- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-04
- Bylos Nr.
- e2-117-374/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01798-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- S. B.
- Kategorijos
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
- 2.6.1.0.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.11.16Motorinės transporto priemonės pirkimas-pardavimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
dalyvaujant ieškovui E. P. ir jo atstovui advokatui O. R., atsakovui S. B. ir jo atstovui advokato padėjėjui A. K.,
viešame teismo posėdyje nuotoliniu/mišriu būdu (per Zoom programą) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovui S. B. dėl transporto priemonės kainos sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas sumažinti transporto priemonės Ford Galaxy Titanium 6800 Eur pirkimo-pardavimo kainą 2659,49 Eur ir šią sumą priteisti iš atsakovo ieškovo naudai, priteisti 5 procentus procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovas sudarė naudotos transporto priemonės Ford Galaxy Titanium, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas perdavė transporto priemonę ieškovui, o ieškovas transporto priemonę įsigijo nuosavybėn ir sumokėjo atsakovui 6800 Eur sumą grynaisiais pinigais. Ieškovas apie parduodamą Transporto priemonę sužinojo iš skelbimo internetinėje svetainėje www.autoplius.lt, skelbime buvo nurodyta, kad automobilis be defektų. Taigi atsakovas savo skelbime transporto priemonę išviešino kaip tinkamą eksploatavimui ir neturinčią trūkumų bei nereikalausiančią papildomų investicijų ar išlaidų. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje taip pat nurodyta, jog transporto priemonė yra be trūkumų, „prieš pirkimą automobilis apžiūrėtas servise. Garantijos neteikiamos“. Prieš pirkimą Transporto priemonė buvo nuvežta į automobilių servisą ir patikrinta, tačiau patikra buvo nenuodugni, jos metu nebuvo tikrinami vidiniai agregatai, tokie kaip variklis ar pavarų dėžė. (duomenys neskelbtini) važiuojant Rygoje maždaug 30 km/h greičiu ieškovas iš pradžių pajuto smūgį, o po to – tarškėjimą, todėl tą pačią dieną automobilis buvo pristatytas į automobilių servisą. Sulaukus automobilio diagnostikos eilės, (duomenys neskelbtini) automobilių servisas SIA „Baltic Bay Group“ išrašė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje detalizavo būsimas remonto išlaidas, kurios sudaro 2984,41 Eur sumą. Pagrindines išlaidas sudaro pavarų dėžė, sankaba, salenoidas, guolio įvorė, paskirstymo diržas, vandens siurblys ir darbo sąnaudos. Ieškovas pretenzijas reiškia atsakovui tik dėl dalies minėtų išlaidų, t. y. dėl 2659,49 Eur sumos, kadangi būtent ši sumos dalis yra susijusi su transporto priemonės pavarų dėžės ir sankabos remontu. Automobilių serviso defektacijos akte nurodyta, jog sugedusi pavarų dėžės sankaba su dviejų masių smagračiu. Apgadintas pavarų dėžės korpuso suleidimas. Nefunkcionuoja du elektromagnetiniai vožtuvai. Pavarų dėžės filtras (vidinis) užsikimšęs nuo nešvarumų. Hidraulinis blokas labai nusidėvėjęs. Būtina atlikti kapitalinį pavarų dėžės remontą. (duomenys neskelbtini) ieškovas su pretenzija kreipėsi į atsakovą, prašydamas sumažinti transporto priemonės kainą arba kompensuoti patirtus nuostolius. 2022 m. lapkričio 9 d. atsakovas pateikė atsiliepimą į pretenziją dėl transporto priemonės trūkumų, kuriuo atsisakė tenkinti ieškovo keliamus reikalavimus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Prieš sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį automobilis apžiūrėtas servise, pirkėjas, įsitikinęs automobilio kokybe, nusprendė jį įsigyti. (duomenys neskelbtini) automobilio rida buvo 237456 km. Po 20 dienų nuo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, ieškovo teigimu, ginčo automobilis sugedo Rygoje, Latvijoje. Atsakovas teigia, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu, ginčo automobilis buvo techniškai tvarkingas, t. y. ieškinyje minimas ginčo automobilio trūkumas atsirado po jo perdavimo pirkėjui (ieškovui). Tikėtina dėl to, jog pirkėjas (ieškovas) pažeidė ginčo automobilio naudojimo ir eksploatavimo taisykles. Atsakovas automobilį pats naudojo daugiau nei vienerius metus laiko ir kaip fizinis asmuo jį pardavė. Atsakovas nėra verslo subjektas užsiimantis automobilių prekyba, todėl pagrindo taikyti vartojimo teisinius santykius reglamentuojančias įstatymų nuostatas nėra pagrindo. Automobilis buvo parduotas kokybiškas ir turėjo savybes, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos automobiliui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Automobilio sugedimo vieta sudaro pagrindo manyti, kad automobilis 20 dienų laikotarpiu buvo itin intensyviai eksploatuojamas sunkiomis sąlygomis. Pirkėjas nebuvo informuotas apie jo įrodinėjamą tuo metu egzistavusį gedimą, nes automobilio pardavimo metu, kaip įrodyta aukščiau, jo nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Taip pat nurodė, jog šį automobilį pirko dėl jos markės šeimos poreikiams tenkinti, žmona su negalia, į mažesnį automobilį sudėtinga įlipti, būtų erdvi keliauti iš Rygos į Lietuvą su vaikais ir augintiniais. Automobilio gedimus pastebėjo, kai važiuojant pradėjo kilti apsukos, atsirado keistas garsas. Tą pačią dieną automobilis buvo pristatytas į servisą, tačiau jis buvo apžiūrėtas tik preliminariai, nes serviso užimtumas tuo metu buvo labai didelis. Automobilių servise meistrai nurodė, jog gedimai atsirado per ilgą laiką. Tikrinant automobilį prieš sutarties sudarymą, meistras sakė, kad automobiliui viskas gerai, tokie gedimai pasirodo su laiku.
5. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog sąžiningai pardavė transporto priemonę, ieškovas automobilį apžiūrėjo kelis kartus, jis buvo apžiūrimas ieškovo pasirinktame autoservise. Tikrinimo metu specialistas pasijungę įrenginius ir maždaug pusvalandžiui išvažiavo. Autoservisas nurodė, jog sugedę „užuolaidėlės“, tačiau ieškovas teigė, jog tokia automobilio būklė jį tenkina. Su perkamu automobiliu šalys važiavo į Vilkaviškį, siekiant greičiau įforminti automobilio pirkimą - pardavimą. Važiuojant atgal į Marijampolę automobilį vairavo pats ieškovas, jokių pretenzijų nei tada, nei sutarties sudarymo momentu neturėjo. Po automobilio įsigijimo ieškovas sakė vyks atostogauti, o tada ė darbus, dirba Rygoje. Automobilių prekyba atsakovas neužsiima, dirba s. ir verčiasi grūdų auginimu. Apie sugedusį automobilį pranešė maždaug mėnesis po jo sugedimo. Kol atsakovas naudojosi automobiliu, jokių gedimų nebuvo, į automobilių servisus neteko vykti.
6. Teismo posėdžio metu liudytoja G. P. nurodė, jog yra ieškovo sutuoktinė. Automobilio pirkime nedalyvavo, tačiau dalyvavo jo patikrinime prieš sutarties sudarymą servise. Po trijų savaičių, nenuvažiavus 1000 kilometrų, pasigirdo trinksmas ir automobilis pradėjo drebėti. Automobilio kaina nebuvo mažesnė nei rinkos kaina už tokius automobilius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
7. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pagal transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) S. B. pardavė E. P. 2011 m. gamybos automobilį Ford Galaxy Titanum. Sutartyje šalys nurodė, jog prieš pirkimą automobilis apžiūrėtas servise, garantijos netaikomos. (duomenys neskelbtini) SIA „Baltic Bay Group“ defekacijoje nurodyti automobilio defektai: sugedusi pavarų dėžės sankaba su dviejų masių smagračiu. Apgadintas pavarų dėžės korpuso suleidimas. Nefunkcionuoja du elektromagnetiniai vožtuvai. Pavarų dėžės filtras (vidinis) užsikimšęs nuo nešvarumų. Hidraulinis blokas labai nusidėvėjęs. Teismui pateiktos gedimų nuotraukos patvirtina šias aplinkybes. Pagrindines išlaidas sudaro pavarų dėžė, sankaba, salenoidas, guolio įvorė, paskirstymo diržas, vandens siurblys ir darbo sąnaudos. Ieškovas pretenzijas reiškia Atsakovui tik dėl dalies minėtų išlaidų, t. y. dėl 2659,49 Eur sumos, kadangi būtent ši sumos dalis yra susijusi su Transporto priemonės pavarų dėžės ir sankabos remontu. Bankinių pavedimų išrašai patvirtina, kad minėta (duomenys neskelbtini) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apmokėta ir Ieškovo išlaidos remontui yra patirtos faktiškai. Ieškovas atsakovą dėl transporto priemonės trūkumų informavo 2022 m. spalio 25 d. rašytine pretenzija ir davė 10 dienų terminą sumažinti transporto priemonės kainai arba gražinti patirtų nuostolių dydį. 2022 m. lapkričio 9 d. atsakovo atstovas pateikė atsisakymą į pretenziją, kurioje nurodė, kad pagrindo tenkinti pardavėjo keliamą reikalavimą nėra, todėl dėl kilusio ginčo gali kreiptis į teismą. Iš 2022 m. birželio 21 d. sutarties matyti, jog nėra nurodyta jokių automobilio trūkumų. Iš pateikto skelbimo kopijos matyti, jog parduodamas automobilis yra be defektų.
Dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus ir specialiųjų ir bendrųjų pirkėjo teisių gynimo būdų, pirkėjui įsigijus netinkamos kokybės daiktą
8. Pirkėjo teisių gynimo būdai, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, nustatyti CK 6.334 straipsnyje. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalis).
9. Specialieji teisių gynimo būdai, nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, yra nukreipti į daikto kokybės atkūrimą, o to paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisių gynimo būdu kompensuojamas netinkamos kokybės daikto ekonominės vertės sumažėjimas. Tais atvejais, kai daikto kokybės trūkumas yra esminis sutarties pažeidimas, yra galimas sutarties atsisakymas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis teisių gynimo būdas nukreiptas į sutartinio santykio nutraukimą ir pagal sutartį už daiktą sumokėtų pinigų grąžinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 27 punktas).
10. Kurio nors iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31punktas; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 35 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 25 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023).
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sandorio šalis, nes, tik esant vienai iš sandorio šalių vartotojai, taikoma didesnė apsauga, t. y. suteikiama didesnė galimybė rinktis vieną iš jau aptartų jos pažeistų teisių gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31punktas; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 35 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 25 punktas).
12. CK 6.333 straipsnyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (1 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (6 dalis).
13. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui kokybišką, sutarties reikalavimus atitinkančią prekę (CK 6.327, 6.333 straipsniai). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008, 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019). Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, 12 punktas). Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/20170).
14. Pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį privalo perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Šios pardavėjo pareigos įgyvendinimo užtikrinimo tikslu įstatymas įtvirtina įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose.
15. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 23 punktas). Taigi garantijos pagal įstatymą atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).
16. Pardavėjo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktus įvykdymas vertinamas kitaip, be kita ko, įrodinėjimo našta pasikeičia pirkėjo naudai, tais atvejais, kai įstatyme ar sutartyje expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų (CK 6.333 straipsnio 2 dalis); tokiu atveju, kai pardavėjas tiesiogiai garantuoja daiktų kokybę (sutartinė garantija), jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl pirkėjo netinkamo daikto naudojimo ar saugojimo arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 24 punktas).
17. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, kuriuo prašo mažinti automobilio įsigijimo kainą, argumentuoja, kad po automobilio įsigijimo jis sugedo, kas reiškia, kad sutarties sudarymo metu jis neatitiko visų požymių, kurie buvo deklaruojami sudarant sutartį, bei nurodyti skelbime, ieškovui turi būti kompensuota permokėta automobilio kaina, mažinant ją nustatytų trūkumų šalinimo kaina, t. y. iš viso 2659,49 Eur.
18. Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.
19. Taigi, nagrinėjamu atveju vertintina, ar Automobilis neatitinka kokybės reikalavimų, ar paaiškėjusių trūkumų ieškovas neaptarė su pardavėju, ar nėra praėjęs 2 metų terminas nuo Automobilio įsigijimo, ar defektai atsirado atsakovui įsigijus Automobilį.
20. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad ieškovas 2 metų termino nepažeidė – ieškovas automobilį iš atsakovo įsigijo (duomenys neskelbtini), o pretenziją atsakovui pareiškė (duomenys neskelbtini), t. y. po 3 mėnesių.
21. Tiek atsakovas, tiek ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilio patikrinimo metu jis buvo tvarkingas, ieškovas vykdamas iš Vilkaviškio į Marijampolę jokių pašalinių garsų ar automobilio trūkumų nepastebėjo. Ieškovas nurodė, jog po automobilio sugedimo, Rygoje esantis automobilių servisas patvirtino, kad transporto priemonės gedimas atsirado su laiku dėl automobilio eksploatacijos, tai yra natūrali pasekmė ilgai naudojamo automobilio. Pirkdamas transporto priemonę ieškovas žinojo, jog įsigijo 11 metų senumo automobilį. Tą teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja, teigdama jog žinojo automobilio metus, bei tikėjosi, jog jam reikės daugiau investicijų ir priežiūros, nei naujam automobiliui.
22. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės fiksuoti kada nustatyti gedimai realiai atsirado. Pažymėtina, kad ieškovas byloje neįrodinėjo ir nepagrindė esminių aplinkybių pardavėjo atsakomybei kilti, tai yra jog automobilio defektai egzistavo daikto perdavimo ieškovui metu bei kad trūkumai atsirado dėl priežasčių, buvusių iki daikto perdavimo. Tiek ieškovas, tiek liudytoja teismo posėdžio metu pajuto konkretų momentą, kada automobilis sugedo. Pagal automobilio serviso pateiktą defektaciją, esant tokio pobūdžio gedimams pardavimo metu ieškovas turėtų juos jausti ir pajusti. Teismo vertinimu, nurodyti gedimai negalėjo būti transporto priemonės perdavimo ieškovui metu, kadangi dėl tokių gedimų jo nebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Kaip nustatyta iš ginčo šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų, automobiliu pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu buvo galima naudotis pagal paskirtį, t. y. automobilis užsivedė ir važiavo, ieškovės atstovas pripažino, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu automobilis atitiko lengvajam automobiliui keliamus įprastus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju teigti, kad ieškovo nurodomi gedimai buvo paslėpti ir atsakovas (pardavėjas) apie juos žinojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nėra jokio faktinio pagrindo. Ieškovo įgytas naudotas automobilis buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį tiek įgijimo metu, tiek kurį laiką po jo. Atkreiptinas dėmesys, jog pardavėjas atsako tik už tuos trūkumus, kurie egzistavo daikto perdavimo metu ir juos nuslėpė. Reikalauti pardavėją atsakyti už trūkumus, kurie dar neatsirado ir nebuvo nuslėpti būtų neproporcinga.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
24. Ieškovo ieškinį atmetus, jo bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies nepriteistinos.
25. Atsakovas patyrė 300 Eur advokato atstovavimo išlaidas byloje, todėl priteistinos iš ieškovo.
26. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 21,21 Eur, jos priteistinos iš ieškovo (CPK 92, 93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo E. P. ieškinį atsakovui S. B. dėl transporto priemonės kainos sumažinimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patirtas 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,21 Eur (dvidešimt vieną eurą 21 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią, esančią (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, arba į kitą pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus pašto išlaidas, teismui būtina pateikti tai patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.