- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- e2-1140-1120/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Lietuvos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo; tretieji asmenys: advokatas E. D. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos prokuratūra (toliau – ieškovė) prašė teismo panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą drausmės byloje (toliau – ir Advokatų garbės teismo sprendimas). Nurodytu sprendimu Advokatų garbės teismas nutraukė advokatui E. D. iškeltą drausmės bylą, nes nenustatė drausminės atsakomybės pagrindo.
Atsiliepimas
2. Lietuvos advokatūra (toliau – atsakovė) atsiliepime į ieškinį prašė nutraukti civilinę bylą arba atmesti ieškinį, jeigu teismas nepatenkins prašymo nutraukti bylą. Atsakovės nuomone, ši byla nenagrinėtina teisme, nes ieškovei nesukels materialiųjų teisinių padarinių – prašomas panaikinti Advokatų garbės teismo sprendimas nepažeidžia ieškovės teisių ir teisėtų interesų, kurių gynyba teisme garantuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje.
3. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį prašė patenkinti ieškinį. Trečiasis asmuo advokatas E. D. nepateikė atsilepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė teisingumo ministrui prašymą iškelti drausmės bylą advokatui E. D.. Teisingumo ministras 2019 m. kovo 29 d. įsakymu iškėlė nurodytam advokatui drausmės bylą už tai, kad advokatas Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje teikė neetiškus pasisakymus, pažeidė teismo posėdžių tvarką, negerbė teismo, teikė nekonkrečius ir įstatymo reikalavimų neatitinkančius prašymus, todėl nesilaikė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Advokatų garbės teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu nutraukė advokatui iškeltą drausmės bylą, nes nenustatė drausminės atsakomybės pagrindo.
3. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 55 straipsnį, Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos. Nurodyta įstatymo nuostata turi būti aiškinama taip, kad tik advokatas ar advokato padėjėjas, dėl kurio iškelta drausmės byla ir kurioje Advokatų garbės teismas priėmė atitinkamą sprendimą, turi teisę apskųsti šį sprendimą. Advokatų garbės teismo sprendimas turi įtakos advokato ar advokato padėjėjo, kuriam iškelta drausmės byla, materialiosioms teisėms ir pareigoms (Advokatūros įstatymo 53 straipsnis). Advokatų garbės teismo sprendimas neturi įtakos kitų asmenų, taip pat ir tų, kurių iniciatyva iškelta drausmės byla advokatui ar advokato padėjėjui, materialiosioms teisėms ir pareigoms. Dėl to tinkamas subjektas, turintis teisę pareikšti ieškinį dėl Advokatų garbės teismo sprendimo, priimto advokato ar advokato padėjėjo drausmės byloje, panaikinimo yra būtent šis advokatas ar advokato padėjėjas.
4. Teismas nurodė, kad ginčo dalykas civilinėje byloje gali būti tik toks Advokatų garbės teismo priimtas sprendimas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisinius padarinius. Įvertinęs ieškovės ieškinio turinį, formuojamą teismų praktiką, Advokatūros įstatymo 55 straipsnio formuluotę ir prasmę, teismas konstatavo, kad Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimas, kuriuo advokatui E. D. nutraukta drausmės byla, nesusijęs su ieškovės materialiosiomis teisėmis ar pareigomis, įstatymų saugomais ieškovės interesais. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamas Advokatų garbės teismo sprendimas nesusijęs su ieškovės teisėmis ir pareigomis, nesukelia jai objektyvių teisinių padarinių, ieškovė neturi teisės skųsti tokio sprendimo teismui. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje keliamas reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, civilinė byla nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
1. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai rėmėsi Advokatūros įstatymo 55 straipsniu, netaikė ir sprendime nepateikė motyvų dėl Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalies, kuri nustato bendrąją taisyklę skundžiant Lietuvos advokatūros organų, įskaitant Advokatų garbės teismo, sprendimus. Remiantis teismų praktikoje suformuotomis taisyklėmis, Advokatūros įstatymo 55 straipsnyje yra įtvirtina tik specialioji teisės norma Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatytos bendrosios teisės normos atžvilgiu. Tai reiškia, kad asmeniui, kurio pateikto skundo pagrindu advokatui iškelta drausmės byla, su ieškiniu kreipiantis į teismą dėl Advokatų garbės teismo sprendimo, turėtų būti taikoma Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalis.
1.2. Teismas neįvertinęs teismų praktikos, nepagrįstai pripažino ieškovę nesuinteresuota šioje civilinėje byloje. Ieškovės suinteresuotumą, skundžiant Advokatų garbės teismo sprendimą, pagrindžia tai, kad baudžiamajame procese valstybės kaltinimą palaikė prokuroras, o advokato teiginiai, kurie buvo nepagarbūs, nekorektiški bei viršijantys dalykinės kritikos ribas, ir advokato veiksmai, kurie buvo neprofesionalūs ir nedalykiški, neatitinkantys nustatytą advokatų profesinei veiklai elgesio standartų ir reikalavimų, buvo nukreipti į prokurorą ir jo vykdomas funkcijas. Advokato teiginiai ir veiksmai, kuriais buvo parodyta nepagarba teismui ir prokurorui, ne tik diskreditavo teisingumo vykdymo procesą prieš kitus buvusius salėje asmenis (nuteistąjį, liudytojus, žurnalistę), bet kartu trikdė nepagrįstai apsunkinant teismo ir valstybės kaltinimą palaikančio prokuroro funkcijų vykdymą.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime trečiasis asmuo Teisingumo ministerija prašo atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
2.1. Galbūt neteisėtas ir neetiškas trečiojo asmens advokato E. D. elgesys baudžiamajame procese buvo nukreiptas taip pat ir prieš valstybinį kaltinimą palaikiusį Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorą, apsunkino prokuroro funkcijų atlikimą. Todėl ieškovė turi suinteresuotumą, kad advokato drausmės byla, iškelta pagal jos pareiškimą būtų išnagrinėta tinkamai, o sprendimas advokatui taikyti ar netaikyti drausminę atsakomybę būtų teisėtas ir pagrįstas.
2.2. Skundžiamoje teismo nutartyje nepateikta priežasčių, dėl kurių ieškovės ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme, nors kitų asmenų analogiški ar panašūs ieškiniai yra nagrinėjami tos pačios ir aukštesnės instancijos teismuose.
2.3. Teisės normos, reglamentuojančios Advokatų garbės teismo sprendimų apskundimą negali būti aiškinamos taip, kad būtų paneigta suinteresuotų asmenų teisė skųsti šiuos sprendimus ir taip įgyvendinti Advokatūros savivaldos organų veiklos kontrolę. Jeigu suinteresuoto asmens, kuris inicijavo advokato drausminės bylos iškėlimą, teisė skųsti Advokatų garbės teismo sprendimą nėra tiesiogiai įvardinta įstatymuose, teismas turėtų užpildyti šią teisės spragą. Tuo labiau, kad kitose bylose teismai priima nagrinėti tokių asmenų ieškinius dėl Advokatų garbės teismo sprendimų. Nors advokatų savivalda turi teisę pati spręsti advokatų veiklos atitikimo įstatymams klausimus, tačiau kartu turi egzistuoti veiksmingas šios savivaldos kontrolės mechanizmas. Priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos advokatų nebaudžiamumui.
3. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
3.1. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-393-943/2020 nurodė, kad Advokatų tarybos procedūrinis sprendimas, priklausomai nuo jo rezultato, gali turėti įtakos tik advokato, kurio drausminės atsakomybės klausimas keliamas, teisėms ir pareigoms, bet neturi teisinės reikšmės ieškovės teisėms ar pareigoms. Nors paminėta nutartis priimta byloje, kurioje buvo ginčijamas ne Advokatų garbės teismo sprendimas, bet Advokatų tarybos sprendimas neiškelti advokatui drausmės bylos, abejais atvejais teisinis rezultatas yra toks pats: advokatų savivaldos institucijos sprendimu konstatuota, kad nėra pagrindo taikyti advokatui drausminę atsakomybę. Taigi, sprendžiant dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti vadovaujamasi paminėta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-393-943/2020.
3.2. Nėra pagrindo atsižvelgti į ieškovės nurodytus teismų procesinius sprendimus, kadangi po atskirajame skunde cituojamų teismų nutarčių priėmimo pasikeitė teismų praktika bylose, kuriose buvo nagrinėjami advokatų drausminės atsakomybės klausimai. Kasacinis teismas yra suformavęs naują praktiką, pagal kurią Advokatų tarybos sprendimas iškelti advokatui drausmės bylą nenagrinėtinas teisme, nes tik Advokatų garbės teismo priimtas sprendimas iš esmės realiai turi įtakos advokato teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-687/2018).
Šalies argumentai
3.3. Ieškovės teiginiai nepagrindžia jos materialinio teisinio suinteresuotumo byloje, t. y., kad, jeigu byla pagal jos ieškinį būtų išnagrinėta iš esmės, būtų modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) ieškovės subjektinės teisės ar pareigos. Ieškovė neturi reikalavimo teisės ginčyti Advokatų garbės teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimą, ji tik siekia, kad būtų konstatuoti advokato E. D. neetiški veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
2. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
13. Nustatyta, kad ieškovė pateikė teisingumo ministrui prašymą iškelti drausmės bylą advokatui E. D.. Teisingumo ministras 2019 m. kovo 29 d. įsakymu iškėlė nurodytam advokatui drausmės bylą už tai, kad advokatas Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje teikė neetiškus pasisakymus, pažeidė teismo posėdžių tvarką, negerbė teismo, teikė nekonkrečius ir įstatymo reikalavimų neatitinkančius prašymus, todėl nesilaikė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Advokatų garbės teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu nutraukė advokatui iškeltą drausmės bylą, nes nenustatė drausminės atsakomybės pagrindo. Ieškovė 2020 m. vasario 19 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį, kuriuo prašė panaikinti Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą. Vilniaus apygardos teismas ieškinį priėmė, tačiau skundžiama 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi bylą nutraukė, nustatęs, kad Advokatūros įstatymo 55 straipsnio nuostata turi būti aiškinama taip, kad tik advokatas ar advokato padėjėjas, dėl kurio iškelta drausmės byla ir kurioje Advokatų garbės teismas priėmė atitinkamą sprendimą, turi teisę apskųsti šį sprendimą, o skundžiamas Advokatų garbės teismo sprendimas, kuriuo advokatui E. D. nutraukta drausmės byla, nesusijęs su ieškovės materialiosiomis teisėmis ar pareigomis, įstatymų saugomais ieškovės interesais.
14. Atskirajame skunde ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį, kuriuo ieškovė prašė panaikinti Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. spendimą drausmės byloje. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė minėtą civilinę bylą, kadangi netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias Advokatų garbės teismo sprendimo apskundimo tvarką ir šį sprendimą galinčius apskųsti subjektus. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nesuinteresuota bylos baigtimi. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylą pagal ieškovės ieškinį pagrįstai nutraukė nustatęs, kad byla pagal ieškovės ieškinį nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Dėl atskirojo skundo
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas yra susijęs ne tik su įstatymo keliamus reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento bylą nagrinėti teismingam teismui pateikimu, su įstatyme nustatytos savo interesų gynimo tvarkos laikymusi, tačiau ir su besikreipiančiojo asmens interesų pažeidimu bei suinteresuotumu šiuos pažeidimus ginti. Nagrinėjamoje byloje ieškovės teisės kreiptis į teismą skundžiant Advokatų garbės teismo sprendimą vertinimas atliktinas vertinant šį klausimą dvejais aspektais – ar įstatymas numato teisę asmenims, inicijavusiems advokato drausmės bylos iškėlimą, teisę skųsti Advokatų garbės teismo sprendimą nutraukti advokato drausmės bylą, ir, jei tokia teisė numatyta, ar ieškovė šioje byloje turi teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą skundžiant Advokatų garbės teismo sprendimą, kuriuo nutraukta advokato drausmės byla.
Dėl teisės skųsti Advokatų garbės teismo sprendimą
16. Advokatų veiklos sąlygas, tvarką, drausminės atsakomybės klausimus ir kt. reglamentuoja Advokatūros įstatymas. Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą iškelti advokatui drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras. Advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas (3 dalis). Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką teisingumo ministras skelbia Teisės aktų registre (4 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-137 patvirtintas Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).
17. Iš Aprašo 9 punkto ir iš Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 2 dalies formuluočių aišku, kad procesinį sprendimą advokatui iškelti drausmės bylą gali priimti du subjektai: Advokatų taryba ir teisingumo ministras. Šie subjektai sprendžia tik dėl drausmės bylos iškėlimo, tačiau drausmės bylos nenagrinėja, drausmės bylą iš esmės nagrinėja Advokatų garbės teismas (Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 3 dalis, Aprašo VII skyrius).
18. Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad visi Lietuvos advokatūros organų, t. y. visuotinio advokatų susirinkimo, advokatų tarybos, Advokatų garbės teismo, revizijos komisijos, sprendimai, kuriems Advokatūros įstatymas nenustato specialios apskundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Pagal to paties įstatymo 55 straipsnį, Vilniaus apygardos teismui gali būti skundžiami Advokatų garbės teismo sprendimai per 30 dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos. Taigi, Advokatūros įstatyme speciali Lietuvos advokatūros organų apskundimo tvarka nustatyta tik Advokatų garbės teismo priimamiems sprendimas. Šioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį, kad nors ir Advokatų tarybos sprendimas, kuriuo atsisakoma iškelti advokatui drausmės bylą ir Advokatų garbės teismo sprendimas, kuriuo nutraukiama advokato drausmės byla iš esmės sukelia tas pačias pasekmes – advokatui netaikoma drausminė atsakomybė, tačiau šių sprendimų apskundimo tvarka skirtinga. Kaip jau yra išaiškinęs Lietuvos apeliacinis teismas, Advokatų tarybos priimamiems sprendimams, įskaitant sprendimus nekelti advokatui drausmės bylos, speciali apskundimo tvarka nenustatyta, todėl jų apskundimo tvarka reglamentuojama Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-216-407/2020).
19. Kaip jau minėta, speciali Advokatų garbės teismo sprendimo apskundimo tvarka nustatyta Advokatūros įstatymo 55 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas šią teisės normą aiškino taip, kad tik advokatas ar advokato padėjėjas, dėl kurio iškelta drausmės byla ir kurioje Advokatų garbės teismas priėmė atitinkamą sprendimą, turi teisę apskųsti šį sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo aiškinimu nesutinka. Minėtoje teisės normoje nurodyta Advokatų garbės teismo sprendimų apskundimo tvarka skiriasi nuo kitų Lietuvos advokatūros organų sprendimų apskundimo tvarkos tuo, kad Advokatų garbės teismo sprendimas skundžiamas tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, numatant apskundimo terminą (30 dienų), susietą tik su skundžiamo sprendimo įteikimu advokatui ar advokato padėjėjui (o ne per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, kaip tai nustatyta Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje). Tačiau tai, kad Advokatų garbės teismo sprendimo apskundimo terminas susietas su šio sprendimo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui data, nereiškia, kad Advokatūros įstatymo 55 straipsnyje numatyta Advokatų garbės teismo apskundimo tvarka gali pasinaudoti tik advokatas ar advokato padėjėjas. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo Advokatūros įstatymo 55 straipsnio aiškinimu, kad šiame straipsnyje numatyta apskundimo tvarka pasinaudoti gali tik advokatas ar advokato padėjėjas.
20. Šiuo atveju nepakanka nustatyti, kad Advokatų garbės teismo sprendimą skųsti Vilniaus apygardos teismui skųsti gali ne tik advokatas ar advokato padėjėjas, taip pat būtina nustatyti ir ar egzistuoja ieškovės materialinis teisinis suinteresuotumas kreiptis į teismą dėl Advokatų garbės teismo sprendimo nutraukti advokatui drausmės bylą.
Dėl ieškovės suinteresuotumo skųsti Advokatų garbės teismo sprendimą
21. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 43 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020 19 punktas).
23. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
24. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimas, kuriuo advokatui E. D. nutraukta drausmės byla, nesusijęs su ieškovės materialiosiomis teisėmis ar pareigomis, įstatymų saugomais ieškovės interesais, todėl ieškovė neturi teisės skųsti tokio sprendimo teismui.
25. Atskirajame skunde ieškovė su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka teigdama, kad baudžiamajame procese valstybės kaltinimą palaikė prokuroras, o advokato teiginiai ir veiksmai buvo neprofesionalūs ir nedalykiški, neatitinkantys nustatytų advokatų profesinei veiklai elgesio standartų ir reikalavimų, nukreipti į prokurorą ir jo vykdomas funkcijas. Šiais veiksmais parodyta nepagarba teismui ir prokurorui diskreditavo teisingumo vykdymo procesą prieš kitus buvusius salėje asmenis ir sutrikdė nepagrįstai apsunkinant teismo ir valstybės kaltinimą palaikančio prokuroro funkcijų vykdymą.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė argumentų, kaip Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimas paveiks jos interesus ir (ar) atkurs pažeistas teises. Savo materialinį suinteresuotumą ieškovė grindžia tuo, kad advokato veiksmai trukdė prokurorui atlikti jam priskirtas funkcijas, tačiau nenurodo, kaip, jeigu byla pagal jos ieškinį būtų išnagrinėta iš esmės, būtų modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) ieškovės subjektinės teisės ar pareigos. Paminėti atskirojo skundo argumentai tik dar kartą pagrindžia, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės ginčyti Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą, nes ji tik siekia, kad būtų konstatuoti advokato E. D. neetiški veiksmai.
27. Sutiktina su Lietuvos advokatūros atsiliepimo į ieškinį argumentu, kad net ir ieškovės ieškinį nagrinėjus ir patenkinus, ieškovės teisė į teisminę gynybą nebus tinkamai įgyvendinta, nes nesukels ieškovei materialinių teisinių padarinių. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Advokatų garbės teismo sprendimas, priklausomai nuo jo rezultato, gali turėti įtakos tik advokato, kurio drausminės atsakomybės klausimas keliamas, teisėms ir pareigoms, bet neturi teisinės reikšmės ieškovės teisėms ar pareigoms. Ieškovės teiginiai dėl advokato E. D. nepagarbos prokurorui, procesui, teisingumo sistemai, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė turi materialinį teisinį suinteresuotumą šioje byloje ginčyti Advokatų garbės teismo sprendimą. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą pagal ieškovės ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, tinkamai taikė procesinės teisės normas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
28. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Atsakovė Lietuvos advokatūra prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą – 200 Eur. Kadangi ieškovės atskirasis skundas atmestas, atsakovei Lietuvos advokatūrai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Lietuvos advokatūrai, juridinio asmens kodas 300099149, iš ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros, juridinio asmens kodas 191884691, 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.