Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. G. (S. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal S. G. (S. G.) ieškinį atsakovei A. S. dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas S. G. ieškiniu prašo: 1) panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2018 m. sausio 18 d. sprendimą; 2) priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti ieškinį.Teismas nurodė, kad civilinės bylos, kuriose ieškinio suma ne didesnė kaip 40 000 Eur, teismingos apylinkės teismui pagal bendrąsias teismingumo taisykles, todėl byla, kurioje pareikšto reikalavimo suma neviršija 40 000 Eur, nėra teisminga apygardos teismui, kaip pirmos instancijos teismui.Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas nurodo, jog nesutinka su Lietuvos advokatūros sprendimu, tačiau ieškinyje Lietuvos advokatūra atsakove nenurodoma ir iš ieškinio motyvų, teismo nuomone, matyti, kad ieškovas siekia tik atsakovės A. S. civilinės atsakomybės, nurodydamas jos veiksmus, kuriuos laiko neteisėtais ir sukėlusiais žalą. Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byla neteisminga Vilniaus apygardos teismui.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas S. G. atskirajame skunde prašo bylą grąžinti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo/neteisėtumo

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. CPK IV skyriaus normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Remiantis CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šios išimtys yra numatytos CPK 27–28 straipsniuose.CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.Nors ieškinys nėra rišlus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš ieškinio turinio galima daryti išvadą, kad apeliantas ieškiniu siekia, jog jam iš atsakovės A. S. būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Be to, ieškinyje, nors ir nenurodomi konkretūs motyvai ir atsakovu nėra patraukta Lietuvos advokatūra, kalbama ir apie Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2018 m. sausio 18 d. sprendimo, kuriuo atsakovei atsisakyta iškelti drausmės bylą, teisėtumą. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog visi Lietuvos advokatūros organų, t. y. visuotinio advokatų susirinkimo, advokatų tarybos, Advokatų garbės teismo, revizijos komisijos (Advokatūros įstatymo 58 str. 1 d.), sprendimai, kuriems Advokatūros įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Pagal to paties įstatymo 55 straipsnį, gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui tik Advokatų garbės teismo sprendimai. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą panaikinti Advokatų tarybos 2018 m. sausio 18 d. sprendimą, kurio apskundimui nėra nustatyta speciali apskundimo tvarka, kas suponuoja išvadą, jog toks ieškinio reikalavimas nagrinėjamu atveju teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-103/2014).Taip pat ieškovas prašo iš atsakovės jam priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kaip jau ir buvo minėta, pagal CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo prašomos priteisti sumos dydžio, nagrinėja apylinkių teismai. Jeigu ieškinio reikalavimas būtų vertinamas kaip prašymas priteisti turtinę žalą, tai, atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija 40 000 Eur, taip pat neturėtų įtakos išvados dėl bylos teismingumo Vilniaus miesto apylinkės teismui teisėtumui.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad, nustatęs, jog ieškovo pateiktas ieškinys nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nurodydamas, kad ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).Nors teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, neanalizuoja ieškinio turinio ir formos, tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, kad asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 110-115 str.), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 str.), taip pat prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, t. y. civilinė byla neiškeliama tol, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą.

Dėl bylos procesinės baigties

Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą nutartį, kurią naikinti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.