Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-03-26 · Administracinė byla Nr. eI2-9052-596/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-26
Bylos Nr.
eI2-9052-596/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00694-2025-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
D. P.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-9052-596/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00694-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 26 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Migracijos departamentas arba atsakovas) 2025 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 25S30360, kuriuo nuspręsta atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas1); 2) panaikinti Migracijos departamento 2025 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 25S33238, kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas2); 3) panaikinti Migracijos departamento 2025 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 25S40489, kuriuo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) (toliau – ir Sprendimas3) (toliau visi kartu – ir Sprendimai); 4) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują sprendimą.

Nurodo, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas arba UTPĮ) 44 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. Prašymo priėmimo metu pareiškėjas užpildė klausimyną (toliau – ir Klausimynas), kuriame nurodė, kad 2017–2022 m. dirbo įmonėje „Naftan“, su kuria darbo santykius nutraukė pasibaigus darbo sutarčiai, o jos pratęsti nenorėjo dėl žalingų darbo sąlygų ir darbo užmokesčio. Taip pat nurodė, kad nuo 2023 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Departamentas 2024 m. spalio 24 d. MIGRIS komunikacijoje pateikė užklausimą pareiškėjui dėl darbovietės ir gaunamo darbo užmokesčio, pareiškėjo darbdavys pateikė paaiškinimą, o 2025 m. sausio 15 d. Migracijos departamentas papildomai paprašė paaiškinti, kokios buvo pareiškėjo darbo funkcijos Baltarusijos įmonėje „Naftan“. Pareiškėjas paaiškino, kad 2013–2017 m. mokėsi Novopolotsko valstybinėje politechnikos kolegijoje, įgijo technologo specialybę ir gavo paskyrimą pagal specialybę į įmonę „Naftan“. Atsakovas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) vertinimą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Sprendimu1 atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, Sprendimu2 panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi ir Sprendimu3 uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką.

Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas nepagrįstai sprendė, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi Sprendimus iš esmės grindė tik VSD pateikta išvada, o ne nustatytais faktais. Teigia, kad VSD išvadoje ir Sprendimuose nurodomos tik prielaidos dėl pareiškėjo keliamos grėsmės, o atsakovas nenurodė reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo darbo vieta ir kaip atliekamos darbo funkcijos gali kelti pavojų valstybės saugumui. Taip pat nebuvo vertinama aplinkybė, jog pareiškėjui darbo vieta įmonėje „Naftan“ buvo paskirta mokymo įstaigos. Pareiškėjas teigia, kad jis sąžiningai atskleidė informaciją apie savo darbą ir einamas pareigas Baltarusijos įmonėje „Naftan“.

Akcentuoja, kad 2022 m. vasario 15 d. Migracijos departamentui išduodant pareiškėjui nacionalinę vizą, o 2023 m. vasario 6 d. išduodant leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo žinoma aplinkybė apie pareiškėjo darbo vietą Baltarusijos įmonėje „Naftan“ ir joje atliekamas pareigas. Taigi, tuo metu nekilo abejonių dėl pareiškėjo ir nebuvo nustatyta, jog jis galėtų kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Pažymi, kad 2023 m. ir 2024 m. geopolitinė situacija iš esmė buvo tokia pati, todėl kyla klausimas, dėl kokių priežasčių, esant toms pačioms aplinkybėms, atsakovas skirtingai jas interpretavo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2022 m. dirba Lietuvos įmonėje tarptautinio krovinių vežimo keliais vairuotoju, turi pastovų darbą, darbo grafiką ir gauna reguliarias pajamas. Mano, kad atsakovas, priimdamas Sprendimus ir formaliai įvertinęs aplinkybes, savo veiksmais daro žalą Lietuvos įmonėms, kurios ilgai ieško darbuotojų, juos suranda, atlieka ilgą užsieniečio įdarbinimo procedūrą, apmoko, o galiausiai yra priverstos nutraukti darbo santykius dėl migracinių procedūrų nutraukimo.

Atkreipia dėmesį, kad pildydamas Klausimyną pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė nepalaikantis Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje. Be to, jis nepalaiko ir Baltarusijos Respublikos vykdomos politikos, tačiau pareiškėjas yra vienas iš daugelio šios valstybės gyventojų, kurie negali pakeisti valstybės režimo, palikti namų, turto ir išvykti gyventi į kitą valstybę.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas nesigilino ir nenagrinėjo jokių aplinkybių, o rėmėsi tik VSD išvada. Atsakovas neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad būtų priimti argumentuoti Sprendimai, kadangi juose nėra Migracijos departamento atlikto vertinimo, nuomonės, išvadų, įžvalgų, argumentų. Be to, atsakovas nepakankamai bendradarbiavo su pareiškėju, prieš priimdamas Sprendimus neatskleidė jam gautos informacijos, neiškvietė į apklausą ir nesudarė galimybės pateikti paaiškinimus.

Teigia, kad atsakovas padarė išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui remdamasis tik Klausimyne nurodyta informacija, t. y. kad pareiškėjas 2017–2022 m. dirbo „Naftan“, todėl jis, VSD vertinimu, laikytinas lojaliu Baltarusijos valdžiai ir režimui, o gyvendamas Lietuvoje gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Pareiškėjas pažymi, kad vien ši aplinkybė, t. y. darbas įmonėje „Naftan“, nesuteikia teisės Migracijos departamentui neįrodinėti aplinkybių, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui ir negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Iš Sprendimų turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas. Nagrinėjamu atveju nebuvo įvertinta pareiškėjo darbo trukmė, darbo santykių atsiradimo pagrindas, nėra surinkta duomenų apie tolesnį pareiškėjo darbą (tarnybą) įvairiose Baltarusijos valdžios institucijose, nenustatyti jo ryšiai su valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis. Be to, būtina atsižvelgti į aiškią pareiškėjo poziciją dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo, nes ši aplinkybė, vertinant ją pagal byloje esančių įrodymų visumą, yra reikšminga, atsižvelgiant į VSD akcentuojamą pareiškėjo lojalumą Baltarusijos valdžiai. Teigia, kad nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui tyrimas, t. y. individualiai neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, o vien faktas, kad pareiškėjas dirbo įmonėje „Naftan“, nesant jokių kitų papildomų indikacijų, nebuvo pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą valstybei.

Mano, kad Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad 2025 m. sausio 15 d. išvadoje Nr. 18-584 (toliau – ir VSD išvada) nurodoma, jog VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, „Naftan“ yra Baltarusijos Respublikos valstybinė naftos perdirbimo įmonė, kuriai nuo 2006 m. sankcijas taiko JAV, o nuo 2022 m. – ir ES bei Kanada dėl Aleksandro Lukašenkos režimo rėmimo. Asmens darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad asmuo, dirbdamas „Naftan“, turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. VSD turimais duomenimis, asmuo periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus.VSD vertinimu, asmeniui išdavus leidimą gyventi, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas priėmė ginčijamus Sprendimus.

Teigia, kad priimant Sprendimus buvo vadovautasi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Departamento nuomone, pareiškėjo darbas 2013–2022 m. Baltarusijos Respublikos valstybinėje naftos perdirbimo įmonėje „Naftan“, kuri veikia Baltarusijos režimui strategiškai svarbiame ekonomikos sektoriuje ir kuriai nuo 2006 m. sankcijas taiko JAV, o nuo 2022 m. – ES bei Kanada, kelia kontržvalgybinių rizikų, kartu tai reiškia, kad pareiškėjas ir ateityje gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Ginčijamuose Sprendimuose buvo įvertinos šios aplinkybės, geopolitinė situacija, VSD išvadoje minima kontržvalgybinė informacija, todėl padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Mano, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia jo grėsmės valstybės saugumui.

Migracijos departamentas nesutinka ir su skundo argumentu, kad ginčijamuose Sprendimuose turi būti nurodyti konkretūs veiksmai ir duomenys, pagrindžiantys pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Pagal teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Be to, toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Taip pat buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (nenustatyti), socialiniai ir ekonominiai (nėra ilgalaikio pobūdžio, t. y. nustatyta, kad asmuo Lietuvoje dirbo nuo 2022 m. iki 2024 m., dėl darbo pobūdžio dažnai išvykdavo iš Lietuvos, nepertraukiamai Lietuvoje negyveno ir negalėjo palaikyti pastovių ir ilgalaikių socialinių ryšių, be to, periodiškai vyksta į Baltarusijos Respubliką (darbo Lietuvoje laikotarpiu sieną kirto 20 kartų)). Iš šių duomenų matyti, kad pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui uždrausta atvykti tik į Lietuvą, bet nėra įtrauktas draudimas atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje.

Pažymi, kad pareiškėjui pagrįstai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Priimant ginčijamą sprendimą buvo vadovautasi ne tik VSD išvada, bet ir kitais duomenimis, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, o uždraudimas atvykti yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi joje.

Dėl skundo argumentų, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduodamos vizos ir leidimas laikinai gyventi, Migracijos departamentas paaiškina, kad tai nereiškia, jog jis turėjo teisėtą lūkestį tikėtis, kad šis leidimas galios visą laiką ateityje ar negalės būti panaikintas Įstatyme įtvirtintais pagrindais, jeigu užsienietis neatitinka Įstatymo reikalavimų. Lietuvos Respublika neturi pareigos leisti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Be to, keičiantis geopolitinei situacijai gali keistis ir su pareiškėju susijusių aplinkybių vertinimas. Atsakovo nuomone, valstybės saugumas ir Lietuvos Respublikos visuomenės interesas yra svarbesnis nei užsienio piliečio interesas gyventi Lietuvos Respublikoje, o teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pažymi, kad vien užsieniečio noras gyventi ir dirbti Lietuvos

Respublikoje yra nepakankamas, kadangi jis privalo atitikti ir Įstatymo reikalavimus.

Mano, kad ginčijami Sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, yra priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, priimant ginčijamus Sprendimus buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

VSD nuomone, skundžiami Sprendimai priimti pagal atsakovo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, įvertinus visus apie pareiškėją turimus duomenis, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus bei susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi, įpareigojančia VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD 2025 m. sausio 15 d. raštu Nr. 18-584 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi jis, pildydamas Klausimyną, nurodė, jog 2013–2022 m. dirbo įmonėje „Naftan“. Viešųjų šaltinių duomenimis, „Naftan“ yra Baltarusijos valstybinė naftos perdirbimo įmonė, kuriai JAV nuo 2006 m. taiko sankcijas, o nuo 2022 m. sankcijas dėl Aleksandro Lukašenkos režimo rėmimo taiko ir ES bei Kanada.

VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus (modus operandi) ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjo darbo patirtis Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėjas, dirbdamas „Naftan“, turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad Sprendimai ir VSD išvada dėl jo keliamos grėsmės yra grindžiami prielaidomis, kadangi sprendžiant, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, yra atliekamas tam tikras situacijos prognozavimas. VSD išvadoje, kuria pagrįsti Sprendimai, nurodyti duomenys nelaikytini prielaidomis, kadangi jie paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie Baltarusijos valdžios ir jos institucijų, įmonių veiklą bei pareiškėjo ryšį su šiomis institucijomis. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ar strateginę reikšmę turinčiose Baltarusijos įmonėse. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos valstybės institucijose ar strateginėse įmonėse, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.

Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2022 m. Lietuvoje dirba tarptautinio krovinių vežimo keliais vairuotoju ir nėra jokių duomenų apie jo tolesnį darbą (tarnybą) Baltarusijos valdžios institucijose ir (ar) strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje, nenustatyta jokių pareiškėjo ryšių su Baltarusijos valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis, tačiau VSD pažymi, jog Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijose ar strateginėse įmonėse, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). Taigi, vien faktas, jog pareiškėjas jau baigė darbą „Naftan“, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis įmonėmis, įstaigomis, institucijomis, tarnybomis yra išnykusi. Be to, VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją (darbo Lietuvoje laikotarpiu sieną kirto 20 kartų), o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus, t. y. pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Pareiškėjas skunde teigia, jog Migracijos departamentas nenurodė, kaip jo atliekamos darbo funkcijos gali kelti pavojų valstybės saugumui, o vien darbas įmonėje „Naftan“ nesuteikia teisės neįrodinėti aplinkybių, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui ir negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. VSD su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka ir atkreipia dėmesį, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad Lietuvai priešiškų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybas domina tik tam tikras ypatingas pareigas einantys asmenys, turintys specialią prieigą prie specifinės informacijos. Priešiškų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybas neabejotinai domina ir tokia su Lietuva susijusi informacija, kurios rinkimui, fiksavimui, kaupimui, apdorojimui bei perdavimui nėra reikalingi jokie specialūs įgūdžiai, kompetencijos ar prieigos bei techninės galimybės. Be to, iš Sprendimų turinio matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas individualus jo situacijos vertinimas, t. y. vertinti jo šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuva, iš kurių matyti, kad pareiškėjas Lietuvoje dirbo 2022–2024 m., dėl darbo pobūdžio dažnai išvykdavo iš Lietuvos, nepertraukiamai Lietuvoje negyveno ir negalėjo palaikyti pastovių ir ilgalaikių socialinių ryšių, be to, periodiškai vyksta į Baltarusiją. Pareiškėjo šeimos nariai Lietuvoje niekada negyveno ir negyvena, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad jis nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo eitos pareigos (atitinkamai, ir ryšiai) Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Nagrinėjamu atveju keliamos grėsmės valstybės saugumui nepaneigia skunde nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjas, pildydamas Klausimyną, nurodė nepalaikantis Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje bei Baltarusijos vykdomos politikos. Pažymi, jog tais atvejais, kai asmuo VSD pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, jo atsakymai į kitus Klausimyno klausimus nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis buvusiais darbiniais santykiais, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad asmuo įmonėje „Naftan“ dirbo 2013–2022 m. ir darbo santykius nutraukė tik todėl, kad baigėsi sutarties galiojimo laikas, o jos nenorėjo pratęsti dėl asmeninių priežasčių (netenkino žalingos darbo sąlygos ir darbo užmokestis).

Grėsmės Lietuvos valstybės saugumui nebuvimo nepatvirtina ir aplinkybė, kad 2022 m. pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, o 2023 m. – leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisinę reikšmę turinčių aplinkybių vertinimas atspindi esamą bei, iš dalies, prognozuojamą ateityje galimą situaciją ir tokiam teisiniam vertinimui neturi reikšmės ankstesni sprendimai dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Tai, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra pakankamas pagrindas paneigti VSD teisės reikšmingas užsieniečio biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui.

VSD vertinimu, priimant Sprendimus nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, atsakovas neviršijo savo kompetencijos, Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Mano, kad Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo1, Sprendimo2 ir Sprendimo3 teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas yra Baltarusijos pilietis, kuris 2024 m. spalio 3 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį, ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

2024 m. spalio 13 d., atsakydamas į Klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos), pareiškėjas nurodė, kad 2013–2022 m. dirbo įmonėje „Naftan“ dyzelinio kuro valymo įrenginių operatoriumi.

Siekdamas nustatyti visas su darbu Baltarusijos Respublikoje susijusias aplinkybes, Migracijos departamentas 2025 m. sausio 15 d. per MIGRIS komunikaciją paprašė pareiškėjo patikslinti darbo įmonėje „Naftan“ aplinkybes. Pareiškėjas paaiškino, kad 2013–2017 m. mokėsi Novopolotsko valstybinėje politechnikos kolegijoje, kur įgijo technologo specialybę ir gavo paskyrimą pagal specialybę dirbti įmonėje „Naftan“. Vėliau pareiškėjas patikslino, kad įmonėje „Naftan“ dirbo 2017–2022 m., ir nurodė, kokios buvo jo pareigos: „dirbau dyzelinio kuro hidrovalymo proceso įrenginio operatoriumi, buvau vyresniojo pamainos operatoriaus žinioje ir vykdžiau jo nurodymus. Į mano pareigas įėjo stebėti ir reguliuoti prietaisų rodmenis valdymo skydelyje: temperatūrą, slėgį, skysčio srautą iš siurblių ir skysčio lygį įrenginiuose, įrašyti rodmenis į darbo žurnalus, paimti mėginius analizei, paruošti remontui darbinę įrangą (vamzdynuose sumontuoti ir nuimti kamščius), uždaryti ir atidaryti uždarymo vožtuvus, išvalyti rezervuarus ir įrangą (kolonas, šilumokaičius, siurblius ir kt.) nuo naftos produktų likučių, užpildyti pamainos žurnalą ir registracijos žurnalą“. Pareiškėjas nurodė, kad darbinius santykius nutraukė pasibaigus darbo sutarčiai, kurios pratęsti nenorėjo, nes jo netenkino žalingos darbo sąlygos ir darbo užmokestis. Pareiškėjas taip pat pateikė darbo knygelės kopiją, o Departamentas nustatė, kad pateikta informacija atsakyme sutampa su asmens darbo knygelėje nurodytais duomenimis.

VSD 2025 m. sausio 15 d. pateikė išvadą Nr. 18-584, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Viešųjų šaltinių duomenimis, „Naftan“ yra Baltarusijos Respublikos valstybinė naftos perdirbimo įmonė, kuriai nuo 2006 m. sankcijas taiko JAV, o nuo 2022 m. – ir ES bei Kanada dėl Aleksandro Lukašenkos režimo rėmimo. VSD vertinimu, pareiškėjo darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad asmuo, dirbdamas „Naftan“, turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi jis gali būti išnaudotas Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjui 2022 m. vasario 15 d. buvo išduota nacionalinė viza, o 2023 m. vasario 6 d. – leidimas laikinai gyventi, galiojęs iki 2025 m. vasario 6 d. Pareiškėjas Lietuvoje dirba nuo 2022 m. kovo 7 d. iki šiol. Darbo Lietuvoje laikotarpiu pareiškėjas Lietuvos valstybės sieną kirto 20 kartų, dažniausiai išvykdavo kelioms savaitėms ar ilgesniam laikotarpiui (pvz., 2023 m. rugsėjo 3 d. – 2023 m. spalio 3 d., 2024 m. birželio 16 d. – 2024 m. liepos 23 d.). Departamentas taip pat nustatė, kad nuo 2024 m. spalio 17 d. pareiškėjas yra išvykęs iš Lietuvos ir 2024 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais jam nemokėtas darbo užmokestis. Atsakovas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, informacijos nėra.

Migracijos departamentas, įvertinęs visas aplinkybes, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2025 m. sausio 29 d. priėmė Sprendimą1, kuriuo nuspręsta atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 2025 m. vasario 2 d. priėmė Sprendimą2, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760223160, galiojantį iki 2025 m. vasario 6 d., nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Taip pat Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalies, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir NAS taisyklės), 4, 6, 15 ir 20 punktais, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 5 ir 37 punktais, 2025 m. vasario 9 d. priėmė Sprendimą3, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Pareiškėjas su Sprendimais nesutinka ir prašo teismo juos panaikinti.

Įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu, t. y. nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. lapkričio 14 d.) 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba VSAT. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).

Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas 2013–2017 m. mokėsi Novopolotsko valstybinėje politechnikos kolegijoje, kur įgijo technologo specialybę ir gavo paskyrimą pagal specialybę dirbti įmonėje „Naftan“. Iš pradžių pareiškėjas nurodė, kad įmonėje „Naftan“ dirbo 2013–2022 m., vėliau patikslino, kad laikotarpis, kuriuo dirbo „Naftan“, buvo 2017–2022 m. Pareiškėjas nurodė, kokios buvo jo pareigos – „dirbau dyzelinio kuro hidrovalymo proceso įrenginio operatoriumi, buvau vyresniojo pamainos operatoriaus žinioje ir vykdžiau jo nurodymus. Į mano pareigas įėjo stebėti ir reguliuoti prietaisų rodmenis valdymo skydelyje: temperatūrą, slėgį, skysčio srautą iš siurblių ir skysčio lygį įrenginiuose, įrašyti rodmenis į darbo žurnalus, paimti mėginius analizei, paruošti remontui darbinę įrangą (vamzdynuose sumontuoti ir nuimti kamščius), uždaryti ir atidaryti uždarymo vožtuvus, išvalyti rezervuarus ir įrangą (kolonas, šilumokaičius, siurblius ir kt.) nuo naftos produktų likučių, užpildyti pamainos žurnalą ir registracijos žurnalą“. Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad darbinius santykius nutraukė pasibaigus darbo sutarčiai, kurios pratęsti nenorėjo, nes netenkino darbo sąlygos ir darbo užmokestis. Pareiškėjas Klausimyne pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, o legitimiai (teisėtai) Krymas priklauso Ukrainai.

Departamentas, atsižvelgdamas į VSD išvadą, vertino, kad pareiškėjas 2017–2022 m. dirbo Baltarusijos Respublikos valstybinėje naftos perdirbimo įmonėje „Naftan“, kuri veikia Baltarusijos režimui strategiškai svarbiame ekonomikos sektoriuje ir kuriai nuo 2006 m. sankcijas taiko JAV, o nuo 2022 m. – ir ES bei Kanada. Pareiškėjo darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Departamentas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas VSD pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, o jo atsakymai į kitus Klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija Klausimyno 10 ir 11 klausimų atsakymuose) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis buvusiais darbiniais santykiais, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad asmuo įmonėje „Naftan“ dirbo 2017–2022 m. ir darbo santykius nutraukė tik todėl, kad baigėsi sutarties galiojimo laikas, o jos nenorėjo pratęsti dėl asmeninių priežasčių. Tai rodo asmens lojalumą Baltarusijos režimui, o tai kelia papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus, ypač atsižvelgiant į tai, kad asmuo periodiškai vyksta į Baltarusijos Respubliką, kas reiškia, kad Baltarusijos režimas nelaiko jo nelojaliu. Be to, vertindamas asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, atsakovas nustatė, kad pareiškėjas Lietuvoje dirbo nuo 2022 m. iki 2024 m., dėl darbo pobūdžio dažnai išvykdavo iš Lietuvos, nepertraukiamai Lietuvoje negyveno ir negalėjo palaikyti pastovių ir ilgalaikių socialinių ryšių, taip pat periodiškai vyksta į Baltarusijos Respubliką (darbo Lietuvoje laikotarpiu sieną kirto 20 kartų), o asmens šeimos nariai Lietuvoje niekada negyveno ir negyvena.

Pažymėtina, kad Departamentas taip pat vadovavosi ir VSD išvada, kurioje konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD prašė tuo atveju, jeigu bus priimtas sprendimas užsieniečiui neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje ar jį panaikinti, įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui. VSD vertinimu, pareiškėjo keliama grėsmė pasireiškia tuo, jog jis 2017–2022 m. dirbo „Naftan“. Viešųjų šaltinių duomenimis, „Naftan“ yra Baltarusijos Respublikos valstybinė naftos perdirbimo įmonė, kuriai JAV nuo 2006 m. taiko sankcijas, o nuo 2022 m. sankcijas taiko ir ES bei Kanada dėl Aleksandro Lukašenkos režimo rėmimo. Pasak VSD, pareiškėjo darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad asmuo, dirbdamas „Naftan“, turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. VSD turimais duomenimis asmuo periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, asmeniui išdavus leidimą gyventi jis gali būti išnaudotas Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Taigi, Migracijos departamentas, gavęs VSD išvadą apie tai, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo atsisakyti pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kadangi būtent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Šiuo atveju Departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą1. Įvertinusi surinktų įrodymų turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo keliama grėsmė įvardijama būtent tuo atžvilgiu, jog 2017–2022 m. jis dirbo Baltarusijos Respublikos valstybinėje naftos perdirbimo įmonėje „Naftan“. Pareiškėjo teigimu, jis neužėmė aukštų pareigų, o atsakovas net ir nevertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo darbo vieta ar kaip atliekamos darbo funkcijos gali kelti pavojų valstybės saugumui. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas nevertino ir aplinkybės, kad pareiškėjui darbo vieta įmonėje „Naftan“ buvo paskirta mokymo įstaigos. Teisėjų kolegija dėl šių argumentų pažymi, kad pareiškėjas tik prieš kelerius metus, t. y. 2022 m., nutraukė darbo santykius su įmone „Naftan“, tačiau pabrėžtina, jog tai padarė ne pats savanoriškai, o dėl darbo sutarties pasibaigimo. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1211-552/2024; 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2527-1047/2024; 2025 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1301-968/2025; ir kt.). Tuo pačiu pažymėtina, kad grėsmių valstybės saugumui pašalinimas tokiomis priemonėmis, kaip pavyzdžiui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui neišdavimas / panaikinimas, yra prevencinį elementą turinti priemonė bei siekiamo tikslo aspektu yra proporcinga (žr. pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023). Taigi, šiuo atveju nėra svarbu, kokias pareigas pareiškėjas užėmė. Nepaisant to, jog pareiškėjas jau kelerius metus nebedirba „Naftan“, jo keliama grėsmė valstybės saugumui VSD ir Migracijos departamento vertinama sprendžiant atsižvelgus į visas faktines aplinkybes, be kita ko, ir pasikeitusį geopolitinį kontekstą. Dėl to nėra pagrindo abejoti, jog pareiškėjo darbas Baltarusijos valstybinėje įmonėje „Naftan“ šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste gali aktualizuotis, Baltarusijos žvalgybos bei saugumo institucijoms potencialiai siekiant verbuoti tokiose įmonėse dirbusius asmenis. VSD pateikė bylai reikšmingą savo vertinimą, atsižvelgdamas į viešai prieinamus duomenis, jog „Naftan“ yra Baltarusijos Respublikos valstybinė naftos perdirbimo įmonė, kuriai JAV nuo 2006 m. taiko sankcijas, o nuo 2022 m. sankcijas taiko ir ES bei Kanada dėl Aleksandro Lukašenkos režimo rėmimo. Taigi, šios aplinkybės neabejotinai suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Tai reiškia, jog atitinkamos institucijos, tikėtina, disponuoja asmenine informacija apie pareiškėją, jo kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis, todėl šios aplinkybės patvirtina potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad liko neįvertinti jo politiniai įsitikinimai, t. y. Klausimyno atsakymai. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimo, kad pareiškėjo laikinas gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, nekeičia ir tai, jog jis, atsakydamas į Klausimyno klausimus, nurodė nepritariantis Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje, o Krymas legitimiai (teisėtai) priklauso Ukrainai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui, buvo padaryta ne jo politinių pažiūrų pagrindu, o atsižvelgus į pareiškėjo darbo laikotarpį 2017–2022 m., kai jis dirbo Baltarusijos valstybinėje naftos perdirbimo įmonėje „Naftan“.

Pažymėtina, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Departamentas vadovavosi ne vien VSD išvada, tačiau atliko ir savarankišką tyrimą visų turimų duomenų visumoje. Departamento atliktą vertinimą ir padarytą išvadą sustiprina ir kitos nustatytos aplinkybės, t. y. buvo įvertinti ir pareiškėjo socialiniai, šeiminiai bei ekonominiai santykiai. Nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvoje dirbo nuo 2022 m. iki 2024 m., dėl darbo pobūdžio dažnai išvykdavo iš Lietuvos, nepertraukiamai Lietuvoje negyveno ir negalėjo palaikyti pastovių ir ilgalaikių socialinių ryšių. Be to, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusijos Respubliką, darbo Lietuvoje laikotarpiu sieną kirto 20 kartų, pareiškėjas dažniausiai išvykdavo kelioms savaitėms ar ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, 2023 m. rugsėjo 3 d. – 2023 m. spalio 3 d., 2024 m. birželio 16 d. – 2024 m. liepos 23 d. Bylos duomenimis, pareiškėjas nuo 2024 m. spalio 17 d. yra išvykęs iš Lietuvos ir 2024 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais jam nemokėtas darbo užmokestis. Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėjo šeimos nariai Lietuvoje niekada negyveno ir negyvena. Todėl, visa tai vertinant kartu su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, o jo interesas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien tuo faktu, kad Lietuvoje jis dirba ar siekia dirbti. Svarbi bylai aplinkybė ir ta, kad pareiškėjas, turėdamas teisę gyventi ir užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje suteikiančius dokumentus, periodiškai vyksta į Baltarusiją, kas suponuoja išvadą, jog jis nėra nutraukęs ryšių su savo kilmės valstybe. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde nurodė nepalaikantis ir Baltarusijos Respublikos vykdomos politikos, tačiau byloje nėra duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Priešingai, byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu periodiškai gana dažnai grįždavo į Baltarusiją, o šios aplinkybės patvirtina, kad, nepaisant deklaruojamo nepritarimo Baltarusijos valdžiai, pareiškėjui saugu grįžti į Baltarusijos Respubliką. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo dažnas vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių, kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti su juo kontaktus.

Nors pareiškėjas akcentuoja, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas jam nepalankius Sprendimus, nesikreipė į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų ar charakteristikos, tačiau teismas pažymi, kad atsakovas nėra Įstatymo įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimus pareiškėjo atžvilgiu gauti papildomus pareiškėjo paaiškinimus, todėl šie argumentai atmestini.

Taip pat pabrėžtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjui nacionalinės vizos bei leidimas gyventi anksčiau buvo išduoti teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam, nustačius jo galimai keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nebus panaikintas leidimas laikinai gyventi UTPĮ įtvirtintais pagrindais. Šios aplinkybės savaime nėra laikytinos labiau reikšmingomis nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl jos nėra pakankamos konstatuoti ir Sprendimų neproporcingumą. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Todėl konstatuotina, kad šiuo atveju Departamentas pagrįstai įvertino, jog pareiškėjo interesas gyventi Lietuvoje negali nusverti valstybės saugumo intereso.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nurodo pavienes faktines aplinkybes, kurios nepaneigia jo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui buvo vertinama atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, be kita ko, ir pasikeitusį geopolitinį kontekstą. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas įvertino, jog pareiškėją su Baltarusijos režimui palankia valstybine naftos perdirbimo įmone „Naftan“ siejo ilgalaikiai darbo santykiai, kuriuos pareiškėjas nutraukė tik 2022 m. ne savo noru. Sprendimai grindžiami ne tik VSD išvadoje pateiktos informacijos, susijusios su pareiškėjo darbu minėtoje įmonėje, vertinimu valstybės saugumo aspektu, tačiau iš šių Sprendimų turinio matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika). Aplinkybės, susijusios su pareiškėjo atsakymais į Klausimyno klausimus (asmeninė pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje ar dėl Krymo), nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui, todėl jo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas, remdamasis VSD surinkta medžiaga, tinkamai įvertino byloje nustatytus pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, todėl pagrįstai sprendė, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo padarytos išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui paneigimui.

Dėl pareiškėjo nurodomų argumentų, kad tokiais sprendimais jam užkertamas kelias dirbti Lietuvoje veikiančioje įmonėje, teisėjų kolegija pažymi, kad grėsmė nacionaliniam saugumui ir pareiškėjui taikytos priemonės, kuriomis siekiama tokias grėsmes eliminuoti, neabejotinai turi prioritetinės apsaugos reikšmę lyginant su teisėmis į darbą, verslą ir pan. Kitaip tariant, nacionalinis ir visuomenės saugumas yra pagrindinė, esminę reikšmę turinti ir visiems visuomenės nariams svarbi vertybė, kuri, lyginant su galimais asmens interesų suvaržymais, yra svarbesnė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo taikomos priemonės prieš pareiškėją proporcingumo principo nepažeidžia.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo / panaikinimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė laikinai gyventi Lietuvoje, remiantis Įstatymu, yra ribojama dėl būtinumo apsaugoti visai visuomenei svarbų interesą – valstybės saugumą. Pareiškėjui tiek atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tiek išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimas laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumą ir Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime nurodyta, kad asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymėtina, kad vien faktas, jog pareiškėjas jau nebedirba Baltarusijos režimui palankioje įmonėje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, kurie nebuvo niekaip paneigti. Taigi, pareiškėjo situacija atsakovo vertinta individualizuotai, įvertinus visas bylos reikšmingas faktines aplinkybes, be kita ko, susijusias su pareiškėjo ryšiais su Lietuvos Respublika, ir padaryta pagrįsta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad Migracijos departamento priimti Sprendimas1 ir Sprendimas2 yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra jokio pagrindo. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su Migracijos departamento Sprendimu3, kuriuo nuspręsta uždrausti jam 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos atvykti į Lietuvos Respubliką.

Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse įtvirtinta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Kaip matyti, Migracijos departamentas Sprendimą3 priėmė įvertinęs tai, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, taip pat atsižvelgęs į Kriterijų vertinimo tvarkos 5 ir 37 punktus, NAS taisyklių 4, 6, 15 ir 20 punktus. Departamentas pareiškėjui nustatė 60 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, kurį vertino kaip proporcingą. Nagrinėjamoje byloje teismui konstatavus, kad Departamento išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra teisėta ir pagrįsta, vertinant sprendimo dėl uždraudimo atvykti teisėtumą pirmiau nurodyti argumentai nekartojami.

Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (38.1 papunktis); 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (38.2 papunktis); 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui (38.3 papunktis).

Nagrinėjamu atveju faktinis pagrindas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką buvo jo keliama grėsmė valstybės saugumui, todėl Departamentas, nustatydamas 60 mėnesių (5 metų) draudimo atvykti laikotarpį, Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė, nes, kaip minėta, tokiu atveju gali būti nustatytas ir ilgesnis nei 5 metų draudimo laikotarpis. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju VSD siūlė uždrausti pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atžvilgiu Sprendime3 taikytas ribojimas atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus yra proporcingas ir pagal byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes pareiškėjo teisių nevaržo labiau nei tai buvo būtina. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Sprendimas3 taip pat yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.

Įvertinusi visas aplinkybes ir Sprendimų turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jie atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, juose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Departamentas, priimdamas Sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus, todėl jų naikinti skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Netenkinus skundo reikalavimų, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. P. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jolita RasiukevičienėVita ValeckaitėIndrė Žvaigždinienė