- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-26
- Bylos Nr.
- e2-1285-808/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20767-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- A. K., L. D., L. T. K.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
- Advokatai
- Agnė Turauskaitė, Ingrida Varanavičė, Dainius Antanaitis
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atstovei advokato padėjėjai Agnei Turauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams L. D., A. K. ir L. T. K. dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vilnius“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama solidariai priteisti iš atsakovų L. D., A. K. ir L. T. K. 1 042,24 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 18 d. buvo užlietas butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė buvo apdraudusi būsto draudimu, o pats įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Avarija įvyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams. Apskaičiavus nuostolių dydį, draudėjui buvo išmokėta 993,84 Eur už turto remontą ir kompensuoti 48,40 Eur dydžio avarinių tarnybų atvykimo kaštai, iš viso – 1 042,24 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovai L. D., A. K. ir L. T. K. atsiliepimu nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės kiekvienam atsakovui po 1 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, o bylinėjimosi išlaidas priteisti valstybės naudai. Nurodė, kad neginčija aplinkybės, jog 2019 m. gruodžio 18 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko vandens prasiskverbimas lubose. Leidus asmeniui iš avarinės tarnybos apžiūrėti atsakovų butą, pastarasis jokių gedimų ar vandens nutekėjimo vietų bute nerado. Vėliau, kai būsto administratorius išardė atsakovų buto sienas, buvo nustatyta, kad vienoje iš sienų, ties perdanga su butu Nr. 3, yra bendrojo naudojimo vandens stovai ir iš vieno jų laša vanduo, kuris per ilgesnį laiką galėjo prasiskverbti į žemiau esantį butą Nr. 3. Taigi, vandens lašėjimas iš bendro naudojimo vandens stovo nesudaro teisinio pagrindo buto bendrasavininkams atsakyti už padarytą žalą žemiau esančio buto savininkui. Atsakovų teigimu, ieškovė paviršutiniškai atliko aplinkybių tyrimą, nepasidomėjo namą administruojančios įmonės turima medžiaga, neteisingai nustatė turtą sugadinusio poveikio šaltinį ir už padarytą žalą atsakingus asmenis. Ieškovė turėjo įrodyti, kad užpylimo židinys yra atsakovams priklausantis butas, o ne kiti šaltiniai, tačiau to nepadarė. Todėl ieškinys atmestinas.
3. Trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Vilnius“ atsiliepimu prašė ieškovės reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 19 d., avarinės tarnybos atstovams nuvykus į butą, iš kurio gautas pranešimas apie avariją, avarijos požymių nerasta, vandens ir nuotekų stovai buvo sausi, o į butą Nr. 5 jie (trečiojo asmens atstovai) nebuvo įleisti. Įvykio dieną name, adresu (duomenys neskelbtini), trūko šildymo sistemos vamzdynas, o atsakovų triplike minimi UAB „Norai“ atlikti remonto darbai buvo susiję su šio vamzdyno tvarkymu. Kartu su minimais remonto darbais buvo suremontuotas ir bute Nr. 5 nustatytas gedimas dėl nesandarios kanalizacijos. Išlaidos, susijusios su šildymo vamzdynų remontu, buvo išskirstytos visiems namo bendrasavininkams, o kanalizacijos gedimo šalinimo išlaidos buvo susietos tik su buto Nr. 5 savininkų atsakomybe, nes namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Šios bylos kontekste, žala galėjo atsirasti ir dėl bendraturčių neveikimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, o tuo pačiu, žalos kilimo grėsmės, negali būti perkeliama namo administratoriui.
Šalies argumentai
4. Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką ji neprivalo įrodinėti užpylimo priežasčių, o atsakovai, gindamiesi nuo civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad vandens pratekėjimas įvyko ne iš jiems priklausančio buto arba dėl priežasčių, nesusijusių su jų atsakomybės ribose esančia įranga. Šias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų atsakovai nepateikė, o ieškovės į bylą pateiktame atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad užliejimas yra vienkartinis ir apžiūrėjus stovus, vandens prasiskverbimo nepastebėta.
Atsiliepimas
5. Atsakovai triplike iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir argumentus.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė iš esmės palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė neturi įrodinėti vandens prasiskverbimo priežasčių, o atsakovai iš esmės pripažįsta prievolės egzistavimą. Jie nepateikė įrodymų, kad vamzdis yra bendro naudojimo patalpoje. Be to, vienas iš atsakovų atlygino žalos dalį, taigi, atsakovai yra atsakingi dėl žalos. Be to, labiau tikėtina, kad buvo šalinamos šildymo sistemos avarijos, o pas atsakovus tai įvyko kanalizacijos sistemoje. Taigi, galima daryti tikėtiną išvadą, kad žala atsirado atsakovams priklausiusiose patalpose ir tokiai tikėtinai išvadai įrodymų pakanka. Draudimo bendrovės atstovas nebuvo nuvykęs į įvykio vietą.
7. Teismo posėdžio metu atsakovas A. K. iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovės atstovas nedalyvavo aiškinantis įvykio aplinkybes, nepatikrino duomenų dėl užliejimo, o ieškovės elgesys yra visiškai formalus, apsiribojant tuo, kad jei „iš viršaus“ tai tik iš viršutinio buto, t.y. ieškovė labai paviršutiniškai nustatinėjo turto sugadinimo aplinkybes. Avariją likvidavusi UAB „Norai“ nustatė, kad pažeidimas ne atsakovų bute. Pažeistas vamzdis yra namo bendras priklausinys, todėl atsakovų neteisėtų veiksmų nėra. Trečiasis asmuo patvirtino, kad tas vamzdis iš kurio lašėjo, tas stovas, turėjo būti pakeistas daug anksčiau, bet per tris metus to nepadarė, nors vamzdis buvo bendro naudojimo patalpoje. Taigi, atsakovu turi būti trečiasis asmuo.
8. Teismo posėdžio metu atsakovė L. D. iš esmės palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.
9. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Vilnius“ atstovai advokatas Dainius Antanaitis ir advokato padėjėja Agnė Turauskaitė nurodė, jog trečiasis asmuo neatsakingas dėl padarytos žalos, nes to nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Vamzdžio gedimo vieta neidentifikuota, o liudytojų parodymuose yra prieštaravimų. Be to, kai laša ilgą laiką, yra pasiekiamas kritinis taškas, todėl atsirado tamsios dėmės ant lubų.
10. Atsakovė L. T. K. teismo posėdžiuose nedalyvavo.
11. Teismo posėdžio metu liudytojas R. V. parodė, kad remontavo pažeistą vamzdį, kuris yra bendro naudojimo. Sudėtinga apibūdinti kiek ten buvo drėgmės, bet ta drėgmė tikrai kaupėsi ilgą laiką. Vandens pratekėjimo vieta buvo nustatyta tik penktą dieną nuo įvykio ir ta vieta buvo rasta tik išardžius vieną sieną dušo kabinoje. Pažeistas vamzdis buvo bendro naudojimo stove, kuris yra bendroje su laiptine sienoje. Vamzdis buvo visai prarūdijęs. Prie to vamzdžio atsakovai jokių darbų neatlikinėjo ir negalėjo to padaryti. Jie to vamzdžio neįrenginėjo. Pažeidimas buvo ne pas žmogų, o centriniame vamzdyne, kuris buvo sienos viduje ir, norint jį pasiekti, reikėjo išardyti daug įrenginių (dušo kabiną, kranus ir kt.). Norint pašalinti gedimą buvo laužiamos grindų plytelė, nupjauta trūkusi vamzdžio dalis ir ji pakeista nauju vamzdžiu.
12. Teismo posėdžio metu liudytojas S. S., bendrovės „Norai“ vadovas, paaiškino, kad bute buvo nuimtos lubos ir tik tada pasimatė, kad ten šlapia. Namas yra senas, prasto stovio, patalpų išdėstymas nestandartinis. Nustatytas pažeidimas buvo sutvarkytas per savaitę. Darbai buvo atlikti dušo patalpoje, o stovas buvo sienoje, vamzdelis apie puse milimetro storio buvo po penkto buto grindimis. Suradus pratekėjimo vietą, stovas buvo užsuktas. Tuo metu buvo tvarkoma ir šildymo sistema pirmame aukšte, po grindimis, o rūsys buvo pilnas vandens. Tame name visi vamzdžiai supuvę. Paaiškino, kad vizualiai pažeidimo vietos nebuvo galima pamatyti, nes stovas sienoje tarp butų ir ta atkarpa yra ne atsakovų buto. Be to, tai buvo ne momentinis, o ilgalaikis drėgmės kaupimasis, todėl įvyko pratekėjimas. Tuo metu pratekėjimas buvo ne tik į apatinį butą, bet ir į laiptinę bei kitas vietas.
13. Teismo posėdžio metu liudytojas K. Z. parodė, kad buvo užlietas butas (duomenys neskelbtini), kur vonioje nukrito gipso kartono lubos. Atsakovo K. bute vizualiai nesimatė kur pažeidimo vieta, todėl ji buvo ilgai nustatinėjama ir išsiaiškinta, kad viskas buvo sienoje. Dėl to įvykio buvo atjungtas vanduo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmetamas.
14. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 18 d. vandeniu buvo sulietas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimo liudijimu. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir pagal 2019 m. gruodžio 23 d. remonto sąmatą žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal 2019 m. gruodžio 19 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjui buvo išmokėta 1 042,24 Eur draudiminė išmoka (2020 m. kovo 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. 18099107). Dėl šios žalos atlyginimo regreso tvarka ieškovė 2021 m. kovo 11 d. Pretenzijomis kreipėsi į atsakovus, kaip už žalą atsakingus asmenis (buto Nr. 5 bendrasavininkus), iš kurių buto, ieškovės teigimu, išsiliejo vanduo. Atsakovams žalos neatlyginus, ieškovė kreipėsi į teismą.
Dėl žalos
15. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007). CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245, 6.249 straipsniai), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis) ir kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis).
16. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tokią žalą objekto savininkas privalo atlyginti net ir nesant jo kaltės, nes savininkas turi pareigą užtikrinti saugų ir tinkamą nuosavybės teisės objekto naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos civilinės atsakomybės sąlygos: įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; žalos asmeniui padarymas; įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra pažymėjęs, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad turtas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl žalos, atsiradusios užpylus patalpas vandeniu, atlyginimo, ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų, o ši išvada gali būti padaryta, jeigu ištirta, kad vanduo negalėjo patekti dėl kitų priežasčių – patekti dėl lietaus pro sienų plyšius, iš bendros nuotekų sistemos ar kitur, o ne tik iš viršuje esančių patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Turto valdytojo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo valdomo turto, o ne iš kitų šaltinių (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2128-258/2013).
17. Konkrečiu atveju atsakovai iš esmės neginčijo, kad ieškovės apdraustas butas buvo aplietas vandeniu ir kad vanduo tekėjo iš buto sienoje esančių vamzdžių, dėl ko turtui padaryta žala, nes tarp pratekėjusio vandens ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Visgi, atsakovai savęs nelaiko atsakingais dėl minėtos atsiradusios žalos, nes, jų teigimu, vanduo ištekėjo iš bendrojo naudojimo įrenginio (vandens stovo). Taigi, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti faktą, ar ieškovės apdraustam turtui padarytos žalos priežastis yra vandens tekėjimas išimtinai iš atsakovams priklausančių vandens įrenginių.
18. Šiam faktui nustatyti ieškovė teikė draudėjo 2019 m. gruodžio 19 d. pranešimą apie įvykį, kuriame nurodyta, kad naktį vonios kambaryje nukrito lubos, kurios buvo persisunkusios vandeniu. 2019 m. gruodžio 19 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad „laša vanduo per lubas ir sieną, lubų konstrukcija išlinkusi; apžiūrėjus viršutinį butą, avarijos požymių nerasta, vandens ir nuotekų stovai sausi, užpylimas vienkartinis, šiuo metu varvėjimo nėra“. Šią aplinkybę ieškovė taip pat įrodinėjo argumentais, kad vienas iš atsakovų atlygindamas žalos dalį pripažino, jog atsakovai yra atsakingi dėl žalos ir yra labiau tikėtina, jog buvo šalinamos šildymo sistemos avarija, o pas atsakovus įvyko kanalizacijos sistemos avarija. Anot ieškovės, tokiai tikėtinai išvadai byloje įrodymų pakanka.
19. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovai pažymi, kad ieškant priežasties ir tik išgriovus jų buto sienas buvo nustatyta, jog vanduo tekėjo iš bendro naudojimo vandens stovo, t. y. bendro naudojimo inžinerinio įrenginio už kurio priežiūrą yra atsakingas būsto administratorius - trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Vilnius“. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovai pateikė UAB „Norai“ direktoriaus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad pagal rangos sutartį Nr. MBV-SVT-19-533 teikiant paslaugas UAB „Mano Būstas Vilnius“ prižiūrimuose namuose santechnikos klausimais, buvo nustatyta, jog pažeistas vandentiekio vamzdis/stovas priklauso bendriems namo inžineriniams tinklams, o ne penktam butui. Šiuo atveju trečiasis asmuo prisiėmė visą atsakomybę ir apmokėjo išlaidas už avarijos likvidavimą. Atsakovai taip pat pateikė atliktų darbų aktą Nr. 1, kuriame užfiksuota, kad buvo atliekamas minimo stovo remontas.
20. Konkrečiu atveju aktualu pažymėti, kad Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).
21. Nagrinėjamoje byloje įvertinęs ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad iš esmės yra labiau tikėtina, jog ginčo įvykį sukėlė iš bendrojo naudojimo vandens stovo išsiliejęs (ilgą laiką lašėjęs) vanduo (CPK 185 straipsnis). Tokią teismo išvadą, kad vanduo tekėjo būtent iš bendrojo naudojimo įrenginio, patvirtina tiek byloje esantys rašytiniai duomenys, tiek ir liudytojų parodymai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reguliuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Taigi, remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, bendrojo naudojimo vandens stovai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo butų savininkams.
22. Kaip buvo minėta, teismas, vertindamas surinktus įrodymus ir ištyręs aplinkybes, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendžia, kad konkrečiu atveju vanduo išsiliejo būtent iš bendrojo naudojimo vandens stovo (CPK 185 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad konkrečiu atveju atsakovai negali būti laikomi vienasmeniškai atsakingi už bendrojo naudojimo įrenginio gedimą ir dėl to atsiradusią žalą, todėl laikoma, kad reikalavimas nepagrįstai pateiktas išimtinai atsakovams.
23. Teismas dėl šalių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra atmestas. Atsakovai duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimas nepriteisiamas.
25. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (78,44 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos priteisiamos valstybei iš ieškovės (CPK 92 ir 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) 78,44 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.