Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1812-369/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-22
Bylos Nr.
1-1812-369/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
M. S.
Nukentėjusysis
B. S.
Advokatai
Povilas Latvys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1812-369/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12295-20Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei Matijošienei,kaltinamajam M. S., jo gynėjui advokatui Povilui Latviui,nukentėjusiajai B. S.,laiduotojui D. S.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S., 2020 m. kovo 26 d. apie 19.30 val., buitinio konflikto su sutuoktine B. S., metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini) tyčia sudavė tiksliai nenustatytą kiekį smūgių, tačiau ne mažiau kaip 6 smūgius rankomis ir kojomis B. S. į įvairias kūno vietas bei nuo viryklės paimtu karštu puodu sudavė B. S. vieną kartą per sėdmenis, sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas kakle, žastuose, kairiame sėdmenyje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, t.y. nežymiai sutrikdė B. S. sveikatą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. S. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, buitinio konflikto su sutuoktine metu įtaręs, kad ši yra jam neištikima, nesusivaldė ir sudavė jai kaltinime nurodytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, bei puodu jai per sėdmenis. Dėl savo neapgalvotų ir spontaniškų veiksmų labai gailisi. Atsiprašė nukentėjusiosios ir sutiko atlyginti dėl jo neteisėtų veiksmų jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Prašė nutraukti jam iškeltą baudžiamą bylą ir perduoti jį pagal laidavimą jo geram ir ilgamečiam draugui D. S..

Asmuo, kuris prašo leisti būti kaltinamojo laiduotoju, D. S. teismo posėdyje paaiškino, kad M. S. pažįsta apie 10 metų. Jie yra seni geri draugai, dažnai susitinka, turi bendrų pomėgių bei interesų. Su nukentėjusiąja nėra bendravęs ir apie ją žino tik iš draugo, kaltinamojo M. S. pasakojimų. Pažymėjo, kad jo draugas M. S. nevartoja alkoholinių gėrimų, nerūko, domisi religinėmis temomis. Apie tai jie kartu dažnai diskutuoja. Po nagrinėjamo įvykio praėjus kelioms dienoms, pats M. S. papasakojo apie tai, kad jis panaudojo fizinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu, kad jam paskirta kardomoji priemonė ir jis negali gyventi kartu su šeima. Jis patarė draugui imtis bet kokių priemonių, kad šeima būtų išsaugota bei pasisiūlė būti jo laiduotoju. Jis bendravo su kaltinamuoju apie įvykį, sutinka priimti jį atsakomybėn laidavimo laikotarpiu, nori tuo laikotarpiu jį kontroliuoti ir padėti jam išgyventi atsiradusias negandas, iškeltą baudžiamąją bylą bei sutuoktinės pradėtą skyrybų procesą.

Nukentėjusioji B. S. teismo posėdyje atsakydama į teismo klausimus prašė patenkinti jos ieškinį ir iš sutuoktinio, kaltinamojo M. S. jai priteisti 30 eurų turtinės žalos ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei paaiškino, kodėl kelia tokius reikalavimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. S. kaltę pripažino. Jis parodė, kad 2020 m. kovo 26 d. apie 20.00 val., kartu su žmona ir sūnumi X. buvo bute, (duomenys neskelbtini). Butas yra trijų kambarių. Tuo metu tarp jo ir žmonos B. S. buto virtuvėje kilo žodinis konfliktas. Kad konflikto negirdėtų jų sūnus, jis žmoną rankomis išstūmė į tolimesnį buto kambarį nuo virtuvės. Atsidūrusiai buto kambaryje ant lovos žmonai jis kaire ranka prispaudė veidą prie lovos čiužinio ir rankos delnu tris kartus trenkė jai per kairį sėdmenį. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (b.l. 43).

Apklaustas papildomai įtariamuoju M. S. nurodė, kad pilnai prisipažįsta padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau turi vieną pastebėjimą, kad puodas, kuriuo jis sudavė sutuoktinei nebuvo įkaitęs. 2018 ar 2019 m., jo žmona B. pradėjo lankytis pirtyje privačioje sodyboje (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, netoli (duomenys neskelbtini). Pirmą ir antrą kartą B. jį pastatė prieš faktą, kad važiuoja viena į pirtį. Tik trečią kartą, 2019 m. gruodį B. jį įkalbėjo ir jie kartu nuvažiavo į pirtį. Prie sodybos juos pasitiko du jam nepažįstami vyriškiai ir pakvietė užeiti į vidų. Kartu su pastaraisiais iš (duomenys neskelbtini) važiavo dvi žmonos bendradarbės S. ir A. Z.. Vėliau vyriškiai pakvietė jį į pirtį, į individualų seansą. Pirtyje jis pasijuto apsvaigęs, tiksliau apsvaigintas. Jis negalėjo valdyti nei savo kūno ir proto. Jam buvo daromas masažas. Jį glostė keturios vyriškos rankos. Maždaug po 20 min. individualaus seanso tie vyrai išvedė jį už parankių iš pirties ir pasodino prie stalo. Po to vyrai jo žmoną nusivedė į garinę pirtį. Kažkur po 10 min. žmonos buvimo pirtyje jis išgirdo specifinius žmonos leidžiamus intymius grasus, kuriuos įprastai girdi tuo metu, kai jie mylisi, dėl to pažįsta juos puikiai. Jis pabandė atsistoti, nueiti ir patikrinti, kas ir ką ten daro su jo žmona, tačiau jam kelią į pirtį užstojo S., sakydama „o, vyre, papasakok anekdotą“. Visiems buvo padaryti individualūs seansai ir jie išvažiavo namo. Tą patį vakarą jis su žmona negalėjo kalbėti, nes buvo šokiruotas. Kitą rytą jis žmonos paklausė, kas tai buvo, ką ten su pastarąja darė ir kodėl ji leido, kad ją masažuotų ir glamonėtų du svetimi vyrai. B. atsakė, kad kai ji nuvažiavo ten pirmą kartą, tai buvo šokiruota. Tai, kas ten įvyko, buvo nemalonu ir nepriimtina. Kai paklausė B., kaip tada su kitais dviem kartais, ši jam nieko atsakyti negalėjo. Nori pabrėžti, kad pirmą kartą važiuojant į pirtį žmona jo net leidimo neatsiklausė. Ji maždaug po 17.00 valandos vakaro, penktadienį, įlėkė į namus, susirinko pirčiai reikalingus daiktus (rankšluostį, kepurę ir pan.), jam pasakė, kad jos jau laukia ir išvažiavo. 2020-03-24, prisimena tą datą, nes tai įvyko lygiai dvi dienos prieš jų konfliktą ir smurtą namuose. Jis buvo namie kartu su sūnumi, kuriam liepą sukaks (duomenys neskelbtini) metai. Vaikas dabar turi įprotį iš spintų, spintelių, stalčių išsitraukti ten esančius daiktus. Jis pamatė, kad X., būdamas jų su žmona miegamajame, su kažkuo žaidžia, dėlioja žaislinius antspaudus. Pažiūrėjęs, kur sūnus deda tuos antspaudus pamatė, kad sūnus laiko rankose žmonos nuotrauką vizitinės kortelės pavidalu. Minėtą nuotrauką prijungimui prie ikiteisminio tyrimo su advokatu pateikė kartu su prašymu ir kitomis foto lentelėje esančiomis nuotraukomis. Jis pamatė, kad kartu su vizitine sūnus kažkur rado ir kitas „įdomias“ nuotraukas, kuriose jo sutuoktinė nusifotografavusi su jam nepažįstamais vyriškais. 2020-03-26 jam su sūnumi būnant namuose X. jam pasakė „tėti, o mes su mama buvome Turkijoje ir Italijoje“. Jis paklausė kada? Sūnus jam atsakė „Ai, seniai“. Jis paprašė sūnaus papasakoti apie Turkiją. X. pasakė, kad ten buvo labai karšta ir ten dėdės ant kilimų sėdėjo. Tada jis paprašė X. papasakoti apie Italiją. Sūnus atsakė, kad ten buvo labai didelė bažnyčia. Jis mano, kad žmona su sūnumi galėjo vykti į užsienį maždaug prieš trejus metus, nes, jeigu gerai pamena, jis 2017 m. balandį 30-čiai dienų buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini). Po pokalbio su sūnumi į virtuvę atėjo B.. Jis šios paklausė apie pastarosios darbinius balius, tada paklausė apie rastas nuotraukas, prisiminė ir važinėjimus į pirtį. Kai norėjo paklausti apie Turkiją ir Italiją, B. pradėjo garsiai šaukti, kad tai ne jo reikalas klausinėti apie jos vyrus. Žmona šaukė prie X., kad jis nepergyventų, kad X. užaugs aukštas ir gražus, nes visi vyrai, su kuriais ši miegojo, buvo aukšti ir gražūs. Jis nenorėjo, kad vaikas girdėtų, kaip mama šaukia ant tėčio ir dar pasakoja tokius dalykus. Kadangi tuo metu jis kriauklėje plovė puodą, tai laikydamas šį kairėje rankoje po truputį abiem rankomis pradėjo stumti B. iš virtuvės, kad, kaip ir minėjo, sūnus negirdėtų ir nematytų jų konflikto. Jie atsidūrė vaiko kambaryje. B. toliau šaukė ir pradėjo mosikuoti rankomis, norėdama jam suduoti smūgius į veidą, jis gindamasis vis prilaikydavo šią už riešų. Matyt, dėl to pas žmoną mėlynės ant rankų. Už tokį netinkamą elgesį jis norėjo žmoną palenkti ir suduoti per užpakalį, kad ši nusiramintų, tačiau žmonai jį puolant jis pastarajai du kartus spyrė į užpakalį, po to vieną kartą sudavė puodu per sėdmenis. Tada B. nuėjo į vonią, užsirakino ir atsuko vandenį. Jis grįžo pas sūnų į virtuvę ir jie toliau ramiai bendravo. B. išbuvo vonioje apie 15 minučių, ką ten veikė, nežino. Išėjusi iš vonios žmona jam mestelėjo frazę "Nu dabar tai tau šakės bus" ir nuėjo į kambarį. Jis išgirdo, kaip žmona kažkam skambina. Kai tik pradėjo skambinti, pradėjo verkti, nors iki tol nebuvo jokių nei ašarų, nei isterijos. Iš pokalbio turinio jis suprato, kad žmona telefonu bendrauja su savo mama, sakė, kad jis muša, kartojo, kad jam bus šakės. Jis su X. buvo virtuvėje, o pasikalbėjusi su savo mama B. blaškėsi tarp vonios ir miegamojo. Kas kvietė medikus ir policiją, jis nežino, tačiau iki medikų atvykimo B. elgėsi gana ramiai, ir tik į namus užėjus medikams vėl pradėjo verkti. Po medikų atvažiavo du policijos pareigūnai, o po to atvyko B. tėtis. Dar po kažkiek laiko pasirodė B. mama. Dėl smurto artimoje aplinkoje jį išvežė į policiją. Jis bandė žmonos atsiprašyti, tačiau ši į kalbas nesileidžia. Šiuo metu tarp jų vyksta skyrybų procesas. 2020 m. kovo pradžioje, būdama namuose B. kalbėjo telefonu su savo mama, pokalbio metu šūktelėjo „O, T., greit paleis". T. yra B. brolis, kuris sėdi kalėjime už nužudymą. Po šio pokalbio B. elgesys labai pasikeitė, ji pradėjo provokuoti konfliktus, priekaištauti, visaip stengėsi sukurti konfliktinę situaciją. 2020 m. vasarį jam B. papasakojo apie savo vyrą iš pirmos santuokos. Kad B. buvo susituokusi, jis žinojo ir apie tą vyrą žinojo. Šiems išsiskyrus, B. liko dviejų kambarių butas. B. buvęs vyras pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, vėliau buvo žiauriai sumuštas ir prieš pusmetį mirė. Po mirties liko gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) rajone. Pusė namo priklauso buvusiam vyrui, pusė namo šio broliui. Dabar B. su advokatais bando atsikovoti bent pusę minėto namo (duomenys neskelbtini) rajone. Jam toks scenarijus panašus į jo situaciją ir mano, kad B. nori atimti iš jo jų bendrą butą (b.l. 47-48).

Ikiteisminio tyrimo metu, nuotoliniu būdu apklausta nukentėjusioji B. S. parodė, kad 2020 m. kovo 26 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje įvyko žodinis konfliktas tarp jos ir jos vyro M. S.. Vyras jai laikė už kairės rankos ir du kartus spyrė į kairįjį sėdmenį, du kartus trenkė per veidą, o jai nubėgus į kambarį - puodu vieną kartą trenkė per kairįjį sėdmenį, Ji patyrė fizinį skausmą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba ją nuvežė į RVUL, kurioje jai nustatė sumušimą ir kairės pusės sėdmenų patinimą. Tai jau ne pirmas kartas, kai vyras M. S. prieš ją smurtauja, bet anksčiau į policiją ji nesikreipė. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji B. S. parodė, kad jie susituokę (duomenys neskelbtini) metų. Santuokoje (duomenys neskelbtini) m. jiems gimė sūnus. Iki praeitų metų šeimoje viskas buvo gerai. 2020 kovo pabaigoje visi, t.y. ji, jos sutuoktinis M. ir sūnus X. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo namuose. Ji gamino vaikui vakarienę, t.y. virė košę. Ji su X. buvo virtuvėje, šis sėdėjo prie stalo, o ji stovėjo prie puodų, kai į virtuvę atėjo M., kuris pamatė kriauklėje dvi nešvarias lėkštes ir pakeltu tonu pradėjo klausinėti, kas čia ir kodėl kriauklėje guli nešvarūs indai. Ji atsakė, kad išplaus vėliau, kai baigs pusryčiauti. M. pakėlė keptuvės dangtį ir pamatė, kad keptuvė taip pat nešvari. Ji rankose laikė karštą puodą. Pamatė, kad M. jau įsiutęs, pajuto, kad tuoj įvyks kažkas negero. Laikydama karštą puodą rankose ji pradėjo trauktis iš virtuvės link vaiko kambario. M. ją pasivijo ir tyčia stipriai spyrė jai ne mažiau trijų kartų į sėdmenis ir kojas, kas jai labiausiai įstrigo, nes kojas praktiškai pakirto. Po to vyras tiesiog „išrovė“ karštą puodą jai iš rankų ir vieną kartą sudavė juo jai per sėdmenis. Kiek ir kur smūgių jai dar buvo suduota, pasakyti negali, nes buvo ištikta šoko. Spėja, kad ir į galvos sritį gavo kelis smūgius, ir per rankas, nes jie dar ir apsistumdė su M.. Jai kažkaip pavyko ištrūkti iš kambario ir paskambinti mamai Z. K.. Verkdama ir kukčiodama telefonu papasakojo savo mamai, kad M. vėl mušasi ir konfliktuoja. Po kelių minučių mama jai perskambino ir paklausė, ar ji kvietė policiją. Atsakė, kad ne, kad šiuo metu yra vonioje ir bando atvėsinti sužeistas vietas. Girdėjo, kad M. garsiai šaukia už durų "šliundra", „drian" ir t.t. Būdama vonioje išgirdo skambutį į telefonspynę. Išėjo iš vonios kambario, pabandė atidaryti laiptinės duris, tačiau jai drebėjo rankos ir ji negalėjo nuspausti mygtuko, todėl nusileido laiptais žemyn ir įleido medikus. Kai atėjo prie buto durų, M. nenorėjo jos su medikais įleisti į namus. Atidaryti duris pastarąjį kažkaip įkalbėjo greitosios darbuotojas. Gana greitai atvažiavo ir policijos pareigūnai, su jais buvo jos tėtis P. K.. Apžiūrėję ją medikai nusprendė, kad reikia vykti į ligoninę. M. buvo sulaikytas ir išvežtas į komisariatą. Ji išvažiavo į ligoninę, o sūnus liko namuose su seneliu. Po šio įvykio balandžio 1 d., jai paskambino kaimynė ir pasakė, kad ji paimtų gėles, gulinčias prie buto durų. Apie 19.30-20.00 val. M. jai parašė žinutę, kad paliko prie durų gėles, skirtas jai. Apie tai kitą dieną pranešė tyrėjai, kiek žino, ši telefonu buvo susisiekusi su M.. Nuo tos dienos jokio kontakto su ja iš vyro pusės nėra. Šiuo metu tarp jų vyksta skyrybų procesas, jiems privalomai paskirta mediacija. Jokiu būdu nesutinka su M. taikytis, nes nemato prasmės ir šį kartą pastarajam tikrai neatleis. Smurtas jų šeimoje kartojasi ne pirmą kartą, praeitais metais vyras ją taip sumušė, kad buvo didžiausia hematoma veide, tačiau ji niekur dėl to nesikreipė, nes galvojo, kad M. pasikeis. Kodėl šis taip elgiasi, iš kur tiek agresijos jos atžvilgiu, ji nurodyti negali. Taip pat nemano, kad tai yra tikėjimo įtaka, jog ji su M. yra "(duomenys neskelbtini)" nariai. Tai yra kaip ir (duomenys neskelbtini) tikėjimo atmaina, pamaldos vyksta rusų kalba (b.l. 12-13). 2020 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto prokuratūrai nukentėjusioji pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl įvykio ji patyrė 30 eurų turtinę žalą, išlaidos už jai suteiktą psichologo pagalbą, pateikė tai patvirtinančius rašytinius duomenis bei patyrė 1000 eurų neturtinę žalą, kurią privalo jai kompensuoti sutuoktinis, kaltinamasis M. S.. Ikiteisminio tyrimo metu B. S. buvo pripažinta civiline ieškove ( b.l. 98-100).

Specialisto išvadoje G 945/2020 nurodyta, kad remiantis B. S. apžiūra ir medicininiais duomenimis jai padarytos poodinės kraujosruvos kakle, žastuose, kairiame sėdmenyje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2020-03-26), neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 19-21).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas M. Š. parodė, kad 2020 m. kovo pabaigoje dirbo kartu su Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) PK VS vyresniąja tyrėja V. G. – B.. Iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad bute (duomenys neskelbtini), pranešėjos žentas nudegino dukros pirštus, smurtauja. Pranešėja ne vietoje, o namuose vienas nepilnametis. Važiuojant į įvykio vietą, gatvėje juos sustabdė vyriškis, kaip suprato, nukentėjusiosios tėvas, kuris parodė, kur reikia įvažiuoti į kiemą. Jie privažiavo prie Nr. (duomenys neskelbtini) namo, laiptinės durys buvo atrakintos. Nr. (duomenys neskelbtini) buto duris atidarė apsiverkusi moteris, kaip vėliau nustatyta - B. S., kuri nurodė, kad tarp jos ir vyro M. S. įvyko buitinis konfliktas. Ji virtuvėje gamino valgyti, o atėjęs vyras pradėjo jai priekaištauti, stvėrė už karšto puodo ir šiuo sudavė jai per sėdmenis, dar vyras ją smaugė (ant kaklo matėsi paraudimai) ir, pasak nukentėjusiosios, trenkė jai delnu per veidą. Detalesnių įvykio aplinkybių B. S. nurodyti negalėjo, nes buvo labai susijaudinusi. Atvykę medikai išsivedė nukentėjusiąją į kitą kambarį apžiūrai, o jis liko su M. S.. Šis jam papasakojo, kad žmonai kelis kartus spyrė į sėdmenis ir daugiau nieko nedarė. Tada M. S. paprašė eiti su juo iki vonios kambario, įlipo į vonią, atsuko karšto vandens čiaupą ir pareiškė, kad žmona prisipylė karšto vandens ir taip pati nusidegino vonioje. Apžiūrėję B. S. medikai dėl nudegimų nusprendė šią vežti į RVUL. Pagal smurto artimoje aplinkoje faktą M. S. buvo pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS. Konflikto metu namuose dar buvo mažametis vaikas X. S., kuris liko namuose su B. S. tėvais (b.l. 23-24).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Be kaltinamojo M. S. visiško kaltės pripažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo nukentėjusiosios B. S., liudytojo M. Š. parodymai, specialisto išvados duomenys, ir kita baudžiamosios bylos rašytinė medžiaga. Ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog M. S. savo sutuoktinės B. S. atžvilgiu tyčia panaudojo fizinį smurtą, sukėlė fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu M. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip fizinio smurto panaudojimas šeimos nario (sutuoktinės) atžvilgiu.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo D. S. atsakomybėn. BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. S. yra dirbantis. UAB (duomenys neskelbtini) išduotoje charakteristikoje apibūdintas kaip kruopštus, sąžiningas ir pareigingas darbuotojas, kurio asmenybė yra teigiama (b.l. 70). Šiuo metu kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini). M. S. anksčiau nebuvo teistas, ar baustas administracine tvarka. Šie duomenys leidžia teismui manyti, kad jo padaryta tokio pobūdžio nusikalstama veika buvo vienkartinė. Jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pagal teismų praktiką laikoma, kad asmuo nusikalto pirmą kartą, kai jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus būtų padaręs nusikalstamą veiką arba be pateisinamų priežasčių būtų nevykdęs teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų (LAT nutartys 2K-P-85/2008, 2K-239/2008). Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme M. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų, sutiko su nukentėjusiosios teikiamais turtinio pobūdžio reikalavimais ir sutiko juos patenkinti. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis M. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Dėl to, kad formaliai šiuo atveju yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, teismo posėdžio metu sutiko ir prokurorė, ji neprieštaravo kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal įstatymą, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo gerą bičiulį ( draugą) D. S.. Teismui pateiktais duomenimis, laiduotojas yra brandaus amžiaus asmuo, dirbantis, savo darbe UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai kaip atsakingas, nekonfliktiškas, pareigingas darbuotojas. Jis nėra teistas, praeityje nebaustas administracine tvarka, yra sukūręs šeimą. Laiduotojas teisme paaiškino, kad jo ilgalaikiai ir draugiški santykiai su kaltinamuoju grįsti stipriu emociniu ryšiu, tarpusavio pasitikėjimu, tarp jų nėra buvę konfliktinių situacijų. D. S. asmenybė tiek pagal ją apibūdinančias savybes, tiek pagal gyvenimo patirtį nesudaro pagrindo ją vertinti prieštaringai ar nepalankiai. Visos šios aplinkybės sudaro laiduotojui galimybę daryti nuolatinę bei teigimą įtaką kaltininko elgesiui. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad D. S. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris darys teigiamą įtaką kaltinamajam M. S. jiems artimai bendraujant, palaikant kaltinamąjį, o tuo pačiu ir turint galimybę stebėti M. S. kontroliuoti jo veiksmus, daryti įtaką jo sprendimams.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam M. S. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino jį ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, tuo pačiu nesukeliant jam sunkių teisinių pasekmių, kylančių dėl pritaikytos baudžiamosios atsakomybė, teismas sprendžia, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu 1 metams be užstato. Teismo vertinimu nėra tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemones, nes M. S. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu. Byloje nėra duomenų, kad iki, ar po M. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis būtų atlikęs kokius nors smurtinius veiksmus šeimos narių ar kitų asmenų atžvilgiu, t.y. kad būtų linkęs smurtauti. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BPK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 eurų turtinės žalos atlyginimo ir pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Šioje dalyje nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas pilnai iš kaltinamojo priteistina 30 eurų suma. Pažymėtina ir tai, kad M. S. sutiko su jam teikiamu civiliniu ieškiniu ir jo neginčijo.

Nukentėjusioji taip pat prašė iš sutuoktinio jai priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nurodydama, kad dėl kaltinamojo veiksmų, šiam panaudojus fizinį smurtą, ji išgyveno didelį dvasinį sukrėtimą, kuris vos nesibaigė depresija. Ji jaučia nuolatinį nerimą dėl ateities ir buvo kaltinamojo pažeminta (b. l. 98). Teismo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas pripažino, kad nukentėjusioji turi teisę prašyti piniginės satisfakcijos, tačiau kokia suma turėtų būti priteista paliko teismo prerogatyvai.

Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusių asmenų turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiosios B. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad naudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją truko labai trumpai. Byloje nėra pateikta duomenų, kad minėtas įvykis būtų sukėlęs nukentėjusiajai ilgalaikes psichinio pobūdžio pasekmes: išsivysčiusį nesaugumo jausmą, patirtą psichinę traumą, ji šias pasekmes būtų šalinusi medikamentais.

Taip pat teismas atsižvelgia į M. S. turtinę ir socialinę padėtį, jo gaunamą uždarbį. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, kad nemalonūs pojūčiai nukentėjusiajai truko labai trumpai, B. S. naudai priteistina 400 eurų neturtinei žalai atlyginti iš M. S.. Teismo vertinimu, pagal nustatytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, būtent tokia suma labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, užtikrins pusiausvyrą tarp nukentėjusiosios ir kaltosios pusių.

Kiti klausimai.

M. S. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja B. S., draudžiant lankytis jos gyvenamojoje vietoje (b. l. 52), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jis buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. kovo 26 d. 19.53 val. iki 2020 m. kovo 27 d. 14.12 val. (b.l. 33-36).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą M. S. atžvilgiu nutraukti.

M. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios B. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir iš priteisti iš kaltinamojo M. S. 30 (trisdešimt) eurų.

Nukentėjusiosios B. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš priteisti iš kaltinamojo M. S. 400 (keturis šimtus) eurų.

Išaiškinti M. S., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti D. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas