, nepagrindė jokiais įrodymais. 2011-11-16 administracinio tesės pažeidimo protokolas Nr. 294473 bei 2011-11-16 nutarimas Nr. 87N-1240507-11, kuriuo atsakovei buvo skirta bauda už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą, atsakovei buvo surašyti remiantis tik ieškovės 2011-11-08 skundu. Duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai ar kiti liudytojai būtų matę bėgiojusį palaidą atsakovės šunį, nėra. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo atsakovės administracinio teisės pažeidimo byla, motyvuodamas tuo, kad ši byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai, neišsiaiškinus visų incidento aplinkybių, nėra aišku, ar atsakovė dalyvavo nagrinėjant jos administracinio teisės pažeidimo bylą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė negalėjo paaiškinti, kokiu būdu jos ranka atsidūrė prie galimai atsakovės šuns, kuris yra nedidelis, apie 26 cm aukščio, ir žmogaus ranką pasiekti gali tik žmogui prie jo pasilenkus. Be to, ieškovė nepaneigė liudytojos teiginių, jog daugiabučiame name, kuriame gyvena ieškovė ir atsakovė, buvo priglaustas didelis benamis šuo, kurio galimybės pasiekti žmogaus ranką buvo didesnės. Abejonių dėl ieškovės teiginių, kad jai įkando atsakovės šuo, pirmosios instancijos teismui kilo ir dėl to, kad 2011-11-08 skunde ieškovė nurodė, jog šuo jai įkando 14.45 val., VšĮ Trakų ligoninės išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad incidentas įvyko apie 16.00 val., o Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje nurodytas incidento laikas – apie 17.30 val. Ieškovė painiojosi savo parodymuose, nurodydama ir tai, kad į medicinos įstaigą kreipėsi tik sekančią dieną po incidento.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog ieškovei įkando būtent atsakovės šuo. Nenustatęs vienos iš deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų – neteisėto atsakovės veikimo (neveikimo) , dėl prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumo teismas nesprendė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-27 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl faktinės aplinkybės, ar ieškovei įkando atsakovės šuo, kadangi ši aplinkybė nustatyta ir konstatuota įsiteisėjusiu 2011-11-16 nutarimu Nr. 87N-1240507-11, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovės atžvilgiu už ATPK 110 str. 5 d. numatytą administracinio teisės pažeidimo padarymą. Pažeisdamas CPK 197 str. 2 d., teismas didesnę įrodomąją galią suteikė jokiais įrodymais nepatvirtintiems liudytojos O. S. teiginiams apie tai, kad ieškovę sužalojo didelis benamis šuo, ir ignoravo ieškovės paaiškinimus bei rašytinę bylos medžiagą. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamame sprendime nurodytas įrodinėjimo pareigos paskirstymo principas buvo pritaikytas tik ieškovės atžvilgiu. Ieškovės manymu, šiuo konkrečiu atveju buvo pažeisti civilinio proceso principai - teisėjų nepriklausomumas, teismo nešališkumas, dispozityvumas ir rungimasis (CPK 12 str., 13 str., 21 str.), pagal kuriuos teismas negali nė vienai iš šalių padėti įrodyti jos įrodinėjamas aplinkybes.
Atsakovė atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Trakų raj. PK 2011-11-16 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 87N-1240507-11 atsakovė buvo nubausta 500 Lt bauda pagal ATPK 110 str. 5 d. už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą, t.y. už tai, kad 2011-11-08, 14:45 val., be priežiūros išleido į lauką namuose laikomą šunį, kuris namo rūsyje ieškovei įkando į kairę plaštaką, kas sukėlė ieškovei nežymų kūno sužalojimą (54 b.l.). VšĮ Trakų ligoninėje ieškovei 2011-11-08 diagnozuota kąstinė žaizda kairiajame delne (5 b.l.), ieškovė buvo paskiepyta nuo pasiutligės (6 b.l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2011-11-11 išvadoje Nr. G 3406/11 (01) nurodyta, kad ieškovei kairėje plaštakoje nustatytos kąstinės žaizdos, padarytos nuo trauminio poveikio kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai 2011-11-08 šuns dantimis; ieškovei padaryti sužalojimai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu (7-8 b.l.). Laikotarpiu nuo 2011-11-09 iki 2011-12-23 ieškovei buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai (11-17 b.l.).
Civilinei atsakomybei taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. CK 6.267 str. 1 d. norma yra specialioji norma ir nustato gyvūnų savininko ar kito asmens, kurio prižiūrimas buvo gyvūnas, civilinę atsakomybę už naminių gyvūnų padarytą žalą be kaltės.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog jai įkando būtent atsakovės šuo, t.y. neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų netinkamai prižiūrint šunį. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiktina. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo atsakovės administracinio teisės pažeidimo byla, motyvuodamas tuo, kad ji buvo išnagrinėta nevisapusiškai, neišsiaiškinus visų incidento aplinkybių, nes nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis vadovavosi policijos pareigūnas, paskirdamas atsakovei administracinę nuobaudą, nėra aišku, ar pati atsakovė dalyvavo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Tačiau 2011-11-16 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. R 294473 yra įrašytas atsakovės paaiškinimas („mūsų šuniukas negalėjo įkasti kaimynei, kaimynė buvo girta, pati lindo prie šuniuko“), atsakovei pasirašytinai buvo pranešta apie administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo vietą ir laiką, 2011-11-16 nutarimas Nr. 87N-1240507-11 atsakovei buvo išsiųstas registruotu laišku. Taigi, atsakovei buvo žinoma apie jai iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą ir šioje byloje priimtą nutarimą, atsakovė šio nutarimo neskundė, o atsakovės paaiškinimas administracinio teisės pažeidimo protokole leidžia daryti išvadą, kad 2011-11-08 tarp ieškovės ir atsakovės šuns buvo kontaktas. Taip pat pažymėtina ir tai, kad 2012-01-17 pretenzija ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, ši pretenzija atsakovei buvo įteikta 2012-01-23 (21-23 b.l.), tačiau atsakovė į šią pretenziją nereagavo. Asmuo, kuris nėra atlikęs neteisėtų veiksmų, kurių atlikimu jis kaltinamas rašytine pretenzija, turėtų į tokią pretenziją nedelsiant sureaguoti ir nurodyti neteisėtų veiksmų nebuvimą patvirtinančias aplinkybes. Tačiau aplinkybes apie tai, kad ieškovei galėjo įkasti benamis šuo, kurį buvo priglaudę kiti namo gyventojai, atsakovė nurodė tik teismo posėdžio metu. Tačiau byloje nėra jokių kitų įrodymų apie šio benamio šuns egzistavimą įvykio metu, išskyrus atsakovės dukters paaiškinimus teismo posėdžio metu.
Išvardintos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – netinkamai prižiūrėjo savo šunį, dėl to šuo įkando ieškovei, dėl šuns įkandimo ieškovei buvo sutrikdyta sveikata, t.y. yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei pagal CK CK 6.267 str. 1 d. kilti (CPK 185 str.).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 502 Lt (435,01 Eur) turtinei žalai atlyginti, nurodydama, kad turtinę žalą sudaro 586,96 Lt (170 Eur) negautos pajamos dėl turėto nedarbingumo, 300 Lt (86,87 Eur) išlaidos už vakcinaciją nuo pasiutligės, 450 Lt (130,33 Eur) išlaidos už vaistus, vitaminus ir papildomą maitinimą, 100 Lt (28,96 Eur) transporto į įvairias gydymo įstaigas išlaidos ir 65 Lt (18,83 Eur) išlaidos už specialisto apžiūrą.
Iš byloje esančių pranešimų apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus matyti, kad nuo 2011-11-09 iki 2011-12-23 ieškovė buvo nedarbinga (b. l. 11-17). Nors pirmame pranešime nurodyta, kad nedarbingumo pažymėjimas išduotas dėl nelaimingo atsitikimo buityje, o kituose pranešimuose nurodyta, kad nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl ligos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nedarbingumo pažymėjimas ieškovei buvo išduotas kitą dieną po šuns įkandimo, nedarbingumas buvo nepertraukiamas, nesant įrodymų apie kitus ieškovės sveikatos sutrikimus, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2011-11-09 iki 2011-12-23 ieškovė nedarbinga buvo dėl šuns įkandimo. Trakų r. savivaldybės administracijos 2012-02-28 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. AP5-50 (18 b.l.) patvirtina, kad už 2011 m. spalio mėn. ieškovei buvo išmokėtas 446,47 Lt darbo užmokestis. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. lapkričio – gruodžio mėn., jei nebūtų nedarbingumo, ji būtų gavusi 892,94 Lt (446,47 x 2) darbo užmokestį. Tačiau ieškovė 2011 m. lapkričio mėn. dirbo 6 d. d. ir gavo 154,47 Lt darbo užmokestį. Todėl ieškovė 2011 m. dėl nedarbingumo negavo 292 Lt darbo užmokesčio (446,47 Lt – 154,47 Lt). Iš pažymos apie asmens gautas išmokas matyti, kad už 2011 m. lapkričio mėn. ieškovei buvo išmokėta 220,63 Lt ligos pašalpa (19 b.l.). Taigi, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų 2011 m. lapkričio mėn. ieškovė negavo 71,37 Lt (20,67 Eur) darbo užmokesčio. Iš 18 b.l. esančios pažymos taip pat matyti, kad 2011 m. gruodžio mėn. ieškovės darbo santykiai truko 2 d. d., vieną iš jų ieškovė buvo nedarbinga, o už 1 d. d. ieškovė gavo 82,63 Lt darbo užmokestį. Taip pat ieškovei buvo išmokėta ligos pašalpa už 2011 m. gruodžio mėn. (19 b.l.). Iš pažymos dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir nedarbo draudimo išmokų mokėjimo (20 b.l.) matyti, kad nuo 2011-12-03 ieškovė registruota darbo biržoje. Įrodymų, kad ieškovės darbo santykiai 2011 m. gruodžio mėn. nutrūko dėl šuns įkandimo, nėra. Todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė negavo pajamų 2011 m. gruodžio mėn. Iš byloje esančio 2011-11-11 mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovė Valstybinei teismo medicinos tarnybai už sveikatos sutrikdymo masto nustatymą sumokėjo 65 Lt (18,83 Eur) (b. l. 9). Dėl ieškovės prašomų priteisti išlaidų vakcinacijai nuo pasiutligės, vaistams, vitaminams ir papildomam maitinimui bei transportui į įvairias gydymo įstaigas, pažymėtina, jog šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Taigi, ieškovei iš atsakovės priteistina 39,50 Eur turtinė žala.
Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų bei fizinio skausmo ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8 500 Lt (2 461,77 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad, pagal ieškovės paaiškinimus (6, 57 b.l.), atsakovės šuo įkando, kai ieškovė šuniui davė maisto, ieškovės veiksmai, prikišant ranką su maistu prie svetimo šuns nasrų, laikytinas dideliu neatsargumu, padėjusiu žalai atsirasti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei padaryti sveikatos sužalojimai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu, įrodymų apie liekamuosius sveikatos sutrikdymo reiškinius nėra, atsižvelgiant į tai, žala ieškovei atsirado dėl didelio pačios ieškovės neatsargumo, taip pat atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį (atsakovė neturi nekilnojamojo turto, yra pensininkė, gauna 535,24 Lt (155,02 Eur) pensiją (44-46 b.l.) atsakovės ieškovės naudai priteistina 150 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 str.).
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Priėmus naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.), taip pat paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3 d., 98 str.). Iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 5,68 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 5,68 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis, atsižvelgiant į sprendimu priteistą turtinės ir neturtinės žalos sumą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 93 str. 1 d., 3 d.). Kadangi ieškovei pripažinta teisė tiek į turtinės, tiek į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau sumažintas prašomos atlyginti žalos dydis, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei ir atsakovei teiktos teisinės pagalbos apimtis yra iš esmės vienoda, šalių turėtos išlaidos už teisinę pagalbą neatlygintinos (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.,
nusprendė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės A. L. ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei A. L. iš atsakovės J. Š. 39,50 Eur turtinei žalai atlyginti, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-11-19) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 11,36 Eur bylinėjimosi išlaidas.