- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-02
- Bylos Nr.
- e2A-915-480/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01798-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- S. B.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.11.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovui S. B. dėl transporto priemonės kainos sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. P. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas sumažinti transporto priemonės Ford Galaxy Titanium 6 800 Eur pirkimo–pardavimo kainą 2 659,49 Eur ir šią sumą priteisti iš atsakovo S. B. (toliau – ir atsakovas) ieškovo naudai, priteisti 5 procentus procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodo, kad 2022 m. birželio 21 d. ieškovas ir atsakovas sudarė naudotos transporto priemonės Ford Galaxy Titanium, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas skelbime transporto priemonę išviešino kaip tinkamą eksploatavimui ir neturinčią trūkumų bei nereikalausiančią papildomų investicijų ar išlaidų. Prieš pirkimą transporto priemonė buvo nuvežta į automobilių servisą ir patikrinta, tačiau patikra buvo nenuodugni, jos metu nebuvo tikrinami vidiniai agregatai (variklis, pavarų dėžė ar kt.). Nusipirkus automobilį, važiuojant Rygoje ieškovas pajuto automobilio tarškėjimą, servise nustatyti defektai, už pavarų dėžės ir sankabos remontą 2 659,49 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Prieš sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį automobilis apžiūrėtas servise, pirkėjas, įsitikinęs automobilio kokybe, nusprendė jį įsigyti. 2022 m. birželio 21 d. automobilio rida buvo (duomenys neskelbtini) km. Po 20 dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ieškovo teigimu, ginčo automobilis sugedo Rygoje. Pardavimo metu automobilis buvo techniškai tvarkingas, kurios būtinos automobiliui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį, ieškinyje minimas ginčo automobilio trūkumas atsirado po jo perdavimo pirkėjui (ieškovui).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. kovo 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį atsakovui dėl transporto priemonės kainos sumažinimo atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovo patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš ieškovo 21,21 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. <...>.
5. Teismas pažymėjo aplinkybes dėl naudoto ir naujo automobilio kokybės skirtumų. Nurodė, ieškovas automobilį iš atsakovo įsigijo 2022 m. birželio 21 d., o pretenziją atsakovui pareiškė 2022 m. spalio 25 d., t. y. po 3 mėnesių (nepažeidė dvejų metų termino). Teismas nustatė, kad šalys posėdžio metu nurodė, kad patikrinimo metu automobilis buvo tvarkingas, ieškovui jį įsigijus pašalinių garsų ar trūkumų nepastebėjo, sugedo važiuojant Rygoje. Servisas patvirtino, kad gedimas atsidaro su laiku dėl automobilio eksploatacijos ir yra natūrali ilgai naudojamo automobilio pasekmė. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės fiksuoti, kada nustatyti gedimai realiai atsirado. Ieškovas byloje neįrodinėjo ir nepagrindė esminių aplinkybių pardavėjo atsakomybei kilti, tai yra jog automobilio defektai egzistavo daikto perdavimo ieškovui metu bei kad trūkumai atsirado dėl priežasčių, buvusių iki daikto perdavimo. Nurodyti gedimai negalėjo būti transporto priemonės perdavimo ieškovui metu, kadangi dėl tokių gedimų jo nebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Automobiliu pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu buvo galima naudotis pagal paskirtį, t. y. automobilis užsivedė ir važiavo, ieškovės atstovas pripažino, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu automobilis atitiko lengvajam automobiliui keliamus įprastus reikalavimus. Teigti, kad ieškovo nurodomi gedimai buvo paslėpti ir atsakovas apie juos žinojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nėra jokio faktinio pagrindo. Ieškovo įgytas naudotas automobilis buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį tiek įgijimo metu, tiek kurį laiką po jo. Reikalauti pardavėją atsakyti už trūkumus, kurie dar neatsirado ir nebuvo nuslėpti, būtų neproporcinga.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą. Ieškovo ieškinį atsakovui dėl transporto priemonės kainos sumažinimo tenkinti visiškai - sumažinti transporto priemonės Ford Galaxy Titanium (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) 6 800,00 Eur pirkimo–pardavimo kainą 2 659,49 Eur ir šią sumą priteisti iš atsakovo ieškovo naudai, taip pat priteisti iš atsakovo 5 (penkis) procentus procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovo visas ieškovo (apelianto) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:
1.1. Neatitinka tikrovės teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškovas neįrodinėjo, jog transporto priemonės trūkumai egzistavo pirkimo–pardavimo metu. Kad trūkumai egzistavo sutarties sudarymo metu patvirtina pats trūkumų (gedimų) pobūdis. Nustatyti trūkumai yra susiję su pavarų dėže ir sankaba, kurie negalėjo atsirasti per kelias savaites nuo sutarties sudarymo. Pavarų dėžė nebuvo tinkamai prižiūrima, todėl trūkumai atsirado transporto priemonę per ilgą laiką eksploatuojant atsakovui. Be to, negalėjo sugesti iškart du vožtuvai bei smagratis, todėl labiau tikėtina, jog šie trūkumai arba priežastis jiems kilti egzistavo sutarties sudarymo metu.
1.2. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad transporto priemonės trūkumai neegzistavo pirkimo – pardavimo metu, ar kad tokie trūkumai atsirado vėliau dėl netinkamo transporto priemonės eksploatavimo. Atsakovas tik akcentavo sutartyje nurodytą aplinkybę, kad pirkimo – pardavimo metu transporto priemonė buvo apžiūrėta automobilių servise.
1.3. Teismas nesiaiškino aplinkybės, kokio masto patikra buvo atliekama, ar ją atlikęs asmuo turėjo reikiamą kvalifikaciją, kur ši patikra buvo atliekama, kokie transporto priemonės agregatai buvo tikrinami, ką parodė minėto asmens kompiuteris, kokios buvo apžiūros išvados ir pan. Teismas neturėjo pagrindo vadovautis šiomis aplinkybėmis, kaip patvirtinančiomis, jog transporto priemonės trūkumai neegzistavo pirkimo–pardavimo metu.
1.4. Teismas neanalizavo nustatytų transporto priemonės trūkumų pobūdžio, taip pat to, ar ieškovas galėjo tikėtis, kad transporto priemonė per artimiausias 20 dienų suges ir tolimesniam jos tinkamam eksploatavimui prireiks brangaus remonto, sudarančio net apie 40 procentų transporto priemonės kainos. Nors negalima tikėtis iš naudoto daikto tokių pačių savybių kaip ir iš naujo analogiško daikto dėl natūralaus daikto dėvėjimosi, tačiau naudotas daiktas neturi būti susidėvėjęs tiek, kad jo nebūtų galima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, nepatiriant didelių nepatogumų.
1.5. Teismas rėmėsi liudytojos G. P. parodymais dėl išlaidų transporto priemonės remontui. Nurodė, kad G. P. patvirtino, jog perkant naudotą transporto priemonę tikėjosi patirti išlaidų, susijusių su jos remontu, tačiau teismas nutylėjo, kad liudytoja teigė nesitikėjusi patirti tokių didelių išlaidų. Šiuo atveju transporto priemonės remontas kainuos 40 procentų transporto priemonės kainos.
1.6. Prieštarauja kasacinio teismo praktikai teismo išvada, kad ieškovo įgyta transporto priemonė buvo tinkama naudoti pagal paskirtį tiek įgijimo metu, tiek kurį laiką po jo. Šiuo atveju 20 dienų terminas nėra pakankamas laiko tarpas ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad pardavėjas nepažeidė savo pareigų. 20 dienų terminas sudaro pagrindą išvadai, kad transporto priemonės trūkumai išryškėjo netrukus po jos įsigijimo.
1.7. Teisiškai nereikšmingos teismo išvados, kad atsakovas nežinojo apie transporto priemonės trūkumus pirkimo–pardavimo metu, kadangi tokios išvados prieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai. Tačiau net ir pasitvirtinus tokiai aplinkybei, tai nešalintų atsakovo, kaip pardavėjo, civilinės atsakomybės prieš ieškovą dėl parduotos kokybės reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės.
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepimu prašo apelianto (ieškovo) apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė šiuos argumentus:
2.1. Ieškovo argumentai dėl automobilio trūkumų pardavimo metu egzistavimo yra neįrodyti. Ieškovas nesirinko specialių žinių reikalaujančių įrodinėjimo priemonių ir jomis negynė savo interesų. Ieškovas prilygina save specialių žinių turinčiam asmeniui. Tai, kad jis kitaip vertina byloje esančius įrodymus, nesudaro pagrindo teigti, kad sprendimas priimtas neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas naudodamas automobilį jokių gedimų neturėjo, pirkimo–pardavimo metu, testuojant automobilį ir 20 dienų nuo sandorio sudarymo jokių gedimų nebuvo.
2.2. Teismas liudytojos parodymus įvertino visos bylos kontekste, todėl sprendime nurodytos išvados padarytos nepažeidžiant teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą civiliniame procese. Be to, byloje ieškovo liudytoja apklaustas asmuo yra suinteresuota bylos baigtimi. Ieškovas nutyli, kad du kartus buvo atvykęs apžiūrėti automobilio su pakankamai ilgu laiko tarpu tarp atvykimų, kad domėjosi kitais automobiliais, rinkosi, juos lygino, prieš pirkdamas domėjosi ir žinojo, apie tokio modelio automobilių jautrias gedimui vietas.
2.3. Sutinkamai su kasacinio teismo praktika byloje ir buvo pagrįstai nustatyta, kad parduodamas naudotas automobilis pardavimo metu atitiko įprastus reikalavimus; naudotas automobilis buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį pardavimo metu ir po pardavimo net 20 dienų; egzistavo natūralus naudoto automobilio nusidėvėjimas.
2.4. Asmenį, kuris tikrino automobilį susirado per pažįstamus asmenis, taigi akivaizdu, kad tuo asmeniu pasitikėjo, vertino jį kaip kvalifikaciją atitinkantį automobiliui visapusiškai patikrinti, įvertinti, todėl teigti, kad teismas neturėjo pagrindo vadovautis šiomis aplinkybėmis, nėra pagrindo, nes tokiu atveju Ieškovas pats sau prieštarauja.
Šalies argumentai
2.5. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog teismas neanalizavo nustatytų transporto priemonės trūkumų pobūdžio, kadangi teismas nėra institucija turinti specialiųjų žinių. Tiesiog pats ieškovas turėjo pasirinkti kitą, tinkamesnį teisinės gynybos būdą, tačiau to nepadarė. Ieškovas nepagrįstai siekia savo neįgyvendintą teisę perkelti teismui kaip pareigą.
2.6. Kelia pagrįstą abejonę, ar automobilis sugedo po 20 dienų nuo įsigijimo ar vėliau, nes nėra duomenų, kaip intensyviai jis buvo naudojamas ir kiek kilometrų nuvažiavo, juo labiau, jog remontas ir apmokėjimas už atliktus remonto darbus atliktas žymiai vėliau t. y. po dviejų mėnesių, o kitų objektyvių įrodymų byloje nėra. Taigi, 20 dienų terminas nesudaro pagrindo išvadai, kad transporto priemonės trūkumai išryškėjo netrukus po jos įsigijimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas E. P. (toliau – ir ieškovas arba apeliantas) ir atsakovas S. B. (toliau – ir atsakovas) 2022 m. birželio 21 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas perdavė atsakovui transporto priemonę Ford Galaxy Titanum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o atsakovas ją priėmė. Tarp šalių susitarta dėl 6 800,00 Eur automobilio kainos. Šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad prieš pirkimą automobilis apžiūrėtas servise, garantijos netaikomos. Ieškovo nurodyti automobilio trūkumai nustatyti 2022 m. rugsėjo 23 d. SIA „(duomenys neskelbtini)“. Pateiktoje defekacijoje nurodyti automobilio defektai: sugedusi pavarų dėžės sankaba su dviejų masių smagračiu; apgadintas pavarų dėžės korpuso suleidimas; nefunkcionuoja du elektromagnetiniai vožtuvai; pavarų dėžės filtras (vidinis) užsikimšęs nuo nešvarumų; hidraulinis blokas labai nusidėvėjęs ir pateikiama išvada: būtina atlikti kapitalinį pavarų dėžės remontą. Ieškovas reikalavimą atsakovui reiškia dėl dalies remonto išlaidų –2 659,49 Eur sumos, iš sąskaitoje už darbus nurodytos 2 984,41 Eur sumas, kadangi, jo teigimu, būtent ši sumos dalis yra susijusi su transporto priemonės pavarų dėžės ir sankabos remontu.
11. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas turi atlyginti ieškovui išlaidas, kurias ieškovas sieja su atsakovo parduoto naudoto automobilio pavarų dėžės ir sankabos taisymu (remontu), bet ne dėl automobilio kainos sumažinimo, kaip teigia ieškovas savo procesiniuose dokumentuose.
12. CK nenustato specialių naudoto daikto (automobilio) pardavimo sąlygų, todėl jiems yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1 ir 4 dalys).
13. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuojama, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Atitinkamai, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
15. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas, siekdamas su automobilio taisymu susijusių išlaidų atlyginimo, turėjo įrodyti, jog jo nurodomi pavarų dėžės ir sankabos trūkumai buvo transporto priemonės pirkimo–pardavimo metu ir sąlygojo vėlesnį negalėjimą ja naudotis pagal paskirtį, kad ieškovas apie juos nežinojo, taip pat pagrįsti prašomų priteisti patirtų išlaidų dydį. Tuo tarpu atsakovas turėjo įrodyti, kad trūkumai atsirado po automobilio pardavimo ieškovui dėl jo natūralaus dėvėjimosi arba ieškovo kaltės.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovas trūkumų šalinimo išlaidų (viso 3 731,00 Eur) priteisimo iš atsakovo pagrindą įrodinėja 2022 m. rugsėjo 23 d. SIA „(duomenys neskelbtini)“ defektacija ir sąskaita už darbus 2 984,41 Eur sumai, defektų nuotraukomis ir defektų video, 2022 m. rugsėjo 23 d. (1000 Eur), 2022 m. spalio 1 d. (1 000 Eur) ir 2022 m. lapkričio 1 d. (984,41 Eur) mokėjimo nurodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai nėra pakankami konstatuoti, kad automobilio defektai egzistavo pirkimo–pardavimo metu, buvo paslėpti, kurie sąlygojo jo gedimą 2022 m. liepos 11 d. (pastaba: taip nurodė šalys, bet minimo automobilio priėmimo akto į bylą nepateikė) bei negalėjimą toliau eksploatuoti transporto priemonę pagal jos paskirtį.
17. Byloje be ieškovo (apelianto) skundo argumentų, kad nustatyti trūkumai yra susiję su pavarų dėže ir sankaba, kurie negalėjo atsirasti per kelias savaites nuo sutarties sudarymo, kad trūkumai egzistavo sutarties sudarymo metu patvirtina pats trūkumų (gedimų) pobūdis, įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti faktiškai nėra. Tačiau, viena vertus, šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai). Kita vertus, pats ieškovas negali būti prilyginamas specialių žinių turinčiam asmeniui ir galinčiam daryti išvadą, kad pats automobilio gedimų pobūdis nulemia, jog gedimai atsirado anksčiau. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju teigti, jog ieškovo nurodomi gedimai buvo paslėpti ir atsakovas (pardavėjas) apie juos žinojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nėra jokio faktinio pagrindo.
18. Kaip jau minėta, pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad prieš pirkimą automobilis apžiūrėtas servise. Šią aplinkybę ir akcentavo atsakovas byloje, nes kitų įrodymų jis neturi. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino asmens tikrinusio automobilį kvalifikacijos ir automobilio patikros mąsto, todėl neturėjo pagrindo vadovautis aplinkybėmis, kaip patvirtinančiomis, kad transporto priemonės trūkumai neegzistavo pirkimo–pardavimo metu. Apeliacinės instancijos teismas aukščiau jau aptarė ir įvertino ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus (nutarties 16 pastraipa). Šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus ir pats įrodymų neranka. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Taigi įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Ieškovo iniciatyva kviesta ir byloje liudytoja apklausta jo sutuoktinė G. P. parodė, kad asmenį, kuris tikrino automobilį, susirado per pažįstamus asmenis, vadinasi, tuo asmeniu ieškovas pasitikėjo ir jį vertino kaip kvalifikaciją atitinkantį asmenį automobiliui patikrinti ir jo būklei įvertinti. Tai, kad automobilis iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo apžiūrėtas ir patikrintas automobilių servise pirkėjo iniciatyva patvirtino ir atsakovas 2024 m. vasario 13 d. teismo posėdyje (išklausytas šio teismo posėdžio garso įrašas). Apibendrinant ir įvertinus ieškovo į bylą pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovo nurodyti automobilio gedimai (trūkumai) egzistavo jo pirkimo–pardavimo metu.
19. Šiuo atveju sutiktina su apeliantu, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kokį atstumą transporto priemonė įveikė nuo sutarties sudarymo iki sugedimo. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta rida yra (duomenys neskelbtini) (pastaba: paskutinis tuščias langelis) km. Tačiau nei ieškovas priduodamas automobilį remontuoti neužfiksavo automobilio ridos, nei tą padarė autoservisas, fiksuodamas automobilio priėmimo remontuoti momentą bei pildydamas apžiūros dokumentus. Todėl ieškovo teiginiai, kad automobilis nuo jo įsigijimo iki sugedimo nebuvo intensyviai eksploatuojamas, objektyviais įrodymais nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai ir sekant kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 115 pastraipa), yra pagrindas taikyti contra spoliatorem (lietuviškai – prieš pažeidėją) prezumpciją ir neaiškumus dėl automobilio (ne)intensyvaus eksploatavimo aiškinti ieškovo nenaudai.
20. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo įgyta transporto priemonė buvo tinkama naudoti pagal paskirtį tiek įgijimo metu, tiek kurį laiką po jo, prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Pirma, byloje nėra objektyvių įrodymų, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ defektacijoje nurodyti automobilio trūkumai išryškėjo po 20 dienų nuo automobilio įsigijimo, nes pats minėtas dokumentas parengtas tik 2022 m. rugsėjo 23 d. Antra, jau minėta (nutarties 19 pastraipa), nėra duomenų apie automobilio eksploatavimą prieš tai paminėtu laikotarpiu (2022 m. birželio 21d. – 2022 m. liepos 11 d. – 2022 m. rugsėjo 23 d.). Trečia, net ir aplinkybė, kad naudoto automobilio trūkumai išryškėjo praėjus tik 20 dienų po automobilio įsigijimo, savaime neteikia pagrindo išvadai, kad nustatyti trūkumai egzistavo jau automobilio įsigijimo metu. Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), tačiau tiek pats ieškovas, tiek jo sutuoktinė - liudytoja G. P. patvirtino, kad automobilio gedimus pastebėjo po trijų savaičių, atsiradus keistam garsui. Ir ketvirta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, klausimui dėl transporto priemonės trūkumų pobūdžio išspręsti reikalinga specialių žinių turinčio asmens išvada, tačiau šalys, atstovaujamos kvalifikuotų teisininkų, byloje klausimo dėl ekspertizės skyrimo (CPK 212 straipsnio 1 dalis) nekėlė, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė, vertindamas tik jam turimus ir aukščiau aptartus duomenis.
21. Įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir esamus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamame sprendime yra pagrįstai konstatuota, jog nagrinėjamu atveju teigti, kad ieškovo nurodomi gedimai buvo paslėpti ir atsakovas (pardavėjas) apie juos žinojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nėra jokio faktinio pagrindo. Ieškovo įgytas naudotas automobilis buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį tiek įgijimo metu, tiek kurį laiką po jo, ir byloje nėra įrodymų, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu transporto priemonė turėjo tokius defektus, kurie neleistų naudoti jos pagal paskirtį.
22. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
23. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Atsakovas dokumentų apie jo turėtas išlaidas nepateikė, todėl šis klausimas nesvarstomas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.