- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-246-464/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04649-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- S. U.
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. U. apeliacinį skundą Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. U. ieškinį atsakovui A. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas S. U. 2010-03-08 su ieškiniu (b.l. 1-2) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą ir prašė priteisti iš atsakovo A. J. 62,72 Lt turtinės ir 6000 Lt neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2009-12-29 atsakovo šuo įkando jam į ranką, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams ir ekspertizei atlikti, o neturtinę žalą – atsakovo veiksmai, o būtent, jo iššaukiantis elgesys ir šuns vedžiojimas be antsnukio, didžiulis dėl įkandimo patirtas fizinis skausmas, išgąstis ir dvasinis sukrėtimas, baimė dėl galimybės susirgti stablige ar pasiutlige.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. atsiliepimu (b.l. 14-15) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog mėgino apsisaugoti nuo paties ieškovo agresyvumo. Konfliktą sukėlė pats ieškovas, nes jis pradėjo atsakovą keiksnoti ir artinosi prie jo su kirviu rankoje, kai atsakovas įspėjo ieškovą nepjauti medžio. Antsnukį šuniui nuėmė tik pajutęs grėsmę, jog atsakovas artinasi prie jo su kirviu. Pažymėjo, jog turėjo pilietinę pareigą pasiteirauti, ar ieškovas turi leidimą kirsti medį. Šuns įkandimas buvo sąlygotas ieškovo veiksmų, kadangi šuo įkando tuo metu, kai ieškovas norėjo suduoti atsakovui. Atsakovas neliepė šuniui pulti ieškovo. Žala atsirado dėl paties ieškovo veiksmų.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-09-21 sprendimu (b.l. 30-32) ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. J. 62,72 Lt turtinės, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 262,80 Lt atstovavimo išlaidų ieškovo S. U. naudai, taip pat 73,72 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, už ką atsakovui buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 110 str. 5 d., 1 d. ir 2 d., šis buvo nubaustas 200 Lt dydžio administracine nuobauda. Minėtos nuobaudos atsakovas neskundė ir neginčijo. Teismas atsakovo pripažinimą kaltu administracine tvarka laikė prejudicija, kurios įrodinėti nereikia. Teismas nustatė, jog 2010-04-01 nutarimu konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas bei jo kaltė dėl ieškovui padaryto sveikatos sutrikdymo, kuris yra tiesioginė atsakovo neteisėtos veikos išdava, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja žalos atlyginimo. Prašomą priteisti turtinę žalą ieškovas įrodė vaistų įsigijimo kvitu ir mokėjimo nurodymu eksperto paslaugoms apmokėti už išvados pateikimą, todėl šią ieškinio dalį tenkino. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovui padaryta neturtinė žala pasireiškė neigiamu fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimu, sukėlusiu tam tikras fizines kančias ir dvasinius išgyvenimus bei galimą laikiną emocinį sutrikimą, nes atsakovas atliko jo atžvilgiu protingo žmogaus elgesio standartų neatitinkančius ir nepriimtinus tyčinius veiksmus. Tačiau teismas nenustatė, jog neigiamas fizinis poveikis pasireiškė pavojingu gyvybei būdu - sunkiu kūno sužalojimu, taip pat dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimo ieškovas nesigydė stacionare, neturėjo nedarbingumo, žaizda nebuvo didelė ir gili, nereikėjo dėti siūlių, skiepytis nuo pasiutligės, nes šuo buvo prižiūrėtas ir paskiepytas. Teismo posėdžio metu teismas nenustatė, jog ant atsakovo rankos būtų likę randai ar kitokio pobūdžio žymės. Atsižvelgęs į sužalojimų padarymo faktines aplinkybes, į padarytų sužalojimų, pasireiškusių atsakovo sąmoningais veiksmais, nesunkų pobūdį, į akivaizdžių neigiamų pasekmių nebuvimą, į kasacinės instancijos teismo formuojamą teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė reiškiamo reikalavimo dėl 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo realumo. Todėl priteisė jam neturtinei žalai atlyginti 1000 Lt. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, teismas vadovavosi patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų santykiu.
Šalies argumentai
Ieškovas S. U. apeliaciniu skundu (b.l. 33-35) prašo pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-09-21 sprendimo dalį dėl neturtinės žalos ir atstovavimo išlaidų priteisimo, šioje dalyje ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant ieškovui 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1500 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Nurodo, jog vienas iš kriterijų turtinei žalai nustatyti yra žalą padariusio asmens kaltė, todėl reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą ir turinį. Jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, jo veiksmai yra tyčiniai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltės formą, veiksmų kryptingumą ir turinį. Atsakovas tyčia nuėmė pavadį ir sąmoningai privedęs šunį prie ieškovo, sudarė sąlygas šuns agresijos prasiveržimui. Kaip teigė atsakovas, šuo yra dresuotas ir be šeimininko komandos nepuls ir nekąs. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį, šios aplinkybės nevertino. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovui nereikėjo skiepytis nuo pasiutligės. Po šuns įkandimo ieškovas pergyveno dėl stabligės ir pasiutligės, nes nežinojo, ar šuo yra skiepytas. Tik grįžęs namo ir prisiminęs visas detales bei šuns išvaizdą, ieškovas padarė išvadą, jog šuo tikriausiai buvo skiepytas. Teismas nepagrįstai nustatė, jog ant rankos neliko randų, kadangi ant ieškovo rankos yra išlikusios įkandimo žymės. Taip pat pirmosios instancijos teismas nusprendęs, jog išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, nepagrįstai sumažino ieškovo patirtas išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo atliktų veiksmų atitikimą įstatymo nuostatoms ir iš to atsiradusias pasekmes, pagrįstai nuprendė dėl sukeltų tokiais jo neteisėtais veiksmais teisinių padarinių apeliantui, tinkamai įvertino visas reikšmingas žalos dydžiui nustatyti aplinkybės bei dėl jų pasisakė teismo sprendime, tinkamai taikė neturtinės žalos atlyginimo institutą ir su tuo susijusias teisės normas, nepažeidė ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, reglamentuotų CPK normomis. Skundžiamą sprendimo dalį pakeisti ir ginčą išspręsti tokiu būdu, kaip to siekia apeliantas, apeliaciniame skunde nurodyti motyvai prielaidų nesudaro.
Apeliacinės instancijos teisme neliko šalių ginčo dėl pačios neturtinės žalos apeliantui padarymo fakto, nei dėl to, ar egzistuoja teisinė prievolė atsakovui, kuris yra atsakingas už jam priklausančio gyvūno padarytą žalą, ją kompensuoti. Sprendimas skundžiamas dalyje dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo veiksmų tyčią ir tą aptarė, nurodydamas, kad žalos atsiradimą nulėmė sąmoningi ir tyčiniai atsakovo veiksmai. Taigi ši aplinkybė buvo įvertinta, nustatant žalos dydį. Kartu teismas atsižvelgė ir į realiai kilusias pasekmes, t.y. nesunkų apelianto sveiktos sutrikdymą ir ilgalaikių padarinių dėl šio įvykio neatsiradimą. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad neturtinės žalos dėl asmens sveikatos sužalojimo nustatymo esminiai kriterijai yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis; kaltė; pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas; neturtinės žalos padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis c.b. Nr. 3K-7-255/2005). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei teismų praktikai, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo parinktais ir sprendime aptartais kriterijais, nulėmusiais atlygintinės žalos dydžio nustatymą, t.y. jos įvertinimą, atsižvelgiant į apelianto patirtą traumą bei jos pasekmes, 1000 Lt suma. Neturtinės žalos reikalavimas visuomet priklauso tik nuo nukentėjusio asmens subjektyvaus jos įvertinimo, todėl kiekvienu konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį pagal CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintų kriterijų visumą nustato teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes. Kadangi neturtinės žalos dydžio nustatymo dalyje teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir argumentuotas, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į įstatymo leidėjo įtvirtintą diskrecijos teisę pačiam teismui nustatyti neturtinės žalos dydį, plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Kolegija neturi pagrindo sutikti ir su kita apeliacinio skundo dalimi, susijusia su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu šalims. Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos dydžio suponuoja ir ieškinio sumos atitinkamą dydį (CPK 85 str. 1 d. 8 p.) bei nulemia mokėtino žyminio mokesčio už ieškinį dydį (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų proporcijas (CPK 93 str. 2 d.) kaip sąlygą kompensuojamai bylinėjimosi išlaidų daliai nustatyti, pagrįstai atsižvelgė į šio reikalavimo dydį bei jo patenkinimo dalį (santykį). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.) taip pat priskiriamos bylinėjimosi išlaidų kategorijai (CPK 88 str. 1 d. 6 p.) ir šalims atlyginamos taikant CPK 93 str. įtvirtintas bendrąsias visų be išimties bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Pažymėtina, kad CPK 98 str. yra nustatyta ne šio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (paskirstymo) šalims tvarka, o sąlygos, kurioms esant jos apskritai gali būti priteisiamos (įrodymai apie jų dydį bei prašymas jas priteisti turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos), bei tokių išlaidų dydžio ribojimas Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85, nustatytais dydžiais už kiekvieną teisinės paslaugos atlikimo veiksmą.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 40), todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. nuostatas bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei pašto bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju iš apelianto nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.