- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-28
- Bylos Nr.
- eA-177-520/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07605-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2023 m. birželio 15 d. raštą Nr. BRK-8538 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Pareiškėjas 2012 m. gegužės 30 d. pateikė paraišką Nr. 3KT-KK-12-1-010327-PR001 (toliau – ir Paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Pareiškėjas ir atsakovas sudarė 2013 m. balandžio 5 d. paramos sutartį Nr. 3KT-KK-12-1-010327-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3KT-KK-12-1-010327-PR001 „Kaimo turizmo sodybos „Gaižuvėlė“ plėtra“ (toliau – ir Projektas). Pareiškėjui pagal 2014 m. rugpjūčio 25 d. pateiktą mokėjimo prašymą buvo išmokėta 21 685,78 Eur paramos suma, pagal 2014 m. gruodžio 2 d. pateiktą mokėjimo prašymą – 3 827,84 Eur paramos suma, o pagal 2015 m. rugpjūčio 26 d. pateiktą prašymą – 58 750,64 Eur paramos suma. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikė galutinę Projekto ataskaitą ir mokėjimo prašymą, kuriame prašė išmokėti 95 130 Eur paramos sumą, tačiau pagal šį mokėjimo prašymą paramos suma nebuvo išmokėta.
2.2. NMA 2015 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-489 (toliau – ir 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas), kuriuo pareiškėjui taikė išmokėtos 84 264,26 Eur paramos sumos susigrąžinimo ir 95 130 Eur paramos sumos neskyrimo sankcijas, nutraukiant Paramos sutartį, nes nustatė pažeidimus: pareiškėjas privalėjo įgyvendinti Projektą iki 2015 m. rugsėjo 30 d., bet to nepadarė, taip pat jis nepateikė pastato statybos užbaigimo dokumentų, kurie patvirtintų, kad statiniai gali būti naudojami Projekte numatytai veiklai vykdyti, todėl nepasiekė Projekto tikslų ir uždavinių. Pareiškėjas pateikė skundą dėl šio sprendimo, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5887-473/2016 atmetė jo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-683-662/2018 iš dalies tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą, t. y. panaikino 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui pritaikytos išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo ir paramos neskyrimo sankcijos, nutraukiant Paramos sutartį, ir perdavė sankcijų pareiškėjui už šiame sprendime nustatytus pažeidimus skyrimo klausimą NMA nagrinėti iš naujo, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės konstatavo, kad pareiškėjui skiriama sankcija visiškai nėra individualizuota.
2.3. NMA 2018 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-105 (toliau – ir 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimas), kuriuo taikė pareiškėjui išmokėtos 4 729,62 Eur paramos sumos susigrąžinimo ir prašomos 95 130 Eur paramos sumos pagal galutinį mokėjimo prašymą neskyrimo sankcijas, iš viso – 99 859,62 Eur, bei nutraukė Paramos sutartį. Vilniaus apygardos administracinis teismas, administracinėje byloje Nr. eI-2878-596/2019 išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė 2019 m. spalio 16 d. sprendimą, kuriuo panaikino 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir perdavė sankcijų skyrimo klausimą NMA nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad pareiškėjui pritaikytos sankcijos apskaičiavimas ir jos dydis nėra pagrįstas teisės aktų nuostatomis.
2.4. NMA 2020 m. liepos 1 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-24 (toliau – ir 2020 m. liepos 1 d. sprendimas), kuriame nustatė keturis pažeidimus ir taikė pareiškėjui išmokėtos 84 264,26 Eur paramos sumos susigrąžinimo ir prašomos 95 130 Eur paramos sumos pagal galutinį mokėjimo prašymą neskyrimo sankcijas bei nutraukė Paramos sutartį. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-822-281/2021 atmetė pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinėje byloje Nr. eA-606-821/2022 išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2022 m. spalio 19 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, perdavė bylą dėl 2020 m. liepos 1 d. sprendime nustatytų 1-ojo ir 2-ojo pažeidimų nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir išsprendė skundo dalį dėl 2020 m. liepos 1 d. sprendime nustatytų 3-iojo ir 4-ojo pažeidimų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1632-1114/2023 panaikino 2020 m. liepos 1 d. sprendimo dalį dėl 1-ojo pažeidimo, o sprendimo dalį dėl 2-ojo, 3-iojo ir 4-ojo pažeidimų paliko galioti.
2.5. NMA Rašte apibendrino dėl 2-ojo, 3-iojo ir 4-ojo pažeidimų paliktas galioti sankcijas, nurodydama, kad palikta galioti 108 123,42 Eur sankcija, pareiškėjui liko sumokėti (grąžinti) 12 935,58 Eur sumą. Pareiškėjo vertinimu, likusiai skolos sumai yra taikytinas senaties terminas, o Raštas nėra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, nėra aiškus ir tinkamai motyvuotas, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų.
2.6. NMA 2020 m. liepos 1 d. sprendime nustatytas 3-iasis pažeidimas (pareiškėjas nesilaikė nustatyto Projekto įgyvendinimo grafiko, t. y. iki Paramos sutartyje numatyto termino neįvykdė Projekto) ir 4-asis pažeidimas (pareiškėjas, 2015 m. rugsėjo 30 d. teikdamas galutinį mokėjimo prašymą, nepasiekė Projekto tikslų ir rezultatų) yra tarpusavyje susiję: 3-iasis pažeidimas turėjo tiesioginės įtakos 4-ojo pažeidimo padarymui. Už minėtus pažeidimus pareiškėjui buvo apskaičiuota vienodo dydžio sankcija (po 53 851,05 Eur), vertinant tą patį dienų skaičių (495 kalendorinės dienos), skaičiuojamą nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. (pareiškėjas turėjo pradėti vykdyti Projekte numatytą veiklą) iki 2017 m. vasario 6 d. (veikla iki šios datos dar negalėjo būti vykdoma, nes nebuvo gautas statybos užbaigimo aktas), kai nebuvo gautas statybos užbaigimo aktas.
2.7. Pareiškėjas pateikė Paraišką pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 3D-227 patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2012 metais taisykles (toliau – ir Įgyvendinimo 2012 metais taisyklės), kuriose nebuvo nurodyta, kokiu būdu taikomos sankcijos už kelis pažeidimus, kai vienas pažeidimas lemia kito pažeidimo padarymą. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos (toliau – ir Metodika) 6 punktą, kai nustatoma, kad vienas pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio padarytas pažeidimas turėjo tiesioginės įtakos kito pažeidimo padarymui, tų pažeidimų sankcijos nesumuojamos, o taikoma sankcija tik už tą pažeidimą, už kurį sankcija yra didžiausia. Pastarosios nuostatos galėtų būti taikomos pagal analogiją, kaip buvo padaryta 2018 m. gruodžio 21 d. sprendime.
2.8. NMA nepagrindė, kodėl šiuo atveju taikė kitokį sankcijų už 3-iąjį ir 4-ąjį pažeidimus apibendrinimo būdą, t. y. jas sudėjo. Toks Agentūros veikimas laikytinas nesąžiningu ir neteisėtu, pažeidžiančiu proporcingumo, gero viešojo administravimo ir kitus imperatyvus, non bis in idem principą (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą). Šiuo atveju bendra sankcijų už 2-ąjį, 3-iąjį ir 4-ąjį pažeidimus suma turėtų būti 54 272,37 Eur (53 851,05 Eur + 421,32 Eur).
2.9. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013) 54 straipsnio 1 dalyje numatytas 18 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2020 m. rugsėjo 14 d., t. y. dienos, kurią NMA pradėjo skaičiuoti pareiškėjui palūkanas už nustatytą 12 935,58 Eur skolos sumą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą arba nutraukti bylą.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:
4.1. NMA 2020 m. liepos 1 d. sprendime aprašė pažeidimus ir nurodė pareiškėjui taikytinas sankcijas – 84 264,26 Eur paramos sumos susigrąžinimo ir prašomos 95 130 Eur paramos sumos neskyrimo sankcijas, taip pat Paramos sutarties nutraukimą. NMA 2023 m. birželio 15 d. Raštu informavo pareiškėją apie tai, kad, vadovaudamasi įsiteisėjusiu teismo sprendimu, panaikino 2020 m. liepos 1 d. sprendimo dalį dėl 1-ojo pažeidimo, o už 2-ąjį, 3-iąjį ir 4-ąjį pažeidimus apskaičiuota mokėtina skolos dalis (12 935,58 Eur) lieka galioti.
4.2. Raštas yra informacinio pobūdžio, jis nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Rašte yra tik išdėstyta informacija apie skolos apskaičiavimą, Paramos sutarties nutraukimą. Teisines pasekmes pareiškėjui sukelia būtent 2020 m. liepos 1 d. sprendimas.
4.3. Dėl 2020 m. liepos 1 d. sprendime nustatytų 2-ojo, 3-iojo ir 4-ojo pažeidimų yra išsamiai pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-606-821/2022 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-1632-1114/2023 (res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį)). Jų pagrįstumas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl pareiškėjo teiginiai, kad sankcijos nėra motyvuotos ar jos neturėtų būti apibendrintos, yra atmestini.
4.4. Pareiškėjui nėra du kartus taikomos sankcijos už tą patį pažeidimą. Sprendime yra nurodyti trys pažeidimai, už kuriuos taikomos sankcijos.
4.5. Šiuo atveju nėra pagrindo pagal analogiją vadovautis Metodikos nuostatomis. Metodika yra taikoma Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonėms, o pareiškėjas paramą gavo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų priemonę ir sankcijų dydžiai už nustatytus pažeidimus apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisykles.
4.6. Rašte nurodyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. Palūkanos pradėtos skaičiuoti praėjus 60 kalendorinių dienų nuo 2020 m. liepos 15 d. rašto Nr. BRK-2776, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie 2020 m. liepos 1 d. sprendimą, išsiuntimo.
4.7. Pareiškėjo pozicija dėl senaties termino taikymo nepagrįsta. Pareiškėjas neatsižvelgia į Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodytas 4 ir 8 metų susigrąžinimo terminas, tais atvejais, kai byla nagrinėjama nacionaliniame teisme. Be to, šiuo atveju yra aktualios 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Eurotomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 3 straipsnio nuostatos.
4.8. Pareiškėjas šioje byloje siekia nagrinėti tai, kas jau buvo išnagrinėta, t. y. ginčą dėl tapataus ginčo dalyko. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nutraukti bylą.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Ministerija) atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė:
6.1. Teismai paliko galioti 2020 m. liepos 1 d. sprendimą dėl 2-ojo, 3-iojo ir 4-ojo pažeidimų bei sankcijų už juos, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo priimti naują sprendimą dėl sankcijų dydžio. Atsakovas Raštu informavo pareiškėją, kokia suma pagal 2020 m. liepos 1 d. sprendimą yra likusi mokėti, nepriėmė jokio naujo sprendimo dėl sankcijų dydžio.
6.2. Metodika yra skirta administruoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, o Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėms Metodika nėra taikoma. Apskritai administracinėje teisėje analogija nėra taikoma.
6.3. NMA Raštu nepriėmė naujo sprendimo, nepažeidė nei senaties terminų, VAĮ nuostatų ar teisės principų. Raštas yra pagrįstas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus.
II.
7. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. G. skundą.
8. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, nurodė, kad pareiškėjas Rašto neteisėtumą įrodinėja argumentais, kuriais iš esmės prieštarauja apskaičiuotos sankcijos dydžiui ir jos grąžinimui (senatis).
9. Teismas iš Rašto turinio nustatė, jog jame yra pateikta informacija (priminimas, paaiškinimas) pareiškėjui apie jam likusią sumokėti skolos dalį – 12 935,58 Eur, pateiktas likusios sumokėti skolos teisinis pagrindas – įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-1632-1114/2023, ir kartu paaiškintas skolos apskaičiavimo pagrindimas: Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu panaikinus NMA 2020 m. liepos 1 d. sprendimo dalį dėl 1-ojo pažeidimo, pareiškėjui palikta galioti 108 123,42 Eur taikytina sankcija už 2-ąjį pažeidimą (421,32 Eur), už 3-iąjį pažeidimą (53 851,05 Eur) ir už 4-ąjį pažeidimą (53 851,05 Eur). Kadangi už galutinį mokėjimo prašymą (Nr. 3KT-KK-12-1-010327-MP004) parama nebuvo išmokėta, likusi skolos suma apskaičiuota taip: 108 123,42 Eur (taikytina sankcija už 2-ąjį, 3-iąjį ir 4-ąjį pažeidimus) – 95 130,00 Eur (už galutinį mokėjimo prašymą prašoma išmokėti paramos suma, kuri nebuvo išmokėta) = 12 993,42 Eur (skolos suma po Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo); 12 993,42 Eur (skolos suma po Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo) – 57,84 Eur (2016 m. kovo 3 d. pareiškėjui buvo išsiųstas raštas Nr. BRK-1064, kuriame nurodyta, kad dalis skolos, t. y. 57,84 Eur (žalinimo išmoka 15-1009815977-1), buvo išskaičiuota iš 84 264,26 Eur skolos sumos) = 12 935,58 Eur (likusi skolos suma).
10. Teismas akcentavo, kad sankcijų už 3-iąjį ir 4-ąjį pažeidimus teisėtumas buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1632-1114/2023, kurio pareiškėjas neskundė. Pareiškėjas klausimą dėl sankcijų sumavimo (taikant vieną) turėjo galimybę kelti nagrinėjant minėtą administracinę bylą, kurioje iš esmės buvo nagrinėjamas pareiškėjui taikytų sankcijų (už visus pažeidimus) teisėtumas.
11. Teismo vertinimu, Raštas pagal turinį yra tik informacinio – paaiškinamojo pobūdžio, tokio turinio aktas pats savaime pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Net ir tuo atveju, jei Raštas būtų panaikintas, pareiškėjo teisinė padėtis dėl skolos grąžinimo nepasikeistų (Raštu pareiškėjui nėra sukurta teisių ir pareigų, nėra taikytų jokių neigiamo poveikio priemonių).
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Raštu tik informavo pareiškėją apie įsiteisėjusiais teismų sprendimais patvirtintus jo padarytus pažeidimus ir priminė apie likusią skolos sumą, todėl argumentai dėl senaties taikymo skolos grąžinimui vertintini kaip reiškiami siekiant pakartotinai nagrinėti ginčo aplinkybes iš esmės.
13. Teismas nurodė, jog tai, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, kad asmens teisės nėra pažeidžiamos, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą. Teismas konstatavo, kad Raštas pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių, ir dėl to jo skundą atmetė.
III.
14. Pareiškėjas A. G. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimą, t. y. panaikinti Raštą ir perduoti sankcijų jam (pareiškėjui) už 2-ąjį, 3-iąjį ir 4-ąjį pažeidimus apibendrinimo klausimą atsakovui NMA nagrinėti iš naujo.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:
15.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Raštas yra tik informacinio – paaiškinamojo pobūdžio, tokio turinio aktas pats savaime pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Šiuo atveju atsakovas priėmė administracinį sprendimą, kuriame nusprendė dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, nustatydamas (apibendrindamas) galutinę sankciją už tris pažeidimus. Paliktų galioti sankcijų apibendrinimas (sankcijas sumuojant ar jas taikant kitu būdu, kaip nurodyta Metodikos 6 p.) yra atsakovo diskrecijos ribose. NMA 2018 m. gruodžio 21 d. sprendime pagal nutylėjimą pritaikė pareiškėjui Metodikos 6 punktą ir, nors pastarajame sprendime nustatė tris pažeidimus, pritaikė sankciją už vieną pažeidimą.
Atsiliepimas
15.2. Atsakovas Rašte nurodė apskundimo tvarką, tokiu būdu pripažindamas, kad dėl priimto Rašto gali būti pažeistos pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi interesai.
15.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sankcijų už 3-iąjį ir 4-ąjį pažeidimus teisėtumas buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1632-1114/2023, kurio pareiškėjas neskundė, ir pareiškėjas klausimą dėl sankcijų sumavimo (taikant vieną) turėjo galimybę kelti nagrinėjant minėtą administracinę bylą. 2020 m. liepos 1 d. sprendimo dalis dėl 3-iojo ir 4-ojo pažeidimų buvo palikta galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-606-821/2022. Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI3-1632-1114/2023, 3-iojo ir 4-ojo pažeidimų teisėtumas bei už juos skirtos sankcijos nebuvo ir negalėjo būti nagrinėjamos.
15.4. Pareiškėjas turėjo pagrįstą lūkestį, kad atsakovas dėl sankcijų bendrinimo taikys jam vienodą praktiką (pagal Metodikos 6 p.), kurią, kaip minėta, pademonstravo priimdamas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą. Pareiškėjas savo subjektinę teisę grindžia teisės analogija: atsižvelgiant į tai, kad teisinis santykis dėl sankcijų taikymo už kelis pažeidimus, kai vienas pažeidimas turėjo tiesioginės įtakos kito pažeidimo padarymui, pagal Įgyvendinimo 2012 metais taisykles, nėra sureglamentuotas, taikytinas analogiškas teisinis santykis, sureglamentuotas vykdant vėlesnę, t. y. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų, programą, t. y. taikytina Metodika. Šiuo atveju galima teisės analogija, nes nėra tiesiogiai taikytino teisės akto ir tai nesukelia prieštaravimo su aukštesnės galios teisės aktais.
15.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad net ir tuo atveju, jei Raštas būtų panaikintas, pareiškėjo teisinė padėtis dėl skolos grąžinimo nepasikeistų. Atsakovui teisės aktuose yra suteikta teisė skirti ir bendrinti sankcijas už pareiškėjo padarytus pažeidimus, todėl, panaikinus Raštą, atsakovas turėtų iš naujo spręsti sankcijų subendrinimo klausimą, tuo pačiu ir iš naujo apskaičiuoti likusią skolos dalį.
15.6. Teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, iš esmės suvaržė pareiškėjo teisę į teisingą nuobaudą (sankciją), tuo pačiu teisę į teisingą procesą.
16. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.
17. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją, be kita ko, kad Raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, šiuo atveju pagal analogiją negali būti taikomos Metodikos nuostatos, šalių ginčas jau yra išspręstas galutinai. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi ta aplinkybe, jog Rašte yra nurodyta apskundimo tvarka, nes atsakovas ne kartą informavo pareiškėją tiek raštu, tiek žodžiu, kad Rašte tik pateikiamas įsiteisėjusių teismų sprendimų apibendrinimas.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teigia, kad teismo sprendimas yra pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tinkamai aiškintomis ir taikytomis teisės normomis. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-606-821/2022 sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad NMA, priimdama 2020 m. liepos 1 d. sprendimą, individualizavo taikomą sankciją dėl 3-iojo ir 4-ojo pažeidimų, pagrindė atliktus sankcijos skaičiavimus ir juos detalizavo, šis sprendimas yra tinkamai motyvuotas. NMA Raštu tik informavo pareiškėją apie tai, kokia suma pagal 2020 m. liepos 1 d. sprendimą yra likusi mokėti, bet nepriėmė jokio naujo sprendimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl Metodikos nuostatų taikymo pagal analogiją bei tvirtina, kad NMA, priimdama 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą, netaikė Metodikos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Bylos dalykas – atsakovo NMA 2023 m. birželio 15 d. rašto Nr. BRK-8538 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta pareiškėjo A. G. mokėtina skolos dalis (12 935,58 Eur), pagrįstumas ir teisėtumas.
21. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti Raštą, skundą grindė tuo, kad už atsakovo 2020 m. liepos 1 d. sprendime nustatytus 3-iąjį ir 4-ąjį pažeidimus turėtų būti taikoma tik viena (subendrinta) sankcija, be to, atsakovas praleido terminą pareikšti reikalavimą dėl pagal Paraišką išmokėtų sumų grąžinimo.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad Raštas yra tik informacinio – paaiškinamojo pobūdžio ir pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, o atsakovas Raštu tik informavo pareiškėją apie įsiteisėjusiais teismų sprendimais patvirtintus pareiškėjo padarytus pažeidimus ir priminė apie likusią skolos sumą.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, kad, panaikinus Raštą, atsakovas turėtų iš naujo spręsti sankcijų subendrinimo klausimą, tuo pačiu ir iš naujo apskaičiuoti likusią skolos dalį. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, iš esmės suvaržė pareiškėjo teisę į teisingą nuobaudą (sankciją), tuo pačiu ir teisę į teisingą procesą.
24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
25. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėjas padarė pažeidimų, už tai jam taikytinos išmokėtos 84 264,26 Eur paramos sumos susigrąžinimo ir 95 130 Eur paramos sumos neskyrimo sankcijos, o Paramos sutartis nutraukta. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5887-473/2016 atmetė pareiškėjo skundą dėl atsakovo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-683-662/2018 pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. panaikino 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui taikytos išmokėtos 84 264,26 Eur paramos sumos pagal mokėjimo prašymus susigrąžinimo ir 95 130 Eur paramos sumos neskyrimo sankcijos, nutraukiant Paramos sutartį, ir perdavė sankcijų pareiškėjui už šiame sprendime nustatytus pažeidimus skyrimo klausimą atsakovui nagrinėti iš naujo.
26. Atsakovas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendime nustatė tris pažeidimus, už kiekvieną iš šių pažeidimų apskaičiavo sankciją, bendrai – 4 729,62 Eur paramos sumos susigrąžinimo ir prašomos 95 130 Eur paramos sumos pagal galutinį mokėjimo prašymą neskyrimo sankcijas, bei nutraukė Paramos sutartį. Vilniaus apygardos administracinis teismas, administracinėje byloje Nr. eI-2878-596/2019 išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2019 m. spalio 16 d. sprendimu panaikino 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir perdavė atsakovui iš naujo nagrinėti klausimą dėl sankcijų pareiškėjui skyrimo dėl nustatytų pažeidimų vykdant Paramos sutartį.
27. Atsakovas 2020 m. liepos 1 d. sprendime nustatė keturis pažeidimus, už kiekvieną iš šių pažeidimų apskaičiavo sankciją: už 1-ąjį pažeidimą – išmokėtos 84 264,26 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankcija ir prašomos 95 130 Eur sumos neskyrimo sankcija; už 2-ąjį pažeidimą – išmokėtos paramos dalies, t. y. 0,5 procento nuo išmokėtos sumos arba 421,32 Eur, susigrąžinimo sankcija; už 3-iąjį pažeidimą – 53 851,05 Eur dalies paramos susigrąžinimo ir neskyrimo sankcija; už 4-ąjį pažeidimą – 53 851,05 Eur dalies paramos susigrąžinimo ir neskyrimo sankcija.
28. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-822-281/2021 atmetė pareiškėjo skundą dėl atsakovo 2020 m. liepos 1 d. sprendimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-606-821/2022 2022 m. spalio 19 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (2022 m. spalio 19 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir neišnagrinėjo ginčo dėl atsakovo 2020 m. liepos 1 d. sprendime konstatuotų 1-ojo ir 2-ojo pažeidimų, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu sprendimu ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies prasme; pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad NMA, priimdama 2020 m. liepos 1 d. sprendimą, pareiškėjui dėl 3-iojo ir 4-ojo pažeidimų taikomą sankciją individualizavo, ją taikė tik už laikotarpį, kurį pareiškėjas veiklos nevykdė (t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. vasario 6 d.), taip pat pagrindė atliktus sankcijos skaičiavimus ir juos detalizavo, šis NMA sprendimas tinkamai motyvuotas, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta).
29. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas 2022 m. spalio 19 d. nutartyje konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytus teiginius dėl sankcijos, pritaikytos už 2020 m. liepos 1 d. sprendime nustatytus 3-iąjį ir 4-ąjį pažeidimus, apskaičiavimo ir dydžio, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino jos parinkimui reikšmingas faktines aplinkybes, nors ir nepagrįstai ėmėsi iš naujo nustatinėti ir vertinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes, susijusias su Projekto baigtumu ir veiklos nevykdymu.
30. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1632-1114/2023 iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, t. y. panaikino 2020 m. liepos 1 d. sprendimo dalį dėl 1-ojo pažeidimo, o pareiškėjo skundo dalį, kuria buvo prašoma panaikinti 2020 m. liepos 1 d. sprendimo dalį dėl 2-ojo pažeidimo, pripažino nepagrįsta.
31. Atsakovas Raštu informavo pareiškėją, kad likusi skolos suma – 12 935,58 Eur. Iš Rašte nurodytos informacijos ir pateiktų skaičiavimų matyti, kad NMA sudėjo 2020 m. liepos 1 d. sprendime nurodytų sankcijų už 2-ąjį, 3-iąjį ir 4-ąjį pažeidimus dydžius (421,32 Eur + 53 851,05 Eur + 53 851,05 Eur = 108 123,42 Eur) ir iš gautos sumos atėmė paramos sumą pagal neapmokėtą mokėjimo prašymą (108 123,42 Eur – 95 130 Eur = 12 993,42 Eur), taip pat atėmė išskaičiuotą žalinimo išmoką, apie kurią pareiškėjas buvo informuotas NMA 2016 m. kovo 3 d. raštu Nr. BRK-1064 (12 993,42 Eur – 57,84 Eur = 12 935,58 Eur). Rašto pabaigoje yra nurodyta apskundimo tvarka, išsamesnės informacijos gavimo būdai ir kita techninio pobūdžio informacija.
32. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde neginčija Rašte pateiktų skaičiavimų (aritmetiniu aspektu), tačiau teigia, kad už 2020 m. liepos 1 d. sprendime nustatytus 3-iąjį ir 4-ąjį pažeidimus jam turėtų būti skiriama viena subendrinta sankcija ir tokiu būdu bendra sankcijų už 2-ąjį, 3-iąjį ir 4-ąjį pažeidimus suma būtų 54 272,37 Eur (53 851,05 Eur + 421,32 Eur). Pareiškėjo vertinimu, panaikinus Raštą, atsakovas turėtų iš naujo spręsti sankcijų subendrinimo klausimą, tuo pačiu ir iš naujo apskaičiuoti likusią skolos dalį, t. y. tokiu būdu keistųsi pareiškėjo teisinė padėtis dėl grąžintinos skolos dydžio. Iš pareiškėjo šioje byloje nurodomų argumentų visumos galima daryti išvadą, kad pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Raštu jam skirta sanakcija, su kuria jis nesutinka. Tokia pareiškėjo pozicija nepagrįsta. Taip pat nepripažintini pagrįstais pareiškėjo argumentai, susiję su Rašto pobūdžiu ir dėl kilusių teisinių padarinių bei galimybės Raštą ginčyti ABTĮ nustatyta tvarka.
33. Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), o jei tokio pobūdžio skundas buvo priimtas – byla nutraukiama (ABTĮ 103 str. 1 p.).
34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.
35. Akcentuotina, kad ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jog jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2026 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-35-502/2026; kt.).
36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.); skundas taip pat negali būti teikiamas dėl dokumentų, kuriais tik pateikiama informacija ir kurie patys savaime neturi jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui (žr., pvz., 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-638-556/2021; kt.).
37. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju sprendžiant, ar skundžiami aktai, dokumentai gali būti administracinės bylos dalyku, turi būti įvertinta, kokios procedūros metu jie priimti ir ar jais yra užkertamas kelias tolesnei procedūros eigai, t. y. ar jie yra tik tarpiniai procedūrinio pobūdžio dokumentai, ar jais užbaigiama atitinkama procedūra, sukeliamos teisinės pasekmės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-225-525/2021; kt.).
38. Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-370-822/2025; kt.).
39. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Rašto turinį, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Raštas yra informacinio (ir kartu paaiškinamojo) pobūdžio aktas, kuriuo nesukuriamos pareiškėjui teisinės pasekmės, nenustatomos jokios teisės ir pareigos, nėra taikomos poveikio priemonės; kt. Šiuo atveju teisines pasekmes pareiškėjui sukuria NMA 2020 m. liepos 1 d. sprendimas, kuriuo jam (pareiškėjui) pritaikytos sankcijos už 2-ąjį, 3-iąjį ir 4-ąjį pažeidimus. NMA 2020 m. liepos 1 d. sprendimo dalis dėl 2-ojo, 3-iojo ir 4-ojo pažeidimų bei už šiuos pažeidimus pritaikytų sankcijų buvo patikrinta teismine tvarka ir palikta galioti. Ginčijamame Rašte pareiškėjui pateikiama informacija apie tai, kuri 2020 m. liepos 1 d. sprendimo dalis po teismų sprendimų liko galioti bei kokia yra šiuo metu likusi skolos suma. Raštu pareiškėjui nebuvo iš naujo ar papildomai pritaikytos sankcijos ar kitos priemonės, jame nėra įforminti jokie administraciniai sprendimai, sukeliantys teisines pasekmes. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad, panaikinus Raštą, NMA turėtų sankcijų subendrinimo klausimą spręsti iš naujo, tuo pačiu iš naujo apskaičiuoti likusią skolos dalį, tačiau tokie pareiškėjo teiginiai nėra teisiškai pagrįsti, t. y. pareiškėjas nenurodo jokių teisės aktų, kuriais vadovaudamasis atsakovas po to, kai teismuose buvo išnagrinėtas ir įvertintas jo sprendimas dėl paramos gavėjo padarytų pažeidimų ir sankcijų skyrimo, turėtų dar kartą spręsti dėl sankcijų taikymo. Kaip jau minėta, pirmiau aptartos ir Rašte nurodytos sankcijos pareiškėjui buvo pritaikytos ne Raštu, o 2020 m. liepos 1 d. sprendimu, kurio ginčui aktuali dalis yra nepanaikinta ir galiojanti. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1632-1114/2023 atsakovas nebuvo įpareigotas perskaičiuoti pareiškėjui taikytas sankcijas už nustatytus pažeidimus.
40. Akcentuotina, kad pareiškėjo šioje byloje ginčijamu Raštu, kuris nėra paramos administravimo procedūros sprendimas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, atsakovas tik informavo pareiškėją apie tai, kokia suma pagal 2020 m. liepos 1 d. sprendimą yra likusi mokėti, ir jokio savarankiško sprendimo dėl sankcijų taikymo ar pan. nepriėmė.
41. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodomas aplinkybes apie tai, kad negali būti iš jo išieškomos (susigrąžinamos) tam tikros 2020 m. liepos 1 d. sprendime nurodytos skolos sumos, dėl išieškojimo turi būti taikoma senatis, akcentuotina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 4 punktą, sprendimas dėl grąžintinų lėšų yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, kurioje, be kita ko, išaiškinta, jog nenuginčijus sprendimo dėl grąžintinų lėšų, toks sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas. Šio išaiškinimo laikomasi ir vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-459-629/2022; 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-527-968/2025; 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-502/2025; kt.).
42. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nustačius, kad Raštas yra tik informacinio pobūdžio bei pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, konstatuotina, jog Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Dėl to ši administracinė byla turėjo būti nutraukta (ABTĮ 103 str. 1 p.).
43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčijamo Rašto turinį ir pagrįstai nustatė, jog Raštas yra informacinio pobūdžio, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenutraukė administracinės bylos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir administracinė byla nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti.
Nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimo panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.