- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-10
- Bylos Nr.
- e2-654-910/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01172-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Cortleksas“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Prime lex“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. eB2-2253-640/2025 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Cortleksas“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Prime lex“ pareiškimą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Cortleksas“ bankrotą tyčiniu, suinteresuotas asmuo A. K. (A. K.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) ,,Cortleksas“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Prime lex“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 21 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartimi patvirtinta bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Cortleksas“ pradinė administravimo išlaidų sąmata.
3. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. patvirtintas, o 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi patikslintas BUAB „Cortleksas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
4. Teisme gautas nemokumo administratorės pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo prašoma BUAB „Cortleksas“ bankrotą pripažinti tyčiniu, o asmeniu, atsakingu už bendrovės tyčinį bankrotą, pripažinti A. K. ir apriboti jam teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
5. Pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, grindė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-235-600/2025 nustatytomis aplinkybėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartimi civilinės bylos Nr. eB2-2253-640/2025 nagrinėjimą sustabdė tol, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-235-600/2025 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-08106-2023-1).
7. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. kovo 26 d. priimtas sprendimas, kuriuo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-235-600/2025 pagal ieškovų D. D. (D. D.), M. B. (M. B.), V. S. (V. S.) ir R. R. (R. R.) ieškinį atsakovams BUAB „Cortleksas“, A. K. (A. K.), E. K. (E. K.), O. S. (O. S.) ir valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui dėl įrašų vertybinių popierių sąskaitose panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo. Šiuo teismo sprendimu A. K. ir D. U. 2020 m. vasario 5 d. sudaryta steigimo sutartis pripažinta apsimestine ir pripažinta, kad ši sutartis yra steigimo sutartis, sudaryta R. R., V. S., D. D. ir M. B., kuria visi keturi steigėjai turi po 25 vnt. bendrovės UAB „Cortleksas“ akcijų. Be to, iš A. K. priteistas 525 337,80 Eur žalos atlyginimas BUAB „Cortleksas“.
8. Teismas, įvertinęs nurodytame teismo sprendime nustatytas aplinkybes ir nemokumo administratorės pareiškime dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nurodomas aplinkybes, padarė išvadą, kad byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu teismas turėtų pakartotinai nustatinėti mokėjimo pavedimų, kurių bendra suma – 525 337,80 Eur, pagrįstumo, jų ekonominio naudingumo bendrovei klausimą, spręsti, ar mokėjimai į A. K. ir su juo susijusių bendrovių sąskaitas atlikti turint tikslą perkelti veiklą, t. y. teismas turėtų pakartotinai įvertinti nurodytų lėšų pervedimo (ne)teisėtumą. Teismas, pažymėjęs, kad šioje byloje turėtų būti vertinami A. K. veiksmai, susiję su bendrovės tapimu nemokia, o Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos dalykas buvo civilinės atsakomybės taikymo klausimas, visgi, atsižvelgęs į tai, jog nurodytoje byloje lėšų pervedimo teisėto pagrindo nebuvimas jau yra konstatuotas kito teismo sprendimu ir nustatyta, kad lėšos buvo perleistos A. K. iniciatyva į jo asmeninę ir su juo susijusių juridinių asmenų banko sąskaitas, nusprendė, jog teismo sprendimu yra konstatuotos aplinkybės, galinčios turėti prejudicinę ar privalomąją galią sprendžiant bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, o už jį atsakingu pripažįstant A. K..
9. Teismas, nustatęs, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-235-600/2025 nėra įsiteisėjęs, nes dėl jo 2025 m. balandžio 24 d. paduotas A. K. ir O. S. apeliacinis skundas, apeliacinio skundo nagrinėjimas numatytas Kauno apygardos teisme 2025 m. rugsėjo 16 d. (civilinė byla Nr. e2A-1497-1060/2025), nutarė bylą, kurioje sprendžiamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas, sustabdyti tol, kol įsiteisės teismo sprendimas, priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-235-600/2025 (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) BUAB „Cortleksas“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Prime lex“, atskiruoju skundu (pareiškimu dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2253-640/2025) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2253-640/2025 ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą, nes bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu nepriklauso nuo to, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-235-600/2025 bus paliktas nepakeistas, ar panaikintas. Tik dalis pareiškimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu yra grindžiama nurodytu teismo sprendimu, dauguma pateiktų įrodymų nėra susiję su šiuo sprendimu. Su pareiškimu buvo pateikti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimai, kurie priimti atleistų bendrovės darbuotojų naudai, pripažįstant, kad jie buvo neteisėtai atleisti iš bendrovės. Pagal šiuos sprendimus buvę bendrovės darbuotojai ir iš buvusių bendrovės darbuotojų reikalavimo teisę įgijusi UAB „Sigli“ pateikė finansinius reikalavimus, kurių pagrįstumas pripažintas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi. Pareiškime taip pat pateikti duomenys, kad bendrovės laikinoji administratorė UAB „Terra brevis“ nustatė daug suinteresuoto asmens padarytų pažeidimų, susijusių su bendrovės valdymu, ir dėl to kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuris buvo pradėtas. Pareiškime nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartimi Nr. IBPS-V-889128-25 ir Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 31 d. nutartimi buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl suinteresuoto asmens veiksmų, įtariant VĮ Registrų centro dokumento klastojimą ir verslo pasisavinimą, pažymint, kad A. K. veiksmai turi „sudėtingos, sukčiavimo schemos elementų visumos“ požymių. Nurodyta ir tai, kad ikiteisminį tyrimą dėl suinteresuoto asmens veiksmų, susijusių su bendrovės valdymo klausimais, atlieka ir Finansinių nusikalimų tyrimo tarnyba, kuri suinteresuotą asmenį pripažino įtariamuoju dėl apgaulingo bendrovės finansinės apskaitos tvarkymo ir (arba) organizavimo, neteisingų duomenų apie bendrovės pajamas, pelną ar turtą pateikimo. Taip pat pateikti įrodymai, kad suinteresuotas asmuo neperduota nemokumo administratorei bendrovės turto ir dokumentų, o pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien to pakanka tyčiniam bankrotui konstatuoti. Be to, pateikti įrodymai, kad suinteresuotas asmuo leido bendrovės pinigus su bendrovės veikla nesusijusiems ir (ar) asmeniniams tikslams.
10.2. Iš pareiškimo matyti, kad nemokumo administratorė tyčinį bankrotą papildomai argumentuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-235-600/2025 nustatyta aplinkybe, jog suinteresuotas asmuo išvedė iš bendrovės banko sąskaitos 525 337,80 Eur į savo asmeninę banko sąskaitą ir į kitų įmonių banko sąskaitas (PLANTACAO DE NEGOCIOS UNIP LDA, BLATHAN DEVELOPMENT LTD, Softservice LLC ir UAB „Hore?a Logistic“). Nors šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau šia aplinkybe galima remtis byloje, nes atsiliepime į pareiškimą pats suinteresuotas asmuo ją pripažįsta. Suinteresuotas asmuo, pripažindamas didelės sumos išvedimą iš bendrovės, nepateikė konkrečių duomenų apie šių pavedimų aplinkybes – nepaaiškino, už ką šie pavedimai buvo padaryti, nors tokią galimybę turi.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo patenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai sustabdė nagrinėjamą bylą, nes civilinėje byloje Nr. e2-235-600/2025 buvo vertinama, ar A. K. veiksmais buvo padaryta žala bendrovei, o ne tai, ar dėl šių veiksmų bendrovė privesta prie bankroto tyčia. Dėl to teismas padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamos civilinės bylos negalima išnagrinėti tol, kol neįsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-235-600/2025, kurioje iš A. K. priteistas žalos atlyginimas BUAB „Cortleksas“.
11.2. Nutartyje nenurodyta objektyvių kliūčių, trukdančių teismui pačiam nustatyti tam tikrus faktus šioje byloje.
11.3. Bylos nėra susijusios taip, kad civilinėje byloje Nr. e2-235-600/2025 nustatyti faktai turėtų įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią civilinei bylai dėl BUAB „Cortleksas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, ir tai sudarytų privalomą pagrindą pastarąją bylą sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
11.4. Civilinėje byloje Nr. e2-235-600/2025 priimtas teismo sprendimas negali turėti prejudicinės galios šioje byloje, nes jame nebuvo nagrinėjami ir teisiškai vertinami tie aspektai, kurie sudaro šios bylos tyrimo objektą – tyčinio bankroto požymių (ne)buvimą. Teismo sprendimas civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo neapima visų vertinimų, kurie būtini nustatant tyčinį bankrotą (bendrovės nemokumo priežasčių analizės). Civilinėje byloje Nr. e2-235-600/2025 priimto teismo sprendimo pagrindu yra nepagrįsta daryti išvadas dėl bendrovės tyčinio bankroto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu sustabdyta nagrinėjama civilinė byla iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl pateiktų naujų įrodymų priėmimo
14. Apeliantė (atsakovė) su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: suinteresuoto asmens elektroninį susirašinėjimą su teisininku dėl mokėjimo jam iš BLATHAN DEVELOPEMENT LTD sąskaitos ir E. K. susirašinėjimą dėl įmonės steigimo Šiaurės Kipre.
15. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
16. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (žr., inter alia (be kita ko, be to), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021 10 punktą, kt.).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apeliacinio nagrinėjimo dalykas – bylos dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, susipažinęs su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, prieina prie išvados, jog pateikti įrodymai nesuteikia informacijos byloje nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti, dėl to šių įrodymų nepriima (CPK 180, 314 straipsniai).
Dėl esminių faktinių aplinkybių
18. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi UAB ,,Cortleksas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Prime lex“; ši nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 21 d.
19. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartimi patvirtintas, o 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi patikslintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
20. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-235-600/2025 pagal ieškovų D. D., M. B., V. S. ir R. R. ieškinį atsakovams BUAB „Cortleksas“, A. K., E. K., O. S. ir VĮ Registrų centrui dėl įrašų vertybinių popierių sąskaitose panaikinimo, sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais bei žalos atlyginimo ir 2025 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį patenkino: A. K. ir D. U. 2020 m. vasario 5 d. sudarytą steigimo sutartį pripažino apsimestine, nustatė, kad ši sutartis yra steigimo sutartis, sudaryta R. R., V. S., D. D. ir M. B., kuria visi keturi steigėjai turi po 25 vnt. bendrovės UAB „Cortleksas“ akcijų; iš atsakovo A. K. priteisė 525 337,80 Eur žalos atlyginimo BUAB „Cortleksas“. Šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, apeliacinį skundą yra padavę A. K. ir O. S., apeliacinės instancijos teismo posėdis numatytas 2025 m. rugsėjo 16 d.
21. BUAB „Cortleksas“ nemokumo administratorė 2025 m. gegužės 8 d. pateikė teismui pareiškimą BUAB „Cortleksas“ bankrotą pripažinti tyčiniu, o asmeniu, atsakingu už bendrovės tyčinį bankrotą, pripažinti A. K. ir apriboti jam teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Prašymą grindė tuo, kad A. K., būdamas bendrovės vadovas, neteisėtai iš bendrovės į savo asmeninę bei sau pavaldžių juridinių asmenų sąskaitas pervedė 525 337,80 Eur bendrovės lėšų, neteisėtai atleido beveik visus bendrovės darbuotojus, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė apgaulingai, po to, kai bendrovei buvo iškelta bankroto byla, paskirtai nemokumo administratorei neperdavė bendrovės turto ir dokumentų. Bendrovės bankrotą tyčiniu prašė pripažinti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose įtvirtintais pagrindais.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi savo iniciatyva CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu sustabdė civilinės bylos dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą tol, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2- 235-600/2025, motyvuodamas tuo, kad nemokumo administratorė pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia būtent Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2- 235-600/2025 nustatytomis aplinkybėmis ir teismo padarytomis išvadomis, o tyčinį bankrotą prašoma pripažinti JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1–5 punktų pagrindu.
23. Apeliantė bendrovės nemokumo administratorė, nesutikdama su tokiu teismo procesiniu sprendimu, atskirajame skunde teigia, kad pareiškimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu yra grindžiamas ne tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m, kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-235-600/2025 ir jame nustatytomis aplinkybėmis, bet ir kitomis aplinkybėmis bei įrodymais, be kita ko, ir tuo, jog buvęs bendrovės vadovas nėra perdavęs nemokumo administratorei bendrovės turto ir dokumentų; aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl bendrovės tyčinio bankroto, gali nustatyti teismas, nagrinėjantis bylą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.
Dėl pagrindo sustabdyti bylą (ne)buvimo nagrinėjamu atveju
24. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui; byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis).
25. Pagal CPK nuostatas yra skiriami dviejų rūšių civilinės bylos sustabdymo pagrindai: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis civilinės bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009). Nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios teismui išspręsti civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011).
26. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi aiškinimo, kad sustabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi pagrindo sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-469/2016; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1075/2022, kt.).
28. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taip pat yra pažymėjęs, kad nacionalinis teismas neatleistas nuo pareigos užtikrinti bylos nagrinėjimą per protingą laiką ir kiekvienu atveju sustabdydamas bylą tol, kol bus išspręsta kita byla, privalo tinkamai nustatyti šių bylų tiesioginį ryšį (EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Bekerman prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 34459/10, par. 91).
29. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-219/2018).
30. Pirmiau nurodytas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomasis civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas siekiant išvengti situacijų, kad tarpusavyje susijusiose bylose nebūtų priimta prieštaringų teismų sprendimų, taip pat siekiant, jog nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomas byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo lėšos bei laikas. Kita vertus, tik tai, kad keliose bylose skirtingais aspektais vertinami tie patys faktiniai duomenys, savaime nėra pagrindas sustabdyti bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties byloje Nr. e2-704-790/2022 10 punktas).
31. Taigi teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu privalomuoju pagrindu, visų pirma, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą norima sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios norima sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai.
32. Tuo atveju, kai nenustatomas privalomasis pagrindas sustabdyti bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, byla gali būti sustabdyta fakultatyviuoju pagrindu – pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą teismas gali dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą tuo atveju, kai pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Šio pagrindo taikymas priklauso išimtinai teismo diskrecijai.
33. Teismų praktikoje pažymima, kad ši teismo diskrecija turi būti įgyvendinama nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą (CPK 2 straipsnis). Taigi teismas savo nuožiūra vertina konkrečioje byloje susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu, turi įvertinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-169/2014).
34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtinybę sustabdyti civilinės bylos dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą tol, kol įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-235-600/2025, iš esmės grindė tuo, kad nemokumo administratorė pareiškime dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu remiasi būtent nurodytoje civilinėje byloje priimtu teismo sprendimu, jame nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Apskųstoje nutartyje teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-235-600/2025 priimtame teismo sprendime nustatyta ir įvertinta, jog iš bendrovės sąskaitos į suinteresuoto asmens A. K. asmeninę bei su juo susijusių įmonių sąskaitas neteisėtai pervesta iš viso 525 337,80 Eur ir ši suma, kaip žalos atlyginimas, priteista iš A. K. bendrovei naudai; tai reiškia, kad bylą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjantis teismas turėtų pakartotinai nustatyti ir įvertinti pavedimų, kurių bendra suma – 525 337,80 Eur, teisėtumą ir pagrįstumą.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tyčinis bankrotas yra specifinis juridinio asmens nemokumo teisės institutas. Tyčinis bankrotas leidžia nustatyti, ar juridinio asmens bankroto nebuvo siekiama tyčia, t. y. ar bankrotą nulėmė verslo nesėkmė, ar tyčiniai valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013). Teisės doktrinoje, analizuojant šio specifinio teisės instituto tikslus, pažymima, kad, be bendrojo prevencinio tikslo skatinti įmonių valdymo organus tinkamai vadovauti įmonei, gali būti išskiriamos keturios tyčinio bankroto pasekmės: a) teisės kreiptis į teismą dėl įmonės sandorių pripažinimo negaliojančiais JANĮ 71 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka suteikimas nemokumo administratoriui (JANĮ 73 straipsnis); b) prokuroro informavimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (JANĮ 71 straipsnio 4 dalis); c) teisės taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytas sankcijas suteikimas teismui; d) teisės reikšti tiesioginius ieškinius bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams suteikimas kreditoriams (Remigijus Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija, 2021 m., p. 218-221).
36. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nemokumo administratorės pareiškimu dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-235-600/2025, neturi pagrindo sutikti, kad apskųstoje nutartyje teismo nurodyti argumentai patvirtina nagrinėjamos civilinės bylos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-235-600/2025 prejudicinį ar kitokį tamprų teisinį ryšį, kuris nulemtų būtinybę sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
37. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-235-600/2025 ir nagrinėjamos civilinės bylos nagrinėjimo dalykai ir kiekvienoje šių bylų nustatinėjamos reikšmingos aplinkybės skiriasi. Nagrinėjamoje byloje dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu analizuojamos bendrovės nemokumo priežastys, vertinama buvusio bendrovės vadovo veiksmų visuma, jų priežastinis ryšys su bendrovės nemokumo situacija. Pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nemokumo administratorė, be Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-235-600/2025, pateikė daug kitų įrodymų, tarp jų: Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2023 m. rugsėjo 12 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą; Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimus; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį Nr. IBPS-V-889128-25; Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2024 m. birželio 12 d. pranešimą apie įtarimą Nr. IBPS-S-335961-24; Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2025 m. balandžio 10 d. pranešimą dėl informacijos pateikimo Nr. IBPS-S-216216-25; pranešimus apie sutarčių nutraukimą; Ergo Insurance Se pranešimą apie sutarties nutraukimą; 2023 m. kovo 1 d. ir 2023 m. kovo 23 d. tarnybinius pranešimus; 2023 m. kovo 3 d. sąskaitą; 2023 m. sausio 26 d. ir 2023 m. vasario 20 d. sąskaitas; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2317- 866/2022; VĮ Registrų centras Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašą; UAB „Horeca Logistic“ 2023 m. liepos 20 d. dokumentų priėmimo perdavimo aktą; UAB „Horeca Logistic“ 2023 m. liepos 24 d. akcininkų susirinkimo protokolą; UAB „Terra brevis“ 2023 m. liepos 11 d. elektroninį laišką; UAB „Terra brevis“ ir A. K. 2023 m. liepos 18 d. elektroninį susirašinėjimą; UAB „Terra brevis“ ir UAB „Buhalterinės apskaitos paslaugos“ 2023 m. liepos 11 d. elektroninį susirašinėjimą; 2023 m. kovo 9 d. pranešimą dėl vėlavimo atlikti mokėjimus, nuomos garantijos panaudojimo ir įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą; sąskaitas. Iš pareiškimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu turinio matyti, kad pareiškimas grindžiamas bei jame nurodytos aplinkybės įrodinėjamos ne vien Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-235-600/2025 nustatytomis aplinkybėmis, bet ir kitais duomenimis, taip pat ir aplinkybe, jog buvęs bendrovės vadovas A. K. nėra perdavęs nemokumo administratorei bendrovės turto bei dokumentų.
38. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-235-600/2025 buvo sprendžiama pirmiausia dėl A. K. veiksmų steigiant bendrovę, ją registruojant ir dėl jo, kaip buvusio bendrovės vadovo, bendrovei padarytos žalos, iš bendrovės sąskaitos nuo 2023 m. vasario 11 d. iki 2023 m. vasario 21 d. į savo asmeninę ar susijusių įmonių sąskaitas pervedus 525 337,80 Eur, atlyginimo. Buvusio bendrovės vadovo A. K. veiksmų, kurie ieškinyje įvardyti kaip sukėlę bendrovei reikalaujamą atlyginti konkrečią turtinę žalą, vertinimas savaime negali nei patvirtinti, nei paneigti nagrinėjamoje byloje nustatinėjamų reikšmingų aplinkybių – ar bendrovės bankroto nebuvo siekiama kryptingais bendrovės valdymo organo veiksmais, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi šie buvusio bendrovės vadovo veiksmai byloje dėl žalos iš vadovo priteisimo ir nagrinėjamoje byloje dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu turės būti vertinami skirtingais aspektais. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nėra pagrindo nagrinėjamą bylą stabdyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu privalomuoju pagrindu.
39. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau išdėstytais motyvais dėl nagrinėjamos bylos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-235-600/2025 įrodinėjimo dalykų skirtumų, prieina prie išvados, kad visos aplinkybės, reikšmingos vertinant, ar bendrovė nebuvo priversta prie bankroto tyčia, gali būti nustatytos nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sustabdyti nagrinėjamos bylos dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-235-600/2025 nei CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu privalomuoju, nei CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu fakultatyviuoju pagrindais.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusioje faktinėje ir teisinėje situacijoje suklydo taikydamas bylos sustabdymo institutą ir be pakankamo pagrindo civilinę bylą sustabdė tol, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-235-600/2025. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, panaikina apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį ir sustabdytą bylą atnaujina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir sustabdytą civilinę bylą atnaujinti.