Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamieji V. V. ir R. D. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jie, 2013 m. rugsėjo 21 d. apie 00.30 val., prie (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), t.y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, bendrininkaudami dėl viešos tvarkos pažeidimo, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, o individualiai V. V. sudavus E. V. vieną kartą ranka į veido sritį bei įspyrus koja vieną kartą į nugaros sritį, sudavus T. D. vieną kartą ranka į veido sritį, o R. D. įspyrus T. D. ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno sritis, t.y. šiais bendrais veiksmais T. D. sutrikdę nežymiai sveikatą, V. V. sukėlus E. V. fizinį skausmą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. V. teismui paaiškino, kad jis iš šokių išėjo į lauką. Jau (duomenys neskelbtini) viduje kilo konfliktas, o lauke V. jį „...“ vadino, kvietė muštis. Nuėjo, sudavė į veidą ir viskas. Po to atėjęs D. išskyrė juos ir nuėjo prie mašinos. Atsakė, kad V. jį vadino ir kitokiais necenzūriniais žodžiais. Anksčiau konfliktų su juo nebuvę, čia jau reikia jo klausti kodėl jis taip darė. D. nematė. Jis (V. V.) ėjo aiškintis su V., buvo įsitikinęs, kad jis ant jo sakė tuos žodžius. O prie (duomenys neskelbtini) išėjimo yra automobilių stovėjimo aikštelė ir jie šioje vietojo buvo, o V. šaukė ant jo, pavarde vadino. V. jį pavadino „...“, jo atžvilgiu išsakė necenzūrinius žodžius. Po ko pasakė „ateik čia“. Po to ir nuėjau prie jo jis vienas. Susistumdė, sudavė kelis smūgius, po to atėjo D. ir išskyrė juos, ir nuėjo atgal prie mašinų. O stumdytis pradėjo V., jie susikibo į drabužius. Gal jis (V.) pirmas V. sudavė. Sudavė dešiniu kumščiu jam į kairę veido pusę, vieną smūgį. Jis dar toliau šokinėjo. Tačiau, kaip minėjo atėjo D. ir juos išskyrė. V. dar norėjo muštis. Bet jis su D. nuėjo prie mašinos. D. jo draugas. Jis jo nekvietė. Bet šis matė, kad kilo konfliktas ir atėjo. Mano, kad šis atėjo dėl to, kad jis problemų neprisidarytų. V. pirmas pradėjo „šandytis“ ir po to D. atėjo prie jo kaip draugas. Jis priėjęs stojo į tarpą, išskyrė juos ir nuėjo prie automobilio. Priėjęs D. pastūmė jį į šoną, kad jis su V. nesimuštų. Jis (V. V.) nematė, ar D. ką darė, ar nieko nedarė, nes nuėjo atgal prie mašinos. Jam atrodo, jog D. nieko nedarė, nes jiedu kartu nuėjo prie mašinos. Jis jį visą laiką matė, jis nieko nedarė. Nuėję prie mašinos, pastovėjo, o po to jis nuėjo su mergina, o D. nuvažiavo. Po to jis lydėjo panelę per miesto sodą ir ten abu nukentėjusieji „šoko“ ant jo. Jam lydint merginą, jiedu atsirado ir puolė. Jis buvo vienas tik su ta mergina E. J.. Ši išvykusi į užsienį ir negrįžusi. O nuo to pirmojo konflikto pabaigos, jau kai išsiskyrė, iki to momento, kaip ėjo su E. per miesto sodą, buvo praėję gal dešimt minučių. D. tik iš matymo žino, mokinęsi vienoje mokykloje. Jis su E. ėjo link miesto sodo, o sodas šalia kultūros namų. Link sodo einant, nukentėjusieji ir pasivijo juos. Žino, kad vienas iš nukentėjusiųjų yra iš (duomenys neskelbtini), kitas iš (duomenys neskelbtini). E. buvo iš (duomenys neskelbtini). Šokiuose jis su ja nešoko, pakalbino tik po šokių ir pasisiūlė palydėti namo. Patikslino, kad einant link miesto sodo pribėgo nukentėjusieji, susmūgiavo jam, jis atgal. V. dar lazdą turėjo, stovėjo prie medžio ir žmonės tai matė. O smūgius jam sudavė abu nukentėjusieji, su rankomis. Mergina pabėgo ir jis liko vienas. Jis gynėsi nuo jų smūgių ir besigindamas dar gal jiems sudavė. Kiek, kuriam pataikė negali pasakyti. Taip pat atsakė, kad kai vyko konfliktas, tai prie kultūros namų buvo žmonių. Jie stebėjo kas vyksta, bet kas ką sakė negirdėjo. Į policiją jis nesikreipė, o kodėl, nežino. Pripažįsta, kad koja V. spyrė. O D. gal sudavė besigindamas, tačiau aštuonių kartų negalėjo suduoti. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus jo paaiškinimus, atsakė, kad palydėti tą merginą pasisiūlė po pirmo konflikto. Kai baigėsi konfliktas su V., ji išėjo į lauką, gal net nematė, kas vyko ir tada jis pasisiūlė palydėti. Tarpas tarp konfliktų buvo gal 10-15 minučių. Tą laiką jis stovėjo lauke prie mašinos. O parke D. juos irgi išskyrė, šis jau gerai visko neatsimena. Kaltinimą skaitė ir suprato, sutinka su kaltinimu, bet prie ko čia D.? Jis (V. V.) nematė, kad šis būtų sudavęs smūgius, ar šis iš viso sudavė jis nematė. Jis buvo blaivus, visiškai nevartojęs alkoholio. Vėliau patikslino, kad jis buvo gėręs tik alaus, tačiau tai neturėjo įtakos jo veiksmams. Be to tada su juo ėjo mergina E. J.. Su niekuo nesitarė dėl parodymų.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. D. teismui paaiškino, jog nelabai viską atsimena. Buvo išgėręs butelį alaus, prašo vadovautis jo ankstesniais ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimais pareigūnui. Atsakė, kad praeitų metų rugsėjo 21 dienos vakare (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), išgėrė butelį alaus. Šioje vietoje jis buvo su V., S., V., K.. Kultūros namų viduje vyko šokiai, o jie stovėjo lauke. Lauke įvyko konfliktas. Nukentėjusieji jau buvo išgėrę. Juos jis pažinojo iš matymo, su šiais konfliktų anksčiau nebuvo. Prasidėjo žodinis konfliktas, nukentėjusieji pradėjo vadinti „...“. O šie pirmiausiai V. pradėjo vadinti „...“ ir prasidėjo ... Tačiau jų lauke buvo daugiau, ne tik šie nukentėjusieji. Matė, girdėjo kaip nukentėjusieji V. vadino „...‘, jie šaukė „...‘. Be to kažkuris tai iš nukentėjusiųjų rėkė „..., ateik čia“ ir po to susikibo V. su V.. Kuris į kurį įsikibo nematė. Matė, kad jie jau susikibę. Po to jis atbėgo jų skirti. Išskyrė V. su V.. Jiedu nuėjo prie mašinos. Po to jis išvažiavo namo. Taip pat atsakėm, kad jis nesudavė D. smūgių. Jis ir per akistatą sakė, kad jis šiam nesudavė. Jis (R. D.) nepripažįsta kaltės, kad sudavė smūgius. Nes jis nukentėjusiojo D. iš vis nematė. Be to, dar buvo kitas D., bet jis šio nukentėjusiojo nematė. Bylos eigoje buvo dar vienas D., bet bylas atskyrė. Jis (R. D.) neigia sudavęs kam nors smūgius. Patikino, kad V. nesudavė. Jis V. su V. išskyrė, nustūmė ir viskas. Niekam jis nespyrė, nieko nemušė. Taip pat atsakė, kad neturi už ką atsiprašyti ir atlyginti žalos. Patikslino, jog konfliktas vyko prie (duomenys neskelbtini) durų, lauke. Ten jis ir baigėsi. O aplinkui buvo daug žmonių. Vykstant konfliktui žmonių nedaugėjo, neprisirinko daugiau. Tačiau, kurie buvo aplinkui, tai sutriko, buvo sutrikdyta rimtis ir tvarka. Kaip sureagavo V. neatsimena. Be to, po to jis su draugais išvažiavo automobiliu, o V. liko ir draugę lydėjo, ir tik po to grįžo. V. jo draugas ir todėl įsikišo į konfliktą, o policijos ten nebuvo. Įsikišo į konfliktą, nes negalėjo draugą palikti, kad šis būtų suspardytas. Jis (R. D.) policijos nekvietė, nes ne tokie žmonės, kad kviesti policiją. Jiems policijos nereikia ir nereikės. Be to, jis nežino, koks jo ūgis. Jis nesutinka su D. M. paaiškinimais dėl poveikio. Nes ši turi priežasčių prieš ją liudyti. Nebuvo, kad lieptų jai neduoti parodymų. Neatsimena, kas ten (sode) buvo (įvyko), jam atrodo, kad sode jis nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. V. teismui paaiškino (parodė), jog kaltinamuosius iš matymo žino. Anksčiau piktumų nebuvo. 2013-09-21, buvo penktadienis, jis su kitais asmenimis buvo (duomenys neskelbtini). Baigėsi šokiai ir jie buvo lauke. Tarėsi kas ką palydės namo. Priėjo V. ir be jokios aiškios priežasties sudavė jam į veidą. Jis gynėsi ir konfliktas tęsėsi tolyn į miesto sodą. V. jam sudavinėjo smūgius, o jis gynėsi. Konflikto metu įspyrė jam į nugarą. Po to kažkas suriko, kad lyg eina ginklo ir jis su broliu pasitraukė, parbėgo namo. Jo (E. V.) žmona iškvietė policiją. Po to atvažiavo policija, greitoji. Atsakė, patikino, kad V. jam sudavė pirmas. Pirmą kartą sudavė į veidą vieną kartą be jokios priežasties, po to vieną kartą spyrė į nugarą. Tyrimo metu jis minėjo, kad spyrė vieną kartą. Tikrai prisimena, kad spyrė į nugarą. Vieną kartą tikrai, bet galėjo būti nemažiau kaip trys smūgiai. Taip pat atsakė, kad D. jam smūgių nesudavė. Ką kas darė prieš D. nematė. Nes jis su broliu atsitraukė link namų. Tačiau konflikto metu su V. stumdėsi. V. buvo vartojęs alkoholio, juto iš kvapo ir nerišlių judesių, ir ko gero tai buvo priežastis užpulti, - per daug alkoholio. Be to, jis lauke prieš konflikto pradžią nevadino kaltinamųjų necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais. Taip pat atsakė, jog gal o ir T. D. darbai jiems maišo. D. dirba kalėjime, o jis pasienyje (VSAT). Tačiau jam neteko turėti reikalų su kaltinamaisiais darbo metu, atliekant pareigas. Patikslino, kad jis gynėsi, „nusiėmė“ smūgius ir sudavė kelis smūgius priešininkui. Lazdos jokios neturėjo. Jis su T. D. buvo blaivūs.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. D. teismui paaiškino (parodė), kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo. Konfliktų anksčiau nebuvo. Buvo juos matęs gal prieš tris mėnesius irgi šokiuose. Atsakė, jog šokiuose konflikto nebuvo. Tačiau jis su kitais pažįstamais išėję į lauką kalbėjosi ir staiga kilo šurmulys. Pasisuko ir pamatė, kad kumščiuojasi V. prieš V., ir jie taip darydami juda į miesto sodą. Kažkas sušuko „trauk pūšką“. O kažkuris asmuo iš kaltinamųjų pusės sušuko ir visi pradėjo bėgti. Po to M. nuėjo prie automobilio, privažiavo artyn. Jis jau ruošėsi bėgti per gatvę į mašiną, tačiau pamatė, kad atbėga abu kaltinamieji, trenkė jam į veidą. Nukrito ir tada pasipylė smūgių kruša. Matė V. veidą ir matė jį užsimojant. Po to atsigavo ir M. parvežė jį namo. Patikslino, kad jis matė V. užsimojusį, o daugiau nematė, nes buvo veidu į žemę. Ar sudavė D. nematė, bet, kad mušė ne vienas V. tai tikrai. Taip pat atsakė, kad nebuvo jokių necenzūrinių žodžių iš jų pusės kaltinamųjų atžvilgiu, o kaltinamieji buvo išgėrę. Be to, iki konflikto triukšmas lauke buvo, ten kas kalbėjosi, kas muziką leido. Tačiau jis ir E. V. nežino, už ką ir kodėl įvyko konfliktas. Kaltinamieji buvo išgėrę. Taip pat atsakė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nei vienas iš kaltinamųjų nėra atlikinėjęs bausmę. Be to gintis jam nepavyko, nes po pirmo smūgio nukrito ant žemės ir po to tik rankomis dengėsi nuo smūgių. Taip pat atsakė, jog ar D. atliko kokius veiksmus, negali atsakyti, nes nematė. O V. elgėsi neadekvačiai, svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, o D. nebuvo priėjęs taip arti, kad galėtų pasakyti, ar buvo gėręs. Be to, jis su V. buvo blaivūs. Patikslino, kad jo mušimo metu jautė smūgius, skausmą, bet kuo jam buvo suduota negali pasakyti. Buvo nukritęs ant asfalto, nepamena kad būtų atsitrenkęs į šaligatvio bortelį, kietą daiktą ar kt.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T. V. teismui paaiškino (parodė), jog ji nukentėjusiojo V. sutuoktinė, o nukentėjusysis D. jos brolis. Kaltinamuosius iš matymo pažįsta, konfliktų nebuvę. Ji ir matė, ir girdėjo kaip viskas vyko. Tai buvo prieš metus rugsėjo mėnesį, buvo penktadienis, vėlus vakaras. Ji su savo vyru ir draugais buvo šokiuose. Šokių metu jokių konfliktų nepastebėjo, alkoholio nevartojo. Šokiai vyko iki 24 valandos. Po to ji su vyru, jos broliu, drauge išėjo į lauką prie (duomenys neskelbtini) durų. Jie buvo gal koki 5 metrai iki durų, ir kalbėjosi, kaip kas ką lydės namo. Ir iš niekur nieko pribėgęs V. jos vyrui trenkė. Patikslino, kad ji stovėjo pasisukusi į kultūros namus. V. pribėgo jai iš dešinės pusės, ir trenkė jos vyrui. Viskas nusirutuliojo link miesto sodo, jie ten nubėgo. Ji bėgo už kultūros namų pastato skambinti pagalbos, skambino pagalbos telefonu Nr. 112. Patikslino, jog matė, jog link miesto sodo nubėgo jos vyras, V. ir dar kažkas, bet kas (kuris), daugiau nematė. Ten buvo taip, kad vienas puola, o kitas ginasi. Jis paskambino, iškvietė pagalbą ir po to išgirdo kaip kažkas pasakė „atsineša ginklą, bėkit“, ir ji pabėgo. Kur buvo jos brolis nematė. Tačiau tolumoje matė grupelę žmonių ir brolis galėjo būti ten. Kad atsineša ginklą, perspėjo kažkas iš jos aplinkos asmenų. Pačio ginklo nematė, bet vis tiek bėgo. Išsigando. O bėgo per miesto sodą link namų. Po to privažiavo brolis su drauge, jai pakeliui, ji įsėdo pas juos automobilį. Savo vyro tuo metu daugiau nematė, susitiko tik prie namų. Kiek laiko praėjo nuo to momento, kai jos vyrui sudavė V. ir ji nuėjo skambinti pagalbos telefonu iki to kai brolis su drauge ją paėmė į mašiną, net neįsivaizduoja. Brolis jai nesakė, kad gynė jos vyrą, to neatsimena. Kad brolis kažkam sudavė smūgius, to irgi nesakė ir, kad pasigavo V. nesakė. Gi jie visi nuo jų (kaltinamųjų) bėgo. Konflikto metu jos vyrui sudavė į veidą. O ant brolio kūno matė sumušimus, o vyrui ant veido gal buvo kažkoks paraudimas. Tačiau broliui ant veido buvo matyti nubrozdinimai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. K. teismui paaiškino (parodė), jog kaltinamuosius pažįsta iš matymo, piktumų nėra, o nukentėjusieji draugai. Viskas vyko prieš metus laiko, rugsėjo mėnesį, buvo penktadienis ir jau po 24 valandos. Prie (duomenys neskelbtini), netoli įėjimo, ji su nukentėjusiaisiais ir kitais asmenimis buvo bendrai. Tai ji, E. V., T. D., T. V., E. M., R. V.. Šnekėjosi kokiu būdu parvysk namo, kas ką lydės. Ji stovėjo už E. V.. Šiam V. trenkė. Prasidėjo muštynės. Atsakė, kad kaip V. prie V. atsidūrė nepastebėjo. Tačiau V. be jokių žodžių priėjo ir dešinės rankos kumščiu trenkė E. V. į veidą. Tada visi pradėjo rėkaut, gintis ir tie barniai, muštynės nuėjo tolyn. Ten buvo tokia situacija, kad buvo žodžiai, muštynės kai vienas duoda, o kitas ginasi. Jos merginos liko, niekur nėjo. Barnio metu buvo necenzūriniai žodžiai, kažkas šaukė „kas yra?“, apsižodžiavo, bet už ką tikrai niekas nepasakė. Ar V. klausė V., už ką jam sudavė, nežino. Tačiau po smūgio nebuvo taip, kad V. duotų iš karto atgal V.. Sumaištis buvo ir visi nubėgo tolyn. Iš pradžių ji, kitos merginos ir kt. dar žiūrėjo kas vyksta, o po to ji su šiais nubėgo per miesto sodą, nes girdėjo kaip kažkas pasakė „pūšką išsitrauk.“ Ji tai suprato kaip šautuvą, bet nematė ginklo. Visi bėgo ir ji bėgo. Taigi, V. irgi link miesto sodo pasitraukė, o D. ji nematė. Galiausiai ji nubėgo link miesto sodo, o po to ją privažiavęs automobiliu paėmė A. K., jis parvežė ją iki V. namų. Patikslino, kad nematė, jog D. kurį nors asmenį būtų mušęs. Tik matė, kaip V. sudavė E. V. vieną kartą. Po visa tai, jie visi susirinko V. namuose. T. D. buvo sumuštas, kruvina akim. Jie kvietė policijos pareigūnus ir medikus. Buvo kalba, kad T. vienas buvo užpultas, bet ji nesigilino. O V., ar ranka buvo sumušta, ar per nugarą buvo gavęs, tiksliai ji nežino.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. M. teismui paaiškino (parodė), jog kaltinamuosius pažįsta, anksčiau nepažinojo, iki šio įvykio nebuvo mačiusi, o nukentėjusieji draugai. Gal buvo 2013-09-20, penktadienio vakaras ir (duomenys neskelbtini) po šokių sustojo pasikalbėti, kokiu būdu parvyks namo. Buvo D. K., E. V., ji. Pribėgo V., pavardę sužinojo po to, ir, nieko nesakęs, trenkė V.. Po to jiedu nubėgo link kelio ir matėsi, kad lyg mušasi. Po to T. D. dingo ir jį kažkas nusivijo. Ji pasiėmė savo automobilį, privažiavo arčiau ir matė, kad D. jau volioja dviese ar trise. Kas nepažino, bet po to atbėgo D. pas ją į mašiną, buvo visas kruvinas. Patikslino, kad D. spardė, mušė. Kol ji nubėgo prie mašinos, jau viskas buvo prasidėję. O atvažiuodama automobiliu, matė, kad T. muša. Po to jis ištrūko iš jų ir įsėdo pas ją į automobilį. Tada jiedu važiavo pro miesto sodą ieškodami kitų, nes E., D. ir kiti buvo dingę. Ji su T. važiavo pro miesto sodą ir sutiko T. V.. Ši įsėdo pas juos, skambino policijai. Jie nuvažiavo iki V. namų. Atvažiavo medikai, policijos pareigūnai. Pasikalbėjus, suteikus pirmąją pagalbą, jie važiavo į policijos komisariatą. Patikslino, kad nuo to pirmojo smūgio V. iki kol T. D. įsėdo pas ją į automobilį praėjo gal iki pusvalandžio. Ten viskas ilgai netruko, ji į laikrodį nežiūrėjo, bet ilgai netruko. Kai su pareigūnais jie pasikalbėjo buvo jau pusė trijų nakties, o šokiai baigėsi dvyliktą valandą naktį. Patikino, kad V. nieko nesakęs, be žodžių, pribėgęs trenkė V., tai ir yra keisčiausia. Jos galva, tai jaunuoliai ieškojo problemų. Tą vakarą V. ir D. buvo šiek tiek išgėrę, o V. atbėgo „kaip laivas“. V. su D. buvo išgėrę, gal alaus gėrė. Ji matė, kad jie gėrė alų pas V. namuose prieš šokius. Gėrė alų, o po to į šokius ėjo gal po poros valandų. Išgėrę buvo gal po du-tris butelius, bet girti tikrai nebuvo. Šokių salėje ji buvo, bet jokių konfliktų ten nematė, tik tą konfliktą lauke. Jie visi kartu buvo ir iš jų pusės nebuvo jokio kabinėjimosi (įžeidinėjimo ir pan). Gi jie į lauką išėjo po šokių ir tarėsi, kad važiuos namo, bet „prilėkė“ V. ir trenkė E.. Po šio įvykio ji daugiau apie minėtus įvykius nieko negirdėjo, tik, kad tyrėja siūlė taikytis, bet niekas nebandė to daryti. Ji pati ne iš (duomenys neskelbtini). Atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui paaiškinimus (duotus parodymus) tvirtina. Šie nuo teisiamajame posėdyje išsakytų paaiškinimų (parodymų) skiriasi gal dėl to, nes praėjo daug laiko ir tuo laiku ji geriau viską prisiminė, o tada mažiau laiko buvo praėję.Į pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (parodymus) atsakė, kad tvirtinu šiuos paaiškinimus (parodymus). Be to, T. D. gulintį spardė trise. Vienas iš jų buvo aukštas, gal 180 cm ūgio, sunku pasakyti. Šiaip panašus į tą jaunuolį, kuris sėdi čia (parodomas kaltinamasis R. D.). Patikslino, kad ten buvo panašus vaikinas, aukštas, panašus į šį jaunuolį (R. D.) pagal kūno sudėjimą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. M. teismui paaiškino (parodė), jog kaltinamuosius pažįsta. V. tik pažįsta, o D. buvęs jos draugas. Jis norėjo, kad ji meluotų, bet ji nemeluos. Jis jai rašė SMS, siūlė susitikti ir liepė jai sakyti, kad ji nieko nematė ir iš viso nieko nebuvo. Bet ji nuo jo tiek visko patyrusi, kad jo jau nebijo. Patikslino, jog D. ir prieš apklausą, ir po ją bandė paveikti. Prieš apklausą rašė SMS ir sakė, kad ją kviesis į apklausą, o po apklausos sakė, kad ji pridarė jai problemų, klausė ar ji nebijo. Po to jai skambino kitas balsas ir kalbėjo labai nemaloniai, o ji suprato, kad šalia to žmogaus buvo D.. Nukentėjusiuosius žino. Vienas iš jų pasienietis, o T. (duomenys neskelbtini), jį žino. Viskas vyko praeitų metų rugsėjo mėnesį, buvo vakaras, prie (duomenys neskelbtini). Buvo jau vėlai, nes šokiai baigėsi. Ji buvo ten atvažiavusi su D. ir V.. Jie gėrė alų ir brendį, degtinę. Gėrė nuo vakaro ir po to atvažiavo į šokius. Ji nuėjo į salę, apžiūrėjo ir grįžo. Ji tą vakarą vairavo mašiną ir grįžo greitai, o jie buvo prie automobilio. Ji buvau tai automobilyje, tai prie šio. Kol važiavo į (duomenys neskelbtini), tai važiuojant jie nieko nesakė, ko važiuoja. Kaip įvyko konfliktas matė. Įvyko tarp V. ir V.. Ten yra aikštelė ir ji iš ten matė, kaip jie susikivirčijo. Viskas prasidėjo žodžiais ir j žiūrėjo, kas bus. Jos buvo paprašyta prižiūrėti B., kad jis neprisidarytų problemų ir ji jį stebėjo. Dėl ko įvyko konfliktas nežino, kas kam sudavė nematė, o po to matė kaip vyko didžiosios muštynės. Tada mušė D.. Jai atrodo, kad ten turėjo mušti V., bet sumušė D., anksčiau šiuos sumaišė. Kiti ten rėkė, kad muša ne tą, kad ten T., o ne pasienietis ir, kad paleistų T.. T. mušė dviese, tai D. ir V., o kiti aplinkui šaukė, kad ne tą muša. Kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) D., V. jau buvo girti. Žinant D. jam reikėjo problemų, čia jau ne pirmas kartas. Į kur tiksliai smūgiavo mušant T. ji negali pasakyti, ten vyko „sūrio spaudimas“ ir T., koki trys smūgiai teko. Aš iš tikrųjų nelabai ten žiūrėjo, labiau stebėjo V., kuris su lazda stovėjo už medžio, nesikišo ir matyt laukė kas bus. Dėl ko įvyko konfliktas nežino. Matyt viskas turėjo prasidėti salės viduje ir tik po to girdėjo kaip V. sakė „gana, kiek gali būti tų nesąmonių, išsiaiškinti reikia“. Jis taip sakė V.. Kai mušė T. aplinkui buvo žmonių. Ten lyg kas bandė skirti, bet niekas nenori kištis, vieni kitus visi pažįsta. Matė kaip paskui T. atsistojo, buvo visas aptaršytas. O į (duomenys neskelbtini) ji (jie) buvo atvykę vienu automobiliu. Po to ji parvežė namo B., tokį (duomenys neskelbtini) ir dar vieną nevaikštantį, o D. su V. neparvežė. Ji dar vaikėsi juos prie (duomenys neskelbtini), bet po to jai paskambino, kad jie jau grįžę kaime. Atsakė, kad ji anksčiau draugavo su D.. Jis yra konfliktiškas, kaip pavyzdį gali papasakoti, kad jis, kai jiedu dar gyveno pas jo tėvus, dienos metu, būdamas blaivus dirbo prie jos automobilio, o aš pas brolį užtruko ir kai grįžo tai jis ją nusitempė į laukus ir švelniai pasakius pavalkiojo. Jam užeina taip. Taip pat atsakė, jog ikiteisminio tyrimo metu viską gal geriau atsiminė. Į pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (parodymus) atsakė, kad tvirtina šiuos. Tačiau mušant D. buvo „sūrio spaudimas“, kiek ten buvo suduota smūgių sunku pasakyti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. K. teismui paaiškino (parodė), jog atliko ikiteisminio tyrimo veiksmu pagal pavedimą. O pasiūlė liudytojai papasakoti įvykio aplinkybes, kas jai žinoma, po to aprašė. Kiekvienam pateikiamas protokolas perskaityti ir pasirašyti. Nepamena, kad būtų buvę pastabų, jei būtų buvę, būtų užrašiusi. Atsakė, kad nepamena merginos pavardės, ji teigė buvusi R. D. draugė. Jos vardas lyg tai D.. Pasiūlė jai duoti parodymus. Ji teigė nenorinti pasakoti, bijojo, kad jai bus grasinama. Atsakė, kad jei bus daromas poveikis, ji galės kreiptis į pareigūnus. Tuomet ji davė parodymus. Ją išsikvietė bendra tvarka. Ji atvykusi išsakė tokias abejones, po to davė parodymus, kuriuos ji priėmė. Po apklausos negavo duomenų nei iš jos, nei iš aplinkinių, kad liudytojai būtų daromas koks nors poveikis, kad būtų grasinama.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. V. teismui paaiškino (parodė), jog kaltinamuosius pažįsta iš matymo, nukentėjusysis V. brolis, D. draugas. Palankių paaiškinimų (parodymų) niekas neprašė. Prie Kybartų kultūros namų (duomenys neskelbtini) rugsėjo mėnesį po šokių rakino (duomenys neskelbtini) duris. Lauke buvo brolis su žmona, D. K. ir V.. Nežinau dėl ko šis trenkė broliui į veidą ir jie po to atsitraukė į miesto sodą. Paskui išgirdo kaip kažkas suriko „trauk pūšką“ ir jis, ir visi kiti pasitraukė į sodą. Po to matė kaip kažkas kažką muša. Kažkas sušuko, kad T. muša, o link jų bėgo asmenys ir jis su broliu pabėgo namo. Atsakė, kad V. ranka sudavė broliui ir po to brolis atsitraukinėjo, o V. spyrė jam į nugarą. Kaip mušė T. D. jis nematė, nes buvo atsitraukęs į miesto sodą, o ten neapšviesta. Nematė kaip jį mušė. Jis buvo parkritęs, prie jo buvo keli asmenys. Matė V. ir dar kiti buvo, o ar ten buvo D. neatsimena. Pamatė kaip T. po smūgio parkrito. Ten žmonių buvo daug, o po to, ar jis pats atsistojo, ar jam kas padėjo nežino, bet jį įsodino į mašiną ir M. jį išvežė. Į pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (parodymus) atsakė, jog tvirtina šiuos. T. D. po smūgio parkrito. Tuo momentu kai bėgo, ir dar buvo arčiau, tai atsisukęs matė kaip V. sudavė D. ir jis parkrito. O po to jau nematė, kas ten apstojo D., ką prieš šį padarė, nes buvo atstumas ir tamsu. Be to, jis į muštynes nesikiša, o jų ten buvo daug. T. brolio žmona kvietė policiją, kai tik E. sudavė, bet jie neatvažiavo. „Trauk pūšką“ kažkas šaukė, bet nematė tos „Pūškos“, tik suprato, kad pavojinga ir dėl to bėgo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. S. teismui paaiškino (parodė), jog su kaltinamaisiais ir nukentėjusiaisiais giminystės ryšiai nesieja. Buvo 100 metrų atstumu nuo incidento. Tai buvo vakare, galėjo būti kaltinime nurodytu laiku. Viskas vyko prie (duomenys neskelbtini). Incidentas vyko ant šaligatvio, prie kultūros namų durų. Girdėjo necenzūrinius žodžius. Juos nukentėjusysis pasakė, išprovokavo. Nepamena tiksliai kokius žodžius pasakė, kuris iš nukentėjusiųjų pasakė įžeidžiančius žodžius. Buvo žodžiai „...“, „...“. Sakė „Koroče, tu toks ir toks“. Žodžiai buvo skirti V., kuris stovėjo 5-7 metrų atstumu. V. bandė nueiti, nes ten buvo ir merginų, bet vėl vyko apsižodžiavimas. Abu nukentėjusieji priėjo prie V. ir įvyko apsistumdymas. Kiek pamena, kad pirmas V. pastūmė V.. Paskui V. atgal pastūmė, t.y. rankomis stumdamas į petį. O toliau negali pasakyti ką tuo momentu padarė V.. Kas vyko toliau, šią minutę nepamena, ką matė, paaiškino ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau nematė, kas kam spyrė koja. Pažįsta R. D.. Matė, kaip jis atskyrė V. nuo V. ir kito nukentėjusiojo. Buvo būrys žmonių. Kitas nukentėjusysis buvo šalia V.. D. atsistojo tarp jų viduryje. Jis D. veiksmų nematė. Nematė, kuo viskas baigėsi. Atsakė, jog buvo per tamsu, nėjo išskirti kuris kam sudavė smūgius. Matė, kaip nukentėjusysis sudavė V. smūgį ranka. V. sudavė pirmas smūgį. O sode D. skyrė juos. Sode buvo apšvietimas, bet blankus, degė viena lempa. Nematė, kad sodelyje, kas nors kam nors suduotų smūgius. Neatsimena. Su kaltinamaisiais jo nieks nesieja, juos tik žino. Jis dirba (duomenys neskelbtini), grįžo prieš dvi dienas, iki apklausos pas tyrėją, nebuvo prašomas vienaip ar kitaip liudyti. Taip pat atsakė, kad nors jis ne vienoje kompanijoje buvęs su D., tačiau ką matė, tą sako. Nematė nuo ko prasidėjo apsistumdymas. Patikslino, kad matė kaip D. nubėgo į sodelį skirti nukentėjusiųjų ir kaltinamojo. Negirdėjo, ar D. kas nors šaukė ir prašė tai daryti. Iš pradžių V. aplinkoje D. nematė, buvo aplinkui žmonių, bet šalia nematė, gal neatkreipė dėmesio. Negirdėjo žodžio „pūška“. Jam buvo neįdomu kas vyksta ir apsisukęs nuėjo.