- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2A-1830-562/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23581-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Rosita Patackienė, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- S. A.
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui S. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. A. (toliau – atsakovas), prašydamas priteisti iš pastarojo 26 000,00 Eur skolą, 5,00 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas paskolino atsakovui 26 000 Eur sumą, kurią pervedė į pastarojo sąskaitą mokėjimų platformoje ,,Paysera LT“, tačiau nepaisant raginimų, atsakovas skolos negrąžino. Pažymėjo, kad ieškovas 2018 m. gegužės 8 d. paskolino atsakovui nurodytą sumą, pervesdamas ją bankiniu pavedimu; mokėjimo paskirtyje buvo nurodytas numeris (duomenys neskelbtini) atsakovo identifikavimo kodas ,,Paysera LT“ sistemoje.
3. Nurodė, kad 2021 m. liepos 1 d. nusiuntė atsakovui elektroninį laišką dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovas į šį laišką neatsakė ir skolos negrąžino. 2021 m. rugpjūčio 3 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą ir prašė per 3 darbo dienas grąžinti skolą bei įspėjo, kad priešingu atveju kreipsis į teismą. Atsakovas į šį laišką neatsakė, skolos negrąžino. 2021 m. rugpjūčio 5 d. ieškovo atstovas su atsakovu susisiekė telefonu, tačiau atsakovas į prašymus nereagavo. Ieškovas rėmėsi CK 6.873 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, kai paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. 2021 m. liepos 1 d. ieškovas siuntė laišką atsakovui dėl skolos grąžinimo, todėl skolos grąžinimo terminas suėjo 2021 m. rugpjūčio 1 d. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį, fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalies nuostatomis, rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Nagrinėjamu atveju, 2018 m. gegužės 8 d. ieškovas atliko bankinį pavedimą, pervesdamas atsakovui 26 000 Eur, todėl šis mokėjimo nurodymas ir yra laikytinas dokumentu, patvirtinančiu paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Teigė, kad atsakovas neneigė skolos fakto.
Atsiliepimas
4. Atsakovas S. A. prašė ieškinį atmesti ir skirti ieškovui 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad atsakovas neginčija fakto, kad 2018 m. balandžio 26 d. pasirašė su ieškovu paskolos sutartį, kuria šalys susitarė, kad atsakovas paskolą grąžins tik 2023 m. gegužės 1 d. Atsakovo nurodo, kad paskolos sutartyje buvo nustatytas terminas ir tik nuo 2023 m. gegužės 1 d. ieškovas įgyja teisę reikalauti skolos grąžinimo. Pažymėjo, kad paskolos sutartyje yra nustatytas įgyjamasis terminas ir tik nuo 2023 m. gegužės 1 d. ieškovas įgyja teisę prašyti grąžinti paskolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinė byloje Nr. e2-1441-845/2022 ieškinį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl paties paskolos fakto nėra, ginčas dėl šalių yra kilęs dėl rašytinės paskolos sutarties sudarymo ir jos vykdymo. Ieškovas teigė, kad šalys dėl paskolos sulygo žodžiu, o 2018 m. balandžio 26 d. rašytinės paskolos sutarties su atsakovu nebuvo sudaręs, todėl ginčijo savo parašo autentiškumą; taip pat ieškovas tvirtino, jog niekuomet sutartyse nenurodydavo savo tėvavardžio, o ginčo sutartyje jis nurodytas. Ieškovo teigimu, atsakovas pateikė tik paskolos sutarties kopiją, o ne originalą, todėl nėra pagrindo kategoriškai išvadai, kad šalys sudarė raštu paskolos sutartį. Tuo tarpu atsakovas neginčijo pačios paskolos fakto, tačiau savo atsikirtimus grindė 2018 m. balandžio 26 d. paskolos sutarties kopija ir aplinkybe, jog nėra suėjęs paskolos grąžinimo terminas; teigė, kad į ieškovo pretenzijas dėl skolos grąžinimo neatsakė, nes tai vertino kaip ieškovo kerštą jam išėjus iš pastarojo įmonės, be to, buvo pasimetęs, juolab, kad reikalavimo metu paskolos grąžinimo terminas dar nebuvo suėjęs.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, nustatyta, kad atsakovas ilgą laiką dirbo jo įmonėje, juos siejo pasitikėjimo santykiai, todėl jis ginčo sutarties nepasirašė, o žodžiu susitarė su atsakovu dėl skolos grąžinimo fakto. Tuo tarpu atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovo įmonėje dirbo 11 metų (nuo 2010 m.), tačiau tarp jų įvyko konfliktas ir jis 2021 m. gegužės 31 d. išėjo iš ieškovo įmonės. Atsakovas teigė, kad ginčo sutartis buvo sudaryta Minske, tačiau jis sutarties originalo nerado, nes 2018 m. kraustėsi, ir teismui 2018 m. balandžio 26 d. sutarties kopiją pateikė iš savo elektroninio pašto.
8. Pirmosios instancijos tesimas pažymėjo, kad ieškovas siekė išsireikalauti iš UAB ,,Paysera LT“ visą korespondenciją, susijusią su ginčijama paskolos sutartimi. Taigi, teismas ieškovo reikalavimą patenkino ir įpareigojo UAB ,,Paysera LT“ pateikti įrodymus dėl 2018 m. balandžio 26 d. paskolos sutarties. UAB ,,Paysera LT“, vykdydama nurodytą reikalavimą, pateikė teismui kliento (atsakovo) pateiktus dokumentus ir korespondenciją, o būtent – UAB ,,Paysera LT“ klientų aptarnavimo skyriaus laiškus atsakovui, patvirtinančius, kad jis pateikė kredito įstaigai UAB ,,Paysera LT“ ieškovo paso ir ginčo paskolos sutarties kopijas, ir tik tuomet buvo atliktas mokėjimas iš ieškovo sąskaitos atsakovui. Iš 2018 m. balandžio 26 d. paskolos sutarties kopijos, kuri buvo pateikta UAB ,,Paysera LT“, turinio matyti, kad šalys jos 1 ir 2 punktais sulygo, kad atsakovas 26 000 Eur grąžins sutartyje nurodytu laiku ir įvairaus dydžio dalimis, tačiau paskutinę įmoką atliekant ne vėliau kaip 2023 m. gegužės 1 d.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kadangi tiek finansinė įstaiga, tiek atsakovas pateikė ginčo paskolos sutarties kopiją, teismas objektyviai neturėjo galimybės skirti rašysenos ekspertizės, nes jai atlikti yra būtinas dokumento originalas.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog sprendžiant dėl ginčo paskolos sutarties, kaip kopijos, įrodomosios vertės, teismas visų pirma negali ignoruoti aplinkybių, kad 1) finansų įstaiga šį dokumentą akceptavo ir pinigines lėšas iš ieškovo sąskaitos pervedė atsakovui; taigi, bankinis pavedimas atsakovui buvo atliktas rašytinės sutarties pagrindu; juolab, jog 2) antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ginčo sutartis 2018 m. gegužės 8 d. atsakovo buvo pateikta finansų įstaigai UAB ,,Paysera LT“ iš jo elektroninio pašto; 3) rašytinės sutarties sudarymas atitiko CK 6.871 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų; 4) svarbi faktinė aplinkybė, jog atsakovo alga tuo metu, kai jis skolinosi lėšas iš atsakovo, sudarė 1500-1700 Eur, todėl labiau tikėtina, kad šalys, įvertindamos atsakovo finansines galimybes grąžinti skolą, tarėsi dėl skolos grąžinimo termino; juolab, kad ieškovas yra patyręs verslininkas ir teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 1997 m. yra versle; taigi, atsižvelgiant į šią aplinkybę, ieškovui yra keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, todėl labiau tikėtina, kad jis, kaip patyręs verslininkas laikėsi CK 6.871 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir sudarė su atsakovu rašytinį susitarimą dėl paskolos; 5) atsakovo paso kopija, kurioje yra 2018 m. balandžio 26 d. viza, patvirtina, kad 2018 m. balandžio 26 d., jis buvo Minske – ginčo sutarties pasirašymo dieną; 6) įvertintina tarp šalių susiklosčiusi sandorių sudarymo praktika, o būtent, jog atsakovas praeityje taipogi skolinosi pinigines lėšas iš ieškovo (tai šalys patvirtino teismo posėdyje), o būtent - 2016 m. ieškovas buvo paskolinęs atsakovui 156 500,00 Eur, kuriuos atsakovas grąžino; šalys tuo metu buvo sudarę rašytinę sutartį ir jos tai patvirtino teismo posėdyje.
11. Pirmosios instancijos tesimas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė tik ginčo paskolos sutarties kopiją, tačiau aplinkybę, jog ši sutartis buvo sudaryta, atsakovas įrodinėjo ir kitais įrodymais: iš UAB ,,Paysera LT“ išreikalauta korespondencija, susijusia su ginčijama paskolos sutartimi, antstolio faktiniu aplinkybių konstatavimo protokolu, paso kopija, kurioje yra 2018 m. balandžio 26 d. viza į Baltarusiją. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad itin teisiškai reikšminga aplinkybe, įrodinėjant rašytinės sutartie sudarymo faktą, teismas pripažįsta ir paties ieškovo reikalavimą išreikalauti visus įrodymus iš finansų įstaigos UAB ,,Paysera LT“, susijusius su piniginių lėšų pervedimu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos pateikti kitus įrodymus, paneigiančius tokio sandorio egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Be to, šios bylos kontekste pirmosios instancijos tesimas nurodė, kad negali ignoruoti fakto, kad atsakovas skolos fakto neginčijo ir jis visiškai pripažino savo pareigą grąžinti skolą ieškovui suėjus jos grąžinimo terminui.
12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šalių paaiškinimais nustatyta, jog 2021 m. gegužės 31 d. atsakovas išėjo iš ieškovo įmonės ir tik tuomet ieškovas pradėjo reikalauti iš ieškovo grąžinti 26 000 Eur skolą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad akivaizdu, jog susiklosčius tarp šalių konfliktiniams santykiams, kilo ginčas dėl skolos grąžinimo, nors ginčo suma buvo pervesta atsakovui 2018 m. gegužės 8 d., ieškovas praėjus tik trims metams pradėjo reikšti reikalavimus dėl skolos grąžinimo ir tik tuomet, kai atsakovas išėjo iš ieškovo valdomos įmonės. Tokios aplinkybės tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad tarp šalių susiklostė konfliktiniai santykiai ir ieškovas pradėjo reikalauti skolos grąžinimo, nors jos terminas šiai dienai dar nėra suėjęs.
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ginčo sutartyje esantis parašas vizualiai skiriasi nuo jo realaus, taip pat, jog sutartyje nurodytas jo tėvavardis bei pavedimo paskirtyje nurodytas atsakovo sąskaitos numeris, o ne pagal sutartį, taip pat, kad sutartis yra neatlygintinė, - nėra pakankamos paneigti ginčo sutarties egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog vizualiai įvertinus ieškovo parašą sutartyje ir jo paso kopijoje, matyti, kad braižas yra panašus. Tuo tarpu vertinant sutarties neatlygintinumą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad privatiniams santykiams yra būdingas dispozityviškumo principas, kuris leidžia sutarties šaliai pasirinkti ar sutartis atlygintinė ar ne, todėl pirmosios instancijos tesimas sprendė, jog neturi pagrindo abejoti, kad šalys susitarė dėl nurodytos sutarties sąlygos ir tai atitiko jų valią (CK 6.158 straipsnis).
14. Pirmosios instancijos tesimas sprendė, jog ginčo sutartis tarp šalių buvo sudaryta, kad atsakovas, būdamas sutartinės terminuotos prievolės šalimi, turėjo teisėtą lūkestį prievolę vykdyti sutartyje nustatytu terminu ir tvarka, o būtent - paskolos grąžinimas buvo numatytas ne vėliau kaip 2023 m. gegužės 1 d.
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas grąžinti skolą prieš terminą pagal ginčo paskolos sutartį yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Ieškovas A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e21441-845/2022 bei ieškovo ieškinį tenkinti bei priteisti naudai iš S. A. 26 000 Eur skolos, bei priteisti ieškovui A. K. iš S. A. 5,00 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Nurodo, kad ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, dėl paskolos sutarties, kaip kopijos įrodomosios vertės, t. y. su išvada, jog yra labiau tikėtina, kad rašytinė 2018 m. balandžio 26 d. paskolos sutartis tarp šalių buvo sudaryta.
16.2. Nurodo, kad finansų įstaiga akceptavo būtent atsakovo pateiktą paskolos sutarties kopiją kuri buvo pateikta finansų įstaigai elektroniniu paštu. Prie susirašinėjimo su finansų įstaiga ieškovas prijungtas nebuvo, apie tokio susirašinėjimo buvimą ieškovas nežinojo. Sutarties originalas finansų įstaigai pateiktas nebuvo. Labai tikėtina, kad paskolos sutartis ir buvo suklastota tuomet, kai finansų įstaiga pareikalavo pagrįsti pervestų lėšų kilmę. Atsakovas galimai siekdamas suklaidinti finansų įstaigą ir gauti pervestas lėšas suklastojo dokumentą ir pateikė jį finansų įstaigai. Todėl ši aplinkybė ne tik nepatvirtina, rašytinės paskolos sutarties egzistavimo, bet atskleidžia šio dokumento suklastojimo motyvus.
16.3. Nurodo, kad negalima sutikti ir su pirmosios instancijos išvada, jog bankinis pavedimas buvo atliktas rašytinės sutarties pagrindu. Atkreipia dėmesį, kad bankinio mokėjimo paskirtyje, pervesdamas atsakovui pinigus, ieškovas nenurodė, paskolos sutarties numerio ar jos datos ar kitos nuorodos/užuominos į paskolos sutartį. Ieškovas mokėjimo paskirtyje nurodė tik atsakovo identifikavimo kodą (duomenys neskelbtini) UAB ,,Paysera LT“ sistemoje. Nurodo, kad teismo išvada, jog pavedimas buvo atliktas rašytinės sutarties pagrindu neatitinka tikrovės.
16.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos prielaidos dėl atsakovo darbo užmokesčio dydžio sąsajumo su šalių valia susitarti dėl skolos grąžinimo termino niekaip negali turėti įtakos paskolos sutarties kopijos įrodomajai vertei. Pažymi, kad atsakovo paso kopijoje yra 2018 m. balandžio 26 d. viza, nepatvirtina, jog atsakovas tą dieną buvo Minske. Šis faktas tik patvirtina, jog atsakovas tą dieną turėjo teisę įvažiuoti į Baltarusijos respubliką.
16.5. Taip pat nurodo, kad į Baltarusiją atsakovas vykdavo nuolat, tiek dėl darbo reikalų, tiek dėl asmeninių reikalų (atsakovo dabartinė žmona V. P., tuo metu gyveno Baltarusijoje). Dėl šios priežasties, tai, kad atsakovas atitinkamu laikotarpiu, įskaitant ir 2018 m. balandžio 26 d. galbūt lankėsi Baltarusijos, nepatvirtina, jog paskolos sutartis buvo sudaryta 2018 m. balandžio 26 d. ar apskritai sudaryta. Atsižvelgiant į tai, ši aplinkybė paskolos sutarties kopijai neprideda jokios papildomos įrodomosios vertės, juolab, kad atsakovui nebūtų sunku patikrinti savo pase esančios vizos datą ir įrašyti šią datą į paskolos sutartį.
16.6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas suklydo teigdamas, jog tarp atsakovo ir ieškovo buvo susidariusi piniginių lėšų skolinimosi praktika ir, kad šalys praeityje buvo sudariusios rašytinę paskolos sutartį. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas ir ieškovas niekada nebuvo sudarę rašytinės paskolos sutarties praeityje, atsakovas buvo sudaręs rašytinę paskolos sutartį ne su ieškovu, o su juridiniu asmeniu UAB ,,Kwest”.
16.7. Nurodo, kad atsakovas yra vedęs Baltarusijos pilietę, ilgus metus vadovavo ieškovo bendrovei, (ieškovas kalba tik rusų kalba), šios faktinės aplinkybės, patvirtina, jog atsakovas laisvai kalba rusų kalba, todėl, tai, kad paskolos sutartis yra sudaryta rusų kalba, šio dokumento kopijai neprideda jokios papildomos įrodomosios vertės.
16.8. Taip pat nurodo, jog ieškovo nuomone, nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad jei nagrinėjamoje byloje ieškovas neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos pateikti įrodymus paneigiančius tokio sandorio egzistavimą. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo kartelę ieškovui pakėlė, pernelyg aukštai. Teismas reikalavo iš ieškovo tai, kas neįmanoma, tai yra įrodyti, kad atsakovo pateikta paskolos sutarties kopija yra suklastotas dokumentas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas išnaudojo visas įmanomas įrodinėjimo priemones.
16.9. Pažymėjo, kad kiekvienos bylos tikslas, visų pirma, yra objektyvios tiesos nustatymas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad ginčo kontekste labai svarbu atsižvelgti į faktą, jog atsakovo pateikta paskolos sutarties kopija yra izoliuotas neoriginalus dokumentas. Byloje nėra jokių duomenų, kad su šiuo dokumentu būtų kaip nors susijęs ieškovas. Tai yra, byloje, nėra įrodymų, jog ieškovui ši sutartis buvo siųsta, nėra duomenų, kad ieškovas šią sutartį vykdė, nėra jokio šalių susirašinėjimo kuriame būtų aptartas šios paskolos sutarties sudarymas (sudarymo aplinkybės) ar jos vykdymas.
Šalies argumentai
16.10. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ypatingą reikšmę sprendime teikė, tai aplinkybei, kad atsakovas paskolos sutarties kopiją buvo pateikęs finansų įstaigai, kai ši paprašė atskleisti lėšų gavimo į sąskaitą aplinkybes. Atkreipė dėmesį, kad tai yra vienašalis atsakovo veiksmas, greičiausiai padarytas tik tam, jog prieš finansų įstaiga pagrįsti lėšų į asmeninę sąskaitą gavimą.
Atsiliepimas
17. Atsakovas S. A. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai nesutinka su teismo išvada, jog tarp šalių buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis ir sutartyje nustatytas paskolos grąžinimo terminas nėra suėjęs.
17.2. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog atsižvelgiant į kasacinio teismo poziciją dėl įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo, taip pat į nustatytas faktines bylos aplinkybės, teismui yra labiau tikėtina, kad rašytinė 2018 m. balandžio 26 d. paskolos sutartis tarp šalių buvo sudaryta.
Atsiliepimas
17.3. Pažymi, teismas pagrįstai nurodė, kad konstatavus, jog ginčo sutartis tarp šalių buvo sudaryta, teismas daro išvadą, kad atsakovas, būdamas sutartinės terminuotos prievolės šalimi, turėjo teisėtą lūkestį prievolę vykdyti sutartyje nustatytu terminu ir tvarka, o būtent - paskolos grąžinimas buvo numatytas ne vėliau kaip 2023 m. gegužės 1 d. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovo reikalavimas grąžinti skolą prieš terminą pagal ginčo paskolos sutartį yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
17.4. Nurodo, kad ieškovo argumentai, jog jis kažkodėl turėjo būti prijungtas prie konfidencialaus susirašinėjimo tarp finansų įstaigos ir kliento, t. y. tarp UAB ,,Paysera LT“ ir atsakovo, o kadangi nebuvo prijungtas, tai jo paties iš UAB ,,Paysera LT“ išreikalauta paskolos sutartis negali patvirtinti, kad paskolos sutartis buvo rašytinės formos, balansuoja ant absurdo ribos. Pažymi, kad iš finansų įstaigos gauta rašytinė paskolos sutartis akivaizdžiai įrodė, jog rašytinė paskolos sutartis egzistavo daugiau nei 3 metus iki ieškinio pareiškimo. Tai visiškai paneigė ieškovo keliamas abejones dėl rašytinės paskolos sutarties sudarymo ir teismas pagrįstai konstatavo, kad rašytinė paskolos sutartis egzistavo.
17.5. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog sąsajumo reikalavimo neatitinka teismo išvada, kad svarbi faktinė aplinkybė, jog atsakovo alga tuo metu, kai jis skolinosi lėšas iš ieškovo, sudarė 1500-1700 Eur, todėl labiau tikėtina, kad šalys, įvertindamos atsakovo finansines galimybes grąžinti skolą, tarėsi dėl skolos grąžinimo termino. Pažymi, kad priešingai negu teigia apeliantas, atsakovo atlyginimas, kurio sumą ieškovas žinojo, patvirtina, kad paskolos suma atsakovui buvo reikšminga ir atsakovo finansinės galimybės neleido paskolos grąžinti iš karto, todėl buvo susitarta dėl paskolos grąžinimo termino. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai nutyli, jog teismas nustatė ir tai, kad ieškovas yra patyręs verslininkas ir teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 1997 m. yra versle. Taigi, atsižvelgiant į šią aplinkybę, ieškovui yra keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, todėl labiau tikėtina, kad jis, kaip patyręs verslininkas laikėsi CK 6.871 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir sudarė su atsakovu rašytinį susitarimą dėl paskolos.
Šalies argumentai
17.6. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog 2018 m. balandžio 26 d. atsakovas buvo Minske. Priešingai, atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jam ne tik buvo išduota viza, tačiau 2018 m. balandžio 26 d., jis kirto ir sieną.
17.7. Pažymi, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog tarp jo ir atsakovo anksčiau nebuvo sudaryta rašytinių paskolos sutarčių. Apeliantas yra UAB ,,Kwest“ akcininkas (savininkas), todėl rašytines paskolos sutartis tarp UAB ,,Kwest“ ir atsakovo vizuodavo asmeniškai.
17.8. Pažymi, kad apeliaciniame skunde ieškovas pripažįsta, jog jis kalba tik rusų kalba, tuo tarpu atsakovas yra Lietuvos pilietis ir jo gimtoji kalba yra lietuvių, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas laisvai kalbėtų ir gebėtų parengti sutartis rusų kalba. Todėl paskolos sutarties sudarymas rusų kalba tikėtinai patvirtina, kad paskolos sutartį parengė pats ieškovas. Be to, ieškovas elgėsi nesąžiningai ginčydamas savo paties parengtos sutarties egzistavimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos esmės.
18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
19. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys dėl skolos atmestas.
21. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais : ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl paskolos sutarties, kaip kopijos įrodomosios vertės, t. y. su išvada, kad yra labiau tikėtina, jog rašytinė 2018 m. balandžio 26 d. paskolos sutartis tarp šalių buvo sudaryta. Ieškovo nuomone, nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos pateikti įrodymus, paneigiančius tokio sandorio egzistavimą.
Dėl įrodymų vertinimo.
22. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
23. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.
24. Sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad spręsdamas dėl ginčo paskolos sutarties, kaip kopijos įrodomosios vertės, atsižvelgė į šias aplinkybes: 1) finansų įstaiga šį dokumentą akceptavo ir pinigines lėšas iš ieškovo sąskaitos pervedė atsakovui; taigi bankinis pavedimas buvo atliktas rašytinės sutarties pagrindu; 2) antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog 2018 m. gegužės 8 d. atsakovas pateikė sutartį finansų įstaigai „Paysera“ iš savo elektroninio pašto; 3) svarbi faktinė aplinkybė, jog atsakovo darbo užmokestis tuo metu, kai jis skolinosi lėšas iš atsakovo, sudarė 1 500 -1 700 Eur, todėl labiau tikėtina, kad šalys įvertindamos atsakovo finansines galimybes grąžinti skolą tarėsi dėl skolos grąžinimo termino; 4) atsakovo paso kopija, kurioje yra 2018 m. balandžio 26 d. viza, patvirtina, kad 2018 m. balandžio 26 d. jis buvo Minske – ginčo sutarties pasirašymo dieną; 5) įvertinta, tarp šalių susiklosčiusi sandorių sudarymo praktika, o būtent, jog atsakovas praeityje taipogi skolinosi pinigines lėšas iš ieškovo, o būtent – 2016 m. ieškovas buvo paskolinęs 156 500 Eur, kuriuos atsakovas grąžino, šalys tuo metu buvo sudariusios rašytinę sutartį ir jos tai patvirtino teismo posėdyje.
25. Pagal CPK 184 straipsnį, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus; tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Taigi įrodinėjimo našta tenka pareiškusiai apie dokumento klastojimą šaliai, o teismas gali skirti ekspertizę klastojimo faktui nustatyti, kai yra tokio abejotino tikrumo dokumento originalas.
26. Kai nėra dokumento originalo, neįmanoma patikrinti jo klastojimo fakto atliekant ekspertizę. Pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Dokumento kopijos įrodomosios reikšmės nustatymas priskirtas teismo diskrecijai; jis įgyvendinamas teismui įvertinus, ar, be kopijos, yra kitų dokumento sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013).
28. Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankinis pavedimas buvo atliktas rašytinės sutarties pagrindu. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. gegužės 8 d. ieškovas atsakovui paskolino 26 000 Eur sumą. Šią sumą ieškovas pervedė atsakovui bankiniu pavedimu į atsakovo asmeninę sąskaitą, esančią UAB „Paysera LT“ mokėjimų platformoje. Ieškovas mokėjimo paskirtyje nurodė tik atsakovo identifikavimo kodą - (duomenys neskelbtini), UAB „Paysera LT“ sistemoje. Taigi, bankinio mokėjimo paskirtyje, pervesdamas atsakovui pinigus, ieškovas nenurodė ginčo paskolos sutarties ar kitos nuorodos į paskolos sutartį. Pažymėtina, kad sutarties originalas finansų įstaigai taip pat pateiktas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pavedimas buvo atliktas rašytinės sutarties pagrindu.
29. Taip pat teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp atsakovo ir ieškovo buvo susidariusi piniginių lėšų skolinimosi praktika, kad šalys praeityje buvo sudariusios rašytinę paskolos sutartį. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas 2016 m. sausio m. 11 d. buvo sudaręs rašytinę paskolos sutartį ne su ieškovu, o su juridiniu asmeniu UAB „Kwest“, be to, sudarant šį sandorį, būtent tik atsakovas atstovavo abi sutarties šalis. Byloje nėra pateikta daugiau duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad šalys buvo praeityje sudariusios rašytinę paskolos sutartį. Aplinkybė, kad atsakovo paso kopijoje yra 2018 m. balandžio 26 d. viza, taip pat nėra pakankama spręsti dėl ginčo sutarties sudarymo, nes šis faktas tik patvirtina, kad atsakovas tą dieną turėjo teisę įvažiuoti į Baltarusijos Respubliką ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro priešingą išvadą dėl paskolos sutarties įrodomosios reikšmės.
30. Minėta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Be to, įstatymo nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.). Pažymėtina, kad atsakovui 2021 m. liepos 1 d. ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. siunčiant raginimus grąžinti skolą, jis į juos neatsakė, sutartyje nurodytu grąžinimo terminu nesirėmė. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovui sutartis būtų siųsta, ar vyko tarp šalių susirašinėjimas dėl sutarties sąlygų. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo sutarties kopiją pripažinti tinkamu įrodymu sprendžiant ginčą dėl suteiktos paskolos grąžinimo termino.
Dėl skolos priteisimo.
31. Teisėjų kolegijai, konstatavus, kad civilinėje byloje nėra įrodyta, jog tarp šalių buvo sudaryta rašytinė sutartis, kurioje yra nustatytas terminas iki kada reikia įvykdyti prievolę, todėl ieškovo reikalavimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovo turėtų būti tenkinamas.
32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
33. CK 6.870 straipsnyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.873 straipsnio 2 dalis).
34. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. liepos 1 d. ieškovas nusiuntė atsakovui elektroninį laišką dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovas į šį laišką neatsakė ir skolos negrąžino. Taigi vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skolos grąžinimo terminas suėjo 2021 m. rugpjūčio 1 d.
35. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nedetalizuojama, kokie kiti dokumentai, be paskolos raštelio, galėtų būti prilyginami rašytinei paskolos sutarčiai. Atsižvelgiant į tai, kad esminės paskolos teisinių santykių buvimą patvirtinančios sąlygos – paskolos dalyko paskolos gavėjo nuosavybėn perdavimas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką sudarančią pinigų sumą, darytina išvada, jog tam, kad būtų pripažinta, jog šalys buvo sudariusios rašytinę paskolos sutartį, joje turi būti aptartos šios sąlygos. Taigi, pinigų pervedimas per banką, laikytinas viena iš rašytinės paskolos formų, nes kai pinigai pervedami naudojantis elektronine bankininkyste, asmuo pildo tam tikras formas, pavedimą patvirtina sugeneruotais kodais bei slaptažodžiu (savo elektroniniu parašu).
36. Nagrinėjamu atveju atsakovas ir neginčija paties pinigų jam pervedimo fakto, šias aplinkybes patvirtina ir bylos duomenys. Nustatyta, kad 2018 m. gegužės 8 d. ieškovas atliko bankinį pavedimą, pervesdamas atsakovui 26 000 Eur (žiūrėti plačiau šio sprendimo 28 punkte). Teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent šis mokėjimo nurodymas ir yra laikytinas dokumentu, patvirtinančiu paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, taip kaip numato CK 6.871 straipsnio 3 dalies nuostatos.
37. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui skolą, todėl iš atsakovo priteisiama 26 000 Eur skolą ieškovui.
38. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į tai, tenkinamas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (26 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl procesinės bylos baigties.
39. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
40. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
41. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir netinkamai taikęs ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė nepagrįstą sprendimą, kurį yra pagrindas panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo.
42. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacine?s instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrine?ti, pakeic?ia teismo sprendima? arba priima nauja? sprendima?, jis atitinkamai pakeic?ia byline?jimosi išlaidu? paskirstyma?.
43. Kadangi tenkinamas apeliacinis skundas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjus pirmosios instancijos teisme, ieškovui priteisiant jo patirtas išlaidas. Byloje esantys duomenys patvirtinta, jog ieškovas patyrė 2 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, bylą nagrinėjus pirmosios instancijos teisme.
44. Eur išlaidas už advokato pagalbą ir 558,00 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą.
45. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijų 8 punkte nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2021 m. IV ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 679,30 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2. punkto nuostatas už ieškinį numatytas 2,5 koeficientas, todėl maksimalios išlaidos už ieškinio parengimą – 4 198,25 Eur (1 679,30 Eur x 2,5).
46. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, ginčo sudėtingumą, sprendžia, jog ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteisiama. Be to, ieškovas sumokėjęs 558,00 Eur žyminį mokestį pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovui priteisiama 3 280,50 Eur (2 722,50 Eur + 558,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjus pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos ture?tas byline?jimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir bu?tu? atleista nuo bylinėjimosi išlaidu? moke?jimo i? valstybe?s biudžeta?.
48. Prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikusi tiek ieškovas, tiek atsakovas savo procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas, teisėjų kolegija atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nesprendžia.
49. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 149,50 Eur išlaidas už advokato pagalbą ir 558,00 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą.
50. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2021 m. IV ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 679,30 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.9.punkto nuostatas už apeliacinį skundą numatytas 2,5 koeficientas, todėl maksimalios išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 4 198,25 Eur (1 679, 30 Eur x 2,5).
51. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo prašoma priteisti 1 149,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ieškovo prašymas tenkinamas. Be to, ieškovui priteisiama ir 558,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Taigi, ieškovui iš viso priteisiama 1 707,50 Eur (1 149,50 Eur + 558,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 98 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26 000 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius eurų) skolą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 280,50 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt eurų ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjus pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 707,50 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septynis eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.