- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-03
- Bylos Nr.
- 1S-158-337/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- R. B.
teismo posėdyje išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dovilės Maldeikienės skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-04-15 nutarties, kuria netenkintas Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus (toliau – Probacijos skyrius) teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam R. B. a.k. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. 2015-06-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 str. bei 290 str. ir vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 1 p. jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 ( devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p. ir 10 p. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės atidėjimo vykdymo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Šalies argumentai
2016-01-06 Probacijos skyrius teikimu prašė spręsti klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir panaikinimo ir nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-02-18 nutartimi Probacijos skyriaus teikimą tenkino.
2016-03-16 Panevėžio apygardos teismas nutartimi pripažino, kad buvo pažeistos įstatyme numatytos procesinės normos ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-18 nutartį panaikino ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Panevėžio apylinkės teismas 2016-04-15 nutartimi Probacijos skyriaus teikimą atmetė.
2016-04-20 Panevėžio apygardos teisme gautas Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dovilės Maldeikienės skundas. Prokurorė skunde teigia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančias nustatytas aplinkybes ir pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą bei Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą padarė klaidingas išvadas. Toliau prokurorė skunde dėsto, kad Probacijos skyriuje R. B. elgesys kontroliuojamas nuo 2015-07-21. Nuteistasis 2015-08-04 supažindintas su individualiu probuojamojo priežiūros planu, jam išaiškinta bausmės atlikimo tvarka, teismo nustatytų pareigų nevykdymo ir teisės pažeidimų darymo teisinės pasekmės. Tačiau, pasak prokurorės, iš medžiagos matyti, kad R. B., privalėdamas elgtis nepriekaištingai ir taip savo elgesiu įrodyti, kad teismas pagrįstai jam parodė pasitikėjimą ir suteikė galimybę taisytis būnant neizoliuotam nuo visuomenės, jau nuo pat probacijos pradžios nesilaikė individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytos pareigos kartą per du mėnesius atvykti į probacijos tarnybą atsiskaityti už įpareigojimų vykdymą, t. y. neatvyko iki 2015-10-10. Po įspėjimo 2015-10-19, sekantį kartą, t. y. iki 2015-12-19, vėl neatvyko, į telefoninius priminimus nereagavo. Pagal 2015-12-23 paštu išsiųstą šaukimą neatvyko. Tik dar kartą paskambinus telefonu atvyko 2015-12-31 ir reiškė pretenzijas probacijos tarnybos pareigūnams dėl reikalavimų tinkamai vykdyti įpareigojimus. Kadangi nuo R. B. sklido alkoholio kvapas, probacijos tarnybos patalpose jam buvo patikrintas blaivumas, nustatytas 0,77 promilės girtumas. Neblaivumo nustatymo aktas pasirašytas dviejų Probacijos skyriaus pareigūnų: vyresniojo inspektoriaus R. J. bei inspektorės I. V., pats R. B. pasirašyti ant akto bei rašyti pasiaiškinimą atsisakė. Be to, probacijos tarnybos užfiksuotas atvejis, kuomet apsilankymo gyvenamojoje vietoje metu R. B., žinodamas apie probacijos pareigūnų atvykimą, nerastas namuose, t. y. išvyko už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, apie išvykimą neinformavęs probacijos tarnybos. Tokiu būdu R. B. šiurkščiai pažeidė teismo įpareigojimus ir jam individualiame priežiūros plane nustatytas pareigas.
Atsiliepimo į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.
Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 str. 5 p.). Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Probacijos įstatymo 2 str. 10 p.). Analogiškai probacija suprantama ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2010 m. sausio 20 d. priimtoje rekomendacijoje CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“, kurioje nustatyta, kad probacija – bausmių ir priemonių, nustatytų įstatymuose ir taikomų teisės pažeidėjui, realizacija visuomenėje. Ji apima veiklas ir intervencijas, kurias sudaro priežiūra, vadovavimas ir pagalba, kuriomis siekiama socialinės teisės pažeidėjo integracijos, taip pat visuomenės saugumo.
Lietuvos Respublik?s probacijos įstatymo 30 str., reglamentuojančio probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisines pasekmes, 2 d. 3 p. nurodyta, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuomet, kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, patvirtinančios esant pagrindą naikinti bausmės vykdymo atidėjimą.
Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo turi būti vertinama aplinkybių visuma, t. y. turi būti vertinama kaip nuteistasis vykdo visus jam paskirtus teismo įpareigojimus bei kaip jis laikosi nustatytų draudimų, o ne akcentuojami vien tik nustatyti pažeidimai. Tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes gali būti priimamas galutinis sprendimas.
R. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį viso bausmės vykdymo atidėjimo metu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nevartoti alkoholio, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos nuteistojo R. B. elgesį nuo 2015-07-21 kontroliuoja Panevėžio probacijos tarnybos probacijos skyrius. Iš Probacijos tarnybos 2015-08-04 individualaus probuojamojo priežiūros plano matyti, kad nuteistasis R. B. buvo supažindintas su probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis.
Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikime dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo R. B. nurodoma, kad 2015-11-18 apsilankymo gyvenamojoje vietoje metu jis, žinodamas apie probacijos pareigūnų atvykimą, išvyko iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, R. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilaikė individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytos pareigos kartą per du mėnesius atvykti į probacijos tarnybą atsiskaityti už įpareigojimų vykdymą, o 2015-12-31 atvyko neblaivus, tai yra jam buvo nustatytas 0.77 promilių neblaivumas.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistojo R. B. elgesys probacijos vykdymo metu buvo neatsakingas ir netinkamas, tačiau nustatytų pažeidimų nevertino kaip sistemingų ir piktybiškų, galinčių būti pakankamu pagrindu bausmės vykdymo atidėjimo naikinimui. Su šiuo vertinimu sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2015-11-18 Probacijos tarnybos pareigūnams nuvykus į nuteistojo namus jis iš tiesų nebuvo rastas, tai yra buvo išvykęs ir apie tai nepranešęs jį kontroliuojantiems pareigūnams. Probacijos tarnyba tai vertino kaip teismo paskirto įpareigojimo nevykdymą, tačiau įvardintas įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo sietinas ne su ribojimu asmeniui laikinai išvykti iš jo gyvenamosios vietos ribų, o su nuteistojo pasišalinimu iš jo gyvenamosios vietos ar rajono ribų nepranešus jo priežiūrą vykdančiai institucijai pakankamai ilgam laikui, dėl ko būtų prarandama ar apsunkinama galimybė kontroliuoti probuojamąjį asmenį.
Teismas taip pat atmeta skunde nurodytus argumentus, kad nuteistasis nesilaikė individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytos pareigos kartą per du mėnesius atvykti į Probacijos tarnybą atsiskaityti už įpareigojimų vykdymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis eilę kartų iš tiesų nustatytu laiku neatvyko į Probacijos tarnybą, tačiau kartu vertintina ir tai, kad tokiais atvejais Probacijos tarnyba susisiekdavo su nuteistuoju, jis paaiškindavo negalėjimo atvykti nustatytu laiku priežastis, o vėliau ir atvykdavo, todėl daryti išvadą, kad nuteistasis visiškai ar piktybiškai nevykdė jam skirto įpareigojimo, nėra pagrindo.
Skunde taip pat nurodoma, jog R. B. pažeidė ir draudimą vartoti alkoholį, narkotines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Su šiuo teiginiu iš dalies sutiko ir nuteistasis, pripažinęs, kad 2015-12-31 artėjančių Naujųjų metų proga išgėręs nedidelį alkoholio kiekį. Vertindamas šią aplinkybę teismas sutinka su apylinkės teismo išreikšta abejone ir ją pagrindžiančiais argumentais dėl R. B. apsvaigimo nustatymo tinkamumo. Be to, pateiktoje medžiagoje fiksuotas tik vienkartinis nuteistojo alkoholio vartojimo faktas, kuomet nustatytas tik lengvas, 0,77 promilės, girtumas. Kiti draudimo vartoti alkoholį galimo pažeidimo teiginiai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis ir negali būti vertinami kaip neginčijami jo pažeidimo įrodymai.
Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, į R. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo – nepateikimo kontrolieriams važiavimo autobusu bilieto – pobūdį, taip pat į šeiminę padėtį bei sveikatos būklę, konstatuotina, kad Probacijos tarnybos teikimo tenkinimas ir nuteistojo R. B. pasiuntimas atlikti laisvės atėmimo bausmės šiuo metu, kaip pažymėjo ir apylinkės teismas, būtų neproporcingas R. B. padarytiems pažeidimams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Probacijos įstatymas numato galimybę probuojamajam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 str. 2 ar 3 d. numatytų pareigų, kurios sugriežtintų nuteistojo atsakomybę, bausmės atlikimo sąlygas, tačiau suteiktų dar vieną galimybę nuteistajam savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio įstatymo 29 str. yra numatyta galimybė Probacijos tarnybai kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs teismui pateiktą bylos medžiagą, skundžiamą nutartį, bei skundo argumentus, konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-04-15 nutartis teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Prokurorės Dovilės Maldeikienės skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.