Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. D. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria nuteistajam R. D. panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-01-22 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą ir už tai jam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5,7,8 punktais, R. D. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, įpareigojant jį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti; per bausmės vykdymo atidėjimo terminą neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybės probacijos skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) viršininkė 2016 m. vasario 4 d. teikimu Nr. V -3 „Dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo“ kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą, siūlydama nuteistajam R. D. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Nurodė, kad nuteistasis išsamiai supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, jam išaiškinta atsakomybė už probacijos sąlygų ir teismo paskirtų pareigų nevykdymą ar administracinių teisės pažeidimų padarymą. Kadangi R. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė du administracinius teisės pažeidimus; 2015-07-22 pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 205 str. 2 d. ir 2015-08-21 pagal ATPK 123 str. 1 d. 123 str. 5 d., Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-11-16 nutartimi jam paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. R. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, po teismo paskirtos papildomos baudžiamojo poveikio priemonės, nevykdė probacijos sąlygų: 1) nevykdė teismo pareigos per bausmės vykdymo atidėjimo terminą neišeiti iš namų nuo 22 iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu – 2016-01-20, 00.40 val. nerastas namuose; 2) nevykdė teismo pareigos per bausmės vykdymo atidėjimo terminą neišeiti iš namų nuo 22 iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu -2016-02-01, 22.30 val. policijos pareigūnų pastebėtas ne savo namuose, t.y. prie bendruomenės namų (duomenys neskelbtini) 2015-07-10 nusikalstamo elgesio rizikos pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas buvo 39 balai, tai yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika buvo žema. 2016-01-21 pakartotinai atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 53 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika padidėjo iki vidutinės. R. D. nevedęs, teigia, kad dirba pagal verslo liudijimą.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs Probacijos tarnybos teikimą, 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi nuteistajam R. D., panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė jį atlikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirtą vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Nesutikdamas su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi, nuteistasis pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti 2016-05-04 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį, kuria panaikintas bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Skunde nurodė, kad bausmės vykdymo atidėjimo metu buvo du kartus nubaustas už administracinius pažeidimus, dėl kurių kaltę pilnai pripažino ir paskirtas baudas sumokėjo. Pažeidimai yra nepiktybinio pobūdžio, nelaikytini grubiais. Minėti pažeidimai visiškai nesusiję su alkoholio vartojimu, viešosios tvarkos pažeidimu ar konfliktu su policijos pareigūnais ar kitais asmenimis, kurie vertintini kaip tyčiniai, grubūs ir piktybiniai, padaromi ignoruojant ir aiškiai negerbiant visuomenėje nusistovėjusių moralės normų ir tvarkos. Po šių pažeidimų padarymo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-11-16 nutartimi buvo paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė - 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią geranoriškai sumokėjo. Po papildomos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo nėra padaręs nė menkiausio teisės pažeidimo. Todėl probacijos tarnybos teikimo tenkinimas ir jo pasiuntimas atlikti laisvės atėmimo bausmės, yra visiškai neproporcingas padarytiems pažeidimams. Teismas nutartyje motyvavo, kad nuteistasis 18 kartų, nuo 2015-11-21 iki 2016- 01-22 išvyko už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, - kirto Lietuvos Respublikos sieną, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tiek probacijos tarnyba, tiek teismas tai vertino kaip teismo paskirto įpareigojimo nevykdymą. Šis teismo motyvas nesudaro jokio teisinio pagrindo daryti išvadai, kad visiškai ar piktybiškai nevykdė skirto įpareigojimo. Įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo sietinas ne su ribojimu asmeniui laikinai išvykti iš jo gyvenamosios vietos ribų, o su nuteistojo pasišalinimu iš jo gyvenamosios vietos ar rajono ribų nepranešus jo priežiūrą vykdančiai institucijai pakankamai ilgam laikui, dėl ko būtų prarandama ar apsunkinama galimybė kontroliuoti probuojamąjį asmenį ( Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis Nr. 1S-158-337/2016). Iš byloje esančios pažymos apie LR sienos kirtimą akivaizdu, kad iš LR teritorijos išvykdavo ilgiausiai porai valandų, kadangi ten įsigydavo daug pigesnio kuro, kuris jam buvo reikalingas vykdant darbinę veiklą pagal verslo liudijimą. Pigesnio kuro visuomet važiavo leistinu paros metu, t.y. tarp 07 ir 22 val., visuomet su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną, ir esant skambučiui iš SPS pareigūnų neabejotinai būtų atsiliepęs ir nedelsiant prisistatęs. Nė karto SPS pareigūnai niekaip neįspėjo, kad tai yra grubus paskirto įpareigojimo pažeidimas, neišaiškino kokioje apimtyje laikytinas leistinu išvykimas už gyvenamosios vietos ribų ir kokiu atveju reikalinga gauti SPS pareigūnų leidimą. Pats nesuvokė, kad išvykimas kelioms valandos už gyvenamosios vietos ribų nepranešus SPS pareigūnams yra grubus jam skirto įpareigojimo pažeidimas. Teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai ir nesant tam teisinio pagrindo, nepalankia linkme vertino SPS teikimo motyvą bei pareigūnų S. D., T. S., V. V. ir S. Z. parodymus, kad neva vieną kartą, t.y. - 2016-01-20, 00.40 val. nerastas namuose, bei 2016-02-01, 22.30 val. policijos pareigūnų pastebėtas ne savo namuose, t.y. prie bendruomenės namų (duomenys neskelbtini). Teismas visiškai nepagrįstai atmetė tėvų S. D. ir E. D., bei T. S. teisme duotus parodymus, motyvuodamas tuo, kad jie neįtikinantys, nepaneigiantys pareigūnų parodymų ir dėl to neabejotinai yra palankūs nuteistajam. Pažymėjo ir tai, kad pačių pareigūnų teisme duoti parodymai yra neįtikinantys ir prieštaraujantys detalėse tarpusavyje. Liudytojas V. V. parodė, kad 2016- 01-20 00.40 val. mano namuose niekam neatidarius durų, jis skambino tarnybiniu telefonu. Tuo tarpu liudytoja S. D. parodė, kad telefonu ji skambino, netgi nurodė, kad signalas buvo geras, tačiau niekas nekėlė. Tokie prieštaravimai kelia pagrįstų abejonių dėl minėtų liudytojų parodymų patikimumo. Be kita ko, abu liudytojai patvirtino, kad namo kiemo varteliai buvo atviri. Paskambinus į vartelius nesigirdi skambučio name. Nors tėvai teismui paaiškino, kad žiemą nuo šalčių buvo sugedęs vartelių skambutis ir jį teko taisyti, teismas šią aplinkybę ignoravo. Taip pat teismas visiškai neanalizavo, neaptarė ir nemotyvavo tos aplinkybės, kad tėvai visuomet nakvoja namuose, kadangi 05 val. ryto keliasi ir važiuoja į fermas pasirūpinti gyvuliais, tačiau minimą naktį jie jokio skambinimo ar beldimo negirdėjo. Teismas visiškai nesigilino, jog tai buvo žiema, visi namo langai ir durys aklinai uždarinėti, be to buvo gan vėlus metas 00.40 vai, t.y. paprastai tokiu metu visi normalų gyvenimo būdą vedantys žmonės būna kietai įmigę. Todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo esant tokioms aplinkybėms, kategoriškai vertinti ir konstatuoti, kad nurodytu laiku tikrai nebuvau namuose, kadangi objektyviai tikrinimo paros metas ir žiemos laikas suponuoja pagrįstą tikimybę neišgirsti skambinimo ar beldimo į duris, kurios yra dvigubos. Taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, kad nevykdė teismo pareigos per bausmės vykdymo atidėjimo terminą neišeiti iš namų nuo 22 iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu, kadangi 2016-02-01 22.30 val. policijos pareigūnų buvo pastebėtas ne savo namuose, t.y. prie bendruomenės namų (duomenys neskelbtini).

Teismas vėl gi nepagrįstai atmetė nuteistojo bei liudytojų S. D. ir T. S. parodymus, kaip nepaneigiančius liudytojų-policijos pareigūnų T. S. ir S. Z. parodymų. Liudytojas T. S. teisme parodė, kad aikštelėje prie bendruomenės namų stovėjo du automobiliai. Vienas buvo tuščias, o kitame sėdėjau neva nuteistasis ir dar vienas asmuo, kuriam apie 25- 30 metų. Tačiau liudytojas S. Z. parodė, kad minėta aikštelė buvo apšviesta, viename automobilyje sėdėjo apeliantas dar vienas vyras, kuriam 20-25 m, taip pat parodė, kad kitame automobilyje taip pat buvo žmonių. Nors ir esant tokiems esminiams prieštaravimams, teismas juos laikė patikimais ir neginčijamais. Be kita ko teismui buvo pateiktos minėtos aikštelės fotonuotraukos darytos tamsiu paros metu, iš kurių akivaizdu, kad minėta aikštelė neapšviesta, todėl akivaizdu, kad ši aplinkybė paneigia liudytojo S. Z. parodymus. Pareigūnai tamsoje galėjo apsirikti, o liudytojo T. S. parodymai liko visiškai nepaneigti, todėl teismas ir šioje apimtyje įrodymus privalėjo vertinti nuteistojo naudai. Sutinka, kad jo elgesys probacijos vykdymo metu nebuvo pilnai atsakingas bei tinkamas, tačiau toks elgesys negali būti vertinamas kaip sistemingas ir piktybiškas.

Padaryti administracinės teisės pažeidimai, probacijos sąlygų pažeidimai nėra piktybiniai. Turėtų būti įvertintos aplinkybės, jog yra jauno darbingo amžiaus, dirbantis pagal verslo liudijimą, turi pastovią gyvenamąją vietą, nusikalstamo elgesio rizika nėra aukšta. Įvertinus išdėstytas aplinkybes mano, kad nėra visumos aplinkybių pripažinti, kad teikimas yra pagrįstas.

Atsiliepimas į nuteistojo R. D. skundą negautas.

Nuteistojo R. D. skundas atmestinas.

Taigi, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-01-22 nuosprendžiu R. D. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir už tai jam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5,7,8 punktais, R. D. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, įpareigojant jį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti; per bausmės vykdymo atidėjimo terminą neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 str. 5 p.). Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Probacijos įstatymo 2 str. 10 p.). Analogiškai probacija suprantama ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2010 m. sausio 20 d. priimtoje rekomendacijoje CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“, kurioje nustatyta, kad probacija – bausmių ir priemonių, nustatytų įstatymuose ir taikomų teisės pažeidėjui, realizacija visuomenėje. Ji apima veiklas ir intervencijas, kurias sudaro priežiūra, vadovavimas ir pagalba, kuriomis siekiama socialinės teisės pažeidėjo integracijos, taip pat visuomenės saugumo.

BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, kurios patvirtina esant pagrindą naikinti bausmės vykdymo atidėjimą.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Probacijos įstatymo nuostatomis ir pagrįstai panaikino R. D. bausmės vykdymo atidėjimą bei pasiuntė jį atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis R. D., būdamas pasirašytinai supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis už teismo įpareigojimų nevykdymą (minėtas aplinkybes patvirtina jo parašas 2015-07-10 individualaus probuojamojo priežiūros plane, b.l.22), pažeidė probacijos sąlygas, t. y., ne tik padarė tris administracinius teisės pažeidimus, dėl ko Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-11-16 nutartimi R. D. buvo paskirta 10 MGL (376,60 Eur ) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau net ir teismui pritaikius minėtą poveikio priemonę, ir toliau nevykdė probacijos sąlygų: nevykdė teismo įpareigojimo per bausmės vykdymo atidėjimo terminą neišvykti iš namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu, nes 2016-01-20, 00.40 val. nerastas namuose; nevykdė teismo įpareigojimo per bausmės vykdymo atidėjimo terminą neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu, nes 2016-02-01, 22.30 val. policijos pareigūnų pastebėtas ne savo namuose, o prie bendruomenės namų (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš R. D. paaiškinimų, nors jis ir neigia minėtus pažeidimus, parodydamas, jog 2016-01-20, 00.40 val. ir 2016-02-01, 22.30 val. jis buvo namuose, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad teismo paskirtų įpareigojimų R. D. nevykdo ir pažeidinėja bendrąsias probuojamųjų pareigas, kas rodo, kad nuteistasis nėra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės ir sudaro pagrindą spręsti, kad jis teismo pasitikėjimo nepateisino ir jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant bausmę. Iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties ir bylos duomenų matyti, jog teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių, t.y. apklausė visus asmenis, apie kuriuos byloje yra duomenų ir kurie gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspęsti turinčių aplinkybių, ir palyginęs šiuos parodymus su kitais bylos duomenimis ir juos įvertinęs padarė pagrįstą išvadą, jog R. D., po jam paskirtos papildomos baudžiamojo poveikio priemonės, būdamas įspėtas, jog jeigu darys pažeidimus, gali būti sprendžiamas klausimas dėl jam bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, piktybiškai toliau nevykdė minėtu nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, todėl pritardamas skundžiamai nutarčiai, motyvų nebekartoja.

Skunde apeliantas nurodo, jog visi jo padaryti administracinės teisės pažeidimai nėra susiję su alkoholio vartojimui, viešosios tvarkos pažeidimu ar konfliktu su policijos pareigūnais ar kitais asmenimis, kurie vertintini kaip tyčiniai, grubūs ir piktybiniai, padaromi ignoruojant ir aiškiai negerbiant visuomenėje nusistovėjusių moralės normų ir tvarkos. Tačiau probacijos vykdymo ar teismo paskirtų įpareigojimų vengimo vykdyti teisines pasekmes nustato LR probacijos įstatymo 30 straipsnis, kurio 2 dalies 2 punktas, be kita ko, numato teisines pasekmes asmeniui, kuriam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos. Minėta įstatymo nuostata reiškia, jog sprendžiant teisinių pasekmių probuojamajam taikymą yra svarbus administracinio teisės pažeidimo nustatymo faktas, tačiau nėra vertintinas pažeidimo pobūdis. Be to, kaip matyti net ir konstatavus administracinių teisės pažeidimų padarymą, pirmosios instancijos teismas nepriėmė griežčiausio sprendimo, o paskyrė baudžiamojo poveikio – priemonę įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau teismo dar kartą parodytas pasitikėjimas, jog BK 41 str. nustatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikius realios laisvės atėmimo bausmės, liko nepateisintas.

Nuteistasis taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo parodymų vertinimu, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų S. D. ir V. V. parodymais, kadangi jų parodymai, kuris pareigūnas skambino 2016-01-20, 00.40 min. nuteistajam, yra prieštaringi. Tačiau atsakant į šį argumentą pastebėtina, kad tai nėra tokio pobūdžio prieštaravimas, kuris teismui suponuotų išvadą, jog minėtų liudytojų parodymais vadovautis negalima, nes įvertinus, jog jie tikrina ne vieną nuteistąjį ir tai, jog nuo tikrinimo iki apklausos teismo posėdyje praėjo nemažai laiko, neesmines detales galėjo pamiršti. Juolab, teismo nuomone, sprendimui, ar tuo metu pažeidimas buvo pagrįstai fiksuotas, įtakos nedaro, byloje neginčijamas pats pareigūno skambučio R. D. 2016-01-20, 00.40 min faktas, nes pats R. D. būtent dėl to, kad rado praleistą skambutį, kitą dieną paskambino į probacijos tarnybą. Tai rodo, kad nuteistasis žinojo pareigą, apie bet kokius pasikeitimus ( gyvenamosios vietos, telefono numerio ir pnš.) jis nedelsiant privalo pranešti probacijos tarnybai.

Teismas taip pat kritiškai vertina apelianto samprotavimus dėl 2016-02-01, 22.30 val. fiksuoto pažeidimo, jog pareigūnai tamsoje galėjo apsirikti, o liudytojo T. S. parodymai liko nepaneigti. Tačiau T. S. parodymus paneigia būtent T. S. parodymai, kuris parodė, jog pagal iškvietimą atvykus į stovėjimo aikštelę, rado du automobilius, viename jų sėdėjo du jaunuoliai, iš kurių vienas R. D., tuo liudytojas buvo įsitikinęs, pareigūnas jį žino, nes yra baudęs už KET pažeidimus, be to, yra (duomenys neskelbtini) gyventojas, jį dažnai mato (duomenys neskelbtini). Taip pat pastebėtina ir tai, jog liudytojas R. D. ne tik matė, bet ir kalbėjo su juo: paklausė, ar nematė muštynių, šis atsakė, kad ne (b.l.63). Liudytojas S. Z. taip pat patvirtino, kad prie vairo, nuvykus į iškvietimo vietą, sėdėjo R. D. ir patvirtino kad jį atpažino (b.l. 64). Todėl skunde visi nurodyti samprotavimai dėl apšvietimo aikštelėje nebuvimo, ar kad pareigūnai galėjo apsirikti, nesutapimai dėl asmenų, buvusių automobilyje amžiaus, nepaneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog 2016-02-01, 22.30 val. R. D. buvo ne namie ir tuo pačiu nevykdė jam teismo paskirtų įpareigojimų.

Taip pat skunde keliamas klausimas dėl probacijos sąlygų ribų, tačiau dar kartą pažymėtina, jog probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinės pasekmės asmeniškai buvo išaiškintos nuteistajam, ir R. D. įsipareigojo jų laikytis, taip pat išaiškinta ir teisė kreiptis į probacijos tarnybą dėl kilusių neaiškumų laikantis probacijos tvarkos ir sąlygų, todėl skundo argumentai dėl probacijos sąlygų nežinojimo nepaneigia R. D. atsakomybės. Bylos duomenimis 2015-11-27 inspektorei atliekant prevencinį darbą su nuteistuoju dėl įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be probacijos tarnybos leidimo, jis pateikė prašymą leisti išvykti į Marijampolę ( b.l. 32). Po to R. D. dar kartą kreipėsi 2015-12-04 prašymu į probacijos tarnybą dėl leidimo išvykti į Marijampolę ir toks leidimas buvo suteiktas (b.l. 33). Bylos duomenimis nuo 2015-11-21 iki 2016-04-04 jis 33 kartus kirto Lietuvos Respublikos sieną ( b.l. 75-77). Dėl šių išvykimų iš LR teritorijos jis nei karto nesikreipė į Probacijos tarnybą, paaiškinime nurodydamas, kad nuo 2015-11-21 iki 2016-04-04 - 18 kartų jis vyko iš Lietuvos į Kaliningrado sritį pirkti automobilių kuro, teigė jog nežinojo, kad negalima jam išvykti iš gyvenamosios vietos ribų, nes niekas jam to nebuvo paaiškinęs (b.l. 78). Taigi tokie apelianto aiškinimai prieštarauja vieni kitiems, nes vykdamas į Marijampolę, prašė probacijos tarnybos leidimo, tuo tarpu tuo pačiu laikotarpiu išvykdamas iš Lietuvos Respublikos- leidimo neprašė. Tai rodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia nežinojęs šios pareigos.

Taip pat skunde daug dėmesio skiriama liudytojais apklaustų R. D. tėvų parodymams, jog jie buvo namie ir negirdėjo skambučio, tačiau šiuo atveju atsakomybė kyla ne tėvam, o pačiam nuteistajam, todėl jis turėjo užsitikrinti tokias sąlygas, jog bet kuriuo tikrinimo metu nuo 22.000 iki 7.00 val. būtų galima jį patikrinti, o apie pasikeitusį telefono numerį privalėjo informuoti iš karto.

Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją). Todėl pareiškėjo skundo argumentai, kurie nėra tiesiogiai susiję su bausmės vykdymo atidėjimo priežastimis, plačiau nenagrinėtini.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai tenkino Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimą ir panaikino laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą R. D.. Jo skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis savo elgesiu nori įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra teisiškai reikšmingos, kadangi visas šias aplinkybes nuteistasis turėjo įvertinti probacijos laikotarpiu ir atsakingu elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo pasitikėjimo, juolab, kad jis nuteistas ne pirmą kartą. Nuteistasis pažeidinėjo nustatytas sąlygas, nevykdė teismo įpareigojimų, išvadų dėl netinkamo elgesio nepadarė, todėl apylinkės teismui buvo visos įstatyme numatytos sąlygos Probacijos tarnybos teikimą tenkinti, bausmės vykdymo atidėjimą panaikinti ir R. D. pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad probuojamasis turi taip organizuoti savo laiką, kad galėtų nepažeisdamas nustatytos tvarkos laikytis teismo paskirtų įpareigojimų. Nuteistasis buvo supažindintas su paskirtų įpareigojimų nevykdymo galimomis pasekmėmis, dėl jo padarytų pažeidimų probacijos skyrius ir anksčiau kreipėsi į teismą dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tačiau net ir po to nuteistasis toliau elgėsi aplaidžiai, nesureikšmino jam paskirtų įpareigojimų ir pirmenybę toliau teikė asmeniniams reikalams. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.