Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-11-11 · Administracinė byla Nr. eA-2075-756/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-11
Bylos Nr.
eA-2075-756/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02991-2018-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
L. C.
Atsakovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-2075-756/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02991-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 57.2.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. C. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. C. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja L. C. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 3R-340(AG-275/02-2018) (toliau – ir Komisijos Sprendimas) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA, atsakovas) 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. SKP-54 „Dėl paramos gavėjos L. C. paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ (toliau – ir NMA Sprendimas), kuriuo atsakovas nutraukė su pareiškėja 2013 m. gegužės 13 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės ,,Kaimo turizmo veiklos skatinimas” (toliau – ir Priemonė) veiklos srities (sričių) ,,Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose” paramos sutartį, taikomą 2011 metų paraiškoms Nr. 3KT-KV-11-1-007116-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis) ir pritaikė visos išmokėtos 191 364,97 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Ginčijami sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti, priimti padarius tikrovės neatitinkančias išvadas, nevertinus ir nepasisakius dėl jos pateiktų argumentų ir įrodymų. Pareiškėja nesutinka su atsakovo išvada, kad pareiškėja nevykdo projekte „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ Nr. 3KT-KV-11-1-007116-PR001 (toliau – ir Projektas) numatytos veiklos, t. y. neteikė kaimo turizmo paslaugų. Pareiškėja skundžia jai pritaikytą sankciją, tvirtina, jog veiklą vykdė ir vykdo, o Agentūros išvados neatitinka tikrovės, yra nepagrįstos ir neteisėtos.

2.2. Pareiškėja, pasirašiusi Paramos sutartį, nuo 2013 m. gegužės 13 d. tapo paramos gavėja. Ji įvykdė trumpalaikį tikslą, t. y. pastatė ūkinį pastatą ir įrengė gyvenamąjį namą, pritaikė juos kaimo turizmo veiklai. Tokias aplinkybes pripažino ir atsakovas. Nei vienoje Agentūros atliktų patikrų ataskaitoje nebuvo konstatuota, jog ji nevykdo veiklos, nebuvo pradėtas įtariamo pažeidimo tyrimas. Atsakovo išvada, dėl veiklos nevykdymo motyvuojama tikrovės neatitinkančia aplinkybe, kad veiklos nevykdymo faktą patvirtina 2017 m. gegužės 31 d. – birželio 6 d., taip pat 2017 m. rugsėjo 26–27 d. atliktų patikrų rezultatai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos (toliau – ir FNTT) 2018 m. gegužės 15 d. raštas Nr. 25/9-2-3-7819 (toliau – ir Raštas) su priedais.

2.3. Tai, jog pareiškėja atlieka papildomas investicijas į sukurtus pagal Projektą objektus, taip pat savo lėšomis stato ir įrenginėja papildomus veiklai vykdyti numatomus objektus, rodo, jog ji siekia plėsti ir efektyvinti veiklą, teikiamas kaimo turizmo paslaugas padaryti patrauklesnėmis bei konkurencingesnėmis. Komisija skundžiamame sprendime detaliai aprašė tik teisinį reglamentavimą, tačiau nenagrinėjo pareiškėjos argumentų dėl pritaikytos sankcijos proporcingumo, ignoravo argumentus dėl veiklos vykdymo, nepasisakė dėl jų vertinimo, iškreipė įrodymų turinį, padarė prieštaringas išvadas, todėl, pasak pareiškėjos, priėmė formalų bei neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. 2015 m. spalio 19 d. patikra buvo atlikta, siekiant patikrinti, ar ji įsigijo visas finansavimui nurodytas prekes, o ne tikrinti veiklos vykdymo faktą. Agentūros specialistų prašymu į kelias patalpas buvo sunešti smulkesni įsigyti daiktai, kai kurių daiktų pakuotės, kad tikrintojai galėtų patikrinti, kad įsigytos būtent PVM sąskaitose-faktūrose įsigytos prekės ir galėtų jas nufotografuoti. Prie Mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitos pridėtos fotonuotraukos patvirtina, jog atliekant patikrą jau buvo įrengti ir baldais apstatyti kambariai, pilnai įrengti ir sutvarkyti sanitariniai mazgai su reikalinga santechnikos įranga, t. y. įrengtos kaimo turizmo veiklai vykdyti gyvenamojo namo ir ūkio pastato patalpos buvo pritaikytos veiklai vykdyti, o komunikacijų mazgų nuotraukos patvirtina, kad visos komunikacijos buvo įrengtos. 2017 m. rugsėjo 26–27 d. patikros metu, taip pat Komisijos posėdžio metu ji paaiškino, kad du kambariai išnuomoti, todėl į juos patekti negalima, nes būtų pažeistas svečių privatumas. Pateikė ir svečiams išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, pridėtose nuotraukose užfiksuotas svečių automobilis. Agentūros ir Komisijos išvada, kad šios patalpos „akivaizdžiai neparuoštos”, nepagrįsta.

2.4. Pareiškėja pateikė remonto darbams bei naujiems šviestuvams įsigyti patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Veiklai vykdyti pareiškėja yra įrengusi 13 kambarių, iš kurių 5 yra gyvenamajame name ir 8 ūkio pastate. Ūkio pastate įrengtuose kambariuose trūkumų Agentūra nenustatė, o šių kambarių pakako visų besikreipiančių svečių poreikiams patenkinti. Aplinkybė, kad 2017 m. gegužės 31 d. – 2017 m. birželio 6 d. patikros metu buvo diegiama elektroninė įėjimo į kambarius sistema, nepatvirtina veiklos nevykdymo fakto. Dėl to buvusios durų rankenos buvo išmontuotos ir įrengta elektroninė įėjimo sistema. Atkreipė dėmesį, kad nei 2015, nei 2016 metų patikrų metu nebuvo užfiksuota, kad būtų nesumontuotos durų rankenos. Kadangi pareiškėja siekia pritraukti kuo daugiau svečių, privalo nuolat modernizuoti, atnaujinti, gerinti turizmo paslaugų objektus. Buvo būtina baldus uždengti plėvele, siekiant juos apsaugoti nuo užteršimo. Be to, buvo nupirkta ir naujų baldų, todėl dalis naujų baldų nesibaigus remontui buvo supakuota. Ūkio pastato kambariuose lovų čiužiniai, ypač ne sezono metu, įvelkami į polietileno maišus arba uždengiami plėvele. Kambarius paruošia, kai gauna konkretų užsakymą. Paprastai vienu metu užsako 2–5 kambarius, todėl svečius apgyvendina ūkio pastate įrengtuose kambariuose. Dėl remonto darbų dalis įrangos buvo uždengta, o virtuvės reikmenys sudėti kitoje patalpoje. Virtuvė, pasak pareiškėjos, sutvarkoma kasmet, pasibaigus kaimo turizmo sezonui, indai, įrankiai, negendantys maisto produktai ir kiti virtuvės reikmenys sudedami į dėžes. Dėl kelio ženklo „Sodyba“ neįrengimo paaiškino, kad įrengti šio ženklo pareiškėja neprivalėjo. Įsipareigojo viešinti projektą teisės aktuose nustatyta tvarka ir visa apimtimi šiuos reikalavimus įvykdė. Apie teikiamas apgyvendinimo paslaugas taip pat paskelbė turizmo departamento puslapyje. Informacija apie Kaimo turizmo sodybą pateikiama, internetiniame puslapyje http://www.saltone.lt/, paskyroje https://www.facebook.com/saltone.lt/, Rusijos reklamos portale AVITO.ru nuo 2016 m. Manė, kad pasirinkti informacijos ir reklamos teikimo būdai yra žymiai efektyvesni viešinimo prasme, nei kelio ženklas „Sodyba”.

2.5. Pareiškėjai remontuojant ir atliekant gyvenamojo namo pagerinimo darbus svečiai buvo apgyvendinami ūkio pastate. Be to, šaltuoju sezonu svečiai dažniau užsakinėja pirties paslaugas. Į pirties pastatą patogiau nueiti iš ūkio pastato. Pareiškėjos nuomone, lankytojų buvimas ar nebuvimas patikros metu nepatvirtina veiklos vykdymo, ar nevykdymo. Paskutinės patikros vietoje metu lankytojų sodyboje buvo, patikrą vykdę NMA specialistai apie tai buvo informuoti. Nei Agentūra, nei Komisija konkrečiai neįvardijo, kokie veiklai vykdyti skirto namo bei ūkio pastato statybos darbai veiklos pradžiai nebuvo pabaigti. Pasak pareiškėjos, atsakovas ir Komisija neatribojo ir nepagrįstai sutapatino pagal Projektą atliktus statybos darbus bei statybos darbus veiklai plėsti. Ji, įgyvendinusi Projektą, nusprendė pastatyti du papildomus, prie gyvenamojo namo priblokuotus ūkio pastatus už savo lėšas, dėl to neturėjo nieko bendro su pagal Projektą įgyvendintomis lėšomis. Komisijos posėdžio metu pateikė VĮ Registrų centro duomenų banko išrašą bei žemės sklypo planą. Dėl nesutvarkytos ežero pakrantės zonos nurodė, kad visa teritorija prie gyvenamojo ir ūkinio pastato yra sutvarkyta, nukloti trinkelėmis priėjimo prie pastatų takai ir automobilių stovėjimo aikštelės, dalis teritorijos apie statinius apsodinta žole bei dekoratyviniais augalais. Ji neturi teisės vykdyti teritorijos dalies prie vandens telkinio sutvarkymo darbų, nes vyksta teismo procesas. Be to, Paramos sutartimi ji nebuvo įsipareigojusi sutvarkyti kranto linijos. Kranto teritorija atvykus svečiams būna atitverta nuo sutvarkytos teritorijos dalies ir netrukdo paslaugų teikimui.

2.6. Tiek NMA, tiek Komisija nepagrįstai per 2015–2017 metus už suteiktas vykdant veiklą paslaugas išrašytas 186 PVM sąskaitas-faktūras vertino kaip nepatvirtinančias veiklos vykdymo fakto. Jos rėmėsi 2018 m. gegužės 15 d. FNTT raštu Nr. 25/9-2-3-7819, kad iš 186 sąskaitų-faktūrų 13 neatitiko tikrovės, tačiau Agentūra Sprendime nepasisakė dėl kitų 173 sąskaitų. Skunde pamini, kad pati pareiškėja nebuvo apklausta FNTT pareigūnų ir jai nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus. Ji buvo pateikusi Buhalterinės apskaitos sąskaitų registro išrašus, visas pajamas deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Be to, pateikti įrodymai, kad įrengtoje sodyboje dirba 3 darbuotojai 0,25 etato, jiems mokamas darbo užmokestis, tačiau šio fakto nevertino Komisija. Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – ir VTD) 2018 m. kovo 19 d. paskyrė 150 Eur baudą, kurią ji sumokėjo bei pradėjo pildyti registracijos korteles teisės aktų nustatyta tvarka. Agentūra nenurodė, kokie veiksmai laikytini pažeidžiantys Sprendime nurodytus teisės aktus. Pareiškėja nepadarė jokių pažeidimų.

2.7. Atsakovas ir Komisija pripažino, jog ji jau yra tinkamai įgyvendinusi dalį Projekto, tačiau nepagrindė, kodėl pritaikė pačią griežčiausią sankciją. Pareiškėjos pažeidimai, jei būtų nustatyti, yra mažareikšmiai, palyginus su atlikto įgyvendinto Projekto dalimi. Komisija nevertino sankcijos taikymo proporcingumo. Agentūra ne tik nemotyvavo griežčiausios sankcijos taikymo, tačiau net nenurodė, kad jos įvardinti, tariamai padaryti pažeidimai būtų sukėlę kokias nors neigiamas pasekmes. Akivaizdu, kad jos lėšomis vykdoma veiklos plėtra negali būti vertinama pažeidimu, ji negali sukelti ir neigiamų pasekmių. Pareiškėja vykdė projekte numatytą veiklą, todėl Agentūra neturėjo jokio pagrindo konstatuoti nevykdymo faktą. NMA Sprendimas ne tik prieštarauja individualiam teisės aktui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nustatytiems reikalavimams. Atsakovas ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija, ŽŪM) nuo pat Paraiškos dalyvauti Projekte pateikimo momento buvo tendencingai neigiamai nusiteikusios pareiškėjos atžvilgiu. Projekto įgyvendinimo kontrolės terminas 7 metai. Ji šį laikotarpį buvo griežtai kontroliuojama, griežtai tikrinamos pateiktos ataskaitos bei atliekamos patikras vietoje, jautė neigiamą požiūrį ir dirbtinį siekį surasti veiklos trūkumus. Pareiškėjos pastangos atnaujinti turizmo veiklos objektų būklę ir pagerinti teikiamų paslaugų kokybę buvo įvertintos kaip veiklos nevykdymas bei nutraukimas. Agentūros Sprendime nurodoma, kad jo priėmimui buvo gautas Ministerijos pritarimas. Pareiškėja nebuvo informuota apie jai aktualaus klausimo svarstymą, jai net nėra žinoma, kokia informacija ir duomenys Ministerijai buvo pateikti. Jai nesuteikė galimybės pateikti paaiškinimus. Vien dėl šios priežasties skundžiamas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Atsiliepimas

3. Atsakovas NMA atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Paraiška įvertinta vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3D-377 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės). NMA 2017 m. gegužės 31 d. – 2017 m. birželio 6 d., 2017 m. rugsėjo 26–27 d. atliktų patikrų Projekto įgyvendinimo vietoje metu užfiksavo, kad Projekte numatyta veikla nevykdoma. FNTT 2018 m. gegužės 15 d. rašte Nr. 25/9-2-3-7819 su priedais nurodė, kad 2015–2016 m. į ūkio buhalterinę apskaitą paramos gavėja įtraukė tikrovės neatitinkančius dokumentus – 13 PVM sąskaitų faktūrų už kaimo turizmo paslaugų suteikimą, kuriose buvo įformintos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos. Po paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo datos visų NMA atliktų patikrų metu užfiksuota, jog aplink pastatus, kuriems buvo skirta parama bei kuriuose ji turėjo vykdyti kaimo turizmo veiklą, esanti teritorija (aplinka) nesutvarkyta, ne iki galo sutvarkyta elektros instaliacija, nesumontuotos durų rankenos, dalis baldų neišpakuota iš pakuočių, nesumontuoti šviestuvai, pastato viduje rastos statybinės medžiagos ir atliekos, vyksta statybos darbai, nerasta kaimo turizmo sodybos lankytojų, personalo buvimo požymių. Remiantis FNTT pateikta informacija, patikrų metu nustatytais faktais, atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėja Projekte numatytos veiklos nevykdė, neįvykdė joje (verslo plane) numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais, pasiekimais, uždaviniais ir tikslais.

3.2. Paramos gavėjai Projekto kontrolės laikotarpis nustatytas nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. gegužės 13 d., todėl pareiškėja iki 2020 m. gegužės 13 d. privalėjo laikytis Projekte ir Paramos sutartyje nustatytų įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, kad Paramos gavėja visiškai nevykdė Projekte numatytos veiklos (teikti kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir kt.) paslaugas), į tai, kad išmokėjus visą paramos sumą, paramos gavėjai nevykdant veiklos padaryta reali žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžetams, taikė visos išmokėtos paramos (191 364,97 Eur) susigrąžinimo sankciją. Paramos gavėja pažeidė Paramos sutarties 17.1, 17.3, 17.10 papunkčius, Įgyvendinimo taisyklių 28.10 papunktį ir Administravimo taisyklių 187, bei 190 punktus. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 71 punktu, Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.2 ir 197.3.14 papunkčiais, Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės) 17 punktu, Paramos sutarties 20.1, 26.4, 26.21, 26.22 papunkčiais, pritarus Ministerijai, pareiškėjai pritaikyta visos paramos susigrąžinimo sankcija, nutraukiant Paramos sutartį.

3.3. Iš 2016 m. balandžio 29–30 d. patikros nuotraukų matyti, jog dalis sklypo ir vidinių patalpų nepilnai įrengta, sodyba buvo neįrengta, veikla nevykdoma. Atliekant patikrą nebuvo galimybės įsitikinti projekto tikslų įgyvendinimu faktiškai, todėl pareiškėjos paprašė pateikti įrodymus, galinčius pagrįsti Paraiškoje nurodytų tikslų pasiekimo faktą. Paramos gavėja pateikė šešias užsienio gyventojams 2015 m. išrašytas sąskaitas-faktūras už kaimo turizmo paslaugų suteikimą. Tyrimo metu nustatyta, jog patikrą atlikęs specialistas formaliai pasižiūrėjo į tikrinimo klausimyną ir patikrino tik dokumentus bei bandomąjį balansą ir iš juose pateiktos informacijos darė išvadą, kad veikla vykdoma. Tyrimo metu patikrinus bandomąjį balansą bei pelno ataskaitą nustatyta, kad Paramos gavėja 2015 m. gavo 55 600,40 Eur pardavimo pajamų, tačiau nėra išskirta už ką gautos tokios pajamos, neaišku, už kokių paslaugų teikimą gauta nurodyta pajamų suma. Nė viena iš pateiktų sąskaitų-faktūrų pirkėjų nepasirašytos. Nustatyta, kad patikrą atlikęs specialistas neatkreipė didesnio dėmesio ir į patikros metu buvusią pastato bei jo aplinkos būklę ir nevertino, ar tokiame pastate gali būti teikiamos paslaugos. Atliktas tyrimas atskleidė, jog patikrą darbuotojas atliko neatidžiai, nesiėmė visų reikalingų priemonių įsitikinti, kad vykdoma projekto veikla, taip pat neįvertino patikros metu akivaizdžiai matomų aplinkybių, nepateikė pastebėjimų dėl projekto vykdymo galimumo. NMA sprendė, kad patikra atlikta netinkamai ir neturėjo būti vertinama teigiamai.

3.4. Nesutiko su pareiškėjos nurodytu teiginiu, jog dėl Projekto nebuvo pradėtas joks tyrimas. Tyrimas NMA buvo pradėtas 2017 m. birželio 23 d. ir 2017 m. liepos 10 d. el. laišku informavo ją apie atliekamą įtariamo pažeidimo tyrimą dėl Paramos gavėjos Projekto, taip pat 2017 m. liepos 28 d. el. laišku informuota, jog 2017 m. rugpjūčio 2 d. 13.20 val. NMA bus svarstomas klausimas dėl įtariamo pažeidimo Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdyje, į kurį pakviesta pati pareiškėja. Paramos gavėja neatvyko, tačiau posėdyje dalyvavo jos įgaliotas asmuo. Skirtingais metais užfiksuota kaimo turizmo sodybos bei gretimos aplinkos būklė leidžia spręsti, kad apgyvendinimo, maitinimo ir pramogų paslaugos negalėjo būti teikiamos, nes nei patalpos, nei bendra sodybos aplinka nebuvo tam pritaikyta. Atkreipė dėmesį, jog paieškos sistemoje google nepateikiamas nė vienas rezultatas, kuris nukreiptų į kaimo turizmo sodybą, o įvedus minėtą internetinį puslapį, atsidaro tik pagrindinis vaizdas, iš kurio galima patekti į žemėlapį. Rusijos reklamos portale AVITO.ru pareiškėjos sodyba nerasta. Informacija, pateikta skunde nurodytoje paskyroje https://www.facebook.com/saltone.lt/ yra abejotina. Pirmas įrašas padarytas 2018 m. vasario 7 d., kuriame matoma tik vieno kambario nuotrauka, tačiau jame neparodyta nei vonia, nei pati sodyba, nei jos aplinka. Vertino, kad pareiškėja skunde nepateikė objektyvių įrodymų argumentams pagrįsti, o teikiami argumentai yra prieštaringi.

3.5. 2017 m. spalio 26 d. raštu buvo kreiptasi į FNTT dėl įtarimą sukėlusių pareiškėjos išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų. 2018 m. gegužės 15 d. gavo atsakymą, kuriame nurodyta, jog 2015–2017 m. pareiškėja išrašė 186 PVM sąskaitas-faktūras dėl kaimo turizmo (apgyvendinimo) ir kitų paslaugų suteikimo. Nustatyta, kad nebuvo pildomos registracijos kortelės dėl atvykusių užsienio šalių piliečių, dėl ko pastarųjų negalima identifikuoti ir patikrinti jiems suteiktų apgyvendinimo paslaugų fakto. FNTT rašte nurodyta, jog 23 PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašytos kaimo turizmo ir kitas paslaugas įsigijusiems asmenims, kuriuos su pareiškėja sieja šeimos, giminystės, sutartiniai santykiai. Nustatyta, jog kiti FNTT rašte įvardinti asmenys kaimo turizmo (apgyvendinimo) paslaugų nepirko, pinigų už jas nemokėjo, jose nepasirašė ir kaimo turizmo sodyboje nėra lankęsi. Taigi 2015–2016 m. į ūkio buhalterinę apskaitą Paramos gavėja įtraukė tikrovės neatitinkančius dokumentus – 13 PVM sąskaitų-faktūrų už kaimo turizmo paslaugų suteikimą, kuriose buvo įformintos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos. Pagal likusias Lietuvos piliečiams išrašytas 20 PVM sąskaitas-faktūras asmenų nustatyti nepavyko dėl deklaruoto išvykimo iš Lietuvos, sąskaitose-faktūrose nurodytų nepilnų, netikslių asmens duomenų. Pažeidimo tyrimo metu pareiškėjai buvo suteikta galimybė įrodyti, kad sodyba buvo baigta įrengti ir joje vykdoma veikla, tačiau ji nepateikė įrodymų. Paramos gavėjos paaiškinimai dėl nesujungtos instaliacijos, nesumontuotų rankenų, į pakuotes sudėtų baldų ir nesumontuotų šviestuvų, pasak atsakovo, paneigiami vien peržiūrėjus atliktų patikrų vietoje nuotraukas, bei 2017 m. gegužės 29 d. – birželio 6 d. filmuotą medžiagą. Durys be rankenų užfiksuotos visose patikrose nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2017 m. birželio 6 d. Tik 2017 m. rugsėjo 26–27 d. patikros metu duryse jau buvo sumontuotos rankenos. Paprašius pateikti įrodymus (nuotraukas), kad nors vienas kambarys buvo įrengtas iki galo, pareiškėja jų pateikti negalėjo, 2015 m. spalio mėn. – 2017 m. birželio mėn. atliktų patikrų metu nebuvo rastas nė vienas pilnai įrengtas kambarys. Pareiškėjai buvo nustatytas maksimalus Projekto įgyvendinimo kontrolės terminas – 7 metai, nes buvo pripažintas rizikingu, tačiau Paramos gavėja nevykdė veiklos ir NMA teikė klaidingus duomenis.

4. Trečiasis suinteresuotasis asmuo ŽŪM atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad už Projekto įgyvendinimą buvo numatyta atsakinga pati pareiškėja, t. y. kad darbai bus vykdomi pagal parengtą ir verslo plane pateiktą darbų vykdymo grafiką, laikantis nustatytų terminų. Taip pat buvo numatyta, kad darbus planuojama atlikti per tris etapus. Po Agentūros atliktų papildomų veiksmų paaiškėjo naujos aplinkybės, pagrindžiančios pažeidimą, t. y. kad veikla nebuvo vykdoma ir kad pareiškėja, nevykdydama Projekto, negali pasiekti nustatytų Projekto uždavinių ir tikslų. Įvertinus turimą informaciją ir atsižvelgiant į papildomai Agentūros pateiktą informaciją, buvo pritarta atsakovo sprendimui pareiškėjai taikyti sankciją – susigrąžinti 191 364,97 Eur išmokėtą paramos sumą bei nutraukti Paramos sutartį.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir panaikino Komisijos 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 3R-340(AG-275/02-2018) dalį, kuria NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. SKP-54 dalis dėl pareiškėjai taikytų sankcijų, pripažinta teisėta; panaikino NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. SKP-54 „Dėl paramos gavėjos L. C. paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ dalį dėl pareiškėjai skirtos sankcijos, t. y. nutraukti 2013 m. gegužės 13 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės ,,Kaimo turizmo veiklos skatinimas” veiklos srities (sričių) ,,Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose” paramos sutartį, taikomą 2011 metų paraiškoms Nr. 3KT-KV-11-1-007116-PR001 bei pritaikė visos išmokėtos 191 364,97 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją, ir perdavė sankcijos pareiškėjai už šiame sprendime nustatytus pažeidimus skyrimo klausimą Agentūrai nagrinėti iš naujo; priteisė pareiškėjai iš atsakovo NMA 800 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; likusias skundo ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas dalis teismas atmetė kaip nepagrįstas.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėja iš esmės kelia ginčą dėl to, jog atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjos pateiktus duomenis, ar ji realiai vykdė ir vykdo veiklą, o ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra.

7. Teismas, išsamiai aprašęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Administravimo taisyklių ir Paramos sutarties nuostatomis, konstatavo, kad byloje duomenų, jog pareiškėja būtų informavusi apie nukrypimus nuo Projekto, nėra. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja turėjo pranešti raštu atsakovo Paraiškų administravimo skyriui apie visus galimus nukrypimus nuo planuoto Projekto įgyvendinimo. Jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto Projekto įgyvendinimo, keičiantys Projekto apimtį ar kitaip keičiantys Projektą ar Sutartyje ir (arba) Paraiškoje bei sprendime skirti Paramą nustatytus Paramos gavėjo įsipareigojimus, paramos gavėjui neleidžiami. Paramos gavėja taip pat privalo įvykdyti paraiškoje (verslo plane) numatytas įsipareigojimus, susijusius su projekto rezultatais ir pasiekimais (Paramos sutarties 17.1, 17.3, 17.10 p.).

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad patikrų metu nebuvo konstatuota, jog ji nevykdo veiklos ir šių patikrų tikslas nebuvo nustatyti veiklos vykdymą, nustatė, kad patikrų metu padarytos fotonuotraukos bei vaizdo įrašai akivaizdžiai patvirtina Agentūros bei Komisijos padarytas išvadas, kad pareiškėja nevykdė veiklos kaip numatyta Paraiškoje, verslo plane. Skundo argumentai, kad atsakovas netinkamai įvertino, jog ji savo lėšomis plečia veiklą, stato naujus ūkinius pastatus, yra nepagrįsti ir nekeičia atsakovo nustatytų išvadų. Šiuo atveju visame objekte, t. y. tiek ūkiniuose pastatuose, tiek sodyboje turi būti vykdoma veikla. Akivaizdūs sodybos nebaigtumo įrengimo faktai nustatyti, todėl pareiškėjos argumentai, kad dėl atliekamo remonto baldai apsaugoti plėvele, įrengiant elektronines įėjimo sistemas, nuimtos rankenos, be to, nepajungtas vanduo, elektros instaliacija, aplinka aplink sodybą nebaigta tvarkyti. Taigi, visuma patikrų metu nuotraukose užfiksuotų faktų, akivaizdžiai patvirtina, kad tokiomis sąlygomis realiai teikti kaimo turizmo paslaugas pareiškėja negalėjo. Aplinkybė, kad nėra ginčo, jog pareiškėja įgyvendino trumpalaikį Projekto tikslą, t. y. pastatė ir įrengė gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, pritaikant kaimo turizmo veiklai, savaime negali patvirtinti ir ilgalaikio strateginio tikslo – įkurti naują kaimo turizmo sodybą ir skatinti vietos turizmą, teikiant poilsiautojams aukštos kokybės kompleksinį paslaugų paketą – įgyvendinimo. Realus paslaugų teikimas turi nekelti abejonių. Pareiškėjos skundo argumentai nepaneigia visumos surinktų duomenų ir padarytų išvadų. Agentūros 2015 m. spalio 19 d. Mokėjimo prašymo patikros vietoje nustatyta, kad nebuvo baigti statybos (apdailos) darbai, nesutvarkytos elektros instaliacijos, neišpakuoti baldai bei įranga, nesutvarkyta lauko aplinka. Iš 2016 m. kovo 29–30 d., 2017 m. balandžio 25–28 d. bei 2017 m. gegužės 31 d. – 2017 m. birželio 6 d. patikros vietoje ataskaitose ir pridėtose fotonuotraukose užfiksuota, kad faktinė kaimo turizmo objekto bei aplinkos būklė nepasikeitė, t. y. nesujungta elektros instaliacija, sumontuoti ne visi šviestuvai, dalyje kambarių nesumontuotos durų rankenos, dalis baldų ir virtuvės įranga neišpakuota, prie kaimo turizmo sodybos esanti aplinka nesutvarkyta ir kt.

9. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad 2015 metų spalio – 2017 metų birželio mėnesiais kaimo turizmo sodybos faktinė būklė iš esmės nesikeitė, ir konstatavo, kad kaimo turizmo sodyba negalėjo teikti Paraiškoje, verslo plane aprašytų veiklų minėtu laikotarpiu. Patikrinimų metu užfiksuota, kad nei patalpos, nei bendra sodybos aplinka nebuvo pritaikytos teikti apgyvendinimo, maitinimo ir pramogų paslaugas. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, jog kosmetiniai remonto darbai buvo vykdomi prieš ateinantį sezoną, nes iš patikrų vietoje nuotraukų matyti, kad kaimo turizmo sodybos patalpų ir aplinkos būklė iš esmės nesikeitė, be to, pareiškėjos pateikti duomenys apie galimą lankytojų skaičių, nepatvirtina būtinybės kasmet atlikti remonto darbus. Patikrų vietoje rezultatai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja nuo Projekto įgyvendinimo pabaigos momento tęsė kaimo turizmo sodybos statybos ir teritorijos aplink ją tvarkymo darbus. Teismas pažymėjo, kad tiek Agentūra, tiek ir Komisija vertino pareiškėjos vykdytos veiklos realumą. Nors pati Agentūra ir pripažino, kad paraiška patikrų metu neturėjo būti vertinama pozityviai ir tikrintojų veiksmai pripažinti netinkamais, tačiau, vertinant užfiksuotus duomenis kaip visumą tyrimo medžiagos įrodymų leistinumo aspektu, jie pripažįstami tinkamais vertinant realaus veiklos vykdymo faktą. Šiuo atveju ne tik tam tikrų daiktų įsigijimas, bet realus veiklos vykdymas naudojant įsigytas priemones, turėjo būti realus ir akivaizdus. Teismas vertino, kad ta aplinkybė, jog pareiškėja pateikė sąskaitas-faktūras, savaime neįrodo vykdytos veiklos realumo. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti FNTT rašte pateiktu vertinimu dėl 13 PVM sąskaitų-faktūrų kaip tikrovės neatitinkančių duomenų bei 20, kurių negalėjo identifikuoti dėl išvykusių iš Lietuvos asmenų. Vertintas FNTT 2018 m. gegužės 15 d. rašto Nr. 25/9-2-3-7819 „Dėl informacijos apie L. C. pateikimo“ turinys, kuriame nustatyta ir tai, kad 23 PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos asmenims, kuriuos su L. C. sieja šeimos, giminystės, sutartiniai santykiai (ryšiais), yra pažįstami. Šiuo atveju Agentūra siekė ištirti minėtas aplinkybes ir tokius veiksmus atliko tinkamai.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pateiktos sąskaitų-faktūrų kopijos nėra pasirašytos. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje neaktualios ir negali būti vertinamos tos sąskaitos-faktūros, kurios išrašytos po paskutinės 2017 m. rugsėjo 26–27 d. atliktos patikros vietoje. Kadangi pareiškėja apie pažeidimą buvo informuota 2017 m. liepos 10 d. ir 2017 m. liepos 21 d. teikė rašytinius paaiškinimus, o 2017 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjos įgaliotas atstovas dalyvavo Agentūros Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdyje, tai atsakovas neturėjo vertinti tokių sąskaitų-faktūrų. Duomenys reikšmingi iki atliktų patikrų, kurių metu užfiksuota reali faktinė situacija sodyboje. Pareiškėja nei teismui, nei Komisijai aktualių ir reikšmingų įrodymų, pagrindžiančių kaimo turizmo paslaugų teikimo, lankytojų buvimo bei renginių organizavimo faktą, nepateikė. Pati pareiškėja pripažino, kad nepildė registracijos kortelių žurnalo dėl atvykusių užsienio šalių piliečių, todėl išrašytų 130 PVM sąskaitų-faktūrų atsakovas negalėjo identifikuoti bei patikrinti suteiktų apgyvendinimo paslaugų fakto. Būtent pačios pareiškėjos netinkamas registracijos kortelių sistemos įgyvendinimas taip pat galėjo turėti neigiamos įtakos dėl vykdomų kaimo turizmo paslaugų teikimo. Be to, FNTT nenustatė nei vienos tikrovę atitinkančios sąskaitos-faktūros. Pareiškėjos teiginiai, kad nedraudžiama artimiesiems teikti paslaugas, nepaneigia visumos nustatytų aplinkybių ir tik sustiprina įtarimus dėl teiktinų paslaugų tikrumo.

11. Teismas vertino, kad pareiškėjos argumentai, jog jos atžvilgiu nebuvo pradėtas joks įtariamo pažeidimo tyrimas, yra nepagrįsti, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2017 m. liepos 10 d. buvo informuota apie atliekamą įtariamo pažeidimo tyrimą, o taip pat 2017 m. liepos 28 d. informuota, jog 2017 m. rugpjūčio 2 d. 13.20 val. pažeidimas bus svarstomas Agentūros Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdyje. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjos skundo argumentais, kad Komisija nevertino jos skunde nurodytų aplinkybių ir dėl jų net nepasisakė. Iš Komisijos Sprendimo matyti, kad jame buvo analizuojami ir vertinami pareiškėjos skundo argumentai. Teismas pažymėjo, kad skunde teismui pareiškėja iš esmės pakartojo skunde Komisijai nurodytus argumentus, išskyrus dėl pačios Komisijos netinkamo Sprendimo. Nors pareiškėjai nustatytas 7 m. kontrolės periodas, tai negali būti vertinama kaip pareiškėjos tendencingas persekiojimas. Tai, kad buvo atliekamos patikros, patvirtina atsakovo tinkamą Projekto kontrolės priežiūrą.

12. Teismas padarė išvadą, kad esminis Projekto tikslas teikti kompleksines kaimo turizmo paslaugas: apgyvendinimo, maitinimo (sodybos svečiams, dalykinių ir šventinių renginių dalyviams), pramogų ir kt., nebuvo pasiektas, todėl atsakovo ir Komisijos išvados, kad pareiškėja nepasiekė užsibrėžtų Projekto rezultatų, yra pagrįstos. Objektyvių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų, nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad Projekto išviešinimo pareigos pareiškėja neįvykdė. Jos argumentai, kad pasirinktos išviešinimo priemonės yra efektyvesnės, yra nepagrįsti. Net ir šiuo metu patikrinus informaciją tinklalapyje saltone.lt, išskyrus bendrą informaciją (adresas, telefonas), jokios informacijos nėra publikuojama, kad realiai būtų galima užsisakyti paslaugas. Taip pat ir Rusijos reklamos portale AVITO.ru pareiškėjos sodyba nerasta. Teismas akcentavo, kad paskyroje https://www.facebook.com/saltone.lt/ pirmasis įrašas padarytas 2018 m. vasario 7 d., kuriame matoma tik vieno kambario nuotrauka, tačiau jame net neparodyta sodyba ar jos aplinka. Aplinkybė, kad šiuo metu jau yra prasidėjęs sezonas, nors iš pačios pareiškėjos paaiškinimų ir duomenų, matyti, kad sezoniškumas yra neaktualus (teigia, kad ir žiemą teikia paslaugas), tačiau jokios viešos informacijos apie teikiamas paslaugas nėra, tik patvirtina atsakovo ir Komisijos argumentus dėl realaus kaimo turizmo paslaugų nevykdymo.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus dėl proporcingumo principo pažeidimo, t. y. kad buvo nutraukta Paramos sutartis bei pritaikyta visos pareiškėjai išmokėtos 191 364,97 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankcija yra pati griežčiausia sankcija, nurodė, jog pareiškėja Projekto kontrolės laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. turėjo laikytis Paramos sutartyje bei Sutartyje nustatytų įsipareigojimų, tačiau ji ilgalaikio rezultato neįgyvendino.

14. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sutiko su pareiškėjos skundo argumentais, kad NMA Sprendime skiriama sankcija (neskirti visos paramos sumos ir nutraukti Paramos sutartį) visiškai nėra individualizuota. Šiuo aspektu Komisija ginčijamame Sprendime taip pat nepasisakė. Taigi atsakovas, taikydamas pareiškėjai paramos susigrąžinimo sankciją, jos dydį turėjo individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan. Atsakovas teigia, kad galbūt buvo padaryta žala Lietuvos biudžetui, tačiau tokių teiginių apskritai nepagrindžia. Pagal Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktą, sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui. Todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju visiškai neaišku, kodėl buvo skirta pati griežčiausia sankcija, nors Projektas iš dalies įvykdytas, t. y. ir atsakovas neginčijo, kad pareiškėja pastatė ir įrengė gyvenamąjį namą bei ūkinį pastatą, pritaikydama kaimo turizmo veiklai vykdyti. Teismas pabrėžė, kad nustatytas 7 m. priežiūros periodas dar nesibaigęs, statybų tikslas – būtent turizmo veiklai vykdyti – pasiektas, todėl vertino, kad atsakovo taikyta pati griežčiausia poveikio priemonė turėjo būti tinkamai pagrįsta jos proporcingumo taikymo aspektu. Teismas atsižvelgė, kad patikrų metu nustatyta, kad buvo nebaigti įrengti kambariai, bet įranga, baldai nupirkti, aplinka tvarkoma, pastatas remontuojamas. Be to, pareiškėja atliko tam tikrus darbus ir savo lėšomis, siekdama, kaip ji teigia, kaimo turizmo veiklą vykdyti. Taigi šiuo atveju Agentūra Sprendime nenurodė jokių argumentų dėl pareiškėjai parinkto konkretaus sankcijos dydžio, t. y. skirta sankcija nebuvo visiškai individualizuota, todėl ginčijamas NMA Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu. Teismas, nurodė, kad vertinant patikros, atliktos 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 16 d., vietoje rezultatus tik iš dalies pagrįstais galima pripažinti Agentūros argumentus, kad nepasiektas ilgalaikis Projekto tikslas ir rezultatas. Teismas pažymėjo, kad griežčiausios sankcijos taikymas yra kraštutinė poveikio priemonė ir jos taikymas turi būti individualiai pagrįstas ir taikomas tik tuo atveju, jei nėra galimybės taikyti švelnesnių poveikio priemonių. Todėl teismas konstatavo, kad šiuo atveju atsakovas turi iš naujo įvertinti visumą pažeidimo aplinkybių, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan. bei taikyti proporcingą ir adekvačią poveikio priemonę, tokį sprendimą tinkamai pagrįsdamas. Teismas akcentavo, kad Agentūros diskrecija parinkti ir taikyti tam tikrą sankcijos rūšį, tačiau sprendime turi būti motyvuotai pagrįstas ir individualizuotas tokių priemonių taikymas. Taip pat pažymėjo, kad būtent Agentūra yra vienintelė akredituota institucija, galinti administruoti paraiškas, apskaičiuoti ir išmokėti paramą, todėl teismas neturi teisės perskaičiuoti pareiškėjai mokėtiną sumą už viešojo administravimo subjektą.

15. Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, teismas panaikino Agentūros Sprendimo dalį dėl pareiškėjai pritaikytos sankcijos ir įpareigojo Agentūrą iš naujo spręsti dėl pareiškėjai už nustatyto Paramos sutarties sąlygų pažeidimą taikytinos sankcijos, ją tinkamai individualizuojant, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje. Tais pačiais argumentais remdamasis teismas panaikino ir Komisijos Sprendimo dalį dėl neproporcingai pritaikytos sankcijos dydžio. Teismas vertino, kad naikinamos sprendimų dalys neatitinka VAI 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl pareiškėjos skundą tenkino iš dalies.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nustatė, kad pareiškėja pagrindė realiai patirtas 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, prašoma priteisti suma neviršija nustatytų teiktinų paslaugų (skundo surašymas) dydžių. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos materialusis reikalavimas yra tenkintas iš dalies, t. y. panaikintos ginčijamų sprendimų dalys dėl sankcijos taikymo, pareiškėja įgijo teisę į išlaidas proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, ir jai priteisė 50 procentų dydžio nuo prašomos sumos, t. y. 800 Eur, o likusią prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

III.

17. Pareiškėja L. C. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo pripažintas pagrįstu 2013 m. gegužės 13 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės ,,Kaimo turizmo veiklos skatinimas” veiklos srities (sričių) ,,Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose” paramos sutarties nutraukimas, ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos Sprendimą ir NMA Sprendimą visa apimtimi.

18. Pareiškėja nurodo, kad teismas visiškai nenagrinėjo pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir argumentų, kurie akivaizdžiai patvirtina Projekte numatytos veiklos vykdymo faktą, iškreipė įrodymų turinį, padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas, todėl priėmė visiškai formalų, tendencingą bei neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl teismas neatskleidė bylos esmės ir neišnagrinėjo bylos pagal pareiškėjos skundą, ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjos teisę į teisminę gynybą. Teismas, formaliai pripažindamas skundžiamą NMA Sprendimą teisėtu ir perrašydamas NMA Sprendimo argumentus, galimai yra šališkas. Teismas padarė prieštaringas išvadas dėl fotonuotraukų vertinimo ir sodybos įrengimo faktų. Teigia, kad 2015 m. spalio 19 d. patikros nuotraukomis apskritai negalima remtis vertinant veiklos vykdymo ar nevykdymo faktą, nes kaip pripažįstama skundžiamame Komisijos Sprendime, ši patikra buvo atlikta siekiant patikrinti, ar pareiškėja įsigijo visas finansavimui nurodytas prekes, o ne tikrinti veiklos vykdymo faktą. Be to, net ir prie minimos Mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitos pridėtos fotonuotraukos patvirtina, kad atliekant šią patikrą jau buvo įrengti ir baldais apstatyti kambariai, pilnai įrengti ir sutvarkyti sanitariniai mazgai su reikalinga santechnikos įranga, t. y. įrengtos kaimo turizmo veiklai vykdyti gyvenamojo namo ir ūkio pastato patalpos buvo pritaikytos veiklai vykdyti, o komunikacijų mazgų nuotraukos patvirtina, kad visos komunikacijos buvo įrengtos. Atitinkamai ir prie 2016–2017 metų patikrų ataskaitų pridėtos fotonuotraukos, nepaneigia pareiškėjos veiklos vykdymo fakto. Atkreipia dėmesį, kad prie nurodomų patikrų ataskaitų pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad visi kambariai yra įrengti, tvarkingi, apstatyti baldais, visiškai sutvarkyti santechniniai mazgai ir juose gali būti apgyvendinti svečiai. Taigi pati NMA pripažino, kad pareiškėja įrengtuose pagal Projektą objektuose gali vykdyti veiklą, tam yra visos sąlygos, tačiau padarė prieštaraujančias išvadas, o Teismas jas tiesiog perrašė, ir visiškai nepasisakė dėl šios patikros rezultatų vertinimo.

19. Pareiškėja teigia, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. – 2017 m. rugsėjo 27 d. patikros metu du kambariai minimos patikros metu yra išnuomoti, todėl į juos patekti negalima, nes būtų pažeistas svečių privatumas. Atitinkamai buvo pateiktos ir svečiams išrašytos PVM sąskaitos faktūros, o prie patikros ataskaitos pridėtose nuotraukose užfiksuotas ir svečių automobilis. Šių argumentų ir įrodymų teismas visiškai nevertino. Teismo išvados, kad sodyboje nepajungtas vanduo bei elektros instaliacija akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir yra nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis. Teismas visiškai nepagrįstai vertino pareiškėjos atliekamus veiklos pagerinimus įdiegiant modernesnę įėjimo sistemą kaip veiklos nevykdymą. Juo labiau, kad įėjimo sistemos keitimas visiškai netrukdė veiklos vykdymui, nes tuo metu, kai buvo pagerinimai atliekami gyvenamojo namo patalpose, svečiai buvo apgyvendinami kambariuose, esančiuose ūkio pastate. Mano, kad sprendimus surašiusiems asmenims nėra suprantama kaimo turizmo veiklos specifika. Nei Paramos sutartis, nei teisės aktai nedraudžia pareiškėjams savo sąskaita atlikti tokius pagerinimus. Pareiškėja tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad namo bei ūkio pastato kambariuose, esančių lovų čiužiniai, ypač ne sezono metu visada išvykus svečiams ir nuėmus patalynę yra įvelkami į polietileno maišus arba uždengiami plėvele, o kambariai yra paruošiami (paklojama šviežia patalynė, vazoje pamerkiama gėlių, sudedamos nenaudotos higienos priemonės ir kt.) tik tuomet, kai gaunamas konkretus užsakymas. Be to, tik išimtinais atvejais yra užsakomas didesnis kambarių skaičius, o paprastai vienu metu būna užsakymas 2–5 kambariams, todėl paprastai svečiai apgyvendiname ūkio pastate įrengtuose kambariuose. Todėl nei Paramos sutartis, nei kokie nors teisės aktai nedraudžia nesant užsakymų, neapgyvendintų namo kambariuose vykdyti jų pagerinimo darbus, arba saugant daiktus nuo dulkių apdengti plėvele. Be to, jau veiklos vykdymo eigoje pareiškėja įsigijo papildomų baldų ir įvairių kitų veiklai reikalingų daiktų, kas nėra draudžiama.

20. Pareiškėja pažymi, kad remonto ir aplinkos tvarkymo darbai vykdomi be išimties visose apgyvendinimo įstaigose, remonto metu lankytojai nėra apgyvendinami remontuojamose patalpose, tačiau šios aplinkybės negali būti ir nėra vertinamos kaip neigiamai įtakojančios veiklą. Pareiškėjai remontuojant ir atliekant gyvenamojo namo pagerinimo darbus svečiai buvo apgyvendinami ūkio pastate. NMA Sprendime veiklos nevykdymo faktą nepagrįstai motyvavo ir aplinkybe, kad nėra įrengtas kelio ženklas ,,Sodyba”, tačiau pareiškėja įrengti šio ženklo neprivalėjo. Nei Paramos sutartyje nei teisės aktuose nustatyta nėra numatyta, kiek ir kokių viešinimo priemonių reikia imtis, todėl esant įrodymams, kad pareiškėja įrengė stendą ir išviešino veiklą Turizmo departamente, pareiškėjos nurodyti tinklapiai turi būti vertinami tik kaip papildomos viešinimo priemonės. Jeigu NMA tikrintojai patikrų metu būtų norėję įsitikinti svečių buvimu kambariuose, galėjo pasibelsti ir paprašyti įleidžiami. Teismas nevertino šių pareiškėjos pateiktų įrodymų, o tik formaliai patvirtino NMA išvadą, kad nepateikta įrodymų apie lankytojų buvimą, nors lankytojų buvimo faktą patvirtina ir pateiktos jiems išrašytos sąskaitos-faktūros. Kaimo turizmo lankytojų skaičių ir intensyvumą galima nustatyti pagal išrašytas sąskaitas faktūras, o nuo 2018 metų – pagal lankytojų korteles.

21. Dėl vykdomų statybos darbų pareiškėja pažymi, kad pats teismas konstatavo, jog pareiškėja įgyvendino trumpalaikį Projekto tikslą, t. y. pastatė ir įrengė gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, pritaikant kaimo turizmo veiklai, ir jokio ginčo dėl to nėra. Tačiau nei NMA, nei Komisija, nei teismas konkrečiai neįvardijo, kokie veiklai vykdyti skirto namo bei ūkio pastato statybos darbai veiklos pradžios momentui nebuvo pabaigti. Atkreipia dėmesį, kad tiek NMA, tiek Komisija, tiek teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėja neapsiribojo pagal Paramos sutartį gautu finansavimu ir lygiagrečiai, vykdydama kaimo turizmo veiklą, išnaudodama laikotarpius, kai nėra poilsiautojų, savo lėšomis tobulina jau pastatytus objektus bei toliau investuoja statydama papildomus veiklos efektyvinimui reikalingus objektus. Teismas nepagrįstai sutapatino pagal Projektą atliktus gyvenamojo namo ir ūkio pastato statybos darbus bei naujų, nesusijusių su Projektu objektų statybos darbus veiklai plėsti. Pareiškėja paaiškino, kad papildomi ūkio pastatai yra statomi ne pagal Paramos sutartį, o siekiant plėsti veiklą. Taigi patikrų metu buvo vykdomi papildomų ir Projekto lėšomis nefinansuojamų objektų, skirtų veiklai plėsti, statybos darbai, kurie nebuvo draudžiami nei pagal Paramos sutartį, nei pagal Projekto įgyvendinimą ar administravimą reglamentuojančias taisykles.

22. Pareiškėja pažymi, kad pagal Paramos sutartį tik dalies teritorijos sutvarkymui reikalingoms priemonėms buvo skirtas finansavimas. Nei teisės aktai, nei Paramos sutartis neriboja pareiškėjai teisės atlikti papildomas investicijas. Pareiškėja pripažįsta, kad nebuvo sutvarkyta teritorija prie vandens telkinio, tačiau to padaryti Pareiškėja negalėjo ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių, nes Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5345-341/2018, kurioje sprendžiamas ginčas dėl į teritoriją įsiterpusio vandens telkinio ribų. Pareiškėja neturi teisės vykdyti teritorijos dalies prie vandens telkinio sutvarkymo darbų. Pažymi, kad Paramos sutartimi Paramos gavėja nebuvo įsipareigojusi sutvarkyti kranto linijos, o dėl vykstančių ginčų ir neaiškaus teisinio pakrantės statuso pareiškėja kol kas negali tvarkyti pakrantės zonos dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Šios aplinkybės buvo nurodytos ir teismui, tačiau jis jų visiškai nevertino. Teismas sprendime nurodė, kad išvadas grindė ir pridėtu vaizdo įrašu, tačiau nepateikė argumentų, kokias būtent reikšmingas aplinkybes šis įrašas patvirtina. Pažymi, kad FNTT buvo patikrintos 186 sąskaitos, iš kurių kaip netinkamos buvo įvardintos tik 13, tačiau teismas sprendime nepasisakė dėl kitų 173 sąskaitų. Be to, pareiškėja net nebuvo apklausta FNTT pareigūnų ir jai nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimų dėl šios institucijos rašte minimų 13 sąskaitų pagrįstumo. Paramos gavėja komisijos posėdžio metu paaiškino, kad sodybos lankytojų neprašė pateikti asmens dokumentus, sąskaitose nurodė lankytojų nurodytus asmens duomenis (vardą ir pavardę). Dalis lankytojų, kurie buvo apklausti FNTT, vėliau kreipėsi su pretenzijomis į pareiškėją, kad jie nenori būti trukdomi įvairių pareigūnų. Pareiškėja buvo pateikusi Buhalterinės apskaitos sąskaitų registro išrašus, iš kurių matyti, kad 2015–2017 metais iš vykdomos veiklos ji gavo 191 480 Eur pajamų, iš kurių valstybei sumokėjo 19 882,8 Eur pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Atkreipia dėmesį, kad NMA nėra priskirta funkcija vertinti asmenų finansinės apskaitos tvarkymo teisingumą. Šiuo atveju, aplinkybė, kad FNTT nustatė, jog 13 iš 186 atvejų apklausti FNTT pareigūnų sąskaitose nurodyti asmenys nepripažino buvimo sodyboje fakto, nepatvirtina paslaugų neteikimo fakto. Be to, pareiškėjai nėra net pritaikytos jokios sankcijos už netinkamą buhalterinės apskaitos vedimą. Todėl nei NMA, nei teismas neturėjo jokio pagrindo ignoruoti sąskaitas-faktūras išrašytas už Pareiškėjos suteiktas kaimo turizmo paslaugas.

Šalies argumentai

23. Pareiškėja nurodo, kad byloje buvo pateikti įrodymai, jog įrengtoje Kaimo turizmo sodyboje dirba 3 darbuotojai (pateikė pati NMA). Pareiškėjos padaryti nukrypimai, yra mažareikšmiai. Bylą nagrinėjęs teismas visiškai nepasisakė dėl Sutarties nutraukimo, kaip ultima ratio priemonės taikymo pagrįstumo. Paramos sutarties nutraukimo taikymas neatitinka jokių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Pareiškėja daug metų nepriekaištingai vykdė Projektą, nuo pat 2013 metų iki skundžiamo Sprendimo jokie tyrimai dėl netinkamo Projekto vykdymo nebuvo pradėti ir jokie pažeidimai nebuvo konstatuoti. Teismo išvada, jog pritaikytos sankcijos paskyrimas nėra pagrįstas, patvirtina, kad nebuvo tinkamai pagrįstas ir Paramos sutarties nutraukimas, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas kartu su sankcijos taikymo klausimu. Neskyrus griežčiausios sankcijos, netaikytinas ir sutarties nutraukimas. Būtent tokie aiškinimai seka ir iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijos ratio decidendi bylose, pažymint, kad sutarties nutraukimas galėtų būti taikomas kaip ultima ratio priemonė nustačius, jog pareiškėjas pažeidė minėtą sutartį, be to Agentūra privalo pagrįsti tokios griežčiausios sankcijos taikymą (pvz., LVAT 2013 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-924/2013).

24. Atsakovas NMA padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

25. Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjos skundą. Pabrėžia, kad nesutinka su jo dalimi dėl NMA Sprendimo neatitikimo VAĮ 8 straipsnio 1 daliai, teismo sprendime konstatuoti prieštaringi teiginiai. Nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja neįgyvendino ilgalaikio strateginio Paraiškoje numatyto tikslo „įkurti naują kaimo turizmo sodybą ir skatinti vietos turizmą, teikiant poilsiautojams aukštos kokybės kompleksinį paslaugų paketą“. NMA nuomone, pareiškėja nepasiekė ir trumpalaikio tikslo „pastatyti ir įrengti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, pritaikant juos kaimo turizmo veiklai“. Tačiau tesimas sprendė, kad apgyvendinimo veikla nebuvo vykdoma, nes tokiose sąlygose ji ir negalėjo būti vykdoma, tačiau kartu sprendime be motyvų nurodė, jog pareiškėja įgyvendino trumpalaikį tikslą. Pažymi, kad trumpalaikiam tikslui įgyvendinti pareiškėja turėjo ne tik už paramos lėšas pastatyti pastatą, bet ir pritaikyti jį turizmo veiklai, kas nebuvo padaryta. Be to, teismas konstatavo, kad atsakovo ir Komisijos išvados, jog pareiškėja nepasiekė užsibrėžtų Projekto rezultatų, yra pagrįstos. Objektyvių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų, nenustatyta. Iš visų byloje esančių patikrų nuotraukų, filmuotos medžiagos ir kitų dokumentų akivaizdu, ir teismas sprendime tai patvirtino, kad pastatai nebuvo pritaikyti kaimo turizmo veiklai. Todėl teismo teiginys, kad pareiškėja įgyvendino trumpalaikį Projekto tikslą savo esme prieštarauja visoms kitoms teismo konstatuotoms aplinkybėms. Teismo teiginys, kad atsakovas nepagrindė argumento, jog galbūt buvo padaryta žala Lietuvos biudžetui, prieštarauja teismų praktikai (Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-466-142/2017).

Žemesnės instancijos teismas

26. NMA atkreipia dėmesį, kad Projekto įvykdymas, kaip nurodo teismas, iš dalies, nėra tinkamas Projekto įvykdymas. Tiek Įgyvendinimo taisyklės, tiek Administravimo taisyklės aiškiai apibrėžia, kad visi projektai turi būti įgyvendinti pilna apimtimi, o tokios apibrėžties „iš dalies“, apskritai nėra. Šiuo atveju Projektas nebuvo įvykdytas, todėl, atsižvelgus į visas aplinkybes, buvo pritaikyta pati griežčiausia sankcija – visos paramos susigrąžinimas, nutraukiant Sutartį. NMA nuomone, mažesnės sankcijos taikymas Pareiškėjos atveju prieštarautų lygiateisiškumo principui. NMA negali taikyti švelnesnės sankcijos, kai yra aišku, kad pareiškėja nepasiekė numatytų tikslų ir nevykdė Projekte numatytos veiklos. Taip pat Projekte nebuvo apibrėžtas „statybų tikslas“. Mano, kad NMA Sprendime, priešingai, nei teigia teismas, sankciją pagrindė – Sprendimas yra išsamus, jame konkrečiai įvardintas Projekto pažeidimas, kuris detaliai pagrįstas teisės aktų normomis, o sankcija pritaikyta proporcingai padarytam pažeidimui, kadangi veikla visiškai nebuvo vykdoma, kas pripažinta ir teismo sprendime.

27. Agentūra nurodo, kad taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjai priteista iš NMA 800 Eur bylinėjimo išlaidoms atlyginti. Mano, kad teisė į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinimo yra susieta su pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimu. Šiuo atveju klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėtų būti sprendžiamas tada, kai išnagrinėjus bylą iš esmės bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo turėtų būti panaikinta.

Atsiliepimas

28. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir tenkinti NMA apeliacinį skundą.

29. Atsakovas teigia, kad pareiškėja nepateikia jokių veiklos vykdymo faktą patvirtinančių įrodymų. Klaidinantis pareiškėjos skundo teiginys, jog NMA Sprendimą priėmė vadovaudamasi nuotraukomis ir FNTT raštu. NMA įvertino visas aplinkybes, t. y. pačios pareiškėjos pateiktus duomenis, patikrų metu surinktą informaciją, pateiktus dokumentus ir iš kitų institucijų gautą informaciją. Būtent vaizdai, užfiksuoti visų keturių patikrų metu ir įrodo, jog tokiomis sąlygomis veikla negalėjo būti vykdoma. Palyginus nuotraukas iš 2015 ir 2017 m. patikrų galima pastebėti, kad vaizdas iš esmės ir nepasikeitė. Pažeidimo tyrimo metu 2017 m. liepos 10 d. el. paštu pareiškėjos buvo užklausta, kada pradėti statybos remonto bei techninės priežiūros darbai, buvo paprašyta pateikti įrodymus, jog sodybos įrengimas buvo baigtas bei buvo baigti elektros instaliacijos, šviestuvų, durų rankenų, virtuvės įrangos montavimo ir įrengimo darbai ir buvo reikalingas pradėti jos/jų remontas. 2017 m. liepos 24 d. Paramos gavėja el. paštu atsakė, jog kiekvieną pavasarį sodyba vykdo atnaujinimo darbus, tačiau nuo kada vykdomi šie darbai neatsakė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, nuotraukų, įrodančių, jog įrengimas buvo baigtas. Neaišku, kokiam sezonui ruošiamasi, jeigu klientų pagal pateiktas sąskaitas faktūras Paramos gavėja turi kiekvieną mėnesį. Nors pareiškėja nurodo, kad pasibaigus sezonui virtuvė kasmet sutvarkoma, tačiau pagal jos pateiktas PVM sąskaitas faktūras sodyboje lankytojai apsistoja visais metų laikais ir sezoniškumo nematyti. Paramos gavėjos paaiškinimai dėl nesujungtos instaliacijos, nesumontuotų rankenų, į pakuotes sudėtų baldų ir nesumontuotų šviestuvų paneigiami vien atliktų patikrų vietoje nuotraukomis bei 2017 m. gegužės 29 d. – birželio 6 d. filmuota medžiaga. Iš pateiktos medžiagos taip pat matyti, jog tikrinami buvo ir gyvenamasis ir ūkinis pastatas, vaizdas abiejuose pastatuose nekito. Atkreipia dėmesį, kad NMA netaikė sankcijos už netinkamą viešinimą. Sankcija pritaikyta dėl veiklos nevykdymo, o informacija apie viešinimą yra tik aplinkybės, patvirtinančios veiklos nevykdymo faktą. Sutinka su pareiškėjos teiginiu, jog negali būti ribojama jos teisė atlikti papildomas investicijas, tačiau padarytas pažeidimas yra ne papildomų investicijų atlikimas, o veiklos nevykdymas, t. y. nesilaikymas Paramos sutarties, Įgyvendinimo taisyklių pažeidimas. Atkreipia dėmesį, jog FNTT tyrimo metu nenustatė nei vienos tikrovę atitinkančios PVM sąskaitos faktūros. VTD taip pat negalėjo patvirtinti fakto, kad pareiškėja vykdė veiklą, kaip nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde. Pareiškėjai buvo suteikta galimybė įrodyti, kad sodyba buvo baigta įrengti ir joje buvo vykdoma veikla, tačiau Paramos gavėja nepateikė įrodymų, Pastatų apdaila buvo nebaigta, akivaizdu, kad 2017 m. balandžio – birželio mėnesiais buvo netinkama klientų poilsiui ar renginiams. Pareiškėjos teikiami argumentai yra prieštaringi, o NMA Sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, išsamus, jame nurodytos aplinkybės ir teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis priimtas Skundžiamas sprendimas.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o Agentūros apeliacinio skundo reikalavimą – panaikinti teismo sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, tenkinti.

31. Ministerija nurodo, kad ginčijama Agentūros 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. SKP-54 dalis, kuria nutraukiama su pareiškėja sudaryta Paramos sutartis, yra pagrįsta. Ginčijama sankcija pritaikyta proporcingai padarytam pažeidimui, kadangi veikla visiškai nebuvo vykdoma, kas pagrįstai pripažinta ir skundžiamame teismo sprendime.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros Sprendimo nutraukti su pareiškėja Paramos sutartį bei pritaikyti visos išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo sankciją, kadangi pareiškėja nevykdo Projekte numatytos veiklos, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą, kuriuo jos skundas buvo atmestas.

33. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

34. Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, tad pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjos ir atsakovo pateiktų apeliacinių skundų ribų.

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja su atsakovu Paramos sutartį pasirašė 2013 m. gegužės 13 d., ir įsipareigojo įgyvendinti Projektą, nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek tai susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Šalys 2015 m. liepos 22 d. susitarimu Nr. 10 susitarė, kad paramos gavėja Projektą įvykdys ir mokėjimo prašymą (dėl ketvirtos paramos dalies) pateiks iki 2015 m. liepos 31 d. Be kita ko, 2011 m. rugpjūčio 31 d. Paraiška Agentūrai teikdama Projektą ,,Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, pareiškėja suformulavo ilgalaikį strateginį tikslą – įkurti naują kaimo turizmo sodybą ir skatinti vietos turizmą, teikiant poilsiautojams aukštos kokybės kompleksinį paslaugų paketą“. Projekto uždavinys (trumpalaikis tikslas) – pastatyti ir įrengti gyvenamą namą ir ūkinį pastatą, pritaikant juos kaimo turizmo veiklai. Sukurtame kaimo turizmo objekte ūkininkė (pareiškėja) ketino teikti šias kompleksines paslaugas: apgyvendinimo, maitinimo (sodybos svečiams, dalykinių ir šventinių renginių dalyviams), pramogų ir kt.

36. Paramos sutarties 20.1 punkte nurodyta, kad Agentūra turi teisę inicijuoti Sutarties nutraukimą ir (arba) Paramos ar jos dalies grąžinimą, Paramos neskyrimą, Paramos sumažinimą Paramos gavėjui, paaiškėjus aplinkybėms, išvardytoms Sutarties 26.1 - 26.22 punktuose. Paramos sutarties VII skyriaus ,,Sutarties pažeidimai“ 26 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai Paramos gavėjas: vykdydamas Projektą, pažeidė EB arba Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu (26.3 p.); nustojo vykdyti Projektą, negali pasiekti Sutartyje ir (arba) Paraiškoje nustatytų Projekto uždavinių, tikslų ir apie tai neinformavo Agentūros (26.4 p.).

37. Nacionalinės mokėjimo agentūros 2018 m. gegužės 29 d. sprendime Nr. SKP-54 nurodyta, kad paramos gavėja nevykdo Projekte numatytos veiklos, t. y. neteikia kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir kt.) paslaugų. 2015 m. liepos 31 d. paramos gavėja pateikė galutinį mokėjimo prašymą ir užbaigto projekto ataskaitą, ir nuo šios datos turėjo vykdyti Projekte numatytą veiklą. Darydamas išvadą, kad pareiškėja neteikia kaimo turizmo paslaugų, atsakovas rėmėsi: NMA 2015 m. spalio 19 d. atliktos patikros Projekto įgyvendinimo vietoje ataskaita Nr. V-VV-0781496 su priedais; NMA 2016 m. kovo 29-30 d. atliktos patikros Projekto įgyvendinimo vietoje ataskaita Nr. V-VV-0805186 su priedais; NMA 2017 m. balandžio 25-28 d. atliktos patikros Projekto įgyvendinimo vietoje ataskaita Nr. V-VV-0915423 su priedais; NMA 2017 m. gegužės 31 d. – 2017 m. birželio 6 d. atliktos patikros Projekto įgyvendinimo vietoje ataskaita Nr. V-K1-0932301 su priedais. Ataskaitose užfiksuota, kad Projekte numatyta veikla nevykdoma: aplink pastatus, kuriems buvo skirta parama bei kuriuose paramos gavėja turėjo vykdyti kaimo turizmo veiklą, esanti teritorija nesutvarkyta, ne iki galo sutvarkyta elektros instaliacija, nesumontuotos durų rankenos, dalis baldų neišpakuota iš pakuočių. Gyvenamajame name nesumontuoti šviestuvai. Paramos lėšomis įsigyta virtuvės įranga laikoma gyvenamojo pastato rūsyje. Pastato viduje rastos statybinės medžiagos ir atliekos, vyksta statybos darbai. Aplink kaimo turizmo sodybą kelio ženklų ,,Kaimo turizmo sodyba“, nuorodų į kaimo turizmo sodybą, sodybos reklaminių stendų su kaimo turizmo sodybos kontaktais nėra. Nerasta kaimo turizmo sodybos lankytojų, personalo buvimo požymių. Šios aplinkybės užfiksuotos nuotraukose bei filmuotoje medžiagoje. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba yra nustačiusi, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 12 straipsnio nuostatas, nebuvo pildomos lankytojų registracijos kortelės, 2015-2016 metais į ūkio buhalterinę apskaitą L. C. įtraukė tikrovės neatitinkančius dokumentus – 13 PVM sąskaitų faktūrų už kaimo turizmo paslaugų teikimą, kuriose įformintos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos (šiuose dokumentuose nurodyti asmenys turizmo paslaugų nepirko, pinigų už jas nemokėjo, sąskaitose faktūrose nepasirašė, sodyboje nėra lankęsi). Pagal pareiškėjos pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir sąskaitų faktūrų suvestinių išrašo duomenis 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. rugpjūčio 24 d. apgyvendinimo paslaugos daugiausia teiktos užsienio valstybių asmenims, todėl atsakovui kilo abejonės dėl paramos, t. y. skaidrios finansinės apskaitos tvarkymo, ir veiklos, numatytos pagal Projektą, vykdymo.

38. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir įvertinęs surinktų įrodymų visumą, šias atsakovo sprendime nustatytas faktines aplinkybes pripažino pagrįstomis. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos buvo išdėsčiusi ir skunde pirmosios instancijos teismui, tačiau nesutinka su teismo atliktu aplinkybių vertinimu ir byloje esančių įrodymų pagrindu padarytomis išvadomis.

39. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą (o ne atskirus įrodymus), teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020; kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

40. Nors, kaip minėta, pareiškėja nuo 2015 m. liepos 31 d. turėjo vykdyti Projekte numatytą veiklą, NMA atliktose Projekto įgyvendinimo vietoje ataskaitose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad kaimo turizmo veikla vykdoma nebuvo. Tai patvirtina byloje esančios 2015 m. spalio 19 d., 2016 m. kovo 29 d., 2017 m. balandžio 25 d. patikrų vietoje metu darytos nuotraukos, kuriose matyti atviros elektros dėžutės su kyšančiais laidais, nesudėti stalai, pakuotėse tebesančios lovos, spintelės, tebetvarkomos sanitarinių mazgų patalpos, vėdinimo bei šildymo sistemos ir kt. Akivaizdu, kad tokiose patalpose teikti kokybiškas kompleksines kaimo turizmo paslaugas sodybos lankytojams galimybių nebuvo. Tuo metu iš 2017 m. rugsėjo 26 d. NMA Projekto įgyvendinimo vietoje ataskaitos Nr. V-VV-0956444144 priedo, t. y. nuotraukų, kuriose užfiksuoti kaimo turizmo sodybos fragmentai, galima daryti išvadą, jog aplinka yra kur kas tvarkingesnė, nors tam tikroje teritorijos dalyje tebevyksta statybos darbai. Ūkinio pastato patalpose įrengta dalis kambarių, pagalbinių ir bendro naudojimo patalpų, kurios iš dalies galėtų būti pritaikomos apgyvendinimo paslaugų teikimui. Tačiau gyvenamojo namo rūsyje užfiksuota nenaudota virtuvės įranga, nepajungta kriauklė, šaldytuve esančių produktų kiekis duoda pagrindo išvadai, jog kaimo turizmo sodybos svečiams (lankytojams) maitinimo paslaugos net ir 2017 m. rugsėjo mėnesį (paskutinės patikros metu) realiai negalėjo būti teikiamos. Iš esmės kaimo turizmo sodyba paslaugų teikimui tebebuvo rengiama. Pažymėtina, kad pareiškėja buvo įsipareigojusi teikti poilsiautojams aukštos kokybės kompleksinį paslaugų paketą bei pramogas. Kaip nepagrįstas atmestinas pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, kad prieš ateinantį sezoną buvo vykdomi kosmetiniai remonto darbai, kadangi jos pačios pateikti duomenys apie lankytojų skaičių tokią būtinybę paneigia. Be to, pareiškėja kaimo turizmo paslaugų teikimo tik tam tikro sezono metu nei paraiškoje, nei Sutartyje nebuvo išskyrusi.

41. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, priėjo prie visiškai pagrįstos išvados, kad esminis Projekto tikslas teikti kompleksines kaimo turizmo paslaugas: apgyvendinimo, maitinimo (sodybos svečiams, dalykinių ir šventinių renginių dalyviams), pramogų ir kt. nebuvo pasiektas. Pareiškėjos minimos (byloje esančios) PVM sąskaitos faktūros, išrašytos nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. įvairiems užsienio šalių subjektams, kuriose nurodyta paslauga – kaimo turizmas, nepaneigia prieš tai minėtų akivaizdžių įrodymų (žr. nutarties 40 p.), ir jų pagrindu padarytų išvadų.

42. Atsakovas ginčijamu sprendimu nutraukė su pareiškėja sudarytą Paramos sutartį bei pritaikė visos išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo sankciją, remdamasis Įgyvendinimo taisyklių 71 punktu (nukreipiančiu į Administravimo taisykles), Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.2 ir 197.3.14 papunkčiais. Pažeidimų administravimo taisyklių 3.2 punkte įtvirtinta, kad sankcija – pareiškėjui ar paramos gavėjui taikomas paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos sumos, ir (arba) kitos poveikio priemonės už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą.

43. Administravimo taisyklių 197.3.1 papunktyje nustatyta, jog paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Administravimo taisyklių 197.3.2 papunktyje numatyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimo sankcija taikoma, kai paramos gavėjas nustojo vykdyti projektą, negali pasiekti paramos sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje nustatytų projekto uždavinių, tikslų, o pagal 197.3.14 papunktį paramos ar jos dalies susigrąžinimo sankcija taikoma, kai paramos gavėjas pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus. Už kokius pažeidimus turi būti grąžinama visa parama, o už kokius – tik jos dalis, nedetalizuota.

44. Be kita ko, priimdama Sprendimą remiantis nurodytomis teisės normomis Agentūra jame nekonkretizavo už kokias konkrečias pareiškėjos veikas (padarytus pažeidimus) kurią (iš anksčiau nurodytų) Administravimo taisyklių 197 punkto nuostatą taiko.

45. Pagal Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktą sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui.

46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo ir aiškinimo aspektu yra konstatuota, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017). Neabejotina, kad paramos gavėjui išmokama suma skirta ne asmeniniam jo praturtėjimui, ne verslo plėtrai apskritai gautas lėšas naudojant ten, kur tuo metu didesnė galimybė gauti pajamas ir pelną, o konkrečioms priemonėms, siekiant paminėtose normose ir Paramos sutartyje nurodytų konkrečių tikslų bei uždavinių. Tačiau griežčiausia poveikio priemonė – paramos sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti visą paramą turėtų būti skiriama, kai kitomis poveikio priemonėmis negalima pasiekti, jog būtų įgyvendinti konkretaus paramos projekto tikslai ir uždaviniai, t. y., kai padaryti pažeidimai prieštarauja šiems tikslams ir uždaviniams, dėl ko paramos projektas gali nepasiekti tų tikslų ir uždavinių, dėl kurių jis buvo sukurtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2398/2012).

47. NMA, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad Agentūros priimamas sprendimas dėl sankcijų taikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1824/2014). Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendime turi būti ne tik išvardijamos teisės normos, kuriomis remiamasi priimant sprendimą, tačiau jas privalu susieti su konkrečiomis aplinkybėmis, nurodant kaip tiksliai pasireiškė minimų normų (kiekvienos iš jų) pažeidimas ir kokia konkrečiai poveikio priemonė už kiekvieną iš jų taikoma, atitinkamai tai motyvuojant.

48. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės normų taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas Sprendimu skirdamas pareiškėjai pačią griežčiausią sankciją, turėjo ją atitinkamai individualizuoti pagal bendrąsias poveikio priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui, kilusias neigiamas pasekmes ir pan. Konkrečios sankcijos parinkimo ir taikymo motyvai, taip pat ir Sutarties nutraukimo argumentai, turi būti išdėstyti būtent NMA, kaip viešojo administravimo subjekto, sprendime, kuriuo tos sankcijos yra taikomos, o ne atsiliepime į asmens skundą (apeliacinį skundą) ar apeliaciniame skunde. Kadangi atsakovas, šioje byloje priimdamas ginčijamą 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. SKP-54, minėtų nuostatų nesilaikė, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti Agentūros sprendimo dalį dėl pritaikytos sankcijos ir įpareigoti Agentūrą iš naujo spręsti dėl pareiškėjai taikytinos sankcijos pobūdžio ir dydžio už nustatytus pažeidimus, tinkamai ją individualizuojant ir motyvuojant tokį sprendimą, yra teisėtas ir pagrįstas.

49. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. C. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė