- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-20
- Bylos Nr.
- e2A-1214-585/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Re Factor“, uždarosios akcinės bendrovės „Lietkompexim“, A. M., R. M.
- Atsakovas
- A. M. C.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Re Factor“, uždarosios akcinės bendrovės „Lietkompexim“, A. M. ir R. M. apeliacinį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, kuri pradėta pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Re Factor“, uždarosios akcinės bendrovės „Lietkompexim“, A. M. ir R. M. ieškinį atsakovui A. M. C. dėl išlaidų atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai pareiškė teisme ieškinį, prašydami: 1) priteisti iš atsakovo 3 682,95 Eur išlaidų atlyginimą ir procesines 5 (penkių) procentų palūkanas; 2) įpareigoti atsakovą sudaryti sąlygas sunkiųjų statybinių atliekų pašalinimo iš pastato, esančio adresu: Gedimino pr. 37, Vilnius, palėpės ir atsakovui priklausančių pastato ketvirtojo aukšto patalpų darbams vykdyti, leidžiant skubiai vykdyti šį įpareigojimą. Ieškiniu nurodoma, jog šalys nuosavybės teise valdo pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), patalpas. Ieškovai, siekdami pašalinti pastato avarinės būklės požymius, inicijavo pastato laikančiųjų konstrukcijų remonto ir stiprinimo techninio darbo projekto parengimą. Uždaroji akcinė bendrovė „Archivaza“ 2015 metais parengė šį projektą. Pastato bendraturčių susirinkimas 2015 m. spalio 7 d., atsižvelgdamas į projektu nurodomas pastato fasado elementų keliamas grėsmes, nusprendė imtis neatidėliotinų veiksmų šioms grėsmėms sumažinti. Pastato fasado dalinio remonto darbams atlikti buvo pasitelkta uždaroji akcinė bendrovė „Dargus“. Remonto darbai kainavo 1 181,73 Eur. Atsakovas nepadengė jam tenkančios išlaidų dalies, kuri pinigine išraiška sudaro 677,25 Eur. Ieškovai pasidalijo šias išlaidas. Ieškovams turi būti sumokėtos tokios išlaidų už remonto darbus kompensacijos: uždarajai akcinei bendrovei „Re Factor“ – 320,64 Eur, uždarajai akcinei bendrovei „Lietkompexim“ – 304,28 Eur, A. M. ir R. M. – 52,32 Eur. Bendraturčių susirinkimas, remdamasis projekto išvadomis, nusprendė atlikti pastato stogo ir palėpės būklės ekspertizę. Šiai ekspertizei atlikti buvo pasitelkta uždaroji akcinė bendrovė „Skena“. Ekspertizė kainavo 1 149,50 Eur. Atsakovas vėlgi nepadengė jam tenkančios išlaidų už ekspertizę dalies, kuri sudaro 658,78 Eur. Ieškovams, kurie pasidalijo išlaidas, turi būti sumokėtos tokios išlaidų už ekspertizę kompensacijos: uždarajai akcinei bendrovei „Re Factor“ – 289,67 Eur, uždarajai akcinei bendrovei „Lietkompexim“ – 296 Eur, A. M. ir R. M. – 73,11 Eur.Stogo dalinio remonto darbams atlikti buvo pasitelkta uždaroji akcinė bendrovė „Dargus“. Stogo remonto darbai kainavo 3 877,02 Eur. Ieškovams, kurie pasidalijo visas išlaidas už stogo remontą, turi būti sumokėtos tokios kompensacijos: uždarajai akcinei bendrovei „Re Factor“ – 977,01 Eur, uždarajai akcinei bendrovei „Lietkompexim“ – 998,33 Eur, A. M. ir R. M. – 246,58 Eur.Be to, ieškovai patyrė 125 Eur išlaidas už reikalavimo ne teismo tvarka kompensuoti aukščiau nurodytas išlaidas atsakovui pareiškimą. Atsakovas prašo atmesti ieškinį. Atsikerta, jog gera valia yra sumokėjęs 4 117,16 Eur pastato tvarkymo ir priežiūros išlaidoms padengti. Ieškovų reikalavimai yra išimtinai grindžiami sąskaitomis faktūromis ir dalinio apmokėjimo dokumentais. Šie dokumentai nėra pakankami ieškiniu nurodomoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti ir nustatyti. Ieškovai dubliku papildomai nurodo, jog atsakovo mokėjimas (nutarties 6 punktas) nėra susijęs su ieškinio reikalavimais. Šiuo mokėjimu buvo padengta išlaidų už pastato laikančiųjų konstrukcijų remonto ir stiprinimo techninio darbo projekto parengimą dalis. Atsakovas tripliku papildomai nurodo, kad bendraturčių susirinkimas, kuris vyko 2015 m. spalio 7 d., sušauktas, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką. Todėl šio bendraturčių susirinkimo sprendimai negalioja ab initio (nuo priėmimo momento). Atsakovui, kuriam priklauso didžioji pastato dalis, nebuvo sudaryta reali galimybė dalyvauti ieškovų priimtų sprendimų įgyvendinimo procese. Ieškovai pirmosios instancijos teisme papildomai paaiškino, jog atsakovas įvykdė reikalavimą dėl statybinių atliekų pašalinimo. Todėl ieškovai atsisako šio materialinio subjektinio reikalavimo. Atsakovas pirmosios instancijos teisme papildomai atsikirto, jog jis buvo anksčiau užsakęs ekspertizes pastato būklei įvertinti. Ieškovų užsakytos ekspertizės yra perteklinės.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu priėmė ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakymą ir šio reikalavimo apimtimi nutraukė bylą, patenkino reikalavimus dėl išlaidų atlyginimo iš dalies: priteisė uždarajai akcinei bendrovei „Re Factor“ iš atsakovo 1 297,65 Eur išlaidų atlyginimą, uždarajai akcinei bendrovei „Lietkompexim“ – 1 302,61 Eur išlaidų atlyginimą, A. M. ir R. M. – 298,90 Eur išlaidų atlyginimą. Be to, visiems ieškovams priteistos procesinės palūkanos. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytos taip: uždarajai akcinei bendrovei „Re Factor“ iš atsakovo priteistas 66,08 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, uždarajai akcinei bendrovei „Lietkompexim“ – 69,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atsakovui iš A. M. ir R. M. (iš kiekvieno) priteisti 31,61 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimai. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog šalys yra pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai. Uždarajai akcinei bendrovei „Lietkompexim“ priklausanti pastato dalis sudaro 19,18 procento, uždarajai akcinei bendrovei „Re Factor“ – 18,78 procento, R. M. ir A. M. – 4,73 procento, atsakovui – 57,31 procento.Ieškovų užsakymu 2015 metais parengtas pastato laikančiųjų konstrukcijų remonto ir stiprinimo techninis darbo projektas. Šis projektas, be kita ko, numato, kad stogo būklė yra avarinė, todėl, siekiant užtikrinti aplinkinių saugumą, tikslinga skubos tvarka pradėti vykdyti stogo konstrukcijų ir čerpių dangos atkūrimo darbus. Ieškovai, vadovaudamiesi projektu, užsakė ir uždaroji akcinė bendrovė „Dargus“ atliko fasado elementų ir balkonų apačios apjuosimo tinklais, stogo čerpių keitimo, stogo antenų demontavimo užtaisant skyles, hidroizoliacijos aplink kaminus užtikrinimo ir čerpių įtrūkimo remonto darbus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šių darbų atlikimo išlaidos yra būtinosios (privalomosios) pastato išlaikymo sąnaudos (Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 4 dalis). Sprendimu nurodoma, jog ieškovai įrodė patirtų išlaidų dydį, o atsakovas neįrodė, kad padengė jam tenkančią šių išlaidų dalį. Todėl pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovų reikalavimus dėl 677,25 Eur išlaidų už fasado dalinį remontą ir 2 221,92 Eur išlaidų už stogo dalinį remontą atlyginimo. Pastato laikančiųjų konstrukcijų remonto ir stiprinimo techniniu darbo projektu aiškiai nurodyta, jog pastato stogo būklė yra avarinė, todėl stogas skubiai tvarkytinas. Teismo vertinimu, papildomos ekspertizės išlaidos (nutarties 3 punktas) negali būti priskiriamos būtinosioms (privalomosioms) pastato išlaikymo sąnaudoms. Todėl sprendimu atmestas reikalavimas dėl 658,78 Eur išlaidų už ekspertizę atlyginimo.Ieškovų prašomos atlyginti išlaidos už reikalavimo ne teismo tvarka atsakovui pareiškimą nėra bylinėjimosi išlaidos. Be to, šios išlaidos negali būti priskiriamos ir būtinosioms (privalomosioms) pastato išlaikymo sąnaudoms. Todėl sprendimu atmestas reikalavimas dėl šių išlaidų atlyginimo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovai pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir šia apimtimi priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas yra grindžiamas tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas statinio ekspertizės išlaidų (ne)priskyrimo būtinosioms pastato išlaikymo išlaidoms klausimą, padarė faktų vertinimo klaidą. Pastato laikančiųjų konstrukcijų remonto ir stiprinimo techniniu darbo projektu numatyta būtinybė skubiai atlikti stogo remonto darbus. Tačiau nereiškia, jog tokie darbai galėjo būti atliekami, vadovaujantis tik projektu. Priešingai, atliekant ekspertinį tyrimą, buvo atskleistos itin reikšmingos aplinkybės, dėl kurių turėjo būti koreguojamas vykdytinų darbų eiliškumas. Pagrindas reikalavimui dėl išlaidų už ekspertizę atlyginimo patenkinti egzistuoja ne tik todėl, kad šios išlaidos priskirtinos būtinosioms (privalomosioms) pastato išlaikymo išlaidoms, bet ir todėl, jog ekspertizė buvo užsakyta ir atlikta, vadovaujantis bendraturčių susirinkimo sprendimu. Šis sprendimas nėra nuginčytas. Todėl sprendimu kylančios pasekmės yra privalomos visiems bendraturčiams, tarp jų – ir atsakovui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ieškovų reikalavimą dėl išlaidų už reikalavimo ne teismo tvarka atsakovui pareiškimą atlyginimo. Šio reikalavimo teisinis pagrindas – Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas. Sprendimu netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Pirma, nepaskirstytos ieškovų patirtos išlaidos už dokumentų vertimą. Antra, skirstant išlaidas, neįvertinta, jog atsakovas įvykdė ir todėl ieškovai atsisakė neturtinio reikalavimo, kas, ką pagrįstai nurodo ir pats pirmosios instancijos teismas, reiškia palankaus sprendimo šio reikalavimo atžvilgiu priėmimą. Trečia, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis asmeniškai patyrė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą yra grindžiamas tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog išlaidos už papildomą ekspertizę negali būti priskiriamos būtinosioms (privalomosioms) pastato išlaikymo sąnaudoms. Ankstesnėmis specialistų išvadomis buvo nustatytos fasado ir stogo elementų būklės. Trūkumai buvo akivaizdūs. Todėl būtiniesiems darbams atlikti nereikėjo papildomų ekspertizių. Be to, darbai ir buvo vykdomi pagal pastato laikančiųjų konstrukcijų remonto ir stiprinimo techninį darbo projektą.Bendraturčių susirinkimo sprendimas (nutarties 16.2 punktas) savaime netapo privalomas atsakovui. Darbai, kuriems atlikti buvo priimtas sprendimas, neturi privalomųjų pastato priežiūros darbų požymio. Todėl sprendimas sukelia pasekmes tik tiems bendraturčiams, kurie priėmė tokį sprendimą. Pastato bendraturčių nesutarimai dėl remonto darbų eiliškumo ir kitų panašių klausimų nesudaro pagrindo civilinei atsakomybei taikyti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą dėl išlaidų už reikalavimo ne teismo tvarka atsakovui pareiškimą atlyginimo. Ieškovų pateikti duomenys nėra pakankami konstatuoti, jog vertimų išlaidos yra susijusios su šios civilinės bylos nagrinėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl atsakovo, kaip bendraturčio, pareigos padengti išlaidų už ekspertizę dalį (nutarties 3 ir 14 punktai). Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalis numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymų nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalis numato, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsnių nustatyta tvarka. Pareiga apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, kyla, jeigu: 1) bendraturtis yra davęs sutikimą, kuris buvo pagrindu tokioms išlaidoms susidaryti; 2) išlaidos yra susidariusios, įgyvendinant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus; 3) patalpų savininkų susirinkimas yra priėmęs sprendimą, kuris buvo pagrindu tokioms išlaidoms susidaryti. Visi šie pagrindai yra savarankiški (alternatyvūs) ir nėra būtinoji vienas kito atsiradimo (taikymo) sąlyga. Pirmosios instancijos teisme pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog pastato patalpų savininkų susirinkimas 2015 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą inicijuoti pastato stogo ir palėpės būklės nustatymo ekspertizę. Įgyvendinant šį savininkų susirinkimo sprendimą, ir buvo atlikta ginčo ekspertizė. Atsakovė atsikerta, jog išlaidos už ekspertizę nėra išlaidos, skirtos privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti. Atsakovė nedalyvavo savininkų susirinkimui priimant tokį sprendimą. Tuo remdamasi teigia, kad sprendimas nesukelia atsakovei teisinių pasekmių. Šie atsakovės argumentai yra nepagrįsti. Kaip jau buvo nurodyta, pagrindai išlaidoms, susijusioms su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, padengti, kuriuos numato Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalis, yra savarankiški ir vienas nuo kito nepriklausomi pagrindai (nutarties 20 punktas). Patalpų savininkų susirinkimo sprendimas yra pagrindas išlaidoms apmokėti, nepriklausomai nuo pačių išlaidų pobūdžio ir tikslo, kuriam įgyvendinti buvo patirtos šios išlaidos. Patalpų savininkų sprendimai galioja visiems patalpų savininkams (Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 6 dalis). Nebent sprendimas yra priimtas dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie yra naudojami ne viso pastato, o atskiros pastato dalies patalpų savininkų poreikiams tenkinti (Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 3 dalis). Atsakovas teigia, jog sprendimas sukelia pasekmes tik tiems bendraturčiams, kurie dalyvavo, priimant sprendimą. Tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad sprendimas buvo priimtas, siekiant patenkinti tik atskirų patalpų savininkų – apeliantų – poreikius. Toks sprendimas nėra nuginčytas, galioja ir yra privalomas visiems patalpų savininkams, tarp jų – ir atsakovui. Sprendimas sukelia atsakovui atitinkamas teisines pasekmes, tai yra lemia pareigos padengti išlaidų už ekspertizę dalį atsiradimą. Atsakovas nepadengė jam tenkančios išlaidų už ekspertizę dalies. Vadinasi, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, egzistuoja pagrindas apeliantų materialiniam subjektiniam reikalavimui dėl išlaidų už ekspertizę atlyginimo patenkinti.Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog pareigos padengti išlaidų už ekspertizę dalį pagrindas – patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais apeliuojama į pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šios išlaidos nėra būtinosios (privalomosios) pastato išlaikymo sąnaudos (nutarties 16.1 punktas). Šie apeliacinio skundo argumentai, nustačius, jog egzistuoja kitas įstatymo numatytas pagrindas išlaidoms padengti, neturi teisinės reikšmės reikalavimui dėl išlaidų už ekspertizę atlyginimo teisingai išspręsti.Apeliaciniu skundu keliamas klausimas ir dėl atsakovo pareigos atlyginti išlaidas už reikalavimo ne teismo tvarka pareiškimą (nutarties 5 ir 15 punktai). Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šį reikalavimą. Apeliantai nurodo, jog tokio reikalavimo teisinis pagrindas – Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas. Protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, priskiriamos nuostoliams ir turi būti atlyginamos, jeigu nustatomos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti. Tačiau civilinės atsakomybės institutas yra prievolių teisės institutas, o civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė (Civilinio kodekso 6.245 straipsnis). Bylos šalys yra pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, tarp bylos šalių, kiek susiję su šios civilinės bylos nagrinėjimu, yra susiformavę daiktiniai teisiniai santykiai, o ne prievoliniai teisiniai santykiai. Pareigą padengti išlaidas, kurioms atlyginti buvo pareikštas apeliantų ieškinys, numato daiktinės teisės normos. Pareigos padengti išlaidas pagrindas – nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo objektus turėjimas (Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalis), o ne deliktas, kaip teisių pažeidimas (Civilinio kodekso 6.263 straipsnis). Šių išlaidų atlyginimo priteisimas nėra civilinės atsakomybės taikymo pasekmė. Todėl išlaidos, jeigu ir buvo patirtos, siekiant ne teismo tvarka gauti išlaidų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, atlyginimą, negali būti priskiriamos išlaidoms, susijusioms su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą dėl aptariamų išlaidų atlyginimo priteisimo. Apibendrinus visa, kas yra išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad buvo priimtas pastato patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, kuris tapo pagrindu išlaidoms už ekspertizę padengti, ir todėl nepagrįstai atmetė apeliantų reikalavimą dėl išlaidų už ekspertizę atlyginimo priteisimo. Iš kitos pusės, teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė apeliantų reikalavimą dėl išlaidų už reikalavimo ne teismo tvarka atsakovui pareiškimą atlyginimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pakeičia skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek, kiek šiuo sprendimu nepagrįstai atmestas reikalavimas dėl 658,78 Eur išlaidų už ekspertizę atlyginimo priteisimo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliaciniu skundu, be aukščiau nurodytų materialinės teisės klausimų, keliamas ir procesinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Be to, pagrindas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų, susidariusių pirmosios instancijos teisme, paskirstymą egzistuoja dar ir todėl, kad yra keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis). Apeliantai pirmosios instancijos teisme patyrė 83 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 498,99 Eur išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą (uždaroji akcinė bendrovė „Re Factor“ – 219,53 Eur, uždaroji akcinė bendrovė „Lietkompexim“ – 224,18 Eur, A. M. ir R. M. – 55,28 Eur). Be to, apeliantai nurodo, jog papildomai patyrė 327,18 Eur išlaidas už dokumentų vertimą, kurios apskritai nebuvo paskirstytos skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ((uždaroji akcinė bendrovė „Re Factor“ – 143,93 Eur, uždaroji akcinė bendrovė „Lietkompexim“ – 147 Eur, A. M. ir R. M. – 36,25 Eur) Reiškiant ieškinį, buvo pateikti ieškinio ir priedų vertimai į anglų kalbą. Atsakovas yra užsienio valstybės pilietis. Vadinasi, dokumentų vertimo išlaidos yra (buvo) būtinosios išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 113 straipsnio 3 dalis). Dokumentų vertimo išlaidos yra realios ir pagrįstos – apeliantai pirmosios instancijos teisme pateikė faktinius duomenis, patvirtinančius šių išlaidų patyrimo faktą ir dydį. Todėl išlaidos už dokumentų – ieškinio ir priedų – vertimą priskirtinos išlaidoms, susijusioms su šios civilinės bylos nagrinėjimu, kitaip tariant, bylinėjimosi išlaidoms (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vadinasi, apeliantai pirmosios instancijos teisme patyrė (iš viso) 909,18 Eur bylinėjimosi išlaidas (uždaroji akcinė bendrovė „Re Factor“ – 391,13 Eur, uždaroji akcinė bendrovė „Lietkompexim“ – 398,85 Eur, A. M. ir R. M. – 119,20 Eur). Atsakovas, savo ruožtu, patyrė 1 811,75 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neeliminuoja apeliantų nurodoma aplinkybė, jog trečiasis asmuo sumokėjo už atsakovui suteiktas teisines paslaugas. Ieškiniu pareikšti vienas (kompleksinis) turtinis ir vienas neturtinis reikalavimai. Apeliantai atsisakė neturtinio reikalavimo ir pirmosios instancijos teismas priėmė šio reikalavimo atsisakymą. Pakeitus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra patenkinta didžioji (kompleksinio) turtinio reikalavimo dalis. Skirstant bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgtina ir į neturtinio reikalavimo atsisakymą, kuris bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu vertintinas apeliantų naudai, nes atsisakymą nulėmė reikalavimo įvykdymas (Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, laiko, jog patenkinta ieškinio dalis sudaro 98 procentus. Vadinasi, apeliantai turi teisę gauti 891 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, atsakovas – 36,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas paskirsto šalims priklausančius bylinėjimosi išlaidų atlyginimus taip: priteisia apeliantams iš atsakovo 854,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (uždarajai akcinei bendrovei „Re Factor“ – 371,23 Eur, uždarajai akcinei bendrovei „Lietkompexim“ – 378,79 Eur, A. M. ir R. M. – 104,74 Eur) (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovai apeliacinės instancijos teisme patyrė 18 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 227 Eur išlaidas už advokato pagalbą (uždaroji akcinė bendrovė „Re Factor“ – 99,86 Eur, uždaroji akcinė bendrovė „Lietkompexim“ – 101,99 Eur, A. M. ir R. M. – 25,15 Eur). Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje patyrė bylinėjimosi išlaidas. Patenkinta apeliacinio skundo dalis sudaro 84 procentus ((658,78 Eur / 783,78 Eur) x 100 procentų). Todėl apeliantams iš atsakovo priteisiamas 205,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (uždarajai akcinei bendrovei „Re Factor“ – 88,92 Eur, uždarajai akcinei bendrovei „Lietkompexim“ – 90,71 Eur, A. M. ir R. M. – 26,17 Eur) (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir šio sprendimo rezoliucinę dalį, kiek susiję su reikalavimų išsprendimu iš esmės, išdėstyti taip:
priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Re Factor“ iš A. M. C. 1 587,32 Eur išlaidų atlyginimą ir 5 (penkių) procentų palūkanas už priteistą (1 587,32 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Lietkompexim“ iš A. M. C. 1 598,61 Eur išlaidų atlyginimą ir 5 (penkių) procentų palūkanas už priteistą (1 598,61 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
priteisti A. M. ir R. M. iš A. M. C. 372,01 Eur išlaidų atlyginimą ir 5 (penkių) procentų palūkanas už priteistą (372,01 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
atmesti kitą (likusią) ieškinio dalį.“.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Re Factor“ iš A. M. C. 460,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, atlyginimą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Lietkompexim“ iš A. M. C. 469,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, atlyginimą.
Priteisti A. M. ir R. M. iš A. M. C. 130,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, atlyginimą.