Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė UAB „Metalo laužas“ (toliau – ieškovė) 2020 m. gegužės 22 d. ieškiniu (CBP-10559), kurio reikalavimai patikslinti 2021 m. kovo 19 d. (DOK-35523), prašė priteisti iš atsakovo G. V. (toliau – ir atsakovo, apelianto) 20 469,83 Eur nuostolių atlyginimo; 5 procentus metinių procesinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje, patikslintame ieškinyje, dublike (2020 m. liepos 29 d. DOK-88562) nurodė, kad pagal 2015 m. gruodžio 8 d. nuomos sutartį Nr. 20151208/01 ieškovė nuomoja krautuvą iš krautuvo savininkės UAB „Ekolaužas“. Ieškovė su atsakovu žodžiu susitarė, kad atsakovas atliks krautuvo variklio remonto darbus, o ieškovė už atliktus darbus sumokės. Atsakovui 2019 m. gegužės 27 d. atliekant krautuvo variklio remonto darbus variklis užsikirto, palikdamas skyles variklio bloke, o nuo įkaitusio tepalo kilo gaisras variklio skyriuje. Po šio įvykio variklis galutinai sugedo. Teismo eksperto V. M. 2019 m. rugpjūčio 30 d. išvadoje patvirtinta, kad variklio gedimų priežastis yra būtent 2019 m. gegužės 22-27 dienomis atlikti variklio remonto darbai.

19. Atsakovas (toliau – apeliantas) 2021 m. lapkričio 16 d. apeliaciniu skundu (DOK-145642) prašo panaikinti 2021 m. spalio 18 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas remdamasis išimtinai trečiojo asmens D. M. paaiškinimu, jog žodžiu buvo susitarta dėl variklio remonto darbų, pažeidė CK 6.154 str. 1 d., 6.162 str. 1 d., 6.189 str. 1 d. bei nuoseklią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įpareigojančią ieškovą įrodyti sutarties sudarymo faktą byloje, kurioje nesant rašytinės formos sutarties, yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo ir dėl netinkamai vykdant sutartines pareigas kilusios žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-451-695/2018).

19.2. Esminis dalykas, kurio nenustatė pirmosios instancijos teismas ir nepagrindė byloje surinktais įrodymais, yra rangos sutarties esminės sąlygos: (1) susitarimas dėl užduoties (užsakymo), kurią turės įvykdyti viena sutarties šalis, ir (2) atlygintinumas – kitos sutarties šalies įsipareigojimas sumokėti už atliktus darbus (suteiktas paslaugas). Teismas konstatuodamas, jog buvo sudaryta rangos sutartis, turėjo pasisakyti dėl jos esminių sąlygų, t. y. turėjo būti nustatytas faktas, kokią konkrečiai užduotį apeliantas prisiėmė atlikti, ir kokį atlyginimą jis turėjo gauti. Nei vienos iš nurodytų sąlygų pirmosios instancijos teismas nenustatė ir byloje surinktais įrodymais nepagrindė. Nesant nei rangos sutarties, nei remonto užsakymo, nei ieškovo įsipareigojimo sumokėti už sutartus remonto darbus, kuris apimtų ir tai atlikusio asmens civilinę atsakomybę už pasiektą rezultatą, akivaizdu, jog sutartinė atsakomybė apelianto atžvilgiu buvo pritaikyta nepagrįstai.

19.3. Teismas nagrinėjamoje byloje CK 6.657 straipsnio normą taikė nepagrįstai, nes (1) tarp šalių nebuvo sudaryta rangos sutartis, todėl rangą reglamentuojančios normos negalėjo būti taikomos; (2) krautuvas niekada nebuvo patikėtas apeliantui. Jis visą laiką buvo ieškovės dispozicijoje, o apeliantas jokios pareigos užtikrinti krautuvo saugumą, esančio ieškovės dispozicijoje, neprisiėmė; (3) 2019 m. gegužės 27 d. kilus gaisrui apeliantas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad išsaugoti turtą - bandė mechaniškai užgesinti varikį, nuo krautuvo numėtė visus ieškovės įrankius, siekdamas juos išsaugoti nuo praradimo, todėl jokių CK 6.657 straipsnyje numatytų pareigų nepažeidė. Teismas nenurodė, kokios konkrečiu atveju realios priemonės turto išsaugojimui užtikrinti egzistavo ir, kad jų apeliantas tinkamai neišnaudojo. Teismas nevertino, ar apeliantas suteikdamas konsultaciją D. M. dėl didėjančio tepalo lygio galėjo ir privalėjo numatyti, jog dėl to gali užsidegti variklis.

19.4. Teismas nepasisakė dėl trečiųjų asmenų dalyvavimo ginčo variklio gedimų šalinime, nors šiuos asmenis į bylą įtraukė savo iniciatyva bei nustatė, kad prie krautuvo remonto buvo prisidėję ir eilė kitų asmenų. Byloje nustatytas faktas, jog variklio gedimas arba problema buvo kylantis tepalų lygis. Liudytojų parodymai patvirtina apelianto nurodytus faktus, jog trečiasis asmuo D. M. jį pasikvietė prašydamas patarimo, padėti nustatyti, kokia gali būti kylančio tepalo priežastis. Liudytojas A. G. nurodė, jog jis su D. M. vežė purkštukus į UAB „Dizrida“ remontuoti. Taip patvirtindamas faktą, jog apeliantas nebuvo prisiėmęs pareigos suremontuoti varikį, nes patys ieškovės darbuotojai sugedusias dalis vežė remonto darbams į kitą įmonę. Bandymo būdu prie variklio remonto (arba nustatymo gedimo priežasties bandymo būdu) prisidėjo ne tik apeliantas, bet ir kiti asmenys, todėl nesant akivaizdžių įrodymų apie tiksliai atliktus paties apelianto veiksmus, civilinės atsakomybės taikymas yra negalimas.

19.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sugedusio variklio defektacija buvo atlikta 2019 m. birželio 17 d., t. y. variklis buvo ardomas bei apžiūrimas UAB „Alwark“ darbuotojų. Tuo tarpu ekspertizė, kuria ieškovė remiasi byloje buvo atlikta tik 2019 m. rugpjūčio 1 d., todėl 2019 m. rugpjūčio 1 d. užfiksuota variklio būklė yra ne po gaisro kilimo (2019 m. gegužės 27 d.), o po 2019 m. birželio 17 d. UAB „Alwark“ atliktos defektacijos.

19.6. Teismas sprendimą grindžia išimtinai trečiųjų asmenų, kurie akivaizdžiai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir veikia ieškovės naudai, parodymais ir iš esmės jų nevertino visų aplinkybių kontekste, t. y. teismas privalėjo kritiškai įvertinti, ar ieškovės nurodymas, jog ji būdama verslininke ir turėdama visus resursus, turėdama remonto paslaugų sutartis su autorizuotais servisais galėjo tikėtis iš fizinio asmens tokio aukšto lygio paslaugos kaip variklio remontas ir atitinkamai tikėtis tokios pačios atsakomybės, kaip ir profesionalias variklio remonto paslaugas teikiančių servisų.

19.7. Klaidingas apelianto prilyginimas verslininkui sąlygojo nepagrįstą teismo išvadą dėl kaltės prezumpcijos. Apeliantas nėra verslininkas, jo patarimų teikimas šioje ginčo situacijoje nelaikytinas atlygintinų paslaugų teikimu, todėl šioje byloje kaltės prezumpcija buvo pritaikyta nepagrįstai.

19.8. Pasisakant dėl ieškovės slapta padarytų vaizdo įrašų, teismas atitinkamai šių įrodymų neturėjo vertinti, nes tokie įrodymai pažeidžia įrodymų leistinumo ir teisėtumo principus ir yra išgauti neteisėtu būdu - darant spaudimą apeliantui ir slapta filmuojant atitinkamas palankias ieškovei situacijai, kurios yra išimtos iš viso šalių bendravimo konteksto. Vertindamas šiuos įrodymus, kaip pagrindžiančius apelianto atsakomybę, teismas pažeidė įrodymų vertinimo, leistinumo ir patikimumo principus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

19.9. Teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, kurių pagrindu buvo prašoma atleisti apeliantą nuo civilinės atsakomybės. Ieškovė kaip atsakinga verslininkė ir turėdama tam visus resursus, siekdama išvengti didelių remonto kaštų servise ar pasinaudodama apelianto patarimais susiremontuoti techniką savo jėgomis, privalo prisiimti ir iš to kylančią atsakomybę, jog nesudarydama su fiziniu asmeniu jokios rašytinės sutarties ir neaptardama jos būtinųjų sąlygų elgėsi itin nerūpestingai ir neapdairiai ir dėl to negali tikėtis tokios darbų kokybės garantijos, kokią jai suteiktų oficialus remonto paslaugą teikiantis asmuo ir/ar servisas. Taip pat dalis darbų (bandymų išspręsti tepalo kilimo lygio problemą) buvo atliekama pačios ieškovės darbuotojų ar pasitelkus kitus asmenius. Be to, aplinkybė, jog ieškovės krautuvas yra potencialiai pavojingas įrenginys, lemia tai, kad jo negali remontuoti ne tik fizinis asmuo, bet ir paprastas servisas. Remonto darbus tokiam įrengimui privalo atlikti akredituotos įstaigos. Ieškovė, žinodama, jog valdo potencialiai pavojingą įrenginį negalėjo jo priežiūros ir remonto patikėti bet kam, o taip pasielgusi - taip pat turi priimti atsakomybę.

19.10. Teismo pozicija, kad byloje nėra vienareikšmės išvados dėl krautuvo priskyrimo / nepriskyrimo potencialiai pavojingiems įrenginiams, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir galiojančiam teisiniam reguliavimui. Krautuvo priskyrimas potencialiai pavojingiems įrenginiams yra svarbi aplinkybė, nes ji įrodo ieškovės didelį aplaidumą ir nerūpestingumą prižiūrint savo techniką. Ieškovė būdama verslininke, turėdama žinoti potencialiai pavojingų įrenginių naudojimo ir disponavimo jais taisykles, jų nesilaikė, kas lėmė, jog remonto darbus atliekant ne autorizuotame servise, jie buvo atlikti netinkamai ir variklis buvo sugadintas. Nevertindamas šių faktų, teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti jį nuo atsakomybės arba bent jau taikyti mišrią kaltę.

19.11. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog pagal pateiktus ieškovės užrašus matyti, kad ieškovė pastoviai keisdavo krautuvo tepalus, tepalo filtrus, kuro, oro filtrus, hidraulinius filtrus; minėtuose užrašuose be veleno lūžimo nėra fiksuota jokio kito gedimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog krautuvas buvo techniškai netvarkingas. Ieškovė atsisakė įrodinėti aplinkybę, kad krautuvas buvo prižiūrimas ir remontuojamas, vadovaujantis krautuvo priežiūros instrukcija, nes nepateikė krautuvo priežiūros instrukcijos į lietuvių kalbą. Tik tuo atveju, jei ieškovė krautuvo priežiūrą būtų atlikusi laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarime Nr. 817 „Dėl Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo įgyvendinimo“ numatytų reikalavimų ir vadovaujantis krautuvo naudojimosi instrukcija, būtų galima daryti išvadą, kad priežiūra buvo tinkama, tačiau tokios aplinkybės šioje byloje nebuvo nustatytos. Nesant byloje krautuvo priežiūros instrukcijos ir esant ieškovės pateiktam įsakymui, jog priežiūros žurnalas nėra privalomas ir nėra vedamas, teigti, jog ranka rašytas sąsiuvinis įrodo, kad krautuvo techninė priežiūra buvo vykdoma, ji buvo tinkama, o krautuvas buvo techniškai netvarkingas nėra pagrindo.

19.12. Teismas neanalizavo žalos dydį pagrindžiančių dokumentų, apsiribojo konstatavimu, jog apeliantas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų, kad sąskaitose nurodyti darbai ir detalės nebuvo susijusios su variklio sugadinimu. Liudytojas D. M. patvirtino, kad krautuvas darbines funkcijas pradėjo atlikti nuo liepos vidurio. UAB „Jungalas“ 2019 m. liepos 15 d. atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas aptvirtino, kad paslaugos teikimas baigėsi 2019 m. liepos 15 d. Ieškovės užrašai patvirtina, kad 2019 m. liepos 12 d. buvo sumontuotas naujas variklis. Vadinasi visi remonto ar kitokie darbai atlikti po 2019 m. liepos 15 d. nebebuvo susiję su patirta žala, o būtent: 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 895472, suma 3 028,47 Eur; 2019 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 892857, suma 539,81 Eur. Be to, ši transporto priemonė buvo daugiau nei 17 metų senumo, tinkamai neprižiūrėta ir jau turinti techninių gedimų. Pareiga įrodyti, kad po 2019 m. liepos 15 d. atlikti remonto darbai buvo priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala teko ieškovei. Perkeldamas pareigą apeliantui įrodyti, kad po 2019 m. liepos 15 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros nėra susijusios su variklio remontu, teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles.

19.13. Teismas nevertino ir nepasisakė, kuo remiantis jis nustatė, kad po 2019 m. liepos 15 d. krautuvo suremontavimo atlikti remonto darbai buvo priežastiniame ryšyje su žala, atsiradusia gaisro kilimo metu, ir nebuvo susiję su nuolatine krano priežiūra ir einamaisiais remonto darbais. Teismas nevertino ir nepasisakė, kaip 2019 m. spalio 24 d. atliktas oro filtro pakeitimas ir gazo cilindro pakeitimas priežastiniu ryšiu buvo susiję su kilusiu gaisru, turint omenyje, kad krautuvas pilnai funkcionavo nuo 2019 m. liepos 15 d.

19.14. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl apelianto nurodytų aplinkybių, jog UAB „Asistavita“ konsultacijai, kuri buvo atlikta 2019 m. rugsėjo 30 d., pati ieškovė kaip remonto, atlikto po sugadinimo, išlaidų (atkūrimo kaštų) dokumentų kopijas teikė tik dvi PVM sąskaitas faktūras 2019 m. liepos 24 d. Nr. 892273 ir 2019 m. spalio 31 d. Nr. 895472. Pareiškiant ieškinį, žalos dydį, susijusį su patirtais remonto kaštais ieškovė grindė nebe dviem, o jau keturiomis PVM sąskaitomis faktūromis: 2019 m. liepos 24 d. Nr. 892272; 2019 m. liepos 24 d. Nr.892273; 2019 m. rugpjūčio 8 d. Nr. 892857; 2019 m. spalio 31 d. Nr. 895472. Teismas taip pat nevertino ir nepasisakė, dėl ieškovės pateiktų dviejų tos pačios 2019 m. liepos 24 d. dienos sąskaitų faktūrų Nr. 892272 ir 892273. Iš sąskaitoje Nr. 892272 nurodomo kilometražo akivaizdu, jog buvo važiuojama maršrutu Vilnius - Klaipėda. Daugumoje atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktų remontuojamo objekto buvimo vieta taip pat nurodyta Klaipėda, nors variklis, dėl kurio remonto atlyginimo kreipėsi ieškovė, buvo Kaune, ne Klaipėdoje. Šio daugiau nei akivaizdaus fakto, jog teikiamos sąskaitos faktūros apie remonto darbus yra ne už vieną, o kelis skirtingus variklius teismas nevertino ir sprendime dėl to nepasisakė. Sprendime nebuvo atsakyta į klausimą, kodėl remonto darbams atlikti buvo vykstama iš Vilniaus, kai UAB „Alwark“ yra įsikūręs Kaune.

19.15. Žalos dydis yra nepagrįstas ir nesusijęs priežastiniame ryšyje su variklio gedimu, nes PVM sąskaitose faktūrose detalės dubliuojasi, kaip pvz. 2019 m. liepos 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 892272 variklinė alyva Delvac ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 892857 ta pati variklinė alyva Delvac. Atitinkamai tose pačiose sąskaitose dubliuojasi riebalo valiklis Nr. LT00890108760. Oro filtras buvo remontuojamas ir pagal 2019 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 892272, ir pagal 2019 m. spalio 31 d. Nr. 895472. Tarp remonto darbų pagal minėtas sąskaitas yra net 3 mėnesių laiko tarpas, todėl kyla klausimas, ar 2019 m. spalio 31 d. atlikti remonto darbai apskritai yra susiję su 2019 m. gegužės 27 d. įvykusiu gedimu, ar čia nebuvo remontuojami naujai atsiradę gedimai arba galimai taisomi tos pačios UAB „Alwark“ netinkamai atlikti remonto darbai. Apie besidubliuojančias detales remonto sąskaitose teismas nieko nepasisakė. Taip pat teismas neįvertino aplinkybės, jog pagal 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 892857 buvo atlikta variklio defektacija, tačiau ir 2019 m. birželio 17 d. defektacija buvo atlikta.

19.16. Teismo motyvas dėl eksperto kompetencijos prieštarauja byloje pateiktiems įrodymas bei viešai skelbiamai informacijai apie eksperto V. M. kompetenciją atliekant ekspertizes. Iš byloje esančio išrašo (žr. ieškinio priedas Nr. 5) matyti, jog ekspertas V. M. yra eismo įvykių ir transporto trasologijos ekspertas. Teismas neatsižvelgė į apelianto argumentus, kad prie eksperto išvados nepateikiami jokie V. M. kompetenciją patvirtinantys dokumentai apie jo turimas technines žinias gedimo priežasčių nustatyme. Į žalos dydį negalėjo būti įskaičiuotos ne tik išlaidos už nekompetentingo asmens ekspertinės išvados parengimą, bet negalėjo būti remiamasi ir pačia išvada.

Šalies argumentai

21. Ieškovė 2022 m. vasario 8 d. papildomuose paaiškinimuose dėl žalos dydžio (DOK-3590) nurodė, kad:

21.1. Krautuvas 2019 m. liepos 15 d. visiškai suremontuotas. D. M. nurodė, kad 2019 m. liepos 19 d. krautuvas galėjo dirbti, tačiau ne pilnu pajėgumu, nes variklio darbas trūkinėjo. Po 2019 m. liepos 15 d. „Alwark“ išrašytos dvi PVM sąskaitos patvirtina, kad po variklio sumontavimo, eigoje buvo šalinami nepilnai sutvarkyti gedimai, panaudotos detalės buvo keičiamos naujomis detalėmis: dalis jų keičiama 2019 m. rugpjūčio mėnesį pagal 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą 892857, kita dalis - 2019 m. spalio mėnesį pagal 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą 895472.

21.2. Aplinkybė, jog 2019 m. liepos 15 d. buvo sumontuotas variklis, nesudaro pagrindo teigti, jog po šios datos PVM sąskaitos už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas negali būti išrašomos, nes darbų atlikimo pabaiga loginiu ryšiu nėra susijusios su sąskaitų išrašymo data. Poreikis papildomoms remonto paslaugoms atsirado, nes po variklio remonto atsirado naujų variklio trūkumų, kuriuos teko šalinti ir dėl šios priežasties buvo užsakytos papildomos remonto paslaugos, ką ir patvirtina darbų perdavimo priėmimo aktų ir sąskaitų turinys. Atlikti remonto darbai, kurie susiję su variklio keitimu.

21.3. Vertinant Konsultacijoje nurodytą remonto kaštų sumą, kuri sudaro 14 410,70 Eur, ir lyginant ją su faktiškai patirtomis ieškovės išlaidomis, įvertinant detalių nusidėvėjimą, kurios sudaro 14 856,83 Eur, atsiranda 446,13 Eur skirtumas, todėl darytina išvada, kad tiek faktiškai patirtos išlaidos, tiek ir jų kalkuliacija (vertinimas) yra realūs, atitinka faktinę padėtį, todėl yra pagrįsti ir tai sudaro pagrindą laikyti, kad padaryta žala šalinant variklio gedimus sudaro 14 856,83 Eur.

21.4. 2019 m. spalio 24 d. buvo remontuojama: oro filtro korpusas, akseleratoriaus cilindriukas. Akseleratoriaus cilindras nebuvo keičiamas sumontuojant naują variklį, tai reiškia, kad dėl netinkamo veikimo cilindras turėjo būti pakeistas, ir tai padaryta išaiškėjus gedimui, praėjus keliems mėnesiams nuo variklio remonto darbų. Oro filtras turėjo būti keičiamas, nes, tikėtina, jog dėl priežasčių, susijusių su netinkamu variklio veikimu, ankstesnis filtras sugedo ir negalėjo būti naudojamas. Esmė ta, kad visos paslaugos, detalės ir darbai iš UAB „Alwark“ buvo užsakomi ir atliekami tik dėl gaisro padarinių šalinimo. Ieškovė nesinaudojo UAB „Alwark“ paslaugomis, nesusijusioms su gaisro padarinių šalinimu.

21.5. Nors daroma prielaida, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. ir 2019 m. spalio 31 d. „Alwark“ PVM sąskaitos yra nesusijusios su gaisru, tačiau akivaizdu, kad 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaita negalėjo būti pateikta UAB „Asistavita“ išvadai duoti, nes ji išrašyta po išvados parengimo. Priežastys, dėl kurių nebuvo pateikta 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaita, yra tos, kad išvada galimai buvo užsakyta iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. sąskaitos išrašymo, ir vėliau dėl žmogiškos klaidos papildoma sąskaita paprasčiausiai nebuvo pateikta, nes niekas jos neprašė.

21.6. Atvykimas/ išvykimas iš viso sudaro 812,19 km, nes remonto darbai vyko ne vieną parą ir UAB „Alwark“ darbuotojai buvo priversti važiuoti į vietą keletą kartų. 812,19 km sudaro 4 kelionės į Kauną ir atgal (200 km x 4). Dėl to ir susidarė kelionės išlaidos. UAB „Alwark“ užsiima keletu veiklų, ir remonto veikla užsiima tik Vilniuje reziduojantys darbuotojai, todėl į sąskaitą buvo įskaičiuotos kelionės Vilnius-Kaunas išlaidos.

21.7. Nors DPPA nurodoma, kad vykstama į Klaipėdą, tačiau tai techninė klaida akte. UAB „Alwark“ 2021 m. vasario 10 d. atsakyme nurodoma, kad tai klaida. Pildant DPPA elektroninėje sistemoje adresas - Minijos g. 162, Klaipėda - liko įvestas iš buvusio kito „Alwark“ kliento. Jis nebuvo pataisytas išrašant DPPA ieškovei, ir ši klaida liko, tačiau tai nereiškia, kad UAB „Metalo laužas“ turi aikštelę ar variklį (duomenys neskelbtini), kur darbuotojai vyko remontuoti.

21.8. Negalima sutikti, kad detalės dubliuojasi. Gedimo metu variklinė alyva buvo supilta iš naujo, nes senoji išbėgo, oro filtras buvo pakartotinai remontuojamas (keičiamas), nes senasis nebeveikė. Šie atsikirtimai galioja ir defektacijai. Kiekvieną kartą, kai atvyksta UAB „Alwark“ specialistai iš pradžių jie defektuoja gedimus, ir tik tada šalina. Tokia yra UAB „Alwark“ remonto, gedimų šalinimo ir jų apmokestinimo tvarka, ir šiuo atveju ieškovė negalėjo įtakoti UAB „Alwark“ įkainių ir kvestionuoti jų teikiamų paslaugų praktikos.

21.9. Ekspertas M. turi reikiamą kvalifikaciją atlikti šios rūšies ekspertizę. Maža to, iš situacijos matyti, kad gaisro priežastis buvo tiesiogiai susijusi su atsakovo remontu. Ekspertas M. yra inžinierius, transporto technologijos specialistas, mokslų daktaras, kas sudaro pakankamą kvalifikaciją ir išsilavinimą atlikti tokios rūšies tyrimus.