Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo sprendimo drausmės byloje panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, advokatas E. D., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

24. Vilniaus apygardos prokuratūra 2019 m. vasario 26 d. raštu dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui E. D. Nr. 2.S-1232 kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą, aprašydama advokato veiksmus, elgesį ir pasisakymus Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-292-318/2018 ir prašydama advokatui už Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus kelti drausmės bylą.

25. Teisingumo ministras 2019 m. kovo 29 d. įsakymu dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui E. D. Nr. 1R-131 Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iškėlė advokatui drausmės bylą už tai, kad advokatas byloje savo pasisakymais, teismo posėdžių tvarkos pažeidimu, nepagarba teismui ir nekonkretizuotų ir neatitinkančių įstatymo nustatytų reikalavimų prašymų teikimu nesilaikė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Įsakymo 9 straipsnio 2 dalies bei 14 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Įsakyme konstatuota, kad Įsakyme nustatyta, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1A-292-318/2018:

25.1. Advokato teiginiai buvo nepagarbūs, nekorektiški ir viršijantys dalykinės kritikos ribas:

25.1.1. 2018 m. spalio 17 d. teismo posėdyje advokatas, teikdamas prašymą dėl teisėjų nušalinimo, kvestionavo bylos paskyrimą teisėjų kolegijai ir pažymėjo, kad kolegijos nariai paskirstyti „taip pat, aišku, ne be elektroninės bylų skirstymo sistemos pagalbos, subjektyviai, neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis paskirstant kolegijos narius ir, aišku, ne šališkais tarpiniais teisėjų kolegijos procesiniais sprendimais.“

25.1.2. 2018 m. spalio 17 d. teismo posėdyje, teikdamas nušalinimą prokurorui, advokatas nurodė, jog dėl „prokuroro G. T. šališkumo šiame baudžiamajame procese pagrįstų abejonių kilo ne kartą, bet ypač šio pareigūno šališkumas, baudžiamojo proceso normų ignoravimas ir nekompetencija pasireiškė po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtos 2018 m. balandžio 5 d. nutarties“, taip pat pažymėjo, kad prokuroras rodė aiškią savo profesinės kvalifikacijos stoką ir neteisėtai bei demonstruodamas teisinį nihilizmą siekė to, ko pagal galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį procesą negali būti.

25.1.3. 2018 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu advokatas į kolegijos pirmininkės prašymą išdėstyti nušalinimo prašymo esmę nurodė: ,,aš, gerbiamasis teisme, ne prokuroras, aš savo manymo nepagrįsto neteikiu.“

25.2. Advokato veiksmai buvo neprofesionalūs ir nedalykiški, neatitinkantys nustatytų advokatų profesinei veiklai elgesio standartų ir reikalavimų, negerbiantys kitų asmenų teisių:

25.2.1. 2018 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje advokatas nepaisė teisėjų pakartotinių prašymų atsisėsti. Teisėjų kolegijos pirmininkė pareiškė pastabą, nes gynėjas neklausė teisėjų kolegijos nurodymų. Kolegijos teisėjui paprašius kalbėti ramiau, be emocijų, advokatas nurodė: „čia ne emocijos, čia normali išraiška.“ Po pakartotinio kolegijos pirmininkės prašymo atsisėsti advokatas nurodė, kad 17 metų praktikuojantis teisininkas nesupranta proceso ir kad jį yra sodinę Vilniaus apygardos teismo teisėjos L. G., V. Š., bet joms jis nepakluso. Advokatas taip pat klausė, kad jei apeliaciniam teismui negalioja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, tai gal galioja standartai, patvirtinti Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2.) „Dėl rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų patvirtinimo“.

25.2.2. 2018 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu advokatas teismą informavo apie naują teismui pateiktą teisėjų kolegijos pirmininkės nušalinimo prašymą ir pažymėjo, kad „procesas vėl vyksta, nežinau, iš kurio galo. Kaip įvardinti, iš kurio galo vyksta procesas, nežinau, nes procesas yra aiškiai reglamentuotas BPK“ ir „jeigu čia pas jus teisme taip realiai vyksta, kad kolegija, pradedanti posėdį, nežino, kokie dokumentai į bylą gauti, tai čia jau ne procesas, o buitinis procesas.“. Advokatas buvo įspėtas apie rodomą nepagarbą teismui, teisėjas turėjo priminti, kad ,,advokatas neturėtų kalbėti pakeltu tonu“, kad „advokatas, purtydamas galvą ir pakeldamas toną, situacijos nepakeis, kad jis, kaip teisininkas, turėtų reaguoti, kaip priklauso pagal procesą. Bendru sutarimu reikia sutarti, kad procesas vyktų sklandžiai, be pakelto tono“, taip pat, kad advokatas ,,ramiai užduotų klausimus ir nenurodinėtų teisėjų kolegijai“.

25.2.3. 2018 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje advokatas nuolat neklausė kolegijos patvarkymų ir taip rodė nepagarbą teismui bei kalbėjo pakeltu tonu. Kolegijos pirmininkė įspėjo advokatą, kad jis gali būti nušalintas nuo bylos. Į tokį įspėjimą advokatas nurodė, kad informuoja pirmininkę, jog yra kreipęsis į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką, prašydamas inicijuoti kolegijos pirmininkei neeilinę atestaciją už tai, kad pažeidžiami BPK reikalavimai.

25.3. Advokato veiksmai, teikiant prašymus nušalinti teismą ir prokurorą bei prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, buvo nesąžiningi ir neprofesionalūs:

25.3.1. 2018 m. lapkričio 6 d. posėdžio metu teisėjų kolegijos pirmininkė turėjo paaiškinti advokatui, jog prašymus jis turi pagrįsti, bet dėstyti teorijos nereikia, prašė konkretizuoti prašymus, nevilkinti bylos nagrinėjimo laiko.

25.3.2. Advokatas pareiškimus dėl teisėjo nušalinimo turėtų itin kruopščiai apsvarstyti ir atsakingai nurodyti tokio pobūdžio kreipimosi argumentus, šį institutą naudoti išimtiniais atvejais, kad nebūtų sudaroma iliuzija, jog šiuo veiksmu ketinama vilkinti bylos procesą ar kitaip piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

26. Advokatų garbės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. posėdžio protokole fiksuota, kad posėdyje dalyvavo Advokatų garbės teismo nariai J. S. (posėdžio pirmininkas), J. Č., J. U. (pranešėjas) ir D. T.. Posėdžio metu advokatas teikė paaiškinimus, atsakė į Advokatų garbės teismo klausimus; taip pat paaiškinimus teikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovė, atsakė į klausimus. Prie drausmės bylos prijungti papildomi dokumentai, atidėtas sprendimo drausmės byloje priėmimas ir paskelbimas 2020 m. sausio 21 d. posėdžiui.

27. Advokatų garbės teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu drausmės byloje Nr. E20/2019, susidedantis iš teismo narių J. S. (posėdžio pirmininkas), J. U. (pranešėjas), J. K. ir J. Č., nusprendė nutraukti advokatui iškeltą drausmės bylą, nenustatęs drausminės atsakomybės pagrindo.

28. Ieškovė 2020 m. vasario 19 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama panaikinti Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą.

29. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2568-912/2021 bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

30. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1140-1120/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį paliko nepakeistą.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

32. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2568-912/2021 atmetė ieškovės ieškinį.

33. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-498-407/2022 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkino: panaikino Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. spendimą, kuriuo nutraukta advokatui E. D. iškelta drausmės byla Nr. E20/2019.

34. Advokatų garbės teismo 2019 m. spalio 11 d. posėdžio protokole fiksuota, kad posėdyje dalyvavo Advokatų garbės teismo nariai J. S. (posėdžio pirmininkas), J. Č., J. U. (pranešėjas) ir D. T.. Protokole užfiksuota, kad posėdžio metu advokatas teikė paaiškinimus ir atsakė į Advokatų garbės teismo klausimus, taip pat į klausimus atsakė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovė. Advokatas įpareigotas pateikti papildomus įrodymus, drausmės bylos nagrinėjimas atidėtas 2019 m. gruodžio 9 d. posėdžiui.

35. Advokatų garbės teismo 2023 m. balandžio 20 d. posėdžio protokole fiksuota, kad posėdyje dalyvavo Advokatų garbės teismo nariai D. F.-Norvaišienė (posėdžio pirmininkė ir pranešėja), L. A., A. I.. Protokole fiksuota, kad advokatas tinkamai informuotas apie posėdį, bet į jį atvyko posėdžiui baigiantis; dalyvavo pareiškėjos ir teisingumo ministerijos atstovai, kurie teikė paaiškinimus. Bylos nagrinėjimas atidėtas, kitas posėdis paskirtas 2023 m. birželio 20 d.

36. Advokatų garbės teismo 2023 m. birželio 20 d. posėdžio protokolas ir 2023 m. gruodžio 18 d. pareiškimas dėl rašymo apsirikimo 2023 m. birželio 20 d. posėdžio protokole fiksuoja, kad posėdyje dalyvavo Advokatų garbės teismo nariai D. F.-Norvaišienė (posėdžio pirmininkė ir pranešėja), D. T., L. A., A. I.. Posėdyje teikė paaiškinimus advokatas, pareiškėjos atstovas, Teisingumo ministerijos atstovė. Advokatų garbės teismas nusprendė sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti kitam Advokatų garbės teismo posėdžiui, kuris vyks 2023 m. rugpjūčio 29 d.

37. Lietuvos advokatūros referentė 2023 m. rugpjūčio 1 d. el. laišku pranešė ieškovės atstovui, kad Advokatų garbės teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. posėdyje 10.00 val. priims ir paskelbs sprendimą drausmės byloje. Laiške taip pat prašoma informuoti el. paštu, jei ieškovės atstovas pageidauja dalyvauti Advokatų garbės teismo posėdyje nutarimo paskelbime, ir atvykti nurodytu laiku. Informuojama, kad tokio pageidavimo nepareiškus, advokatui priimto sprendimo nuorašas, o pareiškėjui pranešimas bus išsiųstas Lietuvos advokatūrai nurodytu kontaktiniu el. pašto adresu Drausmės bylų nagrinėjimo apraše nustatyta tvarka.

39. Advokatų garbės teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d., susidedantis iš teismo narių D. F.-Norvaišienės (posėdžio pirmininkė ir pranešėja), L. A. ir A. I., uždarame žodiniame posėdyje išnagrinėjo drausmės bylą iš naujo ir nusprendė nutraukti drausmės bylą, nes nėra drausminės atsakomybės pagrindo.

42. Atsakovės atstovė 2023 m. rugpjūčio 31 d. el. laišku informavo, kad Advokatų garbės teismas priėmė ir paskelbė sprendimą minimoje drausmės byloje ir nusprendė nutraukti drausmės bylą, nes nėra drausminės atsakomybės pagrindo. Taip pat nurodė, kad sprendimo nuorašas ieškovei bus išsiųstas ieškovės nurodytais el. pašto adresais per 14 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo.

43. Lietuvos advokatūros referentė 2023 m. rugsėjo 12 d. el. laiškais išsiuntė Advokatų garbės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir ieškovei (pareiškėjai) ieškovės nurodytais el. pašto adresais.

44. Pagal Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalį, advokatui už šio įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras (Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 2 dalis). Advokatūros įstatymo 53 straipsnyje įtvirtinta, kad drausmines nuobaudas advokatams skiria Advokatų garbės teismas.

45. Pagal Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 4 dalį, advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką teisingumo ministras skelbia Teisės aktų registre. Advokatų drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2020 m. rugpjūčio 28 d. visuotiniame advokatų susirinkime ir paskelbtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1R-321 (Aprašas).

46. Aprašo 56 punkte nustatyta, kad Advokatų garbės teismas drausmės bylą iš esmės išsprendžia priimdamas sprendimą. Advokatų garbės teismas nėra varžomas Advokatų tarybos sprendime ar teisingumo ministro įsakyme iškelti drausmės bylą nurodyto teisinio pagrindo. Priimdamas sprendimą, Advokatų garbės teismas įvertina advokato kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir galiojančias advokatui paskirtas drausmines nuobaudas. Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos (Advokatūros įstatymo 55 straipsnis).

Dėl drausmės bylos esmės (ne)atskleidimo ir Sprendimo motyvų (ne)pakankamumo

47. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Sprendimą, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog Sprendimas yra nemotyvuotas. Teismas pažymėjo, kad Sprendimą sudarė visos jo sudėtinės dalys (nustatytos Aprašo 58 punkte), Sprendimas buvo motyvuotas, jame pasisakyta dėl Įsakyme nurodytų faktinių aplinkybių ir įvertintas Įsakyme aptartas advokato elgesys, jo pasisakymai, tonas bei teikti prašymai.

49. Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas. Advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai; savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų (2 dalis). Pagal Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 5 punktą advokato veikla, be kitų, grindžiama lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimo principu.

50. Lietuvos advokatų etikos kodekso II skyriuje (5–14 straipsniai) detalizuojami pagrindiniai Advokatūros įstatymo 5 straipsnyje įtvirtini ir nustatomi papildomi advokatų veiklos bei elgesio principai. Šio kodekso 6 straipsnyje, kuriame yra aptartas advokato sąžiningumo ir nepriekaištingo elgesio principo turinys, nurodyta, kad advokato profesinė garbė ir sąžiningumas yra tradicinės vertybės, kurių laikymasis yra advokato profesinė pareiga ir būtinoji sąlyga priklausyti advokatų korporacijai (1 dalis). Advokatui draudžiami veiksmai ar elgesys, kurie nesuderinami su sąžiningumu, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis ir (ar) menkina visuomenės pasitikėjimą advokatais, pažeidžia Lietuvos advokatūros reputaciją ar žemina advokato profesijos vardą (5 dalis). Pagal kodekse įtvirtintą advokato kompetencijos ir pareigingumo principą advokatas, be kita ko, visada privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai (Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalis).

51. Advokatūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Šioje įstatymo normoje, garantuojant advokatų nepriklausomybę, kartu nustatomos jų nepriklausomybės ribos. Jos įtvirtintos ne tik Advokatūros įstatyme tiesiogiai, bet ir kituose teisės aktuose, kurių taip pat turi laikytis Lietuvos advokatūra įgyvendindama Advokatūros įstatymą bei advokatūros organų priimtus aktus, pvz., Advokatūros įstatus, Advokatų etikos kodeksą ir kt. Jeigu sprendimas yra priimtas advokatūros organo, tai nereiškia, kad tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nesaisto bendrieji teisės principai. Advokatų garbės teismo sprendimas gali būti skundžiamas teismui (Advokatūros įstatymo 55 straipsnis). Asmens teisė kreiptis į teismą dėl taikytos poveikio priemonės suponuoja teismo pareigą patikrinti jos taikymo pagrįstumą ir teisėtumą. Jeigu nebūtų visapusiškai tiriamas ir vertinamas Advokatų garbės teismo taikytų poveikio priemonių teisėtumas ir pagrįstumas, būtų pažeistas visuotinai pripažintas principas ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo taip pat reiškia jos gynimą ne formaliai, bet realiai ir veiksmingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2007, 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2015)

52. Teisėjų kolegija, vertindama byloje esančių duomenų visumą ir atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kuriomis pritarta Advokatų garbės teismo Sprendimui trečiojo asmens advokato E. D. veiksmus nepripažinti profesinės etikos pažeidimu.

53. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-498-40/2022 panaikino Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą, kuriuo nutraukta advokatui E. D. iškelta drausmės byla Nr. E20/2019, nenustačius drausminės atsakomybės pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad: 1) Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendime drausmės byloje Nr. E20/2019 iš esmės nieko nepasisakyta dėl teisingumo ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 1R-131 nurodytų konkrečių drausmės bylos advokatui E. D. iškėlimo pagrindų; 2) sprendimo motyvuojamojoje dalyje abstrakčiai nurodoma apie advokato profesinei veiklai keliamus didesnius elgesio standartus, Advokatūros įstatyme ir Lietuvos advokatų etikos kodekse nustatytus reikalavimus, nesusiejant jų su konkrečiais teisingumo ministro įsakyme nurodytais advokato E. D. teiginiais ir veiksmais, neįvertinant šių teiginių ir veiksmų (ne)atitikimo minėtiems elgesio standartams ir reikalavimams; 3) sprendimo motyvuojamojoje dalyje taip pat nurodomi Advokatų garbės teismo posėdžio metu duoti advokato paaiškinimai, tačiau argumentuotai nepagrindžiama, kodėl Advokatų garbės teismas vadovaujasi šiais paaiškinimais kaip sudarančiais pagrindą nutraukti drausmės bylą; 4) sprendime konstatuota, kad teismo posėdžių garso įrašai patvirtino baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvusią darbinę įtampą, kuri atsirado dar ir dėl to, jog per teismo ekspediciją advokato pateikti rašytiniai prašymai nebuvo laiku perduoti teismui, taip pat kilo klausimai dėl BPK normų taikymo. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendime drausmės byloje Nr. E20/2019 nenurodytam, kaip šios aplinkybės paneigia teisingumo ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 1R-13 nurodytus pažeidimus, nes jokie konkretūs advokato teiginiai ir veiksmai, nurodyti teisingumo ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 1R-13, Advokatų garbės teismo sprendime iš esmės nėra įvertinti, dėl jų teisinio kvalifikavimo motyvuotai nepasisakyta, neaptartos visos reikšmingos aplinkybės, todėl drausmės bylos esmė liko neatskleista.

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisingumo ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 1R-13 nurodytus advokato E. D. pažeidimus ir Advokatų garbės teismo Sprendimą, neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad Sprendimas yra nemotyvuotas. Priešingai, Advokatų garbės teismas, pakartotinai nagrinėdamas teisingumo ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 1R-13, nurodytas advokato E. D. profesinei etikai keliamų reikalavimų pažeidimus, juos vertino išdėstydamas atskiromis grupėmis, ir konstatavo, kad:

54.1. „nėra pagrindo teigti, kad Advokatas, teikdamas prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, elgėsi nesąžiningai ir neprofesionaliai. Paaiškėjus, kad teisėjų kolegija paskirta nenaudojant elektroninės teisėjų atrankos procedūros, Advokatas turėjo teisę pateikti prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 241 straipsnis ir 323 straipsnio 2 dalis atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalį. Šie Advokato prašymai buvo paremti jo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Tokiais veiksmais Advokatas realizavo savo ir jo ginamojo teisę bei vykdė savo, kaip gynėjo baudžiamojoje byloje pareigą. Vien tas faktas, kad prašymai buvo teismų atmesti, neįrodo Advokato nesąžiningumo ir neprofesionalumo. Atvirkščiai, apie Advokato galimą nesąžiningumą ir neprofesionalumą galėtų būti kalbama tuomet, jei Advokatas vengtų vykdyti savo pareigas, tame tarpe ir pareigą baudžiamojoje byloje panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus tam, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą“ (Sprendimo 31 punktas).

54.2. „<...> teismo posėdžiuose Advokatas tiesmukai ir aštriai išsakė pastabas ir savo nuomonę dėl bylos eigos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso aiškinimo ir teisėjų priimtų sprendimų bei veiksmų, tačiau bendraudamas su teismu, Pareiškėju ir kitais bylos dalyviais Advokatas neperžengė mandagaus ir pagarbaus bendravimo ir dalykinės kritikos ribų. Advokato pateikti paaiškinimai neleidžia abejoti, kad jis nesiekė įžeisti ar pažeminti Teismą ir Pareiškėją, tačiau gynė savo ginamąjį. Drausmės byloje nėra duomenų, kad aptariamos baudžiamosios (teisėjų kolegijos pastaba – baudžiamosios bylos) teisėjų kolegija paskirta naudojant elektroninę teisėjų atrankos procedūrą. Advokatų garbės teismas sprendžia, kad Advokatas teisėtai ir pagrįstai iškėlė klausimą dėl teisėjų kolegijos sudarymo, Advokatas nepažeidė Advokatūros įstatymo ir Etikos kodekso reikalavimų, iškėlęs abejones dėl prokuroro šališkumo ir jo teiktų prašymų nepagrįstumo“. (Sprendimo 36-37 punktai).

54.3. „Advokatas, nors ir emocingai reagavo į liudytojo atsakymus ir teismo pašalintus klausimus, bet vis dėlto šiuo konkrečiu atveju nesusitapatino su savo klientu, neperžengė advokato, kaip gynėjo, padorumo, sąžiningumo, dalykiškumo ir profesionalumo ribų. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjusi kolegija, nors ir ne kartą reiškė Advokatui įspėjimus dėl jo reakcijų liudytojo apklausos metu, bet, pasibaigus posėdžiui, nesikreipė į Advokatų tarybą drausmės bylai inicijuoti“. (Sprendimo 42 punktas).

54.4. „Advokato išsakyta kritika pagal jos išraiškos formą ir būdą yra aštri, bet negali būti pagrindas persekioti ją išsakiusį Advokatą. Išklausius teismo posėdžių garso įrašus pastebėtina, kad Advokato tonas yra pakilus tiek bendraujant su teismu, tiek garsinant prašymų tekstus. Todėl, Advokatų garbės teismo vertinimu, Advokato balso intonacija yra susijusi su jo individualia kalbėjimo maniera, balso tembru ir dideliu noru įtikinti teismą jo teikiamų prašymų pagrįstumu. Advokatų garbės teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad, dalis teismo posėdžio metu Advokato teikiamų prašymų, nors iš pradžių teismo buvo atmetami, galiausiai būdavo tenkinami. Tokia situacija leidžia manyti, kad teismo veiksmai ir Advokato pastangos bei atkaklus nuolatinis įtikinėjimas dėl jo prašymų pagrįstumo galėjo sukelti nereikalingą įtampą, dėl kurios Advokato balso tonas ir/ar įsijautimas galėjo skambėti kaip šiek tiek perdėta emocija, tačiau aptariamas Advokato elgesys negali būti laikomas dalykiškumo, diskretiškumo ir pagarbos reikalavimų nesilaikymu.“ (Sprendimo 43 punktas).

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, Advokatų garbės teismas Sprendime atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-498-407/2022 nurodytus motyvus ir tinkamai motyvavo sprendimą nutraukti drausmės bylą advokato E. D. atžvilgiu. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, jog Advokatų garbės teismas pažeidė Advokatūros įstatymo ar Aprašo nuostatas, nepaneigė aplinkybės, kad Sprendime buvo pasisakyta dėl teisingumo ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 1R-13 nurodytų advokato E. D. pažeidimų, todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog Sprendimas yra nemotyvuotas ir priimtas neatskleidus drausmės bylos esmės.

Dėl Advokatų garbės teismo narės (ne)šališkumo

56. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Advokatų garbės teismo narė D. T. dalyvavo Advokatų garbės teismo 2019 m. spalio 11 d. ir 2019 m. gruodžio 9 d. posėdžiuose drausmės bylą nagrinėjant Advokatų garbės teisme pirmą kartą, tačiau 2020 m. sausio 21 d. Advokatų garbės teismo sprendimo priėmime nedalyvavo ir šio sprendimo nepasirašė. Taip pat D. T. dalyvavo Advokatų garbės teismo 2023 m. birželio 20 d. posėdyje drausmės bylą nagrinėjant Advokatų garbės teisme antrą kartą, tačiau 2023 m. rugpjūčio 29 d. Advokatų garbės teismo sprendimo priėmime taip pat nedalyvavo ir šio sprendimo nepasirašė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė Advokatų garbės teismo narės šališkumo, nes D. T. nedalyvavo nei priimant Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą, nei 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą, nė vieno iš šių sprendimų nepasirašė ir juos priimant nebalsavo, todėl ši Advokatų garbės teismo narė nelaikytina priėmusia (dalyvavusia priimant) nė vieną iš sprendimų ginčo drausmės byloje.

57. Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas nepasisakė dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, kurių visuma buvo įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su D. T. nešališkumu, tuo pačiu nešališko ir objektyvaus drausmės bylos išnagrinėjimo ir Sprendimo priėmimo, neišklausė ieškovės, neatskleidė bylos esmės bei nepagrįstai padarė išvadą, kad Advokatų garbės teismo narė buvo nešališka. Teisėjų kolegija, kaip visiškai deklaratyvius atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nenurodo objektyvių argumentų ir nepateikia duomenų, kurie patvirtintų, kad D. T. pakartotinai dalyvavo priimant Sprendimą. Šios nutarties 34-39 punktuose nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad D. T. dalyvavo Advokatų garbės teismo 2019 m. spalio 11 d. ir 2019 m. gruodžio 9 d. posėdžiuose drausmės bylą nagrinėjant Advokatų garbės teisme pirmą kartą. Nors D. T. dalyvavo Advokatų garbės teismo 2023 m. birželio 20 d. posėdyje drausmės bylą nagrinėjant Advokatų garbės teisme antrą kartą, tačiau Sprendimo priėmime nedalyvavo ir Sprendimo nepriėmė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog advokato E. D. drausmės bylą išnagrinėjo ir Sprendimą priėmė šališka Advokatų garbės teismo narė, nes D. T. po dalyvavimo Advokatų garbės teismo 2023 m. birželio 20 d. posėdyje, nusišalino nuo tolesnio drausmės bylos nagrinėjimo.

Dėl Advokatų garbės teismo Sprendimo priėmimo bei paskelbimo

59. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Aprašo nuostatos, reglamentuojančios Advokatų garbės teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą, nuorašo išsiuntimą, nebuvo pažeistos, nes į Sprendimo paskelbimą nustatytu laiku nebuvo atvykusių asmenų, o Sprendimo nuorašas drausmės bylos dalyviams išsiųstas nepažeidžiant Aprašo 62 punkto nuostatų.

61. Pagal Aprašo 60 punktą, Advokatų garbės teismo sprendimas priimamas ir paskelbiamas tą pačią dieną, kai buvo išnagrinėta byla. Atsižvelgdamas į išnagrinėtos drausmės bylos sudėtingumą ir apimtį, Advokatų garbės teismas gali atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą iki kito Advokatų garbės teismo posėdžio. Aprašo 61 punkte nustatyta, kad skelbiant sprendimą Advokatų garbės teismo posėdyje visų Advokatų garbės teismo narių dalyvavimas nebūtinas. Sprendimą gali paskelbti vienas Advokatų garbės teismo narys. Žodžiu paskelbiama rezoliucinė sprendimo dalis ir glaustai išdėstomi motyvai. Pagal Aprašo 62 punktą, sprendimo kopija ne vėliau kaip per 14 dienų po sprendimo paskelbimo išsiunčiama advokatui, kurio drausmės byla buvo išnagrinėta, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kai drausmės byla buvo iškelta teisingumo ministro įsakymu. Pareiškėjui siunčiamas sprendimo nuorašas. Esant duomenims, kuriuos reikia nuasmeninti ar esant kitiems neskelbtiniems duomenims, siunčiamas nuasmenintas sprendimo nuorašas, kuriame tie duomenys yra nuasmeninti ar kitaip neatskleidžiami.

62. Šios nutarties 37-44 punktuose nustatyta, kad atsakovės darbuotoja 2023 m. rugpjūčio 1 d. el. laišku pranešė ieškovės atstovui, kad Advokatų garbės teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. posėdyje 10.00 val. priims ir paskelbs sprendimą drausmės byloje, tačiau ieškovės atstovas 2023 m. rugpjūčio 2 d. el. laišku informavo, kad Advokatų garbės teismo posėdyje nutarimo paskelbime nedalyvaus, ir paprašė procesinį sprendimą atsiųsti el. paštu. Advokatų garbės teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nutraukti drausmės bylą, nes nėra advokato E. D. drausminės atsakomybės pagrindo. Ieškovės atstovui 2023 m. rugpjūčio 29 d. el. laišku paprašius atsiųsti sprendimą susipažinimui, atsakovės atstovė informavo apie priimtą Sprendimą ir nurodė, kad Sprendimas ieškovei bus išsiųstas per 14 dienų nuo Sprendimo paskelbimo dienos (Sprendimas ieškovei buvo išsiųstas 2023 m. rugsėjo 12 d. el. laišku, t. y. per nustatytą 14 dienų terminą nuo Sprendimo priėmimo.

Dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą

65. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžtas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais ji kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Tikrinant teisinį argumentavimą vertinama, ar byla nagrinėjama pagal galiojančią teisę (CPK 3 straipsnis).

66. Nagrinėjamu atveju ieškovė nei nagrinėjant bylą dėl Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo, nei šią bylą, ieškinyje, pateiktame pirmosios instancijos teismui dėl Advokatų garbės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo, priimto pagal Aprašo tvarką (procedūrą), nenurodė aplinkybių bei nekėlė klausimo dėl Aprašo (ar Aprašo 62 punkto) atitikties Konstitucijai, įstatymui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiam teisės aktui, tokį klausimą iškėlė apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija, nusprendžia, kad šiuo atveju ieškovės naujai pateiktos aplinkybės bei pateiktas prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą peržengia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (CPK 306 straipsnio 2 dalis), todėl vien dėl šios priežasties negali būti svarstomas ir yra atmestinas.

67. Kita vertus, sutiktina su advokato E. D. atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvacija, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra kompetentingas nagrinėti Aprašo 62 punkto atitikties Konstitucijai. Įstatymo ar teisės akto atitiktį Konstitucijai kompetenciją nagrinėti (vykdyti kontrolę) turi tik Konstitucinis teismas (CPK 3 straipsnio 3-4 dalys). Pagal teisinę galią Aprašas priskirtinas norminiam aktui, kurio kontrolę vykdyti kompetenciją turėtų administracinis teismas. Teisėjų kolegijai taip pat nenustačius aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad 2020 m. spalio 5 d. priimto teisės akto nuostata (analogiška nuostata taip pat buvo įtvirtinta Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos apraše, patvirtintame 2016 m. balandžio 22 d. visuotiniame advokatų susirinkime ir paskelbtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-137 (aktuali redakcija iki 2020 m. spalio 6 d.)) dėl termino prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, nėra pagrindo kreiptis į administracinį teismą.

68. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės apskųsto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

69. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

70. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neatlyginamos, tačiau šalims atlyginamos jų patirtos išlaidos už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą. Atsakovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nurodė patyrusi 2 420 Eur atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, todėl jos priteistinos iš ieškovės. Tretieji asmenys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės kartu su 2024 m. rugsėjo 23 d. prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktą teisinių paslaugų ataskaitą, konstatuoja, kad yra pagrindas priteisti atsakovei iš ieškovės 2 420 Eur išlaidas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

71. Rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, sudaro 1,3 koeficiento Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis).

72. Apskaičiavus aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. IV ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, sudaro 2 743,39 Eur (2 110,30 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovės apeliacinės instancijos teisme prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžių, todėl yra priteistinos atsakovei iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti Lietuvos advokatūrai, juridinio asmens kodas 300099149, iš ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros, juridinio asmens kodas 288603320, 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.