Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-298-502/2025

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-12-17
Bylos Nr.: eA-298-502/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05195-2021-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Artūras Drigotas, Laimutis Alechnavičius, Dalia Višinskienė
Atsakovas: L. C.
Pareiškėjas: Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

29.1.3Išmokų, išmokėtų ir (arba) panaudotų pažeidžiant teisės aktus, grąžinimas ir išieškojimas

Administracinė byla Nr. eA-298-502/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05195-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės L. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei L. C. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės L. C. (toliau – ir Paramos gavėja, atsakovė) 148 277,96 Eur susidariusią skolą bei 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės), 14-15 punktais nuo 2022 m. vasario 21 d. nuo negrąžintos 148 277,96 Eur sumos iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė pateikė Agentūrai paraišką (toliau – ir Paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2011 metais taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3D-377 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės). Paraiška buvo įvertinta vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklėmis ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės).

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. gegužės 13 d. su atsakove buvo pasirašyta paramos sutartis Nr. 3KT-KV-11-1-007116-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurią ji tapo Paramos gavėja bei įsipareigojo įgyvendinti projektą „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ (toliau – ir Projektas), nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2013 m. balandžio 9 d. potvarkiu Nr. 4D-24, Paramos gavėjai teisės aktuose ir Paramos sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis kompensuojama iki 191 364,98 Eur (t. y. iki 65 proc.) visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų. Paramos gavėja Agentūrai pateikė mokėjimo prašymus: 2013 m. rugsėjo 27 d. – mokėjimo prašymą Nr. 3KT-KV-11-1-007116-MP001, pagal kurį Agentūra 2013 m. gruodžio 11 d. jai išmokėjo 53 752,60 Eur paramos sumą už statybines medžiagas ūkiniam pastatui (I dalis), statybines medžiagas gyvenamajam namui bei aiškinamąjį stendą; 2014 m. balandžio 28 d. – mokėjimo prašymą Nr. 3KT-KV-11-1-007116-MP002, pagal kurį Agentūra 2014 m. rugpjūčio 4 d. jai išmokėjo 11 598,41 Eur paramos sumą už statybines medžiagas ūkiniam pastatui (II dalis) bei statybines medžiagas gyvenamajam namui; 2014 m. rugsėjo 30 d. – mokėjimo prašymą Nr. 3KT-KV-11-1-007116-MP003, pagal kurį NMA 2015 m. sausio 30 d. jai išmokėjo 6 120,83 Eur paramos sumą už statybines medžiagas ūkiniam pastatui (III dalis), statybines medžiagas gyvenamajam namui, statybines medžiagas sklypo dangai, apželdinimui, aptvėrimui, pavėsinei; 2015 m. liepos 31 d. – mokėjimo prašymą Nr. 3KT-KV-11-1-007116-MP004, pagal kurį Agentūra 2015 m. lapkričio 24 d. jai išmokėjo 119 893,13 Eur paramos sumą už statybines medžiagas ūkiniam pastatui (IV dalis), statybines medžiagas gyvenamajam namui, statybines medžiagas sklypo dangai, apželdinimui, aptvėrimui, pavėsinei, už baldus (dvigulė lova – 12 vnt., viengulė lova – 9 vnt., sofa lova su atverčiamu mechanizmu – 4 vnt., spintelė prie lovos – 31 vnt., staliukas – 5 vnt., sofa lova – 4 vnt., pufas – 5 vnt., kėdė – 7 vnt., fotelis – 7 vnt., sieninė spinta – 16 vnt. kt.), virtuvės įrangą.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra, vadovaudamasi Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės), bei atsižvelgdama į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-640-426/2019 (toliau – ir VAAT sprendimas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2075-756/2020 (toliau – ir LVAT nutartis), atliko pažeidimo tyrimą. Agentūra, įvertinusi nustatytą pažeidimą bei pritarus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. SKP-51 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) taikė Paramos gavėjai išmokėtos paramos dalies sumos – 148 277,96 Eur susigrąžinimo sankciją. Apie priimtą Sprendimą atsakovė informuota Agentūros 2021 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. BRK-15517 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriame taip pat buvo nurodyta, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos atsakovei bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punktu, nuo 2022 m. vasario 21 d. atsakovei bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. palūkanos nuo negrąžintos 148 277,96 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 proc., jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, palūkanos atsakovei bus pradėtos skaičiuoti praėjus 60 (šešiasdešimčiai) kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos. Atsakovės skola Agentūrai prašymo pateikimo metu yra 148 277,96 Eur, metinis palūkanų dydis yra 5 proc., todėl pareiškėjas prašė iš atsakovės priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuotinas nuo 2022 m. vasario 21 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola visiškai susigrąžinama, nenurodant konkrečios jų sumos (šias palūkanas galutinio atsiskaitymo dieną apskaičiuoja antstoliai).

7. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. BR6-8736 informavo, kad po prašymo teismui pateikimo, t. y. 2023 m. spalio 20 d., dalis atsakovės skolos – 3 365,07 Eur, buvo įskaityta iš kitos jai mokėtinos paramos lėšų, todėl jos skola šiuo metu yra 144 912,89 Eur. Agentūrai 2023 m. spalio 20 d. įskaičius dalį atsakovės skolos, prašomos priteisti 5 proc. metinės palūkanos už pavėluotai grąžintas lėšas yra skaičiuojamos nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2023 m. spalio 20 d. nuo 148 277,96 Eur negražintos lėšų dalies, o nuo 2023 m. spalio 21 d. – nuo 144 912,89 Eur negražintos lėšų dalies.

Atsiliepimas

8. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad tarp šalių jau buvo kilęs ginčas dėl Paramos sutarties, nes Agentūra 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 3R-340(AG-275/02-2018) buvo nutraukusi Paramos sutartį bei pritaikiusi visos išmokėtos paramos sumos 191 364,97 Eur susigrąžinimo sankciją. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu panaikino Agentūros sprendimo dalį dėl Paramos sutarties nutraukimo ir visos išmokėtos 191 364,97 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankcijos pritaikymo ir perdavė sankcijos už šiame sprendime nustatytus pažeidimus skyrimo klausimą nagrinėti iš naujo, o kitą Agentūros sprendimo dalį dėl nustatytų padarytų Paramos sutarties pažeidimų paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, o Agentūros ir atsakovės apeliacinius skundus atmetė.

9. Atsakovė paaiškino, kad iš naujo išnagrinėjusi sankcijos atsakovei taikymo klausimą, Agentūra 2021 m. lapkričio 29 d. priėmė naują sprendimą, kuriuo nusprendė pritaikyti dalies išmokėtos paramos sumos, t. y. 148 277,96 Eur sumos susigrąžinimo sankciją. Atsakovė manydama, kad tokia didelė sankcijos suma yra nepagrįsta, apskaičiuota neteisingai bei yra neproporcinga padarytiems pažeidimams, šį sprendimą apskundė teismui.

10. Atsakovė nurodė, kad jeigu jos skundas bus patenkintas ir Agentūros sprendimas bus panaikintas, išnyktų ir pagrindas reikalauti priteisti skolą, o sankcijos sumą sumažinus – priteisti atitinkamai mažesnę skolos sumą, todėl atsakovė atsiliepime prašė sustabdyti šią administracinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2882-816/2022, kurioje nagrinėjimas atsakovės skundas dėl Agentūros dėl 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. SKP-51 panaikinimo.

II.

11. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė Agentūrai iš atsakovės L. C. 144 912,89 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, jas skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2023 m. spalio 20 d. nuo negrąžintos 148 277,96 Eur lėšų dalies, o nuo 2023 m. spalio 21 d. skaičiuojant nuo 144 912,89 Eur negražintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

12. Teismas nustatė, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė pateikė Agentūrai paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2011 metais taisykles. Pareiškėja ir Agentūra 2013 m. gegužės 13 d. pasirašė Paramos sutartį (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Atsakovei pagal pateiktus prašymus laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. buvo išmokėta iš viso 191 364,97 Eur paramos suma.

13. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Agentūra 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. SKP-54 „Dėl paramos gavėjos L. C. paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ (toliau – ir Agentūros 2018 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. SKP-54) nutraukė su atsakove sudarytą Paramos sutartį bei pritaikė visos išmokėtos 191 364,97 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo atsakovė iniciavo teisminį ginčą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 7 d. teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-640-426/2019 pareiškėjos L. C. skundą tenkino iš dalies: panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 3R-340(AG-275/02-2018) dalį, kuria Agentūros 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. SKP-54 dalis dėl pareiškėjai taikytų sankcijų pripažinta teisėta, panaikino Agentūros 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. SKP-54 dalį dėl pareiškėjai skirtos sankcijos ir perdavė sankcijos pareiškėjai už sprendime nustatytus pažeidimus skyrimo klausimą Agentūrai nagrinėti iš naujo. LVAT 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2075-756/2020 paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o pareiškėjos ir Agentūros apeliacinius skundus atmetė.

14. Agentūra, atsižvelgdama į VAAT 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą ir LVAT 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį, pritarus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. SKP-51 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ taikė atsakovei išmokėtos paramos dalies sumos, t. y. 148 277,96 Eur, susigrąžinimo sankciją, apie kurį pareiškėja buvo informuota 2021 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. BRK-15517 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.

15. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad L. C. Agentūros 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. SKP-51 apskundė teismui, kuris 2022 m. birželio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2882-816/2022, jos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-751-815/2023 L. C. apeliacinį skundą atmetė, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

16. Teismas konstatavo, kad Agentūros 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. SKP-51 yra galiojantis, todėl sukelia atsakovei teisines pasekmes. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti sprendime nurodytas grąžintinas lėšas. Teismas pažymėjo, kad Agentūros 2021 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. BRK-15517 atsakovei buvo papildomai išaiškinta, jog Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkte yra numatyta galimybė teikti prašymą dėl skolos grąžinimo dalimis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė su tokio pobūdžio prašymu kreipėsi į pareiškėją po Sprendimo priėmimo ar jo įsigaliojimo pasibaigus teisminiam ginčui. Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą, kuri šio teismo sprendimo priėmimo dieną sudaro 144 912,89 Eur, yra teisėtas ir pagrįstas

17. Vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2022 m. vasario 21 d. nuo negrąžintos 148 277,96 Eur sumos iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, teismas nurodė, kad 2023 m. lapkričio 21 d. rašte pareiškėjas teigė, jog atsižvelgiant į 2013 m. spalio 20 d. įskaitytą 3 365,07 Eur dydžio atsakovės skolos sumą, prašomos priteisti 5 proc. metinės palūkanos už pavėluotai grąžintas lėšas yra skaičiuojamos nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2023 m. spalio 20 d. nuo 148 277,96 Eur negražintos lėšų dalies, o nuo 2023 m. spalio 21 d. – nuo 144 912,89 Eur negražintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

18. 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/201, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (ES) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, su aktualiais pakeitimais padarytais 2012 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. (ES) Nr. 937/2012, 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei išmoka sumokėta nepagrįstai, paramos gavėjas grąžina tą sumą ir pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotas palūkanas, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad palūkanos apskaičiuojamos už laikotarpį nuo tos dienos, kurią paramos gavėjui pranešama apie įpareigojimą grąžinti išmokas iki sumos, kurią reikia grąžinti, faktinio grąžinimo arba išieškojimo dienos. Taikytina palūkanų norma skaičiuojama pagal nacionalinės teisės aktus, tačiau ji negali būti mažesnė už palūkanų normą, taikomą sumoms susigrąžinti pagal nacionalines nuostatas.

19. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktas nustato, kad metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 proc., jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1. papunktyje numatyta, kad palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintinos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos. Šių taisyklių 11 punktas įtvirtina, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto arba informacijos užregistravimo administruojančiojoje institucijoje. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus.

20. Teismas nurodė, kad Agentūra apie Sprendimą atsakovę informavo 2021 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. BRK-15517 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriame, be kita ko, nurodė, jog negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, atsakovei bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Kadangi per nustatytas 60 kalendorinių dienų atsakovė reikalaujamų lėšų negrąžino, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1. papunkčiu jai skaičiuojamos 5 proc. metinės palūkanos: nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2023 m. spalio 20 d. nuo 148 277,96 Eur negražintos lėšų dalies, o nuo 2023 m. spalio 21 d. – 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 144 912,89 Eur negražintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, kurios priteistinos pareiškėjui.

III.

21. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

22. Atsakovė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas netinkamai pritaikė įstatymo nuostatas, nevisapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai konstatavo reikšmingas aplinkybes, dėl to padarė nepagrįstas bei neteisingas išvadas ir priėmė nepagrįstą bei neteisingą teismo sprendimą.

23. Atsakovė teigia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, neišsamus, kadangi teismas neišnagrinėjo ir neįvertino ginčo klausimui svarbios aplinkybės. Teismas visiškai nevertino, ar Agentūros 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. SKP-51, kiek tai susiję su susigrąžinamomis lėšomis, taikomomis palūkanomis ir kt., atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ). Teismas taip pat nevertino ar nebuvo aplinkybių, nurodytų Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 28 punkte, ar nėra kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti atsakovę nuo sankcijos ir susidariusių palūkanų mokėjimo nagrinėjamu atveju.

24. Atsakovė pažymi, kad nei pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2882-816/2022, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-751-815/2023 nenagrinėjo ir nepasisakė dėl itin reikšmingų aplinkybių, kurios turi įtaką reikalaujamos sugrąžinti paramos klausimui.

25. Teigia, kad Agentūros pasirinktas sankcijos paskaičiavimo būdas neatitinka nei teisės aktuose nurodytų reikalavimų, nei ankstesniais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytos pareigos individualizuoti taikomą sankciją pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui ir pan. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai iš esmės nepasisakė, kodėl nustatant sankciją Agentūra turi teisę taikyti ne konkrečią metodiką, o ginčo atveju pritaikė vien tik sau palankų niekur nereglamentuotą sankcijos apskaičiavimo būdą (modelį). Nebuvo pasisakyta, kodėl pagal analogiją negali būti taikoma 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones taikymo metodika arba joje įtvirtinti principai ir t.t. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir nevertino pažeistų ir atsakomybėn traukiamo asmens (šiuo atveju atsakovės) teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principų, dėl skolos (sankcijos proporcingumo) bei sąžiningumo, nors už panašius pažeidimus vykdant kitas ES lėšomis finansuojamas programas yra numatytos žymiai mažesnės sankcijos arba apskritai nenumatytos. Taip pat nebuvo pasisakyta ir dėl kitų atsakovės nurodytų aplinkybių, kurias turėjo įvertinti šį ginčą nagrinėjantis teismas. Kadangi pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė, paminėtas aplinkybes detaliai turėtų įvertinti apeliacinės instancijos teismas.

26. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai priteisė pareiškėjui palūkanas už nurodytą laikotarpį. Teigia, kad Paramos sutartyje susitarė, jog bet kokie pranešimai Paramos gavėjai bus siunčiami vieninteliu būdu tik adresu (duomenys neskelbtini) (42.2 punktas). Paramos sutarties 43 punkte yra aiškiai nurodyta, kad pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienom po jo išsiuntimo. Šiuo atveju Agentūra atsakovei Paramos sutartyje nustatyta tvarka ir adresu nėra išsiuntusi 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. SKP-51 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Šalys nesusitarė dėl procesinių dokumentų pateikimo el. paštu, todėl toks pranešimo (sprendimo) išsiuntimas negali būti laikomas tinkamu nei Paramos sutarties (prilyginama įstatymui) kontekste, nei pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių reikalavimus (poįstatyminis teisės aktas). Taigi, Agentūra tinkamai neatlikusi savo pareigų ir neinformavusi atsakovės Paramos sutartyje nustatytu būdu, negali vadovautis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis ir reikalauti 5 procentų palūkanų. Net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas dėl kažkokių priežasčių spręstų priešingai, Paramos sutartyje nustatyta, kad pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėse nustatytas 60 dienų terminas pagal savo esmę ir tikslus turi būti skaičiuojamas nuo informavimo momento (eigos pradžia), todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai iš atsakovės Agentūros naudai priteisė palūkanas nuo 2022 m. vasario 21 d.

27. Atsakovė pažymi, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 20 punkte nurodyta, jog jeigu skolininkas sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo arba atliktą grąžintinų lėšų įskaitymą apskundžia teismui ar išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, grąžintinų lėšų įskaitymas ir palūkanų skaičiavimas sustabdomas, kol išnagrinėjamas skundas arba įsiteisėja teismo sprendimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė priteisti skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas nuo 2022 m. vasario 21 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad administracinė byla Nr. eA-751-815/2023 nutartimi dėl poveikio priemonės (sankcijos), kuri vėliau tapo skola, dydžio buvo išnagrinėta ir galutinis sprendimas paskelbtas 2023 m. rugsėjo 6 d. Be to, Agentūra tik formaliai nustatė 60 dienų laikotarpį skolai grąžinti, nes su prašymu dėl skolos priteisimo kreipėsi nesulaukusi termino pabaigos.

28. Atsakovės nuomone, kadangi pareiškėjas tinkamai neinformavo atsakovės apie priimtą sprendimą Paramos sutartyje nustatytu būdu ir tvarka, todėl pareiškėjas negali vadovautis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis ir reikalauti palūkanų. Tuo atveju, jei būtų sprendžiama priešingai, teismo sprendimu priteistų palūkanų skaičiavimo laikotarpis turėtų būti nustatytas pagal Paramos sutarties bei teisės aktų nuostatas, o ne taip, kaip pati Agentūra pasiskaičiavo.

Atsiliepimas

29. Atsakovė taip pat teigia, kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Agentūros priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui Agentūros pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko (atsakovo) yra vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti sprendime nurodytas grąžintinas lėšas. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, turėjo pareigą nagrinėti ir 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. SKP-51, kaip individualaus administracinio akto, atitiktį VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintiems teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimams, tačiau to nepadarė.

Žemesnės instancijos teismas

30. Pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė kitų aplinkybių, numatytų Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėse, kurios galėtų užkirsti kelią Agentūros paskirtos sankcijos išieškojimui iš atsakovės. Teismas turėjo nagrinėti, ar Agentūra tinkamai ir per terminą, t. y. per 20 darbo dienų nuo privalomų grąžinti lėšų užregistravimo administruojančiojoje institucijoje registruotu laišku, informavo atsakovę apie šių lėšų sumą, jų susidarymo priežastis, lėšų grąžinimo terminą ir palūkanų, kurias privalo mokėti skolininkas už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną ir kurios skaičiuojamos tuo atveju, jeigu taip nustato ES ir (arba) nacionaliniai teisės aktai, dydį ir t.t. Taip pat ar nebuvo aplinkybių, nurodytų Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 28 punkte, kurių pagrindu Agentūra neturėtų pradėti arba turėtų nebetęsti grąžintinų lėšų išieškojimo arba kurių pagrindu turėtų priimti sprendimą dėl tokių lėšų nurašymo, bei, ar nėra kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti atsakovę nuo sankcijos ir susidariusių palūkanų mokėjimo.

31. Atsakovė pažymi, kad dėl to paties Agentūros 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. SKP-51 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ panaikinimo Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-2882-816/2022. Bylai nagrinėti buvo sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų J. E. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), J. R. ir V. P.. Šią bylą nagrinėti buvo sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų D. B., J. R. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir V. V.. Atsakovė akcentuoja, kad teisėja J. R. jau yra sprendusi klausimą dėl Agentūros 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo, todėl pakartotinai paskyrus tą pačią teisėją ne tik į teismo sudėtį, tačiau ir kolegijos pirmininke bei pranešėja, susidarė situacija, kada jau teisėja buvo ginčo klausimu pareiškusi nuomonę procesiniame sprendime tarp tų pačių šalių, dėl to paties pagrindo. Ta pati teisėja sprendė ir dėl to paties Agentūros sprendimu paskirtos sankcijos (skolos) dydžio, teisėtumo bei pagrįstumo, o vėliau kitoje byloje sprendžia dėl tos pačios sankcijos (skolos) priteisimo. Jeigu tos pačios sudėties teismas galėtų spręsti abu savarankiškai laikytinus klausimus, tuomet šį procesą įgyvendinti galima būtų viena administracine procedūra. Tačiau teisės aktuose nustatyta savarankiška skolos priteisimo procedūra. Teisėjai nenusišalinus nuo nagrinėjamos bylos, atsakovė mano, kad teismo sprendimą priėmė neteisėtos sudėties, šališkas teismas.

32. Atsakovės vertinimu, administracinėje byloje Nr. eI3-2882-816/2022 buvo nagrinėjami klausimai, kurie buvo sprendžiami ir šioje administracinėje byloje, nagrinėjamų administracinių bylų dalykai iš esmės buvo beveik tokie patys, todėl tokiu būdu buvo pažeista atsakovės teisė į tinkamą teismo procesą ir nepagrįstai bei neteisingai apribotos galimybės ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus bei argumentuoti savo poziciją nešališkos sudėties teisme, kuris dar nėra pareiškęs savo išankstinės pozicijos nagrinėjamu klausimu. Dėl ankščiau nurodytų priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, perduodant klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

33. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

34. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, ar Agentūros 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. SKP-51, kiek tai susiję su susigrąžintinomis lėšomis, taikomomis palūkanomis ir kt., atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, ar nebuvo aplinkybių, nurodytų Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 28 punkte, ar nėra kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti atsakovę nuo sankcijos ir susidariusių palūkanų mokėjimo nagrinėjamu atveju, kad nei ankstesniu VAAT 2022 m. birželio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2882-816/2022, nei LVAT 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-751-815/2023 teismai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl itin reikšmingų aplinkybių, kurios turi įtaką reikalaujamos sugrąžinti paramos klausimui, nurodo, jog Agentūros Sprendimas, kuriuo nuspręsta susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, yra galiojantis, jo pagrįstumą ir teisėtumą yra įvertinęs tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, todėl faktinės aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, šioje byloje iš naujo negali būti įrodinėjamos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.). Šios bylos nagrinėjimo dalykas – neteisėtai gautos paramos sumos (skolos) ir 5 procentų palūkanų už pavėluotai grąžintas lėšas priteisimas. Taigi, atsakovės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai laikytini nepagrįstais.

Šalies argumentai

35. Pareiškėjas dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų neva pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nevertintų ir nepasisakytų aplinkybių, numatytų Gražintinų lėšų administravimo taisyklėse teigia, kad atsakovė apeliaciniame skunde nurodo naujus argumentus, kurių nebuvo nurodžiusi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apie jas neužsiminė atsiliepime į prašymą, dėl jų neteikė įrodymų, dėl šios priežasties teismas neturėjo pareigos dėl nurodytų aplinkybių pasisakyti sprendime.

36. Pareiškėjas akcentuoja, kad neegzistavo ir dabar neegzistuoja nei viena iš aplinkybių, dėl kurios atsakovė neturėtų grąžinti Agentūrai nepagrįstai įgytų lėšų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, konstatuota, jog būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas. Šioje Paminėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nenuginčijus sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovės pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir jo pagrįstumas nevertintinas.

Šalies argumentai

37. Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė palūkanas už Agentūros nurodytą laikotarpį. Atsakovė šiuo atveju neginčija, kad Agentūros Sprendimą gavo, priešingai, netgi nurodo, jog Agentūra su prašymu dėl skolos priteisimo kreipėsi nesulaukusi net 60 dienų termino pabaigos. Be to, atsakovė Paraiškoje prie klausimo kokiu būdu nori gauti informaciją apie Paraiškos administravimo eigą pažymėjo, jog informaciją pageidauja gauti elektroniniu paštu. Tas pats elektroninis paštas yra nurodytas ir Paramos sutartyje. Pareiškėjas pažymi, kad kaip apeliaciniame skunde nurodė atsakovė, Agentūra pateikė į bylą informaciją iš Agentūros Portalo https://portal.nma.lt., jog sprendimas buvo išsiųstas. Ši aplinkybė patvirtina, jog atsakovė būdama atidi ir rūpestinga turėjo galimybę susipažinti su Agentūros sprendimu.

38. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Gražintinų lėšų administravimo taisyklių 9 punkte numatyta, jog Administruojančioji institucija per 20 darbo dienų nuo grąžintinų lėšų, išskyrus palūkanas, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje raštu ir (arba) elektroniniu paštu ar per informacines sistemas – administruojančiosios institucijos informaciniame portale https://portal.nma.lt (toliau – informacinės sistemos), jeigu skolininkas sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu, informuoja skolininką apie priimtą sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, nurodydama lėšų grąžinimo terminą, palūkanų, kurias privalo mokėti skolininkas už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną (neteisėtos ar netinkamai taikomos valstybės pagalbos, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589, atveju – už laikotarpį nuo lėšų išmokėjimo dienos), dydį ir sąskaitos, į kurią turi būti grąžintos lėšos, numerį, taip pat apie galimybę susipažinti su sprendimu dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo ir atliktais grąžintinų lėšų įskaitymais per informacines sistemas. Šiuo atveju atsakovė tuo metu naujausioje Agentūrai paraiškoje 2021 m. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus Nr. 21-1011916924-A1-1 sutiko gauti informaciją tik el. paštu, todėl jai sprendimas buvo išsiųstas el. paštu. Pažymi, jog el. paštas liko nepakitęs ir vėlesnėse Agentūrai teiktose paraiškose. Taigi, apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės neva atsakovei nepagrįstai priteistos palūkanos, laikytini nepagrįstais.

Šalies argumentai

39. Pareiškėjas dėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su Gražintinų lėšų administravimo taisyklių 20 punkto taikymu, nurodo, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 20 punkto nuostata („Jeigu skolininkas sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo arba atliktą grąžintinų lėšų įskaitymą apskundžia teismui ar išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, grąžintinų lėšų įskaitymas ir palūkanų (išskyrus neteisėtą ar netinkamai taikomą valstybės pagalbą, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589) skaičiavimas sustabdomas, kol išnagrinėjamas skundas arba įsiteisėja teismo sprendimas.“.) neaiškintina kaip eliminuojanti palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas skaičiavimą ginčo dėl tokių lėšų gražinimo laikotarpiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2462-442/2021; 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-556/2021; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-724-556/2019; 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-550-556/2019; 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2227-438/2021 akcentavo, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punkte nustatyta, jog palūkanos apskaičiuojamos už laikotarpį nuo tos dienos, kurią paramos gavėjui pranešama apie įpareigojimą grąžinti išmokas, iki sumos, kurią reikia grąžinti, faktinio grąžinimo arba išieškojimo dienos. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 20 punktas nepaneigia palūkanų skaičiavimo termino sąlygų, t. y. nenutraukia šio termino eigos. Ši termino eiga, pasibaigus sustabdymo pagrindams, atsinaujina ir tęsiasi toliau nuo to momento, nuo kurio buvo sustabdyta. Tokiu būdu asmeniui, kuriam yra priimtas nepalankus ginčą nagrinėjusių institucijų sprendimas dėl paramos lėšų grąžinimo, palūkanos nuo jų skaičiuojamos visą laiką, įskaitant ir laiką, kol vyko tarp šalių ginčas (žr. pvz., LVAT 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-2227-438/2021). Taigi, teismų praktikoje aiškiai nurodyta, kad nepriklausomai nuo to, ar yra kilę teisminiai ginčai, palūkanos teisminio proceso metu nėra anuliuojamos.

Žemesnės instancijos teismas

40. Apie priimtą Sprendimą atsakovė informuota 2021 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. BRK-15517 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriame taip pat nurodyta, kad, negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, atsakovei bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Palūkanų, susijusių su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, skaičiavimo tvarka apibrėžiama Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011 5 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos. Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punktu nuo 2022 m. vasario 21 d. buvo pradėtos skaičiuoti 5 proc. palūkanos nuo atsakovės negrąžintos 148 277,96 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, palūkanos atsakovei buvo pradėtos skaičiuoti praėjus 60 kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos. Agentūra palūkanas pradėjo skaičiuoti nuo 2022 m. vasario 21 d. Taigi, apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl nepagrįsto palūkanų priteisimo laikytini nepagrįstais.

41. Agentūra taip pat nesutinka su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais neva egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes sprendimą priėmė neteisėtos sudėties teismas. Šiuo atveju, pareiškėjo vertinimu, nėra jokių aplinkybių, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Atsakovė remiasi savo subjektyvia nuomone ir deklaratyviais teiginiais, jog dėl to paties Agentūros sprendimo panaikinimo VAAT 2022 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-2882-816/2022, byloje buvo sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų J. E., J. R. ir V. P.. Ginčo byloje buvo sudaryta teisėjų kolegija susidedanti iš D. B., J. R. ir V. V.. Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo nagrinėjami klausimai, kurie buvo sprendžiami administracinėje byloje, nagrinėjamų administracinių bylų dalykai iš esmės skirtingi. Atsakovė nenurodė jokių realių faktų, kurie keltų abejonių dėl teismo nešališkumo.

Šalies argumentai

42. Pareiškėjas prašo prie bylos prijungti rašytinius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

43. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Agentūros prašymo priteisti iš atsakovės skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, pagrįstumo ir teisėtumo.

44. Pareiškėjas prašo prijungti prie bylos rašytinius įrodymus. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjo pateikti nauji įrodymai egzistavo iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nepagrindė naujų įrodymų pateikimo būtinybės atsiradimo apeliaciniame procese, nenurodė priežasčių, kodėl šių dokumentų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo procesinis prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

45. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Agentūros Sprendimas, kuriuo atsakovė įpareigota grąžinti lėšas yra įsiteisėjęs, sprendė, jog pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, taip pat pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 ir 15 punktais, priteisė pareiškėjui iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies pradedant nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2023 m. spalio 20 d. nuo negrąžintos 148 277,96 Eur lėšų dalies, o nuo 2023 m. spalio 21 d. skaičiuojamas nuo 144 912,89 Eur negražintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

46. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai pritaikė įstatymo nuostatas, nevisapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai konstatavo reikšmingas aplinkybes, dėl to padarė nepagrįstas bei neteisingas išvadas, nepagrįstai priteisė palūkanas, teismo sprendimas nemotyvuotas, neišsamus, priimtas neteisėtos sudėties, šališko teismo, dėl to yra neteisėtas ir nepagrįstas.

47. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovės apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

48. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

49. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

50. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

51. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017, 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-533-492/2023).

52. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundą tenkino.

53. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. liepos 12 d. ir 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. kovo 14 d. nutarimus; kt.). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį eA-2615-629/2020; 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1746-525/2021; kt.). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

54. Nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, kurioje nagrinėdama iš esmės analogiško pobūdžio bylą, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog ankstesnio sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas tokio pobūdžio bylose (dėl skolos ir palūkanų priteisimo) nėra vertinamas. Paramą gavusiam asmeniui šio sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus (nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punktas)), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), Agentūrai atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžinimo taisyklių 17.3 punktas).

55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad aptariamoje administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 išplėstinės teisėjų kolegijos pateikti išaiškinimai bei išvados, jog ankstesnio sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas bylose dėl skolos ir palūkanų priteisimo nėra vertinamas, yra aktuali ir tais atvejais, kai sprendimo dėl paramos susigrąžinimo teisėtumas jau buvo patikrintas teismo tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-556/2021). Šio išaiškinimo laikomasi ir vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2462-442/2021, 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-459-629/2022, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1515-821/2023).

56. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog Agentūros 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. SKP-51 yra galiojantis (VAAT 2022 m. birželio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2882-816/2022 L. C. skundas atmestas, o LVAT 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-751-815/2023 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas), todėl privalo būti vykdomas, pakartotinai nevertinant jo teisėtumo ir pagrįstumo bei proporcingumo aspektu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino Agentūros 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. SKP-51 VAĮ prasme, ar nebuvo pagrindo atleisti atsakovę nuo sankcijos ir palūkanų mokėjimo, proporcingumo ir kiti, susiję su paminėtu Agentūros sprendimu, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Agentūros 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. SKP-51 yra galiojantis, atsakovei lėšų negrąžinus, taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), pagrįstai sprendė, jog pareiškėjui atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.3 p.). Kadangi taikytini teisės aktai nenumato Agentūrai teisės (išskyrus minėtą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) paminėtame Agentūros sprendime nurodytą sumą, todėl pareiškėjas dėl skolos priteisimo pagrįstai kreipėsi į teismą.

57. Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punktu, grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto arba informacijos užregistravimo administruojančioje institucijoje dienos, išskyrus Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus.

58. Nagrinėjamu atveju atsakovė apie Agentūros 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. SKP-51 informuota 2021 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. BRK-15517 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, jog negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, atsakovei bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos, remiantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 ir 15 punktais. Taip pat nurodyta, kad Agentūra turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Pažymėta, jog vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2. papunkčiu, Agentūra turi teisę skolą susigrąžinti įskaitos būdu, nelaukdama paramos gavėjui suteikto termino grąžinti skolą. Skola išskaičiuojama iš skolininkui skirtos paramos (jei tokia būtų skirta) pagal bet kurią Agentūros administruojamą priemonę. Atkreipė dėmesį, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkte yra numatyta galimybė teikti prašymą dėl skolos grąžinimo dalimis.

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad Agentūros 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. SKP-51, nustatantis atsakovės pareigą grąžinti išmokėtas paramos lėšas, yra galiojantis, nenuginčytas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą dėl ginčo sumos (grąžintinos skolos) priteisimo. Atsakovė buvo tinkamai informuota apie sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo ir yra pasibaigęs Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punkte nurodytas terminas grąžintinas lėšas sugrąžinti geruoju.

60. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog jai neturi būti skaičiuojamos palūkanos, nes Agentūros 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. SKP-51 atsakovei nebuvo išsiųstas Paramos sutartyje nurodytu adresu ir nustatytu būdu.

61. Nors Paramos sutarties 42 punkte ir nurodyta, kad pranešimai paramos gavėjui L. C. siunčiami (duomenys neskelbtini), tačiau aplinkybė, jog atsakovei Agentūros 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. SKP-51 buvo išsiųstas Paramos sutartyje nurodytu jos elektroniniu paštu, kurį atsakovė, be kita ko, gavo ir šios aplinkybės neneigia, savaime nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo palūkanų mokėjimo.

62. Atsakovė jokių kitų argumentų dėl Agentūros prašymo nepagrįstumo (išskyrus tai, kad Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas turėjo būti vertinamas iš naujo) apeliaciniame skunde nenurodė. Byloje taip pat nenustatyta jokių pagrindų sumažinti grąžintiną sumą. Tuo labiau, kad nepagrįstai išmokėtų paramos lėšų susigrąžinimu yra siekiama apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, o atsakovė, nesilaikiusi prisiimtų įsipareigojimų, negali nepagrįstai praturtėti.

63. Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktą, metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1 punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Todėl Agentūros nurodytu terminu atsakovei negrąžinus išmokėtos paramos sumos, pradedant nuo 2022 m. vasario 21 d. pagrįstai skaičiuotinos 5 procentų palūkanos už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2023 m. spalio 20 d. nuo 148 277,96 Eur negražintos lėšų dalies, o nuo 2023 m. spalio 21 d. - 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 144 912,89 Eur negražintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

64. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės pareigą grąžinti lėšas nustatantis Agentūros Sprendimas yra galiojantis, pareiškėjas į teismą kreipėsi prašydamas priteisti būtent šiame Sprendime nurodytas grąžintinas lėšas, atsakovė apie priimtą Sprendimą buvo tinkamai informuota, terminas gera valia grąžinti paramos lėšas yra pasibaigęs, pareiškėjo prašytos priteisti palūkanos numatytos Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte ir 15.1 punkte. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą dėl grąžintinų lėšų ir palūkanų priteisimo.

65. Pasisakydama dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, ar nebuvo aplinkybių, nurodytų Gražintinų lėšų administravimo taisyklių 28 punkte, t. y., kurių pagrindu Agentūra neturėtų pradėti arba turėtų nebetęsti grąžintinų lėšų išieškojimo arba turėtų priimti sprendimą dėl tokių lėšų nurašymo taip pat ar nėra kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti atsakovę nuo sankcijos ir susidariusių palūkanų mokėjimo, teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju neegzistavo ir dabar neegzistuoja nei viena iš aplinkybių, dėl kurios atsakovė neturėtų grąžinti Agentūrai nepagrįstai įgytų lėšų. Tokių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodė ir pati atsakovė.

66. Vertindama atsakovės apeliacinio skundo argumentus, jog palūkanų skaičiavimas sustabdomas, kol išnagrinėjamas skundas arba įsiteisėja teismo sprendimas, teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT 2021 m. spalio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. Nr. eA-2227-438/2021 akcentavo, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punkte nustatyta, jog palūkanos apskaičiuojamos už laikotarpį nuo tos dienos, kurią paramos gavėjui pranešama apie įpareigojimą grąžinti išmokas, iki sumos, kurią reikia grąžinti, faktinio grąžinimo arba išieškojimo dienos. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 20 punktas nepaneigia palūkanų skaičiavimo termino sąlygų, t. y. nenutraukia šio termino eigos. Ši termino eiga, pasibaigus sustabdymo pagrindams, atsinaujina ir tęsiasi toliau nuo to momento, nuo kurio buvo sustabdyta. Tokiu būdu asmeniui, kuriam yra priimtas nepalankus ginčą nagrinėjusių institucijų sprendimas dėl paramos lėšų grąžinimo, palūkanos nuo jų skaičiuojamos visą laiką, įskaitant ir laiką, kol vyko tarp šalių ginčas (LVAT 2021 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. eA-2227-438/2021). Taigi, LVAT aiškiai nurodė, kad nepriklausomai nuo to, ar yra kilę teisminiai ginčai, palūkanos teisminio proceso metu nėra anuliuojamos. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

67. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėja, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikšto skundo reikalavimais, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma tenkinti reikalavimą dėl skolos grąžinimo ir palūkanų priteisimo, atsakovės atsiliepimo argumentus, t. y. sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91)). Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų ar yra nemotyvuotas. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimą nereiškia teismo pareigos pasisakyti dėl visų ginčo šalių argumentų ir teiginių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-203/2013)

68. Pasisakydama dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties ir šališkas teismas, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 7 straipsnio 1 dalis nustato, jog vykdydami teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų. Teisėjai ir teismai sprendžia administracines bylas remdamiesi įstatymais ir tokiomis sąlygomis, kurios nesudaro galimybių teisėjus veikti iš šalies. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, ABTĮ normose įtvirtintas nušalinimo (nusišalinimo) institutas, t. y. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjai negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jų nešališkumu. ABTĮ nuostatų dėl nušalinimo (nusišalinimo) taikymas glaudžiai susijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymu, dėl kurio išsamiai yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT). EŽTT ne kartą yra išaiškinęs, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., 2005 m. gegužės 1 d. sprendimą byloje Indra prieš Slovakiją). Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-442/2020). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas.

69. Atsakovės teigimu, viena iš bylą nagrinėjusių teisėjų kolegijos narių – teisėja J. R. – jau yra dalyvavusi nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI3-2882-816/2022 dėl Agentūros 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. SKP-51 panaikinimo ir priėmusi 2022 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje. Šioje byloje ta pati teisėja yra paskirta kolegijos pirmininke bei pranešėja, todėl susidarė situacija, kad teisėja ginčo klausimu jau buvo pareiškusi nuomonę procesiniame sprendime tarp tų pačių šalių, dėl to paties pagrindo. Ta pati teisėja sprendė ir dėl Agentūros 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. SKP-51 paskirtos sankcijos (skolos) dydžio, teisėtumo bei pagrįstumo, o šioje byloje sprendžia dėl tos pačios sankcijos (skolos) priteisimo. Tokiu būdu, atsakovės teigimu, buvo pažeista jos teisė į tinkamą teismo procesą ir nepagrįstai bei neteisingai apribotos galimybės ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus bei argumentuoti savo poziciją nešališkos sudėties teisme.

70. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija su atsakovės pozicija nesutinka, kadangi nurodyti argumentai nesudaro jokio pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu.

71. Akcentuotina, kad teisėjai ir teismai sprendžia administracines bylas ir priima sprendimus remdamiesi įstatymais ir tokiomis sąlygomis, kurios nesudaro galimybių teisėjus veikti iš šalies. Konstitucinėje doktrinoje akcentuojama, kad teisėjo ir teismų nepriklausomumas yra ne privilegija, o viena iš svarbiausių teisėjo ir teismų pareigų, kylanti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuotos asmens teisės turėti nešališką ginčo arbitrą, būtina nešališko ir teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. vasario 12 d., 2006 m. gegužės 9 d. 2007 m. spalio 22 d. nutarimai).

72. Šiuo atveju pažymėtina, kad įsiteisėjęs sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2882-816/2022 buvo patikrintas apeliacine tvarka, jame nebuvo nagrinėjami klausimai, kurie buvo sprendžiami šioje administracinėje byloje, nagrinėjamų administracinių bylų dalykai iš esmės skiriasi, o atsakovė nenurodė jokių kitų objektyviai egzistuojančių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti teismo (teisėjos) nešališkumu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nušalinimo bylą nagrinėti sudarytai teisėjų kolegijai nei kolegijos pirmininkei ir pranešėjai nereiškė. Taigi, teisėjų kolegija atsakovės argumentus, jog šią bylą išnagrinėjo šališkas (neteisėtos sudėties) teismas, atmeta kaip nepagrįstus.

73. Kiti atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes bei jų teisinį įvertinimą.

74. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės L. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė