Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) ,,Cortleksas“ iškelta bankroto byla, o nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Prime lex“. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 21 d.

2. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartimi patvirtinta bendrovės pradinė administravimo išlaidų sąmata.

3. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. patvirtintas, o 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi patikslintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

4. Teisme gautas nemokumo administratorės pareiškimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo prašoma BUAB „Cortleksas“ bankrotą pripažinti tyčiniu, o asmeniu, atsakingu už bendrovės tyčinį bankrotą, pripažinti buvusį bendrovės vadovą A. K. ir apriboti jam teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

5. Nemokumo administratorė nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas, taip pat buvo bendrovės steigėjas, turintis 99 proc. akcijų, tačiau administratorė gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-235-600/2025, kuris parodo, kad tikrosios bendrovės įsteigimo aplinkybės neatitinka bendrovės steigimo sutarties. Iš pastarojo teismo sprendimo nemokumo administratorė nustatė, kad D. D., V. S., R. R., kurie bendrovės bankroto byloje yra pripažinti pirmos eilės kreditoriais, ir M. B. kreipėsi su ieškiniu dėl nuosavybės teisės į bendrovės akcijas pripažinimo ir nuostolių atlyginimo iš A. K.. Teismas nustatė, kad ieškovai po prekės ženklu Cortlex maždaug prieš 10 metų Baltarusijos Respublikoje pradėjo informacinių technologijų verslą. 2020 m. ieškovai nusprendė perkelti savo verslą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Tuo tikslu jie kreipėsi pagalbos į A. K., su kuriuo buvo sutarta, kad jis įsteigs jiems įmonę, įregistruos juos įmonės steigėjais ir akcininkais, o pats eis įmonės vadovo pareigas, tačiau A. K. nepateikė valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui bendrovės steigimo dokumentų, kuriuos pasirašė ieškovai. Vietoje to A. K. pateikė VĮ Registrų centrui steigimo sutartį, kurioje bendrovės steigėjais nurodyti jis ir jo teisininkas D. U.. Apie tai A. K. nutylėjo ir įtikino ieškovus, kad jie yra įregistruoti bendrovės akcininkai, pateikdamas jiems suklastotą dokumentą – duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašą iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenų bazės, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovai yra vieninteliai bendrovės akcininkai. Pasikliaudami šio dokumento tikrumu ir pasitikėdami A. K., tikrieji įmonės steigėjai perkėlė klientus, darbuotojus ir turtą iš savo įmonės Baltarusijos Respublikoje į bendrovę, kuri pradėjo generuoti milijonines pajamas. Būdamas bendrovės vadovu ir įregistruotu kontroliuojančiu bendrovės akcininku bei turėdamas prieigą prie bendrovės banko sąskaitos, A. K. dalimis slaptai išvedė pinigus iš bendrovės sąskaitos į savo sąskaitą ir su juo susijusių įmonių sąskaitas. Tikriesiems bendrovės steigėjams nusprendus pakeisti bendrovės vadovą, 2022 m. vasario 17 d. įvyko pokalbis su nauju kandidatu į bendrovės vadovo pareigas, kuriame dalyvavo ir A. K.. Sužinojęs, kad netrukus bus atleistas ir jo apgavystė paaiškės, A. K. iš karto ištuštino bendrovės sąskaitas, 2022 m. vasario 20 d. dingo ir nuotoliniu būdu atleido beveik visus bendrovės darbuotojus. Tokius A. K. veiksmus Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-235-600/2025 įvertino kaip neteisėtus, pripažino ieškovus tikraisiais bendrovės steigėjais bei akcininkais, o iš A. K. bendrovės naudai priteisė 525 337,80 Eur žalos atlyginimo.

6. Nemokumo administratorė paaiškino, kad nagrinėjant minėtą civilinę bylą, buvo paskirta bendrovės laikinoji administratorė UAB „Terra brevis“, kuri nustatė eilę A. K. padarytų pažeidimų ir dėl to kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Administratorė gavo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) sprendimus, kurie buvo priimti atleistų darbuotojų naudai, pripažįstant, kad jie buvo neteisėtai atleisti iš bendrovės. Administratorė taip pat gavo ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 28 d. atnaujino ikiteisminį turimą dalyje dėl VĮ Registrų centro dokumentų klastojimo, o Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 31 d. atnaujino ikiteisminį tyrimą ir likusioje dalyje dėl verslo pasisavinimo, pažymėdamas, kad A. K. veiksmai turi sudėtingos, sukčiavimo schemos elementų visumos požymius. Administratorės žiniomis, ikiteisminį tyrimą dėl A. K. veiksmų, susijusių su bendrovės valdymo klausimais, atlieka ir Finansinių nusikalimų tyrimo tarnyba (FNTT), kuri pripažino A. K. įtariamuoju dėl apgaulingo bendrovės finansinės apskaitos tvarkymo ir (arba) organizavimo, neteisingų duomenų apie bendrovės pajamas, pelną ar turtą pateikimą. Šiuo metu ikiteisminiai tyrimai dėl A. K. veiksmų yra sujungti į vieną, šiam sujungtam ikiteisminiam tyrimui yra suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini), jį atlieka FNTT, o vadovauja – Vilniaus apygardos prokuratūra.

7. Nemokumo administratorė nurodė, kad ši informacija parodo, jog bendrovė bankrutuoja išimtinai dėl A. K. tyčinių veiksmų, pasisavinant bendrovės lėšas ir neteisėtai atleidžiant beveik visus bendrovės darbuotojus. Dėl tokių veiksmų bendrovė neteko galimybės vykdyti prievolių kreditoriams, prarado galimybę teikti paslaugas klientams bei uždirbti pajamas. Atitinkamai, po masinių darbuotojų atleidimo bendrovėje liko įdarbintais tik pats A. K., jo teisininkas, neštumo atostogose buvusi darbuotoja ir nežinomas Rusijos Federacijos pilietis. Buvęs bendrovės vadovas vis dar nėra perdavęs bendrovės dokumentų ir turto. Pažymėjo, kad bendrovės bankrotas turi būti pripažintas tyčiniu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1-5 punktų pagrindu.

8. A. K. iš bendrovės sąskaitos pervedė 525 337,80 Eur į savo banko sąskaitą ir į jam priklausančių ir (ar) kontroliuojamų įmonių banko sąskaitas, tačiau šiuos pavedimus patvirtinančių dokumentų nepateikė, o paaiškinti, kokią naudą gavo bendrovė už šios mokėjimus, atsisakė. A. K. leido bendrovės pinigus su bendrovės veikla nesusijusiems ir (ar) asmeniniams tikslams. Buvo siekiama tyčia iššvaistyti įmonės piniginės lėšas ir privesti ją prie bankroto. Bendrovė negavo jokios naudos už 525 337,80 Eur, kuriuos A. K. iš bendrovės sąskaitos pervedė 525 337,80 Eur į savo banko sąskaitą ir į jam priklausančių ir (ar) kontroliuojamų įmonių banko sąskaitas. Bendrovės klientai nutraukė sutartis su bendrove po visų programuotojų atleidimo ir atsisakė sumokėti už jau suteiktas paslaugas. Taip pat buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas, t. y. bendrovė pirmumą atsiskaitymuose turėjo suteikti būtent darbuotojų reikalavimams. Darbuotojams, kuriuos neteisėtai atleido A. K., buvo priteistos didelės sumos, tačiau atsiskaityti su jais bendrovė negalėjo. Kadangi Bendrovės sąskaitoje neliko lėšų tam, kad būtų galima atsiskaityti su darbuotojais, su jais atsiskaitė R. R. įmonė UAB „Sigli“ (buvęs pavadinimas UAB „Willint“), kuri įsigijo iš darbuotojų reikalavimo teises pagal Darbo ginčų komisijos sprendimus. A. K. taip pat nepateikė bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022-2024 m. Bendrovės apskaita visą laiką buvo vedama nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Bendrovės buhalterinės apskaitos apgaulingą ar aplaidų tvarkymą indikuoja ir FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas ir oficialiai pareikštas įtarimas dėl apgaulingo bendrovės finansinės apskaitos tvarkymo ir (arba) organizavimo, neteisingų duomenų apie bendrovės pajamas, pelną ar turtą pateikimo. A. K. taip pat perkėlė bendrovės turtą į kitus juridinius asmenis (PLANTACAO DE NEGOCIOS UNIP LDA, BLATHAN DEVELOPMENT LTD, Softservice LLC ir UAB „Hore?a Logistic“), o įsipareigojimus dėl darbo užmokesčio ir nuomos mokesčio ir kitų prievolių vykdymo paliko bendrovei.

Žemesnės instancijos teismas

15. Bendrovės kreditorius R. R. pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašė patenkinti nemokumo administratorės pareiškimą. Nurodė, kad nemokumo administratorė teismui pateikė teisingas faktines aplinkybes. 2025 m. kovo 26 d. teismo sprendimu priteisus žalos atlyginimą iš A. K., tai sudaro pagrindą pripažinti jo civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant neteisėtus veiksmus, kurie sudaro pagrindą tyčiniam bankrotui konstatuoti. Teismo sprendimas parodo, kad yra nustatyta, jog suinteresuotas asmuo suklaidino kreditorių su partneriais, pateikęs jiems padirbtą dokumentą apie nuosavybės teisę į akciją. Teismo posėdyje pats A. K. pripažino, kad VĮ Registrų centro išrašą susikūrė pats. Teismo sprendime remiamasi contra spoliatorem principu tik dėl to, kad A. K. atsisakė atsakyti į klausimus, kokiu pagrindu buvo ištuština bendrovės sąskaita ir nepateikė jokių dokumentų šiems pavedimams pagrįsti. Tokiu pat principu galima remtis ir šioje byloje, sprendžiant tyčinio bankroto klausimą, kadangi A. K. iki šiol nepaaiškino šių mokėjimų. Nors 2025 m. kovo 26 d. teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tai yra labai reikšmingas įrodymas šioje byloje mažiausiai dėl to, kad teismo sprendime yra išvardinamos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių A. K. neginčija apeliaciniu skundu. Teismo sprendimu nustatyta, kad A. K. iš bendrovės banko sąskaitos į savo banko sąskaita ir į su juo susijusių įmonių banko sąskaitas išvedė 525 337,80 Eur. Jokių paaiškinimų ir įrodymų, kurie pagrįstų šiuos pavedimus, jis nepateikė. Tokiais veiksmais buvo neigiamai paveiktas bendrovės mokumas. Teismo sprendime taip pat nustatyta, kad A. K. įvykdė masinį darbuotojų atleidimą, kurį DGK įsiteisėjusiais sprendimais pripažino neteisėtais ir priteisė darbuotojams nesumokėta darbo užmokestį, delspinigius ir kompensacijas už priverstinę pravaikštą bei netesybas iki 12 mėn. Kreditoriaus įmonė UAB „Sigli“ atsiskaitė prieš darbuotojus ir įgijo reikalavimo teisę ir yra pripažinta bendrovės kreditore. Į kreditorių sąrašą kaip buvę bendrovės darbuotojai taip pat buvo įtraukti ir kreditorius su partneriais. Atitinkamų sumų priteisimas iš bendrovės dėl A. K. įvykdyto neteisėto darbuotojo atleidimo taip pat neigiamai paveikė bendrovės mokumą. Masinis darbuotojų atleidimas užkirto kelią bendrovei tęsti veiklą, tiesiogiai lėmė jos bankrotą.

16. Kreditorius paaiškino, kad A. K. nutyli, jog mažiausiai du ikiteisminiai tyrimai buvo inicijuoti ne kreditoriaus su partneriais, o kitų subjektų – bendrovės laikinosios administratorės UAB „Terra brevis“ ir FNTT. Kreditoriaus su partneriais iniciatyva prasidėjusio ikiteisminis tyrimo pagrįstumas buvo įvertinas teismų: Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 28 d. nutarimu atnaujino ikiteisminį turimą dalyje dėl VĮ Registrų centro dokumentų klastojimo, o Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 31 d. nutartimi atnaujino ikiteisminį tyrimą ir likusioje dalyje dėl verslo pasisavinimo, pažymėdamas, kad A. K. veiksmai turi sudėtingos, sukčiavimo schemos elementų visumos požymius. Nors joks nuosprendis, kol kas nėra priimtas, tačiau A. K. baudžiamasis persekiojimas papildomai kelia įtarimų dėl jo sąžiningumo, kas yra svarbu sprendžiant tyčinio bankroto klausimą. Tiesioginis priežastinis ryšis tarp A. K. įvykdyto netesėto masinio bendrovės darbuotojų atleidimo ir tyčinio bendrovės bankroto egzistuoja, kadangi šioje byloje į bendrovės kreditorių sąrašą yra įtraukti buvę bendrovės darbuotojai bei reikalavimo teisę iš buvusių atsakovo darbuotojų įgijęs UAB „Sigli“. Šios skolos nebūtų, jeigu netesėtas masinis darbuotojų atleidimas nebūtų įvykęs. Pavedimų platesnio konteksto A. K. taip ir nepaaiškino, nepateikė nei sutarčių, nei sąskaitų, nei prekių (paslaugų) priėmimo aktų. Tai, kad administratorei keliant šių pavedimų klausimą, A. K. vis tiek vengia pateikti išsamius ir įrodytus paaiškinimus, papildomai įrodo jo įvykdytą bendrovės pinigų nusavinimą. A. K. pervedė pinigus į savo asmeninę banko sąskaita ir į su juo susijusių įmonių banko sąskaitas prieš pat darbuotojų atleidimą, kai su jais dar nebuvo atsiskaityta, todėl darbuotojams nepavyko išieškoti iš bendrovės sumas, kurias jiems priteisė DGK. A. K. negalėjo nežinoti, kad darydamas šiuos pavedimus, jis atima iš pirmumą turinčių kreditorių realią galimybę pareikšti ir įgyvendinti savo reikalavimus.

17. Kreditorius pažymėjo, kad A. K. turi bendrovės dokumentaciją, nes jis valdė bendrovę nuotoliniu būdu ir visi dokumentai yra jo turimuose nešiojamuosiuose kompiuteriuose. Jo surašyta lentelė, kurią jis vadina inventorizacijos duomenimis, nepatvirtina, kad bendrovės dokumentai buvo saugomi bendrovės biure. Net jeigu bendrovės dokumentai būtų saugomi popierine forma biure, A. K. turėjo galimybę juos atsiimti, kadangi jis buvo ir tebėra bendrovės vadovas. Bendrovės buhalterinę apskaitą pats A. K. pradžioje patikėjo UAB „Buhalterinės apskaitos paslaugos“, o vėliau – UAB „Status Quo“, ką pats pripažino ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir ką įrodo paties A. K. kartu su atsiliepimu pateikto 2024 m. spalio 21 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą 2, ir 4 punktai. A. K. dirbintai inicijavo šiuo metu nutrauktą ikiteisminį tyrimą prieš kreditorių ir jo partnerius dėl bendrovės dokumentų užvaldymo, nes jam reikėjo įrodymo, kad galėtų apsiginti nuo reikalavimo pateikti bendrovės dokumentus laikinajai administratorei, o vėliau ir nemokumo administratoriui. Net jeigu A. K. ir neturėtų prieigos prie bendrovės dokumentų dėl jo išgalvotų priežasčių, jis vis tiek galėtų juos pateikti, kadangi antrą dokumentų kopiją turi būti saugoma A. K. kontroliuojamuose įmonėse, į kurias buvo pervesti pinigai iš bendrovės banko sąskaitos. Tikint, kad įmonės yra bendrovės verslo partnerės, akivaizdu, kad šiose įmonėse turi būti ir sutartys su bendrove, bendrovei išrašytos sąskaitos, paslaugų (prekių) priėmimo-perdavimo aktai. Nuo bendrovės valdymo A. K. nebuvo nušalintas, todėl galėjo tęsti veiklą ir pateikti aktualiausius bendrovės veiklos dokumentus.

18. Nemokumo administratorė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jau aptartos mažiausiai 525 337,80 Eur dydžio piniginės lėšos buvo pervestos į asmeninę A. K. banko sąskaitą, taip pat į kitų įmonių banko sąskaitas. Viena iš jų – tarptautinės bendruomenės nepripažintame Šiaurės Kipre įregistruotas BLATHAN DEVELOPMENT LTD. Nemokumo administratorės pateikti duomenys patvirtina, kad A. K. kontroliuoja BLATHAN DEVELOPMENT LTD. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendime nustatyta, jog A. K. patvirtino bendrovę valdęs nuotoliniu būdu. Akivaizdu, kad valdant įmonę nuotoliniu būdu, įmonės dokumentacija yra elektroninėje, o ne popierinėje formoje. Dokumentacija elektroninėje formoje objektyviai saugoma ne patalpose, o kompiuteriuose. Mažai tikėtina, kad sutartys su užsienio įmonėmis sudaromos ne elektroniniu paštu, o siunčiant atspausdintus egzempliorius ar sąskaitas įprastu paštu. Administratorė taip pat teikia teismui elektroninį susirašinėjimą su UAB „Buhalterinės apskaitos paslaugos“, kuris parodo, kad ši įmonė tvarkė bendrovės apskaitą. Akivaizdu, kad bendrauti su išoriniu buhalteriu neįmanoma, jeigu dokumentai nėra skaitmenizuoti ir saugomi popierine forma bendrovės patalpose. Antrą dokumentų kopija turi būti pas A. K. valdomus bendrovės kontrahentus, kurioms buvo reguliariai pervedamos bendrovės lėšos. Nagrinėjamu atveju nėra jokių indikacijų, kad A. K. bandė gelbėti bendrovę nuo bankroto

Pareiškimas patenkinamas iš dalies.

19. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus

Žemesnės instancijos teismas

20. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti, naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

23. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė prašo pripažinti BUAB „Cortleksas“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1-5 punktų pagrindu, t. y. dėl to, kad: 1) buvo sudaromi bendrovei ekonomiškai nenaudingi nuostolingi sandoriai; 2) apribotos arba panaikintos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens turtą; 3) bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai; 4) bendrovės veikla ir turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį.

Žemesnės instancijos teismas

25. Nustatyta, kad bankroto byla bendrovei iškelta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2025 m. sausio 21 d. Pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pateikė kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius. Bendrovė įkurta 2020 m. vasario 7 d. Nuo pat jos įsteigimo pradžios bendrovės vadovas buvo suinteresuotas asmuo A. K..

Žemesnės instancijos teismas

28. Byloje nėra išsamių bendrovės finansinių duomenų, kad teismas galėtų išsamiai išanalizuoti buvusią bendrovės finansinę būklę, jos blogėjimą ir itin tikslų bendrovės nemokumo momentą. Vis dėlto, teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, t. y. tai, jog bendrovės turto visumą sudarė tik trumpalaikis turtas, kuris nesant jokių kitų duomenų, nėra laikytinas likvidžiu ir galinčiu patenkinti kreditorių finansinius interesus, turto masės vertinimas paremtas tik 2021 m. duomenimis, į tai, kad nuo 2023 m. gruodžio 21 d., t. y. pradėjus vykdyti pirmąją ir iki bankroto bylos iškėlimo neužbaigtą bylą, bendrovė negalėjo padengti netgi 3 000 Eur dydžio įsiskolinimo, o vykdomieji raštai išduoti dar 2023 m. vasarą, sprendžia, kad bendrovė nemokia tapo vėliausiai 2023 m. gruodžio 1 d. (JANĮ 2 straipsnio 7 punktas).

29. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu jei buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.

30. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

31. Nemokumo administratorė prašymą šioje dalyje grindžia tuo, kad A. K. iš bendrovės sąskaitos pervedė 525 337,80 Eur į savo banko sąskaitą ir į jam priklausančių ir (ar) kontroliuojamų įmonių banko sąskaitas, tačiau šiuos pavedimus patvirtinančių dokumentų nepateikė ir nepaaiškino kokią naudą gavo bendrovė už šiuos mokėjimus. Taip pat nurodo, kad A. K. leido bendrovės pinigus su bendrovės veikla nesusijusiems ir (ar) asmeniniams tikslams. Aplinkybę, kad A. K. iš bendrovės banko sąskaitos į jam ar jo valdomiems juridiniams asmenims priklausančias banko sąskaitas pervedė 525 337,80 Eur sumą, nemokumo administratorė grindžia iš esmės tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-235-600/2025, akcentuodama sprendimo 40 ir 43 punktus.

32. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-235-600/2025 pagal ieškovų D. D., M. B., V. S. ir R. R. ieškinį atsakovams BUAB „Cortleksas“, A. K., E. K., O. S. ir VĮ „Registrų centras“ dėl įrašų vertybinių popierių sąskaitose, sandorių panaikinimo ir pripažinimo niekiniais bei negaliojančiais, ir žalos atlyginimo. Buvo sprendžiama pirmiausia dėl A. K. veiksmų steigiant bendrovę, ją registruojant ir dėl jo, kaip buvusio bendrovės vadovo, bendrovei padarytos žalos, iš bendrovės sąskaitos nuo 2023 m. vasario 11 d. iki 2023 m. vasario 21 d. į savo asmeninę ar susijusių įmonių sąskaitas pervedus 525 337,80 Eur, atlyginimo. Nustatyta, kad 2025 m. kovo 26 d. sprendime žalos dydis buvo sprendimo 40 punkte įvardintais atliktais mokėjimais. Sprendimo 43 punkte konstatuota, kad A. K. atsisakė teikti paaiškinimus ir įrodymus į bylą, kokiu pagrindu jis atliko nurodytus pavedimus iš bendrovės sąskaitos, teigdamas, kad ieškovai nurodytus įrodymus gavo neteisėtai. Teismas sprendė, kad atsakovo atsisakymas teikti paaiškinimus ir atitinkamai teikti įrodymus dėl nurodytų aplinkybių ieškovams iš esmės reiškiant ieškinį dėl pavedimo sutarties netinkamo įvykdymo ir ginčijant atsakovo sudarytus sandorius, vertinamas vadovaujantis contra spoliatorem (prieš pažeidėją) taisykle. Sprendimo 45 punkte teismas be kitų bylai reikšmingų išvadų, taip pat konstatavo, kad nebuvo ginčo dėl atliktų pavedimų (atsakovas jų neginčijo), atsakovas pavedimus atliko laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 11 d. iki 2023 m. vasario 21 d., kada jau 2023 m. vasario pabaigoje (apie 20 d.) turėjo pradėti eiti pareigas kitas vadovas (apie tai jis buvo informuotas 2022 m. gruodžio 8 d. Cortleksas vadovų susirinkime (duomenys neskelbtini), kad jis bus atleistas iš vadovo pareigų); atsakovas atsisakė pateikti paaiškinimus ir įrodymus, pagrindžiančius atliktų pavedimų teisėtumą, dėl ko jo atžvilgiu taikytina contra spoliatorem prezumpcija; nebuvo ginčo, kad atlikti pavedimai buvo atsakovo ir / ar su atsakovu, -ais susijusiomis bendrovėmis; nepateikus įrodymų, pagrindžiančių atliktų pavedimų teisėtumą, atlikti darytina išvada, kad pavedimai atlikti be teisėto pagrindo.

33. Matyti, kad nemokumo administratorė savo prašymą šioje dalyje iš esmės grindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimo išvadomis, tačiau pažymėtina, kad pastarasis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Remiantis LITEKO duomenimis, dėl teismo sprendimo paduotas apeliacinis skundas. Teismo posėdis Kauno apygardos teisme buvo paskirtas 2025 m. rugsėjo 16 d., tačiau atidėtas 2025 m. lapkričio 6 d. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad negali remtis neįsiteisėjusio teismo sprendimo išvadomis, jis neturi prejudicinės galios šioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Be to, kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. liepos 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-654-910/2025, nagrinėjama ši civilinė byla ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-235-600/2025 neturi prejudicinio ar kitokio tampraus teisinio ryšio. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-235-600/2025 ir nagrinėjamos civilinės bylos nagrinėjimo dalykai ir kiekvienoje šių bylų nustatinėjamos reikšmingos aplinkybės skiriasi. Nagrinėjamoje byloje dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu analizuojamos bendrovės nemokumo priežastys, vertinama buvusio bendrovės vadovo veiksmų visuma, jų priežastinis ryšys su bendrovės nemokumo situacija. Jokių kitų rašytinių įrodymų, susijusių su 525 337,80 Eur dydžio pavedimais, nemokumo administratorė į bylą nepateikė, t. y. šioje byloje sandorių, susijusių su 525 337,80 Eur, (ne)teisėtumo ir jų ekonominio nepagrįstumo bendrovės atžvilgiu nemokumo administratorė neįrodinėjo. Nemokumo administratorė šioje byloje neįvardijo konkrečių sandorių, kuriais buvo atlikti bendros 525 337,80 Eur sumos pavedimai, jų gavėjų, nėra aiškios ir sandorių datos, nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai.

34. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad nemokumo administratorė yra susipažinusi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartimi ir joje padarytomis aukščiau aptartomis išvadomis, t. y. dėl prejudicinio ir tampraus ryšio tarp bylų nebuvimo, tačiau net ir po nurodytos nutarties priėmimo, nemokumo administratorė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuriais būtų detalizuoti jos kvestionuojami sandoriai. Būtent nemokumo administratorei tenka imperatyvi pareiga dėti pastangas išsiaiškinant realią bankrutuojančios bendrovės finansinę situaciją, tame tarpe ir gauti duomenis apie vykdytą veiklą, kartu užtikrinant tiek pačios bendrovės, tiek ir jos kreditorių interesus (JANĮ 130 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Nemokumo administratorių etikos kodekso 8.1-8.4 punktai), atitinkamai ir įrodyti faktinį prašymo pagrindą, o teismas negali projektuoti bylos šalies įrodinėjamos ar gynybinės pozicijos.

Žemesnės instancijos teismas

36. Nemokumo administratorė taip pat nurodo, kad A. K. leido bendrovės pinigus su bendrovės veikla nesusijusiems ir (ar) asmeniniams tikslams: maistui, viešbučiams, alkoholiniams gėrimams ir beveik 20 000 Eur kavos aparatui, neva realiai įsigytam iš A. K. valdomos UAB „Horeca Logistic“, kuris programavimo paslaugas teikiančiai bendrovei nereikalingas. Šiai pozicijai pagrįsti nemokumo administratorė pateikė: 1) 2023 m. sausio 16 d., 2023 m. kovo 1 d. sąskaitas, išrašytas bendrovės atžvilgiu, už paslaugas viešbutyje (nėra aišku kokiame), kurių bendra galima nustatyti suma yra 753,20 Eur. Taip pat pateikta 2023 m. kovo 7 d. PVM sąskaita faktūra Serija DPC Nr. 223057121 34,95 Eur sumai ir Horeca Logistic, UAB bendrovės atžvilgiu išrašyta sąskaita 16 794,86 Eur sumai (pirktas kavos apartas už 15 904,86 Eur, kava už 800 Eur ir įskaičiuotas 90 Eur vertės pristatymas).

37. Pasisakant dėl pateiktų sąskaitų už apgyvendinimą viešbučiuose, nurodytina, jog dvi iš jų yra pateiktos A. A. vardu ir tik viena, kurios suma yra 84,80 Eur, yra pateikta A. K. vardu. Nemokumo administratorė nenurodė, koks tarpusavio ryšys yra tarp buvusio bendrovės vadovo ir A. A., nemotyvavo, jog pastarasis asmuo sąskaitas teikė A. K. pavedimu ir pan., todėl teismas A. A. vardu išrašytų sąskaitų nevertina. Vertinant likusios viešbučio išrašytos sąskaitos ir kavos aparato įsigijimo aplinkybių ekonominę reikšmę bendrovei, pažymėtina, jog ginčo, kad bendrovė turėjo darbuotojus, nėra. Darbo aplinkos ir sąlygų sukūrimas, vertinimas, ar kavos aparatas yra reikalingas programavimo paslaugas teikiančiai bendrovei jos biure, yra subjektyvus ir nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo kavos aparato įsigijimo fakto vertinti kaip tikslą bendrovę padaryti nemokia. Kitas aspektas yra tai, kad iš pateiktos sąskaitos teismas negali nustatyti kavos aparato pirkimo dienos, todėl lygiagrečiai negali vertinti ir jo ekonomiškumo bendrovės finansinės būklės kontekste. Taip pat nėra pasisakyta dėl jo kainos neatitikimo rinkos vertei. Aplinkybė, kad kavos aparatas yra pirktas iš A. K. vadovaujamos bendrovės, taip pat nėra savaiminis pagrindas tyčinio bankroto konstatavimui neturint jokių kitų įrodymų – sandorio datos, rinkos kainos neatitikimo ir kt.

39. JANĮ 70 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti ir į tai, ar turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis.

40. Šioje dalyje nemokumo administratorė nurodo, kad bendrovė negavo jokios naudos už 525 337,80 Eur, kuriuos A. K. iš bendrovės sąskaitos pervedė į savo banko sąskaitą ir į jam priklausančių ir (ar) kontroliuojamų įmonių banko sąskaitas. Kadangi piniginės lėšos yra turtas, bendrovės turtas buvo perleistas neatlygintinai. Dėl A. K. veiksmų bendrovės klientams faktiškai buvo atidėtas atsiskaitymas neapibrėžtam ir, atitinkamai, ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui.

Žemesnės instancijos teismas

47. Nemokumo administratorė taip pat nurodo, kad buvo apribota galimybė nukreipti išieškojimą į bendrovės skolininkų, kuriems nepagrįstai buvo pervesti 525 337,80 Eur, turtą. Visi pavedimų gavėjai yra užsienio subjektai. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad sandorių šalių registracijos vieta ir galimybė į jas nukreipti išieškojimą, neatitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto įrodinėjimo pagrindo, kadangi remiantis nurodyta teisės norma yra įrodinėjama, jog yra apribotas išieškojimo nukreipimas būtent į bankrutavusią bendrovę. Ieškinių pateikimo teorinės procesinės aplinkybės ar teoriniai sunkumai kitoms sandorio šalims, jų ekonominis tikslingumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir yra vertinamos kaip prielaidos.

48. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

Žemesnės instancijos teismas

50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš bendrovės vadovo pareigų yra tinkamas bendrovės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 13 straipsnio 1 dalis; iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios įstatymo redakcijos 21 straipsnio 1 dalis).