Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ ieškinį atsakovams O. Š. ir J. Š. (J. Š.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. gruodžio 17 d. teisme gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Baltija“ ieškinys, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės O. Š. 23,45 Eur skolos, iš atsakovo J. Š. 54,72 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Nurodo, jog ieškovė teikia daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovai nuosavybės teise turi butą ir jiems dalinės nuosavybės teise priklauso ir bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovai privalo išlaikyti. Ieškovė nurodo, jog atsakovai neatsiskaitė už minėtas paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., ir yra susidariusi 78,17 Eur skola.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas iš rašytinių įrodymų nustatė, kad atsakovams asmeninės nuosavybės teise dalimis priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kartu su bendrojo naudojimo objektais – O. Š. 30/100 dalis ir J. Š. 70/100 dalis buto. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. AD1-2984 ieškovė buvo paskirta daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. Ieškovė teikia daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas daugiabutyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. teikė minėto pastato bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, susidarė 78,17 Eur skola, kurią ginčija atsakovai.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų.

Taigi ši byla nagrinėtina neperžengiant ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013). Atsakovai savo materialinių teisinių reikalavimų atsakovui (dėl priteisimo ir pan.) nepareiškė, todėl byloje vertinamas ieškovo reikalavimų dėl jo nurodytos skolos priteisimo pagrįstumas ir teisėtumas.

Atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir dalyką, kurie yra galutinai suformuluoti, teismas nevertina ir nepasisako dėl atsakovų argumentų ir aplinkybių dėl investicinio plano parengimo, kadangi ieškovė ieškinyje nereiškė tokio reikalavimo ir ieškovės nurodytu laikotarpiu susidariusi bei prašoma priteisti skola nesiejama su investicinio plano rengimo išlaidų mokėjimu. Atsakovai įstatymo nustatyta tvarka nepareiškė priešieškinio – materialinių teisinių reikalavimų – dėl jų galimai nepagrįstai sumokėtos sumos už investicinį planą priteisimo. Atsakovų sumokėtos sumos už investicinio plano parengimą pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl skolos priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teises bei pareigas dėl bendrosios nuosavybės ir bendrojo naudojimo objektų reglamentuoja CK 4.82 – 4.85 straipsniai. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Įstatymo įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ar kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Kitaip tariant, pareiga apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, kyla, jeigu: 1) bendraturtis yra davęs sutikimą, kuris buvo pagrindu tokioms išlaidoms susidaryti; 2) išlaidos yra susidariusios, įgyvendinant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus; 3) patalpų savininkų susirinkimas yra priėmęs sprendimą, kuris buvo pagrindu tokioms išlaidoms susidaryti. Visi šie pagrindai yra savarankiški (alternatyvūs) ir nėra būtinoji vienas kito atsiradimo (taikymo) sąlyga (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1214-585/2017).

Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – nuostatai), patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinta nauja redakcija), nustatytą teisinį reglamentavimą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (nuostatų 3 punktas).

Kaip minėta, ieškovė teikdama daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovai nuosavybės teise turi butą ir jiems dalinės nuosavybės teise priklauso ir bendrojo naudojimo objektai, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., atsakovams iš viso išrašė tris sąskaitas už įvarius darbus ir paslaugas.

Iš ieškovės rangovo UAB „BNRG“ pateiktos 2019 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitos – faktūros ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. atliktų darbų akto Nr. 2 matyti, jog sienų atnaujinimas pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kainavo 490,48 Eur be PVM, suma paskaičiuota už 59,38 kv. m, vieneto kaina – 8,26 Eur. Minėta suma su PVM buvo paskirstyta apmokėti visiems namo (duomenys neskelbtini), butų savininkams, pagal jiems priklausančių butų plotą.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovai iš esmės nesutiko su 2019 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitos 136,66 Eur sumai dalimi už grafičio pašalinimą, kurią sudaro 61,26 Eur, su 21 procentu PVM – 74,12 Eur.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau CPK) galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Teismo nuomone, palyginus ieškovės pateiktas pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), fotonuotraukas prieš atliktus grafičio pašalinimo darbus ir atsakovų pateiktas fotonuotraukas po atliktų grafičio pašalinimo darbų, labiau tikėtina ieškovės atstovo pozicija, jog šiuo metu esantis grafiis ant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo nupieštas pakartotinai, o ne atsirado dėl atliktų darbų trūkumų. Sulyginus šalių pateiktas fotonuotraukas matyti, jog šiuo metu nupieštas piešinys yra vienas ant išorinės namo sienos (kuriuos pateikė atsakovai) vizualiai nėra panašus į ieškovės kartu su 2020-04-07 prašymu pateiktus privalomus altikti grafičių pašalinimo darbus, kurie buvo užfiksuoti 2018 m. balandžio 6 d., t. y. skiriasi paties piešinio forma bei linijos bei kiekiai – ieškovė buvo įpareigota pašalinti grafičius, esančius beveik per visą namo arkos sienos ilgį. Todėl labiau tikėtina ieškovės pozicija, jog tai nėra prastai atliktų pašalinimo darbų trūkumai, o naujas piešinys (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė rangovo UAB „BNRG“ sąskaitą – faktūrą ir atliktų darbų aktą, kuriame nurodoma, jog sienų atnaujinimas pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kainavo 490,48 Eur be PVM. Atsakovams priskaičiuota pagal 2019 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą 74,12 Eur suma su PVM už grafičių pašalinimą. Atsakovai nesutinka su atliktų darbų kaina, teigia, jog minėta kaina yra per didele kaina už tokį darbą. Teismas pažymi, jog viso proceso metu atsakovai nepateikė jokių objektyvių rašytinių įrodymų ar faktinių duomenų, jog ieškovės rangovo atliktų darbų kainą būtų neproporcinga minėtų darbų rinkos kainai, koks yra pagrįstas kitas piešinio šalinimo dažymo plotas ar darbo bei dažų įkainiai. Kaip minėta, CPK galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ieškovas įrodė ir tarp šalių nebuvo ginčo, kad grafitis buvo, buvo savivaldybės įpareigojimas ieškovei jį pašalinti – ieškovė privalėjo vykdyti tokį nurodymą ir turėjo teisę atlikti darbus be namo butų savininkų sutikimo. Iš šalių pateiktų nuotraukų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad grafičio šalinimo darbai buvo atlikti, todėl namo savininkai privalo apmokėti už atliktus darbus. Namo fasadas yra išorinis – namo savininkai galėjo pamatyti ir pasirūpinti patys grafičio pašalinimu, tačiau to nepadarė, todėl atsisakyti mokėti už administratoriaus organizuotus ir kitų asmenų atliktus būtinus grafičio pašalinimo darbus nėra pagrindo.

Kilo ginčas dėl darbų apimties, kokybės ir vertės pagrįstumo. Teismas posėdžių metu šalims kelis kartus išaiškino šią pareigą, siūlė pasirūpinti atstovavimu byloje ir vesti bylą kartu su advokatu bei pateikti visus jiems žinomus ir galimus įrodymus dėl jų įrodinėjimų aplinkybių, tačiau atsakovai nepasinaudojo šiomis savo teisėmis ir be savo paaiškinimų, nepateikė į bylą kitų jiems žinomų analogiškų darbų rinkos kainų ir kitų įrodymų apie piešinio šalinimo darbo apimčių ir vertės pagrįstumą. Iš ieškovo pateiktų nuotraukų, kurias pateikė savivaldybė, nustatyta, kad grafičiais buvo ištepliota siena namo (duomenys neskelbtini), arkoje beveik per visą ilgį ir dažymo plotas turėjo būti atitinkamas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai neteikė įrodymų, koks pagrįstas dažymo plotas ir kainos, labiau tikėtina, kad ieškovės prašoma priteisti suma 74,12 Eur suma su PVM yra pagrįsta, kadangi nesant kitų duomenų, daryti kitokią išvadą nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).

Likusioje ieškinio dalyje dėl kitų 4,05 Eur sumos (78,17 Eur skola – 74,12 Eur už grafičių šalinimą) dėl bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugų apmokėjimo atsakovai nesutikimo argumentų nenurodė. Atsakovai iš esmės nesutinka su namo investicinio plano rengimo procedūromis ir kitais klausimais, kurie nėra susiję su ieškovo šioje pareikštų reikalavimų pagrįstumu ir išeina iš nagrinėjamos bylos ribų, todėl yra šioje byloje nevertintini kaip nesusiję su byloje ieškovo pareikštais konkrečiais reikalavimais. Ginčo laikotarpiu susidariusi skola yra už laiptinės valymo, namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros, namo bendrosios nuosavybės administravimo paslaugomis ir privalomųjų kaupiamųjų lėšų namo atnaujinimui mokėjimu, tačiau atsakovai nenurodė, su kokia būtent ir kokių darbų ar paslaugų suma jie nesutinka ir dėl kokių priežasčių. Ieškovė pagrindė savo reikalavimą šiai likusiai 4,05 Eur sumai, todėl ji taip pat priteistina iš atsakovų.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta bei esant pateiktiems įrodymams, ieškovės reikalavimas dėl 78,17 Eur skolos iš atsakovų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintas visiškai ir ieškovei iš atsakovų priteistinos sumos, proporcingos atsakovų nuosavybės teise valdomo turto dalims. Todėl iš atsakovės O. Š. (30/100 dalis) priteistina 23,45 Eur skola ir iš atsakovo priteistina J. Š. (70/100 dalis) 54,72 Eur skola (CK 4.84 straipsnis, 4.85 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidę skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovų yra pagrindas priteisti 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis 2 dalis). Civilinė byla atsakovų atžvilgiu iškelta 2019 m. lapkričio 11 d., ir nuo šios datos yra pagrindas iš atsakovų ieškovei priteisti 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė UAB „Mano Būstas Baltija“ nurodo, jog šioje byloje patyrė 289,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, 272,00 Eur advokato suteiktos paslaugos bei 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų ir 1,68 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškiniu pareikšti reikalavimai teismo sprendimu patenkinti visiškai, bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais ir advokato išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių už jo pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, ieškovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, ieškovės naudai iš atsakovų priteistina proporcingai tenkintiems ieškinio reikalavimams, t. y. iš atsakovės O. Š. priteistina 86,86 Eur, o iš atsakovo J. Š. priteistina 202,69 Eur suma už bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovės O. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 23,45 Eur (dvidešimt tris Eur 45 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanų už priteistą 23,45 Eur (dvidešimt trijų Eur 45 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 86,86 Eur (aštuoniasdešimt šešių Eur 86 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“, juridinio asmens kodas 140514359.

Priteisti iš atsakovo J. Š. (J. Š.), gim. (duomenys neskelbtini), 54,72 Eur (penkiasdešimt keturis Eur 72 ct) skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 54,72 Eur (penkiasdešimt keturių Eur 72 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 202,69 Eur (dviejų šimtų dviejų Eur 69 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“, juridinio asmens kodas 140514359.

Išversti atsakovams sprendimo kopijas į rusų kalbą ir išsiųsti su vertimu jų gyvenamosios vietos adresais per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.