Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji L. D. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir nurodė, kad labai gailisi, kad davė neteisingus parodymus – tai pirmas toks įvykis jos gyvenime. Ji visiškai atsiribojo nuo visko, jautė didelį spaudimą, atitolo nuo darbuotojų ir šeimos. Liudijo taip, kaip tuo metu suprato, ir dabar dėl to labai gailisi. Dabar ji supranta viską kitaip ir pripažįsta, kad elgėsi neteisingai. Ji kreipėsi į psichologą ir po truputį juda pirmyn. Labai gailisi dėl to, kas įvyko, prašo ją atleisti nuo atsakomybės. 2022 metais ji dirbo (duomenys neskelbtini) viešojoje bibliotekoje metodinio skyriaus vedėja, išdirbo ten beveik 40 metų. I. T. tuo metu buvo neseniai pradėjusi eiti direktorės pareigas, tačiau konkrečių metų ji neprisimena, nes jai dabar sunku su skaičiais, be to, ji vartoja vaistus. Apklausiama ji buvo įspėta, kad privalo sakyti tiesą – tai suprato. Buvo tiesiog paprašyta kažkokios dalies pinigų, jų paprašė direktorė. Ji nežinojo, kad skiriant premijas, direktorei premija nepriklauso. Jos pareigos buvo metodinio skyriaus vedėja. Ji buvo atsakinga už filialo biblioteką ir jos veiklą, bet ne už patį centrą – už jį daugiau atsakinga buvo pavaduotoja. Kiekvienas kaimas turėjo savo biblioteką, ir ji buvo atsakinga už jų veiklą bei filialų darbuotojų darbą. Ji sakė netiesą, sakė, kad negrynino pinigų, tačiau iš tiesų buvo gavusi apie 1000 eurų premiją – tikslios sumos neprisimena, tuo laikotarpiu dirbo 1,5 etato. Ji išgrynino dalį premijos ir atidavė direktorei, tačiau tikslios sumos neatsimena. Galbūt ji net negrynino, o tiesiog turėjo pinigų tuo metu. Ji pasakojo, kad davė direktorei kaip dovaną, kaip padėką, nes direktorė buvo gera. Buvo kažkoks susitarimas su direktore, kad ji skirs didesnę premiją, o dalį jos darbuotojai grąžins. Pokalbyje dalyvavo ji pati, direktorė ir I. D.. Kiek premijos gavo I. D. ir kiti darbuotojai, ji nežino, tačiau žino, kad premijos buvo labai didelės. Ji taip pat žinojo, kad premiją gavo ir T.. Ji tuo metu buvo atostogose, tačiau grįžusi gavo elektroninį laišką ir buvo pakviesta į STT. I. T. kažką minėjo apie tai, ką reikėtų sakyti, tačiau konkrečiai pakartoti ji negali. Ji žinojo, kad vyksta tyrimas, ir buvo paprašyta nesakyti, kad direktorei davė pinigus. Ji pripažįsta kaltinimą – sakė netiesą, nes norėjo padėti direktorei. Dėl šio įvykio ji susirgo, atsiribojo nuo visų, jai buvo labai sunku tai pripažinti. Ji yra neteista. Ji labai gailisi dėl visko – tai bus jos gyvenimo pamoka. Ji labai atsiprašo. Tik prieš mėnesį ji pradėjo bendrauti su savo šeima, nes ilgą laiką buvo atsiribojusi ir nuo jų. Dabar ji gydosi pas psichiatrą. Ji turi vyrą, du suaugusius vaikus, su kuriais gyvena kartu. 2021 metais, kai buvo skiriamos premijos centro darbuotojams, ji premijų skirstyme nedalyvavo – dalyvavo tik filialo premijų skirstyme ir pateikė lenteles su filialo darbuotojų nuveiktais darbais. Direktorė tuo metu dar nebuvo gerai susipažinusi su visais darbuotojais. Ji niekada nesigilino į centro reikalus – jai buvo pasakyta, kad bus premijos, ir ji pateikė skaičius. Pagrindiniai rodikliai buvo skaitytojų sutelkimas. Kad premijos bus skiriamos, jai pasakė direktorė. Ji pati premijų dydžių neskirstė – tik teikė sąrašą su darbuotojų nuveiktais darbais. Ji neprisimena 2021-12-28 laiško – galbūt prie jo buvo pridėtos lentelės ar kiti dokumentai. Ji tikrai nepamena darbuotojų sąrašo, kuriame premija buvo numatyta ir direktorei I. T.. Ji nesigilino į premijų dydžius ir iki įsakymo, iki premijos skyrimo, nežinojo, kad direktorė negali sau skirti premijos. Koks premijos dydis bus skiriamas jai pačiai, taip pat nebuvo žinoma – tikslią sumą ji pamatė tik pas tyrėją, nes paprastai matydavo tik bendrą sumą. Tais metais visiems darbuotojams buvo skirtos didelės premijos, ir jai skirta premija tikriausiai buvo didesnė nei įprasta, nes tuo metu ji turėjo didelį darbo krūvį. Direktorė paprašė jos dalies premijos, tačiau ji neprisimena tikslaus laikotarpio. Vieną dieną direktorė tiesiog užėjo pas ją ir paprašė pinigų, nes jai buvo skirta didesnė premija. Ji negali tiksliai atsakyti, ar prašymas buvo išsakytas iki premijos išmokėjimo, ar po jo. Ji neprisimena, ar buvo paprašyta konkrečios sumos. Ji nesidomėjo, ar direktorė kreipėsi į kitus darbuotojus su tuo pačiu prašymu. Apie kitų darbuotojų premijas nekalbėjo. Ji taip pat neprisimena, kokią sumą nusprendė atiduoti direktorei, tačiau tikriausiai tai įvyko po premijų išmokėjimo. Ji prisimena, kad įdėjo pinigus direktorei į palto kišenę savo kabinete, kai ši jau važiavo namo ir užėjo atsisveikinti. Tai, jos manymu, buvo jau po Naujųjų metų. Ji neperdavė kitų darbuotojų pinigų. Tyrimo metu paaiškėjo, kad I. D. ir J. T. taip pat buvo skirtos didesnės premijos, tačiau iki tyrimo ji apie tai nežinojo. Su šiomis darbuotojomis ji nekalbėjo apie pinigų grąžinimą direktorei. I. D. jai davė pinigų, kad perduotų direktorei – tai įvyko turbūt prieš direktorės gimtadienį. Ji nežino, kokią sumą davė I. D., nes svetimų pinigų neskaičiuoja. Ji tiesiog paėmė pinigus, kai buvo paprašyta nupirkti kuponą. I. D. užėjo pas ją ryte, nes tuo laikotarpiu ji dirbo dideliu krūviu ir atvykdavo į darbą 7 valandą ryto. I. numetė pinigus ir pasakė, kad nori atsidėkoti bei nupirkti dovaną direktorei gimtadienio proga. Ji nesuskaičiavo sumos – buvo sulenkti keli banknotai. I. minėjo, kad nori čekio už maždaug 100 eurų ir gėlių puokštės. Anksčiau, prieš maždaug penkerius metus, ji organizuodavo rinkliavas gimtadieniams ir laidotuvėms. Tačiau vėliau darbuotojai išsakė nepasitenkinimą dėl dovanų, todėl ji dalį pinigų grąžindavo, kad darbuotojai patys galėtų išsirinkti ko nori. Vėliau ji visiškai atsisakė šios veiklos. Su I. ji buvo mažai pažįstama, nes ši tik laikinai pavadavo buhalterę. Metų pabaigoje ir pradžioje darbo krūvis buvo labai didelis. Ji suprato, kad I. D. paduoti pinigai buvo skirti dovanai ir padėkai. I. pasakė, kad nori atsidėkoti, bet apie didesnę premiją neužsiminė ir ji neklausė. I. tiesiog paliko pinigus ir išėjo, o ji juos įdėjo į stalčių. Jos liudijime atsirado kažkokia piniginė, bet ji to nepamena. Vėliau prisiminė, kad kai organizuodavo rinkliavas, turėjo didelę piniginę, kurioje laikydavo pinigus. Jei kalbama apie piniginę, tikriausiai ten ir įdėjo I. paliktus pinigus. I. duotus pinigus ji galiausiai grąžino direktorei – čekio nenupirko. Ji gailisi dėl visko. Ji direktorei atidavė pinigus kaip dovaną, taip pat įdėjo juos į kišenę slapta. Direktorė nesuprato, kas įvyko, ir tik vėliau ją išbarė. Ji neprisimena, kokia buvo suma. J. T. jai taip pat davė pinigus panašiu būdu – tiesiog padėjo ant stalo. Ji neprašė tų pinigų, tačiau T., matyt, jautėsi gavusi didesnę premiją ir nusprendė grąžinti dalį direktorei. Ji nežino, kodėl T. pasirinko ją. Ji neprisimena nei sumos, nei kupiūrų. Šiuos pinigus ji taip pat perdavė direktorei, tačiau kokiomis aplinkybėmis – neatsimena. Galbūt tai įvyko kartu su I. D. perduotais pinigais. Direktorė dėl pinigų grąžinimo nieko nesakė, neprisimena, kaip direktorė reagavo gavusi pinigus. Ji neprisimena, ar direktorė I. T. siuntė sąrašą su darbuotojų premijomis. Tyrėja jai aiškino, kad toks sąrašas buvo ištrauktas iš jos pašto, tačiau ji to neatsimena. Ji paaiškina, kad tuo metu buvo siunčiama daug laiškų, vyko bibliotekos struktūros pakeitimai, keitėsi darbuotojų koeficientai, todėl ji galvoja, kad tai galėjo būti susiję su atlyginimais, tačiau tiksliai atsakyti negali. Ji nežino, ar direktorė davė suprasti, kad reikės grąžinti dalį savo ar kitų darbuotojų premijos – jai sunku tai prisiminti. Tačiau ji pati dalį savo premijos atidavė direktorei kaip dovaną ar padėką. Taip pat ji grąžino I. D. ir J. T. perduotus pinigus. Su direktore ji palaikė pakankamai artimus santykius. Ji prisimena, kad grįžusi po atostogų išgirdo, jog visi dokumentai sunaikinti, o direktorė teigė daug ko nežinanti. Ji mano, kad pati daugiausiai padėjo direktorei, nes tuo metu pavaduotoja atostogavo, vėliau susirgo, o dar vėliau išėjo iš darbo. Direktorė su ja dėl premijų skyrimo nesitarė, nieko neklausė. Ji, kaip ir prie ankstesnių vadovų, teikdavo lenteles, kuriose nurodydavo, kam priklauso didesnė ar mažesnė premija pagal darbo krūvį. J. T. yra teisingai nurodžiusi aplinkybes, ji tiesiog sumų negali įvardinti. Viską pripažįsta pagal pareikštą kaltinimą, neteisėtai pasielgė. J. T. davė suprasti, kad dalį jos gautos premijos reikia atiduoti direktorei I. T.. Melavo dėl šių aplinkybių. J. T. perdavė jai pinigus, sumos nežino, o ji perdavė I. T.. Davė neteisingus parodymus apie tai, kad nekalbėjo su J. T. apie tai.

Kaltinamoji I. D. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, kaip viskas įvyko. Iš pradžių apie premijos skyrimą ji nieko nežinojo. Ji prisimena, kad ryte atėjusi į savo kabinetą, kur dirbo kartu su K., pamatė įsakymą. K. paklausė, ar teisingai informavo direktorę, kad ši negali skirti premijos pati sau. Ji patvirtino, kad taip, tačiau K. atsakė, jog direktorė tuo netiki, ir paprašė jos paaiškinti tai direktorei tiesiogiai. Ji nuėjo pas direktorę ir pasakė, kad premiją jai gali skirti tik meras. Po šio pokalbio buvo aptarti darbo klausimai, o vėliau direktorė užsiminė, kad lieka pinigų ir paklausė, ar gali skirti jai bei dar kelioms darbuotojoms didesnę premiją, duodama suprasti, kad už tai reikėtų kažkaip atsidėkoti. Gavusi premiją, ji suprato, kad suma buvo apie tris šimtus eurų. Ji bijojo dėl savo darbo ir suprato, kad pasielgė neteisingai leisdama pinigams pereiti per savo sąskaitą. Ji jautė sumaištį ir nežinojo, kaip elgtis toliau. Todėl ji padėjo pinigus L. D., su kuria nekalbėjo apie konkrečią sumą. Ji pasirinko padėti pinigus L., nes ši anksčiau rinkdavo pinigus gimtadieniams ir kitiems reikalams. Kadangi artėjo direktorės gimtadienis, ji pasakė L., kad padeda pinigus, tačiau nenurodė, jog tai yra premijos dalis. Ji tik pasiūlė nupirkti čekį arba tiesiog perduoti direktorei. Apklausų metu ji buvo labai išsigandusi – bijojo dėl darbo ir dėl savo šeimos. Ji nuoširdžiai gailisi dėl viso šio įvykio. Jos pareigos buvo buhalterė, todėl direktorei pasakė, kad premiją skirti gali meras, o ne ji pati sau. Vėliau ji labai gailėjosi, kad kaip ir pakišo L.. Kai ateidavo direktorė, būdavo jau labai daug žmonių, prie jos prieiti neįmanoma, todėl ji padavė pinigus L. ir paprašė, kad ši, kaip padėką, nupirktų ką nors nuo jos. Išėjusi iš kabineto norėjo, kad kuo greičiau viskas pasibaigtų. Ji buvo laikinai priimta, dabar ji dirba tą patį darbą. Jai pakriko nervai, vyras nesupranta, kaip ji galėjo taip pasielgti, jai gėda, o vaikai nesupranta, kas atsitiko su mama. Ji labai gailisi, tai bus pamoka iki gyvenimo galo. Direktorė buvo prašiusi, kad čia nieko tokio, esą tai buvo dovana. Ji jautėsi tarsi apdujusi, ir, jei galėtų atsukti laiką atgal, tikrai taip nepasielgtų, nesutiktų, nes žino, kad taip negalima, tačiau tuo metu viskas taip įvyko. Premijos dydžio ji nežino, nes ji buvo išmokėta kartu su atlyginimu. Kažkaip jai užkliuvo tie 300, ir tyrėjai ji sakė, kad vizualiai atsiminė, tačiau tikrai neprisimena tikslios sumos. L. padavė 100–120 eurų. Su direktore ji sutarė gerai, nekonfliktavo, jautėsi dėkinga, tačiau nežino, kodėl sutiko įsivelti į šią situaciją. Ji buvo priimta laikinai iki centralizacijos, nes paskutiniu momentu išėjo buhalterė, o jie suvokė, kad nepriims jokio darbuotojo terminuotam trijų mėnesių laikotarpiui, tačiau paskui centralizaciją nukėlė dar trims mėnesiams, todėl ji išdirbo apie pusę metų. Ji bijojo dėl darbo, nežinojo, kaip viskas pasisuks, todėl davė melagingus parodymus. Ji nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė. T. jai nei draugė, nei kažkas artimo. Direktorė nepasakė tiesiogiai, kad ji turės atiduoti, tačiau kažkaip užsiminė, ar galės atsidėkoti. Ji nežino, kas dar atidavė pinigus. Su J. T. ji nekontaktavo, tik kai prasidėjo visos apklausos, ją pamatė teisme. Tik STT ji sužinojo, kad J. figūruoja. Apie L. ji taip pat nieko nežinojo ir nežinojo, kam buvo paskirtos didesnės premijos. Direktorė jai tik užsiminė, ar paskui galėtų kažkaip atsidėkoti. Ji pagalvojo, ar reikėtų kažką nupirkti direktorei, todėl nuėjusi pas L. paklausė, ar ši galėtų kažką padaryti, ir viskas. Ji neklausė L., ar ji perdavė pinigus, nesidomėjo, norėjo visa tai užmiršti. Kaltę ji pripažįsta ir labai gailisi. Ji turi tris vaikus ir vyrą, tačiau nežino, ar jį beturės po šio įvykio, nes jis yra šoke, kaip ji galėjo taip įsivelti. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), jos vaikams yra 16, 12 ir 10 metų. Direktorė jai davė suprasti, ar galėtų kažkaip atsidėkoti. Su L. kalbos apie tai nebuvo. Ji žinojo, kad L. nuo seno atsakinga už rinkliavas, kad renka pinigus gimtadieniams ir panašiai, buvo atsakinga už fondą. Kad nekiltų įtarimo, ji galvojo, jog tiesiog ateis, paprašys, ir kažkaip bus paduoti tie pinigai. Toje įstaigoje ji dirbo neilgai. Apie premijas jos nekalbėjo, ji nežinojo, ar L. duos, ar jai reikia atiduoti. Direktorė, kai klausė, ar galėtų jai pervesti didesnę premiją, kitų pavardžių neminėjo, neklausė, kam dar galėtų pervesti didesnę premiją, tiesiog asmeniškai jos paklausė, ar galėtų pervesti didesnę premiją, už kurią paskui gal kažkaip atsidėkos. Apie kitus darbuotojus kalbos nebuvo. Tik paskui, kai prasidėjo tyrimas, ji pamatė, kad direktorė realiai net negalėjo jai skirti premijos, nes ji dirbo puse etato. Tai turėjo pamatyti buhalterė, kuri skaičiavo darbo užmokestį. Ji buvo atsakinga už ataskaitų teikimą, buvo priimta laikinai, kad užbaigtų metus ir suplanuotų ateinančius. Ji gal netiesiogiai buvo įbauginta, nes direktorė tiesiog pasakė, kaip tu, buhalterė, nesužiūrėjai, ir būsi apkaltinta, per tavo sąskaitą perėjo pinigai. Kai prasidėjo visas procesas, ji pradėjo bijoti, kas bus toliau, paskui vis klimpdama nebegalėjo džiaugtis šeima, vaikais, jai pakriko nervai, prasidėjo nemiga, paūmėjo migrena. Tuo metu dar vyko teisminiai procesai. Ji norėjo pasakyti tiesą, tačiau kai ją iškvietė į policiją, niekas jai nepasakė, kad gali pasiimti advokatą, buvo labai mažai informuota. Kai vyko apeliacija, ji buvo po operacijos, galėjo išvis neiti, bet bijojo. Netiesiogiai direktorė darė poveikį. Apie šešis mėnesius ji dirbo pas T., paskui jas iškėlė, tačiau ji tebedirbo buhaltere, jautė didelę baimę prarasti darbą. Didžiausia jos baimė buvo netekti darbo, nes turėjo paskolų, vaikų. Didžiausia klaida buvo ta, kad ji ėjo be advokato. Jei būtų nuėjusi su advokatu, būtų išdrįsusi pasakyti tiesą, tačiau bijojo. Ji būtų anksčiau prisipažinusi, bet nežinojo, kad į policiją gali eiti su advokatu, net nepagalvojo apie tai. Nebuvo išaiškinta, kad gali turėti gynėją. Jei būtų buvusi su gynėju, viskas būtų buvę kitaip. Kai ėjo į policiją, buvo po operacijos, jautėsi kaip rūke, gal kažko nesuprato.

Kadangi kaltinamosios kaltomis prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąsias ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjos.

Be kaltinamųjų prisipažinimo ir parodymų, jų kaltė dėl joms inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė J. G., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00205-22 pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. I. T. atžvilgiu. Šiame tyrime buvo apklausta daug liudytojų po keletą kartų. Tarp tų liudytojų buvo apklaustos I. D. bei L. D.. Nuo ikiteisminio tyrimo perdavimo į teismą yra praėję nemažai laiko, todėl daug smulkių aplinkybių ji neprisimena. Gali nurodyti, jog I. D. ir L. D. parodymai buvo užfiksuoti apklausos ir akistatos protokoluose tokie, kokius jos davė, neiškreipiant jų turinio. Kiekvienai liudytojai buvo suteikta galimybė susipažinti su jų duotais parodymais, kuriuos jos patvirtino savo parašais. Jokio psichologinio spaudimo iš jos pusės nebuvo apklausiant I. D. ir L. D.. Su jomis buvo bendrauta kultūringai, etiškai, ir jų parodymai buvo užfiksuoti tokie, kokie buvo duoti. Ji šiuo metu tiksliai ir smulkiai jų duotų parodymų neprisimena. Ikiteisminiame tyrime yra visi liudytojų duoti ir užfiksuoti parodymai, su kuriais galima susipažinti (1 t., b. l. 69-71).

Liudytoja J. T. parodė, kad nuo 2014 metų balandžio mėnesio dirba (duomenys neskelbtini) viešojoje bibliotekoje. Šiuo metu jos pareigos yra vyresnioji bibliotekininkė. Nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio (duomenys neskelbtini) viešajai bibliotekai vadovauti buvo paskirta I. T.. 2021 m. gruodžio mėnesį buvo paskaičiuotos premijos visiems bibliotekos darbuotojams. I. T. pradėjimo dirbti ji dirbo Informaciniame skyriuje, po to buvo perkelta į Metodinį skyrių. Buvo perkelta sėdėti kabinete kartu su L. D.. L. D. tuo metu buvo Metodinio skyriaus vedėja. Kabinete jos sėdėjo dviese. Tikslios datos neprisimena, tačiau tai buvo 2021 m. gruodžio mėnuo, jos L. D. pasiteiravo, ar gali per jos sąskaitą pervesti dalį pinigų T., nes T. negali pervesti premijos, - buvo toks L. D. prašymas jai. Tiksliai jos žodžių neatkartos, bet esmė buvo tokia, kad į jos sąskaitą bus pervesta didesnė premija, kurios dalį ji turės atiduoti I. T.. Nieko blogo neįtarusi ji iš karto sutiko. Ji tos situacijos visiškai nesureikšmino, nes yra buvę, kad yra pervedami pinigai kai kuriems bibliotekos darbuotojams už maistą ir kt. išlaidas bibliotekos šventėms, renginiams, sąskrydžiams ir pan. Ji L. D. pasiteiravo, kiek turės atiduoti pinigų. Neprisimena, ar L. D. jai nurodė paskambinti I. D. ir jos pasiteirauti dėl tikslios premijos dalies atidavimo, ar pati taip sugalvojo paskambinti vyriausiajai buhalterei I. D.. Tačiau ji tiksliai prisimena, jog paskambino I. D., nes ji dirbo vyriausios buhalterės pareigose ir pasiteiravo jos, kiek jai reikės atiduoti iš savo premijos pinigų. I. D. nurodė, kad apie 240 Eur ir ji tą sumą užsirašė į savo stalinį darbo kalendorių. Gavus premiją su atlyginimu ji dalį premijos išgrynino, t. y. apie 100 Eur, o likusius reikiamus pinigus ji turėjo grynaisiais piniginėje. Kitą rytą atėjusi į darbą pinigus, t. y. apie 240 Eur, perdavė L. D.. L. D. pasakė, kad I. D. jau davė, kiek davė, nepasakė, ji to neklausė, jai tai nerūpėjo. Neprisimena, kur tiksliai L. D. įdėjo jos duotus pinigus. Kai L. D. perdavė pinigus, jos buvo dviese kabinete. Kada, kam ir kaip buvo perduoti jos pinigai, ji nežino. Ji pinigus atidavė ir apie tai pamiršo. Kad bibliotekos direktorei premija yra skiriama mero potvarkiu, ji nežinojo. Kad čia yra daroma neteisėtai, ji tikrai to nesuvokė. Jeigu būtų tai supratusi, tikrai nebūtų sutikus, kad į jos sąskaitą būtų pervedama didesnė suma, kurios dalį reikia atiduoti. Praėjo nemažai laiko, daug smulkių aplinkybių neprisimena. Faktas, kad L. D. paprašė, kad į jos sąskaitą būtų pervesta didesnė premija, dalį premijos turės atiduoti I. T.. Ji su tuo sutiko ir dalį nuo savo gautos premijos ji atidavė L. D. (1 t., b. l. 61-63).

2022-12-13 ikiteisminiame tyrime Nr. M-7-04-00016-22 apklausta kaip liudytoja J. T. parodė, kad teisių ir pareigų turinys aiškus, supranta įspėjimo pasekmes. Nuo 2014 m. balandžio mėnesio dirba (duomenys neskelbtini) viešojoje bibliotekoje buhalterės, po to – informaciniame skyriuje, o nuo 2022 m. sausio – metodininkės pareigose. Atsakinga už viešuosius pirkimus, darbo grafikų rengimą, renginių planavimą. Nuo 2022 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) viešajai bibliotekai vadovauti į pareigas buvo paskirta I. T.. Gali būti prieš 2021 m. Kalėdas, tikslios datos neatsimena, buvo paskaičiuotos premijos. 2021 m. gruodžio pabaigoje ji gavo atlyginimą ir premiją kartu, gavo atsiskaitymo lapelį. Suma priskaičiuota buvo virš 2400, o pravesta virš 1400 eurų. Paskaičiavus premijas, jos skyriaus vedėja L. D., su kuria sėdi kartu, kalbėjo, jog direktorė I. T. visiems darbuotojams skiria premijas, o sau negali pasiskirti premijos. Klausė, ar gali į jos sąskaitą pravesti. Tuo metu neįtardama nieko blogo pasakė, jog gali. Ji suprato, jog dalį jai pravestos premijos ji turi grąžinti I. T.. Paskui buvo įvardyta konkreti suma, kurią turi perduoti I. T., ji siekė apie 240 eurų, sumą buvo pasirašiusi darbo kalendoriuje. Kai tuos pinigus jai pravedė: atlyginimą ir kartu premiją, ji grynų pinigų neturėjo, todėl L. D. sakė, jog turi išsigryninti. Kai išsigrynino, ji pinigus atėjusi į darbą ryte savo darbo vietoje/kabinete padavė L. D., apie 240 eurų. Tikslios datos, kada išsigrynino pinigus, neatsimena. Kai padavė L. D. pinigus, buvo tik dviese. L. D. pasakė, kad I. D. jau davė, I. D. sumos neįvardijo, o ji ir neklausė. Jos paduotus pinigus ji įsidėjo į voką. Ar voke buvo jau įdėtų pinigų, ji nematė, nes ši susidėjo savo darbo vietoje prie stalo, jai nesimatė jos turimo voko turinys. Vokas, rodos, buvo baltas. Jai buvo susidaręs įspūdis, jog L. D. taipogi turėjo dalį premijos atiduoti I. T.. Nežino, kokio dydžio dalį premijos. Kada L. D. perdavė pinigus I. T., nežino, nematė, mano, jog tą pačią dieną kaip surinko. 2021 m. pabaigoje ji nepagalvojo, jog elgiasi netinkamai, šiuo metu ji galvoja kitaip, jog buvo kvaila sutikti su L. D. pasiūlymu ir premijos dalies atidavimu I. T.. Jaučiasi negerai dėl esamos situacijos. Kvailai padarė, jog nugrynino ir perdavė L. D. pinigus, skirtus I. T.. Prieš kurį laiką labai trumpai be didelių detalių kalbėjo apie šį įvykį su A. K.. Prieš mėnesį laiko dabartinė jos bibliotekos direktorė A. B.-N. jos paklausė, ar ji davusi pinigus. Ji suprato, jog klausia apie I. T. duotus dalies premijos pinigus. Suprato, nes paskutiniu metu netyla kalbos, kurios susijusios su I. T. atleidimu iš darbo dėl tarnybinio pažeidimo (tarnybinio automobilio naudojimas savo reikmėms), dėl mobingo, dėl elgesio su premijomis. Ji patvirtino direktorei A. B.-N., jog davė. Detalių pokalbio su direktore tikslių neatsimena, bet buvo kalbėta apie jos atiduotus dalies premijos pinigus. Prieš atvykdama į apklausą, ji pasakė L. D., kur turi vykti ir kokiu klausimu, pasakė, jog sakys visą teisybę, kas ir kaip buvo. Iš jos kalbos buvo galima suprasti, jog nesakytų tiesos, bet ji nori būti prieš save teisinga. I. D., iš šalies žiūrint, su I. T. bendravo draugiškai. L. D. nuo pradžių su I. T. bendravo gražiai, ji direktorei I. T. padėjo perprasti biudžetinių įstaigų tvarką, labai ją palaiko net ir vykstant teismams. Mano, kad L. D., I. D. ir ji – pasirinktos tos darbuotojos, kurioms buvo pervesti didesni premijų dydžiai dėl to, kad I. T. su L. D. labai buvo susibendravusios, viena kitą palaikė, matyt, buvo pasitikėjimas. Ji pasirinkta gal dėl to, kad sėdėjo kartu su L. D. viename kabinete, kad nekonfliktiška. Nežino, kodėl I. D. pasirinkta. Su I. D. apie premijų dalies grąžinimą I. T. ji nėra kalbėjusi. Nežinojo, kokio dydžio premijos joms skirtos. A. B.-N. jai patvirtino, jog joms trims yra gerokai akivaizdžiai didesnės premijos skirtos. Jai parodytas 2021-12-28 įsakymas dėl darbuotojų paskatinimo Nr. P-33, jo ankščiau nėra mačiusi, kaip sakė. Peržiūrėjus skirtų premijų dydžius, patvirtina, jog jai, lyginant su kitais, yra skirta gerokai didesnė premija. Tas pats matyti ir su L. D. skirta premija, jos dydžiu. I. D. nesakytų, jog skirta didelė premija, tačiau ji dirbo tik 0,5 etato viešojoje bibliotekoje (1 t., b. l. 121-123).

2023-03-24 ikiteisminiame tyrime Nr. 04-2-00205-22 apklausta kaip liudytoja J. T. parodė, kad teisių ir pareigų turinys primintas, įspėjimas žinomas. Į klausimą, ar prie ankstesnių bibliotekos vadovų teko susidurti su situacija, kuomet įstaigos vadovui buvo būtina grąžinti pinigus, kurie buvo pervedami darbovietės į jos banko sąskaitą, J. T. atsakė, kad buvo kalbos apie tai, kad, tarkim, perveda darbuotojui į sąskaitą pinigines lėšas, jas nugryninus buvo panaudojamos bibliotekininkų sąskrydžio išlaidoms padengti. Pinigai nebuvo perduodami įstaigos vadovui. Tokios kalbos buvo dirbant direktoriui J. G.. Girdėtose kalbose aptariama situacija visai kitokia nei su I. T., situacijos visiškai skirtingos. Pačiai neteko tokio išgryninimo atlikti dirbant J. G.. Pirmas kartas buvo, kuomet I. T. išgrynino ir perdavė per L. D.. Į klausimą, kaip gali paaiškinti, kad jos vardu Luminor banko sąskaitos išraše už 2021-12-28 - 2022-01-09 laikotarpį sąskaitoje po 2021-12-29 atlyginimo pervedimo iki 2022-01-09 pinigų išgryninimo nebuvo, J. T. parodė, kad ji turėjo sąskaitą banke Luminor, taip pat turi sąskaitą banke Swedbank. 2022 m. spalio mėn. ji užsidarė Luminor banke sąskaitą. Gerai atsimena, jog gavusi iš bibliotekos atlyginimą su premija į banke Luminor esančią banko sąskaitą, sekančią dieną eidama į darbą ryte nusiėmė pinigines lėšas, kurias reikėjo perduoti L. D.. Visą laiką manė, jog nusiėmė nuo banko Luminor sąskaitos pinigus, tačiau išeina, pinigus nusiėmė nuo Swedbank sąskaitos. Ji manė, jog nusiėmė 200 eurų, bet išeina, nusiėmė 150 eurų. Vadinasi likusius pinigus - 90 eurų turėjo grynais. Netoli bibliotekos, Klaipėdos gatvėje yra banko Luminor ir banko Swedbank bankomatai. Pinigus, sumoje apie 240 eurų, L. D. perdavė. Prie apklausos pateikia jos vardu atidarytos banko Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2021-12-06 iki 2021-12-31. Išraše matyti 2021-12-30 gryninti pinigai, laikas 08.09 val., pinigai išgryninti bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). L. D. nešmeižia, kaip ši išsireiškė akistatos metu. Ji jai perdavė pinigus, apie 240 eurų. Kalbų apie perkamą dovaną ar tai gimtadienio, ar tai diplomo gynimo, ar tai už premijas proga, nebuvo. Buvo, kaip ir sakė, kad direktorė neseniai dirba, negali sau skirti premijos, ar galima per jos sąskaitą pravesti, o paskui jai grąžinti. Buvo panašaus pobūdžio L. D. paaiškinimas, kurio tiksliai pažodžiui negali persakyti, bet esmė buvo tokia, kad tai premijos grąžinimas buvo. Ji klausė telefonu I. D. kokią sumą turi grąžinti, ši jai pasakė sumą 240, tokią sumą buvo užsirašiusi stalo kalendoriuje (1 t., b. l. 125-127).

Iš 2024 m. balandžio 30 dienos Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-117-449/2024 (2 t., b.l.27-41) matyti, kad iš L. D. I. T. tiesiogiai gavo 150 Eur ir padarė išvadą, kad (<...>) I. T., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, siekdama turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, (<...>), o būtent: I. T., neturėdama teisinės galimybės savo, kaip įstaigos vadovės, įsakymu paskirti sau premijos, tyčia pasinaudodama savo einamomis pareigomis ir tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, iki 2021 m. gruodžio 28 d. nutarė trims jai pavaldžioms darbuotojoms paskirti didesnes premijas, nei buvo numatyta parengtame 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymo „Dėl darbuotojų paskatinimo“ projekte, ir gauti iš to turtinės naudos – įkalbėti jos pasirinktas darbuotojas perduoti jai (I. T.) dalį joms išmokėtų didesnių, nei buvo numatyta įsakymo projekte, premijų. Įgyvendindama šį nusikalstamą sumanymą, I. T. ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 28 d. Bibliotekos patalpose įkalbėjo Kultūrinės veiklos padalinio vadovę L. D. perduoti jai (I. T.) dalį numatytos paskirti premijos, taip pat surinkti bei perduoti jai (I. T.) dalis numatytų paskirti premijų iš vyriausiosios bibliotekininkės J. T. ir vyriausiosios buhalterės I. D.. Tęsdama piktnaudžiavimo veiksmus, I. T. 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymu „Dėl darbuotojų paskatinimo“ Nr. P-33 paskyrė trims Bibliotekos darbuotojoms premijas, padidindama įsakymo projekte numatytus premijų dydžius, t. y. L. D. įsakymo projekte numatytą 878 Eur premiją padidino iki 1 118 Eur, J. T. įsakymo projekte numatytą 808 Eur premiją padidino iki 1 048 Eur, o I. D., dirbusiai 0,5 etato, kurios pareiginės algos koeficientas 7,82, pareiginės algos dydis 707,71 Eur, įsakymo projekte numatytą 546 Eur premiją padidino iki 846 Eur. Nurodytoms darbuotojoms gavus numatyto dydžio premijas, I. T. laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2022 m. sausio 9 d., tiksliai tyrimo metu nenustatyta data, Bibliotekos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patalpose iš L. D. tiesiogiai gavo 150 Eur, kurie buvo I. D. išmokėtos premijos dalis (<...>) (2 t., b.l.26-27). Nuosprendyje nurodyta, kad liudytoja L. D. proceso metu davė labai nenuoseklius, prieštaringus parodymus. Pirmosios apklausos metu iš pradžių neigusi dalį paskirtos didesnės premijos atidavusi direktorei, vėliau, paklaususi ar galima keisti parodymus, pripažino, kad 150 Eur atidavė I. T., tai buvo dalies nuo jai paskirtos didesnės 1 118 Eur premijos grąžinimas. Vėliau liudytoja grįžo prie pradinės versijos, kad padidintos premijos dalies direktorei neperdavė (nuosprendžio 35 p., 2 t., b.l.34). Taip pat nurodyta, kad liudytojos I. D. parodymų teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo laikyti nuosekliais ir neprieštaringais. Taip juos pagrįstai vertino ir pirmosios instancijos teismas. Liudytoja I. D., pirmos apklausos metu neigusi per L. D. I. T. perdavusi dalį padidintos premijos, vėliau jau aiškino, kad L. D. atidavė 100-150 Eur, taip pat ji prisidėjo prie padėkos direktorei už gautas premijas (nuosprendžio 42 p., 2 t., b.l.35). Apklausiamos apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojos I. D. ir L. D. negalėjo įtikinamai paaiškinti jų proceso metu duotų parodymų keitimo priežasčių (nuosprendžio 43 p., 2 t., b.l.35). Teisėjų kolegija vadovaujasi ta liudytojų L. D. ir I. D. parodymų dalimi, kuri atitinka liudytojos J. T. parodymus apie padidintos premijos per L. D. perdavimą I. T.. (<...>) aplinkybės dėl direktorei grąžintos padidintos premijos dalies apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu neneigė ir liudytojos L. D. bei I. D.. L. D. patvirtino I. T. pati davusi 150 Eur ir tai buvo dalies direktorės jai paskirtos padidintos premijos grąžinimas. (<...>) Teisėjų kolegija atmeta liudytojos L. D. parodymus apie tai, kad ji I. T. į kišenę paslapčia įdėjo 150 Eur kaip I. D. sveikinimą su gimtadieniu ir apie tai nieko nepasakė I. T., kaip prieštaraujančius elementariai logikai. Akivaizdu, jog šie I. T. perduoti pinigai buvo I. D. per L. D. perduota padidintos premijos dalis. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad L. D. iš J. T. ir I. D. surinko pinigus skirtus direktorei, t. y. grąžintiną padidintos premijos dalį, nuo savęs direktorei skyrė 150 Eur (<...>). Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad L. D. I. T. perdavė 150 Eur (nuosprendžio 45 p., 1t., b.l.36). Teisėjų kolegija konstatavo, kad surinkta duomenų visuma – liudytojos J. T. proceso metu duoti parodymai, liudytojos L. D. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 13 d. bei liudytojos I. D. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 10 d. nurodytos aplinkybės apie dalies padidintos premijos grąžinimą direktorei, pačios išteisintosios I. T. patvirtinta aplinkybė, kad iš L. D. gavo 150 Eur, vienareikšmiškai atmetus versiją, kad tai buvo gimtadienio dovana – patvirtina I. T. pareikštą kaltinimą, kad ji, neturėdama teisinės galimybės, savo, kaip įstaigos vadovės, įsakymu paskirti sau premijos, tyčia pasinaudodama savo einamomis pareigomis ir tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, įkalbėjo Bibliotekos darbuotoją L. D. perduoti jai (I. T.) dalį numatytos paskirti premijos, taip pat surinkti bei perduoti jai (I. T.) dalis numatytų paskirti premijų iš kitų Bibliotekos darbuotojų – J. T. ir I. D. ir šioms darbuotojoms gavus padidinto dydžio premijas, I. T. iš L. D. gavo 150 Eur, kurie buvo I. D. išmokėtos premijos dalis (nuosprendžio 52 p., 1 t., b.l.39).

Iš 2024 m. balandžio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-117-449/2024 matyti, kad pranešta Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui, kad L. D. ir I. D. gali būti padariusios nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, kadangi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu liudytojos L. D. ir I. D. apklaustos po keletą kartų liudytojomis ir būdamos įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės pagal baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingus parodymus, keletą kartų savo parodymus keitė, L. D. tai darė net tos pačios apklausos metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks liudytojų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų keitimas laikytinas teismo klaidinimu, objektyvios tiesos nuslėpimu, trukdymu priimti teisingą ir objektyvų sprendimą kaltinamo asmens atžvilgiu (1 t., b.l.1-2).

Iš liudytojos J. T. tyrimui pateikto AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2021-12-06 iki 2021-12-31 (71 p.) matyti, kad 2021-12-30 08.09 val., (duomenys neskelbtini), buvo išgryninta 150,00 Eur (1 t., b.l.129-132).

Iš 2022-12-13 teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo matyti, kad 2022-12-13 14.27 val. L. D. buvo išaiškinta atsakomybė už melagingų parodymų davimą (1 t., b.l.133).

2022-12-13 ikiteisminiame tyrime Nr. M-7-04-00016-22 nuo 14.29 val. iki 16.03 val. apklausta kaip liudytoja L. D. parodė, kad teisių ir pareigų turinys aiškus, įspėjimo pasekmės aiškios. Nuo 2002 m. balandžio mėnesio dirba (duomenys neskelbtini) viešojoje bibliotekoje, nuo 2005 m. eina Metodinio skyriaus vedėjos pareigas. Nuo 2021 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) viešajai bibliotekai vadovauti į pareigas buvo paskirta I. T.. Neigia tokius faktus, jog jai skirtą direktorės įsakymu premiją, jos dalį perdavė I. T.. Ar kas iš darbuotojų jai atidavė dalį premijos, nežino, nematė. Tyrėjai pareiškus pastabą, kad liudytoja pasirašė teisių ir pareigų išaiškinimo protokole, kur numatytas įspėjimas už melagingų parodymų davimą pagal Baudžiamojo kodekso 235 str., ir surinktoje medžiagoje yra duomenų, jog ji buvote tas asmuo, kuris padėjo I. T. gauti norimo dydžio premiją, kurios ši negalėjo sau pasiskirti kaip direktorė ir ką gali į tai paaiškinti, L. D. parodė, jog neigia tai, ji nedarė to. Nežino, kodėl pas merą yra tokia informacija. Premijos buvo didelės tikrai, jie nėra kaip kultūros darbuotojai gavę tokių. Nepamena kokio dydžio buvo jos premija. Gal atlyginimo dydžio premija. Per tiek metų nėra gavę tokių didelių premijų. Su I. T. ji nekalbėjo apie premijas ir jų dydžius. Nežino, ar I. T. pirminiu įsakymu buvo pasiskyrusi sau 950 eurų. Ji įsakymų nemato, personalo specialistė juos mato. Į klausimą, ar sudarinėjo darbuotojų sąrašą dėl premijų dydžių, ar jį koregavo, L. D. parodė, kad tikrai ne, ji rinko medžiagą, kas kiek skaitytojų sutelkė, kas kiek renginių padarė, kitą informaciją, kurios prašo pateikti administracija. Mano, kad tokia informacija reikalinga ir įtakoja premijų skyrimą. I. T. prašė tokios informacijos, nes ši atėjo 2021 m. rugsėjo mėn., daugelio dalykų nežinojo. Į klausimą, kokio dydžio premiją gavo ir jai (L. D.) buvo skirta, L. D. atsakė, kad neatsimena. L. D. pateikus 2021-12-28 įsakymą dėl darbuotojų paskatinimo Nr. P-33 ir uždavus klausimą, ar jai buvo skirta įsakyme nurodyto dydžio premija, L. D. parodė, kad čia atlyginimo dydžio premija, bet ji iš atminties neatsimena premijos dydžio. L. D. pateikus 2021-12-28 L. D. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išrašą, kuriuo ji siunčia sąrašą sutvarkytą, prisegtukas darbuotojsarasasatnaujintas.doc ir uždavus klausimą, ar sudarinėjo darbuotojų sąrašą su premijų dydžiais, ar siuntė tokį laišką I. T., L. D. paklausė, ar gali keisti parodymus ir parodė, kad ji sakė, sąrašo nesudarinėjo. Atrodo, I. T. atsiuntė jai sąrašą susipažinti, jei kas, turėjo koreguoti. Ji (L. D.) laiške rašė, jog koregavo dėl valytojoms skirtinos premijos dydį. I. T. premijos nedėjo ir nekoregavo, ji neturi galių uždėti jai tokių premijų. Neatsimena sumų, tačiau jai rodos, tokių sumų 300, 240 eurų ji neatsimena. Atrodo, buvo 150 eurų. Tikriausiai turėjo grynų piniginėje ir atidavė I. T.. Į klausimą, kodėl davė I. T. 150 eurų, ar tokiu būdu grąžino nuo jai (L. D.) paskirtos premijos dalį jai (I. T.) premijos, ar čia buvo kyšis, L. D. parodė, kad čia ne kyšis. Taip, davė pinigų. Taip išeitų, kad tai yra dalis premijos grąžinimo I. T. nuo jai paskirtos premijos 1118 Eurų (ant popieriaus) sumos. I. T. pasakė, kad jai nepriklauso premija, jai jos pagailo ir ji tą dalį davė. Kas daugiau davė nežino, ji nerinko pinigų iš I. D., J. T.. Joms nesiūlė elgtis taip kaip ji elgėsi, t.y. atiduoti dalį paskirtos premijos I. T. naudai. I. T. nereikalavo grąžinti jai premijos dalį nuo jai paskirtos premijos dydžio. Į klausimą, kada, kokioms aplinkybėms esant atidavė pinigus I. T., L. D. parodė, kad neatsimena datos kada ji I. T. atidavė pinigus, neatsimena ir tikslios sumos kurią atidavė. Mano, kad buvo 150 eurų nuo jos atiduota. Laiko neatsimena kuomet atidavė pinigus. Atidavė savo kabinete, jos buvo dviese: ji ir I. T.. Neatsimena kokiomis kupiūromis atidavė, ar buvo vokas nežino. Jai buvo gaila I. T., nežinojo, jog bibliotekų direktoriams meras atskiru įsakymu skiria premijas. Į klausimą, ar bendravo su I. T. iki atvykimo į apklausą, ar ši prašė duoti parodymus jos naudai, L. D. parodė, kad su ja nekalbėjo. Ji yra liudytojų sąraše administracinėje byloje. Tiesiog gailisi, kad taip įvyko: nu tiesiog jai gaila to žmogaus, jai ir savęs gaila. Į klausimą, ko nebedarytų jei galėtų atsukti laiką, L. D. parodė, jog nebesikištų į finansinius reikalus, t. y. prašoma peržiūrėti premijas to nebedarytų, nes tai ne jos kompetencija. Nepamena jai parodyto laiško, nekoregavo darbuotojams premijų dydžių. Valytojai V. skirta premija buvo per maža, jai atrodė, todėl rašė laiške, kad pridėjo nurodytą 60 eurų, tik neatsimena, ar laiške tik taip parašė, ar ir sąraše ją koregavo. Visos gailisi vykstančios situacijos, nuoširdžiai gailisi ir I. T.. Ši norėjo daug gero padaryti bibliotekai, daug erdvių sukūrė, biblioteka pasikeitė per nepilnus metus, ko nepadarė per 20 metų (1 t., b.l.134-137).

Iš 2022-12-13 proceso veiksmo (liudytojo apklausos) protokolo matyti, kad specialiame priede L. D. atliko rankraštinį įrašą: „Protokolą perskaičiau, iš mano žodžių surašyta teisingai. Papildymų neturiu“ (1 t., b.l.138).

2023-02-15 ikiteisminiame tyrime Nr. 04-2-00205-22 nuo 14.23 val. iki 14.48 val. apklausta kaip liudytoja L. D. parodė, kad nežino, ar direktorė gali sau skirti premiją, ar negali. Nebuvo kalbėta jos ir direktorės I. T. apie didesnės premijos paskyrimą jai ir kaip tai padaryti. Nežino, kodėl jiems nebuvo išrašyti atsiskaitymo lapeliai, ji nežinojo premijų dydžių iki kol neatėjo į apklausą. Ji mano, nusipelnė premijos, nes tikrai dirbo daug, taip pat ir J. T. daug dirbo. Nemano, kad direktorei reikėjo tų pinigų. Jos nesitarė, jog tokiu būdu bus skiriamos ir grąžinamos premijos jai. Į klausimą, kodėl tuomet J. T. teigia, jog ši per ją grąžino dalį premijos I. T., L. D. parodė, kad nežino, tikrai ši jai nedavė pinigų. Mano, kad vykdomas su ja susidorojimas, bet ji padavė prašymą dėl atleidimo. Pavargo. Į klausimą, kodėl I. D. pati nepirko dovanos, o jai (L. D.) padėjo pinigus dovanai nupirkti, L. D. parodė, kad šito tikrai nežino, nežino, kas šiai šovė į galvą. Seniai yra rinkusi pinigus įvairioms progoms, o po to sakė, kad to nebedarys. Į klausimą, ar sakė I. D., jog ši turi išgryninti dalį jai skirtos premijos ir grąžinti I. T., L. D. parodė, kad ne, to nebuvo, neprašė gryninti ir neėmė pinigų. O dėl lentelės su pavardėmis peržiūrėjo, nesudarė sąrašo, direktorė I. T. nepažinojo žmonių dar taip gerai, ji (L. D.) norėjo, kad gautų daugiau tie, kurie tikrai dirbo. Į klausimą, kiek nuo savęs atidavė pinigų iš premijos I. T., L. D. parodė, kad neatidavė nieko. Ji didžiavosi direktore, nes pakabino paveikslus, gulėjusius sandėlyje, perdažė rėmus (1 t., b.l.139-141).

Iš 2023-02-15 proceso veiksmo (liudytojo papildomos apklausos) protokolo matyti, kad specialiame priede L. D. atliko rankraštinį įrašą: „Protokolą perskaičiau. Surašyta teisingai. Savo premijos negryninau ir niekam nedaviau“ (1 t., b.l.142).

2023-02-15 ikiteisminiame tyrime Nr. 04-2-00205-22 akistatos tarp liudytojų L. D. ir J. T. metu J. T. patvirtino savo parodymus, jog L. jos klausė, ar ji (J. T.) sutinka, jog dalis premijos pinigų būtų pervesti į jos sąskaitą, ji pasakė, kad sutinka, galima, kažkas panašaus; suma buvo apie 240 eurų ir L. savo darbo kabinete, iš ryto atidavė apie 240 eurų; jos paklausė, ar galima per jos sąskaitą pervesti, nes direktorei negalima ar kažkas tokio, taip jai sakė L. D.; tie pinigai, apie 240 eurų, buvo skirti direktorei I. T.. Nesutikdama su tokiais J. T. parodymais, L. D. parodė, kad ji tikrai neorganizavo ir neprašė, kad ši nuo sąskaitos nuimtų pinigus. Nežino, kas organizavo. Neprisiima kaltės. Neprašė gryninti pinigų J.s. Nežino, kodėl ją nori kaltinti. Ji išeina iš darbo. Tai yra susidorojimas su ja. Ji neklausė J.s, ar galima per banko sąskaitą pervesti pinigus. Nieko ji neprašė ir nieko nedarė tokio. Į tokius L. D. parodymus J. T. parodė, kad jos nevertė duoti pinigų, buvo paklausta, ar galima pervesti per jos sąskaitą pinigus. Ji atsakė, kad taip. Gryninti pinigų jos niekas nevertė, ji savanoriškai nugrynino, nes didesnės pinigų sumos neturėjo grynais. Jos paklausus, ar galima per jos sąskaitą pervesti pinigus, ji suprato, kad dalis piniginės premijos bus skirta direktorei ir kad kitą premijos dalį ji turi grąžinti direktorei. Ankščiau praktikavo ir prie kitų vadovų, jog jei nėra galimybės paimti pinigus, pervesdavo per sąskaitą ir tuomet nugrynintus atiduodama. Į klausimą, kas paėmė iš jos pinigus, sumoje apie 240 eurų, J. T. atsakė, kad ji padavė L., ši paėmė juos. L. D. kategoriškai tai neigė (1 t., b.l.144-146).

Iš 2023-02-15 proceso veiksmo (akistatos) protokolo matyti, kad specialiame priede L. D. atliko rankraštinį įrašą: „Protokolą perskaičiau, surašyta teisingai. Jokių pinigų grąžinti iš premijos neinicijavau“ (1 t., b.l.147).

Iš 2022-12-12 teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo matyti, kad 2022-12-12 08.28 val. I. D. buvo išaiškinta atsakomybė už melagingų parodymų davimą (1 t., b.l.93).

2022-12-12 ikiteisminiame tyrime Nr. M-7-04-00016-22 nuo 08.30 val. iki 09.21 val. apklausta kaip liudytoja I. D. parodė, kad teisių ir pareigų turinys aiškus, įspėjimas suprantamas. 2021 m. gruodį ėjo (duomenys neskelbtini) buhalterės pareigas, be to, nuo 2021 m. spalio 12 d. 0,5 etato buvo priimta dirbti BĮ (duomenys neskelbtini) viešosios bibliotekos buhalterės pareigas. Nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo planuota įvykdyti biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos centralizaciją, tačiau ji įgyvendinta nuo 2022 m. balandžio 1 d. 2021 m. rugpjūtį ar rugsėjo mėn. BĮ (duomenys neskelbtini) viešajai bibliotekai vadovavo I. T.. 2021 m. gruodžio mėn. I. T. įsakymu skyrė premijas bibliotekos darbuotojams, tuo pačiu sau paskyrė premiją. Neatsimena, kas konkrečiai, bet kažkas iš darbuotojų I. T. paaiškino, jog ji sau negali paskirti premijos, gali skirti tik darbuotojams. I. T. jos klausė, ar tiesa, jog ji negali paskirti sau premijos, gali skirti tik darbuotojams, klausė, ar jos įstaigoje tokia tvarka galioja. Ji patvirtino, jog galioja būtent tokia tvarka, kad tiesa, jog jai skiria premiją jos tiesioginis vadovas – meras, o ji gali skirti tik darbuotojams, sau negali. Daugeliu klausimų I. T. su ja konsultuodavosi, nes ji buvo atėjusi į direktorės pareigas iš UAB'o, todėl daugelis dalykų, susijusių su biudžetinėmis įstaigomis, jai buvo nežinomi. Ji 2021 m. pabaigoje gavo premiją, tačiau neatsimena, kokio ji buvo dydžio. Ji minėjo, jog dirbo (duomenys neskelbtini), todėl ten taip pat buvo išmokėta premija. Todėl pasakyti, kokio dydžio premija buvo išmokėta BĮ (duomenys neskelbtini) viešojoje bibliotekoje, negali. Gautus pinigus sunaudojo savo reikmėms, jų negrynino ir neperdavė niekam kitam. Premiją sunaudojo visą, jos niekas neprašė gryninti gautos premijos ar jos dalies. Nepervedė ir bankiniu pavedimu niekam kitam. Jokio panašaus pokalbio apie premijos išgryninimą nebuvo su I. T., ji jos neprašė dalies gautos premijos grąžinti jai. Negirdėjo jokių kalbų apie tai, kad kažkas iš darbuotojų grąžino I. T. premiją ar jos dalį (1 t., b.l.94-96).

Iš 2022-12-12 proceso veiksmo (liudytojo apklausos) protokolo matyti, kad specialiame priede I. D. atliko rankraštinį įrašą: „Protokolą perskaičiau užpildyta teisingai. Papildymo nėra“ (1 t., b.l.97).

2023-01-10 ikiteisminiame tyrime Nr. 04-2-00205-22 nuo 13.47 val. iki 15.02 val. apklausta kaip liudytoja I. D. parodė, kad jai primintos teisės ir pareigos, priminta atsakomybė dėl melagingų parodymų davimo. Į klausimą, ar grąžino I. T. dalį premijos, kuri buvo paskirta 2021-12-28 įsakymu Nr. P-33, I. D. parodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal jai pateiktus dokumentus buvo padidinta 300 eurų premija ant popieriaus nuo pradinės sumos 546 Eur, ji L. D. atidavė nuo 100 eurų iki 150 eurų. L. D. planavo/organizavo pirkti dovaną I. T. kaip padėką už gautas premijas, ši sakė, kad vis tiek išeina, ir didesnė skiriama premija prisidės prie išeitinės. Prievartos duoti pinigų nebuvo nei iš L. D., nei iš I. T., nei iš J. T.. Savo noru sutiko prisidėti prie padėkos už gautas premijas. L. D. apskritai visais atvejais, visų renginių sveikinimų atvejais buvo iniciatorė renkant pinigus. L. D. pas ją atėjo ir paklausė, ar jos perka dovaną, ką jos daro, kaip atsidėkoja direktorei. Ji (I. D.) pasakė, kad duos pinigus, tik pasakytų, kokią sumą turi duoti. Ji programoje pasiskaičiavo mokesčius nuo 846 Eur premijos, paskaičiavo, kad jai liktų 500 eurų į rankas, ir kažkur paskaičiavus gavosi apie 146 Eur, žodžiu, kad iki 150 eurų atidavė L. D.. Rankiniu būdu dabar tiksliai suskaičiuoti perduotos L. D. sumos negali, nes nežino, koks NPD prisitaikė programoje. Ji nežino, kaip L. D. pasielgė su perduotais pinigais, t. y. juos grynais atidavė ar nupirko dovaną už pinigus – tai gali pasakyti tik L. D.. Ji pinigus padavė L. D. galimai iki 2021-12-31, padavė ryte, jos darbo kabinete. Padėdama ant stalo pinigus, pasakė L. D., kad pasakytų I. T. ačiū, ir kad L. D. pinigus perduotų tokia forma, kokia ji norinti. Ji neaptarė su L. D. padėkos formos ir nedalyvavo ją perduodant. Nežino, kada buvo padėka perduota I. T.. Nežino, kokią pinigų sumą L. D. ir J. T. ar kiti darbuotojai prisidėjo prie tokios padėkos. Pradžioje ji nepagalvojo, kad jos elgesyje yra kas nors bloga, nes žinojo, jog ilgai buhalterės pareigose jau nedirbs, dabar mano kitaip – mano, kad taip nereikėjo elgtis. Nenorėjo tuo metu būti kitokia ar prieštaraujanti. Praeitos apklausos metu ji nepasakė apie perduotus pinigus I. T. per L. D., nes suprato, jog yra klausiama, ar buvo prievarta reikalaujama premijos dalį grąžinti, ar per prievartą ji davė pinigus. Taigi, ji savo noru prisidėjo prie L. D. sugalvoto atsidėkojimo ir pinigus davė savo noru. Po apklausos ji skambino L. D. ir klausė, kodėl yra šmeižiama, kas čia vyksta. L. D. sakė, nežinanti, kas ką prikalbėjo: ar J. T., ar A. K.. Šmeižiama pasijuto dėl to, kad apklausos metu suprato, jog ji per prievartą grynino pinigus ir juos atidavinėjo I. T.. Paprastai, gavusi atlyginimą, ji išsigrynina didesnę pinigų sumą, kad jų turėtų išlaidoms, todėl mano, kad turėjo išsigryninusi pinigus ir dalį jų – iki 150 eurų – atidavė L. D.. Sausio pradžioje yra I. T. gimtadienis, žino, kad visi sveikino, sveikino ir ji, bet su kita moterimi nupirko gėles, kurias padovanojo – daugiau nieko nedovanojo. Dėl bibliotekos remonto žino tik tai, kad visi remonto darbai per 2022 m. atlikti iš savivaldybės biudžeto lėšų. Dėl I. T. kabineto remonto nieko daug nežino, tik tai, jog ši yra sakiusi, kad jos kabinetas išdažytas dramblio kaulo spalva kaip jos namuose, nes iki tol buvo persiko spalva. Kieno lėšomis išdažytas jos kabinetas ir kada – nežino. Nieko nežino apie paveikslų, tapytų ant drobės, restauravimą ar jų finansavimą. Ji nebedirbo nuo 2022 m. kovo 31 d., tad nieko negali paaiškinti (1 t., b.l.98-100).

Iš 2023-01-10 proceso veiksmo (liudytojo papildomos apklausos) protokolo matyti, kad specialiame priede I. D. atliko rankraštinį įrašą: „Protokolas perskaitytas iš mano žodžių surašytas teisingai“ (1 t., b.l.101).

2023-03-17 ikiteisminiame tyrime Nr. 04-2-00205-22 nuo 08.09 val. iki 08.43 val. apklausta kaip liudytoja I. D. parodė, kad teisių ir pareigų turinys jai primintas, įspėjimo pasekmes žino. Tyrėjai nurodžius, kad 2023-01-10 papildomos liudytojo apklausos metu teigė: „L. D. apskritai visais atvejais, visų renginių sveikinimų atvejais buvo iniciatorė renkant pinigus. L. D. pas mane atėjo ir paklausė, ar mes perkame dovaną, ką mes darome, kaip atsidėkojame direktorei, aš pasakiau, kad duosiu pinigus, tik pasakykite, kokią sumą turiu duoti.“, 2023-02-15 akistatos metu jau teigė: „Manęs niekas neprašė rinkti, duoti“, ir uždavus klausimą, kaip iš tikro buvo, nes parodymai prieštarauja, I. D. parodė, kad jos tiesiog kalbėjosi su L. D., kaip daro su direktorės pasveikinimu – ar rinkti pinigus, ar kaip kitaip. Kai atėjo pas L. D. su pinigais, svarstė pirkti čekį, dovaną ar kaip kitaip ją sveikinti. Premijos atiduoti, sumokėti atgal neprašė, tą tvirtina ir šiuo metu. Apie gimtadienio dovaną kalbėjo, tai patvirtina. Atėjusi pas L. D. į kabinetą su pinigais savo iniciatyva dovanai padavė pinigus. Asmeniškai dėl premijos, apskritai imant, nesugalvotų kalbėti su direktore, kuri įstaigoje dirba 2–3 mėnesius. Ji bibliotekoje nedirbo su darbo užmokesčiu, todėl negalėjo apie premijavimą su ja kalbėti. Į klausimą, kas ir kokiu tikslu iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2021-12-30 išgrynino 580 Eur ir kur ir/arba kam išgryninti pinigai buvo panaudoti, I. D. parodė, kad ji išsigrynino šiuos pinigus tam, kad turėtų grynųjų pinigų. Nepasakys, ar iš išgrynintų 580 eurų ji atidavė pinigus iki 150 eurų L. D.. Ji visuomet turi grynųjų, todėl nežino, iš kuriuo metu išgrynintų pinigų atidavė L. D.. Apklausos metu I. D. padarė rankraštinį įrašą, nurodydama, jog patikslina, kad niekada nei vienai direktorei nesiūlė gryninti pinigų per kito asmens sąskaitą (1 t., b. l. 102–104).

2023-02-15 ikiteisminiame tyrime Nr. 04-2-00205-22 akistatos tarp liudytojų L. D. ir I. D. metu, I. D. paprašius paaiškinti aplinkybes, kurioms esant ji 2021-12-28 bibliotekos direktorės I. T. įsakymu Nr. P-33 „Dėl darbuotojų paskatinimo“ dalį paskirtos premijos atidavė direktorei I. T., kokią pinigų sumą atidavė ir per kokius asmenis, I. D. parodė, kad premijos negrynino. Ryte atvykusi į darbą rado L. D., užėjo, padėjo ant stalo pinigus – 100 ar 150 eurų sumą, nes svarstė apie gėlių puokštę, apie kuponą ar čekį kaip padėką už leidimą dirbti laisvu grafiku. Jos neprašė dovanai skirti pinigų. Artėjo žmogaus gimtadienis – direktorės gimtadienis. Pratęsė centralizuotos buhalterijos darbo terminą, jai reikėjo dirbti, bendrauti toliau. Bibliotekoje ji nesėdėjo nuolatos, pasiėmusi dokumentus nešdavosi pas save į pagrindinę darbo vietą, kur tvarkė bibliotekos buhalteriją. Ji savanoriškai prisidėjo prie dovanos kaip padėką už laisvą darbo grafiką, už premijas. Ji jaučiasi dėkinga direktorei. Jos niekas neprašė rinkti, duoti. Ji nežinojo, kokio dydžio premiją gauna, neskaičiavo darbo užmokesčio. Tai nebuvo premijos dalis, kurią ji turėjo grąžinti direktorei I. T.. Jos neprašė leidimo į jos banko sąskaitą pervesti didesnę premiją su sąlyga ją grąžinti I. T.. Ji pinigus padėjo ant stalo L. ir pasakė kažką nupirkti, sakė: „Pati pagalvok, ką pirkti.“ L. sakė: „Kam tiek daug?“, bet ji padėjo ir išėjo. Į klausimą, ar sutinka su I. D. parodymais dėl premijos perdavimo, L. D. atsakė, kad čia ne premija, ir parodė, kad I. norėjo dovanai. Jos iš tikro susistumdė, nenorėjo jos priimti, bet ji tokio temperamento – susistumdė, ši išėjo. Ji turėjo nesusipratimą su direktore dėl pinigų. Ji bandė pinigus perduoti kaip dovaną gimtadienio proga. I. T. nepriėmė, ši aptiko pinigus kišenėje po poros dienų, norėjo grąžinti, ji neėmė, ši (I. T.) pasakė, kad tuomet panaudos bibliotekos tikslams. Ji pasakė, kad jie ne jos, o kito žmogaus. Ši nežinojo kieno. Jai peršasi mintis, kad tai politika, puolimas (1 t., b. l. 148–150).

Iš 2023-02-15 proceso veiksmo (akistatos) protokolo matyti, kad specialiame priede I. D. atliko rankraštinį įrašą: „Protokolas pagarsintas, surašytas teisingai“. L. D. atliko rankraštinį įrašą: „Protokolas pagarsintas, surašytas teisingai. Labai gailiuosi priėmusi šią piniginę dovaną, tokio nesusipratimo daugiau nedarysiu ir kitam to nerekomenduosiu“ (1 t., b.l.151).

2023-05-31 Nr. 1-95-635/2023 rankraštiniais įrašais ir parašu L. D. ir I. D. patvirtino priesaiką, jog yra įspėtos už melagingus parodymus, prisiekia sakyti tiesą ir nieko nenutylėti (1 t., b.l.153).

Iš 2023-05-31 Klaipėdos apygardos teismo teisiamojo posėdžio protokolo (1 t., b. l. 154-173), 13.31 val. po pertraukos tęsiant posėdį, fiksuoti L. D. ir I. D. parodymai: L. D., įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, perskaičiusi priesaikos tekstą ir pasirašiusi, parodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) viešosios bibliotekos Metodinio skyriaus vedėja centrinėje bibliotekoje. Tuo laikotarpiu, kai kaltinamoji I. atėjo dirbti, ji buvo atostogose. Kai grįžo, teko susipažinti, ir pirmas įspūdis buvo apgailėtinas, nes direktorė buvo tuščiame kabinete be dokumentų. Buvo paprašyta supažindinti su bibliotekos darbu. Stengėsi supažindinti su bibliotekos darbo specifika. I. T. paprašyta supažindinti su darbuotojų indėliu į darbą, ji suteikė pagalbą, padarydavo lenteles: kiek, kurioje bibliotekoje skaitytojų, kokie lankytojai, kiek renginių, sudarydavo ataskaitą. Statistinių ataskaitų atsiskaitymas vyksta nuo sausio 6 d. iki sausio 10 d. Ataskaitas teikdavo tam, kad būtų galima paskirstyti premijų dydžius. Tai vienas kartas buvo, kad ataskaitą teikė būtent tuo tikslu. Toliau yra numatyta ir I. T. ataskaita, ten taip pat renkami duomenys – skaičiai apie darbuotojus. Kai svarstė premijų dydžius, pateikė lentelę – tokius duomenis buvo pateikusi direktorei. Skiriant premijas darbuotojams 2021 m. gruodžio mėnesį, buvo atsižvelgiama į šiuos duomenis. Taip pat buvo atsižvelgiama į tai, kad darbuotojai rengia projektus ir organizuoja renginius. Apie renginius ir projektus duomenys buvo pateikti, nes pavaduotoja išėjo atostogų. Apie premijos paskyrimą direktorei nesigilino, nežino. Apie mėginimą skirti premiją direktorei nežino. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Dėl liudytojos (L. D.) parodymų, kad ji davė pinigus – apie 150 eurų, nes pagailo, kad ši negalėjo gauti premijos – tai buvo emocinė išraiška, pateikta kaip dovana. Ji buvo perduota, tačiau įvyko nesusikalbėjimas – ji pinigus perdavė. Klausimas apie premijos paskyrimą/nepaskyrimą – tas įvyko žymiai vėliau, pinigai buvo perduoti kaip gimtadienio dovana. Nežino apie direktorės premijos pasiskyrimą. Ji buvo gavusi lentelę apie premijų paskirstymą, tačiau jos nesudarė, tik peržiūrėjo. Mano, kad lentelę gavo iš direktorės. Nepamena, ar sąraše buvo direktorės pavardė. Nepamena premijų dydžių. Nežino aplinkybės, kad viename variante buvo nurodytas vienas dydis, o po to keliems darbuotojams dydis buvo padidintas. Neaptarė, kokią premiją skirti jai, nei kokią premiją skirti I. D. ir J. T.. Neprisiminė atvejo, kad skyrė valytojai premiją – tai sužinojo tik tada, kai jai apie tai buvo pasakyta. Viena valytoja labai daug dirbo, kita daug sirgo, todėl ji pasiūlė padidinti premiją tai valytojai. Į centro darbuotojų premijų skyrimą nesikišo, neteikė jokių pasiūlymų. Informaciją teikė dėl filialų, nes yra atsakinga už jų veiklą. Dėl pinigų, kuriuos perdavė I. T., gailisi. Buvo paprašyta I. D. nupirkti kuponą. D. paprašė nupirkti kuponą gimtadienio ar praėjusių švenčių proga – tai buvo prieš I. T. gimtadienį. Pagalvojo, kad yra ne to amžiaus žmogus ir kvailai pasielgė. Kupono nenupirko, grąžino pinigus, nes jie buvo ne jos. Davė pinigus tam, kam buvo paprašyta, bet po kelių dienų pastebėjo juos kišenėje. Atvažiavusi į darbą, norėjo pinigus grąžinti. Jai buvo pasakyta, kad tai yra dovana ir ji gali daryti su jais ką nori. Norėjo grąžinti pinigus, nes jie buvo I. D.. Tuos pinigus įdėjo į I. T. palto kišenę. Negali pasakyti, kad ten buvo 150 eurų, nepamena, bet D. buvo sakiusi, kad iki 100 eurų – SPA, o kas liks – gėlėms. Ji laiko neturėjo. Iš I. D. gautų pinigų neskaičiavo, juos turėjo stalčiuje, paskui juos įdėjo į kišenę. Ji savo pinigų nepridėjo, ten buvo tik I. D. pinigai. Ši, kai surado tuos pinigus, po kelių dienų atėjo, labai prieštaravo. Ji (L. D.) labai gailėjosi, ši pasakė, kad panaudos bibliotekos reikmėms. Ikiteisminio tyrimo metu niekas neklausė, nieko nesakė, kad tai tik D.s pinigai. Teisėjai pacitavus parodymus apie tai, kad pagailo I. T. ir jai davė dalį pinigų, L. D. parodė, kad ne, ji apgailestauja, tada neturėjo akinių. Ji iš savo pinigų jokių pinigų nedavė. Neprisimena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu. Ne taip buvo suprastas jos pasakymas. Tai buvo padėka-dovana, perduota. Jos pinigų tikrai nebuvo. Kad I. D. jos neklausė. Ikiteisminio tyrimo metu norėjo keisti savo parodymus, nes norėjo prisipažinti dėl dovanos. Pradžioje jos klausė, ar buvo gryninami premijos pinigai, nes sakė, kad jų negrynino tikslu perduoti I. T.. Gautos premijos, lyginant su anksčiau gautomis premijomis, buvo didelės. Ji buvo kartu su atlyginimu, nesigilino, neužfiksavo, kiek gavo į rankas. Teisėjai pacitavus parodymus, kad tikriausiai grynų pinigų turėjo piniginėje ir atidavė I. T., L. D. parodė, kad negalėjo pasakyti „piniginėje“, D.s duoti pinigai gulėjo stalčiuje. Nenurodė, kad tai D.s pinigai. Ji, ko gero, paaiškino nekvalifikuotai, kad tyrėja taip surašė. Nepasakė, kad buvo I. D. iniciatyva pasveikinti direktorę. Teisėjai pacitavus parodymus, kad ji atidavė pinigus, o ne įdėjo į palto kišenę, L. D. parodė, kad voko tikrai nebuvo. Ji nenorėjo pinigų imti, jos susistumdė, ji pasakė, kad neims. Ji į kišenę įdėjo tuos pinigus paslapčia. Ji pasakė, kad čia yra ne jos. I. D. nebuvo sakiusi dėl dovanų pirkimo, išgryninimo. Ji sakė ir sako tiesą. Niekas jos neklausė, neakcentavo, kad davė I. D. pinigus. Prokurorui pacitavus parodymus, kad iš I. D. ir J. T. pinigų negavo, L. D. parodė, kad 150 eurų buvo tikrai ne jos pinigai. Jos nesusikalbėjo. Sakė, kad ji negrynino, jokių pinigų negavo. Nerinko pinigų nei iš I. D., nei iš J. T.. Jai ant stalo buvo padėti I. D. pinigai, paprašyta, kad nupirktų dovaną. Nežino, kodėl I. D. pati negalėjo pasveikinti. Ši užėjo, pradėjo klausinėti apie gimtadienį, pasakė, kad norėtų, jog nupirktų čekį. Ji paliko ir išėjo. Ji asmeniškai I. T. nesveikino, tai buvo D.s pinigai. Pas juos vyksta kolektyvinis sveikinimas. T. atėjo, radusi pinigus, pareiškė: „Kas čia vyksta?“ Pasakė, kad čia dovana-padėka. Ši norėjo grąžinti. Ji pasakė, kad pinigų neims. Tada ši pasakė, kad pinigus panaudos bibliotekos reikmėms. Tuo momentu nepasakė, kieno tie pinigai. Neatsimena, kada pasakė. Ji užsiminė direktorei, kad čia yra dovana duodant pinigus, bet ši pasakė, kad nieko tokio nebus. Buvo atsisveikinimas-pasistumdymas, apsikabinimas. Duodama pinigus ji sakė, kad tai dovana, nesakė, nuo ko dovana. Galvojo vėliau pasakyti, kieno pinigai, nepamena. Prokurorui nurodžius akistatą su L. D., L. D. parodė, kad tada savo parodymus ji perskaitė. Pasakė, kieno pinigai, gal vėliau, negali atsakyti. Nuo savęs neperdavė pinigų kaip premijos dalį, nuo savęs neperdavė pinigų kaip dovaną. Sveikinimas buvo nuo kolektyvo, buvo iš bendro fondo. I. T. iniciatyva buvo atnaujinti paveikslai. Labai džiaugėsi, kad I. ištraukė paveikslus iš garažo. I. T. neprašė tarpininkauti išgryninant premijas. Neprašė T. išgryninti jos premijos dalies. I. D. neprašė išgryninti premijos dalies. J. T. neperdavė pinigų, kuriuos turėtų perduoti I. T.. Nežino, kodėl J. T. nurodo skirtingas aplinkybes. J. T. netiesą sakė, kad prašė jos išgryninti pinigus, pinigų jos neprašė (1 t., b. l. 164–167).

I. D., įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, perskaičiusi priesaikos tekstą ir pasirašiusi, parodė, kad ji su L. kalbėjo tik apie gimtadienį. Apie jokias premijas, išgryninimą nebuvo kalbama nei su I. T., nei su L. D. ar kitais darbuotojais. Apie premijų skyrimą jai nieko nežinoma. Ji į tą įstaigą atbėgdavo ir išbėgdavo, pasiimdavo dokumentus. Su darbo užmokesčiu nedirbo. Kai atėjo į kabinetą pasiimti reikalingus dokumentus, sekretorė A. K. patikslino, ar gerai pasakė, kad direktorė pati sau negali skirti? Pasakė: „Žinoma“. Tai daro mero potvarkiu. Įstaigoje buvo du buhalteriai. Viena buhalterė išėjo į pensiją, kita buhalterė liko, kuri skaičiavo darbo užmokestį. Ji sugalvojo išeiti – 0,5 etato liko dirbti bibliotekoje, o 1 etatu – savivaldybėje. Ji galėjo ateiti tik 0,5 etato. Jų įstaiga priklauso rajono savivaldybei, pastatas buvo senas, jai buvo patogu – per koridorių perėjus atsidurdavo bibliotekoje. Ji skaičiuodavo darbo užmokestį, pas ją būdavo įsakymai. Po dviejų savaičių ji išėjo iš savivaldybės ir grįžo į biblioteką visu etatu. Ji liko prie darbo užmokesčio, nes bijojo metinių ataskaitų pateikimo. Nedirbo su premijomis. Sužinojo, kad gavo premiją, kai atėjo į jos sąskaitą. Dažniausiai gruodžio mėnesį visada skiriamos premijos už atliktą darbą visose rajono įstaigose. Priimant ją į darbą buvo kalbėta, kad jai bus mokamas priedas. Buvo kalbama, kad bus premijuojami visi darbuotojai – suprato, kad ir ji bus tame tarpe. Ji dirbo labai daug, galima sakyti, už 1,5 etato. I. T. tai matė, nes vėlai siuntė ataskaitą į el. paštą. Neatidavė I. T. jokios premijos. Su pinigais buvo taip: atvažiavo į darbą, pamatė, kad sėdi L. D.. Ji (I. D.) atėjo pas ją, kalbėjo apie T.s gimtadienį. Ji paklausė, kokios yra tradicijos, kaip sveikinami darbuotojai. L. minėjo, kad vakare planuoja važiuoti į „Akropolį“. Nieko nepagalvodama ištraukė pinigus: „Gal gali nupirkti čekį?“ – norėjo pasveikinti direktorę. Ji padėjo 100 eurų ir paprašė, kad už tą sumą nupirktų čekį ir kažkiek smulkiais pinigais – gėlėms. Ši jai stumdė, svaidė, kodėl tiek daug, taško pinigus. Ji (I. D.) asmeniškai norėjo pasveikinti, padėkoti, nes ji nereikalavo, kad būtų darbo valandomis įstaigoje. Po kurio laiko pagalvojo, kad gal reikėjo padėti 50 eurų. Jai nebuvo gaila, nes norėjo, kad nupirktų čekį, pasveikintų. Pati parbėgo, pasveikino, apkabino, iki 10 dienos reikėjo pateikti ataskaitas. Neminėjo, ar gavo dovaną. Ši nepaminėjo, kad gavo dovaną. Jos atbėgo kartu – ji dirbo, atėjo (duomenys neskelbtini) direktorė, pasakė: „Bėgam pasveikinti“. Nubėgo, apsikabino ir vėl išbėgo. Neturėjo laiko. Paskui L. D. susirgo COVID-19, neteko su ja pabendrauti, o po kurio laiko ši pasakė, kad viskas tvarkoje – buvo padaryta graži dovana. Nebesigilino. Jos (I. D.) dovana turėjo būti atskirai, ne kartu. Su L. D. nesvarstė, kokia turėtų būti dovana. Kalbėjo tik nuo savęs. Ji L. D. pasitikėjo. Paskui ši susirgo, darbo metu jos netrukdė. Po kurio laiko prasidėjo centralizacija, kraustėsi į kitas patalpas. Paskui paklausė, ši pasakė, kad buvo padaryta graži dovana. Atsisveikinant, kai išeidinėjo iš bibliotekos, direktorės nebuvo – ji buvo išvažiavusi į filialus. Atėjo pavaduotoja A., įteikė gėlių, atsisveikino ir išėjo. Su I. T. neteko pasikalbėti. L. D. minėjo, kad jie metų pradžioje surenka fondą, iš kurio per visus metus sveikina. Nusprendė pasveikinti viena. Kai prasidėjo tyrimas, ji L. D. paklausė, kaip pinigai buvo perduoti. Ši pasakė, kad nieko nesugalvojo, įkišo, gavo velnių, grąžino atgal, kad I. sugalvojo padaryti kažką gražaus bibliotekai, kalbėjo apie paveikslus, patalpų gražinimą. Ji norėjo pasveikinti su gimtadieniu. Į prokuroro klausimą apie gruodžio 28 d. įsakymo 1-4 projektą I. D. parodė, kad kai atėjo, sekretorė A. K. laikė, sakė: „Pasižiūrėk, T. parašyta premija, ar teisingai pasakė jai, kad direktorė negali sau skirti premijos?“ Pasakė: „Taip, teisingai“, bet ji nežiūrėjo pavardėm, tik pamatė pirmą eilutę. Ši paklausė: „Ar teisingai pasakė, kad pasakytų I., kad ištrintų, nes jai negalima?“ Paklausė: „Kaip su tais pinigais?“ Ji pasakė: „Tegu paskirsto kitiems darbuotojams“. Ten buvo projektas, ne įsakymas, lentelė. Ji pamatė tik pirmą pavardę „T.“, pasakė, kad išbrauktų. Į savo pavardę ji nežiūrėjo, nei į K.s – tai ne jos reikalas, projektas galėjo keistis. Kažkuriuo metu apklausoje buvo be akinių skaitymui, buvo pamiršusi. Kai jos klausė apie premijas, pasakė, kad apie premijas nežino. Antrą kartą apklausoje buvo be akinių. Nežino, ar pakvietus tyrėją ši pasakys, kad buvo be akinių. Jai buvo perskaitytas protokolas, bet sėdėjo kaip trenkta maišu – situacija buvo nemaloni. Prokurorui pacitavus parodymus ir uždavus klausimą, ar grąžino dalį premijos I. T., I. D. parodė, kad išeitinės ji negavo. Jai išeitinė nepriklausė. Prokurorui pacitavus parodymus, kad savo noru sutiko prisidėti prie padėkos už gautas premijas, I. D. parodė, kad tai buvo ne už gautas premijas. Ji gavo atlyginimą ir premiją, buvo padėka ir gimtadienio dovana. Jai nebuvo gaila 100 eurų, ji labai džiaugėsi, kad buvo įvertinta direktorės už savo darbą. Ji neprisidėjo. Tyrėja vartė jos žodžius. Kolektyvas irgi sveikino. Neprisimena, kaip buvo pasakyta, bet „prisidėjimas“ turėjo omenyje tai, kad kolektyvas vis tiek sveikino – jie turėjo savo fondą, jie sveikino ją su gimtadieniu, o ji prisidėjo atskirai nuo savęs. Nesakė, kad sveikintų nuo jos. Ji prisidėjo kita forma prie gimtadienio – kad sveikintų kartu su visais. Sveikinimo tikslas buvo padėka už gerą darbą, kad skyrė premijas, kad buvo įvertinta. Ne taip buvo suprasta, ne taip išreikšta. Protokolo ji neskaitė, nes buvo be akinių. Tyrėja skaitė. Per antrą apklausą buvo be akinių, buvo migrena. Tyrėja ją iškamantinėjo, visus jos žodžius bandė kitaip paversti, nors to nebuvo. Nesakė, kad blogai jaučiasi. Prokurorui pacitavus parodymus, kad iki 150 eurų atidavė I. D., I. D. parodė, kad jos daug kartų kalbėjo apie gimtadienį. Paskutinį kartą, kai davė pinigus, ji buvo pas ją atėjusi. Bet tai buvo ne premijos dalis, o programoje paskaičiuota bruto, neto, internete yra programėlė, galima paskaičiuoti. Ji ten pasiskaičiavo. L. sakė, kad per daug, jos kalbėjo tik apie gimtadienį, apie dovaną. Buvo paimta 846 eurai už pagrindą, nes tai buvo darbo užmokestis. Prokurorui nurodžius 2021-12-28 įsakymą, I. D. parodė, kad čia jai nurodė tyrėja, rodė šitą lapą. Skaičiavo pas tyrėją su programėle, tada gavosi ta suma. Nebeatsimena, kada paskaičiavo. Pas tyrėją su programėle skaičiavo tikrai. Darbe, prieš pateikiant pinigus dovanai, skaičiavo, bet skaičiavo ir nuo atlyginimo, ir nuo premijos. Nebuvo taip, kad kažkas pasakė, kad atiduotų pinigus. Iš pradžių L. D. pas ją buvo, ji neturėjo laiko, paskui ji pas ją nuėjo, pradėjo kalbėti apie gimtadienį, padėjo pinigus. Nebuvo svarstyta, kad tai premijos dalis. Jos niekas neprašė, niekas neįtakojo. Yra taip sveikinusi žmones su gimtadieniu. Pinigus L. D. perdavė po Naujų metų, iki sausio 9 d. Pinigai buvo skirti gimtadienio dovanai, padėka už įvertintą darbą. Prokurorui pacitavus parodymus, kad ji su kita moterimi dovanojo tik gėles, I. D. parodė, kad per gimtadienį, kai atėjo sveikinti, atėjo su kita direktore, pasveikino ir išėjo. Tą dieną per gimtadienį jai nieko neįteikė, nepadovanojo. Su T. nebendravo, apkabino, pasveikino ir išbėgo, nes degė ataskaitos. (duomenys neskelbtini) direktorė turėjo gėles, eidama pro šalį pakvietė kartu eiti pasveikinti. Nesureagavo, nuėjo kartu. Kai akistatos metu kalbėjo, nesismulkino. Buvo pokalbis, nes ne vieną kartą kalbėjo apie gimtadienį. O tą rytą ji atėjo, daug kalbėjo, akistatos metu nepaminėjo, kad L. minėjo, kad važiuos į „Akropolį“. Bet ji padėjo pinigus, pasakė, kad ši ką nors nupirktų. Ši pasakė: „Kam tiek daug?“, stumdėmės ir ji išėjo. L. D. neprašė grąžinti dalį premijos I. T.. I. T. neprašė jai ką nors dovanoti, neprašė premijos dalies. Teisingai parašyta: „Premijos negryninau, atvykusi į darbą, radau L. D., užėjau, padėjau ant stalo pinigus – 100 ar 150 eurų, svarsčiau apie gėlių puokštę, kuponą, kaip padėką už leidimą dirbti laisvu grafiku“. 2023-01-10 apklausos metu tyrėja uždavė labai daug klausimų. Dokumentus rodė, pradinę lentelę. Neprisimena, ar šioje apklausoje nenurodytos kažkokios aplinkybės. Pastabų neturėjo. Antros apklausos metu jautėsi nekaip. Antros apklausos metu tyrėja pradėjo šaukti, kad tai melas, kad girdėjo jos pokalbį su D.. Tyrėja turėjo girdėti, kai ji paskambino L. D., pasakė: „Kas čia vyksta, kalbėjo apie gimtadienį, o kalba apie premijų atidavimą“. Tyrėja nesakytų, kad šaukė. Tyrėja sakė, kad ji girdėjo, kaip jos su D. telefonu kalbėjo po pirmos apklausos. Ji padėkojo už leidimą dirbti laisvu grafiku ir kad buvo įvertintas jos darbas, visuma susiveda. L. D. neprašė grąžinti dalį premijos I. T.. Ji nori atsiprašyti, kad sugalvojo sveikinti su gimtadieniu (1 t., b.l.168-171).

2023-07-11 Klaipėdos apygardos teismo teisiamojo posėdžio protokole (1 t., b.l.175-180) fiksuoti liudytojos J. T. parodymai, kad I. T., atrodo, 2021 m. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) viešojoje bibliotekoje kaip direktorė. Tuo metu, kai I. atėjo dirbti, ji jau bibliotekoje dirbo. 2021 metų pabaigoje yra skaičiuojamos premijos ir L. D., jos skyriaus vedėja, nepamena, kurią tiksliai dieną, bet prieš premijų išmokėjimą, grįžo į kabinetą ir klausė, ar galėtų per jos sąskaitą pervesti I. pinigus, nes kažkas negalima. Sutiko, nes net nepagalvojo, kad čia gali būti kažkokios aferos. Jei jai būtų pasakiusios kolegės, kad buvo kažkoks įsakymas, kuris buvo sunaikintas ir po to vėl perrašytas. Ten tie pinigai, kurie buvo skirti, kaip ji paskui sužinojo I., jeigu ją būtų kažkas informavę, ji tikrai nebūtų sutikusi. Jaučiasi labai negerai ir nori pasakyti, kai viskas išaiškėjo, kai I. atleido iš darbo ir po truputėlį pradėjo kalbos sklisti, tada A., pavaduotoja, klausė jos, ar davė pinigus, kaip ten buvo. Ji sakė, kad L. D. klausė, ar gali į jos sąskaitą pravesti pinigus, pasakė, kad taip. Kai jau buvo kviečiama STT į apklausą, ji D. L. pasakė, jog pasakys visą teisybę, nedangstys. Ši pasakė, kad niekas neįrodys. Pridūrė, kad nemeluos, tai tada ši jai sakė: „Pagailėk I.“. Ji L. klausė, nes nei I. jos prašė, ne su I. bendravo, viskas vyko su L.. L. sakė, kokią ji sumą turės atiduoti, nes ten ir jos pinigai. L. atsakė, kad jai atsakys D. I., buhalterė jų. Ji paskambino I.i, sakė, kokią sumą ji turi atiduoti, nes ji nenori likti niekam skoloje, tad jai I. pasakė, kokia ta suma. Jei būtų žinojusi, ji tą sumą buvo užsirašiusi ant darbo kalendoriaus, pinigus perdavė D.i ir po to kažkaip baigėsi metai, tą kalendorių išmetė, tai ji tą sumą būtų pasakiusi tiksliau. I. T. buvo direktorė, ji buvo vyriausioji metodininkė, dirbo Metodiniame skyriuje ir jos vadovė buvo L. D.. Buhalterė I. D. jai nurodė sumą, kai paskambino, paklausė, kokią sumą ji turės atiduoti. Pinigus atidavė D.i, nes su ja visas tas pokalbis vyko, ne T. su ja bendravo. T. jokių savo veiksmų neatskleidė, iš kurių ji galėtų suprasti jos veiksmus. Jai buvo paskirta atlyginimo dydžio premija, gal 800 ant popieriaus, neatsimena tiksliai, nes D.i atidavė virš 200 eurų. Sumas savo apklausoje nurodė pamačiusi jai parodytą dokumentą. Jos atlyginimas tada buvo 800, premija apie 600, greičiausiai. D. jai sakė, kad I. negali pravesti, ar į jos sąskaitą būtų galima pravesti. Ji pagalvojo, kad gal kitiems tikslams jai tie pinigai, nes yra girdėjusi, kad ankščiau, dirbant kitiems vadovams, būdavo kažkam pervedami pinigai, bet kaip tie pinigai buvo pravedami, kad išgryninti. Kiek yra girdėjusi, būdavo, važiuodavo kolegos į sąskrydį, grynindavo pinigus ir pirkdavo maisto produktus. 240 eurų sumą, kurią išgrynino, buvo įrašiusi į darbo kalendorių, kurio neišsaugojo. 240 eurų suma turėtų būti teisinga, tiksliai ji neatsimena. Sakė apklausos metu, kad skambino I. D.. Ją apklausinėjo 3 kartus, greičiausiai paskutinės apklausos metu tai pasakė. Pinigus, kuriuos išgrynino, atidavė D.i. Kai jai pasakė tą sumą, ji D.i pasakė, kad grynų pinigų neturi, iš ryto eidama į darbą nuims bankomate ir atneš. Kitą rytą, prieš darbą, nuėjo į bankomatą, nuėmė dalį tų pinigų, atėjo į darbą ir perdavė D.i. Nebuvo pokalbių su D., kad kažkokiam gimtadieniui būtų ruošiamasi. D. sakė, kad I. jau atnešė pinigus prieš ją, kaip supranta, ir ši nešė, kažkokia kalba apie jos pinigų nešimą buvo, nežino, kokias pinigų sumas jos nešė. Dėl D. sakinio: „pagailėk I.“, greičiausiai jos tarėsi. D. tuo metu buvo vyriausioji buhalterė. Atlyginimus skaičiuodavo buhalterė, patikrinti turėjo bent jau vyriausioji buhalterė, jos parašai irgi turėjo būti ant visų dokumentų, kiek ji įsivaizduoja, tai gal dėl to. Jos akimis, D. tampriai bendravo su T., teikė daug informacijos, nes naujam atėjusiam žmogui aišku sunku susiorientuoti naujoje įstaigoje. D. irgi, kiek ji matydavo, ateidavo valandai. Kai perdavė D.i pinigus, ji nežiūrėjo, kur ši juos padėjo. Gal ir į voką įdėjo, neatsimena tiksliai. Kai perdavė pinigus D.i, ši jai minėjo, kad I. jau davė. Apie premijos negalėjimą skirti sau sužinojo tik po to, kai T. buvo atleista iš darbo ir pradėjo eiti kalbos. Tada iš A. ir personalo sužinojo, kad buvo parašytas įsakymas. Ne taip pasakė apklausos metu, kad negali sau paskirti premijos direktorė, o, kad negali pervesti pinigų. Kalba apie premijos skyrimą buvo. D.i davė apie 240 eurų grynais. Ji tyrėjai sakė, kad neatsimena, kokia tiksliai suma buvo ir tyrėja prašė jos leidimo tikrinti banko sąskaitos išrašą, tad padarė išvadą pagal gryninimo sumą. Pirmos apklausos metu pas tyrėją nepasakė, kad telefonu kalbėjo su D., nes neišėjo iš konteksto, nebuvo susidūrusi su STT, gal kažko ir neišsakė iki galo. Jai nėra tekę vadovams gryninti pinigų, tai nėra įprasta veikla. Nežino, kodėl pirmos apklausos metu nenurodė, kad dalį pinigų turėjo su savimi, bet kad ir turėjo grynų ir kad išgrynino, tai faktas. Negali pasakyti tikslios datos, kada vyko pokalbis su D. dėl pinigų pervedimo į jos sąskaitą, tai įvyko tada, kai turėjo būti pravesti atlyginimai su premijomis, greičiausiai tą dieną, kai pervedė, tos dienos į pabaigą. Niekas neklausė ir nenurodė sakinio apie „pagailėk I.“. Kadangi D. jos skyriaus vedėja, ji jai turėjo pasisakyti, kad ji išvyksta iš darbo vietos ir pasakė, kad važiuoja į apklausą, pasakys visą tiesą, nes jau tada viskas buvo iškilę (1 t., b. l. 175-177).

Kaltinamoji L. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimą ji padarė pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Kaltinamosios L. D. sutuoktinis V. D. prašo perduoti kaltinamąją pagal laidavimą, charakterizuoja ją teigiamai, nurodydamas, kad jautri, dora ir sąžininga moteris, kuri anksčiau neturėjo jokių problemų su teismais ir visada gyveno atsakingai. Jis pabrėžia jų stiprius, ilgalaikius santykius, akcentuoja, kad ji visada buvo rūpestinga, emocinga ir dabar išgyvena didelį stresą dėl susiklosčiusios situacijos. Jis tiki jos nuoširdumu, gailesčiu dėl įvykio ir yra pasirengęs jai padėti, kad tokia situacija nepasikartotų.

Kaltinamoji I. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto ji pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Kaltinamosios I. D. motina J. G. prašo perduoti kaltinamąją pagal laidavimą, charakterizuoja ją teigiamai, nurodydama, kad jos palaiko artimą ryšį, I. D. yra sąžininga ir jautri asmenybė, ji pripažįsta savo klaidą, gailisi dėl neteisingų parodymų ir labai dėl to pergyvena. I. D. visada pasitaria su mama, klauso jos patarimų, o tai rodo pagarbą ir atsakingumą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.