- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-23
- Bylos Nr.
- 2-103/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02635-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- L. J.
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6178-881/2013 sprendžiant ieškovo L. J. skundo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. L. J. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas panaikinti Advokatų tarybos 2013 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiu Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo L. J. skundo reikalavimą pripažinti negaliojančiu Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, atsisakė priimti ieškovo L. J. skundo reikalavimą panaikinti Advokatų tarybos 2013 m. spalio 17 d. sprendimą kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.
Teismas nurodė, kad Lietuvos advokatų tarybos sprendimui atsisakyti iškelti advokatui drausmės bylą Advokatūros įstatymas (toliau – AĮ) specialios apskundimo tvarkos nenustato, todėl toks sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 26, 29 str.).
Teismas nurodė ir tai, kad pagal AĮ drausminė nuobauda advokatui gali būti pritaikyta tik Advokatų garbės teismo sprendimu, išnagrinėjus iškeltą drausmės bylą, o pats sprendimas pripažinti asmenį advokatu gali būti panaikintas Lietuvos advokatūros sprendimu (AĮ 13 str.). Todėl ieškovo reikalavimas panaikinti (pripažinti negaliojančiu) Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes tai nepriklauso teismo kompetencijai (CPK 137 str. 1 d. 1 p.).
Teismas išaiškino, kad su reikalavimu panaikinti Advokatų tarybos 2013 m. spalio 17 d. sprendimą jis turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą bendra tvarka (CPK 137 str. 3 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu L. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį.
Apeliantas nurodo, kad 2013 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Advokatų tarybą su pareiškimu dėl chuliganiškų advokato K. K. veiksmų, įvykusių 2012 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas be jokių motyvų. Advokatų taryba priėmė sprendimą nekelti drausminės bylos prieš advokatą K. K., šis advokatų tarybos nutarimas turi būti panaikintas. Advokatų taryba apsiribojo tik K. K. paaiškinimais, nekreipė dėmesio į tai, kad K. K. anksčiau du kartus trauktas baudžiamojon atsakomybėn už panašius nusikaltimus, kai advokatas turi turėti nepriekaištingą reputaciją. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi Advokatūros įstatymo 58 straipsniu, o turėjo vadovautis šio įstatymo 55 straipsniu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Byloje nagrinėjamas ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu, atsisakė priimti ieškovo L. J. skundo reikalavimą pripažinti negaliojančiu Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, taip pat atsisakė priimti ieškovo L. J. skundo reikalavimą panaikinti Advokatų tarybos 2013 m. spalio 17 d. sprendimą kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, nurodydamas, kad dėl pastarojo reikalavimo ieškovas turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą bendra tvarka.
Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį skundžia tuo pagrindu, jog esant nagrinėjamai situacijai turi būti vadovaujamasi ne Advokatūros įstatymo 58 straipsniu, o 55 straipsniu, pagal kurį Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, tarp jų ir Advokatūros įstatymas.
Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesprendžia šalies pareikšto reikalavimo iš esmės, o tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, taip pat ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš pagrindų teismui atsisakyti priimti ieškinį – jeigu jis neteismingas tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).
Kaip minėta, ieškovas L. J. prašo panaikinti Advokatų tarybos 2013 m. spalio 17 d. sprendimą, kuriuo advokatui K. K. atsisakyta iškelti drausmės bylą ir prašo priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiu Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog visi Lietuvos advokatūros organų, t.y. visuotinio advokatų susirinkimo, advokatų tarybos, Advokatų garbės teismo, revizijos komisijos (Advokatūros įstatymo 58 str. 1 d.), sprendimai, kuriems Advokatūros įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui. Pagal to paties įstatymo 55 straipsnį, kurį akcentuoja apeliantas, gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui Advokatų garbės teismo sprendimai. Vadovaudamasi Advokatūros įstatymo 55 straipsniu bei CPK 28 straipsniu Vilniaus apygardos teismui yra teismingi tik ieškiniai dėl Advokatų garbės teismo sprendimų. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą panaikinti Advokatų tarybos 2013 m. spalio 17 d. sprendimą, kurio apskundimui nėra nustatyta speciali apskundimo tvarka. Vien tuo pagrindu, kad advokatų taryba yra Lietuvos advokatūros organas, jos sprendimų apskundimui, skirtingai nei teigia apeliantas, negali būti taikoma Advokatūros įstatymo 55 straipsnyje nustatyta advokatų garbės teismo apskundimo tvarka.
Nors apeliantas prašo panaikinti visą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį, tačiau argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl antrojo ieškinio reikalavimo - pripažinti negaliojančiu Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu, priėmimo, skunde nenurodo. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu nepasisako.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismui yra teismingos bylos tik dėl Garbės teismo sprendimų. Kadangi šiuo atveju ieškovas L. J. neskundžia Garbės teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad reikalavimas dėl Advokatų tarybos sprendimo atsisakyti iškelti advokatui drausmės bylą panaikinimo teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 26, 29).
Esant nurodytam, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį.