Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1422-930/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-12-20
Bylos Nr.: e2-1422-930/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-21957-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ramunė Makelienė
Ieškovas: B. S.
Atsakovas: M. S.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Artūras Jucevičius, Viktorija Čivilytė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1422-930/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21957-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė,sekretoriaujant Karolinai Petniūnienei,

dalyvaujant ieškovei B. S. ir jos atstovei advokatei Viktorijai Čivilytei, atsakovui M. S., jo atstovui advokatui Artūrui Jucevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovui M. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių teisinių pasekmių, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo ji prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei turimą pavardę, priteisti iš atsakovo 5000 Eur dydžio neturtinę žalą, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą po 297 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo iki vaiko pilnametystės: 21 360,18 Eur dydžio vienkartine išmoka ir po 147,63 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, pavedant ieškovei naudotis šiomis lėšomis uzufrukto teise, priteisti iš atsakovo 7020 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir padalinti santuokoje įgytą turtą.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su atsakovu sudarė santuoką. 2019 m. vasario mėn. atsakovas pradėjo smurtauti, žeminti ieškovę ir ją įžeidinėti. Pirmą kartą trenkė ieškovei per veidą, vėliau yra kišęs ieškovės galvą į klozetą, smūgiavęs į pilvą, nosį, veidą. Po smurto sekdavo prievartiniai lytiniai santykiai. Atsakovas bandė įteigti, kad žmona turi besąlygiškai paklusti vyrui, kad dėl smurto ji kalta pati. Atsakovas ne kartą bandė panaudoti smurtą ir prieš ieškovės sūnų iš ankstesnės santuokos. Ieškovė tai kentėjo, nes norėjo išsaugoti šeimą. 2020-03-01 ir 2020-03-26 atsakovas vėl smurtavo ieškovės atžvilgiu – mušė, spardė, įžeidinėjo mažamečio vaiko akivaizdoje. Dėl smurto artimoje aplinkoje atsakovui iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-1812-369/2020. Dėl įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, jog santuoka nutraukiama dėl sutuoktinio, panaudojusio smurtą kito sutuoktinio atžvilgiu, kaltės, šalių santuoka turėtų būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Ieškovė patyrė tiek fizinį skausmą, tiek emocinių, psichologinių, dvasinių išgyvenimų, yra nusivylusi, kad atsakovas savo elgesiu sugriovė šeimą ir jos lūkesčius gyventi laimingoje šeimoje. Tokiu būdu ieškovė patyrė neturtinę 5000 Eur žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo. Iki santuokos sudarymo, 2011 m. balandžio 26 d. ieškovė už 150 000 Lt nusipirko sodo sklypą su namu, esančius (duomenys neskelbtini). Sodo namo pirkimui 2011 m. balandžio 15 d. paimta 140 000 Lt paskola iš UAB “Echo Stamp”. Atsakovas įkalbėjo ieškovę, kad ši perleistų jam ½ dalį minėto turto. Praėjus 1 mėnesiui po turto įsigijimo bei likus 1 mėnesiui iki santuokos sudarymo, šalys sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė neva pardavė atsakovui ½ dalį įsigyto turto už beveik 4 kartus už mažesnę sumą - 20 000 Lt. Atsakovas ieškovei šios sumos nesumokėjo. Atsakovas 2011-05-19 d. už 36 000 Lt pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį V(duomenys neskelbtini). Šios lėšos buvo panaudotos namo įrengimui. Ieškovės tėvai stogo pakeitimui davė 10 000 Eur. 2011-07-29 ieškovė už 137 000 Lt pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš šių asmeninių lėšų grąžino paskolą, panaudotą šalių turtui įsigyti. Iš viso namo įsigijimui ir įrengimui buvo išleista 220 528 Lt (63 869,32 Eur), iš kurių ieškovės asmeninės lėšos sudarė 181 528 Lt (52 574,12 Eur) arba 82,32 proc. turto vertės, o atsakovo - 36 000 Lt (10 426,32 Eur) arba 16,32 proc. turto vertės ir 3000 Lt (868,86 Eur) bendros lėšos arba 1,36 proc. turto vertės. Ieškovė asmeninėmis lėšomis padengė 4/5 dalis turto vertės, atsakovo indėlis nesiekia 1/5 dalies turto vertės. 2018-02-09 šalys sodo sklypą su namu, esančius (duomenys neskelbtini) pardavė už 89 000 Eur. Pagal investuotas į pradinį namą asmenines lėšas, ieškovei iš šios sumos priklausytų 73 264,80 Eur, atsakovui - 14 523,80 Eur ir 1 210,40 Eur bendrų lėšų. 2018-03-22 už 95 500 Eur šalys nusipirko dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 5 094 Eur vertės, 3616/37010 dalis automobilių saugyklos, 7 806,9 Eur vertės, ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), 93 900 Eur vertės. Pardavus turėtą turtą ir perkant naują, trūko 6 500 Eur, lėšų sandorių forminimui ir teisinei registracijai, trūkstamus pinigus ieškovei davė tėvai. Pagal pinigų kilmę, ieškovės asmeninėmis lėšomis už įgyjamą turtą buvo padengta 80370 Eur (73 264,80 + 6500 + 605,20) arba 84,16 procentų įgyjamo turto vertės, o atsakovo asmeninėmis lėšomis - 15 129 Eur (14523,80 + 605,2) arba 15,84 proc. įgyjamo turto vertės. Ieškovės panaudotomis asmeninėmis ir jos tėvų dovanotomis lėšomis, nepilnamečio vaiko interesais, jo gyvenamąją vietą nustatant su motina, ir santuokos nutraukimu dėl atsakovo kaltės ieškovė motyvuoja prašymą nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Šalių nepilnamečio vaiko, kuriam yra 6 metai, ryšys su motina ir ieškovės pilnamečiu sūnumi iš pirmos santuokos yra labai artimas, tuo tarpu su tėvu – prastas. Atsakovas aiškindavo, jog vaikas nepanašus į jį, todėl nėra jo sūnus, 2020 m. gegužės mėnesį kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo, itin mažai bendrauja su vaiku, nepraleidžia su juo atostogų. Tik nuo 2020 liepos mėnesio, žinodamas, kad yra ruošiamas ieškinys teismui, atsakovas pradėjo daugiau bendrauti su vaiku. Šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, kadangi vaikas negali augti traumuojančioje aplinkoje kartu su neadekvačiai besielgiančiu tėvu. Ieškovė neprieštarauja, kad vaikas bendrautų su tėvu. Nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikia skirti 594 Eur. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi, todėl prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis - po 297 Eur per mėnesį. Santuokos metu atsakovas dirbo epizodiškai, vengė prisidėti prie vaiko išlaikymo. Iki vaiko pilnametystės liko 143 mėnesiai, per kuriuos atsakovas turės sumokėti vaikui 42 471 Eur išlaikymo (297 Eur x 143 mėn.). Sprendžiant turto dalijimo klausimą, ieškovė prašo atsakovui priteisti 1/5 dydžio turto vertės piniginę kompensaciją – 21 360,18 Eur. Tuo atveju, jei vaikui dalis išlaikymo būtų priteista vienkartine išmoka, dalis - periodinėmis, būtų užtikrinta, kad vaikas bus pilnai išlaikomas ir turės gyvenamąjį būstą, prie kurio yra pripratęs, o atsakovui būtų lengviau teikti mažesnio dydžio išlaikymą. Ieškovė taip pat neprieštarauja, kad vaikui išlaikymas būtų priteistas turtu - atsakovui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi. Atsakovas išlaikymą vaikui po 180 Eur per mėnesį pradėjo teikti tik iškėlus baudžiamąją bylą, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėnesius, kuris sudaro 7 020 Eur (atimant atsakovo sumokėtus 720 Eur).

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokos metu įgytą turtą natūra lygiomis dalimis, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą, mokamą po 250 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, atmesti ieškovės ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, ieškinį dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo tenkinti, priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas sutinka su ieškinio reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir ieškovės siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos. Atsakovas neginčija aplinkybės, jog smurtavo prieš ieškovę 2020-03-26. Tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad atsakovas prieš ją smurtavo daugiau kartų, kad ją prievartavo. Tai nėra patvirtinta į bylą pateiktais įrodymais. Ieškovė buvo nukritusi nuo laiptų, dėl ko jos veide buvo kraujosruvų. Po nusikalstamos veikos padarymo atsakovas lankė programą skirtą tėvams, auginantiems vaikus, kuri apima šeimos supratimą jos išsaugojimą ir pozityvios tėvystės lavinimą. Atsakovas nenaudojo prieš ieškovę ar mažametį sūnų psichologinio smurto. Tarp šalių kildavo ginčų, kaip ir dažnoje šeimoje. Ieškovė grįždavo paryčiais iš darbo renginių, o atsakovą į įmonės šventes kategoriškai atsisakydavo vestis. Atsakovas neketino smurtauti prieš ieškovės sūnų iš pirmos santuokos. Jis paskutinius 5 metus gyvena atskirai, yra aukštas ir sveikas, todėl atsakovas net neturėtų galimybės panaudoti prieš jį smurtą. Ieškovė atsakovui minėjo apie norą skirtis dar 2017 m., kai jai atsibodo, kad atsakovas neva labai ilgai remontuoja namą. Šalių santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abu prarado vienas kitam pagarbą, ėmė ginčytis ir pyktis. Ieškovė baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl reikalavimas dėl 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo neturėtų būti tenkinamas. Atsakovas turi galimybes mokėti nepilnamečiam vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą, todėl vaiko interesai būtų patenkinti ir nenukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Atsakovas nesutinka, kad turtas didžiąja dalimi įgytas už ieškovės asmenines ir jos tėvų dovanotas lėšas. Nors šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), tačiau šalys iki tol gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Sodo namas (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas iš dalies skolintomis lėšomis, vėliau ieškovė pardavė ½ dalį namo atsakovui, kadangi šalys ketino sukurti šeimą ir gyventi name, siekė, kad jis priklausytų šalims. Atsakovas sumokėjo ieškovei 20000 Lt ir papildomai įsipareigojo savo lėšomis įrengti gyvenamąjį namą. Per kelis metus atsakovas iš savo uždarbio, iki santuokos turėtų santaupų ir savo jėgomis, dirbdamas vienas (tik retkarčiais jam padėdavo draugas) pakeitė netinkamo gyventi sodo namelio stogą, elektros instaliaciją, nuotekų šalinimo tinklus, grindis, apšiltino jį iš išorės, pakeitė šildymo sistemą, atliko sienų ir lubų apdailą. Tokių darbų kaina sudarytų apie 30 000 Eur. Ieškovė prie darbų neprisidėjo nei darbu, nei finansiškai. Atsakovui nėra žinoma aplinkybė, jog ieškovės tėvas jai būtų padovanojęs 10 000 Eur stogo pakeitimui, tačiau jis pripažįsta, jog ieškovės tėvas jiems padovanojo 1000 Eur, kuriuos ieškovė panaudojo savo asmeninėms reikmėms. Visas namo remontas buvo atliktas iš atsakovo iki santuokos sukauptų santaupų ir pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Šalių namui skirtos lėšos buvo iš esmės vienodos (atsakovas davė 20 000 Lt ieškovei pirkimo metu ir investavo lėšas, gautas pardavus butą, lygias 36 000 Lt, atliko iš esmės visus darbus, kad namas būtų tinkamas šeimos gyvenimui bei papildomai skyrė ne mažiau kaip 10 000 Lt, įgytų iki santuokos, statybinėms medžiagoms). Atsakovo indėlis tiek darbu, tiek lėšomis yra apie 70 000 Lt ir laikytinas lygiu indėliu į sukurtą turtą. Pardavus gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) už 89 000 Eur, šalys už 95 500 Eur įsigijo 9887/1180000 dalis žemės sklypo, 3616/37010 dalis patalpos - automobilių saugyklos ir butą (duomenys neskelbtini). Šalims pritrūko 6500 Eur, tačiau tokias lėšas turėjo patys, niekas jų neskolino ir nedovanojo. Butas nebuvo tinkamas gyventi, kadangi buvo su daline apdaila, visus darbus (sienų glaistymas ir dažymas, įtempiamų lubų įrengimas, buto grindų dangos (plytelių, laminato, parketo) įrengimas, balkono plytelių perklojimas (nors šiuos darbus atliko statytojas, tačiau nekokybiškai), vonios kambario įrengimas (grindų šildymas, sienų ir grindų plytelės, vonios praustuvės, potinkinio klozeto, vonios pastatymas), elektros instaliacija, pertvaros padarymas, skalbyklės-džiovyklės nupirkimas ir pajungimas) jame atliko atsakovas. Tokiu būdu šalys sutaupė ne mažiau 10 000 – 12 000 Eur. Darbus atsakovas atlikinėjo apie 1,5 metų, nes tuo pačiu metu dirbo, gaudavo darbo užmokestį. Šalių susitarimas buvo toks, kad ieškovė bus atsakinga už pajamas šeimai, o atsakovas įrenginės butą. Nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ieškovės dalis turte yra didesnė ir nukrypti nuo lygių dalių principo. Butas buvo įrengtas prabangiai, todėl jo vertė šiuo metu yra ne mažesnė nei 140 000 Eur. Nesąžininga jį vertinti įsigijimo kaina. Butas yra dalus, jame yra 3 kambariai, kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi, atsakovas neturi, todėl butas ir kitas nekilnojamas turtas dalintinas lygiomis dalimis. Komunaliniai mokesčiai visam butui sudaro vasarą apie 70 Eur per mėnesį, o žiemą – 130 Eur mėnesį, t. y. vidutiniškai 100 Eur per mėnesį, tačiau teismui priteisus butą natūra po ½ dalį, abi šalys mokės lygiomis dalimis po 50 Eur ir vaikui jų mokėti nereikės. Transporto išlaidos vaikui mažintinos iki 15 Eur per mėnesį, kadangi vaiko seneliai gyvena už 10 km, kiti išvažiavimai būna kartą per mėnesį, visi renginiai vyksta darželyje. Darželio mokestis yra 60 Eur per mėnesį. 70 Eur per mėnesį suma atostogoms yra neprotingo dydžio, bendra atostogų kaina sudaro 500 Eur per metus - 41 Eur per mėnesį. Ieškovė gauna 60 Eur išmoką vaikui. Todėl vaiko poreikiai turėtų būti mažinami iki 420 Eur per mėnesį, iš atsakovo priteisiant 210 Eur. Tačiau atsakovas sutinka mokėti vaiko išlaikymui po 250 Eur per mėnesį. Pati ieškovė Tarnybos atstovams nurodė (2020-08-31 raštas), jog pageidauja gauti iš atsakovo 250 Eur dydžio vaiko išlaikymą. Atsakovas nesutinka, jog dalis vaiko išlaikymo būtų priteista turtu, kadangi vaikui svarbiausia gauti jo išlaikymui skirtas lėšas pinigais, galimybę mokėti po 250 Eur per mėnesį išlaikymą atsakovas turi, nes jo darbo užmokestis sudaro apie 800 Eur per mėnesį. Nuo 2020 m. kovo iki rugsėjo mėnesio atsakovas vaiko išlaikymui mokėjo po 250 Eur per mėnesį. Nesutinka, jog nemokėjo vaikui išlaikymo 3 metus. Šalys visą laiką gyveno kartu, tiek ieškovė, tiek atsakovas pirkdavo vaikui drabužius. Kadangi neplanavo nutraukti santuoką, atsakovas čekių neišsaugojo.

5. Institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog šeima Tarnybai žinoma dėl tėvų tarpusavio konfliktinių santykių. Šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Ieškovė su nepilnamečiu ir pilnamečiu sūnumis gyvena 3 kambarių jai ir atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame sudarytos tinkamos sąlygos vaikui. Atsakovas nuomojasi vieną kambarį trijų kambarių bute. Pokalbio metu nepilnametis I. S. Tarnybos atstovei nurodė, jog su mama sutaria normaliai, ji juo rūpinasi, maitina, nuveža ir parveža iš darželio, tėtis juo rūpinasi truputį, tačiau kaip, vaikas negalėjo pasakyti. Berniukas nurodė, jog pasiilgsta tėčio, tėtį apibūdino kaip normalų, būdamas su juo vaikas jaučiasi ramus. Vaikas teigė, kad jam nemalonu prisiminti tarp tėvų įvykusį konfliktą, prisimena, kad tuo metu jam buvo nesmagu. Vaikas norėtų, kad tėtis gyventų kartu, tačiau jis gali įsivaizduoti, kad gyvena vien su mama ir jam tai yra normalu. Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti nepilnamečio I. S. gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Ieškovės prašymai dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo vaikui priteisimo pareikšti vaiko interesais, o prašoma nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarka atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

6. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad šalių šeimoje buvo atsakovo diktatūra, atsakovo vertinimu žmona yra vergė. Ieškovė iš atsakovo santuokos metu nesulaukė pagalbos, nors ieškovė dėl jo atsisakė mėsos, alkoholio, tačiau jis to nevertino. Dėl atsakovo jos atžvilgiu naudoto smurto vaikšto pas psichologą. Atsakovas rašinėjo įvairaus pobūdžio SMS jos bendradarbiams, mediacijos metu šmeižė ieškovę, atsisakinėjo vaiko, sužlugdė ieškovės tikėjimą šeima, galimybe ją turėti, todėl iš atsakovo jos naudai turėtų būti priteista neturtinė žala. Ieškovė ėmė paskolą namui, kuri yra grąžinta ieškovės ir jos tėvų lėšomis, atsakovas neprisidėjo. Atsakovas vertė ją eiti pas notarą ir parduoti dalį namo, nors jokių pinigų iš atsakovo už jam parduotą turto dalį negavo. Namą remontavo statybininkai su atsakovo priežiūra, kartais atsakovas. Namo remontas vyko nuo 2011 m. iki 2017 m., tačiau nebuvo baigtas. Pakeistas stogas, namas apšiltintas, sutvarkyta virtuvė, miegamasis, plytelėmis išklotas koridorius, terasa. Stogą dėjo ir namą šiltino statybininkai, atsakovas klojo plyteles, šlifavo laiptus, parketą miegamajame, tvarkė virtuvėje sienas, lubas, įrengė židinį. Ieškovės tėvai namo stogui davė 30 000 Lt. Per vestuves gauti pinigai panaudoti židiniui įrengti ir 5000-6000 Lt -pradiniams remonto darbams. Namui buvo panaudota 10 000 Lt atsakovo santaupų. Atsakovo parduoto buto pinigai galėjo būti panaudoti namo įrengimui, apdailai. Darbai kartu su medžiagomis kainavo 50 000-60 000 Lt. Pardavus namą, šalys gavo 89 000 Eur, butą nusipirko už 95 500 Eur. 6500 Eur buvo padengti iš santaupų ir ieškovės tėvų pinigų (3000 Eur - iš tėvų, 3500 Eur - iš santaupų). 7000 Eur šalys skolinosi remontui iš fizinio asmens (paskola grąžinta). Ieškovės tėvai taip pat davė 2000 Eur sienoms tvarkyti, nupirko kaitlentę ir orkaitę. Baldams šalys skolinosi 7000 Eur. Kol atsakovas pusę metų klojo plyteles ir grindis, ieškovė jį išlaikė. Dalinant šalims bendrai priklausantį nekilnojamąjį turtą ieškovė galėtų išmokėti atsakovui kompensaciją iki 25 000 Eur. Ieškovė bijotų gyventi su atsakovu, todėl turto padalijimas natūra negalimas. Atsakovas su vaiku neatostogauja, ieškovė viena turi rūpintis vaiko laisvalaikiu. Atsakovas nemoka net padaryti valgyti. Išlaikymo vaikui dydį ieškovė sutiktų pamažinti. Nuo 2020 m. vasaros atsakovas pradėjo mokėti vaikui išlaikymą po 280 Eur per mėnesį. Šiuo metu vaiko išlaikymui moka po 250 Eur per mėnesį. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas išlaikymą vaikui teikia, tačiau dėl savo nestabilaus darbo gali prarasti pajamas. Ieškovė dirba projektų vadove, jos gaunamas atlyginimas sudaro 1000 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius, papildomi priedai priklauso nuo rezultatų. Būdavo, kad metų pabaigoje ieškovės atlyginimas siekdavo 2000 Eur ir daugiau. Gauna 70 Eur dydžio vaiko išmoką. Moka 25 Eur dydžio vaiko kaupiamąjį gyvybės draudimą. Vaiko drabužiams reikia 100 Eur per mėnesį. Kalėdiniams vaiko žaislams - 40 Eur. Vaikas pradės lankyti 1-ą klasę, todėl reikės rašomosios kėdės, stalo, kompiuterio.

Šalies argumentai

7. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad atsakovo smurtiniai veiksmai ieškovės atžvilgiu pasireiškė ne kartą, juos matė ir nepilnametis šalių vaikas, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai. Baudžiamojoje byloje neturtinė žala ieškovei buvo priteista už atsakovo jos atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką, o dabar prašoma priteisti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo. Šalių vaikas gyvena su ieškove, todėl jo gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina. Yra nusistovėjusi atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Išlaikymas iš šalių priteistinas lygiomis dalimis po 297 Eur iš kiekvieno tėvo. Nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas po 215 Eur už 36 mėnesius, kadangi atsakovas ilgai niekur nedirbo ir neprisidėdavo prie vaiko išlaikymo. Aplinkybė, jog atsakovas įrenginėjo namą, butą, vertintina dalinant šalių bendrą turtą, o ne priteisiant išlaikymą. Atsakovas pradėjo teikti vaikui išlaikymą tik iškėlus bylą teisme.

Atsiliepimas

8. Atsakovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog šalims nusprendus kurti šeimą, atsakovas pardavė savo butą, šalys paėmė beprocentę paskolą namui. Ieškovė pati pasiūlė atsakovui nupirkti iš jos ½ dalį namo už nurodytą sumą, kadangi buvo susitarimas, jog namą renovuos atsakovas. Šalys nusprendė, jog namą remontuos atsakovas, o ieškovė dirbs. Jei būtų dirbęs kitą darbą, nebūtų turėjęs laiko namo renovacijai. Atsakovas dirbdavo vakarais. Draugas padėjo atsakovui dengti stogą ir tvarkyti išorės apdailą, o visą likusį remontą atliko pats atsakovas. Atsakovas yra stogdengys, dirbantis ne vieną dešimtmetį, todėl visos statybos sritys jam yra pažįstamos. Draugui už pagalbą nemokėjo. Namo remontui naudojo savo asmenines lėšas (30 000 Lt santaupas, sukauptas iki santuokos ir santaupas, sukauptas santuokos metu). Yra vykdęs individualią veiklą, per trumpą laiko tarpą galėdavo uždirbti daug pinigų, po 600 Eur per dieną. Ieškovės tėvai remontui lėšų nedavė. 1000 Eur vestuvine dovana atsakovas nesinaudojo, ieškovė ją panaudojo paltui nusipirkti ir SPA paslaugoms. Atsakovo atlikti darbai būtų kainavę apie 30 000 Eur (134 kv. m. naudingo ploto namas, 1 kv. m. renovacija - 220 Eur), iš jų 10 000 Eur - medžiagos. Namas buvo parduotas užbaigtas, labai kokybiškai įrengtas. Įsigytas butas buvo neįrengtas, nebuvo elektros, vandens, namas, kuriame yra butas, dar nebuvo priduotas. Atsakovas negyveno ieškovės sąskaita, nesėdėjo be darbo, dirbo be išeiginių. Buto remonto darbai kainavo 170 Eur už 1 m², iš viso virš 10 000 Eur. Čekiai, kuriais galima būtų tai įrodyti, dingo. Buto remontas baigtas 2018 m. vasarą, buvo likę sudėti grindjuostes. Baigęs buto remontą, pradėjo dirbti. Šalių bendras turtas nutraukiant santuoką turėtų būti dalinamas po ½ dalį. Atsakovas nuomojasi kambarį, kito turto neturi. Gaunamas atlyginimas sudaro apie 900 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius (600 Eur bazinis dydis ir priedai). Turi dar vieną išlaikytinį – 16 m. sūnų, kuriam išlaikyti moka po 120-130 Eur per mėnesį. Šalių vaiko išlaikymui užtenka 250 Eur per mėnesį. Išlaikymo įsiskolinimo nėra. Ieškovės nurodytu išlaikymo įsiskolinimo metu pirko vaikui maistą, drabužius, teikė ne mažesnį nei 180 Eur dydžio per mėnesį išlaikymą. Pagrindo priteisti ieškovei neturtinę žalą nėra. Šeimoje buvo ginčų, ieškovei trūko kantrybė dėl gyvenimo remonto sąlygomis. Abejonių dėl vaiko tėvystės atsakovas neturėjo, tačiau pati ieškovė atsakovui teigė, jog jis nėra vaiko tėvas. Todėl atsakovas nusprendė atlikti DNR tyrimą. Su vaiku sutaria puikiai.

9. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad, baudžiamojoje byloje esant priimtam nuosprendžiui, neginčija, jog atsakovas smurtavo prieš ieškovę. Tačiau atsakovas pripažino savo kaltę, gailėjosi, taikytas laidavimas yra pasibaigęs, atsakovas charakterizuojamas teigiamai. Atsakovas neigia, kad smurtavo daugiau nei vieną kartą. Tik ieškovės motina liudijo apie kelis smurto atvejus, tačiau ji su šalimis kartu negyveno, nematė smurto. Liudytoja R. J. nurodė, jog šalių šeima buvo ideali, rūpinosi vaiku. Nėra įrodymų, kad atsakovas vartojo smurtą vaiko akivaizdoje, kad būtų smurtavęs prieš ieškovės vaiką iš pirmosios santuokos. Vienkartinis smurto faktas negali būti priežastimi nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Ieškovė buvo nepatenkinta dėl namuose ilgai atliekamo remonto darbų. Šalių santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės neigiami pojūčiai ilgai nesitęsė, teismas priteisė ieškovės naudai 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Už atsakovo nusikalstamą veiką, pergyvenimus, skausmą, ieškovei jau yra atlyginta. Namo dalis atsakovui parduota sudarant notarinės formos sutartį, kurioje nurodyta, kad pinigai buvo sumokėti. Sutartis nenuginčyta ir neginčijama. Už namo dalį ieškovei sumokėta tik 20 000 Lt, nes šalys susitarė, kad panaši suma bus investuota į namo renovaciją. Tai, kad atsakovas investavo į butą 36000 Lt, gautų pardavus jo butą, ieškovė pripažino. Ji taip pat įdėjo dar 10000 Lt, įgytų iki santuokos. Iš viso atsakovas į namą investavo 66 000 Lt, kas prilygsta ½ jo vertės, be to, atliko remonto darbus. Byloje nėra duomenų, jog ieškovės tėvai dovanojo ieškovei lėšų namui. Nėra duomenų, jog remonto darbus bute atliko kas nors kitas, o ne atsakovas. Liudytoja R. J. matė tik atsakovą įrenginėjant butą. Išlaikymo įsiskolinimo nebuvimo įrodinėjimas atsakovui yra apsunkintas, kadangi dalis įrodymų yra šalių bute, kuriame atsakovas negyvena.

10. Teismo posėdžio metu liudytoja Z. K. (ieškovės motina) paaiškino, kad ieškovei įsigijus namą, atsakovas nutempė ją pas notarą pasirašyti, kad namas būtų bendra jų nuosavybė. Buvo sutvarkytos, apšiltintos namo sienos. Namą apšildė darbininkai, kaimynas, su kuriuo dirbo atsakovas. Draugas viską išdažė. Atsakovas pastatė prieangį, tvarkė, remontavo, įrenginėjo kambarius, klijavo tapetus. 2012 metais reikėjo keisti stogą, todėl ieškovės tėvai padovanojo 30 000 Lt. Stogą pakėlė darbuotojai, dengė trise, kartu su atsakovu. Vėliau šalys nusprendė nusipirkti butą, tačiau pritrūko 6000 Eur, kuriuos liudytoja paskolino abiem sutuoktiniams. Liudytoja iš viso į šalių turtą įdėjo apie 25 000 Eur. Ieškovė pasiėmė 7000 Eur paskolą. Atsakovas neprisidėjo. Bute atsakovas atskyrė virtuvę, klijavo plyteles, sudėjo grindis, atliko smulkius darbus, tačiau darbai nebuvo baigti. Lubas sudėjo meistrai. Ieškovė sakė, kad buvo elektrikas, dažytojai. Atsakovas ieškovės niekur neišleisdavo, neduodavo pinigų, pradėjo kelti klausimą dėl savo tėvystės vaiko atžvilgiu. Atsakovo smurto prieš ieškovę nematė, tačiau matė jo pasekmes – sutinusį veidą. Vaikas sakė, kad bijo tėčio. Vaiko ir atsakovo bendravimas vyksta pagal susitarimą.

11. Teismo posėdžio metu liudytojas G. L. (atsakovo draugas) paaiškino, kad atsakovui reikėjo jo konsultacijų dėl namo, buto remonto. Kai pirmą kartą liudytojas buvo name, tai buvo vasarnamis, nebuvo vonių, dušo. Per metus buvo suklijuotos plytelės, įrengta dušo kabina, pakeistas namo stogas, fasadas, vidus, atsakovas tvarkė namo aplinką. Liudytojas kartu su atsakovu ir jo draugu name atliko vidaus apdailą, apšiltinimą. Plyteles klojo pats atsakovas, jis namuose atliko daugumą darbų. Vartus darė bendras draugas. Kai atvažiuodavo padėti atsakovui, liudytojas ieškovės nematydavo. Darbai name truko 3-4 metus. Liudytojas dirbo ne mažiau nei 4 savaites, gavo turbūt po 500 Lt už savaitę. Už darbą atsakovas apmokėdavo grynaisiais pinigais. Dėl buto atsakovas su liudytoju tik tarėsi, klausė dėl plytelių, liudytojas bute darbų atlikti nepadėjo. Šalys gyveno gražiai, sutardavo. Po įvyko atsakovas atgailavo, prašė liudytojo paskambinti ieškovei. Liudytojo žmonai paskambinus ieškovei, ši pasakė, kad negali atleisti atsakovui.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. paaiškino, kad su atsakovu pažįstamas apie 20 m., kadangi turėjo bendrų reikalų dėl statybų, atsakovas konsultavo liudytoją. Liudytojas parodė, kad namas buvo atnaujintas iš pagrindų, atlikti visi reikiami darbai. Liudytojas matė, jog namo renovacijos darbus darė ir aplinką tvarkė atsakovas, apdailos darbus padėjo atlikti G. Ar be jų dar kas nors dirbo, liudytojui nežinoma. Šalių bute liudytojas nėra buvęs, tačiau atsakovas jam sakė, jog būstas buvo tuščias, o atsakovas darė, dažė grindis, duris, vonią. Ar butą atsakovas tvarkė vienas, liudytojui nežinoma, lyg ir G. važiavo padėti, dažyti. Atsakovas nebuvo blogas sutuoktinis, tačiau ieškovė kategoriškai nenorėjo su juo taikytis. Liudytojui pasirodė, kad ieškovė jautė didelę neapykantą atsakovui ir buvo prieš jį nusistačiusi. Atsakovo santykiai su sūnumi puikūs.

13. Teismo posėdžio metu liudytoja R. J. (kaimynė) paaiškino, kad matė kaip atsakovas pradėjo remontą, darė pertvarą, parodė nudažytas sienas, pradėtą daryti vonią. Liudytoja važiuodavo į savo butą 1-2 kartus per mėnesį po darbo ar iš ryto, teko būti darbo valandomis, darbo dienomis, tačiau kitų žmonių, dirbančių atsakovo bute nematė. Remonto pradžia buvo 2018 m. vasario mėnesį, vasaros metu remontas dar tęsėsi. Į butą šalys įsikėlė galbūt vasaros pabaigoje. Atsakovas žaisdavo su vaiku kieme, mokė važinėti dviračiu, vesdavo į darželį. Šeima atrodė ideali.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

14. Iš į bylą pateikto santuokos liudijimo originalo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

15. CK 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu.

Žemesnės instancijos teismas

16. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio (Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės) nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi vertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Turi būti nustatyta, kad kaltas sutuoktinio elgesys, iš esmės pažeidžiantis jo kaip sutuoktinio pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331). Remiantis kasacinio teismo praktika, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

17. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalių įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau sutuoktiniui, kuris remiasi aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją dėl santuokos iširimo, tenka pareiga įrodyti tas faktines aplinkybes. Tuo tarpu sutuoktiniui, kuris neigia santuokos iširimo prezumpciją, tenka pareiga įrodyti faktines aplinkybes, kurios neigia pačios prezumpcijos buvimą ir (arba) įrodyti aplinkybes, kad santuoka faktiškai iširo dėl kitų priežasčių.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, jog santuoka iširo dėl atsakovo nuolatinio psichologinio ir fizinio smurto jos atžvilgiu. Ieškovė į bylą pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-22 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1812-369/2020. Iš jo nustatyta, jog atsakovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, baudžiamoji byla nutraukta, ieškovės civilinis ieškinys dėl 30 Eur turtinės žalos tenkintas, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies – iš atsakovo ieškovės naudai priteista 400 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad 2020-03-26 atsakovas tyčia sudavė ieškovei ne mažiau nei 6 smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Be atsakovo kaltės pripažinimo, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta ieškovės, liudytojo parodymais, specialisto išvados duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga, kurie leido daryti išvadą, jog atsakovas ieškovės atžvilgiu tyčia panaudojo fizinį smurtą, sukėlė jai fizinį skausmą, sutrikdė jos sveikatą.

19. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovo smurtas jos atžvilgiu nebuvo vienkartinis, byloje daugiau objektyvių duomenų apie atsakovo fizinio ar psichologinio smurto naudojimą ieškovės atžvilgiu, prievartinius lytinius santykius, nėra. Pateiktas atsakovo ieškinys teismui dėl vaiko tėvystės nuginčijimo savaime negali būti laikomas psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu įrodymu. Liudytoja apklausta ieškovės motina Z. K. nurodė, kad apie smurtą jai pasakojusi pati ieškovė, tačiau liudytoja smurto nematė. Nors nurodė mačiusi smurto pasekmes (sužalojimus), duomenų apie tai, kada ir kokiu būdu sužalojimai padaryti ar juos padarė atsakovas byloje nėra. Tokių duomenų nesuteikia ir į bylą pateikta fotonuotrauka.

20. Tačiau prezumpcijai dėl kaltės, nulėmusios santuokos iširimą, įrodyti nėra būtinas sistemingas sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu. Atsakovo atstovo argumentai, jog atsakovo poelgis buvo vienkartinis, todėl neturėtų būti laikomas santuokos iširimo priežastimi, kad dėl įvykio atsakovas prisipažino, gailėjosi, laidavimas yra pasibaigęs, atsakovas teigiamai charakterizuojamas ir kt., nepaneigia atsakovo žiauraus elgesio su ieškove fakto ir atsakovo kaltės prezumpcijos. Nors, atsakovo vertinimu, šalių santuoka iširo dėl pagarbos vienas kitam praradimo, dėl to, kad ieškovė buvo nepatenkinta dėl ilgai atliekamų remontų, tokių aplinkybių atsakovas neįrodė, nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadas apie ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovo kviestas liudytojas A. K. parodė, kad iš ieškovės pusės atsakovui buvo jaučiama didelė neapykanta ir priešiškas nusistatymas, tačiau pažymėtina, kad tokį ieškovės elgesį liudytojas pastebėjo po įvykio, dėl kurio iširo šalių santuoka, todėl jis negali būti laikomas santuokos iširimo priežastimi.

21. Iš Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus nutarimo nustatyta, kad 2020-03-28 atsakovui skirtos kardomosios priemonės, be kita ko, nesilankyti šalių gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti, neieškoti ryšių su ieškove. Išvadą teikiančios institucijos specialistams atsakovas paaiškino, kad nuo to laiko su ieškove gyvena atskirai. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad jų santuoka iširo po 2020-03-26 konflikto. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, liudytojų parodymus bei šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo smurto ieškovės atžvilgiu, o objektyvių duomenų, kad santuoka iširo dėl kokių nors kaltų, darančių sutuoktinių santuokinį gyvenimą negalimu, ieškovės veiksmų, nenustatyta. Todėl šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

22. CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos iširimo. Tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245-6.250 straipsniai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/200).

23. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, - tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinė žala dėl santuokos iširimo apima dvasinius išgyvenimus, su santuoka susijusių lūkesčių žlugimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, skausmą, neigiamas emocijas. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 128/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-113/2011).

24. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Savo prašymą grindžia tuo, jog atsakovas naudojo prieš ją fizinį ir psichologinį smurtą, įžeidinėjo, sužlugdė ieškovės tikėjimą šeima, galimybe ją turėti. Nagrinėjamoje byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė dėl santuokos iširimo. Santuokos iširimas dėl atsakovo žiauraus, netinkamo elgesio ieškovės atžvilgiu, turėjo neabejotinai sukelti ieškovei emocinį skausmą ir pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, į bylą pateikti duomenys, kad ieškovė kreipėsi dėl psichologo konsultacijų. Teismas daro išvadą esant atsiradusiai neturtinei žalai, kaip atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmei.

25. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu atsikirtinėjo, jog ieškovei neturtinės žalos atlyginimas priteistas baudžiamojoje byloje, todėl pakartotinai nepriteistinas. Su tokiais atsakovo atstovo argumentais nesutiktina, kadangi baudžiamojoje byloje neturtinės žalos atlyginimas ieškovės naudai buvo priteistas dėl atsakovo smurto ieškovės atžvilgiu, tuo tarpu santuokos nutraukimo byloje neturtinės žalos atsiradimas ir priteisimas siejamas su santuokos iširimu. Nors nutraukiant santuoką dėl fizinio smurto yra sunku atriboti ieškovės patirtą neturtinę žalą dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ir neturtinę žalą dėl santuokos iširimo, tačiau tai nėra pagrindas išvadai, kad atlyginus neturtinę žalą dėl sveikatos sutrikdymo, neturtinė žala dėl santuokos iširimo nebeturi būti atlyginama. Neturtinė žala dėl santuokos iširimo apima ne tik fizinį ir emocinį skausmą bei pažeminimą dėl fizinio smurto, bet ir dvasinius išgyvenimus dėl netikėto šeimos iširimo, su santuoka susijusių lūkesčių žlugimo. Į neturtinės žalos dėl sveikatos sutrikdymo panaudojant fizinį smurtą atlyginimo faktą atsižvelgtina tik sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007).

26. Pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę iki jos iširimo (beveik (duomenys neskelbtini) m.), atsakovo turtinę padėtį (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 1000 Eur per mėnesį, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog su priedais gauna apie 900 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius) ir staigų santuokos iširimo pobūdį, į tai, kad nustatytas tik vienas fizinio smurto panaudojimo atvejis, dėl jo patirta neturtinė žala atlyginta, į teismų praktiką dėl priteisiamo neturtinės žalos dydžio santuokos nutraukimo bylose, ieškovei iš atsakovo priteistina 900 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Žemesnės instancijos teismas

27. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Teismas gali uždrausti pasilikti santuokinę pavardę, tačiau tik tam sutuoktiniui, kuris pripažįstamas kaltu dėl santuokos nutraukimo ir nesant nepilnamečių vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).

28. Ieškovė prašė palikti jai santuokinę pavardę. Nesant ginčo tarp šalių, nenustačius ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo, šalims turint nepilnametį vaiką, ieškovės reikalavimas dėl santuokinės pavardės tenkinamas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

29. Iš į bylą pateikto vaiko gimimo liudijimo kopijos nustatyta, kad šalys turi sūnų I. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris santuokos nutraukimo metu yra nepilnametis.

30. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, abi šalys prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu byloje nėra. Tarnyba neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove.

31. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

32. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

33. CK 3.59 straipsnyje numatyta, jog teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką. Remiantis kasacinio teismo praktika, nutraukus santuoką ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

34. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

35. Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu, šalims gyvenant skyrium, atsakovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku kenktų vaiko interesams. Tokių aplinkybių nei viena iš šalių neteigė ir neįrodinėjo. Nors liudytoja apklausta ieškovės motina Z. K. parodė, kad vaikas yra jai sakęs, jog bijo tėvo, paties vaiko išsakyta pozicija tai paneigia. Šalių nepilnametis sūnus I. S., kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, išklausytas išvadą teikiančios institucijos specialistų, sakė pasiilgstantis tėčio, apibūdino jį kaip normalų, pasakojo, kad būdamas su juo jaučiasi ramus. Liudytojai A. K. ir R. J. patvirtino, kad atsakovo santykiai su vaiku puikūs, jis vaiku rūpinosi, leido su juo laiką.

36. Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką:

- tėvas bendrauja su vaiku pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo institucijos penktadienį iki 17 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17 val. iki 19 val.;

- tėvas praleidžia su vaiku visas katalikų Šv. Velykas poriniais metais, Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas neporiniais metais;

- tėvas praleidžia Naujųjų metų sutikimo šventę su vaiku poriniais metais, paimdamas vaiką gruodžio 31 d. ir grąžindamas sausio 1 d.;

- vaiko tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių dienų išvakarėse atitinkamais metais 17 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną 20 val.:

· vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną) - neporiniais metais?

· kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną) - poriniais metais?

· pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) - kiekvienais metais?

· birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių dieną) - neporiniais metais?

· liepos 6-ąją (Valstybės - Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną -poriniais metais?

· rugpjūčio 15-ąją (Žolinės - Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną) -neporiniais metais?

· lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną) - poriniais metais?

· vaiko gimtadienį - susitarimo būdu organizuoja ir juose dalyvauja abu tėvai, atsižvelgiant į vaiko pageidavimus;

- tėvas praleidžia su vaiku 3 savaites kasmetinių atostogų metu birželio-rugpjūčio mėnesiais iš anksto, raštu suderinęs laiką su vaiko mama;

- tėvas turi teisę nekliudomai bendrauti su vaiku visomis ryšio priemonėmis.

37. Tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog sutinka su ieškinio reikalavimu dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Tarnyba išvadoje nurodė, jog ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesus, galėtų užtikrinti vaiko teisę nuolat ir maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

38. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikus principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaikais tvarką reiškia, kad ji pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.

39. Ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nenumato jų bendravimo darbo dienomis, tačiau yra šalims ir vaikui įprasta bei priimtina. Matyti, kad šiuo metu tarp šalių konfliktų dėl bendravimo su vaiku nekyla, todėl manytina, kad, esant poreikiui, šalys gebėtų susitarti ir dėl papildomo atsakovo bendravimo su vaiku. Tuo atveju, jei taikiai dėl to sutarti nepavyktų, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (CK 3.170 str. 3 d., 3.175 str. 3 d.).

40. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra pakankama vaiko ir tėvo tarpusavio ryšiui palaikyti, jį puoselėti, todėl, atsakovui sutinkant, Tarnybai pritariant, ieškinys šioje dalyje tenkinamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

41. Nustačius nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

42. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą po 297 Eur per mėnesį, teigdama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 594 Eur: 50 Eur komunaliniams mokesčiams, 30 Eur transporto išlaidoms (važiuojant pas senelius, gydytojus, į spektaklius ir pan.), 70 Eur darželio mokesčiui, 25 Eur krepšinio būreliui, 10 Eur krepšinio aprangai ir batams, 10 Eur darželio grupės fondui, 10 Eur kanceliarinėms prekėms, 130 Eur maistui namuose, 10 Eur vaistams ir vitaminams, 6 Eur higienos reikmenims, 35 Eur viršutiniams drabužiams, 5 Eur apatiniams drabužiams, 20 Eur striukėms, 20 Eur avalynei žiemai-rudeniui, 18 Eur avalynei pavasariui-vasarai, 5 Eur darželio batams šiltajam ir šaltajam sezonui, 70 Eur atostogoms, 30 Eur gimtadieniams (vaiko ir jo draugų), 40 Eur pramogoms, žaislams, vaiko kambario baldams. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, kad vaiko drabužiams reikia skirti po 100 Eur per mėnesį, žaislams vien per Kalėdas išleidžiama 40 Eur, ieškovė moka po 25 Eur per mėnesį vaiko kaupiamojo gyvybės draudimo įmokų. Vaikas pradės lankyti (duomenys neskelbtini) klasę, todėl reikės rašomojo stalo, kėdės, kompiuterio.

43. Atsakovas atsiliepimu sutiko su nurodytais vaiko poreikiais, išskyrus komunalinius mokesčius, transporto išlaidas, ugdymo įstaigos mokestį ir išlaidas vaiko atostogoms. Atsakovo teigimu komunaliniai mokesčiai visam butui sudaro: vasarą apie 70 Eur per mėnesį, žiemą – 130 Eur per mėnesį, t. y. vidutiniškai apie 100 Eur per mėnesį, tačiau teismui priteisus butą natūra po ½ dalį, abi šalys mokės lygiomis dalimis po 50 Eur ir vaikui jų mokėti nereikės. Transporto išlaidos, atsakovo vertinimu, mažintinos iki 15 Eur per mėnesį, kadangi vaiko seneliai gyvena už 10 km, kiti išvažiavimai būna tik kartą per mėnesį, visi renginiai vyksta ugdymo įstaigoje. Ugdymo įstaigos mokestis sudaro 60 Eur per mėnesį. Protingos išlaidos atostogoms sudaro 500 Eur per metus, t. y. 41 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog vaikas turi naujus baldus.

Žemesnės instancijos teismas

44. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaiko išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

45. Ieškovė prašo priteisti vaiko daliai tenkančias 50 Eur dydžio komunalinių paslaugų išlaidas, atsižvelgdama į tai, kad ieškiniu butą prašoma priteisti ieškovei. Atsakovo teigimu, vidutiniškai šios išlaidos sudaro apie 100 Eur per mėnesį, ką iš esmės patvirtina į bylą pateikti mokėjimo už juos įrodymai. Tačiau, atsakovo vertinimu, tuo atveju, jei butas būtų dalinamas šalims lygiomis dalimis, kiekviena šalis turėtų apmokėti lygią komunalinių išlaidų dalį ir priteisti šių išlaidų dalies vaiko išlaikymui nėra poreikio. Teismas su tokia pozicija nesutinka. Visų pirma pažymėtina, kad buto padalinimas lygiomis dalimis savaime nereikštų, jog bute gyventų ir komunalinėmis paslaugomis naudotųsi abi šalys. Nors atsakovui, kaip buto savininkui, tektų pareiga mokėti už tokias komunalines paslaugas kaip buto šildymas, elektra bendroms reikmėms, negyvendamas bute jis neprivalėtų prisidėti prie faktinių vandens, elektros sąnaudų, jas apmokėti turėtų jomis besinaudojanti ieškovė, patirdama išlaidas ne tik dėl jos pačios, bet ir dėl šalių nepilnamečio vaiko reikmių. Pažymėtina, kad išlaikymas priteisiamas pagal teismo sprendimo priėmimo metu esančią situaciją, teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai. Iš byloje esančių duomenų (buities tyrimo akto) nustatyta, kad šiuo metu šalims priklausančiame bute gyvena ieškovė ir jos du vaikai, todėl komunalinės išlaidos dalintinos trims asmenims. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, atmetus atsakovo, kaip savininko, mokėtinas sumas, ieškovės nurodytos šalių nepilnamečio vaiko daliai tenkančios komunalinių paslaugų išlaidos mažintinos pusiau.

Žemesnės instancijos teismas

46. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos transportui, atsižvelgiant į visuotinai žinomas kuro kainas, yra realios ir protingo dydžio. Nors atsakovas nurodo, kad vaiko seneliai gyvena netoliese, renginiai vyksta ugdymo įstaigoje, kitur vaikas važiuoja retai, atsižvelgtina į tai, kad vaikui augant, lankant mokyklą, jo akiratis, socialiniai ryšiai plečiasi, atsiranda vis daugiau veiklų už šeimos rato ir ugdymo įstaigos ribų, kuro išlaidos vaiko poreikiams tenkinti neišvengiamai didės.

47. Atsakovo teigimu vaiko ugdymo įstaigos mokestis sudaro 60 Eur per mėnesį. Teismo sprendimo priėmimo metu šalių nepilnametis vaikas yra mokyklinio amžiaus, tačiau tai nereiškia, kad nėra patiriama jokių su vaiko ugdymu susijusių išlaidų. Daug lėšų išleidžiama ruošiant vaiką mokyklai prieš kiekvienus mokslo metus, įsigyjant pratybas, vadovėlius, kainuoja mokyklinė uniforma, tačiau sutiktina, kad 70 Eur per mėnesį tokios išlaidos nesiekia.

48. Ieškovė nurodo, kad vaikui pradėjus lankyti mokyklą bus reikalingi nauji daiktai – rašomasis stalas, kėdė, kompiuteris. Atsakovas pateikė į bylą užsakymo sutartį, iš kurios matyti, kad 2018-07-24 buvo pirktas kompiuterinis stalas. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog išlaikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas jo priteisimo metu. Ateityje atsirasiančios hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos, jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis. Pažymėtina, kad nurodytas baldų poreikis nėra nuolatinio pobūdžio, t.y. tokios išlaidos yra iš esmės vienkartinės, todėl į periodines išmokas, priteisiamas kasdieniams, nuolatinio pobūdžio vaiko poreikiams tenkinti, neįtrauktinos, juolab atsižvelgiant į tai, kad sprendimo priėmimo metu nežinomos atitinkamų daiktų kainos (ieškovė jokių planuojamų pirkti baldų duomenų nepridėjo). Ieškovei išaiškinama, kad dėl tokių išlaidų priteisimo ieškovė gali kreiptis bendra tvarka, joms atsiradus ar paaiškėjus būsimų išlaidų dydžiui.

49. Ieškovės nurodytos išlaidos kaupiamojo draudimo įmokoms nėra priskiriamos būtiniesiems vaiko poreikiams, į bylą nėra pateikta duomenų apie kaupiamąjį draudimą, nėra aišku kas draudimo sutartyje nurodytas naudos gavėju, todėl ieškovės pasirinkimo kaupti lėšas atitinkamu būdu našta negali tekti atsakovui.

50. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 491/2013). Nustatant atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, joje numatyta, kad atsakovas su vaiku atostogaus 3 savaites kasmetinių atostogų metu birželio-rugpjūčio mėnesiais. Darytina išvada, kad atsakovas, kaip ir ieškovė, patirs išlaidų atostogoms su vaiku, todėl ieškovės prašoma priteisti 70 Eur per mėnesį suma, sudaranti 840 Eur per metus, mažintina iki 500 Eur per metus, kas sudaro apie 40 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, tokios sumos, atsižvelgiant į pačios ieškovės pareigą prisidėti prie vaiko atostogų finansavimo, yra pakankama pasirūpinti vaiko užimtumu jai tenkančių vaiko atostogų metu.

51. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėj byloje Nr. e2A- 1587-619/2017). Vadovaudamasis nustatytų su vaiko poreikiais susijusių aplinkybių visuma, atlikęs vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų skaičiavimus, teismas konstatuoja, kad visiems šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga iki 500 Eur per mėnesį suma.

52. Pažymėtina ir tai, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju atsakovo pajamos nesiekia vidutinio darbo užmokesčio dydžio, į bylą pateikti duomenys (2008-03-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. N2-399-534/2008), iš kurių matyti, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, kurio išlaikymui turi teikti apie 115 Eur per mėnesį išlaikymą. Teismo posėdžio metu atsakovas rodė, kad nuomojasi būstą už 200 Eur per mėnesį. Teismas daro išvadą, kad vaikui teiktinas išlaikymas mažintinas valstybės skiriama suma.

Žemesnės instancijos teismas

53. CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

54. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šalys turi joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kurio padalijimo klausimas sprendžiamas šioje byloje. VĮ Regitra duomenimis, šalių vardais registruotų transporto priemonių nėra. Juridinių asmenų registro duomenimis, šalių vardu registruotų juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių taip pat nėra. Duomenų, kad šalys turėtų sveikatos problemų, darančių įtaką jų darbingumui, byloje nėra. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog šiuo metu jo gaunamas atlyginimas sudaro apie 900 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius (600 Eur bazinis dydis ir priedai). Atsakovas turi dar vieną išlaikytinį. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), gaunamas atlyginimas sudaro 1000 Eur atskaičius mokesčius, papildomi priedai priklauso nuo rezultatų, metų pabaigoje atlyginimas gali siekti 2000 Eur ir daugiau.

55. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą, ieškovės turtinė padėtis nevertintina kaip ženkliai geresnė nei atsakovo. Be to, bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad jos prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, atsakovas sutiko mokėti vaiko išlaikymui 250 Eur per mėnesį sumą. Pažymėtina, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos prašoma 297 Eur per mėnesį išlaikymo suma gali būti mažinama, o išvadą teikiančios institucijos specialistėms ieškovė nurodė, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti 250 Eur suma (2020-08-28 šeimos aplinkos sąlygų turimo aktas).

56. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad iš atsakovo šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistinas išlaikymas turėtų sudaryti 250 Eur per mėnesį.

Dėl išlaikymo formos.

57. Civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma ar priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

58. Ieškovė prašo išlaikymą nepilnamečiui sūnui priteisti mišria forma - 21 360,18 Eur dydžio vienkartine išmoka ir 147,63 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad sprendžiant turto dalijimo klausimą, ieškovė prašo atsakovui priteisti 1/5 dalį dydžio turto vertės piniginę kompensaciją – 21 360,18 Eur, kas sudaro po 149,37 Eur per mėnesį. Tuo atveju, jei vaikui dalis išlaikymo būtų priteista vienkartine išmoka, dalis periodine, būtų pilnai užtikrinta, kad vaikas bus pilnai išlaikomas ir turės gyvenamąjį būstą, prie kurio dabar pripratęs, atsakovui bus lengviau teikti mažesnio dydžio išlaikymą. Ieškovė taip pat neprieštarauja, kad vaikui išlaikymas būtų priteistas turtu, t. y. atsakovui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi.

59. Atsakovas su tokia išlaikymo forma nesutinka, nurodo, kad jis dirba, gauna pastovias pajamas ir yra pajėgus teikti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą periodinėmis iš mokomis, ką ir daro, be to, nesutinka, jog turtas būtų dalinamas nukrypstant nuo lygių dalių principo ir išmokant jam tik 21360,18 Eur kompensaciją, prašo turtą dalinti natūra, lygiomis dalimis, priteisiant šalims po ½ dalį buto.

60. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006). Išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti nustatytas tuo atveju, kai tai leidžia išlaikymą privalančio mokėti vaiko tėvo (motinos) turimos lėšos ir nėra pažeidžiami nei vaikų, nei tėvų interesai dėl tokios išlaikymo formos taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018). Teismas, parinkdamas išlaikymo formą, turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Išlaikymas, kurio paskirtis - tenkinti kasdienius vaiko poreikius, reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, todėl geriausiai vaikų poreikius atitinka išlaikymas periodinėmis išmokomis.

61. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, kad nepriteisus vaiko išlaikymo konkrečia pinigų suma, nukentėtų jo interesai, kad atsakovas yra finansiškai nepajėgus teikti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis ar piktybiškai to vengia. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas ir šiuo metu teikia išlaikymą vaikui, todėl manytina, kad vykdys teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo. Nors teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad išnagrinėjus bylą atsakovas vaikui išlaikymo nebeteiks, tai yra tik deklaratyvus ieškovės teiginys, įrodymais nepagrįsta prielaida. Remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas, remiantis kasacinio teismo praktika, negali būti grindžiamas prielaidomis. Atsakovas yra dirbantis ir gaunantis pakankamą darbo užmokestį asmuo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis negalėtų mokėti vaikui išlaikymo periodinėmis išmokomis. Tuo atveju, jei jis išlaikymo vaikui nemokėtų, ieškovė galėtų kreiptis į antstolį dėl priverstinio išieškojimo.

62. Ieškovė reikalavimą priteisti vaikui išlaikymą konkrečia pinigų suma iš esmės siejo su aplinkybe, kad tenkinus ieškinį, atsakovas iš ieškovės gautų atitinkamo dydžio kompensaciją už jai tenkančią jo turto dalį. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas susijęs su jos interesu gauti iš atsakovo tą pačią sumą, kurią ji, remiantis į bylą pateiktu UAB „Echo Stamp“ raštu, pasiskolintų iš darbdavio kompensacijai atsakovui sumokėti, kelia abejonių dėl ketinimų, susijusių su šios sumos panaudojimu. Kita vertus, ta aplinkybė, kad atsakovas tokią sumą turėtų, savaime nelemia poreikio priteisti ją vaiko išlaikymui, o toks priteisimas galimai pažeistų atsakovo interesus, nes šios sumos jis negalėtų panaudoti kitam būstui įsigyti. Tuo tarpu reikalavimo dėl turto padalijimo priteisiant butą ieškovei, o atsakovui – kompensaciją už jo dalį, netenkinus, išlaikymo priteisimas konkrečia suma, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, išvis nebūtų galimas ir pažeistų ne tik atsakovo, bet ir vaiko, kuriam toks išlaikymas negalėtų būti realiai teikiamas, interesus.

63. Nustačius, kad atsakovo pajamos pakankamos išlaikymo prievolei vykdyti, kad išlaikymo priteisimas konkrečia pinigų suma galimai pažeistų tiek atsakovo, tiek vaiko interesus, teismas priteisia iš atsakovo išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis. Priteisus išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

64. Ištuokos atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, todėl ieškovė yra skiriama vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

65. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

66. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 7020 Eur dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius, kadangi atsakovas išlaikymą vaikui po 180 Eur per mėnesį pradėjo teikti tik tada, kai buvo iškelta baudžiamoji byla. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog nuo 2020 m. vasaros atsakovas pradėjo mokėti vaikui išlaikymą po 280 Eur per mėnesį, tačiau 2020 m. balandžio-birželio mėnesiais išlaikymo vaikui neteikė visiškai, įsiskolinimą padengė nuo kovo mėnesio.

67. Atsakovas su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo nesutiko, nurodydamas, kad kol gyveno kartu, vaiką išlaikė abu sutuoktiniai, abu vaikui pirko reikiamus daiktus. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė kad ieškovės nurodytu išlaikymo įsiskolinimo metu pirko vaikui maistą, drabužius, teikė ne mažesnį nei 180 Eur dydžio per mėnesį išlaikymą.

68. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismo sprendimu išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, t. y. nuo tada, kai tėvas (motina) neišlaikė vaiko. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju ir tai yra įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. Jei abu tėvai gyveno su vaiku, išlaikymo neteikimo faktą turi įrodyti išlaikymo reikalaujantis tėvas (motina), tačiau jei tėvai gyvena atskirai, tai skyrium gyvenantis tėvas (motina) turi įrodyti, kad jis išlaikė vaiką. Šalims negyvenant skyrium, įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2020 metų kovo mėnesio, pareigą įrodyti, kad iki šio momento atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, turi ieškovė, tuo tarpu pareigą įrodyti, kad nuo šio momento prisidėjo prie vaiko išlaikymo, turi atsakovas.

69. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Nors ieškovė teigė, kad atsakovas nedirbo ir net šalims gyvenant kartu prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl net jei išlaikymas vaikui buvo teikiamas iš ieškovės gaunamų pajamų, tai nereiškia, kad jis teiktas ieškovės asmeniškai. Byloje nustatyta, kad iki 2020-03-26 šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, buvo pasidalinusios pareigomis - ieškovė dirbo, kaip pati pripažino, atsakovas savo darbu prisidėjo prie būsto įrengimo. Į bylą pateikti įrodymai (sąskaitos, čekiai) patvirtina, kad atsakovas pirko vaikui batus, mokėjo už komunalines paslaugas, pirko daiktus šeimos ūkiui, taigi prisidėjo prie vaiko ir visos šeimos poreikių tenkinimo. Nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad prie vaiko jis neišlaikė net nuo 2017 metų, kai šeimoje, remiantis pačios ieškovės ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, buvo viskas gerai (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-22 nuosprendis).

70. Pareiga įrodyti, kad teikė tinkamo dydžio išlaikymą nuo gyvenimo skyrium pradžios 2020 m. kovo mėn. pabaigos iki ieškinio pateikimo dienos 2020 m. rugpjūčio pradžioje, t. y. už 4 mėnesius, tenka atsakovui. Nors atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad teikė išlaikymą vaikui šiuo laikotarpiu, ieškovė tiek teismui, tiek išvadą teikiančiai institucijai (2020-08-28 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas) paaiškino, kad nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. liepos mėn. atsakovas teikė išlaikymą vaikui po 180 Eur per mėnesį. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jo parengimo dieną papildomai sumokėjo po 70 Eur už kiekvieną mėnesį, tokiu būdu jo suteiktas išlaikymas vaikui sudaro po 250 Eur per mėnesį. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad nuo vasaros atsakovas mokėjo išlaikymą vaikui po 280 Eur per mėnesį, padengė įsiskolinimą susidariusį nuo kovo mėnesio.

71. Remiantis CPK 182 straipsnio 5 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą skaičiuodama po 215 Eur per mėnesį, į tai, kad ji pripažino, jog nuo 2020 m. vasaros atsakovas mokėjo didesnį išlaikymą ir padengė nuo 2020 m. kovo susidariusį įsiskolinimą, reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo atmestinas.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto padalijimo.

72. Remiantis byloje esančiais viešųjų registrų išrašais, šalys jų vardais registruotų transporto priemonių, juridinių asmenų, jų akcijų neturi.

73. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad šalys turi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 3616/37010 dalių negyvenamosios patalpos-automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9887/1180000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

74. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl šio turto padalijimo. Ieškovė prašo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir priteisti jai visą turtą natūra, atsakovui priteisiant 1/5 turto dalies vertės kompensaciją – 21360,18 Eur. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka nukrypti nuo turto lygių dalių principo ir prašo, kad turtas būtų padalintas lygiomis dalimis.

Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

75. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatyta sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). CK 3.123 straipsnyje nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis ar kitos svarbios aplinkybės. Tačiau taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo, reikia taip pat nustatyti, kiek tas nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, turi būti pakankamai aiškūs sutuoktiniams tenkančių turto dalių nustatymo kriterijai. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

76. Prašymą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ieškovė grindžia tuo, kad dar iki santuokos su atsakovu sudarymo gavo 140000 Lt paskolą ir už 150000 Lt įsigijo namą ir sodo sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovo spaudimo įtakoje ½ šio turto už 20000 Lt iki santuokos sudarymo pardavė atsakovui, kuris su ja neatsiskaitė. Paskolą ieškovė teigia grąžinusi iš lėšų, gautų pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (137000 Lt). Atsakovas namo įrengimui panaudojo 36000 Lt, gautus pardavus jam asmeninė nuosavybės teise priklausiusį butą. Ieškovė skaičiuoja, kad iš viso namo įsigijimui ir įsirengimui išleista 220528 Lt, iš kurių ieškovės asmeninės lėšos sudarė 181528 Lt, t. y. 82,32 proc. turto vertės, atsakovo asmeninės lėšos – 36000 Lt, t. y. 16,32 proc. turto vertės, o bendros lėšos – 3000 Lt, t. y. 1,36 proc. turto vertės, dėl ko darytina išvada, kad ieškovė savo lėšomis padengė 4/5 turto vertės, o atsakovas – 1/5 turto vertės. Pardavus šį turtą už 89000 Eur, šalys už 95500 Eur nusipirko ginčo turtą. Trūkstamus 6500 Eur ieškovė teigimu, jai davė tėvai. Ieškovės vertinimu, pagal pinigų kilmę jos asmeninėmis lėšomis padengta 80370 Eur arba 84,16 proc. turto vertės, o atsakovo lėšomis – 15129 Eur arba 15,84 proc. turto vertės. Prašymą nukrypti nuo lygių dalių principo atsakovė taip pat grindžia ir nepilnamečio vaiko, kuris lieka gyventi su ja interesais bei tuo, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės.

77. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2011-04-15 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su UAB „Echo Stamp“, ieškovė šešių mėnesių laikotarpiui pasiskolino iš šios įmonės 140000 Lt būsto pirkimui, su sąlyga grąžinti skolą iki 2011-10-19 ir sumokėti 2800 Lt palūkanų. Iš 2011-04-26 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad ieškovė už 150000 Lt įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį sodo pastatą. Remiantis į bylą pateikta 2011-05-04 pirkimo – pardavimo sutartimi, atsakovas už 36000 Lt pardavė jo iki santuokos sudarymo įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2011-05-19 Žemės sklypo dalies ir pastato dalies pirkimo-pardavimo sutartimi, ieškovė pardavė atsakovui ½ dalį įsigyto žemės sklypo ir sodo pastato už 20000 Lt. 2011-07-29 Pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė už 137000 Lt pardavė jos iki santuokos su atsakovu sudarymo įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktas 2011-08-31 notarės liudijimas apie tai, kad su ieškove pagal sutartį atsiskaityta. 2018-01-26 atsakovas sudarė preliminarią sutartį dėl ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo. 2018-02-09 Žemės sklypo su pastatu pirkimo-pardavimo sutartimi šalys už 89000 Eur pardavė joms po ½ dalį priklausiusį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2018-03-22 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi šalys už 95500 Eur bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo ginčo turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 4.8. punktu sutuoktiniai įsipareigojo per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos atlikti buto apdailos darbus.

78. Iš nurodytų faktinių aplinkybių nustatyta, kad paskolos sutartį, kuria buvo gauta 140000 Eur suma turtui (duomenys neskelbtini) įsigyti, ieškovė sudarė likus dviem mėnesiams iki santuokos su atsakovu. Remiantis CK 3.110 straipsnio 1 dalimi, prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, negali būti tenkinamos iš bendro sutuoktinių turto ir yra pripažįstamos asmeninėmis prievolėmis. Nors atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad paskolą ėmė abi šalys, jo suvokimas, kad paskola imta bendroms reikmėms, nekeičia iki santuokos sudarymo atsiradusios prievolės pobūdžio, juolab, atsižvelgiant į tai, kad faktiškai iš paskolos sutarties gautomis lėšomis ieškovė įgijo turtą asmeninėn nuosavybėn, t. y. panaudojo paskolos lėšas asmeninėms reikmėms. Ta aplinkybė, kad ieškovė iš asmeninių lėšų grąžino paskolą, kurią panaudojo asmeniniam turtui įgyti, neįtakoja sutuoktinių turto balanso. Likus mėnesiui iki santuokos sudarymo ieškovė su atsakovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria už 20000 Lt pardavė atsakovui ½ turto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau vien tai, kad turtas parduotas atsakovui, prievolės pagal paskolos sutartį jam nesukuria, ieškovės prievolės kreditoriui pobūdžio nekeičia.

79. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartį sudarė atsakovo spaudimo įtakoje, turtą pardavė už 4 kartus mažesnę nei įsigijimo kainą, kurios atsakovas ieškovei nesumokėjo, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties neginčijo. CK 1.91 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, pripažįstamas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimų dėl sandorio nuginčijimo nereiškė, sandoris galioja. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas sutartyje nurodytos 20000 Lt ½ turto kainos nesumokėjo, Sutarties 4.1. punkte nurodyta, kad atsakovas sumokėjo, o ieškovė gavo daiktų kainą grynaisiais pinigais Sutarties sudarymo dieną, ieškovė pareiškė, kad pretenzijų dėl atsiskaitymo už parduotą daiktą neturi. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės argumentai dėl to, kad atsakovas už jam neva perleistą turto dalį neatsiskaitė, atmestini. Turto įsigijimo suma nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, kadangi, vadovaujantis sutarties laisvės principu, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartį ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, sutarties sąlygas (CK 6.156 str. 1, 4 d.). Pati ieškovė laisva valia pasirinko už jai priklausančio turto ½ dalį gauti tik 20000 Lt, o ne didesnę sumą, iš kurios būtų galėjusi grąžinti dalį paskolos. Kitokios aplinkybės byloje nenustatytos. Teismo vertinimu, tikėtina, kad šalims puoselėjant vienas kitam šiltus jausmus ir planuojant sudaryti santuoką, jos turėjo siekį, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų indėlio lygiomis dalimis įgyti turtą, kuriame planavo įsikurti šeima, ir tokį siekį realizavo jų pasirinktu būdu – ieškovei paimant asmeninę paskolą ir grąžinant ją iš vėliau parduoto iki santuokos sudarymo turėto asmeninio turto, o atsakovui parduodant jo iki santuokos turėtą asmeninį turtą ir gautas lėšas investuojant į abiejų šalių įsigyto namo įrengimą.

80. Taigi nors ieškovė į turtą, esantį (duomenys neskelbtini), investavo daugiau asmeninių lėšų nei atsakovas, atsakovui įsigijus iš ieškovės ½ dalį jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto ir sumokėjus už jį pirkimo-pardavimo sutartyje šalių susitarimu nustatytą kainą, šalių dalys turte jų pačių aiškiai išreikšta valia tapo lygiomis ir pagrindo perskaičiuoti kiekvienos šalies indėlį į šį turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad, pardavus šalims po ½ dalį priklausiusį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kuri nors šalis didesne dalimi prisidėjo prie turto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo.

81. Nors turtas (duomenys neskelbtini) parduotas už 89000 Eur, o turtas (duomenys neskelbtini), įgytas už 95500 Eur, kas reiškia, kad šalys turėjo papildomai primokėti 6500 Eur, į bylą nėra pateikta neginčijamų ieškovės nurodytų aplinkybių, kad šias lėšas jai davė tėvai įrodymų. Liudytoja 2021-09-07 teismo posėdžio metu apklausta ieškovės motina Z. K. nurodė, jog 6000 Eur šalims skolino pradiniam įnašui už butą. Po liudytojos apklausos į bylą pateiktas jos tos pačios dienos raštelis, kuriame nurodoma, kad ji dovanoja ieškovei paskolintus 6000 Eur, iš kurių 3000 Eur buvo skirti avansui už butą, 2000 Eur už dažus dažytojams, 1000 Eur – už buto įrengimą. Pastebėtina, kad iš nurodytų prieštaringų aplinkybių nėra aišku nei kada, nei kam paskola suteikta.

82. Remiantis CK 6.871 straipsnio 1 dalimi, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų, fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, o pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. CK 1.93 straipsnio 2, 3 dalys numato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Esant tokioms aplinkyb?ms, darytina i?vada, kad atsakov? nepateik? ?rodymø, galin?iø patvirtinti, kad 6500 Eur buto ?gijimui ?alims paskolino jos t?vai. Kadangi buto ?gijimo metu ?alys jau beveik 7 metus gyveno santuokoje, darytina i?vada, kad nurodytas tr?kstamas l??as jos sumok?jo i? joms bendrosios jungtin?s nuosavyb?s teise priklausan?iø l??ø. Kitokiø aplinkybiø ie?kov? ne?rod?.

83. Be to, sprendžiant ar yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, turi būti įvertinta ir tai, kad atsakovas prisidėjo tiek prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tiek prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimo savo darbu. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai G. L., A. K., R. J.. Remiantis liudytojo G. L. parodymais, atsakovas pats name klijavo plyteles, dalyvavo apšiltinant namą, atliko ir kitus darbus. Liudytojas A. K. patvirtino, kad atsakovas jam sakęs, jog apšiltino namą, perdarė namo sienas, elektros instaliaciją, pakeitė stogą, atliko visus vidaus darbus, santechnikos darbus, apdailą vonios kambariuose. Liudytojo vertinimu, darbai galėjo kainuoti apie 100000 Eur. Kiek liudytojui žinoma, atsakovas taip pat atliko darbus šalių įsigytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengė elektrą, santechniką, grindis, sienas, duris, vonią. Liudytoja R. J. taip pat parodė, kad atsakovas darė remontą bute, mūrijo pertvarą, dėjo laminatą, kitų žmonių atliekančių darbus nematė. Visi liudytojai pasakojo, kad lankėsi objektuose ir matė atsakovą su darbiniais rūbais, įrankiais, akivaizdžiai patį atliekantį darbus. Tai, kad atsakovas įrenginėjo namą, o vėliau – butą, iš esmės patvirtino ir pati ieškovė, teismo posėdžio metu nurodydama, kad įrenginėjant namą atsakovas prižiūrėjo statybininkus, klojo plyteles, šlifavo laiptus, parketą, tvarkė virtuvėje sienas, lubas, įrengė židinį, bute klojo grindis, plyteles. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad darbus name ar bute atliko statybininkai, kiti specialistai. Ieškovė tokių aplinkybių įrodymų nepateikė. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad į namo įrengimą atsakovas investavo 10000 Lt savo santaupų. Šios aplinkybės galėtų būti pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo atsakovo naudai, kas patvirtina išvadą, jog pagrindo dalinti turtą priteisiant didesnę jo dalį ieškovei nagrinėjamu atveju nėra.

84. Prašymą nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant bendrąją jungtinę šalių nuosavybę ieškovė taip pat grindžia vaiko interesais, nes vaiko gyvenamąją vietą prašoma nustatyti su ja. Tačiau vien tas faktas, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, nenurodant kokie konkretūs vaiko interesai turi būti ginami nukrypstant nuo šalių turto lygių dalių principo, negali būti pagrindu tenkinti atitinkamą reikalavimą. Dalinant bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai. Vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina (atsižvelgiant į tai, kad šalys turi vieną nepilnametį vaiką, kuriam išlaikyti mokamos pakankamai didelės periodinės išmokos) nėra tos įstatyme išvardytos aplinkybės, dėl kurių galėtų būti konstatuotas teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nagrinėjamu atveju iš atsakovo šalių sūnui yra priteistas 250 Eur išlaikymas kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko išlaikymo prievolės kreditorius yra pats vaikas, o ne tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017), todėl skirti didesnę turto dalį ieškovei, remiantis nekonkretizuotais vaiko interesais, nebūtų pagrindo.

85. Pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo taikomas tiek, kiek tai reikalinga nepažeisti pagrindinės vaiko teisės - teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Kasacinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose pripažįstama, kad svarbiausia apginti šalių nepilnamečių vaikų, kurie kenčia nuo nesantaikos tarp buvusių sutuoktinių - jų tėvų, interesus. CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas ir įpareigojimas, taikant šeimos įstatymus, užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo netinkamos kitų šeimos narių įtakos; būtina nepilnamečiams vaikams užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3- 460/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

86. Vis dėl to atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko interesai negali visiškai paneigti atsakovo nuosavybės teisės, kurią gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Nukrypimas nuo lygių dalių turi būti gerai pasvertas, įvertinant kokia dalimi nukrypstant jis būtų teisingas. Net nukrypstant nuo lygių dalių principo, ieškovei tektų pareiga teisingai atlyginti sutuoktiniui už jai tenkančią jo turto dalį. Teismo vertinimu, vien remiantis vaiko interesais nukrypti nuo lygių dalių priteisiant atsakovui tik 1/5 dalį turto (kompensaciją už atitinkamą dalį) neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, paneigtų atsakovo nuosavybės teisę į turtą. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad ieškovė galėtų sumokėti kompensaciją už didesnę jai tenkančią atsakovo turto dalį. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad gali mokėti ne didesnę nei 25000 Eur kompensaciją, ką patvirtina į bylą pateikta UAB „Echo Stamp“ pažyma apie tai, kad ieškovė galėtų pasiskolinti iki 25000 Eur sumą. Ieškovei neturint galimybės sumokėti tinkamo dydžio kompensaciją už jai tenkančią atsakovo turto dalį, nukrypimas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo tokiu būdu, jei dalis turto vis vien būtų priteisiama atsakovui, vaiko interesų niekaip neįtakotų, nes atsakovas turėtų teisę gyventi bute, o didesnė turto dalis būtų priteisiama ne vaikui, o ieškovei.

87. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad ieškovės nurodytos didesnės dalies bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto priteisimas ieškovei tuo pagrindu, kad su ja lieka gyventi šalių nepilnametis vaikas, neatitiktų teisingo, protingo ir sąžiningo bendro turto padalinimo principo, ieškovei nepagrįstai atitektų didesnė santuokoje įgyto turto dalis, o atsakovo nuosavybės teisė į lygią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį būtų nepagrįstai paneigta, nors šalių teisės į nuosavybę yra vienodos, nė viena iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti didesnę dalį turto natūra.

88. Tuo tarpu ieškovės nurodytas kaltės dėl santuokos iširimo klausimas, teismo vertinimu, sprendžiant dėl sutuoktinių turto dalių, išvis nėra reikšmingas. Jis gali būti svarbus sprendžiant žalos atlyginimo, santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms taikymo momento, pavardžių po santuokos nutraukimo klausimus, tačiau įstatymas nenumato tokių sutuoktinio kaltės nustatymo pasekmių kaip nukrypimas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Dėl santuokos nutraukimo patirtos neturtinės žalos atlyginimo klausimas yra išspręstas, todėl papildomų turtinių pasekmių taikymas tuo pačiu pagrindu nėra galimas.

89. Esant nurodytoms aplinkybėms akivaizdu, kad realios būtinybės nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo būtent ieškovės nurodytais pagrindais ir jos nurodytomis dalimis ieškovė neįrodė. Manytina, kad atitinkamų turto dalių nustatymu iš esmės buvo siekiama sumažinti atsakovui mokėtiną kompensaciją prašant priteisti turtą natūra ieškovei. Tačiau remiantis kasacinio teismo praktika, sutuoktinio turtiniai interesai, susiję su mokėtinos kompensacijos dydžiu, nėra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

90. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovės prašymas nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant bendrą jungtinę nuosavybę, atmetamas.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo būdo

91. Nutraukiant santuoką sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti padalijamas natūra, priteisiant šalims po jo dalį arba priteisiant turtą vienai šaliai, o kitai priteisiant kompensaciją už jai priklausančią turto dalį (CK 3.117 str. 3 d.). Dalindamas turtą teismas pasirenka turto dalinimo būdą, atsižvelgdamas į dalinamo turto savybes. CK 3.127 str. 3 d. numato, kad turtas padalijamas natūra, jei galima taip padalyti. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, jog turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008). Minėta, kad šalių teisės į nuosavybę yra vienodos, nė viena iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti didesnę dalį turto natūra.

92. Dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes. Sutuoktinių turtą gali sudaryti įvairūs daiktai - tiek dalūs, tiek nedalūs. Dalūs yra tokie daiktai, kurių sudėtinės dalys turi savarankišką vertę ir gali būti panaudotos pagal paskirtį. Nedalūs daiktai yra tokie, kurie negali būti padalyti į atskiras dalis, nepažeidžiant daikto kaip visumos, arba, jeigu ir gali būti padalyti, tai dėl padalijimo netenka savo vertės ir negali būti panaudoti pagal paskirtį. Šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas butas yra dalus objektas, jį padalijus šalims natūra po 1/2 dalį, šalys galėtų juo naudotis. Kylant ginčų dėl naudojimosi tvarkos šalys taip pat turėtų teisę kreiptis į teismą dėl naudojimo tvarkos nustatymo ar net atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

93. Minėta, kad teismui sprendžiant vienam iš sutuoktinių priteisti ginčo turtą natūra, o kitam - už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 192/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014). Kompensacija mokėtina nuo ieškovei tenkančios atsakovo turto vertės. CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Remiantis atsakovo pateikta turto vertinimo ataskaita, kuri, teismo vertinimu, yra tikslesnė nei Nekilnojamojo turto registro duomenys, nes turtas įvertintas individualiai, o ne masinio vertinimo būdu, vien buto su automobilių saugyklos dalimi vertė yra 105000 Eur, žemės sklypo dalies vertė, remiantis VĮ Registrų centras duomenimis – apie 5094 Eur. Tai reiškia, kad atmetus reikalavimą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, ieškovė už jai priteisiamą 1/2 atsakovo turto dalį turėtų kompensuoti jam 55047 Eur. Pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad didesnės nei 25000 Eur kompensacijos atsakovui už jo turto dalį mokėti negali.

94. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas negali būti padalintas natūra, kadangi ieškovė bijo atsakovo, kuris smurtauja jos atžvilgiu. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nustatytas tik vienas fizinio smurto panaudojimo ieškovės atžvilgiu faktas, šalims dar gyvenant santuokoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012).

95. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šalims priklausantis nekilnojamasis turtas, dalintinas priteisiant kiekvienai iš šalių po ½ joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

96. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės ieškinys tenkintas apie 67 proc.

97. Teikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 1613 Eur žyminio mokesčio. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1080,71 Eur žyminio mokesčio.

98. Atsakovas, teikdamas 2020-11-12 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, jog pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose žyminis mokestis nėra mokamas, atsakovui grąžinamas jo sumokėtas 38 Eur dydžio žyminis mokestis.

99. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

100. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 1700 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, jog bylos metu buvo parengtas atsiliepimas, atstovauta teismo posėdžiuose: 2020-11-20 - 1val., 2021-03-16 - 3 val., 2021-09-07 - 3 val., 2021-11-11 – 3 val. Prieš kiekvieną posėdį teiktos konsultacijos po 1 val. Patirtos išlaidos paskirstomos tokia tvarka: 1000 Eur už ieškinio parengimą; 700 Eur už konsultacijas prieš teismo posėdžius ir atstovavimą teisme.

101. Atsakovas taip pat pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 1200 Eur: 675 Eur už susipažinimą su ieškiniu ir atsiliepimo į ieškinį parengimą (9 val.), 75 Eur už prašymų priimti papildomus įrodymus parengimą (1 val.), 75 Eur už dalyvavimą 2020-11-20 teismo posėdyje (1 val.), 225 Eur už dalyvavimą 2021-03-16 teismo posėdyje (3 val.), 150 Eur už dalyvavimą 2021-09-07 teismo posėdyje (2 val.).

102. Remiantis Rekomendacijomis nustatyta, kad abiejų šalių patirtos išlaidos neviršija jose nurodytų dydžių.

103. Ieškovės ieškinys tenkintas apie 67 proc., todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1139 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o iš ieškovės atsakovo naudai – 396 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atlikus įskaitymą iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 743 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

104. Byloje susidarė 1,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės valstybės naudai priteistina 0,59 Eur, o iš atsakovo – 1,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad priteistinos sumos neviršija 5 Eur, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 Nr. 1R-261/1K-355 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos, o iš atsakovo priteistina suma mažintinas iki 36,80 Eur jam grąžintinas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės B. S. (iki santuokos – K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo M. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti turimas pavardes: S. ir S..

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatyti nepilnamečio vaiko I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina - ieškove B. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu vaiku I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja tokia tvarka:

- pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos penktadienį iki 17 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17 val. iki 19 val.;

- visas katalikų Šv. Velykas poriniais metais, Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas neporiniais metais;

- Naujųjų metų sutikimo šventę poriniais metais, paimdamas vaiką gruodžio 31 d. ir grąžindamas sausio 1 d.;

- atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių dienų išvakarėse atitinkamais metais 17 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną 20 val.:

- vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną) - neporiniais metais?

- kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną) - poriniais metais?

- pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) - kiekvienais metais?

- birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių dieną) - neporiniais metais?

- liepos 6-ąją (Valstybės - Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną - poriniais metais?

- rugpjūčio 15-ąją (Žolinės - Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną) - neporiniais metais?

- lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną) - poriniais metais?

- vaiko gimtadienį susitarimo būdu organizuoja ir juose dalyvauja abu tėvai, atsižvelgiant į vaiko pageidavimus;

- atsakovas praleidžia su vaiku 3 savaites kasmetinių atostogų metu birželio-rugpjūčio mėnesiais iš anksto, raštu suderinęs laiką su vaiko mama;

- atsakovas turi teisę nekliudomai bendrauti su vaiku visomis ryšio priemonėmis.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaikų motina - ieškovė B. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 1808/37010 dalis negyvenamosios patalpos-automobilių saugyklos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 9887/2360000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1080,71 Eur žyminio mokesčio ir 743 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 1823,71 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt tris eurus septyniasdešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti atsakovui M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 36,80 Eur (trisdešimt šešis eurus aštuoniasdešimt euro centų) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymu Perlas Finance. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Makelienė