Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. D. skundą dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Pareiškėjas nurodė, jog kreipėsi į Advokatų tarybą dėl netinkamo advokatės elgesio ginant jį Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo kaltinamas ir nuteistas už nužudymą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnį 1 dalį, 8 metų laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pagal pareiškėjo apeliacinį skundą ir 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi jo skundą atmetus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo ribų.

8. Kaip jau minėta šios nutarties 6 punkte, apeliantas pateiktame skunde nesuformulavo reikalavimo dėl skundžios nutarties panaikinimo ar pakeitimo, taip pat nenurodė jokių skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentų. Vis dėlto, iš pateiktame skunde suformuluoto reikalavimo panaikinti skundžiamą Advokatų tarybos sprendimą ir pareigoti iškelti advokatei Virginijai Pargaliauskienei drausmės bylą bei perduoti ją Advokatų garbės teismui, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsisakymu priimti jo skundą dėl skundžiamo Advokatų tarybos sprendimo nekelti drausmės bylos advokatei Virginijai Pargaliauskienei.

9. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro pirmosios instancijos teismo argumentų, kurių pagrindų buvo atsisakyta priimti apelianto pateiktą skundą kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl galimybės skųsti Advokatų tarybos sprendimą nekelti advokatui drausmės bylos

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apelianto pateiktą skundą dėl Advokatų tarybos 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo nekelti advokatei Virginijai Pargaliauskienei drausmės bylos motyvuodamas tuo, kad Advokatų tarybos sprendimas nekelti drausmės bylos advokatui negali būti skundžiamas teismui. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs Advokatūros įstatymo dešimto skirsnio bei Lietuvos Teisingumo ministro 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-137 patvirtinto Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo nuostatas.

11. Apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 10 punkte nurodytu Vilniaus apygardos teismo argumentu, kad Advokatų tarybos sprendimas nekelti drausmės bylos advokatui negali būti skundžiamas teismui nesutinka dėl žemiau nurodytų priežasčių.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose bei CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis), tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Pažymėtina, kad Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik asmens teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose, nagrinėjamu atveju ir Advokatūros įstatyme.

13. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio privalo patikrinti ir išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos bei tinkamo įgyvendinimo sąlygos.

14. Ginčo atveju aktualios Advokatūros įstatymo redakcijos (galiojančios nuo 2018 m. gegužės 25 d.) 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad advokatui už Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras (52 straipsnio 2 dalis), o advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas (52 straipsnio 3 dalis).

15. Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog Lietuvos advokatūros organai yra: 1) visuotinis advokatų susirinkimas; 2) advokatų taryba; 3) Advokatų garbės teismas; 4) revizijos komisija. Visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems Advokatūros įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems Advokatūros įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Vis dėlto, minėtos Advokatūros įstatymo normos neapibrėžia subjektų rato, galinčio apskųsti tokį sprendimą, taip pat nustato, kad visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai (įskaitant advokatų tarybą) gali būti skundžiami teismui.

16. Sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, aktualus yra asmens teisinio intereso kreiptis į teismą buvimas. Pabrėžtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

17. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Advokatų tarybos sprendimas nekelti advokatui drausmės bylos negali būti skundžiamas teismui.

18. Nagrinėjamu atveju, siekdamas nustatyti, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl skundžiamo Advokatų tarybos sprendimo panaikinimo, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti skundžiamo advokatų tarybos sprendimo įtaką apelianto subjektinės teisėms ir pareigoms bei tik padaręs išvadą, kad skundžiamas Advokatų tarybos sprendimas apeliantui nesukelia jokių teisių ir pareigų, tokį apelianto skundą galėjo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

19. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto skundo priėmimo klausimą neįvertino, ar apelianto skundas pateiktas pagal įstatyme nustatytas teismingumo taisykles. Pažymėtina, kad teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl nagrinėdamas bylos iškėlimo klausimą pirmiausią teismas privalo nustatyti ginčo teismingumą. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, teismas jį priima arba vertina kitų atsisakymo iškelti bylą pagrindų egzistavimą, o nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

20. Kaip jau minėta, Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog visi Lietuvos advokatūros organų, t. y. visuotinio advokatų susirinkimo, advokatų tarybos, Advokatų garbės teismo, revizijos komisijos, sprendimai, kuriems Advokatūros įstatymas nenustato specialios apskundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Pagal to paties įstatymo 55 straipsnį, Vilniaus apygardos teismui gali būti skundžiami tik Advokatų garbės teismo sprendimai. Taigi, Advokatūros įstatyme speciali Lietuvos advokatūros organų apskundimo tvarka nustatyta tik Advokatų garbės teismo priimamiems sprendimas. Advokatų tarybos priimamiems sprendimams, įskaitant sprendimus nekelti advokatui drausmės bylos, speciali apskundimo tvarka nenustatyta, todėl jų apskundimo tvarka reglamentuojama Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje.

21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio reikalavimai dėl Advokatų tarybos sprendimų panaikinimo yra teismingi Vilniaus miesto apylinkės teismui (Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalis, CPK 26, 29 straipsniai) (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-103/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-932-302/2018).

22. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas apelianto A. D. skundą dėl turėjo atsisakyti priimti ne CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka), o CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu kaip teismingą ne Vilniaus apygardos teismui, o Vilniaus miesto apylinkės teismui (Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalis, CPK 26 ir 29 straipsniai).

23. Įvertinus šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisės aktus bei ją aiškinančią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstu skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartyje nurodytą motyvą, t. y. kad Advokatų tarybos sprendimas nekelti advokatui drausmės bylos iš viso negali būti skundžiamas teismui, todėl jį šalina iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė priimti apelianto skundą, tačiau tai padarė ne tuo teisiniu pagrindu, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis paliekama nepakeista nurodant, kad apelianto skundą atsisakoma priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

24. Apeliantui išaiškintina, kad tuo atveju jei skundžiamas sprendimas daro įtaką apelianto teisėms ir pareigoms, dėl skundžiamo Advokatų tarybos sprendimo panaikinimo jis turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą nurodydamas ir pagrįsdamas savo subjektinį suinteresuotumą ginčyti Advokatų tarybos sprendimą, t. y. kokį teisinį apelianto interesą pažeidžia skundžiamas Advokatų tarybos sprendimas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.