- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-22
- Bylos Nr.
- 1-13-503/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00691-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Kaltinamasis
- R. D., V. V.
- Nukentėjusysis
- E. V., T. D.
- Nuteistasis
- Lazdijų rajono apylinkės teismo, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
- kaltinamasis V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, santuokos nesudaręs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nesimokantis, registruotas darbo biržoje, paskutinį kartą nuteistas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-11-25 nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį subendrinta 40 parų arešto bausme, šią bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį;
- kaltinamasis R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-09-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį 26 MGL (3380 Lt) bauda, byloje nėra duomenų, jog 3380 Lt būtų sumokėta į VMĮ sąskaitą, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamieji V. V. ir R. D. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jie, 2013 m. rugsėjo 21 d. apie 00.30 val., prie (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), t.y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, bendrininkaudami dėl viešos tvarkos pažeidimo, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, o individualiai V. V. sudavus E. V. vieną kartą ranka į veido sritį bei įspyrus koja vieną kartą į nugaros sritį, sudavus T. D. vieną kartą ranka į veido sritį, o R. D. įspyrus T. D. ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno sritis, t.y. šiais bendrais veiksmais T. D. sutrikdę nežymiai sveikatą, V. V. sukėlus E. V. fizinį skausmą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. V. teismui paaiškino, kad jis iš šokių išėjo į lauką. Jau (duomenys neskelbtini) viduje kilo konfliktas, o lauke V. jį „...“ vadino, kvietė muštis. Nuėjo, sudavė į veidą ir viskas. Po to atėjęs D. išskyrė juos ir nuėjo prie mašinos. Atsakė, kad V. jį vadino ir kitokiais necenzūriniais žodžiais. Anksčiau konfliktų su juo nebuvę, čia jau reikia jo klausti kodėl jis taip darė. D. nematė. Jis (V. V.) ėjo aiškintis su V., buvo įsitikinęs, kad jis ant jo sakė tuos žodžius. O prie (duomenys neskelbtini) išėjimo yra automobilių stovėjimo aikštelė ir jie šioje vietojo buvo, o V. šaukė ant jo, pavarde vadino. V. jį pavadino „...“, jo atžvilgiu išsakė necenzūrinius žodžius. Po ko pasakė „ateik čia“. Po to ir nuėjau prie jo jis vienas. Susistumdė, sudavė kelis smūgius, po to atėjo D. ir išskyrė juos, ir nuėjo atgal prie mašinų. O stumdytis pradėjo V., jie susikibo į drabužius. Gal jis (V.) pirmas V. sudavė. Sudavė dešiniu kumščiu jam į kairę veido pusę, vieną smūgį. Jis dar toliau šokinėjo. Tačiau, kaip minėjo atėjo D. ir juos išskyrė. V. dar norėjo muštis. Bet jis su D. nuėjo prie mašinos. D. jo draugas. Jis jo nekvietė. Bet šis matė, kad kilo konfliktas ir atėjo. Mano, kad šis atėjo dėl to, kad jis problemų neprisidarytų. V. pirmas pradėjo „šandytis“ ir po to D. atėjo prie jo kaip draugas. Jis priėjęs stojo į tarpą, išskyrė juos ir nuėjo prie automobilio. Priėjęs D. pastūmė jį į šoną, kad jis su V. nesimuštų. Jis (V. V.) nematė, ar D. ką darė, ar nieko nedarė, nes nuėjo atgal prie mašinos. Jam atrodo, jog D. nieko nedarė, nes jiedu kartu nuėjo prie mašinos. Jis jį visą laiką matė, jis nieko nedarė. Nuėję prie mašinos, pastovėjo, o po to jis nuėjo su mergina, o D. nuvažiavo. Po to jis lydėjo panelę per miesto sodą ir ten abu nukentėjusieji „šoko“ ant jo. Jam lydint merginą, jiedu atsirado ir puolė. Jis buvo vienas tik su ta mergina E. J.. Ši išvykusi į užsienį ir negrįžusi. O nuo to pirmojo konflikto pabaigos, jau kai išsiskyrė, iki to momento, kaip ėjo su E. per miesto sodą, buvo praėję gal dešimt minučių. D. tik iš matymo žino, mokinęsi vienoje mokykloje. Jis su E. ėjo link miesto sodo, o sodas šalia kultūros namų. Link sodo einant, nukentėjusieji ir pasivijo juos. Žino, kad vienas iš nukentėjusiųjų yra iš (duomenys neskelbtini), kitas iš (duomenys neskelbtini). E. buvo iš (duomenys neskelbtini). Šokiuose jis su ja nešoko, pakalbino tik po šokių ir pasisiūlė palydėti namo. Patikslino, kad einant link miesto sodo pribėgo nukentėjusieji, susmūgiavo jam, jis atgal. V. dar lazdą turėjo, stovėjo prie medžio ir žmonės tai matė. O smūgius jam sudavė abu nukentėjusieji, su rankomis. Mergina pabėgo ir jis liko vienas. Jis gynėsi nuo jų smūgių ir besigindamas dar gal jiems sudavė. Kiek, kuriam pataikė negali pasakyti. Taip pat atsakė, kad kai vyko konfliktas, tai prie kultūros namų buvo žmonių. Jie stebėjo kas vyksta, bet kas ką sakė negirdėjo. Į policiją jis nesikreipė, o kodėl, nežino. Pripažįsta, kad koja V. spyrė. O D. gal sudavė besigindamas, tačiau aštuonių kartų negalėjo suduoti. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus jo paaiškinimus, atsakė, kad palydėti tą merginą pasisiūlė po pirmo konflikto. Kai baigėsi konfliktas su V., ji išėjo į lauką, gal net nematė, kas vyko ir tada jis pasisiūlė palydėti. Tarpas tarp konfliktų buvo gal 10-15 minučių. Tą laiką jis stovėjo lauke prie mašinos. O parke D. juos irgi išskyrė, šis jau gerai visko neatsimena. Kaltinimą skaitė ir suprato, sutinka su kaltinimu, bet prie ko čia D.? Jis (V. V.) nematė, kad šis būtų sudavęs smūgius, ar šis iš viso sudavė jis nematė. Jis buvo blaivus, visiškai nevartojęs alkoholio. Vėliau patikslino, kad jis buvo gėręs tik alaus, tačiau tai neturėjo įtakos jo veiksmams. Be to tada su juo ėjo mergina E. J.. Su niekuo nesitarė dėl parodymų.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. D. teismui paaiškino, jog nelabai viską atsimena. Buvo išgėręs butelį alaus, prašo vadovautis jo ankstesniais ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimais pareigūnui. Atsakė, kad praeitų metų rugsėjo 21 dienos vakare (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), išgėrė butelį alaus. Šioje vietoje jis buvo su V., S., V., K.. Kultūros namų viduje vyko šokiai, o jie stovėjo lauke. Lauke įvyko konfliktas. Nukentėjusieji jau buvo išgėrę. Juos jis pažinojo iš matymo, su šiais konfliktų anksčiau nebuvo. Prasidėjo žodinis konfliktas, nukentėjusieji pradėjo vadinti „...“. O šie pirmiausiai V. pradėjo vadinti „...“ ir prasidėjo ... Tačiau jų lauke buvo daugiau, ne tik šie nukentėjusieji. Matė, girdėjo kaip nukentėjusieji V. vadino „...‘, jie šaukė „...‘. Be to kažkuris tai iš nukentėjusiųjų rėkė „..., ateik čia“ ir po to susikibo V. su V.. Kuris į kurį įsikibo nematė. Matė, kad jie jau susikibę. Po to jis atbėgo jų skirti. Išskyrė V. su V.. Jiedu nuėjo prie mašinos. Po to jis išvažiavo namo. Taip pat atsakėm, kad jis nesudavė D. smūgių. Jis ir per akistatą sakė, kad jis šiam nesudavė. Jis (R. D.) nepripažįsta kaltės, kad sudavė smūgius. Nes jis nukentėjusiojo D. iš vis nematė. Be to, dar buvo kitas D., bet jis šio nukentėjusiojo nematė. Bylos eigoje buvo dar vienas D., bet bylas atskyrė. Jis (R. D.) neigia sudavęs kam nors smūgius. Patikino, kad V. nesudavė. Jis V. su V. išskyrė, nustūmė ir viskas. Niekam jis nespyrė, nieko nemušė. Taip pat atsakė, kad neturi už ką atsiprašyti ir atlyginti žalos. Patikslino, jog konfliktas vyko prie (duomenys neskelbtini) durų, lauke. Ten jis ir baigėsi. O aplinkui buvo daug žmonių. Vykstant konfliktui žmonių nedaugėjo, neprisirinko daugiau. Tačiau, kurie buvo aplinkui, tai sutriko, buvo sutrikdyta rimtis ir tvarka. Kaip sureagavo V. neatsimena. Be to, po to jis su draugais išvažiavo automobiliu, o V. liko ir draugę lydėjo, ir tik po to grįžo. V. jo draugas ir todėl įsikišo į konfliktą, o policijos ten nebuvo. Įsikišo į konfliktą, nes negalėjo draugą palikti, kad šis būtų suspardytas. Jis (R. D.) policijos nekvietė, nes ne tokie žmonės, kad kviesti policiją. Jiems policijos nereikia ir nereikės. Be to, jis nežino, koks jo ūgis. Jis nesutinka su D. M. paaiškinimais dėl poveikio. Nes ši turi priežasčių prieš ją liudyti. Nebuvo, kad lieptų jai neduoti parodymų. Neatsimena, kas ten (sode) buvo (įvyko), jam atrodo, kad sode jis nebuvo.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. V. teismui paaiškino (parodė), jog kaltinamuosius iš matymo žino. Anksčiau piktumų nebuvo. 2013-09-21, buvo penktadienis, jis su kitais asmenimis buvo (duomenys neskelbtini). Baigėsi šokiai ir jie buvo lauke. Tarėsi kas ką palydės namo. Priėjo V. ir be jokios aiškios priežasties sudavė jam į veidą. Jis gynėsi ir konfliktas tęsėsi tolyn į miesto sodą. V. jam sudavinėjo smūgius, o jis gynėsi. Konflikto metu įspyrė jam į nugarą. Po to kažkas suriko, kad lyg eina ginklo ir jis su broliu pasitraukė, parbėgo namo. Jo (E. V.) žmona iškvietė policiją. Po to atvažiavo policija, greitoji. Atsakė, patikino, kad V. jam sudavė pirmas. Pirmą kartą sudavė į veidą vieną kartą be jokios priežasties, po to vieną kartą spyrė į nugarą. Tyrimo metu jis minėjo, kad spyrė vieną kartą. Tikrai prisimena, kad spyrė į nugarą. Vieną kartą tikrai, bet galėjo būti nemažiau kaip trys smūgiai. Taip pat atsakė, kad D. jam smūgių nesudavė. Ką kas darė prieš D. nematė. Nes jis su broliu atsitraukė link namų. Tačiau konflikto metu su V. stumdėsi. V. buvo vartojęs alkoholio, juto iš kvapo ir nerišlių judesių, ir ko gero tai buvo priežastis užpulti, - per daug alkoholio. Be to, jis lauke prieš konflikto pradžią nevadino kaltinamųjų necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais. Taip pat atsakė, jog gal o ir T. D. darbai jiems maišo. D. dirba kalėjime, o jis pasienyje (VSAT). Tačiau jam neteko turėti reikalų su kaltinamaisiais darbo metu, atliekant pareigas. Patikslino, kad jis gynėsi, „nusiėmė“ smūgius ir sudavė kelis smūgius priešininkui. Lazdos jokios neturėjo. Jis su T. D. buvo blaivūs.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. D. teismui paaiškino (parodė), kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo. Konfliktų anksčiau nebuvo. Buvo juos matęs gal prieš tris mėnesius irgi šokiuose. Atsakė, jog šokiuose konflikto nebuvo. Tačiau jis su kitais pažįstamais išėję į lauką kalbėjosi ir staiga kilo šurmulys. Pasisuko ir pamatė, kad kumščiuojasi V. prieš V., ir jie taip darydami juda į miesto sodą. Kažkas sušuko „trauk pūšką“. O kažkuris asmuo iš kaltinamųjų pusės sušuko ir visi pradėjo bėgti. Po to M. nuėjo prie automobilio, privažiavo artyn. Jis jau ruošėsi bėgti per gatvę į mašiną, tačiau pamatė, kad atbėga abu kaltinamieji, trenkė jam į veidą. Nukrito ir tada pasipylė smūgių kruša. Matė V. veidą ir matė jį užsimojant. Po to atsigavo ir M. parvežė jį namo. Patikslino, kad jis matė V. užsimojusį, o daugiau nematė, nes buvo veidu į žemę. Ar sudavė D. nematė, bet, kad mušė ne vienas V. tai tikrai. Taip pat atsakė, kad nebuvo jokių necenzūrinių žodžių iš jų pusės kaltinamųjų atžvilgiu, o kaltinamieji buvo išgėrę. Be to, iki konflikto triukšmas lauke buvo, ten kas kalbėjosi, kas muziką leido. Tačiau jis ir E. V. nežino, už ką ir kodėl įvyko konfliktas. Kaltinamieji buvo išgėrę. Taip pat atsakė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nei vienas iš kaltinamųjų nėra atlikinėjęs bausmę. Be to gintis jam nepavyko, nes po pirmo smūgio nukrito ant žemės ir po to tik rankomis dengėsi nuo smūgių. Taip pat atsakė, jog ar D. atliko kokius veiksmus, negali atsakyti, nes nematė. O V. elgėsi neadekvačiai, svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, o D. nebuvo priėjęs taip arti, kad galėtų pasakyti, ar buvo gėręs. Be to, jis su V. buvo blaivūs. Patikslino, kad jo mušimo metu jautė smūgius, skausmą, bet kuo jam buvo suduota negali pasakyti. Buvo nukritęs ant asfalto, nepamena kad būtų atsitrenkęs į šaligatvio bortelį, kietą daiktą ar kt.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T. V. teismui paaiškino (parodė), jog ji nukentėjusiojo V. sutuoktinė, o nukentėjusysis D. jos brolis. Kaltinamuosius iš matymo pažįsta, konfliktų nebuvę. Ji ir matė, ir girdėjo kaip viskas vyko. Tai buvo prieš metus rugsėjo mėnesį, buvo penktadienis, vėlus vakaras. Ji su savo vyru ir draugais buvo šokiuose. Šokių metu jokių konfliktų nepastebėjo, alkoholio nevartojo. Šokiai vyko iki 24 valandos. Po to ji su vyru, jos broliu, drauge išėjo į lauką prie (duomenys neskelbtini) durų. Jie buvo gal koki 5 metrai iki durų, ir kalbėjosi, kaip kas ką lydės namo. Ir iš niekur nieko pribėgęs V. jos vyrui trenkė. Patikslino, kad ji stovėjo pasisukusi į kultūros namus. V. pribėgo jai iš dešinės pusės, ir trenkė jos vyrui. Viskas nusirutuliojo link miesto sodo, jie ten nubėgo. Ji bėgo už kultūros namų pastato skambinti pagalbos, skambino pagalbos telefonu Nr. 112. Patikslino, jog matė, jog link miesto sodo nubėgo jos vyras, V. ir dar kažkas, bet kas (kuris), daugiau nematė. Ten buvo taip, kad vienas puola, o kitas ginasi. Jis paskambino, iškvietė pagalbą ir po to išgirdo kaip kažkas pasakė „atsineša ginklą, bėkit“, ir ji pabėgo. Kur buvo jos brolis nematė. Tačiau tolumoje matė grupelę žmonių ir brolis galėjo būti ten. Kad atsineša ginklą, perspėjo kažkas iš jos aplinkos asmenų. Pačio ginklo nematė, bet vis tiek bėgo. Išsigando. O bėgo per miesto sodą link namų. Po to privažiavo brolis su drauge, jai pakeliui, ji įsėdo pas juos automobilį. Savo vyro tuo metu daugiau nematė, susitiko tik prie namų. Kiek laiko praėjo nuo to momento, kai jos vyrui sudavė V. ir ji nuėjo skambinti pagalbos telefonu iki to kai brolis su drauge ją paėmė į mašiną, net neįsivaizduoja. Brolis jai nesakė, kad gynė jos vyrą, to neatsimena. Kad brolis kažkam sudavė smūgius, to irgi nesakė ir, kad pasigavo V. nesakė. Gi jie visi nuo jų (kaltinamųjų) bėgo. Konflikto metu jos vyrui sudavė į veidą. O ant brolio kūno matė sumušimus, o vyrui ant veido gal buvo kažkoks paraudimas. Tačiau broliui ant veido buvo matyti nubrozdinimai.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. K. teismui paaiškino (parodė), jog kaltinamuosius pažįsta iš matymo, piktumų nėra, o nukentėjusieji draugai. Viskas vyko prieš metus laiko, rugsėjo mėnesį, buvo penktadienis ir jau po 24 valandos. Prie (duomenys neskelbtini), netoli įėjimo, ji su nukentėjusiaisiais ir kitais asmenimis buvo bendrai. Tai ji, E. V., T. D., T. V., E. M., R. V.. Šnekėjosi kokiu būdu parvysk namo, kas ką lydės. Ji stovėjo už E. V.. Šiam V. trenkė. Prasidėjo muštynės. Atsakė, kad kaip V. prie V. atsidūrė nepastebėjo. Tačiau V. be jokių žodžių priėjo ir dešinės rankos kumščiu trenkė E. V. į veidą. Tada visi pradėjo rėkaut, gintis ir tie barniai, muštynės nuėjo tolyn. Ten buvo tokia situacija, kad buvo žodžiai, muštynės kai vienas duoda, o kitas ginasi. Jos merginos liko, niekur nėjo. Barnio metu buvo necenzūriniai žodžiai, kažkas šaukė „kas yra?“, apsižodžiavo, bet už ką tikrai niekas nepasakė. Ar V. klausė V., už ką jam sudavė, nežino. Tačiau po smūgio nebuvo taip, kad V. duotų iš karto atgal V.. Sumaištis buvo ir visi nubėgo tolyn. Iš pradžių ji, kitos merginos ir kt. dar žiūrėjo kas vyksta, o po to ji su šiais nubėgo per miesto sodą, nes girdėjo kaip kažkas pasakė „pūšką išsitrauk.“ Ji tai suprato kaip šautuvą, bet nematė ginklo. Visi bėgo ir ji bėgo. Taigi, V. irgi link miesto sodo pasitraukė, o D. ji nematė. Galiausiai ji nubėgo link miesto sodo, o po to ją privažiavęs automobiliu paėmė A. K., jis parvežė ją iki V. namų. Patikslino, kad nematė, jog D. kurį nors asmenį būtų mušęs. Tik matė, kaip V. sudavė E. V. vieną kartą. Po visa tai, jie visi susirinko V. namuose. T. D. buvo sumuštas, kruvina akim. Jie kvietė policijos pareigūnus ir medikus. Buvo kalba, kad T. vienas buvo užpultas, bet ji nesigilino. O V., ar ranka buvo sumušta, ar per nugarą buvo gavęs, tiksliai ji nežino.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. M. teismui paaiškino (parodė), jog kaltinamuosius pažįsta, anksčiau nepažinojo, iki šio įvykio nebuvo mačiusi, o nukentėjusieji draugai. Gal buvo 2013-09-20, penktadienio vakaras ir (duomenys neskelbtini) po šokių sustojo pasikalbėti, kokiu būdu parvyks namo. Buvo D. K., E. V., ji. Pribėgo V., pavardę sužinojo po to, ir, nieko nesakęs, trenkė V.. Po to jiedu nubėgo link kelio ir matėsi, kad lyg mušasi. Po to T. D. dingo ir jį kažkas nusivijo. Ji pasiėmė savo automobilį, privažiavo arčiau ir matė, kad D. jau volioja dviese ar trise. Kas nepažino, bet po to atbėgo D. pas ją į mašiną, buvo visas kruvinas. Patikslino, kad D. spardė, mušė. Kol ji nubėgo prie mašinos, jau viskas buvo prasidėję. O atvažiuodama automobiliu, matė, kad T. muša. Po to jis ištrūko iš jų ir įsėdo pas ją į automobilį. Tada jiedu važiavo pro miesto sodą ieškodami kitų, nes E., D. ir kiti buvo dingę. Ji su T. važiavo pro miesto sodą ir sutiko T. V.. Ši įsėdo pas juos, skambino policijai. Jie nuvažiavo iki V. namų. Atvažiavo medikai, policijos pareigūnai. Pasikalbėjus, suteikus pirmąją pagalbą, jie važiavo į policijos komisariatą. Patikslino, kad nuo to pirmojo smūgio V. iki kol T. D. įsėdo pas ją į automobilį praėjo gal iki pusvalandžio. Ten viskas ilgai netruko, ji į laikrodį nežiūrėjo, bet ilgai netruko. Kai su pareigūnais jie pasikalbėjo buvo jau pusė trijų nakties, o šokiai baigėsi dvyliktą valandą naktį. Patikino, kad V. nieko nesakęs, be žodžių, pribėgęs trenkė V., tai ir yra keisčiausia. Jos galva, tai jaunuoliai ieškojo problemų. Tą vakarą V. ir D. buvo šiek tiek išgėrę, o V. atbėgo „kaip laivas“. V. su D. buvo išgėrę, gal alaus gėrė. Ji matė, kad jie gėrė alų pas V. namuose prieš šokius. Gėrė alų, o po to į šokius ėjo gal po poros valandų. Išgėrę buvo gal po du-tris butelius, bet girti tikrai nebuvo. Šokių salėje ji buvo, bet jokių konfliktų ten nematė, tik tą konfliktą lauke. Jie visi kartu buvo ir iš jų pusės nebuvo jokio kabinėjimosi (įžeidinėjimo ir pan). Gi jie į lauką išėjo po šokių ir tarėsi, kad važiuos namo, bet „prilėkė“ V. ir trenkė E.. Po šio įvykio ji daugiau apie minėtus įvykius nieko negirdėjo, tik, kad tyrėja siūlė taikytis, bet niekas nebandė to daryti. Ji pati ne iš (duomenys neskelbtini). Atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui paaiškinimus (duotus parodymus) tvirtina. Šie nuo teisiamajame posėdyje išsakytų paaiškinimų (parodymų) skiriasi gal dėl to, nes praėjo daug laiko ir tuo laiku ji geriau viską prisiminė, o tada mažiau laiko buvo praėję.Į pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (parodymus) atsakė, kad tvirtinu šiuos paaiškinimus (parodymus). Be to, T. D. gulintį spardė trise. Vienas iš jų buvo aukštas, gal 180 cm ūgio, sunku pasakyti. Šiaip panašus į tą jaunuolį, kuris sėdi čia (parodomas kaltinamasis R. D.). Patikslino, kad ten buvo panašus vaikinas, aukštas, panašus į šį jaunuolį (R. D.) pagal kūno sudėjimą.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. M. teismui paaiškino (parodė), jog kaltinamuosius pažįsta. V. tik pažįsta, o D. buvęs jos draugas. Jis norėjo, kad ji meluotų, bet ji nemeluos. Jis jai rašė SMS, siūlė susitikti ir liepė jai sakyti, kad ji nieko nematė ir iš viso nieko nebuvo. Bet ji nuo jo tiek visko patyrusi, kad jo jau nebijo. Patikslino, jog D. ir prieš apklausą, ir po ją bandė paveikti. Prieš apklausą rašė SMS ir sakė, kad ją kviesis į apklausą, o po apklausos sakė, kad ji pridarė jai problemų, klausė ar ji nebijo. Po to jai skambino kitas balsas ir kalbėjo labai nemaloniai, o ji suprato, kad šalia to žmogaus buvo D.. Nukentėjusiuosius žino. Vienas iš jų pasienietis, o T. (duomenys neskelbtini), jį žino. Viskas vyko praeitų metų rugsėjo mėnesį, buvo vakaras, prie (duomenys neskelbtini). Buvo jau vėlai, nes šokiai baigėsi. Ji buvo ten atvažiavusi su D. ir V.. Jie gėrė alų ir brendį, degtinę. Gėrė nuo vakaro ir po to atvažiavo į šokius. Ji nuėjo į salę, apžiūrėjo ir grįžo. Ji tą vakarą vairavo mašiną ir grįžo greitai, o jie buvo prie automobilio. Ji buvau tai automobilyje, tai prie šio. Kol važiavo į (duomenys neskelbtini), tai važiuojant jie nieko nesakė, ko važiuoja. Kaip įvyko konfliktas matė. Įvyko tarp V. ir V.. Ten yra aikštelė ir ji iš ten matė, kaip jie susikivirčijo. Viskas prasidėjo žodžiais ir j žiūrėjo, kas bus. Jos buvo paprašyta prižiūrėti B., kad jis neprisidarytų problemų ir ji jį stebėjo. Dėl ko įvyko konfliktas nežino, kas kam sudavė nematė, o po to matė kaip vyko didžiosios muštynės. Tada mušė D.. Jai atrodo, kad ten turėjo mušti V., bet sumušė D., anksčiau šiuos sumaišė. Kiti ten rėkė, kad muša ne tą, kad ten T., o ne pasienietis ir, kad paleistų T.. T. mušė dviese, tai D. ir V., o kiti aplinkui šaukė, kad ne tą muša. Kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) D., V. jau buvo girti. Žinant D. jam reikėjo problemų, čia jau ne pirmas kartas. Į kur tiksliai smūgiavo mušant T. ji negali pasakyti, ten vyko „sūrio spaudimas“ ir T., koki trys smūgiai teko. Aš iš tikrųjų nelabai ten žiūrėjo, labiau stebėjo V., kuris su lazda stovėjo už medžio, nesikišo ir matyt laukė kas bus. Dėl ko įvyko konfliktas nežino. Matyt viskas turėjo prasidėti salės viduje ir tik po to girdėjo kaip V. sakė „gana, kiek gali būti tų nesąmonių, išsiaiškinti reikia“. Jis taip sakė V.. Kai mušė T. aplinkui buvo žmonių. Ten lyg kas bandė skirti, bet niekas nenori kištis, vieni kitus visi pažįsta. Matė kaip paskui T. atsistojo, buvo visas aptaršytas. O į (duomenys neskelbtini) ji (jie) buvo atvykę vienu automobiliu. Po to ji parvežė namo B., tokį (duomenys neskelbtini) ir dar vieną nevaikštantį, o D. su V. neparvežė. Ji dar vaikėsi juos prie (duomenys neskelbtini), bet po to jai paskambino, kad jie jau grįžę kaime. Atsakė, kad ji anksčiau draugavo su D.. Jis yra konfliktiškas, kaip pavyzdį gali papasakoti, kad jis, kai jiedu dar gyveno pas jo tėvus, dienos metu, būdamas blaivus dirbo prie jos automobilio, o aš pas brolį užtruko ir kai grįžo tai jis ją nusitempė į laukus ir švelniai pasakius pavalkiojo. Jam užeina taip. Taip pat atsakė, jog ikiteisminio tyrimo metu viską gal geriau atsiminė. Į pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (parodymus) atsakė, kad tvirtina šiuos. Tačiau mušant D. buvo „sūrio spaudimas“, kiek ten buvo suduota smūgių sunku pasakyti.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. K. teismui paaiškino (parodė), jog atliko ikiteisminio tyrimo veiksmu pagal pavedimą. O pasiūlė liudytojai papasakoti įvykio aplinkybes, kas jai žinoma, po to aprašė. Kiekvienam pateikiamas protokolas perskaityti ir pasirašyti. Nepamena, kad būtų buvę pastabų, jei būtų buvę, būtų užrašiusi. Atsakė, kad nepamena merginos pavardės, ji teigė buvusi R. D. draugė. Jos vardas lyg tai D.. Pasiūlė jai duoti parodymus. Ji teigė nenorinti pasakoti, bijojo, kad jai bus grasinama. Atsakė, kad jei bus daromas poveikis, ji galės kreiptis į pareigūnus. Tuomet ji davė parodymus. Ją išsikvietė bendra tvarka. Ji atvykusi išsakė tokias abejones, po to davė parodymus, kuriuos ji priėmė. Po apklausos negavo duomenų nei iš jos, nei iš aplinkinių, kad liudytojai būtų daromas koks nors poveikis, kad būtų grasinama.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. V. teismui paaiškino (parodė), jog kaltinamuosius pažįsta iš matymo, nukentėjusysis V. brolis, D. draugas. Palankių paaiškinimų (parodymų) niekas neprašė. Prie Kybartų kultūros namų (duomenys neskelbtini) rugsėjo mėnesį po šokių rakino (duomenys neskelbtini) duris. Lauke buvo brolis su žmona, D. K. ir V.. Nežinau dėl ko šis trenkė broliui į veidą ir jie po to atsitraukė į miesto sodą. Paskui išgirdo kaip kažkas suriko „trauk pūšką“ ir jis, ir visi kiti pasitraukė į sodą. Po to matė kaip kažkas kažką muša. Kažkas sušuko, kad T. muša, o link jų bėgo asmenys ir jis su broliu pabėgo namo. Atsakė, kad V. ranka sudavė broliui ir po to brolis atsitraukinėjo, o V. spyrė jam į nugarą. Kaip mušė T. D. jis nematė, nes buvo atsitraukęs į miesto sodą, o ten neapšviesta. Nematė kaip jį mušė. Jis buvo parkritęs, prie jo buvo keli asmenys. Matė V. ir dar kiti buvo, o ar ten buvo D. neatsimena. Pamatė kaip T. po smūgio parkrito. Ten žmonių buvo daug, o po to, ar jis pats atsistojo, ar jam kas padėjo nežino, bet jį įsodino į mašiną ir M. jį išvežė. Į pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (parodymus) atsakė, jog tvirtina šiuos. T. D. po smūgio parkrito. Tuo momentu kai bėgo, ir dar buvo arčiau, tai atsisukęs matė kaip V. sudavė D. ir jis parkrito. O po to jau nematė, kas ten apstojo D., ką prieš šį padarė, nes buvo atstumas ir tamsu. Be to, jis į muštynes nesikiša, o jų ten buvo daug. T. brolio žmona kvietė policiją, kai tik E. sudavė, bet jie neatvažiavo. „Trauk pūšką“ kažkas šaukė, bet nematė tos „Pūškos“, tik suprato, kad pavojinga ir dėl to bėgo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. S. teismui paaiškino (parodė), jog su kaltinamaisiais ir nukentėjusiaisiais giminystės ryšiai nesieja. Buvo 100 metrų atstumu nuo incidento. Tai buvo vakare, galėjo būti kaltinime nurodytu laiku. Viskas vyko prie (duomenys neskelbtini). Incidentas vyko ant šaligatvio, prie kultūros namų durų. Girdėjo necenzūrinius žodžius. Juos nukentėjusysis pasakė, išprovokavo. Nepamena tiksliai kokius žodžius pasakė, kuris iš nukentėjusiųjų pasakė įžeidžiančius žodžius. Buvo žodžiai „...“, „...“. Sakė „Koroče, tu toks ir toks“. Žodžiai buvo skirti V., kuris stovėjo 5-7 metrų atstumu. V. bandė nueiti, nes ten buvo ir merginų, bet vėl vyko apsižodžiavimas. Abu nukentėjusieji priėjo prie V. ir įvyko apsistumdymas. Kiek pamena, kad pirmas V. pastūmė V.. Paskui V. atgal pastūmė, t.y. rankomis stumdamas į petį. O toliau negali pasakyti ką tuo momentu padarė V.. Kas vyko toliau, šią minutę nepamena, ką matė, paaiškino ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau nematė, kas kam spyrė koja. Pažįsta R. D.. Matė, kaip jis atskyrė V. nuo V. ir kito nukentėjusiojo. Buvo būrys žmonių. Kitas nukentėjusysis buvo šalia V.. D. atsistojo tarp jų viduryje. Jis D. veiksmų nematė. Nematė, kuo viskas baigėsi. Atsakė, jog buvo per tamsu, nėjo išskirti kuris kam sudavė smūgius. Matė, kaip nukentėjusysis sudavė V. smūgį ranka. V. sudavė pirmas smūgį. O sode D. skyrė juos. Sode buvo apšvietimas, bet blankus, degė viena lempa. Nematė, kad sodelyje, kas nors kam nors suduotų smūgius. Neatsimena. Su kaltinamaisiais jo nieks nesieja, juos tik žino. Jis dirba (duomenys neskelbtini), grįžo prieš dvi dienas, iki apklausos pas tyrėją, nebuvo prašomas vienaip ar kitaip liudyti. Taip pat atsakė, kad nors jis ne vienoje kompanijoje buvęs su D., tačiau ką matė, tą sako. Nematė nuo ko prasidėjo apsistumdymas. Patikslino, kad matė kaip D. nubėgo į sodelį skirti nukentėjusiųjų ir kaltinamojo. Negirdėjo, ar D. kas nors šaukė ir prašė tai daryti. Iš pradžių V. aplinkoje D. nematė, buvo aplinkui žmonių, bet šalia nematė, gal neatkreipė dėmesio. Negirdėjo žodžio „pūška“. Jam buvo neįdomu kas vyksta ir apsisukęs nuėjo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. V. teismui paaiškino (parodė), jog kaltinamuosius pažįsta, su V. kaimynai. Nukentėjusiuosius pažįsta iš matymo. Neturi priežasčių sakyti netiesą, jam nebuvo daroma jokio poveikio. Konfliktą matė sėdėdamas automobilyje. Matė, kaip D. juos išskyrė ir jis juos (R. D. ir V. V.) išvežė namo. Konfliktas vyko dėl apsižodžiavimo, nes šiaip konfliktai nevyksta. Jis matė, kaip V. sudavė smūgį D.. Nematė tiksliai į kur sudavė. Konfliktas vyko prie (duomenys neskelbtini) durų. Matė vieną smūgį. Be to, kaip D. juos praskyrė. O jis atvažiavo parvežti tuomet, kai jam paskambino. Jam paskambino V., kad parvežtų jį iš šokių, kurie jau buvo į pabaigą. Atvykęs laukė V.. Jo mašina stovėjo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini). V. lydėjo draugę ir grįžo iš sodo, nes jis jam sakė, kad palydės draugę. Apie dešimt minučių praėjo nuo konflikto pradžios iki jie atsisėdo į automobilį. V. į automobilį atsivedė D.. Jie automobilyje šnekėjo, kad važiuos namo. Atsakė, kad V. jo kaimynas, todėl kai būna Lietuvoje, kartą ar du per savaitę susitinka su V.. Tačiau šiaip sau susitinka. buvęs su V. vienoje kompanijoje, ten buvo jo brolis ir mergina, kurios nei vardo, nei pavardės nežino. V. buvo prašęs atvažiuoti ir parvežti jį namo po šokių. Kai atvažiavo, V. jau parėjo palydėjęs merginą. Kai D. juos išskyrė, jie įsėdo į jo mašiną. V. jam sakė, kad lydės merginą. Į pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (parodymus) atsakė, jog išgirdo garsą, atsisuko ir ką matė, tą matė. Nežino, ar V. sudavė V. gindamasis, ar ne. Išgirdo garsą, kuris atkreipė jo dėmesį, atsisuko tuo momentu.
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra prie (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) teritorija (b.l. 7).
Specialisto išvadoje G 871/13(09) nurodyta, kad E. V. jokių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sužalojimo mastas nenustatytas. Dėl smūgių sudavimo galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 60).
Specialisto išvadoje G 865/13(09) nurodyta, kad T. D. klinikiniais duomenimis konstatuota galvos ir krūtinės dešinės pusės sumušimas, o taip pat odos nubrozdinimai dešinio antakio, kaktos, dešinio skruosto srityse, dešinės akies viršutiniame voke, nosies nugarėlėje, dešinės pažasties, nugaros ir dešinės plaštakos srityse galėjo būti padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais, galimai 2013-09-21 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; T. D. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip aštuoniais poveikiais; T. D. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti jam esant bet kokioje padėtyje; mažai tikėtina, jog konstatuotus kūno sužalojimus T. D. galėjo pasidaryti pats; dėl konstatuotų kūno sužalojimų T. D. galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 62).
Nenustatyta, kad aukščiau nurodyti E. V., T. D., D. K., R. V., T. V., E. M., D. M., T. V. dėl kokių tai priežasčių teisiamojo posėdžio metu, nustatant faktines aplinkybes dėl kaltinamųjų V. V. ir R. D. bendrais veiksmais viešosios tvarkos pažeidimo, šio pažeidimo padarinių, teismui galėjo sakyti netiesą. Todėl teismas šiais jų paaiškinimais tiki. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, neprieštarauja vieni kitiems ir kitiems byloje esantiems duomenims, išskyrus specialisto išvadoje G 865/13(09) nurodytą aplinkybę, jog T. D. kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip aštuoniais poveikiais.
Nenustatyta, kad aukščiau nurodytame protokole ir aukščiau nurodytose specialisto išvadose surašyti duomenys gauti, įforminti ne įstatymo nustatyta tvarka.
Aukščiau nurodyti duomenys, vieni kitus sąsaja papildydami, patvirtina tai, kad kaltinamieji V. V., R. D., 2013-09-21 apie 00.30 val., prie (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), t.y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, bendrininkaudami dėl viešos tvarkos pažeidimo, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, o individualiai V. V. sudavus E. V. vieną kartą ranka į veido sritį bei įspyrus koja vieną kartą į nugaros sritį, sudavus T. D. vieną kartą ranka į veido sritį, o R. D. įspyrus T. D. ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno sritis, t.y. šiais bendrais veiksmais T. D. sutrikdę nežymiai sveikatą, V. V. sukėlus E. V. fizinį skausmą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pagal tai teismas sprendžia (vertina), kad šie duomenys patvirtinantys aukščiau nurodytas (teismo nustatytas) aplinkybes yra kaltinamųjų V. V. ir R. D. kaltės įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtus duomenis, šiuos pripažinęs įrodymais, teismas sprendžia, kad šiais įrodymais įrodyta V. V. ir R. D. kaltė, iš pradžių V. V., netrukus jiems bendrais veiksmais, padarius viešosios tvarkos pažeidimą. Jų aukščiau aprašyti veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių jų kaltę.
E. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškinimai, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje E. V. pirmas sudavė smūgį V. V. paneigti dauguma tiesioginių liudytojų paaiškinimais, o būtent: D. K., R. V., T. V., E. M.. Todėl E. S. minėtais paaiškinimais teismas netiki.
Prokuroro nurodyta kaltinimo aplinkybė, jog T. D. buvo suduota ne mažiau kaip aštuoni kartai į įvairias kūno sritis, neįrodyta. Ši aplinkybė buvo grindžiama tik specialisto išvadoje G 865/13(09) nurodyta aplinkybe. Tačiau ši kaltinimo aplinkybė nepasitvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausus T. D., E. V., D. K., R. V., T. V., E. M., D. M., T. V., tiek šiuos apklausus teisiamojo posėdžio metu. Gi ir iš pačio T. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui, tiek teisiamojo posėdžio metu teismui paaiškinimų aišku, kad jis tiksliai negali nurodyti kiek kartų po V. V. jam sudavimo, kiekvienas iš kaltinamųjų vėl sudavė miestelio sode. Todėl teismas šiuo klausimu taiko in dubio pro reo principą.
Kaltinamasis V. V. iš esmės teisiamojo posėdžio metu pripažino teismo nustatytas, aukščiau aprašytas nusikaltimo aplinkybes. Kaltinamasis R. D. šių nepripažino. Kaltinamojo R. D. aukščiau aprašyti paaiškinimai neįtikinantys, nes paneigti aukščiau paminėtais patikimais duomenimis, kuriuos teismas pripažino įrodymais.
Aukščiau nurodytais įrodymais neabejotinai įrodyta, kad kaltinamųjų V. V., R. D. viešoje vietoje elgesys buvo įžūlus, - agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkiniams šokiruojantis, veikimas. Šiuo buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Juolab, kad jie panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius.
Byloje surinktais įrodymais patvirtinantys V. V., R. D. kryptingi, nuoseklūs, aktyvūs viešosios tvarkos pažeidimo veiksmai aiškiai rodo, kad jie šiuos darydami suvokė, suprato pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, t.y. kad įžūlias veiksmais, - fiziniu smurtu nukentėjusiųjų atžvilgiu, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, numatė, kad dėl to nukentėjusiesiems sukels neigiamas sveikatos pasekmes, bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo.
V. V., R. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatyta. Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje.
Kaltinamasis V. V. teistas, bausmę atlikęs; administracine tvarka baustas; psichiatro ir narkologo įskaitas neįrašytas; (duomenys neskelbtini) neigiamai necharakterizuojamas (t. 1, b. l. 148-161, 176, 179).
Kaltinamasis R. D. teistas, bausmę atlikęs; administracine tvarka baustas; psichiatro ir narkologo įskaitas neįrašytas; (duomenys neskelbtini) neigiamai necharakterizuojamas (t. 1, b. l. 96-122, 130, 132).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. V., vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes. V. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalyje). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatyta, o nustatyta viena sunkinanti. V. V. nedirba, registruotas darbo biržoje, nevedęs, anksčiau teistas vieną kartą. Nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą.
BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos įvairių rūšių bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų. V. V. nusikaltimą padarė neišnykusio teistumo metu.Vadovaujantis BK 27 straipsniu, nuostatomis, asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, padaro naują tyčinį nusikaltimą, jis yra laikomas recidyvistu. BK 56 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, esant nustatytoms aplinkybėms, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas – ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas V. V. gali būti užtikrintas tik laisvės atėmimo bausme.
Nustatydamas bausmės trukmę teismas vadovaujasi BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytomis sankcijos ribomis. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. V. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatyta, o nustatyta sunkinanti. Atsižvelgiant į tai ir visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, V. V. skirtinas didesnis, nei BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmės dydis.
BK 75 straipsnyje yra nurodyti pagrindai, kuriuos nustačius teismas gali spręsti dėl galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma, galima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, kuriai esant teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistam asmeniui bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus bylos medžiagą.
Atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, neatmesdamas aplinkybes, kad V. V. atžvilgiu prieš nusikaltimo padarymą nukentėjusieji ar kuris tai vienas iš jų buvo išsakę įžeidžiančius žodžius, kvietimą išsiaiškinti, bei buvo jų situacijos aštrinimas, teismas sprendžia, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, kad realus bausmės vykdymas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo padarytoms nusikalstamoms veikoms principui, todėl V. V. atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, paskiriant jam du, BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. D., vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes. R. D. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatyta, o nustatyta viena sunkinanti. R. D. nedirba, neregistruotas darbo biržoje, nevedęs, anksčiau teistas tris kartus, du kartus būdamas nepilnamečiu. Nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą.
Teismo nuomone, pagal aukščiau nustatytas aplinkybėms, bei nuostatas, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę (aukščiau aprašytos BK 27 straipsnio, 56 straipsnio 1 dalies nuostatos), laikytina, kad BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas – ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas R. D. gali būti užtikrintas tik laisvės atėmimo bausme.
Nustatydamas bausmės trukmę teismas vadovaujasi minėta BK 284 straipsnio 1 dalies sankcija, BK 61 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis. R. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatyta, o nustatyta sunkinanti. Atsižvelgiant į tai ir visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. D. skirtinas didesnis, nei BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmės dydis.
Pagal BK 75 straipsnyje nurodytus pagrindus, ir aukščiau šio straipsnio taikymo aprašymą, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, neatmesdamas aplinkybes, kad V. V. atžvilgiu prieš nusikaltimo padarymą nukentėjusieji ar kuris tai vienas iš jų buvo išsakę įžeidžiančius žodžius, kvietimą išsiaiškinti, bei buvo nukentėjusiųjų ar vieno iš jų situacijos aštrinimas, kuris peraugo į konfliktą, o visa tai girdėjo, matė R. D., be to neatmetama, jog V. V. sudavus E. V. į veidą, į šią situaciją įsikišo T. D., ir po to konfliktas tarp V. V. ir E. V. su T. D. nuo kultūros namų durų persikėlė į miestelio sodą prie kultūros namų, o V. V. buvo vienas, be to gi ne pirmas pradėjo konfliktuoti, smurtauti R. D., teismas sprendžia, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, kad realus bausmės vykdymas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo padarytoms nusikalstamoms veikoms principui, todėl R. D. atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, paskiriant jam tris, BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus.
Dėl civilinių ieškinių.
E. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 40000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš V. V. (t.1, b. l. 17).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o šie įtvirtinti CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.
Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Byloje nustatyta kaltinamojo V. V. kaltė padarius E. V. atžvilgiu baigtą, tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Be to, jis padarė šį nusikaltimą prieš E. V., šiam esant neviešu asmeniu. Pagal tai, ir įvertinęs civiliniame ieškinyje E. V. surašytus bei teisiamojo posėdžio metu išsakytus argumentus reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįsti, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teismas sprendžia, kad įrodyta, jog E. V. dėl V. V. nusikalstamos veikos patyrė dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. E. V. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 40000 Lt. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, bei kad V. V. nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių, jam nusikalstama veika padaryti padariniai nebuvo labai sunkūs (fizinio skausmo sukėlimas), sprendžia, kad 40000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Be to, byloje nėra įrodymų, jog V. V. gauna, gaus dideles pajamas, turi brangaus nekilnojamojo, kilnojamojo turto. Pagal šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam E. V. priteistina mažesnio dydžio, nei jis prašo neturtinės žalos atlyginimas, o būtent 289,62 EUR.
T. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamųjų V. V. ir R. D. (1 t. b. l. 31).
Teisingam T. D. reikalaujamam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Byloje nustatyta kaltinamųjų V. V. ir R. D. kaltė padarius T. D. atžvilgiu baigtą, tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Be to, jie, bendrais veiksmais padarė šį nusikaltimą prieš T. D., šiam esant neviešu asmeniu. Pagal tai, ir įvertinęs civiliniame ieškinyje T. D. surašytus bei teisiamojo posėdžio metu išsakytus argumentus reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįsti, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teismas sprendžia, kad įrodyta, jog T. D. dėl V. V. ir R. D. nusikalstamos veikos patyrė dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. T. D. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 60000 Lt. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, bei kad V. V. ir R. D. nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių, T. D. nusikalstama veika padaryti padariniai nebuvo labai sunkūs, be išliekamųjų fizinių pasekmių, sprendžia, kad 60000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Be to, byloje nėra įrodymų, jog ir R. D. gauna, gaus dideles pajamas, turi brangaus nekilnojamojo, kilnojamojo turto. Pagal šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam T. D. iš kaltinamųjų solidariai priteistina mažesnio dydžio, nei jis prašo neturtinės žalos atlyginimas, o būtent 434,43 EUR.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 173,56 Lt žalos atlyginimo PSDF biudžetui dėl nukentėjusiojo T. D. gydymo priteisimo (b.l. 76). V. V. pateikė teismui 2014-11-10 dokumentą (nurodymą įnešti grynuosius pinigus) patvirtinantį, kad 173,56 Lt sumokėjo minėtai kasi į šios sąskaitą banke (t.2, b. l. 45). Pagal tai teismas sprendžia, kad ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas
nusprendė:
pripažinti V. V. kaltu pagal BK 278 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą ir už tai jam paskirti vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8 punktais, V. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, jį įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo terminą neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
V. V. bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Pripažinti R. D. kaltu pagal BK 278 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą ir už tai jam paskirti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, R. D. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, jį įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti; per bausmės vykdymo atidėjimo terminą neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
R. D. bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
R. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo E. V. pareikštą civilinį ieškinį dėl 40000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš V. V. tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. V. 289,62 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) neturtinės žalos atlyginimo E. V. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo T. D. pareikštą civilinį ieškinį dėl 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamųjų V. V. ir R. D. tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. V. ir R. D. solidariai T. D. naudai 434,43 EUR (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 ct) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 173,56 Lt žalos atlyginimo priteisimo PSDF biudžetui dėl nukentėjusiojo T. D. gydymo atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.