- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-18
- Bylos Nr.
- e2A-134-425/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09205-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- N. B.
- Ieškovas
- V. B.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei N. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir priteisto nepilnamečio vaiko išlaikymo pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. B. pateikė ieškinį atsakovei N. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir priteisto nepilnamečio vaiko išlaikymo pakeitimo, kuriuo teismo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-16349-1040/2021, patvirtintos santuokos nutraukimo sutarties 5.1 punktą ir nepilnametės dukros M. B. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu V. B. pagal jo gyvenamąją vietą; pakeisti sutarties 5.3.2 punktą ir nustatyti, kad vaiko motina N. B. teikia lėšas nepilnametės dukros M. B. išlaikymui, mokėdama po ½ MMA (kas laikytina atitinkamai 388,50 Eur); pakeisti sutarties 5.3.3. punktą ir nustatyti, kad motina N. B. teikia lėšas nepilnamečio sūnaus M. B. išlaikymui, mokėdama po ½ MMA (kas laikytina atitinkamai 388,50 Eur) kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Ieškovas taip pat prašė iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 9 490,00 Eur įsiskolinimą už nepilnamečio vaiko išlaikymą.
2. Ieškovas nurodė, kad dukra M. B. savo noru pasirinko gyventi su ieškovu ir nuo 2022 m. spalio 1 d. faktiškai gyvena su ieškovu, atsakovė dukros apsisprendimui neprieštaravo, bet išlaikymo dukrai neteikė. Kadangi atsakovė neprisidėjo prie dukters išlaikymo, susidarė įsiskolinimas, kuris yra retrospektyvaus pobūdžio. Todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus būtina remtis tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis bei prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovės įsiskolinimas už nepilnametės dukters išlaikymą pagal teismo patvirtintą šalių susitarimą sudaro 6 792,00 Eur (29*231,21=6 792). Be to, kadangi nepilnametės dukros gyvenamoji vieta teismo sprendimu buvo nustatyta su atsakove, ji valstybės skiriamus vaiko pinigus gaudavo į asmeninę sąskaitą, tačiau dukrai pradėjus gyventi pats ieškovą nuo 2022 m. spalio 1 d. dienos valstybės skiriamų lėšų ieškovė nėra pervedusi. Už minėtą laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2025 m. kovo 1 d. yra susidaręs įsiskolinimas – 2 698,00 Eur, o bendras atsakovės įsiskolinimas – 9 490,50 Eur.
3. Ieškovas taip pat nurodė, kad šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys sutarė vaikų išlaikymui skirti po ½ MMA, o nuo 2025 m. sausio mėnesio MMA didėjo iki 1 038,00 Eur neatskaičius mokesčių (atskaičius mokesčius sudarys 777 Eur), be to, vaikams augant jų poreikiai didėja, didėja prekių bei paslaugų kainos, todėl, ieškovo teigimu, tai sudarė faktinį pagrindą padidinti nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą, teigė, kad prašomos priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymo sumos po 388,50 Eurų vienam vaikui yra proporcingos atsakovės turtinei padėčiai ir vaikų poreikiams.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė netenkinti ieškovo reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko (dukros) gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir priteisto nepilnamečio vaiko išlaikymo pakeitimo; grąžinti dukrą gyventi su motina, taip kaip yra nuspręsta teismo; įpareigoti ieškovą vykdyti galiojantį teismo sprendimą ir užtikrinti bendravimo su vaikais tvarkos vykdymą; įvertinti tėvo elgesį ir pateikti išvadą dėl padarytų veiksmų, žalos motinai ir vaikams.
5. Atsiliepime nurodo, kad nuo 2022 m. ieškovas pradėjo neadekvačiai elgtis: ignoravo bendravimo su vaikais grafiką, palaipsniui ribojo galimybes matyti sūnų, o susitikęs su dukra nuteikinėjo ją prieš atsakovę. Pradėjo manipuliuoti vaikų jausmais, veikti psichologiškai, trikdyti privatų gyvenimą, ėmėsi kitų neigiamų veiksmų (šmeižto, žeminimo). Vieną dieną pasiėmęs dukrą atėmė bet kokią galimybę susisiekti, bendrauti ar matytis su abiem nepilnamečiais vaikais. Teigė, kad ieškovas be objektyvių priežasčių, sąmoningai ir piktybiškai naikina atsakovės ir vaikų tarpusavio ryšį.
6. Atsakovė teigė, kad dėl ieškovo (santuokoje) priimtų sprendimų, padarytų veiksmų po santuokos nutraukimo atsakovei ir jam (solidariai), buvo priteista didžiulė skola (daugiau nei 30 000 Eur), dėl to atsakovė atsidūrė sudėtingoje asmeninėje situacijoje ir patyrė dideles bylinėjimosi išlaidas, antstolių arešto, išieškojimų veiksmus, nuo tada, kai atsirado skolos, kelis kartus pakeitė gyvenamąją vietą, antstoliai visą tą laiką vykdo išieškojimus. Pasak atsakovės, jai sunku ne tik finansiškai ir emociškai, bet labiausiai dėl susidariusios situacijos su vaikais. Teigė, kad ieškovo reikalavimas dėl įsiskolinimo už dukros išlaikymą yra nepagrįstas, nes atėmęs ir atskyręs vaiką, jis prisiėmė atsakomybę už savo veiksmus: pažeidė galiojantį teismo sprendimą, savavališkai laikė dukrą pas save, nemokėjo dukrai nustatyto išlaikymo, visiškai atskyrė vaikus nuo mamos. Negana to, padarė atsakovei ir vaikams didžiulę moralinę žalą.
7. Atsiliepime buvo nurodoma, kad reikalavimas dėl sūnaus išlaikymo (alimentų) dydžio pakeitimo yra neobjektyvus ir neproporcingas, neatitinka atsakovės realios finansinės situacijos, nes iš atlyginimo kiekvieną mėnesį yra išskaitomi teismo nustatyti alimentai sūnui bei kitos po santuokos nutraukimo atsiradusios skolos. Kadangi neturi jokio savo turto, iš atlyginimo dalies (kuri lieka po išskaitymų) turi susimokėti už būsto nuomą (350,00 Eur) ir paslaugas (iki 150,00 Eur). Poreikius yra susimažinusi iki pačių būtiniausių, ieškosi papildomo (su pagrindiniu darbu suderinamo) darbo, o ieškovo pateikti poreikiai neatitinka jo gaunamų pajamų ir akivaizdžiai yra pertekliniai.
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnyba, ir VTAT) išvadoje nurodoma, kad atsižvelgus į tai, jog nepilnametė M. B. gyvena su tėvu, dukra rūpinasi, auklėja ir išlaiko tėvas, į vaiko nuomonę ir interesus, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti dėl M. B. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Ieškinyje prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su minimaliais vaikų poreikiais, todėl prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą pareikštas vaiko interesais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 5 d. sprendim u ieškinį patenkino – pakeitė 2021 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-16349-1040/2021 patvirtintos sutarties 5.1 punktą, nustatydamas tokią nurodyto punkto formuluotę: „5.1. Nuo 2022 m. spalio 1 d. nepilnametė dukra M. B., gim. data (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvena su tėvu V. B.“; pakeitė 2021 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-16349-1040/2021 patvirtintos sutarties 5.3.2, 5.3.3 punktus, nustatydamas tokią nurodytų punktų formuluotę „5.3.2. motina N. B. teikia lėšas nepilnametės dukros M. B. išlaikymui, mokėdama po 327,00 Eur kas mėnesį iki mėnesio 15-os dienos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka; 5.3.3. punktas pakeistas, numatant, kad „motina N. B. teikia lėšas nepilnamečio sūnaus M. B. išlaikymui, mokėdama po 327,00 Eur kas mėnesį iki mėnesio 15-os dienos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka“; priteisė iš atsakovės N. B. ieškovui V. B. 9 490,00 Eur išlaikymo, skirto nepilnametei dukrai M. B., įsiskolinimą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas, atsižvelgęs į kriterijus vaiko gyvenamajai vietai nustatyti ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, tarp jų duomenis apie vaiko gyvenamąją aplinką, vaiko nuomonę, išvadą teikiančios institucijos išvadą, vertino, kad dabartinė vaiko faktinė gyvenamoji vieta su tėvu yra tinkama jos vystymui ir atitinka geriausius vaiko interesus. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių dabartinė faktinė vaiko gyvenamoji vieta, kurioje vaikas gyvena pastaruosius trejus metus, turėtų būti pakeista. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog faktinė vaiko gyvenamoji vieta pasikeitė nuo 2022 m. spalio 1 d., į teismo sprendimo rezoliucinę dalį įrašė vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą nuo nurodytos datos.
11. Teismas taip pat pažymėjo, kad pakeitus teismo sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, turėtų būti pakeista ir teismo sprendimo dalis, kurioje numatyta skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka, tačiau išvadą teikianti institucija teismo posėdžio metu nurodė, kad remiantis jos turima informacija, šalių dukros ryšys su atsakove yra nutrūkęs, todėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas atitiktų vaiko interesus tik po to, kai ryšys būtų atstatytas. Atsižvelgęs į tai, kad reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo byloje nepareikštas, taip pat į išvadą teikiančios institucijos išvadą, kad šalių nepilnametės dukros bendravimo tvarkos su atsakove nustatymas šiuo metu neatitiktų vaiko interesų, teismas šalių nepilnametės dukros ir skyrium gyvenančios atsakovės bendravimo tvarkos nustatymo klausimo šioje byloje nutarė nespręsti.
12. Spręsdamas dėl nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio, teismas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2025 m. sausio 1 d.) minimalus orientacinis išlaikymo dydis sudaro 777,39 Eur, vadinasi, vienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis – 388,70 Eur neatskaičius vaiko išmokos, 327,00 Eur atskaičius vaiko išmoką.
13. Atsižvelgęs į šalių paaiškinimus ir į bylą pateiktus įrodymus, taip pat į tai, kad nė viena iš šalių neteikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių didesnį ar mažesnį nei orientacinis minimalus išlaikymo dydis reikalingą išlaikymą, teismas laikėsi pozicijos, kad nustatant kiekvienam iš vaikų reikalingo išlaikymo dydį turi būti remiamasi minimaliu orientaciniu išlaikymo dydžiu, kuris sudaro 388,70 Eur neatskaičius vaiko išmokos, 327,00 Eur atskaičius vaiko išmoką.
14. Teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, darė išvadą, kad ji yra panaši – ieškovo ir atsakovės pajamos yra panašios, abiejų šalių atžvilgiu vykdomas išieškojimas vykdomosiose bylose, ir nors ieškovas turi nekilnojamojo turto, turtui pritaikytas areštas, jo turimi įsiskolinimai kreditoriams ženkliai didesni. Nustatė, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, byloje nėra įrodymų apie turimus sveikatos sutrikimus ar nedarbingumą. Atsižvelgęs į tai, kad abiejų šalių turtinė padėtis nėra tokia, kuri leistų laisvai tenkinti vaikų poreikius, sprendė, kad, nagrinėjamu atveju, yra pagrindas iš atsakovės priteistiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams sumažinti vaiko išmokos suma. Todėl teismas prašomą priteisti išlaikymą sumažino ir kiekvienam iš vaikų priteisė po 327,00 Eur per mėn. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.
15. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą teismas, įvertinęs tai, kad šalių dukra nuo 2022 m. spalio 1 d. gyvena su ieškovu, tai, kad ieškovas ir atsakovė 2021 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-16349-1040/2021 patvirtintoje sutartyje buvo sutarę, kad kiekvieno iš vaikų išlaikymui kiekvienas iš tėvų turi skirti po 234,21 Eur, kuris tuo metu atitiko pusę minimalaus orientacinio išlaikymo dydžio, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė dukros faktinio gyvenimo pas ieškovą laikotarpiu neskyrė dukrai išlaikymo ir prie jos išlaikymo niekaip neprisidėjo, be to, gaudavo ir savo poreikiams naudojo dukros išlaikymui skirtą vaiko išmoką, sprendė, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamas 9 490,00 Eur įsiskolinimas,
16. Kadangi teismas laikė, jog ieškinio reikalavimai patenkinti 100 proc., iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 1200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esminiai teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti 2021 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-16349-1040/2021 patvirtintos sutarties 5.3.2. papunktį, nustatant tokią nurodyto punkto formuluotę: „5.3.2. motina N. B. teikia lėšas nepilnametės dukros M. B. išlaikymui, mokėdama po 234,21 Eur kas mėnesį iki mėnesio 15-os dienos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka“; nekeisti 2021 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-16349-1040/2021 patvirtintos sutarties 5.3.3. papunkčio dalies dėl sutartos sumos, paliekant sutartą išlaikymo sumą, t. y. nurodyto punkto formuluotę, nustatant kad: „5.3.3. motina N. B. teikia lėšas nepilnamečio sūnaus M. B. išlaikymui, mokėdama po 234,21 Eur kas mėnesį iki mėnesio 15-os dienos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka“; sumažinti M. B. išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 5 818 Eur; nepriteisti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų arba sumažinti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17.1. Apeliantė teigia, kad byloje nėra nustatyta tikslių ieškovo gaunamų pajamų, pažymą apie gaunamas pajamas jis yra išsirašęs ir patvirtinęs savo parašu, Valstybinio socialinio draudimo fondo pažymoje, kuri į bylą gauta teismo iniciatyva nėra nurodytos jo pajamos už 2025 metus. Dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties apeliantė abejoja ar teikti teismui duomenys teisingi, kadangi ieškovui gaunant 2 000 Eur pajamas ir mokant 1 500 Eur nuomos mokestį neliktų lėšų pragyvenimui ir vaikų išlaikymui.
17.2. Pasak apeliantės, teismas atsižvelgė tik į 2025 m. atsakovės nurodomas pajamas neatskaičius mokesčių, tačiau neatsižvelgė į jos pajamas, gautas „į rankas“, t. y. išmokėtas 2022 m. – 2025 m. laikotarpiu ir galimybes mokėti tokias dideles vaikų išlaikymo sumas. Atsakovės teiktoje 2025 m. gegužės 9 d. Pažymoje apie pajamas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2022 m. sausio – 2022 m. gruodžio mėnesiais jai „ į rankas“ buvo išmokama apie 1 000 Eur, 2023 m. gaunama „į rankas“ suma sudarė apie 800 Eur, antstolių vykdomi atskaitymai apie 400-450 Eur per mėnesį. Nurodo, kad nors atlyginimo suma neatskaičius mokesčių padidėjo, tačiau atskaitant ir didesnes sumas mokesčiams, suma „į rankas“ didėjo neženkliai. 2024 metų sausio – gruodžio mėnesiais „į rankas“ gaunamos pajamos buvo nuo 900-1 100 Eur, antstolių atskaitymai išliko 400-450 Eur. Sumokėjus už buto nuomą, komunalinius mokesčius atsakovei likdavo 400-600 Eur viso mėnesio pragyvenimui. Taigi papildomai mokant ieškovui dar 234,21 Eur, atsakovė nebūtų galėjusi pragyventi pati.
17.3. Teismo sprendime nurodoma, kad teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, daro išvadą, kad ji yra panaši – ieškovo ir atsakovės pajamos yra panašios, abiejų šalių atžvilgiu vykdomas išieškojimas vykdomosiose bylose, tačiau, pasak apeliantės, tokia išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų, surinktų byloje. Teigia, kad atsakovės pajamos visą laiką buvo mažesnės ir šiuo metu yra mažesnės, ieškovas turi nekilnojamojo turto, o pagal VĮ Registrų centro išrašus nebuvo įvertinta kokia to turto vertė – žemės sklypų vertė, kai atsakovė neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių, nei sutaupytų lėšų, kad galėtų pragyventi ir dengti įsiskolinimus ir papildomai mokėti padidintas sumas vaikų išlaikymui.
Atsiliepimas
17.4. Atsakovė nurodo, kad jos skoliniai įsipareigojimai likę kitiems kreditoriams šiuo metu sudaro 14 335 Eur. Mano, kad, šiuo atveju, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo nustatant tolimesnį išlaikymą abiems vaikams, atsižvelgiant į ieškovo turimą nekilnojamąjį turtą, kurio mokestinė vertė virš 84 480 Eur rinkos vertės, o padarius turto vertinimus viršytų ir 100 000 Eur.
Šalies argumentai
17.5. Apeliantės teigimu, ieškovas, turėdamas galimybes, gali teikti po 327 Eur kas mėnesį, tačiau atsakovei ši suma mokant už kiekvieną vaiką būtų ženkliai per didelė, todėl tikslinga būtų palikti 2021 m. birželio 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-16349-1040/2021 nustatytas ir sutartas išlaikymo dydžio sumas.
17.6. Dėl priteisto įsiskolinimo sumos nurodo, kad įsiskolinimo laikotarpis turėjo būti skaičiuojamas nuo 2023 m. kovo 14 d. priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, todėl įsiskolinimo suma už valstybės išmokas mažintina iki 2 422,27 Eur, o paskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis yra aiškiai per ilgas ir skaičiuoti įsiskolinimo sumą teismas turėjo už 24 mėn. laikotarpį, t. y. nuo minėto 2023 m. kovo 14 d. teismo sprendimo iki ieškinio pateikimo teismui, kas sudarytų 5 621 Eur.
17.7. Apeliantė teigia, kad ieškovas visą šį laikotarpį piktybiškai vengė, kad vaikai bendrautų su mama, būtų palaikomas artimas ryšys ir dukra (ar abu vaikai) grįžtų gyventi su mama, nesikreipė į teismą 2024 m., taigi jis pats sukūrė tokią situaciją, kad išlaikymo įsiskolinimo suma ženkliai išaugo. Nors prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas neabejotinai svarbus, apeliantė teigia, kad negali būti sudaroma tokia situacija, kad pati atsakovė liktų be lėšų pragyvenimui ar skurstų. Nors teismo sprendime nurodoma, kad atsakovės įsiskolinimas už nepilnametės dukters išlaikymą pagal teismo patvirtintą šalių susitarimą sudaro 6 792,00 Eur, atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes, susidariusią padėtį po skyrybų, t. y., ieškovo nesąžiningą ir piktybišką elgesį, atsakovės gautas 2022-2025 m. pajamas „į rankas“, turėtas ir turimas skolas, būtinybę butą nuomotis neturint jokio būsto, neturint jokio nekilnojamojo turto, ieškovo uždelstą laiką, ši suma neabejotinai turėjo būti mažinama bent 50 proc. t. y. iki 3 396 Eur.
17.8. Apeliantė taip pat nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui, pačiam esant advokatu, nebuvo būtinos, nes jis pats galėjo tinkamai save atstovauti ir ginti savo teises. Be to, tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimas rodo ieškovo norą ir toliau žlugdyti atsakovę, ne tik apribojant bendravimą su vaikais, bet ir įklampinant į dar didesnes skolas. Mano, kad byla nebuvo sudėtinga, reikalaujanti išskirtinio / papildomo atstovo darbo ir sudėtingumo teisės požiūriu.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Šalies argumentai
18.1. Ieškovo teigimu, dėl įsiskolinimo susidarymo yra visiškai kalta pati atsakovė, kuri privalėjo užtikrinti vaikų išlaikymą savalaikiai teikdama lėšas vaikų išlaikymui, o ne tyčia siekdama išauginti skolą. Įsiskolinimas susidarė išimtinai dėl piktybiško atsakovės vengimo išlaikyti vaikus, nes jai taip buvo patogu – vaikai gyvena pas tėvą ir jam tenka visa finansinė našta. Mano, kad teismas tinkamai įvertino faktinę situaciją, šalių turtinę padėtį ir vaikų geriausius interesus, o priteisdamas pagal kasacinio teismo praktiką minimalias lėšas vaikų išlaikymui nepažeidė jokių materialinių ar procesinių teisės normų.
18.2. Ieškovo teigimu, atsakovės nurodyti faktai apie esamus turtinius įsipareigojimus neatitinka faktinės padėties. Atsakovė nutyli, kad 30 000 Eur suma buvo priteista iš jos ir V. B. (ieškovo) solidariai, atsakovė nutyli, kad šios skolos ji nepadengė ir ją asmeniškai padengė V. B..
18.3. Nors apeliantė mėgina kelti abejones dėl ieškovo turtinės padėties, ieškovas mano, kad tai neturi jokios reikšmės bylos nagrinėjimui, nes keliamas klausimas apie vaikų išlaikymą, o ne apie ieškovo turtinę padėtį. Atsakovė turi pareigą prisidėti prie vaikų išlaikymo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė teismų praktikoje taikomus vaikų išlaikymo dydžius (sumas), kurie yra minimalūs, ir nėra jokio pagrindo juos dar labiau mažinti.
18.4. Ieškovas teigia, kad atsakovei keliant abejones dėl ieškovo buto nuomos sutarties galiojimo, institucija teikianti išvadą civilinėje byloje žodžiu ir raštu patvirtino, kad ieškovas su vaikais gyvena minėtame nuomojamame bute, teisme jokių klausimų ar ginčo dėl to nebuvo, o nuomos sutartis buvo pateikta kartu su ieškiniu, todėl šis argumentas yra nepagrįstas.
18.5. Ieškovo teigimu, nėra jokio pagrindo pasitikėti atsakovės teikiama informacija apie jos (esamą) turtinę padėtį, nes ji nerodo jokių veiksmų būti sąžininga skolininke ir dėti bent mažiausias pastangas.
18.6. Ieškovas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-16349-1040/2021 buvo patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria šalys aiškiai susitarė, jog kiekvienas iš tėvų vaikų išlaikymui skiria po ½ minimaliosios mėnesinės algos (MMA), šis susitarimas buvo patvirtintas teismo sprendimu ir įgijo privalomąją galią. Taigi, sudarydamos santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, šalys sąmoningai prisiėmė riziką ir pareigą prisidėti prie vaikų išlaikymo proporcingai kintančiam MMA dydžiui, o ne fiksuota pinigų suma.
18.7. Ieškovo teigimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji objektyviai negali gauti didesnių pajamų ar susirasti geriau apmokamą darbą, o atsakovės nurodomi kreditoriniai įsipareigojimai ar asmeninės skolos nesudaro teisinio pagrindo mažinti vaikui priteisto minimalaus išlaikymo dydžio, nes pagal įstatymą ir teismų praktiką tėvų asmeniniai finansiniai įsipareigojimai negali būti perkeliami vaikui ir negali riboti vaiko teisės į tinkamą išlaikymą.
18.8. Nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas būtų perteklinis, neteisingai apskaičiuotas, neatitinkantis faktiškai patirtų vaiko išlaikymo išlaidų. Teikdama apeliacinį skundą atsakovė šių aplinkybių taip pat neginčija, o apsiriboja tik emocinio pobūdžio pasakojimais, siekdama įtikinti teismą sumažinti teisėtai priteistą įsiskolinimą.
19. Pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), nei kiti teisės aktai nenumato jokio draudimo asmeniui, turinčiam teisinį išsilavinimą ar advokato statusą, sudaryti teisinės pagalbos sutartį su kitu advokatu ar advokato padėjėju, ypač tais atvejais, kai pastarasis specializuojasi konkrečioje teisės srityje, teisė į profesionalią teisinę pagalbą yra visų proceso dalyvių teisė, nepriklausomai nuo jų profesinės kvalifikacijos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
21. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, teigdama, kad atsakovės finansinei padėčiai pagrįsti reikalinga priimti ir teismui išsamiai įvertinti papildomus dokumentus – 2025 m. Atsiskaitymo lapelius, kuriuose aišku kiek išmokama lėšų „į rankas“, Buto nuomos sutartį, Išrašą dėl terminuoto ES projekto (laikinai didesnio gaunamo atlyginimo), Pažymą dėl termino DU su projektu skaičiavimo, taip pat teikiami duomenys apie ieškovo profesiją iš socialinio tinklo LinkedIn.
22. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020). Kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025).
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad duomenis apie gaunamą darbo užmokestį „į rankas“, nuomos sutartį atsakovė turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, o informacija apie atsakovo profesiją neturi teisinės reikšmės ginčo baigčiai, kadangi byloje jau yra duomenys, kad ieškovas yra advokatas, konstatuoja, kad toks naujų įrodymų pateikimas yra pavėluotas, prieštaraujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principams, todėl apeliacinės instancijos teismas netenkina atsakovės prašymo dėl įrodymų prijungimo (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
24. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiamas teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškovo reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, dėl priteisto išlaikymo kitam nepilnamečiam vaikui pakeitimo ir įsiskolinimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Sprendimo dalis, kuria šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nuo 2022 m. spalio 1 d. nustatyta su ieškovu, apeliaciniu skundu neskundžiama, todėl teisėjų kolegija šios sprendimo dalies teisėtumo nevertina.
25. Byloje nustatyta, kad 2021 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-16349-1040/2021 šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinant jų susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriame buvo sutarta, kad nepilnametės dukters M. B. gyvenamoji vieta nustatoma su motina (atsakove), tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad dukra M. B. nuo 2022 m. spalio 1 d. faktiškai gyvena su ieškovu, ši aplinkybė konstatuota neskundžiama sprendimo dalimi, apeliacinės instancijos teisme ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos neliko. 2021 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-16349-1040/2021 taip pat buvo nustatyta šalių nepilnamečio sūnaus M. B. gyvenamoji vieta su tėvu, priteistas išlaikymas vaikui iš atsakovės.
26. Ieškiniu ieškovas teismo prašė, nustačius šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės 388 Eur išlaikymą M. B., taip prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kurį sudarė neteiktas išlaikymas už 29 mėnesius bei valstybės mokama išmoka vaikui, kurią gaudavo atsakovė, tačiau vaiko poreikiams ji nebuvo naudojama. Be to, ieškiniu ieškovas prašė padidinti nepilnamečiam sūnui 2021 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-16349-1040/2021 priteistą išlaikymą iš atsakovės taip pat iki 388 Eur, argumentuodamas tuo, kad padidėjo mėnesinė minimali alga bei vaiko poreikiai.
27. Skundžiamu sprendimu teismas ieškinį iš esmės patenkino, tik vaikų išlaikymui priteistinas sumas sumažino valstybės skiriamų išmokų suma, priteisė iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą.
28. Atsakovė su skundžiama sprendimo dalimi nesutinka, teigdama, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, netinkamai vertino šalių finansines galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo, dėl to priteisė nepagrįstai dideles išlaikymo sumas ir nepagrįstai nesumažino iš jos priteistino išlaikymo įsiskolinimo.
Dėl vaikams priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio
29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
30. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su dukrai iš atsakovės priteistu ir sūnui padidintu išlaikymo dydžiu, nes, apeliantės vertinimu, priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams po 327,00 Eur kiekvienam yra neproporcingas atsakovės finansinėms galimybėms bei jos gaunamoms pajamoms, mano, kad teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, todėl turėjo būti nukrypta nuo prisidėjimo prie vaikų išlaikymo lygiomis dalimis principo. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo nustatyti išlaikymo dydį M. B. po 234,21 Eur per mėnesį, o M. B. palikti jau priteistą teismo sprendimu 234,21 Eur kasmėnesinį išlaikymą.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl priteisto / padidinto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams, nustatė, kad atsakovė iš esmės neginčija nepilnamečių vaikų poreikiams reikalingų ieškovo nurodytų ir teismo nustatytų lėšų dydžio, skunde argumentų dėl vaikų poreikiams reikalingų sumų nėra nurodyta, atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodinėjo, kad ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra neproporcingai didelė jų poreikiams. Matyti, kad apeliantės skundas iš esmės grindžiamas išimtinai argumentais dėl netinkamai nustatytos šalių turtinės padėties ir pareigos teikti išlaikymą tarp šalių paskirstymo.
32. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
33. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentais, kad sprendžiant priteistino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio klausimą teismas neteisingai paskirstė teiktino išlaikymo proporciją.
34. Byloje nustatyta, kad atsakovės realiai gaunamos pajamos, pagal atsakovės teiktą 2025 m. sausio – kovo mėn. darbo užmokesčio įplaukų išrašą, jau po darbdavio atliktų išskaitų pagal vykdomuosius dokumentus, yra apie 1 026 Eur per mėn. Iš teismui pateiktos 2025 m. gegužės 9 d. pažymos matyti, kad kas mėnesį yra atskaitomi apie 400-500 Eur mokėjimai pagal vykdomuosius dokumentus, į šią sumą įskaitant ir nepilnamečiui sūnui teikiamą išlaikymą. Būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams atsakovė nurodė išleidžianti vidutiniškai 470 Eur per mėnesį, nustatyta, kad nekilnojamojo turto ir transporto priemonių atsakovė neturi. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė daugiau nepilnamečių vaikų neturi, nenustatyta sveikatos problemų, dėl kurių ji galėtų būti nedarbinga.
35. Iš dalies sutiktina su apeliantės argumentais, kad ieškovo tikroji turtinė padėtis byloje nebuvo tinkamai atskleista, nes paties ieškovo pateikta pažyma apie darbo užmokestį nėra informatyvi, joje nenurodomas vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo pagrindas, nenurodoma, ar apskaičiuotas darbo užmokestis – 2 000 Eur, yra prieš mokesčius ar jau „į rankas“ ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje esančius duomenis apie ieškovo išlaidas būstui, vaikų išlaikymui, turimą nekilnojamąjį turtą, ieškovo turtinė padėtis nepagrįstai įvertinta kaip lygiavertė atsakovės turtinei padėčiai, darytina išvada, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei jis nurodė ir nustatė pirmosios instancijos teismas.
36. Tačiau, šioje konkrečioje byloje svarbu įvertinti tai, kad abu šalių nepilnamečiai vaikai kelis metus gyvena su ieškovu, prižiūrimi išskirtinai tik ieškovo, atsakovei su vaikais nebendraujant ir atsakovei niekaip neprisidedant prie vaikų priežiūros ir auklėjimo. Šios byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tik ieškovui neišvengiamai tenka vaikų aprūpinimo našta, kurios negalima įvertinti finansine išraiška. Akivaizdu, kad ieškovas, dėl tik jam vienam tenkančios kasdieninės nepilnamečių vaikų priežiūros jau gali būti laikomas iš esmės daugiau prisidedančiu prie vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; ir kt.). Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, dar didesnės vaikų išlaikymo naštos priskyrimas ieškovui, šioje konkrečioje situacijoje, nebūtų teisingas ir prieštarautų civilinėje teisėje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).
37. Atsakovei teigiant, kad abiem šalių nepilnamečiams vaikams ji galėtų teikti tiktai po 234,21 Eur kiekvienam, pažymėtina, kad mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nenustatyta reikšmingų aplinkybių, kurios objektyviai sudarytų pagrindą mažinti iš apeliantės priteisto minimalaus materialinio išlaikymo dydį.
38. Nors apeliantės turtinė padėtis išties nėra gera, antstoliams vykdant priverstinius išieškojimus ir iš apeliantės darbo užmokesčio atskaitant apytiksliai trečdalį jos pajamų, tokia turtinė padėtis susiklostė ne dėl išimtinai objektyvių aplinkybių (pvz., ligos, nedarbingumo), o tik dėl nuo pačios apeliantės priklausančių subjektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad priverstinis išieškojimas vykdomas ne tik dėl skolų kreditoriams, bet ir dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui. Kodėl atsakovė neteikė sūnui išlaikymo ir dėl to buvo pradėtas priverstinis išieškojimas, pirmosios instancijos teisme atsakovė nepaaiškino, tik teigė, kad ieškovas iš karto išlaikymo išieškojimą perdavė antstoliams, tačiau tokie argumentai yra deklaratyvūs ir nepaneigia aplinkybės, kad priverstinis išieškojimas dėl išlaikymo pradėtas dėl subjektyvių ir tik nuo apeliantės priklausančių priežasčių.
39. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pirmosios instancijos teisme atsakovė nurodė mananti, kad galėtų užsidirbti daugiau, nurodo ieškanti papildomo darbo, todėl spręstina, kad atsakovė yra pajėgi užtikrinti jai tenkančius nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikius.
40. Dėl nepilnamečiam M. B. priteisto išlaikymo padidinimo nuo 234,21 Eur iki 327 Eur, papildomai pažymėtina tai, kad, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja ieškovas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-16349-1040/2021 patvirtintoje šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje M. B. iš atsakovės teikiamas išlaikymas šalių buvo susietas su minimalios mėnesinės algos dydžiu. Byloje nebuvo ginčijamos aplinkybės, kad nuo 2021 m. kilo valstybės nustatytas MMA dydis, tuo pačiu kilo ir atsakovės darbo užmokestis bei per keturis metus keitėsi paties vaiko poreikiai. Šiuo metu nepilnametis šalių sūnus yra beveik 17 metų amžiaus, todėl akivaizdu, kad tokio amžiaus paauglio vaiko poreikiai, nei buvo beveik prieš penkerius metus, akivaizdžiai pasikeitė. Dėl to, priteisto išlaikymo iš atsakovės padidinimas iki 327 Eur, tenkinant tik minimalius vaiko poreikius, negali būti laikomas nei per dideliu vaikui, nei per didele našta atsakovei.
41. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustačius pagrindo nukrypti nuo išlaikymo lygiomis dalimis principo, nenustačius objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovė nebūtų pajėgi teikti nepilnamečiams vaikams tinkamo ir reikalingo dydžio (327 Eur) išlaikymą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nepilnametės dukros M. B. išlaikymui iš atsakovės priteisti 327,00 Eur kas mėnesį, o nepilnamečio sūnaus M. B. išlaikymui priteistą išlaikymą padidinti iki 327,00 Eur yra teisėta ir pagrįsta, o šios išvados atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.
42. Nors apeliantė skunde nesutinka su priteista išlaikymo įsiskolinimo suma, prašydama ją sumažinti 50 procentų dėl sunkios turtinės padėties, šioje nutartyje jau pripažinta, kad objektyvių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti pateisinamas išlaikymo pareigos nevykdymas ir tuo pačiu sumažinta išlaikymo įsiskolinimo suma, šioje byloje nenustatyta, o apeliantės nurodomos aplinkybės dėl pajamų „į rankas“, antstolių vykdomų išieškojimų, turto neturėjimo negali būti laikomos objektyviomis ir leidžiančiomis atsakovei iš dalies išvengti vaiko išlaikymo pareigos aplinkybėmis. Apeliantės nurodomi argumentai, kad būtent pats ieškovas yra kaltas, jog įsiskolinimo suma išaugo, t. y. kad ieškovas neleido motinai bendrauti su vaikai, nesikreipė anksčiau į teismą ir pan., negali pateisinti atsakovės pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą visiško nevykdymo. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės pripažįsta ne tik neteikusi nepilnametei dukrai išlaikymo nuo 2022 m. spalio 1 d., t. y. nuo datos, kada šalių nepilnametė dukra pradėjo faktiškai gyventi su ieškovu ir tai konstatuota neskundžiama šioje byloje priimto sprendimo dalimi, jos gyvenamąją vietą su tėvu nustatant retrospektyviai, bet ir pripažįsta iš esmės 3 metus neperdavusi nei ieškovui, nei vaikui valstybės skiriamos išmokos vaikui, kuri turi būtina naudojama išimtinai vaiko poreikiams.
43. Nesutiktina su apeliantės skundo argumentais, kad tiek išlaikymo įsiskolinimo sumą, tiek valstybės vaikui skiriamų išmokų skolos sumą teismas turėjo skaičiuoti nuo 2023 m. kovo 14 d. priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje e2YT-6633-1153/2023 šalių ginčo dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nesprendė iš esmės, prašymas dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo buvo atmestas, nes buvo nustatyta, kad pareiškėja N. B. nebepalaiko pareiškėjų bendro prašymo pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatas pagal jų susitarimą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
44. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagrindo sumažinti iš atsakovės priteistą M. B. išlaikymo įsiskolinimą apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, dėl to skundžiama sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo paliekama nepakeista.
Dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
45. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su ieškovo turėtomis ir teismo iš atsakovės priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, kurias sudarė 1 200 Eur. Apeliantė teigia, kad ieškovas pats yra advokatas, byla nebuvo sudėtinga, todėl jam nebuvo būtina pasitelkti kito teisininko paslaugomis, apeliantės manymu, toks ieškovo procesinis elgesys rodo ieškovo norą ir toliau finansiškai kenkti atsakovei, tačiau tokiu apeliantės argumentus teismas laiko deklaratyviais ir neįrodytai.
46. Šaliai teisę vesti bylą per atstovus ir į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nepriklausomai nuo jos išsilavinimo ar darbo pobūdžio garantuoja įstatymas, konkrečiai CPK 51 straipsnio 1 dalis bei CPK 98 straipsnis, ir būtent pati šalis pasirenka kokiu būdu ginti savo teises. Ta aplinkybė, kad ieškovas yra advokatas ir turi teisinį išsilavinimą nepaneigia jo teisės gauti teisinę pagalbą iš kito teisininko ir patirtų išlaidų atlyginimo, juo labiau kad kaip nurodė pirmosios instancijos teisme pats ieškovas, teisinės pagalbos jis kreipėsi į atstovą, besispecializuojantį būtent šeimos bylose. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad minėti apeliantės argumentai negali būti laikomi pagrįstais, nes jais iš esmės siekiama paneigti civiliame procese įtvirtintas šalies procesines teises.
47. Nors ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, įrodymai apie tokias išlaidas iki bylos nagrinėjimo pradžios teismui nebuvo pateikti, todėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Dėl procesinės bylos baigties
48. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo priteisimą / pakeitimą bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, nenukrypo nuo teismų praktikos šiais klausimais, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Dėl to apeliantės apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.