Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros atstovui prokuroro padėjėjui Edvinui Navickui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo sprendimo drausmės byloje panaikinimo, tretieji asmenys – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, E. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo sprendimo drausmės byloje panaikinimo, prašydama pataikinti Advokatų garbės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, priimtą drausmės byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta nutraukti advokatui E. D. iškeltą drausmės bylą, nenustačius drausminės atsakomybės pagrindo.

2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2019 m. vasario 26 d. raštu Nr. 2.S-1232 kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą, kuriam perdavė duomenis apie rašte aptartą advokato E. D. (toliau – ir advokatas) elgesį Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašė šiam advokatui iškelti drausmės bylą už Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) ir Lietuvos advokatų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. 1R-131 (toliau – Įsakymas) iškėlė advokatui drausmės bylą už tai, kad advokatas minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje savo pasisakymais, teismo posėdžių tvarkos pažeidimu, nepagarba teismui, nekonkretizuotų ir neatitinkančių įstatymo nustatytų reikalavimų prašymų teikimu nesilaikė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

3. Ieškovė nurodė, kad Advokatų garbės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu drausmės byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė drausmės bylą nutraukti, nenustačius drausminės atsakomybės pagrindo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-498-407/2022, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą, priėmė naują sprendimą ir ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį patenkino – panaikino Advokatų garbės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą. Teismas, be kita ko, konstatavo, kad Advokatų garbės teismo sprendime nebuvo įvertinti jokie konkretūs advokato teiginiai ir veiksmai, nurodyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (duomenys neskelbtini) įsakyme Nr. 1R-131, motyvuotai nepasisakyta dėl jų teisinio kvalifikavimo, neaptartos visos reikšmingos aplinkybės, todėl drausmės bylos esmė liko neatskleista.

4. Ieškovės teigimu, Advokatų garbės teismas, iš naujo išnagrinėjęs drausmės bylą, (duomenys neskelbtini) sprendimu (toliau – Sprendimas) nutraukė advokatui iškeltą drausmės bylą, nenustatęs drausminės atsakomybės pagrindo. Ieškovė nurodė, kad Advokatų garbės teismas išsamiai neištyrė ir neįvertino drausmės bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės bei priėmė teisiškai ir faktiškai nepagrįstą bei nemotyvuotą Sprendimą. Advokatų garbės teismo Sprendimas priimtas padarius tuos pačius esminius pažeidimus, kuriuos buvo nurodęs Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-498-407/2022. Be to, Sprendimas turėtų būti panaikintas dėl dviejų savarankiškų pagrindų: drausmės bylą išnagrinėjo galimai neobjektyvi Advokatų garbės teismo narė; nebuvo laikytasi sprendimo priėmimui ir paskelbimui keliamų reikalavimų. Priimant Sprendimą buvo padaryti esminiai Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos advokatūros 2020 m. rugpjūčio 28 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu (toliau – Aprašas), 58, 60 punktų pažeidimai. Ieškovė ieškinyje detaliai argumentavo, kad:

4.1. Advokatų garbės teismas išsamiai neištyrė ir neįvertino drausmės bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės bei priėmė teisiškai ir faktiškai nepagrįstą Sprendimą dalyje dėl advokato prašymų nušalinti teisėjus ir prokurorą:

4.1.1. Advokatų garbės teismas išsamiai neištyrė ir neįvertino visų įrodymų, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, neatskleidė drausmės bylos esmės ir Sprendime nepateikė aiškių bei pagrįstų motyvų dėl Įsakymo 1.1 punkte nurodytų advokato teiginių, susijusių su advokato prašymais nušalinti teisėjus ir prokurorą, kurie buvo nepagarbūs, nekorektiški bei viršijantys dalykinės kritikos ribas. Advokatų garbės teismas neanalizavo nurodytų advokato teiginių pobūdžio, turinio, išsakymo formos, advokato tyčinio veikimo, visų posėdžių momentų, atskirų advokato elgesio epizodų konteksto ir priežasčių, netinkamo elgesio nuolatinio pasikartojimo, padarinių, nevertino, ar toks elgesys atitinka aukštus profesinius standartus, ar šių standartų besilaikantis advokatas būtų pasirinkęs tokį patį elgesio variantą, ar būtų nuo jo susilaikęs. Sprendime išdėstyti abstraktūs ir lakoniški motyvai, kuriais neatskleidžiama drausmės bylos esmė. Nors Advokatų garbės teismas padaro išvadą, kad advokatas tiesmukai ir aštriai išsakė pastabas ir nuomonę, tačiau detaliau nepaaiškina, kodėl tai neperžengia mandagaus ir pagarbaus bendravimo ir dalykinės kritikos ribų. Iš Sprendime pateikiamų lakoniškų motyvų susidaro įspūdis, kad Advokatų garbės teismas pateisina bet kokį advokato elgesį ir Sprendimą iš esmės grindžia paties advokato paaiškinimais. Šabloninės frazės leidžia įsitikinti, kad Advokatų garbės tesimes Sprendimo dalyje dėl prašymų nušalinti teisėjus ir prokurorą neatliko įrodymų tyrimo ir vertinimo ad hoc, nesistengė nustatyti drausmės bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir neatskleidė drausmės bylos esmės.

4.1.2. Advokatų garbės teismo Sprendimo teiginys, kad bendraudamas su teismu, pareiškėju ir kitais bylos dalyviais advokatas neperžengė mandagaus ir pagarbaus bendravimo ir dalykinės kritikos ribų yra ne tik abstraktus ir lakoniškas, bet taip pat prieštarauja pateiktiems įrodymams. Įrodymai patvirtina, kad advokato teiginiais nebuvo siekiama atskleisti nušalinimą pagrindžiančias aplinkybes ir užtikrinti kaltinamojo gynybą. 2018 m. spalio 17 d. ir 2018 m. gruodžio 7 d. posėdžių garso įrašai ir rašytiniai protokolai patvirtina, kad advokato išsakyti teiginiai dėl teisėjų ir prokuroro nušalinimo per se savo pobūdžiu ir turiniu peržengė leistinas kritikos ribas, nes jais buvo siekta sumenkinti teisingumo įgyvendinimą, pasitikėjimą teismu ir jo autoritetą. Advokatas įžeidinėjo ir menkino prokurorą, pašiepdamas jį ir tuo metu, kai reiškiamas prašymas teismui nebuvo susijęs su prokuroro nušalinimu. Advokato išsakyti teiginiai liko plačiau neišnagrinėti Sprendime.

4.1.3. Advokatų garbės teismas nesprendė advokato drausminės atsakomybės klausimo, netyrė ir nevertino įrodymų, nevertino visų reikšmingų aplinkybių ir Sprendime visiškai nepateikė motyvų dėl atskiro drausminės atsakomybės pagrindo – advokato nesąžiningų ir neprofesionalių prašymų nušalinti teisėjus ir prokurorą. Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. balandžio 18 d. Advokatų garbės teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose buvo detaliai išdėstytos aplinkybės, kurios patvirtina, jog nesąžiningais ir neprofesionaliais advokato prašymais nušalinti prokurorą buvo siekiama ne teisingo bei objektyvaus proceso, bet jo vilkinimo. Advokatų garbės teismas Sprendime neaptarė nė vieno iš advokato nesąžiningų ir neprofesionalių prašymų nušalinti teisėjus ir prokurorą, kurie buvo nurodyti ieškovės.

4.2. Advokatų garbės teismas išsamiai neištyrė ir neįvertino drausmės bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės bei priėmė teisiškai ir faktiškai nepagrįstą Sprendimą dalyje dėl teisėjų nurodymų nepaisymo:

4.2.1. Advokatų garbės teismas išsamiai neištyrė ir neįvertino visų įrodymų, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, neatskleidė drausmės bylos esmės ir sprendime nepateikė aiškių bei pagrįstų motyvų dėl Įsakymo 1.2 punkte nurodytų advokato veiksmų, kurie buvo neprofesionalūs ir nedalykiški, neatitinkantys advokatų profesinei veiklai nustatytų elgesio standartų ir reikalavimų, negerbiantys kitų asmenų teisių. Advokatų garbės teismas neanalizavo advokato 2018 m. lapkričio 6 d., 2018 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžių garso įrašuose ir teismo posėdžių rašytiniuose protokoluose užfiksuotų veiksmų, kurie buvo neprofesionalūs, nedalykiški, neatitinkantys nustatytų advokatų profesinei veiklai elgesio standartų ir reikalavimų, negerbiantys kitų asmenų teisių, pobūdžio, turinio, formos, advokato tyčinio veikimo, visų posėdžių momentų, atskirų advokato elgesio epizodų konteksto ir priežasčių, netinkamo elgesio nuolatinio pasikartojimo padarinių, nevertino, ar toks elgesys atitinka aukštus profesinius standartus, ar šių standartų besilaikantis advokatas būtų pasirinkęs tokį patį elgesio variantą, ar būtų nuo jo susilaikęs. Sprendime išdėstyti abstraktūs ir lakoniški motyvai, kuriais neatskleidžiama drausmės bylos esmė nurodytoje dalyje. Sprendimo motyvų dalį dėl teisėjų nurodymų nepaisymo sudaro Įsakyme nurodytų aplinkybių aprašymas (Sprendimo 38, 39 punktai), advokato paaiškinimai (Sprendimo 40 punktas) ir stokojantis didesnio išsamumo liudytojo apklausos epizodo aptarimas (Sprendimo 41, 42 punktai). Likę motyvai yra abstraktūs, lakoniški, nesusiejami su konkrečiais advokato veiksmais, jų kontekstu ir priežastimis, be išsamesnės reikšmingų aplinkybių analizės. Sprendime pasisakyta ne dėl visų Įsakyme nurodytų aplinkybių. Advokatų garbės teismas tik formaliai vykdė įgaliojimus tirti ir nagrinėti drausmės bylą bei atsakingai formuoti advokatų drausminės atsakomybės standartus bei neatskleidė drausmės bylos esmės.

4.2.2. Advokatų garbės teismas nepagrįstai advokato pakeltą toną bendraujant tiek su teismu, tiek garsinant prašymų tekstus pateisino jo individualia kalbėjimo maniera, balso tembru ir dideliu noru įtikinti teismą jo teikiamų prašymų pagrįstumu. Sprendime nedetalizuota, kaip advokato individuali kalbėjimo maniera ir balso tembras, kurie per se rodo aiškią nepagarbą teismui ir diskredituoja teisingumo įgyvendinimą, kartu yra suderinami su advokato profesijai keliamais aukščiausiais profesionalumo ir dalykiškumo, pagarbos kitų asmenų teisėms standartais ir reikalavimais. Iš pateiktų Sprendimo motyvų susidaro įspūdis, kad teismas advokato elgesį vertino ne pagal bendrus visų advokatų profesinei veiklai keliamus elgesio standartus, o, priešingai, advokatų profesinei veiklai keliamus elgesio standartus priderino vieno advokato individualiems elgesio bruožams. Advokato individualūs elgesio bruožai negali paneigti aukščiausių standartų, kurie keliami kiekvienam teisininkui, teisiniam proceso ir teisingumo įgyvendinimui. Be to, Advokatų garbės teismas negalėjo daryti nurodytų išvadų ad hoc neištyręs ir neįvertinęs advokato veiksmų pobūdžio, turinio, formos, advokato kaltės, atskirų advokato elgesio epizodų konteksto ir priežasčių, netinkamo elgesio nuolatinio pasikartojimo ir padarinių, ar toks elgesys atitinka aukštus profesinius standartus. Tai lėmė, kad Advokatų garbės teismas neįvertino advokato pakelto tono ir emocijų kitų aplinkybių kontekste: konkrečių išsakytų frazių (,,gerbiamas teisme, mane yra sodinę Vilniaus apygardos teismo teisėjos L. G., V. Š., bet aš nesėdau. Aš neturiu sėsti pagal įstatymą“, ,,jeigu čia pas jus teisme taip realiai vyksta, kad kolegija, pradedanti posėdį, net nežino, kokie dokumentai į bylą yra gauti, tai čia jau ne procesas, o buitinis procesas“ ir pan.), teismo įspėjimų ir pastabų, advokato ironijos ir sarkazmo prieš teismą, nurodymų nevykdymo, atsikalbinėjimo ir kt. aplinkybių. Nors Sprendime pripažįstama, kad advokato išsakyta kritika pagal jos išraiškos formą ir būdą buvo aštri, bet Sprendime su šia aštria kritika susijusios aplinkybės nedetalizuojamos, plačiau neanalizuojamos kitų aplinkybių kontekste.

4.2.3. Advokatų garbės teismas nepagrįstai Sprendime konstatavo, kad ,,teismo veiksmai ir advokato pastangos bei atkaklus nuolatinis įtikinėjimas dėl jo prašymų pagrįstumo galėjo sukelti įtampą, dėl kurios advokato balso tonas ir / ar įsijautimas galėjo skambėti kaip šiek tiek perdėta emocija“. Advokatų garbės teismas Sprendime abstrakčiai vertino visus posėdžius, jų epizodus, neįsigilino į vykusių posėdžių eigą, atskirų advokato elgesio epizodų kontekstą, advokato netinkamo elgesio nuolatinį pasikartojimą, priežastis, nevertino, ar toks elgesys atitinka aukštus profesinius standartus, ar šių standartų besilaikantis advokatas būtų pasirinkęs tokį patį elgesio variantą, ar būtų nuo jo susilaikęs. Sprendime neanalizuojama, kaip konkrečiai pasireiškė posėdžių eiga, teismo ir advokato elgesys, ar jo elgesys atitiko kilusią situaciją. Advokato elgesys buvo pagrindine įtampos kilimo ir didėjimo priežastis. Advokatų garbės teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, dėl to nebuvo atskleista tikroji įtampos skirtinguose epizoduose kilimo priežastis.

4.2.4. Advokatų garbės teismas Sprendime nepagrįstai nurodė, kad advokatas, nors ir emocingai reagavo į liudytojo atsakymus ir teismo pašalintus klausimus, bet vis dėlto šiuo konkrečiu atveju nesusitapatino su savo klientu, neperžengė advokato, kaip gynėjo, padorumo, sąžiningumo, dalykiškumo ir profesionalumo ribų; taip pat nepagrįstai nurodė, jog, teisėjų kolegijai paaiškinus, kokius klausimus advokatas turi teisę užduoti, toliau apklausa teismo posėdyje vyko sklandžiai. Advokatų garbės teismas išsamiau neanalizavo advokato veiksmų turinio, formos, advokato tyčinio veikimo, visų posėdžių momentų, atskirų elgesio epizodų konteksto ir priežasčių, netinkamo elgesio nuolatinio pasikartojimo, padarinių, nevertino, ar toks elgesys atitinka aukštus profesinius standartus, ar šių standartų nesilaikantis advokatas būtų pasirinkęs tokį patį elgesio variantą, ar būtų nuo jo susilaikęs. Sprendime su kontekstu susijusios aplinkybės liko neatskleistos ir plačiau neanalizuojamos. Advokato elgesys 2018 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje nuo pat liudytojo apklausos pradžios buvo nesuderinamas su teisingumo įgyvendinimu; nors advokatas buvo įspėtas dėl nepagarbos teismui ir jam duotos teisėjo pastabos apie tai, kaip turi būti elgiamasi teisme ir užduodami klausimai apklausos metu, advokatas kėlė toną, engė ir provokavo liudytoją, vadino melagiu, rodė perdėtas emocijas. Advokatų garbės teismas Sprendime šių aplinkybių, kurios atskleidžia tendencingą advokato elgesį, neanalizavo.

4.3. Advokatų garbės teismo narė D. T. dalyvavo antrą kartą nagrinėjant tą pačią drausmės bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nenusišalino, todėl nebuvo užtikrinta ieškovės teisė į nešališką ir objektyvų teismą bei padarytas esminis šias garantijas suteikiančios Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti Sprendimą. Drausmės procesas turėtų būti vykdomas visiškai laikantis Konvencija nustatytų principų ir taisyklių, o pagal EŽTT praktiką, drausminiai procesai profesinėse organizacijose, kai sprendžiama dėl teisės verstis tam tikra profesija, patenka į Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymo sferą. EŽTT, aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, yra suformavęs, kad teisėjo nešališkumą patvirtina aplinkybės, jog teisėjas du kartus nagrinėjo tą pačią bylą. Tam, kad būtų galima pripažinti teisėjo šališkumą, būtina nustatyti, jog teisėjas du kartus nagrinėjo tapačius faktus, turėjo atsakyti į tą patį klausimą, ar skirtumas tarp spręstų klausimų buvo labai menkas. Advokatų garbės teismo posėdžių drausmės byloje protokolai patvirtina, kad Advokatų garbės teismo narė D. T. dalyvavo drausmės bylą nagrinėjant ir pirmą, ir antrą kartą, kai byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliacinio teismo. Abejones dėl šios narės nešališkumo patvirtina tai, kad abiem atvejais buvo priimtas tapatus sprendimas nutraukti drausmės bylą, nenustačius drausminės atsakomybės pagrindo, abejuose Advokatų garbės teismo sprendimuose padaryti tapatūs įrodymų tyrimo ir vertinimo bei motyvavimo pažeidimai, dėl kurių nebuvo atskleista drausmės bylos esmė.

4.4. Advokatų garbės teismas (duomenys neskelbtini) paskelbė Sprendimo rezoliucinę dalį nesurašęs motyvų, nesuderinęs jų su visais teismo nariais, pateisino a priori priimtą baigiamąjį teismo aktą, per protingą ir trumpiausią įmanomą laiką nepateikė Sprendimo ieškovei susipažinti bei pažeidė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo, reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves principus, taip pat sprendimo priėmimui ir paskelbimui keliamus reikalavimus, nustatytus Aprašo 58, 60, 61 punktuose. Šie esminiai proceso pažeidimai sudaro savarankišką pagrindą naikinti Sprendimą. Ieškovė buvo informuota, kad Advokatų garbės teismas sprendimą priims ir paskelbs (duomenys neskelbtini) Ieškovė pateikė prašymą, kad sprendimas po jo priėmimo ir paskelbimo būtų pateiktas ieškovei nurodytais e. pašto adresais. Nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) įvyko tariamas sprendimo priėmimas ir paskelbimas, ieškovė ir kiti proceso dalyviai nurodyto sprendimo negavo. Sprendimas nebuvo atsiųstas ir po pakartotinių ieškovės prašymų, informuojant, jog sprendimas bus išsiųstas per 14 d. nuo jo paskelbimo. Sprendimo nuorašas buvo gautas 14-tą dieną po paskelbimo. Tai patvirtina, kad Sprendimas nebuvo surašytas jo priėmimo ir paskelbimo metu ir Advokatų garbės teismas tik formaliai išnagrinėjo drausmės bylą.

5. Atsakovė Lietuvos advokatūra atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės išlaidas advokato pagalbai. Atsakovės teigimu, Advokatų garbės teisme buvo tinkamai ištirti visi įtariami pažeidimai ir jų padarymo aplinkybės, Sprendime reikšmingos aplinkybės teisiškai kvalifikuotos ir įvertintos, dėl jų Sprendime išsamiai ir motyvuotai pasisakyta, išdėstant argumentus, kurių pagrindu nuspręsta nutraukti advokatui iškeltą drausmės bylą. Advokatų garbės teismas, iš naujo nagrinėdamas advokato drausmės bylą, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2A-498-407/2022, motyvais, atsižvelgė į Įsakyme nurodytus įtariamus konkrečius pažeidimus, kurių pagrindu advokatui buvo iškelta drausmės byla, ištyrė visus Įsakyme aptartus įtariamus pažeidimus ir jų padarymo aplinkybes. Skundžiamame sprendime išsamiai pasisakyta dėl įtariamų pažeidimų: advokato prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (Sprendimo 28-31 punktai), dėl advokato prašymų nušalinti teisėjus ir prokurorą (Sprendimo 32-37 punktai), dėl teisėjų nurodymų nepaisymo (Sprendimo 38-43 punktai). Sprendime taip pat pasisakyta dėl advokato profesinei veiklai keliamų elgesio standartų ir reikalavimų (Sprendimo 22-27 punktai), įvertinant Įsakyme nurodytų advokato teiginių ir veiksmų atitiktį minėtiems elgesio standartams ir reikalavimams. Priimdamas skundžiamą Sprendimą, Advokatų garbės teismas, be kita ko, įvertino duotus advokato paaiškinimus (Sprendimo 29, 34, 40 punktai) ir Sprendime argumentuotai pagrindė, kodėl vadovaujasi advokato duotais paaiškinimais, kaip sudarančiais pagrindą nutraukti drausmės bylą. Advokatų garbės teismas atsižvelgė į baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu tvyrojusią įtampą, kurią patvirtina ir teismo posėdžių garso įrašai bei protokolai, ir, įvertinęs 2018 m. lapkričio 16 d. viso posėdžio eigos kontekstą, Advokatų garbės teismas padarė išvadą, kad advokatas, nors ir emocingai reagavo į liudytojo atsakymus ir teismo pašalintus klausimus, vis dėlto šiuo konkrečiu atveju nesusitapatino su savo klientu, neperžengė advokato, kaip gynėjo, padorumo, sąžiningumo, dalykiškumo ir profesionalumo ribų. Advokatų garbės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bylą nagrinėjusi kolegija, nors ir ne kartą reiškė advokatui įspėjimus dėl jo reakcijų liudytojo apklausos metu, bet, pasibaigus posėdžiui, nesikreipė į Advokatų tarybą drausmės bylai inicijuoti (Sprendimo 42 punktas). Atsakovės teigimu, Advokatų garbės teismas, priimdamas Sprendimą, nepažeidė nei Advokatūros įstatymo, nei Aprašo nuostatų, atsižvelgė į visus Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-498-407/2022 nustatytus pažeidimus, dėl kurių Advokatų garbės teismo (duomenys neskelbtini) spendimas buvo panaikintas.

6. Atsakovė nurodė, kad ieškinio argumentai dėl nepakankamo Sprendimo motyvavo turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti. Advokatų garbės teismas nėra varžomas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme (Advokatų tarybos sprendime) iškelti drausmės bylą nurodyto teisinio pagrindo (Aprašo 56 punktas). Aprašo nuostatos neįpareigoja Advokatų garbės teismo išsamiai pasisakyti dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme (Advokatų tarybos sprendime) nurodyto argumento, kuriuo grindžiami įtariami pažeidimai ir (ar) jų padarymo aplinkybės. Advokatų garbės teismo sprendimu labiausiai yra suinteresuotas advokatas, dėl kurio elgesio buvo iškelta drausmės byla, o asmens, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, suinteresuotumas nėra tiesioginis, Advokatų garbės teismo sprendimas neturi tiesioginės įtakos jo teisėms ir pareigoms. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asmens, besikreipiančio dėl drausmės bylos advokatui iškėlimo, teisinis interesas daugiau sietinas su tam tikra moraline satisfakcija bei noru iš dalies ginti viešąjį interesą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021). Atsižvelgiant į tai, kad: a) pagrindinį suinteresuotumą sprendimu Advokato drausmės byloje turi pats advokatas, o ieškovės, kuri yra nepatenkinta Sprendimo motyvų išsamumu, teisinės padėties Sprendimas iš esmės neveikia; b) ieškovė advokato drausmės byloje turi interesą, kuris daugiau sietinas su moraline satisfakcija; c) Advokatų garbės teismui svarbu laikytis proporcingumo principo – jeigu kiekvienas suinteresuoto asmens keliamas klausimas Advokatų garbės teismo būtų išsamiai analizuojamas ir nagrinėjamas, tai padarytų drausmės bylų nagrinėjimo procesą pernelyg ilgu ir sudėtingu, tai neigiamai paveiktų Advokatų garbės teismo vykdomų funkcijų atlikimo greitį ir kokybę; d) Skundžiamame sprendime yra pasisakyta dėl visų reikšmingų aplinkybių; spręstina, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, jog Sprendimas yra nepakankamai motyvuotas. Ieškovė Advokatų garbės teismo pareigą motyvuoti sprendimą aiškina plačiau nei teismo pareigą motyvuoti savo sprendimą.

7. Atsakovė argumentavo, kad advokato drausmės bylos nagrinėjimas ir atsakomybės taikymas yra išimtinė Advokatų garbės teismo prerogatyva. Advokatų garbės teismas, įgyvendindamas šią teisę, siekia užtikrinti advokatų profesinės etikos ir veiklos drausmę, advokato veiklai keliamų reikalavimų laikymąsi, saugoti Lietuvos advokatūros autoritetą ir advokato vardą. Vykdydamas šią specifinę veiklą, spręsdamas advokato atsakomybės klausimą už profesinės etikos reikalavimų pažeidimą ir parinkdamas nuobaudą, Advokatų garbės teismas atsižvelgia į eilę aplinkybių, tarp jų – ir į formuojamus advokatų drausminės atsakomybės standartus. Kiekvienu atveju Advokatų garbės teismas turi išimtinę kompetenciją individualizuoti drausminę atsakomybę ir parinkti teisingą nuobaudos rūšį. Ieškinys, be kita ko, yra grindžiamas ieškovės nesutikimu su tuo, kaip Advokatų garbės teismas įvertino advokato elgesį. Ieškovė neigia Advokatų garbės teismo prerogatyvą spręsti advokatų drausminės atsakomybės klausimus. Tokia ieškovės pozicija prieštarauja Advokatūros įstatymui, Aprašui, teismų praktikai, Lietuvos apeliacinės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2A-498-407/2022.

8. Atsakovė nurodė, kad ieškovės teiginiai dėl Advokatų garbės teismo narės (ne)šališkumo yra nepagrįsti. Jeigu ieškovei kilo abejonių dėl Advokatų garbės teismo narės šališkumo, ji savo abejones turėjo reikšti drausmės bylos nagrinėjimo metu, o ne kelti šį klausimą kreipiantis į teismą po Sprendimo priėmimo. Atsakovė taip pat nurodė, kad Advokatų garbės teismo narė D. T. nedalyvavo priimant Sprendimą. Tai, kad advokatas yra Advokatų garbės teismo narys per se nereiškia, jog jis dalyvauja priimant visus Advokatų garbės teismo nutarimus ir sprendimus. Vadovaujantis Aprašo 54 punktu, Advokatų garbės teismo nutarimai ir sprendimai posėdyje priimami dalyvaujančių teismo narių balsų dauguma. Advokatų garbės teismo narė D. T. nedalyvavo ir priimant Advokatų garbės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, kuris buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu. Abejonės dėl teisėjo (teismo) šališkumo turi būti objektyviai pagrįstos, turi egzistuoti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo (teismo) nešališkumo. Šiuo atveju, atsakovės teigimu, išskyrus teorinius ir niekuo nepagrįstus ieškovės pamąstymus ir išvedžiojimus apie Advokatų garbės teismo, priėmusio skundžiamą sprendimą, nešališkumą, ieškinyje tokių aplinkybių ir / ar realių faktų nėra nurodoma.

9. Atsakovė argumentavo, kad Sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas laikantis Aprašo nuostatų. Tai, kad pagal Aprašo 62 punktą Advokatų garbės teismo sprendimo kopija ir nuorašas išsiunčiami ne iš karto, o ne vėliau kaip per keturiolika dienų po sprendimo paskelbimo, nereiškia, kad sprendimas, išdėstant motyvus, surašomas po paskelbimo. Tai tik niekuo nepagrįsti ieškovės subjektyvūs pamąstymai. Ieškovei Sprendimo nuorašas buvo įteiktas nepažeidžiant Aprašo nuostatų. Tai, kad ieškovės atstovai norėjo šį nuorašą gauti anksčiau, neįpareigoja atsakovės šį pageidavimą vykdyti. Lietuvos advokatūra vienija ne vieną tūkstantį advokatų ir advokatų padėjėjų (2023 m. – 2 297 praktikuojančių advokatų ir 992 advokatų padėjėjų) ir kasdien atlieka didelį darbą vykdydama jai Advokatūros įstatymo pavestas funkcijas, turėdama vos 15 darbuotojų. Be to, nesuprantama, kodėl ieškovės atžvilgiu turi būti daromos išimtys iš bendros Apraše nurodytos tvarkos įteikiant Sprendimo nuorašą pagal ieškovės pareikalavimą, tuo metu, kai visiems kitiems suinteresuotiems asmenims Advokatų garbės teismo sprendimai įteikiami laikantis Aprašo terminų. Atsakovė pažymėjo, kad Advokatų garbės teismo priimamų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas pirmiausia priklauso nuo jų turinio, o ne nuo procedūros, kurios laikantis sprendimai (jų kopijos, nuorašai) yra įteikiamas suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai konkretus procedūrinis pažeidimas realiai turėjo įtakos sprendimo teisėtumui. Šuo atveju, atsakovės teigimu, ieškovė objektyviais duomenimis nepagrindė, kaip Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra susijęs su jo paskelbimu ir įteikimu.

10. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, vertinant skundžiamą Advokatų garbės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, galima teigti, jog jame detaliau nei Advokatų garbės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime pasisakyta dėl Įsakyme nurodytų advokato veiksmų vertinimo, atskirai aptarti konkretūs pažeidimai, nurodyti Įsakyme (dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, dėl prašymų nušalinti teisėjus ir prokurorą, dėl teisėjų nurodymų nepaisymo). Trečiasis asmuo pažymėjo, kad laikosi pozicijos, jog ieškovės argumentus dėl Advokatų garbės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo pagrįstumo ir išsamumo teismas turėtų įvertinti savo nuožiūra. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, jog gali patvirtinti ieškovės nurodytas aplinkybes, kad Advokatų garbės teismo narė D. T. dalyvavo 2023 m. balandžio 20 d. posėdyje, taip pat – kad Advokatų garbės teismas (duomenys neskelbtini) paskelbė tik rezoliucinę sprendimo dalį. Trečiojo asmens teigimu, tai, ar šios aplinkybės yra esminiai proceso pažeidimai ir ar sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą, teismas turėtų įvertinti savo nuožiūra.

11. Trečiasis asmuo E. D. atsiliepime prašė ieškinį atmeti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos dydį paskiriant teismo nuožiūra. Nurodė, kad Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis, todėl advokato veiklos laisvė ir nepriklausomumas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyto advokato vaidmens, dalyvavimo vykdant teisingumą ir tinkamo advokato funkcijų įgyvendinimo būtinoji (pamatinė) sąlyga. Išimtinę teisę priimti sprendimą dėl advokato etikos pažeidimo turi Advokatų garbės teismas, nes valstybė negali primesti savo valios advokatūros vidaus klausimais, kuriuos ji sprendžia savarankiškai. Trečiojo asmens teigimu, Advokatų garbės teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą Sprendimą, vadovaudamasis drausmės bylų nagrinėjimą reglamentuojančiais dokumentais bei Lietuvos apeliacinio teismo išvadomis, išsamiai pasisakė dėl Įsakyme aptariamų teiginių. Ieškiniu kartojami identiški motyvai, kurie buvo dėstyti 2020 m. ieškinyje, ignoruojant aplinkybę, jog Advokatų garbės teismas priėmė visiškai naują sprendimą, išsamiai pasisakydamas dėl visų drausminei bylai svarbių aplinkybių, aptartų Įsakyme. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį išsamiai pasisakė apie Sprendimo motyvus ir trečiasis asmuo atsakovės poziciją palaiko.

12. Trečiasis asmuo argumentavo, kad iš esmės drausmės byla jam inicijuota neteisėtai – išimtinai už advokato procesinę veiklą. Šiuo atveju advokatui drausmės byla inicijuota už tai, kad šis griežtai vadovaudamasis galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis, laikydamasis baudžiamojo proceso taisyklių ir vykdydamas gynėjo pareigą panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ir teikti ginamajam reikalingą teisinę pagalbą. Trečiasis asmuo nurodė, kad jo, kaip advokato, teikti prašymai buvo pagrįsti BPK, dėl jo elgesio teismas į Advokatų garbės teismą nesikreipė, todėl atmestini ieškovės teiginiai apie tai, jog trečiojo asmens elgesiu buvo pažemintas teismas. Advokatas veikė išimtinai kliento interesais, siekdamas teisingumo užtikrinimo; objektyvios baudžiamosios bylos aplinkybės, susijusios su teismo ir prokuroro elgesiu, sudarė pagrindą teikti prašymus teismui. Įsakymas priimtas remiantis išimtinai ieškovės pateikto prašymo teiginiais, kurie yra iškraipyti, Įsakymas nepagrįstas faktais ir prieštaraujantis realiai faktinei situacijai. Trečiojo asmens teigimu, pareikštas ieškinys – procesinio persekiojimo forma už advokato išsakytą kritiką prokurorui baudžiamojo proceso metu. Advokatas persekiojamas už kritiką ir su juo siekiama susidoroti.

13. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Detaliai argumentavo, kad Sprendimo motyvai lakoniški, abstraktūs, šabloniški; Advokatų garbės teismas neįvertino ir nepasisakė dėl ieškovės nurodytų argumentų, neatskleidė drausmės bylose esmės. Tai, kad nebuvo pasisakyta dėl proceso dalyvių dėstytų argumentų ir paaiškinimų, lemia, jog proceso dalyviai nebuvo išklausyti, remtasi tik advokato paaiškinimais. Ieškovės atstovo teigimu, Advokatų garbės teismas nepagrįstai sprendė, kad advokato teiginiai neviršijo dalykinės kritikos ribų, nes įrodymai patvirtina priešingai: advokatas teismo posėdžiuose siekė ne įgyvendinti teisingumą, o sumenkinti, įžeidinėti. Reikšdamas nesąžiningus bei nepagrįstus prašymus dėl nušalinimo siekė vilkinti bei apsunkinti procesą. Advokato elgesys buvo nesuderinamas su teisingumo įgyvendinimu, o Advokatų garbės teismas neanalizavo elgesio konteksto, visumos bei sistemiškumo, priežasčių bei eigos. Taip pat ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytus argumentus dėl padarytų esminių pažeidimų drausmės bylą nagrinėjant Advokatų garbės teisme – neužtikrinus nešališko teismo ir paskelbus Sprendimą nesurašius motyvų. Aplinkybę, kad Sprendimas nebuvo surašytas jo paskelbimo dieną, ieškovės atstovo teigimu, patvirtina Sprendimo pateikimo proceso dalyviams chronologija: Sprendimo pakartotinai prašyta, tačiau jis nepateiktas. Objektyviai nėra pateisinamas Sprendimo nepateikimas po paskelbimo. Be to, Advokatų garbės teismas turėjo registruoti priimtą sprendimą, o to nepadarius, nėra pagrindo pasitikėti teiginiais dėl Sprendimo surašymo laiko.

14. Teismo posėdžių metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad Advokatų garbės teismo Sprendime ištaisyti visi trūkumai, dėl kurių byla buvo grąžinta nagrinėti pakartotinai, atsakyta į visus Įsakyme nurodytus pažeidimus. Pagal Aprašo 56 punktą Advokatų garbės teismas nesaistomas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme nurodytų teisinių drausminės atsakomybės pagrindų, tačiau jis ribojamas nurodomų faktinių aplinkybių, su kuriomis siejamas pažeidimas; t. y. Advokatų garbės teismas drausmės bylą nagrinėja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme nurodytose ribose. Taip pat atsakovės atstovė paaiškino, kad Advokatų garbės teismo uždavinys – siekti koreguoti advokato elgesį. Šiuo atveju advokatas išvadas padarė, jo elgesys pasikeitė. Atsakovės atstovė nurodė, kad procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo. Advokatų garbės teismo narė D. T. nedalyvavo priimant Advokatų garbės teismo sprendimus drausmės byloje nei pirmą, nei antrą kartą. Aprašas suteikia teisę priimtą Advokatų garbės teismo sprendimą išsiųsti per 14 d., kas ir buvo padaryta. Ieškovės ir kitų proceso dalyvių teisės niekaip nepažeistos, nes terminas Sprendimui skųsti prasidėjo nuo jo įteikimo. Atsakovės atstovė argumentavo, kad ieškovė turėtų pagrįsti, kurie advokato veiksmai buvo neprofesionalūs. Advokatas negali elgtis taip, kad tiktų prokuratūrai. Advokato pareiga reikšti prašymus ir teikti nuomonę, kad ir nemalonią. Šiuo atveju Advokatų garbės teismas nenustatė, jog advokato prašymai būtų neprofesionalūs ar nedalykiški. Tai, kad Advokatų garbės teismo motyvai netekina ieškovės, nerodo, kad sprendimas nemotyvuotas, nes sprendimui tinkamai pagrįsti nereikalaujama atsakyti į kiekvieną argumentą.

15. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovė prašė vadovautis trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis; klausimą spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad Lietuvos advokatūra veikia savivaldos principu, todėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (politiko), įgyvendinusio teisę iškelti drausmės bylą, dalyvavimas tolimesniame procese rezervuotas. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Advokatų garbės teismo procesas reglamentuotas lakoniškai, daug procedūrų neaprašytos, Aprašo normos skirtingai aiškinamos ir tai sukelia abejonių, nėra procedūros aiškumo ir skaidrumo įspūdžio. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija procedūrinių pažeidimų nagrinėjant drausmės bylą neįžvelgė, todėl Sprendimo neskundė ir šioje byloje savarankiškų reikalavimų nereiškia. Advokatų garbės teismo narės D. T. nešališkumas abejonių nekelia, tačiau būtų buvę sąžininga, jei ji būtų atskleidusi, jog dalyvavo posėdžiuose drausmės bylą nagrinėjant ir pirmą kartą.

16. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. D. prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, taip pat palaikė atsakovės nurodytus argumentus. Pabrėžė, kad yra būtina įvertinti jo elgesio nagrinėjant baudžiamąją bylą bendrą kontekstą, atsižvelgti į tai, jog jis sąžiningai ir profesionaliai veikė ginamojo teisėms užtikrinti. Taip pat argumentavo, kad Lietuvos advokatūra yra nepriklausoma teisinės sistemos dalis, todėl galima kvestionuoti Advokatų garbės teismo sprendimo formą, motyvų kiekį, tačiau ne jo turinį. Tokio sprendimo turinys – nepriklausomos advokatūros savivaldos reikalas. Trečiojo asmens teigimu, Sprendime atskleista drausmės bylos esmė ir jis tinkamai bei pakankamai argumentuotas. Nėra nei Sprendimo formos, nei turinio neatitikimų teisės aktų reikalavimams, priimant Sprendimą Aprašo nuostatos nepažeistos.

17. Teismo posėdžio metu 2024 m. sausio 11 d. liudytoja apklausta Advokatų garbės teismo pirmininkė D. F.-N., nurodė, kad ginčo drausmės byloje, kurią išnagrinėjus priimtas Sprendimas, įvyko du Advokatų garbės teismo posėdžiai: 2023 m. balandžio 20 d. posėdis, kuriame Advokatų garbės teismo narė D. T. nedalyvavo, ir 2023 m. birželio 20 d. posėdis, kuriame nurodyta narė dalyvavo, uždavė kelis klausimus proceso dalyviams. (duomenys neskelbtini) įvyko uždaras pasitarimas, kurio metu priimtas Sprendimas, suderintas jo tekstas; šiame posėdyje dalyvavo Sprendimą priėmę ir jį pasirašę Advokatų garbės teismo nariai. Advokatų garbės teismo narė D. T. šiame posėdyje nedalyvavo, Sprendimo priėmimui ji jokios įtakos nedarė, dėl jo nepasisakė, diskusijose nedalyvavo. Liudytoja pažymėjo, kad Aprašas nedraudžia Advokatų garbės teismo nariui dalyvauti bylą nagrinėjant dar kartą, nes, pagal Advokatūros įstatymą esant paskirtiems 5 Advokatų garbės teismo nariams, esant tokiam draudimui galėtų susidaryti situacija, jog bylos Advokatų garbės teismas nebegalėtų nagrinėti nesant tą galinčių daryti teismo narių. Taip pat nurodė, kad į Sprendimo paskelbimą niekas iš proceso dalyvių neatvyko, o Sprendimas paskelbimo metu buvo suderintas, surašytas ir pasirašytas jį priėmusių Advokatų garbės teismo narių. Paaiškino, kad Advokatų garbės teismo posėdžiuose bylas nagrinėja tie Advokatų garbės teismo nariai, kurie būna faktiškai atvykę į posėdį – svarbu, kad būtų reikalingas narių kvorumas. Bylos tvarkomos popierine versija ir dokumentai po bylos išnagrinėjimo įkeliami elektronine forma į sistemą; dokumentus įkelia referentas, t. y. elektroninę dokumentų bazę archyvavimo tikslu tvarko vienas asmuo, kai turi tam laiko. Pažymėjo, kad procesas Advokatų garbės teisme yra neformalus, o pagrindinis jo tikslas – gera valia ir supratingumu paskatinti advokatą keisti elgesį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

18. Byloje ginčijamas Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo (duomenys neskelbtini) spendimas, kuriuo nutraukta advokatui E. D. iškelta drausmės byla Nr. (duomenys neskelbtini), nenustačius drausminės atsakomybės pagrindo.

19. 2019 m. vasario 26 d. Vilniaus apygardos prokuratūra raštu dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui E. D. Nr. 2.S-1232 kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą, aprašydama advokato veiksmus, elgesį ir pasisakymus Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašydama advokatui už Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus kelti drausmės bylą (e. t. 1, b. l. 22-29, e. t. 2, b. l. 106-113).

20. (duomenys neskelbtini) įsakymu dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui E. D. Nr. 1R-131 Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros 2019 m. vasario 26 d. prašymą Nr. 2.S-1232, iškėlė advokatui drausmės bylą už tai, kad advokatas byloje savo pasisakymais, teismo posėdžių tvarkos pažeidimu, nepagarba teismui ir nekonkretizuotų ir neatitinkančių įstatymo nustatytų reikalavimų prašymų teikimu nesilaikė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalies bei 14 straipsnio 1 dalies reikalavimų (toliau – Įsakymas) (e. t. 1, b. l. 30-31). Įsakyme konstatuota, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) teismo posėdžiuose advokato teiginiai buvo nepagarbūs, nekorektiški ir viršijantys dalykinės kritikos ribas; jo veiksmai buvo neprofesionalūs ir nedalykiški, neatitinkantys nustatytų advokato profesinei veiklai elgesio standartų ir reikalavimų, negerbiantys kitų asmenų teisių; advokato veiksmai teikiant teismui prašymus nušalinti teisėjus ir prokurorą bei prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą buvo nesąžiningi ir neprofesionalūs.

21. (duomenys neskelbtini) sprendimu drausmės byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Advokatų garbės teismas, susidedantis iš teismo narių J. S. (posėdžio pirmininkas), J. U. (pranešėjas), J. K. ir J. Č., nusprendė nutraukti advokatui iškeltą drausmės bylą, nenustatęs drausminės atsakomybės pagrindo (e. t. 1, b. l. 162-164).

22. 2020 m. vasario 19 d. ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūra kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama panaikinti Advokatų garbės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą (e. t. 1, b. l. 111-123), tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

23. 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2568-912/2021, Vilniaus apygardos teismas atmetė ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo panaikinimo.

24. 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-498-407/2022, Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį tenkino: panaikino Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo (duomenys neskelbtini) spendimą, kuriuo nutraukta advokatui E. D. iškelta drausmės byla Nr. (duomenys neskelbtini).

25. (duomenys neskelbtini) sprendimu drausmės byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas, susidedantis iš teismo narių D. F.-N. (posėdžio pirmininkė ir pranešėja), L. A. ir A. I., uždarame žodiniame posėdyje išnagrinėjo drausmės bylą iš naujo ir nutarė nutraukti drausmės bylą, nenustatęs drausminės atsakomybės pagrindo (toliau – Sprendimas) (e. t. 1, b. l. 34-44; e. t. 2, b. l. 592-602).

26. 2023 m. spalio 10 d. ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu atsakovei Lietuvos advokatūrai, prašydama pataikinti Advokatų garbės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, priimtą drausmės byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta nutraukti advokatui iškeltą drausmės bylą, nenustačius drausminės atsakomybės pagrindo. Ieškovė argumentuoja, kad Advokatų garbės teismas išsamiai neištyrė ir neįvertino drausmės bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė drausmės bylos esmės bei priėmė teisiškai ir faktiškai nepagrįstą bei nemotyvuotą Sprendimą; taip pat, kad priimant Sprendimą padaryta esminių procesinių pažeidimų – iš naujo nagrinėjant drausmės bylą pakartotinai dalyvavo ta pati Advokatų garbės teismo narė; paskelbtas Aprašo reikalavimų neatitinkantis Sprendimas, t. y. paskelbimo metu nebuvo surašyti Sprendimo motyvai. Taigi, byloje kilo ginčas dėl Advokatų garbės teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta nutraukti advokatui iškeltą drausmės bylą nenustačius drausminės atsakomybės pagrindo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl ginčo vertinant Advokatų garbės teismo sprendimą nagrinėjimo ypatumų bei apimties

27. Kilus ginčui dėl Advokatų garbės teismo Sprendimo vertinimo, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus ir siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi aukštesni, reiklesni elgesio standartai. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse. Profesinės etikos taisyklėse nustatyti reikalavimai advokato elgesiui yra objektyviai būtini: tik nepriekaištingo profesinio elgesio asmeniui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Leidimas šiame procese dalyvauti bet kam, neatsižvelgiant į jo elgesį, diskredituotų teisingumo įgyvendinimo idėją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1243/2000; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-684/2015).

28. Advokatų veiklos principai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 5 straipsnyje, leidžia daryti išvadą, kad advokatas veikia ne tik kaip paslaugų teikėjas, bet ir kaip teisingumo įgyvendinimo proceso dalyvis, o tai sukuria jam specialius reikalavimus ir įpareigojimus siekti teisingumo, būti padoriam ir nepažeisti tam tikrų pamatinių reikalavimų, kurie šiuolaikinėse valstybėse keliami teisininkui, teisiniam proceso ir teisingumo įgyvendinimui. Tai reiškia, kad advokato veikloje yra derinamos kelios vertybės – advokato interesas užsiimti šia veikla ir gauti iš jos pajamų; kliento interesas, kurio naudai advokatas turi veikti; viešas interesas, kuris suprantamas kaip advokato įsipareigojimas dorai elgtis teisingumo įgyvendinimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad advokatai, būdami teisinės sistemos dalis, savo veikloje ne tik turi laikytis įstatymo, bet ir patys ginti įstatymo dvasią, teisingumo ir teisėtumo idealus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/1999).

29. Ypatingas advokatų vaidmuo teisingumo sistemoje ir jiems keliami itin aukšti reikalavimai pabrėžiami ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje, be kita ko, bylose prieš Lietuvą. Antai 2017 m. birželio 27 d. sprendime, priimtame byloje J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 50446/09, EŽTT priminė jo praktikoje akcentuojamą svarbiausią advokatų vaidmenį vykdant teisingumą; tam, kad visuomenės nariai galėtų pasitikėti teisingumo vykdymu, jie turi pasitikėti advokatų gebėjimu suteikti veiksmingą atstovavimą. Šis ypatingas advokatų, kaip nepriklausomų profesionalų, vaidmuo vykdant teisingumą apima daugelį pareigų ir apribojimų, ypač susijusių su jų profesiniu elgesiu, kuris turi būti diskretiškas, sąžiningas ir orus. Teismas, atkreipęs dėmesį į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. R(2000)21 valstybėms narėms dėl vertimosi advokato profesija laisvės nuostatas, pažymėjo, kad advokato profesija turi būti įgyvendinama taip, kad stiprintų teisės viršenybę. Be to, advokato profesijos principuose yra tokios vertybės, kaip teisininko profesijos orumas ir garbė, konkretaus advokato sąžiningumas (angl. integrity) ir gera reputacija, pagarba kolegoms ir sąžiningam teisingumo vykdymui (pirmiau nurodytas sprendimas byloje J. prieš Lietuvą, 74–75, 77 punktai, taip pat žr. 2017 m. birželio 27 d. sprendimo byloje L. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 48427/09, 51–52, 54 punktus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-313/2023).

30. Advokatūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Lietuvos advokatūra įgyvendina advokatų savivaldą ir vienija visus advokatus (Advokatūros įstatymo 56 straipsnis), atitinkamai jai kyla pareiga užtikrinti, kad praktikuojantys advokatai, advokatų padėjėjai atitiktų jų profesijos atstovams keliamus aukštus standartus, ir nepriekaištinga reputacija yra to sudedamoji dalis. Pirmiau nurodytame sprendime byloje J. prieš Lietuvą atkreiptas dėmesys į tai, kad profesinės advokatų asociacijos vaidina esminį vaidmenį užtikrinant žmogaus teisių apsaugą, taigi turi turėti galimybę veikti nepriklausomai, ir kad pagarba kolegos ir teisininkų (advokatų) profesijos savireguliacijai yra pagrindiniai dalykai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-313/2023). Atsižvelgdamas į nurodytą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtent advokatų savivalda yra atsakinga už advokatų veiklos atitiktį jiems keliamiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-313/2023).

31. Kita vertus, įstatyme garantuojant advokatų nepriklausomybę, kartu nustatomos jų nepriklausomybės ribos. Jos įtvirtintos ne tik Advokatūros įstatyme tiesiogiai, bet ir kituose teisės aktuose, kurių taip pat turi laikytis Lietuvos advokatūra, įgyvendindama Advokatūros įstatymą bei advokatūros organų priimtus aktus, pvz., Advokatūros įstatus, Etikos kodeksą ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2007; 2015 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-42-969/2015). Jeigu sprendimas yra priimtas advokatūros organo, tai nereiškia, kad tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nesaisto bendrieji teisės principai.

32. Pagal Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalį, advokatui už šio įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras (Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 2 dalis). Advokatūros įstatymo 53 straipsnyje įtvirtinta, kad drausmines nuobaudas advokatams skiria Advokatų garbės teismas. Taigi, advokatų drausmės bylų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų taikymo funkciją įstatymu pavesta vykdyti vienam iš Lietuvos advokatūros organų – Advokatų garbės teismui (Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

33. Pagal Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 4 dalį, advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką teisingumo ministras skelbia Teisės aktų registre. Advokatų drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2020 m. rugpjūčio 28 d. visuotiniame advokatų susirinkime ir paskelbtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1R-321 (toliau – Aprašas).

34. Aprašo 56 punkte nustatyta, kad Advokatų garbės teismas drausmės bylą iš esmės išsprendžia priimdamas sprendimą. Advokatų garbės teismas nėra varžomas Advokatų tarybos sprendime ar teisingumo ministro įsakyme iškelti drausmės bylą nurodyto teisinio pagrindo. Priimdamas sprendimą, Advokatų garbės teismas įvertina advokato kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir galiojančias advokatui paskirtas drausmines nuobaudas. Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos (Advokatūros įstatymo 55 straipsnis).

35. Asmens teisė kreiptis į teismą dėl taikytos poveikio priemonės suponuoja teismo pareigą patikrinti jos taikymo pagrįstumą ir teisėtumą. Jeigu nebūtų visapusiškai tiriamas ir vertinamas Advokatų garbės teismo taikytų poveikio priemonių teisėtumas ir pagrįstumas, būtų pažeistas visuotinai pripažintas principas ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo taip pat reiškia jos gynimą ne formaliai, bet realiai ir veiksmingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2007; 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42-969/2015).

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės aktuose nustatyta tiek advokatų patraukimo drausminėn atsakomybėn procedūra, tiek šioje procedūroje dalyvaujantys subjektai, tiek kriterijai, į kuriuos, priimdamas sprendimą dėl drausminės atsakomybės taikymo advokatui, turi atsižvelgti advokato drausmės bylą nagrinėjantis subjektas – Advokatų garbės teismas. Advokatūros įstatymo 55 straipsnio normoje nustatyta Advokatų garbės teismo sprendimų apskundimo teismui galimybė, bet nenustatyta teismo teisė pakeisti paskirtą drausminę nuobaudą, kriterijai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas turėtų spręsti dėl taikytinos drausminės nuobaudos ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas vykdo ne drausminės atsakomybės taikymo advokatams, o ginčų nagrinėjimo ir pažeistų teisių gynimo funkciją. Todėl teismas, nagrinėdamas ginčą dėl Advokatų garbės teismo sprendimo turi įvertinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nustatęs, kad sprendimas yra nepagrįstas ir (arba) neteisėtas, – ginti pažeistas advokato teises, pripažindamas jį negaliojančiu. <...> Nagrinėjamos kategorijos bylose gindamas pažeistas teises teismas, esant pagrindui, gali pripažinti negaliojančiu Advokatų garbės teismo sprendimą, kuriuo advokatui paskirta drausminė nuobauda, tačiau negali pakeisti sprendimo, paskirdamas kitą drausminę nuobaudą, arba panaikinti sprendimą ir paskirti kitą drausminę nuobaudą. Toks aiškinimas užtikrina ne tik formalų, bet ir realų bei veiksmingą pažeistų teisių gynimą. Juolab kad viena esminių drausminės atsakomybės taikymo sąlygų yra nuoseklumas, kuris reikalauja, kad už analogiškus ar panašius pažeidimus visiems būtų taikomos tokios pačios drausminės priemonės. Viena iš pagrindinių prielaidų užtikrinant nuoseklumą – kad drausminę atsakomybę visais atvejais taikytų viena institucija (organas), užtikrinanti nuoseklios drausminės atsakomybės taikymo politikos formavimą. Įstatymų leidėjui šią funkciją pavedus advokatų savivaldą įgyvendinančios institucijos organui – Advokatų garbės teismui – būtent jam tenka pareiga ir atsakomybė formuoti advokatų drausminės atsakomybės standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42-969/2015).

37. Dėl šių ypatumų, susijusių su būtinybe tokio pobūdžio bylose išlaikyti pusiausvyrą ir perskyrą tarp pagarba advokatų profesijos savireguliacijai grįstos Advokatų garbės teismo diskrecijos ir atsakomybės formuoti advokatų drausminės atsakomybės standartus bei tarp teismo, kaip ginčų nagrinėjimo ir pažeistų teisių gynimo funkcijos vykdytojo, veiklos, šioje byloje pasisakė ir Lietuvos apeliacinis teismas, 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-498-407/2022, išaiškinęs, kad advokatų drausmės bylų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų taikymo funkciją įstatymu pavesta vykdyti vienam iš Lietuvos advokatūros organų – Advokatų garbės teismui, todėl teismas, priimdamas sprendimą, kuriame vertino ne ieškinyje išdėstytus procesinio pobūdžio pažeidimus, o iš esmės išnagrinėjo drausminės atsakomybės advokatui taikymo klausimą, siekdamas ištaisyti Advokatų garbės teismo padarytus drausminės atsakomybės taikymo procesinio pobūdžio pažeidimus, taip perėmė Advokatų garbės teismui priskirtą atsakomybės taikymo advokatams funkciją bei peržengė civilinės bylos nagrinėjimo ribas.

38. Aptartos ginčo dėl Advokatų garbės teismo Sprendimo nagrinėjimo teisme ribos, susijusios su teismo vykdoma ginčų nagrinėjimo ir pažeistų teisių gynimo funkcija, reikšmingos, nes, kaip minėta, būtent Advokatų garbės teismui tenka pareiga ir atsakomybė formuoti advokatų drausminės atsakomybės standartus, o teismas, nagrinėdamas ginčą dėl Advokatų garbės teismo sprendimo, turi įvertinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Atitinkamai, ši perskyra ir ribos lemia, kad Advokatų garbės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas neapima ir nesuteikia teismui teisės perimti Advokatų garbės teismo diskrecijos formuoti advokatų drausminės atsakomybės standartus, o tai taip pat reiškia, jog ieškovės argumentai, kuriais ji nesutinka su Advokatų garbės teismo nustatytais elgesio vertinimo standartais, t. y. su paties advokato elgesio įvertinimu, nepatenka į teisminio nagrinėjimo ribas. Kaip minėta, teisminio nagrinėjimo ribas apibrėžia teismo pareiga įvertinti skundžiamo Advokatų garbės teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Dėl drausmės bylos esmės (ne)atskleidimo ir Sprendimo motyvų (ne)pakankamumo

39. Pagal Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalį, advokato drausminės atsakomybės pagrindas yra advokato padarytas Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimai. Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą iškelti advokatui drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras. Advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas; kai Lietuvos advokatūra sprendžia klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo ir kai byla nagrinėjama, turi teisę dalyvauti ir asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo (Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, advokatų drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2020 m. rugpjūčio 28 d. visuotiniame advokatų susirinkime ir paskelbtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1R-321 (toliau – Aprašas).

40. Pagal Aprašo 56 punktą, Advokatų garbės teismas drausmės bylą iš esmės išsprendžia priimdamas sprendimą. Advokatų garbės teismas nėra varžomas Advokatų tarybos sprendime ar teisingumo ministro įsakyme iškelti drausmės bylą nurodyto teisinio pagrindo. Priimdamas sprendimą, Advokatų garbės teismas įvertina advokato kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir galiojančias advokatui paskirtas drausmines nuobaudas. Aprašo 57 punkte nustatyta, kad sprendimu Advokatų garbės teismas gali: 1) nutraukti drausmės bylą, nes nėra drausminės atsakomybės pagrindo arba baigėsi drausminės atsakomybės taikymo senatis; 2) apsiriboti drausmės bylos svarstymu, pažeidimo konstatavimu ir drausminės nuobaudos neskirti; 3) paskirti vieną iš Advokatūros įstatymo numatytų drausminių nuobaudų; 4) laikinai uždrausti advokato veiklą.

41. Nagrinėjamu atveju, Advokatų garbės teismas Sprendimu nutraukė drausmės bylą, nenustatęs drausminės atsakomybės pagrindo. Ieškovė, prašydama panaikinti šį Sprendimą, ieškinyje, procesiniuose dokumentuose, teikdama žodinius paaiškinimus plačiai argumentavo, kad Advokatų garbės teismas išsamiai neištyrė ir neįvertino drausmės bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės bei priėmė teisiškai ir faktiškai nepagrįstą Sprendimą dalyse dėl prašymų nušalinti teisėjus ir prokurorą, dėl teisėjų nurodymų nepaisymo. Iš detaliai ir išplėtotai dėstomų ieškovės argumentų turinio matyti, jog, ieškovės teigimu, Sprendime nėra detalizuotų ir konkretizuotų argumentų dėl nurodytų Sprendimo dalių, o tai, ieškovės vertinimu, suponuoja, kad Advokatų garbės teismas nurodytų aplinkybių neištyrė, neįvertino, todėl, atitinkamai, neatskleidė drausmės bylos esmės.

42. Teismas, įvertinęs drausmės ir civilinės bylų medžiagą, Įsakymo ir Sprendimo turinį, nenustatė pagrindo sutikti su nurodytais ieškovės teiginiais (CPK 178, 185 straipsniai).

43. Pirma, teismo vertinimu ieškovė, argumentuodama Sprendimo nemotyvavimą ir drausmės bylos esmės neatskleidimą, nepakankamai atsižvelgė į sisteminį procesinio dokumento turinį bei struktūrą, pagal kurią atskiros dokumento dalys suvoktinos kaip visuma bei papildo viena kitą. Aprašo 58 punkte nustatyta, kad Advokatų garbės teismo sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys. Įžanginėje dalyje nurodoma: sprendimo priėmimo laikas ir vieta, Advokatų garbės teismo sudėtis, bylos pranešėjas, Advokatų garbės teismo referentas, advokato, kurio drausmės byla nagrinėjama, vardas ir pavardė, darbo vieta, duomenys apie ankstesnes drausmines nuobaudas, pareiškėjas, posėdyje dalyvavę asmenys. Aprašomojoje dalyje nurodomos drausmės byloje nustatytos ir ištirtos aplinkybės. Motyvuojamojoje dalyje nurodoma: advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimų teisinis kvalifikavimas, Advokatų garbės teismo motyvai, nuobaudos paskyrimo motyvai. Rezoliucinėje dalyje nurodoma galutinė Advokatų garbės teismo išvada ir sprendimo apskundimo tvarka. Taigi, sprendimo aprašomojoje dalyje nurodomos drausmės byloje nustatytos ir ištirtos aplinkybės, kurios įvertinamos ir kvalifikuojamos sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Dėl to nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad tai, jog tam tikros aprašytos, tačiau motyvuojamojoje dalyje konkrečiai nepakartotos aplinkybės nebuvo įvertintos. Taip pat kitoks, nei nurodyta Įsakyme ar dėstoma ieškovės, aplinkybių grupavimas ir / ar jų įvertinimas darant tam tikrus apibendrinimus, taip įvertinant aplinkybių visumą, nelaikytina netinkamai pasirinkta motyvavimo dėstymo forma, jei iš dėstomų motyvų yra aišku, kokios aplinkybės, kaip ir kodėl buvo vertinamos. Be to, sprendimas priimamas bendrame bylos medžiagos kontekste, todėl tai, kad motyvuojamojoje dalyje nėra dar kartą detaliai cituojami tam tikri teiginiai, o remiamasi nuorodomis į Įsakymą, garso įrašus, teismo posėdžių protokolus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylos esmė neatskleista.

44. Antra, ieškovei keliant klausimą dėl nepakankamo Sprendimo motyvavimo, pažymėtina, kad ,,argumentavimas“ bendrąja prasme suvokiamas kaip argumentų (ką nors pagrindžiančių teiginių) pateikimas, įrodinėjimas, pagrindimas (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. IV leidimas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000. P. 40; Vaitkevičiūtė, V. Tarptautinių žodžių žodynas. Leidykla ,,Žodynas“, Vilnius, 2004. P. 100-101). Atitinkamai, teisinis argumentavimas, kaip tam tikros rūšies argumentavimas, t. y. argumentavimas teisės srityje, suvokiamas kaip tam tikrų teisinių teiginių, teisinės pozicijos, teisinių išvadų pateikimas, įrodinėjimas, pagrindimas. Tai priemonė pasirinkti tam tikrą sprendimą ir pateisinti šį pasirinkimą. Teisiškai argumentuojant atsakoma į klausimą ,,kodėl“ (Baublys, L. et al. Teisės teorijos įvadas. Vadovėlis, 2 pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius: leidykla MES, 2012. P. 410), t. y. teisinio argumentavimo tikslas yra pagrįsti tam tikrą teisinį argumentą, teisinę poziciją ar teisinį sprendimą, įtikinti tokio argumento (sprendimo) teisėtumu, pagrįstumu, teisingumu. Teisinis argumentavimas suvokiamas kaip procesinė veikla teisinėje praktikoje, kai teisę aiškinantis subjektas arba teisinę poziciją siekiantis pagrįsti subjektas teisės aiškinimo rezultatą ar poziciją įrodinėjančius argumentus išdėsto tam tikrame dokumente, t. y. motyvuoja (pavyzdžiui, priimtą procesinį sprendimą, ginčo šalių surašytą procesinį dokumentą ar pan.). Teisinis argumentavimas pasižymi, be kitų požymių, tuo, kad argumentavimas turi ginčo pobūdį, juo siekiama patvirtinti, pagrįsti ginamą požiūrį ir atmesti, paneigti kitą poziciją, nuomonę. ,,Teisiniu argumentavimu yra gilinamasi į teisės esmę, todėl jis apibūdintinas kaip gebėjimas ir galimybė paaiškinti, įtikinti, apčiuopti, pagrįsti teisę ir su ja susijusius gyvenimo faktus“ (Gumbis, J. Teisinis argumentavimas: realistinis požiūris. Vilnius, 2018. P. 16).

45. Šios teisės doktrinoje formuluojamos įžvalgos atskleidžia, kad teisinis argumentavimas, kurį atliekant yra surašomi tam tikro teisinio dokumento motyvai, susijęs su teisinio sprendimo pagrindimu, todėl iš pateikiamų argumentų / motyvų turi būti aišku / suprantama, kodėl yra priimamas tam tikras teisinis sprendimas. Nors teisinio argumentavimo tikslas yra ne tik paaiškinti priimamą sprendimą, tačiau ir įtikinti jo pagrįstumu, galima situacija, kai ir suprasdamas išdėstytus sprendimo motyvus, adresatas su jais nesutiks, t. y. liks neįtikintas. Vis dėlto, tai nelemia išvados, kad pats sprendimas yra neargumentuotas / nemotyvuotas. Taip pat tai susiję ir su pasirinkta argumentavimo (motyvavimo) technika bei detalumu – ne būtinai sprendimas gali / turi būti laikomas nemotyvuotu, jei jo išdėstymo struktūra ar detalumas neatitinka adresato nuomonės bei vertinimų dėl to, kiek detaliai buvo būtina pasisakyti tam tikru klausimu pagrindžiant daromą išvadą.

46. Atitinkamai, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo sprendimo argumentavimo / motyvavimo standartų, nuosekliai formuojamoje praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad net ir tais atvejais, kai teismo procesinio sprendimo motyvacija stokoja aiškumo ar nuoseklumo, šie trūkumai ne būtinai traktuotini kaip tinkamas bylos esmės neatskleidimas, lėmęs neteisėto procesinio sprendimo priėmimą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą reiškia jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad sprendimo motyvavimas būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje V. de H. prieš Nyderlandus, serija A. Nr. 288, p. 20). Kasacinio teismo pabrėžiama, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Tuo atveju kai teismo procesinis sprendimas pakankamai, nors ir apibendrinta forma, atsako į šalies keliamus argumentus, negalimas pripažinimas, jog procesinis dokumentas yra nemotyvuotas ar neatskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

47. Įvertinus nurodytus kasacinio teismo praktikoje ir teisės doktrinoje formuluojamus procesinio sprendimo motyvavimo pakankamumo kriterijus, pripažintini pagrįstais atsakovės teiginiai, kad Advokatų garbės teismo sprendimo motyvavimui neturėtų būti taikomi griežtesnį argumentavimo kokybės reikalavimai, nei keliami teismų procesiniams sprendimams. Sprendimo pagrindimas / motyvavimas laikytinas tinkamu bei pakankamu, jei iš sprendimo turinio galima suprasti tokio sprendimo priėmimo pagrindą bei priežastis, jei pasisakyta dėl pagrindinių / esminių bylos faktinių bei teisinių aspektų.

48. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, gavęs Vilniaus apygardos prokuratūros 2019 m. vasario 26 d. prašymą Nr. 2.S-1232, (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. 1R-131 „Dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui E. D.“ (toliau – Įsakymas) iškėlė advokatui drausmės bylą už tai, kad advokatas bylose savo pasisakymais, teismo posėdžių tvarkos pažeidimu, nepagarba teismui ir nekonkretizuotų ir neatitinkančių įstatymo nustatytų reikalavimų prašymų teikimu nesilaikė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų. Įsakyme nustatyta, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini):

1.1. Advokato teiginiai buvo nepagarbūs, nekorektiški ir viršijantys dalykinės kritikos ribas:

1.1.1. 2018 m. spalio 17 d. teismo posėdyje advokatas, teikdamas prašymą dėl teisėjų nušalinimo, kvestionavo bylos paskyrimą teisėjų kolegijai ir pažymėjo, kad kolegijos nariai paskirstyti „taip pat, aišku, ne be elektroninės bylų skirstymo sistemos pagalbos, subjektyviai, neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis paskirstant kolegijos narius ir, aišku, ne šališkais tarpiniais teisėjų kolegijos procesiniais sprendimais.“

1.1.2. 2018 m. spalio 17 d. teismo posėdyje, teikdamas nušalinimą prokurorui, advokatas nurodė, jog dėl „prokuroro G. T. šališkumo šiame baudžiamajame procese pagrįstų abejonių kilo ne kartą, bet ypač šio pareigūno šališkumas, baudžiamojo proceso normų ignoravimas ir nekompetencija pasireiškė po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtos 2018 m. balandžio 5 d. nutarties“, taip pat pažymėjo, kad prokuroras rodė aiškią savo profesinės kvalifikacijos stoką ir neteisėtai bei demonstruodamas teisinį nihilizmą siekė to, ko pagal galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį procesą negali būti.

1.1.3. 2018 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu advokatas į kolegijos pirmininkės prašymą išdėstyti nušalinimo prašymo esmę nurodė: ,,aš, gerbiamasis teisme, ne prokuroras, aš savo manymo nepagrįsto neteikiu.“

1.2. Advokato veiksmai buvo neprofesionalūs ir nedalykiški, neatitinkantys nustatytų advokatų profesinei veiklai elgesio standartų ir reikalavimų, negerbiantys kitų asmenų teisių:

1.2.1. 2018 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje advokatas nepaisė teisėjų pakartotinių prašymų atsisėsti. Teisėjų kolegijos pirmininkė pareiškė pastabą, nes gynėjas neklausė teisėjų kolegijos nurodymų. Kolegijos teisėjui paprašius kalbėti ramiau, be emocijų, advokatas nurodė: „čia ne emocijos, čia normali išraiška.“ Po pakartotinio kolegijos pirmininkės prašymo atsisėsti advokatas nurodė, kad 17 metų praktikuojantis teisininkas nesupranta proceso ir kad jį yra sodinę Vilniaus apygardos teismo teisėjos L. G., V. Š., bet joms jis nepakluso. Advokatas taip pat klausė, kad jei apeliaciniam teismui negalioja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, tai gal galioja standartai, patvirtinti Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2.) „Dėl rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų patvirtinimo“.

1.2.2. 2018 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu advokatas teismą informavo apie naują teismui pateiktą teisėjų kolegijos pirmininkės nušalinimo prašymą ir pažymėjo, kad „procesas vėl vyksta, nežinau, iš kurio galo. Kaip įvardinti, iš kurio galo vyksta procesas, nežinau, nes procesas yra aiškiai reglamentuotas BPK“ ir „jeigu čia pas jus teisme taip realiai vyksta, kad kolegija, pradedanti posėdį, nežino, kokie dokumentai į bylą gauti, tai čia jau ne procesas, o buitinis procesas.“. Advokatas buvo įspėtas apie rodomą nepagarbą teismui, teisėjas turėjo priminti, kad ,,advokatas neturėtų kalbėti pakeltu tonu“, kad „advokatas, purtydamas galvą ir pakeldamas toną, situacijos nepakeis, kad jis, kaip teisininkas, turėtų reaguoti, kaip priklauso pagal procesą. Bendru sutarimu reikia sutarti, kad procesas vyktų sklandžiai, be pakelto tono“, taip pat, kad advokatas ,,ramiai užduotų klausimus ir nenurodinėtų teisėjų kolegijai“.

1.2.3. 2018 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje advokatas nuolat neklausė kolegijos patvarkymų ir taip rodė nepagarbą teismui bei kėlė toną. Kolegijos pirmininkė įspėjo advokatą, kad jis gali būti nušalintas nuo bylos. Į tokį įspėjimą advokatas nurodė, kad informuoja pirmininkę, jog yra kreipęsis į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką, prašydamas inicijuoti kolegijos pirmininkei neeilinę atestaciją už tai, kad pažeidžiami BPK reikalavimai.

1.3. Advokato veiksmai, teikiant prašymus nušalinti teismą ir prokurorą bei prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, buvo nesąžiningi ir neprofesionalūs:

1.3.1. 2018 m. lapkričio 6 d. posėdžio metu teisėjų kolegijos pirmininkė turėjo paaiškinti advokatui, jog prašymus jis turi pagrįsti, bet dėstyti teorijos nereikia, prašė konkretizuoti prašymus, nevilkinti bylos nagrinėjimo laiko.

1.3.2. Advokatas pareiškimus dėl teisėjo nušalinimo turėtų itin kruopščiai apsvarstyti ir atsakingai nurodyti tokio pobūdžio kreipimosi argumentus, šį institutą naudoti išimtiniais atvejais, kad nebūtų sudaroma iliuzija, jog šiuo veiksmu ketinama vilkinti bylos procesą ar kitaip piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

49. Iš Advokatų garbės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo turinio ir jame išdėstytų argumentų matyti, kad Sprendime pasisakyta dėl pirmiau aptartų Įsakyme nurodytų faktinių aplinkybių ir įvertintas Įsakyme aptartas advokato elgesys, jo pasisakymai, tonas bei teikti prašymai.

50. Įsakymo 1.3 punkte nurodyti advokato veiksmai, teikiant prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, buvo išnagrinėti ir įvertinti Sprendimo 28-31 punktuose: Advokatų garbės teismas, atsižvelgdamas į advokato paaiškinimus, taip pat į bendrąsias advokato pareigas panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą, įstatymais neribojamą gynėjo teisę prašyti teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, taip pat į advokato teisę reikšti nušalinimus ir prašymus ginamojo vardu, į advokato pareigą paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, įvertinęs drausmės bylos medžiagą, nenustatė, kad advokatas, teikdamas prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, būtų elgęsis nesąžiningai ir neprofesionaliai. Vertindamas šį prašymą, Advokatų garbės teismas atsižvelgė į jo teikimo kontekstą, t. y. į tai, kad baudžiamojoje byloje paaiškėjo, jog teisėjų kolegija paskirta nenaudojant elektroninės teisėjų atrankos procedūros. Taip pat Advokatų garbės teismas įvertino teiktų prašymų formą, turinį, t. y. tai, jog prašymai buvo paremti advokato nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Advokatų garbės teismas konstatavo, kad advokatas tokiais veiksmais realizavo savo ir jo ginamojo teisę ir vykdė savo, kaip gynėjo baudžiamojoje byloje, pareigą. Advokatų garbės teismo vertinimu, apie advokato nesąžiningumą ir neprofesionalumą galėtų būti kalbama tuomet, jei advokatas vengtų vykdyti savo pareigas, taip pat ir pareigą panaudoti baudžiamojoje byloje visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus tam, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą pagalbą.

51. Įsakymo 1.3.1, 1.3.2 punktuose nurodytus veiksmus, t. y. prašymų nušalinti teisėjus ir prokurorą teikimą, taip pat šių prašymų teikimo formą ir advokato pasakytus teiginius teikiant šiuos prašymus, nurodytus Įsakymo 1.1.1, 1.1.2, 1.1.3 punktuose ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įvertinus kaip nepagarbius, nekorektiškus, viršijančius dalykinės kritikos ribas, Advokatų garbės teismas išnagrinėjo ir įvertino Sprendimo 35-37 punktuose. Teismas pažymėjo, kad nei įstatymas, nei Etikos kodeksas nereikalauja iš advokato visuomet sutikti su kitų proceso dalyvių nuomone ir nedraudžia advokatui jiems prieštarauti, reikšti pastabas, jei tai daroma mandagiai ir pagarbiai; kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Taigi, Advokatų garbės teismas įvertino prašymų turinį kaip leistiną ir galimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo apie kritikos teisės ribas ir, įvertinęs drausmės byloje esančius įrodymus, o ypač išklausęs posėdžių garso įrašus, sprendė, kad ,,teismo posėdžiuose advokatas tiesmukai ir aštriai išsakė pastabas ir savo nuomonę dėl bylos eigos, BPK aiškinimo ir teisėjų priimtų sprendimų ir veiksmų, tačiau bendraudamas su teismu, pareiškėju ir kitais bylos dalyviais advokatas neperžengė mandagaus ir pagarbaus bendravimo ir dalykinės kritikos ribų. Advokato pateikti paaiškinimai neleidžia abejoti, kad jis nesiekė įžeisti ar pažeminti teismą ir pareigą, tačiau gynė savo ginamąjį“. Taigi, Advokatų garbės teismas įvertino nurodytų advokato pasisakymų formą bei toną, pripažinęs jį ,,tiesmuku ir aštriu“, tačiau konstatavo neperžengus dalykinės kritikos ribų. Įvertinęs aplinkybę, jog baudžiamojoje byloje nebuvo duomenų kad teisėjų kolegija paskirta naudojant elektroninę teisėjų atrankos procedūrą, Advokatų garbės teismas konstatavo, kad advokato iškelti klausimai dėl teisėjų kolegijos sudarymo buvo tinkami ir teikti nepažeidžiant keliamų etikos reikalavimų. Taigi, teismas įvertino prašymų teikimo kontekstą ir buvusį pagrindą klausimams kelti. Advokatų garbės teismas atsižvelgė į Įsakyme nurodytus vertinimus, taip pat į advokato paaiškinimus (Sprendimo 33, 34 punktai), įvertino drausmės bylos medžiagą ir teismo posėdžių garso įrašus.

52. Įsakymo 1.2.1, 1.2.2, 1.2.3 punktuose įvardintus advokato teiginius, 1.2.2 punkte aptartą pakeltą toną, taip pat Įsakymo 1.2.1, 1.2.3 punktuose aptartą advokato elgesį nepaisant teisėjų nurodymų, Advokatų garbės teismas išnagrinėjo ir įvertino Sprendimo 41-43 punktuose. Advokatų garbės teismas atsižvelgė į advokato paaiškinimus (Sprendimo 40 punktas). Taip pat teismas atsižvelgė į nurodyto advokato elgesio, teiginių ir emocijų kontekstą – kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu tvyrojo įtampa, kurią patvirtina ir teismo posėdžių garso įrašai bei protokolai, kad 2018 m. lapkričio 6 d. posėdžio metu teisėjų kolegijos pirmininkė neleido gynėjui pareikšti prašymų, nors tokia teisė nustatyta BPK (Sprendimo 41 punktas). Teismas įvertino, kad advokatas stipriai susijaudino sužinojęs, jog procesiniai dokumentai nebuvo laiku pateikti teismui, taip pat kilus klausimų dėl BPK taikymo. Advokatų garbės teismas įvertino advokato elgesio ir teiginių bei emocijų priežastis, t. y. atsižvelgė į tai, kad advokato elgesys nebuvo nukreiptas sąmoningai trukdyti procesui ar žeminti proceso dalyvius, tačiau advokato emocijas lėmė tai, kad teismo veiksmus, t. y. užduotų klausimų šalinimą, advokatas suvokė kaip trukdymą jam tinkamai įgyvendinti ginamojo gynybą. Advokatų garbės teismas įvertino visą posėdžio eigos kontekstą ir konstatavo, kad, nors advokatas reagavo emocingai, bet šiuo atveju nesusitapatino su savo klientu, neperžengė advokato, kaip gynėjo, padorumo, sąžiningumo, dalykiškumo ir profesionalumo ribų (Sprendimo 42 punktas). Advokatų garbės teismas atsižvelgė ir į kitų proceso dalyvių reakciją į advokato elgesį, pažymėdamas, kad teisėjų kolegija, nors ir reiškė advokatui įspėjimus dėl jo reakcijų liudytojo apklausos metu, tačiau po posėdžio nesikreipė į Advokatų tarybą drausmės bylai inicijuoti. Advokatų garbės teismas įvertino pasisakymų pobūdį, nurodydamas, kad nors advokato išsakyta kritika pagal jos išraiškos formą buvo aštri, bet ji negali būti pagrindas persekioti ją išsakiusį advokatą (Sprendimo 43 punktas). Teismas įvertino individualias advokato savybes, jo įprastą kalbos toną. Taip pat atsižvelgė į iš advokato pareigų kylantį didelį norą įtikinti teismą jo teikiamų prašymų pagrįstumu. Advokatų garbės teismas atsižvelgė ir į posėdžių eigą, tai yra į tai, kad dalis advokato teikiamų prašymų, nors iš pradžių teismo buvo atmetami, galiausia būdavo tenkinami. Tokią situaciją Advokatų garbės teismas įvertino nurodydamas, kad nereikalinga įtampa posėdžių metu kilo ne tik dėl advokato elgesio, tačiau ir dėl teismo veiksmų (Sprendimo 43 punktas). Dėl to Advokatų garbės teismas sprendė, kad advokato balso tonas ir / ar įsijautimas galėjo skambėti kaip perdėta emocija, tačiau negali būti laikomas dalykiškumo, diskretiškumo ir pagarbos reikalavimų nesilaikymu. Advokatų garbės teismas atsižvelgė ir į būtinybę išlaikyti advokatui keliamų reikalavimų bei kiekvieno asmens teisės būti nubaustam tik esant nustatytam bei įrodytam nuobaudos skyrimo pagrindui pusiausvyrą (Sprendimo 45 punktas). Apibendrindamas nurodytą, Advokatų garbės teismas nenustatė advokato drausminės atsakomybės pagrindo.

53. Įvertinus nurodytą Sprendimo turinį ir jame išdėstytus argumentus, nuorodas į nagrinėtą medžiagą bei vertintus įrodymus (paaiškinimus, teismo posėdžių garso įrašus ir jų protokolus, drausmės bylos rašytinę medžiagą), nenustatyta pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad Advokatų garbės teismas, spręsdamas advokato drausminės atsakomybės klausimą, išsamiai neištyrė ir neįvertino visų įrodymų bei reikšmingų aplinkybių, neatskleidė drausmės bylos esmės ir / ar Sprendime nepateikė aiškių motyvų dėl Įsakyme nurodytų faktinių aplinkybių įvertinimo.

54. Sprendime pateikti motyvai apie tai, kokia medžiaga remiantis ir kokias aplinkybes įvertinus sprendžiama dėl advokato teiginių, susijusių su advokato prašymais nušalinti teisėjus ir prokurorą, vertinimo. Sprendimo struktūra ir tai, kad vertinti teiginiai nurodyti tik aprašomojoje Sprendimo dalyje (Sprendimo 3 punktas) ir nebėra pakartojami Sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nesudaro pagrindo teigti, kad šie teiginiai nebuvo įvertinti. Pasirinktas apibendrinantis teksto dėstymo stilius, neatitinkantis itin detalaus ieškovės dėstymo stiliaus, vertintinas kaip procesinio dokumento motyvavimo būdas ir, įvertinus Sprendimo motyvuojamąją dalį, nesudaro pagrindo pripažinti, jog iš Advokatų garbės teismo Sprendime nurodytų aplinkybių ir pateiktų argumentų skaitytojui nebūtų pakankamai aišku, kokiu elgesio vertinimo standartu remiamasi, į ką atsižvelgiama ir dėl kokių motyvų vienaip ar kitaip sprendžiama. Ieškovės teiginiai, kad Advokatų garbės teismas neanalizavo nurodytų advokato teiginių pobūdžio, turinio, išsakymo formos, advokato tyčinio veikimo, visų posėdžių momentų, atskirų advokato elgesio epizodų konteksto ir priežasčių, netinkamo elgesio nuolatinio pasikartojimo, padarinių, nevertino, ar toks elgesys atitinka aukštus profesinius standartus, ar šių standartų besilaikantis advokatas būtų pasirinkęs tokį patį elgesio variantą, ar būtų nuo jo susilaikęs, nemaža dalimi neatitinka Sprendimo turinio, iš kurio matyti, kad Advokatų garbės teismo buvo įvertinta ir elgesio bei pasisakymų kontekstas, ir priežastys, ir pobūdis, ir turinys bei forma, taip pat atsižvelgta į taikytinus elgesio standartus, teiktų prašymų atitiktį teisės aktų reikalavimams, kitų proceso dalyvių veiksmus, proceso eigą. Kaip minėta, tai, kad nebuvo detalizuotai pasisakoma dėl kiekvieno iš teiginių ar epizodų, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog drausmės bylos esmė nebuvo atskleista.

55. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad iš Sprendime pateikiamų lakoniškų motyvų susidaro įspūdis, kad Advokatų garbės teismas pateisina bet kokį advokato elgesį ir Sprendimą iš esmės grindžia paties advokato paaiškinimais. Kaip matyti iš Sprendimo turinio ir kaip buvo aptarta pirmiau, Advokatų garbės teismas analizavo ir atsižvelgė ne tik į advokato paaiškinimus, tačiau ir į baudžiamosios bylos nagrinėjimo proceso eigą, teismo veiklą procese, advokato elgesio kontekstą, galimas priežastis, individualias advokato savybes, teiktų prašymų turinio atitiktį teisės aktų reikalavimams ir tinkamumą bei kt.

56. Pastebėtina, kad nemaža dalis ieškovės argumentų, kuriais nesutinkama su Sprendimu, iš esmės yra grindžiami skirtingu suvokimu dėl reikiamo procesinio dokumento motyvavimo detalumo, taip pat skirtingu paties advokato elgesio vertinimu, t. y. ieškovė nesutinka su Advokatų garbės teismo nustatomais bei pritaikytais advokatų elgesio vertinimo standartais ir, atitinkamai, su Sprendime padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju advokato elgesys, nors ir ne visada buvo tinkamas, bet nurodytų standartų nepažeidė tiek, kad būtų pripažintas pagrindas taikyti advokatui drausminę atsakomybę. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą Advokatų garbės teismo diskreciją formuluoti advokatų elgesio standartų reikalavimus, subjektyvaus pobūdžio ieškovės argumentai, kuriais tas pats elgesys įvertinamas kitaip, nesudaro pagrindo naikinti Sprendimo. Ieškovė argumentuoja, kad Sprendime advokato elgesys įvertintas netinkamai, nes advokato išsakyti teiginiai dėl teisėjų ir prokuroro nušalinimo per se savo pobūdžiu ir turiniu peržengė leistinas kritikos ribas, jais nebuvo siekiama atskleisti nušalinimą pagrindžiančias aplinkybes ir užtikrinti kaltinamojo gynybą; be pagrindo išsakyti advokato teiginiai patvirtina advokato siekį sumenkinti teisingumo įgyvendinimą, pasitikėjimą teismu ir jo autoritetą, bet ne įgyvendinti teisingumą, tačiau išplėtotais argumentais ieškovė didele dalimi iš esmės ginčija advokato teiktų prašymų pagrįstumą ir su tokių prašymų / nušalinimų nepagrįstumu sieja jų neatitiktį advokato elgesio standartams. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Advokatų garbės teismas įvertino teiktų prašymų turinį ir pripažino jį tinkamu, nepažeidžiančiu teisės aktų reikalavimų, t. y. konstatavo advokatą turėjus teisę ir pareigą tokius prašymus teikti. Atitinkamų prašymų (ne)pagrįstumas yra susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku (šiuo atveju – su baudžiamosios bylos procesu), todėl jų nepagrįstumas nesuponuoja neatitikties advokato tinkamo elgesio standartams.

57. Ieškovė pagrįstai nurodė, kad advokato individualūs elgesio bruožai, jeigu tokie būtų nustatyti, negali paneigti aukščiausių standartų, kurie keliami kiekvienam teisininkui, teisiniam proceso ir teisingumo įgyvendinimui, tačiau, įvertinus kiekvieno asmens individualumą ir pareigą jį gerbti, pažymėtina, jog būtina šių dalykų pusiausvyra ir etikos pažeidimu pripažintinas toks elgesys, kada asmens individualumas pasireiškia pažeidžiančiu minėtus standartus būdu. Akivaizdu, kad tai yra vertinimo klausimas ir tam tikri individualūs bruožai tokio pažeidimo gali ir nelemti. Dėl to nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog, Advokatų garbės teismo vertinimu, buvo reikalinga atsižvelgti į advokato individualias savybes vertinant jo elgesį, kartu įvertinant ir elgesio tikslus, nėra paneigiama ieškovės subjektyvaus vertinimo dėl ribos, kai individualumas turėtų būti pripažintas pažeidžiančiu reikalaujamus advokato elgesio standartus.

58. Apibendrinant konstatuotina, kad drausmės bylos medžiaga, Įsakymo turinys ir Sprendimo argumentai leidžia nustatyti, kad Advokatų garbės teismas nagrinėjamu atveju įvertino advokato profesinei veiklai keliamus didesnius elgesio standartus, Advokatūros įstatyme ir Lietuvos advokatų etikos kodekse nustatytus reikalavimus, susiejo juos su konkrečiais Įsakyme nurodytais advokato teiginiais ir veiksmais, įvertino šių teiginių ir veiksmų (ne)atitiktį minėtiems elgesio standartams ir reikalavimams. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje matyti, kad buvo vertinami ne tik advokato paaiškinimai, tačiau ir visa drausmės bylos medžiaga, posėdžių garso įrašai bei protokolai; atsižvelgta į baudžiamosios bylos proceso eigą ir į teismo veiksmus tame procese, šiame kontekste įvertintos advokato elgesio priežastys, įvertintos ir advokato pareigos ginant kliento interesus, taip pat advokato teisė teikti prašymus kliento interesais. Sprendimo turinio analizė patvirtina, kad iš esmės buvo pasisakyta dėl visų Įsakyme nurodytų aplinkybių ir veiksmų. Tai, kad Sprendime vertinti advokato veiksmai bei pasisakymai, prašymai sugrupuoti kitaip ir įvertinti jų atskirai dar kartą detaliai neaprašant, nesudaro pagrindo pritarti ieškovės teiginiams, kad nurodytos aplinkybės bei elgesys nebuvo vertinti, tirti ar atskleisti. Iš Sprendimo teksto dėstymo matyti, kad pasirinktas lakoniškesnis, labiau apibendrinantis dėstymo stilius, tačiau nėra prielaidų manyti, kad dėl to reikšmingos aplinkybės, nurodytos Įsakyme ir itin detaliai išdėstytos ieškovės, nebuvo vertinamos. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė iš esmės kritikuoja Advokatų garbės teismo Sprendimo teksto dėstymo stilių, tačiau nepagrindė, jog nebuvo įvertintos kokios nors reikšmingos bei esminės Įsakyme nurodytos aplinkybės.

59. Trečia, nagrinėjamu atveju aptariamas Sprendimo pagrindimo (ne)pakankamumo klausimas išryškėja ir dėl to, kad šalys nevienodai aiškina Advokatų garbės teismo nagrinėjamos advokato drausmės bylos nagrinėjimo ribas – atsakovė teigia, kad nagrinėjimo pagrindą sudaro Įsakyme apibrėžti faktiniai pagrindai, kurie visi buvo Advokatų garbės teismo išnagrinėti; ieškovė argumentuoja, kad Advokatų garbės teisme privalėjo būti išnagrinėti ir ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose detaliai išdėstyti pagrindai bei aplinkybės, o, dėl jų nepasisakius, ieškovė nebuvo išklausyta ir drausmės bylos esmė liko neatskleista.

60. Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti subjektai, turintys advokato drausmės bylos iškėlimo teisę: sprendimą iškelti advokatui drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Taigi, ieškovė nėra subjektas, kuris pagal nustatytą teisinį reglamentavimą galėtų iškelti advokatui drausmės bylą. Dėl to savo teisę inicijuoti drausmės bylos procesą advokatui ieškovė įgyvendina kreipdamasi į drausmės bylos iškėlimo teisę turinčius subjektus, nagrinėjamu atveju – ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą, prašydama iškelti advokatui drausmės bylą. Pagal Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 3 dalį, kai Lietuvos advokatūra sprendžia klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo ir kai byla nagrinėjama, turi teisę dalyvauti ir asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo. Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą ieškovė, kaip subjektas, pasinaudojęs teise kreiptis dėl drausmės bylos iškėlimo, drausmės bylos nagrinėjime turi teisę dalyvauti ir dalyvavo, tačiau tai nesudaro pagrindo sutikti su ieškove, kad ieškovės Advokatų garbės teismo bylos nagrinėjimo metu dėstomi papildomi drausminės atsakomybės faktiniai pagrindai, kurie nebuvo nurodyti drausmės bylą iškėlusio subjekto (t. y. Įsakyme), galėtų išplėsti iškeliant drausmės bylą apibrėžtas jos ribas faktinių pagrindų aspektu. Ieškovės teisės bei teisėti interesai buvo įgyvendinti ir apginti pirmiausia Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui tenkinus jos prašymą ir iškėlus advokatui drausmės bylą, todėl pritartina atsakovės aiškinimui, kad drausmės bylos nagrinėjimo apimtį nagrinėtinų aplinkybių (advokatų veiksmų, elgesio, pasisakymų ir pan.) prasme iš esmės visų pirma sudaro drausmės bylą iškėlusio subjekto suformuluotas faktinis pagrindas. Dėl to Advokatų garbės teismas pagrįstai koncentravosi pirmiausia į Įsakyme nurodytas tirtinas aplinkybes.

61. Aprašo 56 punkte nustatyta, kad Advokatų garbės teismas nėra varžomas Advokatų tarybos sprendime ar teisingumo ministro įsakyme iškelti drausmės bylą nurodyto teisinio pagrindo. Priimdamas sprendimą, Advokatų garbės teismas įvertina advokato kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir galiojančias advokatui paskirtas drausmines nuobaudas.

62. Iš Sprendimo turinio taip pat matyti, kad Advokatų garbės teismas konstatavo, jog ieškovė (pareiškėja), remdamasi Aprašo 56 punktu, prašė įvertinti ne tik Įsakyme, kuriuo advokatui iškelta drausmės byla, išvardintus advokato išsakytus teiginius ir veiksmus, bet ir kitus tuose teismo posėdžiuose advokato išsakytus teiginius ir veiksmus, kurie neįvardinti Įsakyme. Advokatų garbės teismas nurodė, kad Aprašo 56 punkte įvardytas Advokatų tarybos sprendime ar Teisingumo ministro įsakyme iškelti drausmės bylą nurodytas teisinis pagrindas, kuris nevaržo Advokatų garbės teismo, reiškia teisės normas, kurias savo dokumente nurodo teisę inicijuoti advokato drausmės bylą turintis subjektas. Tačiau sprendime ar įsakyme nurodytos faktinės aplinkybės, dėl kurių advokatui inicijuojama drausmės byla, t. y. faktinis pagrindas, apibrėžia advokato drausmės bylos nagrinėjimo ribas. Advokatų garbės teismas neturi diskrecijos teisės praplėsti advokato drausmės bylos nagrinėjimo ribų, todėl Advokatų tarybos sprendime ar teisingumo ministro įsakyme iškelti drausmės bylą nurodytam faktiniam pagrindui netaikytina aptariama Aprašo 56 punkto nuostata. Dėl to Advokatų garbės teismas nurodė, kad, neperžengdamas Įsakymo faktinio pagrindo ribų, nagrinėja, ar Įsakyme nurodyti Advokato veiksmai pažeidė Advokatūros įstatymo ir Etikos kodekso normas ir, jei pažeidė, kokios apimties ir sunkumo yra pažeidimai (Sprendimo 20, 21 punktai).

63. Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą, nenustatė pagrindo nesutikti su tokiu Advokatų garbės teismo aiškinimu, pagal kurį drausmės bylos nagrinėjimo ribos faktinio pagrindo aspektu apibrėžiamos iškeliant drausmės bylą, ją iškėlusio subjekto – šiuo atveju Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Įsakyme.

64. Tokį aiškinimą patvirtina ir šioje byloje priimtame Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendime (civilinės bylos Nr. e2A-498-407/2022) pateikti išaiškinimai, kad faktinės aplinkybės, kurios nurodytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme, sudaro iškeltos drausminės bylos nagrinėjimo dalyką, todėl Advokatų garbės teismas, nagrinėdamas drausmės bylą, visus teisingumo ministro įsakyme nurodytus pažeidimus ir jų padarymo aplinkybes turėjo ištirti, įvertinti bei teisiškai kvalifikuoti ir apie tai motyvuotai pasisakyti sprendime, išdėstant argumentus, kuriais remiantis priimamas toks sprendimas. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Sprendimo turinys nesudaro pagrindo abejoti, kad tai nebuvo padaryta, o ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose detaliai dėstytos aplinkybės ir nurodyti papildomi advokato veiksmai ar teiginiai neįpareigojo Advokatų garbės teismo detaliai dėl jų pasisakyti. Advokatų garbės teismui išnagrinėjus Įsakyme nurodytas aplinkybes nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, jog drausmės bylos esmė būtų neatskleista, o ieškovė, kurios prašymo pagrindu drausmės byla ir buvo iškelta, būtų neišklausyta.

65. Apibendrinant nurodytą, nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad Advokatų garbės teismas, priimdamas Sprendimą, būtų pažeidęs Advokatūros įstatymo ar Aprašo nuostatas, neatsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-498-407/2022 nustatytus pažeidimus, nepasisakęs ar neįvertinęs Įsakyme nurodyto faktinio drausmės bylos pagrindo ar neatskleidęs drausmės bylos esmės. Iš bylos duomenų matyti, kad Advokatų garbės teismas išklausė advokato, ieškovės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovų paaiškinimų, uždavė jiems klausimų ir išklausė atsakymų, susipažino su drausmės bylos medžiaga, perklausė baudžiamosios bylos teismo posėdžių garso įrašus; taip pat įvertino Įsakyme nurodytas aplinkybes ir Sprendime pateikė tokio vertinimo argumentus. Ieškovės detalūs argumentai, kuriais ji nesutinka su Sprendimo motyvais ar jų dėstymo išsamumu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog Sprendimas nemotyvuotas. Dėl to ieškovės argumentai, kuriais ji prašo panaikinti Sprendimą kaip nemotyvuotą ir priimtą neatskleidus drausmės bylos esmės, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl Advokatų garbės teismo narės (ne)šališkumo

66. Ieškovė, ginčydama Sprendimą, kaip savarankišką jo panaikinimo pagrindą nurodo aplinkybę, kad Advokatų garbės teismo narė D. T. dalyvavo antrą kartą nagrinėjant tą pačią drausmės bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nenusišalino, todėl, ieškovės teigimu, nebuvo užtikrinta ieškovės teisė į nešališką ir objektyvų teismą.

67. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatytos tokios faktinės aplinkybės, susijusios su Advokatų garbės teismo narės D. T. dalyvavimu nagrinėjant ginčo drausmės bylą:

67.1. 2019 m. spalio 11 d. Advokatų garbės teismo posėdžio protokole fiksuota, kad posėdyje dalyvavo Advokatų garbės teismo nariai J. S. (posėdžio pirmininkas), J. Č., J. U. (pranešėjas) ir D. T. (e. t. 1, b. l. 141-143; e. t. 2, b. l. 613-615). Protokole užfiksuota, kad posėdžio metu advokatas teikė paaiškinimus ir atsakė į Advokatų garbės teismo klausimus, taip pat į klausimus atsakė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovė. Advokatas įpareigotas pateikti papildomus įrodymus, drausmės bylos nagrinėjimas atidėtas 2019 m. gruodžio 9 d. posėdžiui.

67.2. 2019 m. gruodžio 9 d. Advokatų garbės teismo posėdžio protokole fiksuota, kad posėdyje dalyvavo Advokatų garbės teismo nariai J. S. (posėdžio pirmininkas), J. Č., J. U. (pranešėjas) ir D. T. (e. t. 1, b. l. 144-145; e. t. 2, b. l. 616-617). Posėdžio metu advokatas teikė paaiškinimus, atsakė į Advokatų garbės teismo klausimus; taip pat paaiškinimus teikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovė, atsakė į klausimus. Prie drausmės bylos prijungti papildomi dokumentai, atidėtas sprendimo drausmės byloje priėmimas ir paskelbimas (duomenys neskelbtini) posėdžiui.

67.3. (duomenys neskelbtini) Advokatų garbės teismas, susidedantis iš teismo narių J. S. (posėdžio pirmininkas), J. U. (pranešėjas), J. K. ir J. Č., išnagrinėjo drausmės bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nusprendė nutraukti advokatui iškeltą drausmės bylą, kadangi nėra drausminės atsakomybės pagrindo (e. t. 1, b. l. 162-164).

67.4. 2023 m. balandžio 20 d. Advokatų garbės teismo posėdžio protokole fiksuota, kad posėdyje dalyvavo Advokatų garbės teismo nariai D. F.-N. (posėdžio pirmininkė ir pranešėja), L. A., A. I. (e. t. 1, b. l. 146-149; e. t. 2, b. l. 588-591). Protokole fiksuota, kad advokatas tinkamai informuotas apie posėdį, bet į jį atvyko posėdžiui baigiantis; dalyvavo pareiškėjos ir teisingumo ministerijos atstovai, kurie teikė paaiškinimus. Bylos nagrinėjimas atidėtas, kitas posėdis paskirtas 2023 m. birželio 20 d.

67.5. 2023 m. birželio 20 d. Advokatų garbės teismo posėdžio protokolas ir 2023 m. gruodžio 18 d. pareiškimas dėl rašymo apsirikimo 2023 m. birželio 20 d. posėdžio protokole fiksuoja, kad posėdyje dalyvavo Advokatų garbės teismo nariai D. F.-N. (posėdžio pirmininkė ir pranešėja), D. T., L. A., A. I. (e. t. 2, b. l. 606-612; e. t. 3, b. l. 107). Posėdyje teikė paaiškinimus advokatas, pareiškėjos atstovas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovė. Advokatų garbės teismas nusprendė sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti kitam Advokatų garbės teismo posėdžiui, kuris vyks (duomenys neskelbtini)

67.6. (duomenys neskelbtini) Advokatų garbės teismas, susidedantis iš teismo narių D. F.-N. (posėdžio pirmininkė ir pranešėja), L. A. ir A. I., uždarame žodiniame posėdyje išnagrinėjo drausmės bylą iš naujo ir nusprendė nutraukti drausmės bylą, nes nėra drausminės atsakomybės pagrindo (e. t. 1, b. l. 34-44; e. t. 2, b. l. 592-602).

68. Teismo posėdžio metu 2024 m. sausio 11 d. liudytoja apklausta Advokatų garbės teismo pirmininkė D. F.-N. patvirtino, kad Advokatų garbės teismo narė D. T. dalyvavo 2023 m. birželio 20 d. posėdyje, o 2023 m. balandžio 20 d. posėdyje ir uždarame posėdyje, kuriame priimtas Sprendimas, nedalyvavo, Sprendimo priėmimui jokios įtakos nedarė, dėl jo nepasisakė, diskusijose jį svarstant nedalyvavo.

69. Taigi, byloje surinkta medžiaga leidžia nustatyti, kad Advokatų garbės teismo narė D. T. dalyvavo Advokatų garbės teismo 2019 m. spalio 11 d. ir 2019 m. gruodžio 9 d. posėdžiuose drausmės bylą nagrinėjant Advokatų garbės teisme pirmą kartą, tačiau (duomenys neskelbtini) Advokatų garbės teismo sprendimo priėmime nedalyvavo ir šio sprendimo nepasirašė. Taip pat ši Advokatų garbės teismo narė dalyvavo Advokatų garbės teismo 2023 m. birželio 20 d. posėdyje drausmės bylą nagrinėjant Advokatų garbės teisme antrą kartą, tačiau (duomenys neskelbtini) Advokatų garbės teismo sprendimo priėmime taip pat nedalyvavo ir šio sprendimo nepasirašė. Atsižvelgiant į ieškovės keliamus su šiomis aplinkybėmis susijusius argumentus, spręstinas klausimas dėl nurodyto Advokatų garbės teismo narės dalyvavimo vertinimo būtinybės užtikrinti nešališką teismą aspektu.

70. Teismas, išnagrinėjęs drausmės ir civilinės bylų medžiagą, išklausęs šalių atstovų paaiškinimus ir įvertinęs liudytojos nurodytas aplinkybes, nenustatė pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo, siejamais su nurodytos Advokatų garbės teismo narės dalyvavimu drausmės bylos nagrinėjimo procese.

71. Pirma, nėra pagrindo nustatyti, kad būtų pažeistos Apraše įtvirtintos Advokatų garbės teismo sudarymo ir narių dalyvavimo nagrinėjant bylas / priimant sprendimus taisyklės.

72. Pagal Advokatūros įstatymo 61 straipsnio 1 dalį, Advokatų garbės teismas susideda iš penkių narių. Advokatų garbės teismas sudaromas šia tvarka: 1) tris narius iš advokatų renka visuotinis advokatų susirinkimas; 2) du narius iš advokatų skiria teisingumo ministras (Advokatūros įstatymo 61 straipsnio 2 dalis). Pagal Advokatūros įstatymo 61 straipsnio 3 dalį, Advokatų garbės teismo įgaliojų laikas – ketveri metai. Bylos nagrinėjimo Advokatų garbės teisme procesą reglamentuoja Aprašas, kurio 23 punkte nustatyta, kad gautą ir įregistruotą drausmės bylą Advokatų garbės teismo referentas artimiausiame Advokatų garbės teismo posėdyje perduoda Advokatų garbės teismo pirmininkui, kuris paskiria bylos pranešėją. Advokatų garbės teismas drausmės bylas nagrinėja, jei Advokatų garbės teismo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys nariai (Aprašo 37 punktas). Pagal Aprašo 45 punktą, nušalinimas Advokatų garbės teismo nariui, nurodant priežastis, dėl kurių Advokatų garbės teismo narys negali dalyvauti nagrinėjant drausmės bylą, gali būti pareikštas iki Advokatų garbės teismo uždaro pasitarimo, kuriame priimamas sprendimas, pradžios. Advokatų garbės teismo nutarimai ir sprendimai posėdyje priimami dalyvaujančių teismo narių balsų dauguma; balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Advokatų garbės teismo pirmininko balsas (Aprašo 54 punktas). Pagal Aprašo 56 punktą, Advokatų garbės teismas drausmės bylą iš esmės išsprendžia priimdamas sprendimą. Sprendimo įžanginėje dalyje nurodoma, be kita ko, Advokatų garbės teismo sudėtis, bylos pranešėjas (Aprašo 58 punktas). Sprendimas priimamas uždarame Advokatų garbės teismo pasitarime, dalyvaujant tik Advokatų garbės teismo nariams. Sprendimą pasirašo visi drausmės bylą nagrinėję Advokatų garbės teismo nariai. Advokatų garbės teismo narys, nesutikęs su sprendimu, turi teisę raštu išdėstyti savo atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie drausmės bylos (Aprašo 59 punktas). Atsižvelgdamas į išnagrinėtos drausmės bylos sudėtingumą ir apimtį, Advokatų garbės teismas gali atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą iki kito Advokatų garbės teismo posėdžio (Aprašo 60 punktas).

73. Taigi, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įstatymo nustatyta tvarka yra paskiriami penki Advokatų garbės teismo nariai ketverių metų įgaliojimų laikotarpiui, kurie nagrinėja bylas Apraše nustatyta tvarka, o Advokatų garbės teismas drausmės bylą gali nagrinėti, jei posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys Advokatų garbės teismo nariai. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių teismo narių balsų dauguma. Nustatytas teisinis reglamentavimas nedetalizuoja Advokatų garbės teismo sudėties pokyčių, jei posėdyje nedalyvauja kuris nors iš nustatyta tvarka paskirtų Advokatų garbės teismo narių, jei Advokatų garbės teismo narys yra nušalinamas nuo bylos nagrinėjimo ar pan. Taip pat nėra detalizuojama ir situacija, kai drausmės byla grąžinama nagrinėti iš naujo Advokatų garbės teismui po to, kai jo priimtą sprendimą panaikina teismas. Atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo turinį, matyti, jog drausmės bylas nagrinėja Advokatūros įstatymo nustatyta tvarka paskirti penki Advokatų garbės teismo nariai, sprendimams priimti užtenka trijų narių dalyvavimo, o sprendimai priimami tų narių, kurie faktiškai atvyksta į posėdį. Nėra įtvirtinto draudimo Advokatų garbės teismo nariui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant grąžintą iš naujo nagrinėti drausmės bylą.

74. Atsakovės atstovės paaiškinimai ir liudytojos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Advokatų garbės teismo procesas yra organizuojamas laikantis pirmiau aptarto reglamentavimo, neformaliai išsprendžiant organizacinius klausimus, kurie Apraše nėra reglamentuojami.

75. Taigi, teisinis reglamentavimas, nustatydamas Advokatų garbės teismo narių skaičių apibrėžtam laikotarpiui, įtvirtindamas bylos dalyvio teisę reikšti nušalinimus Advokatų garbės teismo nariui, nenustato reikalavimo, kad tam tikrą drausmės bylą išnagrinėtų pastovios ir konkrečios sudėties mažiausiai trijų Advokatų garbės teismo narių kolegija, t. y. sprendimas priimamas posėdyje faktiškai dalyvaujančių narių balsų dauguma, o tokių dalyvaujančių narių, jei nėra pareikšta nušalinimų, gali būti visi penki arba mažiausiai trys. Dėl tokio teisinio reglamentavimo nėra draudžiama situacija, kai drausmės bylą nagrinėjant keliuose posėdžiuose, juose dalyvaujančių Advokatų garbės teismo narių sudėtis gali keistis, nes, atsižvelgiant į visų Advokatų garbės teismo narių skaičių ir būtiną trijų narių dalyvavimą, šis pokytis nebūna esminis (t. y. gali keistis daugiausia du nariai ar sumažėti dalyvaujančiųjų narių skaičius). Taip pat teisinis reglamentavimas nenustato draudimo Advokatų garbės teismo nariui, kurio paskyrimo laikotarpiu drausmės byla teismui panaikinus sprendimą grąžinama nagrinėti Advokatų garbės teismui iš naujo, dalyvauti tokios bylos nagrinėjime dar kartą. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad situacija, kai Advokatų garbės teismo narė dalyvavo Advokatų garbės teismo posėdžiuose tiek drausmės bylą nagrinėjant pirmą kartą, tiek antrą kartą, būtų pažeidusi nustatytą teisinį reglamentavimą.

76. Teisės aktuose detaliau nereglamentuojant Advokatų garbės teismo narių kolegijų konkrečioms drausmės byloms sudarymo klausimo, nenustatant reikalavimo išlaikyti visiškai tiksliai pastovią kolegijos sudėtį, taip pat neįtvirtinant apribojimų paskirtam Advokatų garbės teismo nariui dalyvauti nagrinėjant drausmės bylas (išskyrus nušalinimo atvejus), nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju būtų įstatymo nuostatų ar Aprašo taisyklių procedūrų pažeidimų.

77. Antra, nagrinėjamu atveju, įvertinus Aprašo nuostatas, nėra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta Advokatų garbės teismo narė galėtų būti laikoma dalyvavusia priimant Advokatų garbės teismo (duomenys neskelbtini) ir / ar (duomenys neskelbtini) sprendimus.

78. Kaip minėta, pagal nustatytą reglamentavimą Advokatų garbės teismas drausmės bylas nagrinėja, jei Advokatų garbės teismo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys nariai (Aprašo 37 punktas). Nušalinimas Advokatų garbės teismo nariui gali būti pareikštas iki Advokatų garbės teismo uždaro pasitarimo, kuriame priimamas sprendimas, pradžios (Aprašo 45 punktas), o Advokatų garbės teismo sprendimai posėdyje priimami dalyvaujančių teismo narių balsų dauguma (Aprašo 54 punktas). Sprendimas priimamas uždarame Advokatų garbės teismo pasitarime, dalyvaujant tik Advokatų garbės teismo nariams; sprendimą pasirašo visi drausmės bylą nagrinėję Advokatų garbės teismo nariai (Aprašo 59 punktas).

79. Tai, kad Advokatų garbės teismo sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių teismo narių balsų dauguma, o nušalinimas Advokatų garbės teismo nariui gali būti pareikštas iki Advokatų garbės tesimo uždaro pasitarimo, kuriame priimamas sprendimas, pradžios, suponuoja, kad Advokatų garbės teismo sprendimą priėmusiu Advokatų garbės teismo nariu laikomas toks narys, kuris faktiškai dalyvauja uždarame pasitarime priimant sprendimą ir balsuoja dėl sprendimo, taip pat jį pasirašo. Atitinkamai, Advokatų garbės teismo nariai, kurie dalyvauja kažkurioje iki tol buvusioje drausmės bylos nagrinėjimo stadijoje, kaip šiuo atveju – teismo posėdžiuose klausant šalių paaiškinimus, tačiau nebalsuoja uždarame posėdyje priimant sprendimą ir jo nepasirašo, nelaikytini nariais, priėmusiais Advokatų garbės teismo sprendimą.

80. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Advokatų garbės teismo narė D. T. nedalyvavo nei priimant (duomenys neskelbtini) Advokatų garbės teismo sprendimą, nei (duomenys neskelbtini) sprendimą, nė vieno iš šių sprendimų nepasirašė ir juos priimant nebalsavo, pritartina atsakovės aiškinimui, kad ši Advokatų garbės teismo narė nelaikytina priėmusia (dalyvavusia priimant) nė vieną iš sprendimų ginčo drausmės byloje. Dėl to šios narės dalyvavimas ankstesniuose posėdžiuose bylos nagrinėjimo eigoje nesudaro pagrindo pripažinti pakartotinį jos dalyvavimą priimant ginčo Sprendimą.

81. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, tam, kad būtų galima pripažinti teisėjo šališkumą, būtina nustatyti, jog teisėjas du kartus nagrinėjo tapačius faktus, turėjo atsakyti į tą patį klausimą, ar skirtumas tarp spręstų klausimų buvo labai menkas, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad Advokatų garbės teismo narė D. T. būtų nagrinėjusi drausmės bylos faktus, dalyvavusi atsakant į byloje keltus klausimus ar sprendžiant dėl drausminės advokato atsakomybės šioje byloje – narės nedalyvavimas uždarame posėdyje svarstant bei priimant sprendimus, sprendimų nepasirašymas rodo, jog ši narė ginčo Sprendimo priėmime nedalyvavo.

82. Trečia, nors pagal esamą teisinį reglamentavimą pripažintina, kad, kaip minėta, Aprašo nuostatos nedraudžia Advokatų garbės teismo nariui dalyvauti drausmės bylą nagrinėjant pakartotinai, be to, nurodyta Advokatų garbės teismo narė nepriėmė / nedalyvavo priimant nė vieno iš Advokatų garbės teismo sprendimo šioje drausmės byloje, pastebėtina, kad esamas teisinis reglamentavimas dėl savo abstraktumo šiais klausimais galėtų būti kritikuojamas. Pagal Aprašo nuostatas nėra aiškus Advokatų garbės teismo narių, dalyvavusių posėdžiuose bet nedalyvavusių priimant sprendimą, dalyvavimo bendrai procese įvertinimas, taip pat keltinas klausimas dėl drausmės bylos išnagrinėjimo kokybės tokiu atveju, kai nagrinėjimo eigoje kinta faktiškai bylą nagrinėjančių Advokatų garbės teismo narių sudėtis.

83. Teismo vertinimu, toks teisinio reglamentavimo abstraktumo nulemtas situacijos neapibrėžtumas lemia būtinybę drausmės bylos nagrinėjimo procesą įvertinti ne tik atitikties nustatytam teisiniam reglamentavimui aspektu, tačiau ir vertinti, ar susidariusi situacija nepažeidžia bendrųjų teisės principų bei esminių sąžiningo proceso reikalavimų. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, Advokatų garbės teismo procesui keliami reikalavimai, iš esmės turintys atitikti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies garantijas.

84. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis tiesiogiai įtvirtina asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Teisė į tinkamą teismo procesą yra vienas iš civilinio proceso teisės principų. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus: teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant ir aiškinant šias garantijas įtvirtinančias procesinės teisės normas. Teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008).

85. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-122/2010, 2K-243/2009). Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-222/2016). Nors minėti išaiškinimai pateikti nagrinėjant baudžiamąsias bylas, išplėstinė kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, jog jie aktualūs ir nagrinėjant civilines bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).

86. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs drausmės bylos nagrinėjimo procesą, nenustatė pagrindo abejoti Advokatų garbės teismo nešališkumu ir / ar konstatuoti, kad Advokatų garbės teismo procedūras reglamentuojančių Aprašo nuostatų neapibrėžtumas nagrinėjamu atveju leistų pagrįstai abejoti ginčijamu Sprendimu. Byloje nėra keliamas klausimas ir neįrodinėjama, kad būtų subjektyvių Advokatų garbės teismo narės D. T. šališkumo ginčo drausmės byloje požymių ar pagrindų. Tuo tarpu nenustačius, kad ši narė būtų dalyvavusi priimant Sprendimą – dalyvavusi pasitarime jį priimant, balsavusi, prisidėjusi rengiant Sprendimo tekstą ar pan. – nėra pagrindo įžvelgti esant objektyvių priežasčių abejoti Advokatų garbės teismo Sprendimo, kurį priimant nurodyta narė nedalyvavo, t. y. kurį priėmė ir pasirašė kiti Advokatų garbės teismo nariai, nešališkumu bei objektyvumu. Pažymėtina ir tai, kad Advokatų garbės teismo sprendimai priimami narių balsų dauguma, todėl vienos narės dalyvavimas posėdžiuose nesudaro rimto pagrindo abejoti proceso priimant sprendimą sąžiningumu ir atitiktimi bendriesiems teisės principams bei reikalavimams nagrinėjamu atveju. Teismas nenustatė pagrindo spręsti dėl situacijos, susidariusios nurodytai narei dalyvaujant Advokatų garbės teismo posėdžiuose ir uždavus klausimų bylos dalyviams, įtakos Sprendimo turiniui.

87. Pastebėtina, kad teisinio reguliavimo neapibrėžtumas sukuria prielaidas ieškovės keliamoms abejonėms ir pačių Advokatų garbės teismo narių neužtikrintumą dėl tinkamo elgesio nagrinėjant drausmės bylas, ką patvirtina liudytojos paaiškinimai, jog Advokatų garbės teismo narė, po posėdžio prisiminusi, kad jau dalyvavo šios bylos posėdžiuose, nutarė nebedalyvauti, tačiau, nesant teisinio reguliavimo, tai nebuvo įforminta. Atsižvelgiant į tai, pritartina trečiojo asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovės išsakytai pastabai, kad tokioje situacijoje būtų buvę aiškiau ir skaidriau, jei nurodyta Advokatų garbės teismo narė būtų per posėdį informavusi apie savo dalyvavimą nagrinėjant drausmės bylą pirmą kartą. Tačiau nagrinėjamoje konkrečioje situacijoje nenustačius pagrindo abejoti priimto Sprendimo teisėtumu ir jį priėmusio Advokatų garbės teismo nešališkumu bei objektyvumu, teisinio reglamentavimo trūkumai neturėtų lemti neigiamų pasekmių konkretaus proceso dalyviui advokatui, kurio drausmės bylą nagrinėjant šios reglamentavimo ydos išryškėjo. Priešinga išvada pažeistų sąžiningumo principą.

Dėl Advokatų garbės teismo Sprendimo priėmimo bei paskelbimo

88. Ieškovė, prašydama pataikinti Advokatų garbės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, priimtą drausmės byloje Nr. (duomenys neskelbtini), savarankišku jo panaikinimo pagrindu nurodo tai, kad nebuvo laikytasi sprendimo priėmimui ir paskelbimui keliamų reikalavimų, pažeisti iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantys teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo, reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves principai, nes, ieškovės teigimu, Advokatų garbės teismas Sprendimo rezoliucinę dalį drausmės byloje paskelbė nesurašęs motyvų, nesuderinęs jų su visais teismo nariais, pateisino a priori priimtą baigiamąjį teismo aktą, per protingą ir trumpiausią įmanomą laiką nepateikė sprendimo ieškovei susipažinti. Ieškovė argumentavo, kad buvo pažeisti sprendimo priėmimui ir paskelbimui keliami reikalavimai, nustatyti Aprašo 58, 60, 61 punktuose.

89. Aprašo 58 punkte įtvirtinta, kad Advokatų garbės teismo sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys. Pagal Aprašo 60 punktą, Advokatų garbės teismo sprendimas priimamas ir paskelbiamas tą pačią dieną, kai buvo išnagrinėta byla. Atsižvelgdamas į išnagrinėtos drausmės bylos sudėtingumą ir apimtį, Advokatų garbės teismas gali atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą iki kito Advokatų garbės teismo posėdžio. Aprašo 61 punkte nustatyta, kad skelbiant sprendimą Advokatų garbės teismo posėdyje visų Advokatų garbės teismo narių dalyvavimas nebūtinas. Sprendimą gali paskelbti vienas Advokatų garbės teismo narys. Žodžiu paskelbiama rezoliucinė sprendimo dalis ir glaustai išdėstomi motyvai. Pagal Aprašo 62 punktą, sprendimo kopija ne vėliau kaip per 14 dienų po sprendimo paskelbimo išsiunčiama advokatui, kurio drausmės byla buvo išnagrinėta, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kai drausmės byla buvo iškelta teisingumo ministro įsakymu. Pareiškėjui siunčiamas sprendimo nuorašas. Esant duomenims, kuriuos reikia nuasmeninti ar esant kitiems neskelbtiniems duomenims, siunčiamas nuasmenintas sprendimo nuorašas, kuriame tie duomenys yra nuasmeninti ar kitaip neatskleidžiami.

90. Nagrinėjamu atveju iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad:

90.1. 2023 m. birželio 20 d. Advokatų garbės teismo posėdyje Advokatų garbės teismas nusprendė atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą į kitą Advokatų garbės teismo posėdį, kuris vyks (duomenys neskelbtini)

90.2. 2023 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos advokatūros referentė el. laišku pranešė ieškovės atstovui, kad Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas (duomenys neskelbtini) posėdyje 10.00 val. priims ir paskelbs sprendimą drausmės byloje (e. t. 1, b. l. 152). Laiške taip pat prašoma informuoti el. paštu, jei ieškovės atstovas pageidauja dalyvauti Advokatų garbės teismo posėdyje nutarimo paskelbime, ir atvykti nurodytu laiku. Informuojama, kad tokio pageidavimo nepareiškus, advokatui priimto sprendimo nuorašas, o pareiškėjui pranešimas bus išsiųstas Lietuvos advokatūrai nurodytu kontaktiniu el. pašto adresu Drausmės bylų nagrinėjimo apraše nustatyta tvarka.

90.3. 2023 m. rugpjūčio 2 d. ieškovės atstovas el. laišku informavo, kad Advokatų garbės tesimo posėdyje nutarimo paskelbime nedalyvaus, ir prašė nutarimą po paskelbimo susipažinimui atsiųsti nurodytais el. pašto adresais (e. t. 1, b. l. 151).

90.4. (duomenys neskelbtini) 12.17 val. ieškovės atstovas el. laišku kreipėsi į Advokatų garbės teismą, nurodydamas, kad ieškovė informuota, jog Advokatų garbės teismas (duomenys neskelbtini) posėdyje 10.00 val. turėjo priimti ir paskelbti sprendimą drausmės byloje, ir prašydamas atsiųsti sprendimą susipažinti nurodytais el. pašto adresais (e. t. 1, b. l. 150).

90.5. 2023 m. rugpjūčio 31 d. el. laišku ieškovės atstovas nurodė, kad sprendimo drausmės bylos paskelbime ieškovės atstovas nedalyvavo, apie bylos priimtą sprendimą / nutarimą iki šiol ieškovei (pareiškėjai) nepranešta; prašė informuoti, kokį sprendimą / nutarimą Advokatų garbės teismas (duomenys neskelbtini) yra priėmęs ir paskelbęs drausmės byloje; taip pat nurodė, jog pagal Aprašo 62 punktą pageidauja gauti Advokatų garbės teismo sprendimo drausmės byloje su jo motyvais nuorašą, kurį prašo atsiųsti nurodytu el. pašto adresu (e. t. 1, b. l. 154).

90.6. 2023 m. rugpjūčio 31 d. el. laišku atsakovės atstovė atsakydama informavo, kad Advokatų garbės teismas priėmė ir paskelbė sprendimą minimoje drausmės byloje ir nusprendė nutraukti drausmės bylą, nes nėra drausminės atsakomybės pagrindo. Taip pat nurodė, kad sprendimo nuorašas ieškovei bus išsiųstas ieškovės nurodytais el. pašto adresais per 14 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo (e. t. 1, b. l. 153).

90.7. 2023 m. rugsėjo 12 d. el. laiškais Lietuvos advokatūros referentė išsiuntė Advokatų garbės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (e. t. 1, b. l. 155, 158), advokatui (e. t. 1, b. l. 159) ir ieškovei (pareiškėjai) ieškovės nurodytais el. pašto adresais (e. t. 1, b. l. 156, 157, 160).

91. Ieškovės atstovas patvirtino ir neginčijo, kad ieškovė buvo informuota, jog Advokatų garbės teismas sprendimą priims ir paskelbs (duomenys neskelbtini) 10.00 val. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad nei ieškovės atstovas, nei trečiojo asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas nurodytu laiku į Sprendimo paskelbimą neatvyko.

92. Šios bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovė paaiškino, kad, nors trečiojo asmens atstovas į Sprendimo paskelbimą nebuvo atvykęs, tačiau tą pačią dieną, atvykus į kitos drausmės bylos nagrinėjimą ir žodžiu paklausus apie sprendimą drausmės byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tokia informacija buvo suteikta, t. y. buvo nurodyta Sprendimo rezoliucinė dalis ir referuota į Aprašo 62 punktą, pagal kurį sprendimo kopija per 14 dienų po sprendimo paskelbimo išsiunčiama advokatui, kurio drausmės byla buvo išnagrinėta, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kai drausmės byla buvo iškelta teisingumo ministro įsakymu.

93. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Aprašo nuostatos, reglamentuojančios Advokatų garbės teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą, nuorašo išsiuntimą, nebuvo pažeistos. Į Sprendimo paskelbimą nustatytu laiku nebuvo atvykusių asmenų, o Sprendimo nuorašas drausmės bylos dalyviams išsiųstas nepažeidžiant Aprašo 62 punkto nuostatų. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad priimant ir paskelbiant Sprendimą buvo pažeisti Advokatų garbės tesimo sprendimo priėmimui ir paskelbimui keliami reikalavimai, nustatyti Aprašo 58, 60, 61 punktuose.

94. Šios išvados nepaneigia ieškovės procesiniuose dokumentuose ir jos atstovo žodiniuose paaiškinimuose detaliai dėstytos aplinkybės ir argumentai, kuriais ieškovė argumentavo, kad Sprendimo paskelbimo procedūra / eiga patvirtina, jog Sprendimo paskelbimo metu nebuvo surašytas visas, Aprašo 58 punkto reikalavimus atitinkantis, Sprendimas, t. y. nebuvo surašyti jo motyvai. Grįsdama šiuos teiginius ieškovė iš esmės rėmėsi tuo, kad Sprendimas nebuvo atsiųstas ieškovės atstovams iš karto to paprašius, o buvo išsiųstas per 14 dienų nuo jo paskelbimo. Ieškovės teigimu, Advokatų garbės teismas Sprendimo nuorašo nepateikė po Sprendimo priėmimo ir paskelbimo, nereagavo į ieškovės pakartotinius prašymus dėl Sprendimo pateikimo susipažinti, Sprendimą pateikė tik po 14 dienų po jo priėmimo ir paskelbimo, o tai patvirtina, kad Advokatų garbės teismas nesuteikė pakankamai garantijų iškart po teismo posėdžio, kuriame baigiamasis teismo aktas buvo paskelbtas, nedelsiant, t. y. per protingą ir trumpiausią įmanomą laiką, susipažinti su sprendimu bei žinoti, kokiais motyvais vadovaujantis sprendimas buvo priimtas.

95. Kaip minėta, ieškovės atstovas į Sprendimo paskelbimą neatvyko. Taigi, nepasinaudojo savo teise išklausyti skelbiamą Sprendimą ir jo motyvus. Priimto ir paskelbto Advokatų garbės teismo sprendimo nuorašų pateikimo proceso dalyviams tvarką nustato Aprašo 62 punktas, kurio nuostatos suteikia atsakovei teisę Advokatų garbės teismo sprendimo nuorašą išsiųsti drausmės bylos dalyviams per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo. Nėra pagrindo pripažinti, kad tokios trukmės Apraše nustatytas terminas nebūtų protingas ar laikytinas nepagrįstai ilgu. Kaip minėta, šios Aprašo nuostatos dėl sprendimo išsiuntimo pažeistos nebuvo, t. y. ieškovei Sprendimo nuorašas išsiųstas Apraše nustatytu terminu. Tai, kad nebuvo tenkinti ieškovės prašymai Sprendimą pateikti anksčiau, nepatvirtina teiginių, jog Sprendimas nebuvo surašytas. Aprašas, reglamentuodamas Advokatų garbės teismo sprendimo nuorašų išsiuntimą, kartu sudaro prielaidas atsakovei organizuoti savo vidinę veiklą, paskirstyti resursus taip, jog Aprašo reikalavimų būtų laikomasi. Atsakovė paaiškino savo organizacines galimybės parengti ir išsiųsti nuorašus iš karto proceso dalyviams to prašant – nurodė, jog raštvedybą tvarkant iš esmės vienam asmeniui, Apraše nustatytas terminas laikytinas protingu ir pagrįstai nustatytu, leidžiančiu lygiateisiškumo pagrindu pateikti dokumentus visiems tiek skirtinguose procesuose dalyvaujantiems asmenims, tiek besikreipiantiems į Lietuvos advokatūrą kitais klausimais. Atsižvelgiant į tai, kad Aprašo nuostatos nebuvo pažeistos, nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, jog pagal Aprašo nuostatas išsiųstas Sprendimo nuorašas pateiktas pažeidžiant ieškovės teises ir / ar teisėtus interesus. Pažymėtina, kad ieškovės atstovai, reikalaudami Sprendimo nuorašą pateikti kuo greičiau ir neatsižvelgiant į Aprašo suteikiamą laikotarpį šiam veiksmui atlikti, neargumentavo ir nepagrindė tokio prašymo išimtinės svarbos ar skubos, dėl ko atsakovė turėtų pagrindą perorganizuoti įprastą vidaus darbo tvarką ir dėti pastangas pateikti Sprendimo nuorašą anksčiau Apraše nustatyto termino. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, jog išsiunčiant Sprendimo nuorašą buvo veikiama pagal Aprašo reikalavimus, o ne tenkinamas ieškovės prašymas nuorašą atsiųsti greičiau, savaime nesudaro prielaidų abejoti Sprendimo surašymo laiku, t. y. nėra pakankama pripažinti, jog Sprendimo paskelbimo dieną nebuvo surašytas Aprašo reikalavimus atitinkantis motyvuotas Advokatų garbės teismo sprendimas. Pažymėtina, kad ypatingos skubos sužinoti Sprendimo motyvus ir gauti visą Sprendimo nuorašą atveju ieškovė turėjo galimybę atvykti į Sprendimo paskelbimą, tačiau šia teise nepasinaudojo.

96. Nurodytos išvados nepaneigia ieškovės pateiktas 2023 m. gruodžio 5 d. LRT kanale parodytos laidos įrašo fragmentas, kuriame užfiksuotame reportaže Advokatų garbės teismo pirmininkė komentuodama nurodė, jog ,,visas sprendimas su pilnais motyvais bus šalims išsiųstas per 14 dienų, tuomet gavę tokį sprendimą galės bylos dalyvaujantys asmenys, tiek pareiškėjas, tiek Teisingumo ministerija, tiek advokatas skųsti Vilniaus apygardos teismui per 30 d.“ (e. t. 3, b. l. 93-95). Nurodytas komentaras yra ne dėl šios bylos nagrinėjimo dalyku esančio Sprendimo. Be to, teismo nuomone, įvertinus komentaro turinį, nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad komentare leidžiama aiškiai suprasti, kad sprendimas priimtas ir paskelbtas ne visas ir ne su pilnais motyvais. Komentaro turinys atitinka Aprašo 61, 62, 64 punktus, pagal kuriuos, skelbiant sprendimą žodžiu paskelbiama rezoliucinė sprendimo dalis ir glaustai išdėstomi motyvai, sprendimo kopija išsiunčiama per 14 d. byloje dalyvavusiems asmenims, kurie turi teisę sprendimą skųsti. Komentare nėra plačiau pasisakoma dėl to, ar sprendimo nuorašas (ne)įteikiamas asmenims, atvykusiems į sprendimo paskelbimą žodžiu. Taip pat nėra pasisakoma dėl to, kada ir kokia apimti sprendimas surašomas. Ieškovo teiginiai dėl komentaro turinio, taip pat dėl įprastos Advokatų garbės teismo sprendimų skelbimo bei nuorašų siuntimo praktikos vertintini kaip apibendrintos ir subjektyvios ieškovės daromos prielaidos, nepagrindžiančios Sprendimo nesurašymo jo paskelbimo metu aplinkybių (CPK 185 straipsnis).

97. Taip pat nurodytos išvados nepaneigia ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyti teiginiai dėl to, jog atsakovė nepateikė teismo siūlytų papildomų duomenų, tam tikri duomenys nebuvo išreikalauti ir dėl to, ieškovės teigimu, buvo apsunkinta ieškovės teisė įrodinėti (e. t. 3, b. l. 108-110; 171-174; e. t. 4, b. l. 1-4). Bylos nagrinėjimo metu kilus klausimų dėl Sprendimą priėmusių Advokatų garbės teismo narių, taip pat dėl Sprendimo priėmimo bei paskelbimo momento ir turinio (t. y. to, ar Sprendimas buvo surašytas jo paskelbimo momentu), teismas aiškinosi aplinkybes, susijusias su atsakovės dokumentų valdymo sistemomis, techniniais sprendiniais tvarkant dokumentus ir dėl to siūlė teikti su tuo susijusius papildomus duomenis (2023 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio metu, 2023 m. gruodžio 22 d. teismo nutartimi). Atsakovė tam tikrus duomenis pateikė, dėl tam tikrų klausimų pateikė paaiškinimus, nurodydama, jog papildomų įrodymų / duomenų pateikti negali, nes jų nėra; paaiškino, jog Advokatų garbės teismas neturi elektroninės dokumentų valdymo sistemos, jog visus dokumentus elektronine forma tvarko referentas po bylos išnagrinėjimo ir Advokatų garbės teismo narių veiksmai su dokumentais el. forma nėra fiksuojami, įkėlimo į archyvą data nereiškia ir nefiksuoja dokumento gavimo ar parengimo datos, sistema nefiksuoja dokumentų peržiūrėjimo, dokumentai saugomi popieriniuose segtuvuose ir kt. (e. t. 3, b. l. 103-106; 147-148; 188-190; 191). Atsakovė pateikė duomenis, kuriuos galėjo pateikti – išrašą iš Advokatų garbės teismo bylų registracijos žurnalo apie ginčo drausmės bylą, ir paaiškino, kad Advokatų garbės teismo sprendimai nėra registruojami Lietuvos advokatūros DVS. Teismas nenustatė prielaidų pritarti ieškovės teiginiams, kad papildomų įrodymų atsakovė neteikė sąmoningai (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad drausmės bylai suteiktas numeris ir atsakovei pateikus Advokatų garbės teismo gautų / nagrinėjamų bylų registracijos žurnalo išrašą, nėra pagrindo spręsti, kad Sprendimo, kaip dokumento, apskaita tvarkyta netinkamai. Taip pat nepagrįsta, kaip dokumentų (ne)registravimas galėtų pagrįsti ieškovės teiginius dėl Aprašo 58 punkto reikalavimus atitinkančio Sprendimo surašymo momento, nes registravimo faktas neatspindi dokumento turinio.

98. Pabrėžtina, kad pagal Advokatūros įstatymo 55 straipsnį Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos. Sprendimo apskundimo terminą skaičiuojant nuo jo nuorašo įteikimo dienos, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju Sprendimo paskelbimas ir nuorašo išsiuntimas ieškovei Apraše nustatytu terminu būtų paveikęs ieškovės teises ar / ir teisėtus interesus.

99. Apibendrinant konstatuotina, jog nenustatyta Aprašo nuostatų pažeidimų, taip pat nėra pagrindo konstatuoti esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su Sprendimo paskelbimu ir ieškovės teisės jį skųsti įgyvendinimu. Dėl to ieškovės argumentais dėl netinkamo Sprendimo priėmimo bei paskelbimo grindžiamas ieškinio reikalavimas panaikinti Sprendimą atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

100. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys atmetamas, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tretieji asmenys bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl jų atlyginimas nepriteisiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

101. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

102. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nurodė, kad patyrė 3 968,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (e. t. 3, b. l. 70-73; 154-159; 192-195; e. t. 4, b. l. 51-54). Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktų sąskaitų turinį, paskaičiavęs teisinių paslaugų teikimo apimtį, trukmę pagal aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamus užpraėjusio ketvirčio vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualių įmonių), atstovės teiktų dokumentų skaičių, teismo posėdžių trukmę bei skaičių, byloje atliktų procesinių veiksmų skaičių, nustatė, jog atsakovės prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų užmokesčio dydžių. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsakovės atstovės rengtų procesinių dokumentų skaičių ir apimtį, dalyvavimą teismo posėdžiuose ir jų trukmę, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka ne tik nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, tačiau ir protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas priteisia atsakovei iš ieškovės 3 968,80 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu

103. Trečiasis asmuo E. D. pateikė prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu, nurodydamas, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas, nes yra skundžiamas ne Sprendimo turinys, o jo rezultatas, kuris yra palankus trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo nurodė esantis persekiojamas ieškovės, kuri piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes: Advokatų garbės teismo sprendimų skundimas nėra viena iš prokuratūros veiklos funkcijų, o dalyvaujant tokio pobūdžio bylose eikvojami mokesčių mokėtojų pinigai; Advokatų garbės teismo sprendimai ieškovės buvo apskųsti du kartus, abu kartus, šie sprendimai priimti trečiojo asmens atžvilgiu ir jų rezultatu nėra patenkintas tas pats asmuo, t. y. prokuroras J. L.; ieškinio motyvai iš esmės nesiskiria nuo 2020 m. pareikšto ieškinio; šiuo ieškiniu siekiama ne palankaus sprendimo ieškovei, o įbauginti trečiąjį asmenį ir užtikrinti, jog jis nebebūtų advokatu. Ieškovės veiksmai, reiškiant nepagrįstą ieškinį nesutinkant su Sprendimo rezultatu, rodo, kad ieškovė piktnaudžiauja civiliniu procesu.

104. Teismas atmeta šį trečiojo asmens prašymą, nenustatęs pagrindo konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių (CPK 95 straipsnis). Kreipimasis į teismą dėl, ieškovės nuomone, pažeistų teisių gynybos negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o byla nagrinėta teisme antrą kartą dėl to, jog buvo panaikintas pirmiau Advokatų garbės teismo priimtas sprendimas drausmės byloje. Be to, trečiojo asmens prašyme dėl baudos skyrimo iš esmės kartojami argumentai, kuriais jis grindė prašymą taikyti CPK 95¹ straipsnyje įtvirtintą procedūrą. Pastarasis trečiojo asmens prašymas buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo drausmės byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Priteisti atsakovei Lietuvos advokatūrai (j. a. k. 300099149) iš ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros (j. a. k. 288603320) 3 968,80 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.