Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Mačionytės, Valerij Lauš,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. C. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-25 nuosprendžio, kuriuo R. C. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti alkoholio;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio.

Iš R. C. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 50,97 Eur turtinės žalos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Iš R. C. S. Ž. naudai priteista 46,77 Eur turtinės žalos, 2 000 Eur neturtinės žalos, 1 450 Eur patirtų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo R.C. gynėjo advokato M.Paukštės apeliacinis skundas atmestinas

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais bei tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. R.C. pagrįstai pripažintas kaltu dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kadangi yra aiškiai nustatytas specifinis jo nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos, paskirta bausmė yra proporcinga ir teisinga, o nukentėjusiojo atžvilgiu priteistas patirtos neturtinės žalos dydis yra pagrįstas bylos medžiaga. Pažymėtina, kad byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam ar jo gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Dėl veiksmų kvalifikavimo

8. Byloje nustatyta, kad R.C. viešoje vietoje – prie kavinės „S.“, konflikto metu vartodamas necenzūrinius žodžius spyrė nukentėjusiajam S.Ž. ne mažiau kaip tris kartus į nugaros sritį, tokiu būdu padarė S.Ž. sužalojimus. R.C. pripažinimas kaltu pagal BK 284 str. nėra ginčijamas, tačiau nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu nurodo, kad S.Ž. ir R.C. konfliktas buvo asmeninis, jokie nuteistojo veiksmai nebuvo nukreipti prieš visuomenę, jie truko trumpai, todėl nuteistojo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nesant BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto būtinojo sudėties požymio motyvo – chuliganiškų paskatų.

9. Remiantis kasacinio teismo praktika, nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Specifinis tokio nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos, konstatuojamos nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-367-511/2018, 2K-194-895/2020). Pažymėtina, kad galimi tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013,??? 2K-367-511/2018, 2K-113-303/2019).

10. Apylinkės teismo nustatytos nukentėjusiajam S.Ž. padaryto sveikatos sutrikdymo aplinkybės faktiškai patvirtina, kad nukentėjusysis buvo sužalotas iš esmės be jokios priežasties. Tiek nukentėjusysis visų apklausų metu, tiek ir pats nuteistasis R.C, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad smurtinis konfliktas kilo kai nuteistojo draugas J.K. atsisėdo ant S.Ž. draugės automobilio ir nukentėjusysis mėgino J.K. nuo jo patraukti. Taigi, pirma, nukentėjusiojo S.Ž. tam tikri veiksmai buvo nukreipti ne į R.C., o į jo draugą J.K., antra, pats nuteistasis R.C. suvokė tokio nukentėjusiojo S.Ž. elgesio priežastį (J.K. sėdėjo ant S.Ž. draugės automobilio, norėjo ant jo užlipti, t. y. vykdė iš esmės nepriimtinus veiksmus), todėl toks nukentėjusiojo elgesys prieš J.K. nebuvo jam nepaaiškinamas, dėl ko jis turėtų kokiu nors, o ypač smurtiniu, būdu reaguoti. Iš nukentėjusiojo S.Ž. ir liudytojos R.P. paaiškinimų matyti, kad S.Ž. patraukęs J.K. nuo automobilio jau traukėsi link savo baro, t. y. buvo nutraukęs bet kokius aktyvius veiksmus nuteistojo ar jo draugo atžvilgiu, tačiau R.C. jį pasivijo ir pradėjo spardyti. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, smūgių sudavimas S.Ž. šioje situacijoje buvo absoliučiai neadekvatus veiksmas, juo buvo siekiama tik pademonstruoti savo galią prieš kitą asmenį, pademonstruoti jo negerbimą.

11. Nei nuteistasis R.C. ar jo gynėjas, nei nukentėjusysis, nei kiti byloje apklausti asmenys, nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad R.C. viešoje vietoje padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios asmeninės, būtent į S.Ž. nukreiptos paskatos, kilusios dėl dalykinių, tarnybinių, asmeninių santykių, kurios paneigtų chuliganiškų paskatų buvimą nuteistojo veikoje. Priešingai, iš įvykio eigos matyti, kad R.C. pats, be jokios pateisinamos priežasties, kaip pretekstą panaudodamas mažareikšmę dingstį (S.Ž. veiksmus J.K. atžvilgiu bandant jį patraukti nuo automobilio, ant kurio jis bandė užlipti), inicijavo smurtinį konfliktą. Tokia jo elgesio priežastis, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina mažareikšme.

12. Apibendrinant visa, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikavęs R.C. veiksmus pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

13. Remiantis byloje esančiu specialisto vertinimu, dėl R.C. smurtinių veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, šių padarinių BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis neapima, todėl nuteistojo veiksmai padarant sužalojimus nukentėjusiajam turi būti kvalifikuojami ne tik pagal BK 284 straipsnį, bet ir atskirai pagal BK 138 straipsnį. Kadangi sveikatos sutrikdymas S.Ž. buvo padarytas dėl chuliganiškų paskatų, R.C. veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip dviejų nusikaltimų idealioji sutaptis.

Dėl bausmės

14. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prašo R.C. neskirti realaus laisvės atėmimo. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas R.C. atžvilgiu skirtiną bausmę atsižvelgė į asmens padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas vienas apysunkis ir vienas nesunkus nusikaltimai), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad R.C. nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat įvertino nuteistojo asmenybę (R.C. neteistas, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (t. 1, b. l. 124), nedirba). Kadangi pagal BK 284 straipsnį gali būti skiriamos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės, o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą yra galima vienintelė laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė, anksčiau nurodytų aplinkybių pagrindu apylinkės teismas konstatavo, kad bausmės paskirtis R.C. atžvilgiu bus pasiekta už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą skiriant gana švelnią laisvės apribojimo bausmę, terminą nustatant trumpesnį už šios bausmės vidurkį – šešis mėnesius, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą kadangi skirtina tik laisvės atėmimo bausmė, o išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė, nenustatyta, yra skiriamas laisvės atėmimas, jo terminą nustatant artimą minimaliam – penkis mėnesius. Paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

16. Nors apeliaciniu skundu nuteistojo R.C. gynėjas nesutinka su tokia nuteistojo atžvilgiu paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta, pažymėtina, kad konstatavus, jog R.C. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, jam galėjo būti skiriamas tik laisvės atėmimas, išskyrus išskirtinius atvejus, kai tokia bausmė būtų akivaizdžiai neproporcinga. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju to nenustatyta. R.C. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, taip pat ir tai, jog jis neteistas, buvo įvertintos nustatant bausmės terminą, kuris yra beveik minimalus (penki mėnesiai), o esant pagrįstam manymui, jog bausmės tikslai bus pasiekti neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymas buvo atidėtas nustatant minimalų terminą (vienerius metus) bei paskiriant tam tikrus įpareigojimus. Sutiktina, kad tokios taikomos poveikio priemonės pakeis nuteistojo R.C. įprastą gyvenimą, tačiau dar labiau švelninti bausmę nėra teisinio pagrindo. Poveikio priemonių pasekmės už nusikaltimų padarymą yra neišvengiamos, dėl jų atsiradimo yra kaltas pats nuteistasis, o vien todėl, kad asmuo nori patirti švelnesnius, kiek įmanoma, padarinius, bausmės švelninimas negalimas. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-171-697/2019).??? Teismo vertinimu, dar švelnesnių priemonių taikymas formuotų nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytą nusikalstamą veiką požiūrį. Pažymėtina, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, sudarant galimybę R.C. įrodyti, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis, kad nuteistasis gali būti pataisytas be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl R.C. paskirta bausmė ir jos vykdymo atidėjimo laikotarpis nekeičiami.

Dėl neturtinės žalos

17. Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis S.Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 46,77 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš R.C. (t. 2, b. l. 78-84), apylinkės teismas ieškinio dalį dėl turtinės žalos tenkino visiškai, o priteistiną neturtinę žalą sumažino iki 2 000 Eur. Nuteistojo R.C. gynėjas nesutinka su tokiu skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistu neturtinės žalos dydžiu, mano, kad jis yra nepagrįstas, kadangi konfliktą nulėmė provokuojantys nukentėjusiojo veiksmai.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7 240 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019).

19. Specialisto išvados duomenimis, smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam S.Ž. buvo padarytas dešinio IX šonkaulio lūžis, kairės plaštakos odos nubrozdinimas, kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 37-38). Nukentėjusysis S.Ž. apklausiamas apylinkės teisme ir civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė stiprų skausmą nugaros srityje, skausmas ribojo jo judėjimo galimybes, tris savaites turėjo laikytis lovos rėžimo, vartojo stiprius skausmą malšinančius vaistus, negalėjo be skausmo kvėpuoti, atsisėsti, skausmas trukdė miegoti, tarp šonkaulių susidarė skysčio ir prasidėjo uždegimas, gydymas truko apie tris mėnesius, negalėjo dirbti, iki dabar jaučia sužalojimo padarinius, skausmą kažką nešant, keliant, atliekant staigesnius judesius, iki šiol jį lydi neigiami dvasiniai išgyvenimai, atsirado baimė, stresas ir nesaugumo jausmas. Analogiškas aplinkybes nurodė ir jo sugyventinė G.G.Ž., teismo posėdžio metu pažymėdama, kad S.Ž. gydėsi labai ilgai, pirko vaistus, tiek nukentėjusiajam, tiek jai, šis įvykis atėmė daug jėgų – teko palikti darbą, nes jie abu negalėjo dirbti, ji prižiūrėjo sužalotą S.Ž., po įvykio ji su sužadėtiniu buvo pas gydytoją, sužadėtiniui buvo nustatyti šonkaulių lūžiai, kaupėsi skysčiai, S.Ž. dėl blogos savijautos negalėjo dirbti, nes darbe reikia fizinių jėgų, o jam tikrai skaudėjo, buvo sunku miegoti, jis turėjo gerti stiprius vaistus, gydymas užtruko tikrai ilgai.

20. Teisėjų kolegija, vertindama nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą pažymi, jog skirtingai nei nurodoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, S.Ž. buvo sumuštas nesant jokios paaiškinamos, logiškos priežasties, tyčiniais smurtiniais veiksmais, viešoje vietoje, žmonių akivaizdoje, kurie jam sukėlė gana ilgalaikius sveikatos nepatogumus, nukentėjusysis patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, nepatogumus, negalėjo tinkamai ir pilnavertiškai pasirūpinti šeima, dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiajam buvo apribotos judėjimo galimybės, tai neigiamai veikė asmens gyvenimo kokybę, buvo sutrikdyta jo kasdieninė ir darbinė veikla, todėl jam pagrįstai priteista 2 000 Eur, kaip neturtinė žala. Šis dydis, teismo manymu, atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus, yra tinkamas siekiant kompensuoti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyros bei atitinka teismų praktikoje už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas priteisiamos neturtinės žalos dydį.

21. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės R.C. veiksmų kvalifikavimui ir skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui ar S.Ž. dėl nusikaltimų patirtos neturtinės žalos dydžiui, baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistasis R.C. ar jo gynėjas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. C. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą atmesti.