Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2023-11-07 · Civilinė byla Nr. e2-988-641/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-11-07
Bylos Nr.
e2-988-641/2023
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06395-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Milvydaitė
Ieškovas
Eternity Ventures Foundation
Atsakovas
UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“
Advokatai
Kristina Grigaliūnienė, Lina Liogė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-988-641/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06395-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10.; 2.6.10.5.1.; 2.6.16.5.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.; 3.2.6.5.; 3.4.1.11.4.3.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 7 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa Milvydaitė,sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,

dalyvaujant ieškovės Eternity Ventures Foundation atstovei advokato padėjėjai Linai Liogei,

atsakovės UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ atstovei pagal įgaliojimą V. B. bei atstovei advokatei Kristinai Grigaliūnienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi dokumentinio proceso tvarka iškeltą civilinę bylą pagal ieškovės Eternity Ventures Foundation ieškinį atsakovei UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ dėl nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė Eternity Ventures Foundation kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ 15 242,65 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. preliminariu sprendimu teismas ieškovės Eternity Ventures Foundation ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės UAB “Šiaulių chirurginės pagalbos centras”, ieškovės naudai 15 242,65 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 15 242,65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 172,00 Eur žyminį mokestį ir 845,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

3. Atsakovė UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras” 2022 m. gruodžio 12 d. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir prašė preliminarų sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

4. Ieškovė Eternity Ventures Foundation 2022 m. gruodžio 30 d. pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuo prašė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. preliminarų sprendimą palikti galioti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu ieškovės Eternity Ventures Foundation atstovė advokato padėjėja Lina Liogė ieškinį bei atsiliepime į atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo išdėstytus argumentus palaikė. Nurodė, jog 2021 m. lapkričio 15 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu įsigijo iš valstybės negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurios 2015 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto (patalpos) (duomenys neskelbtini) nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės buvo išnuomotos atsakovei UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ ir tapo pirminės nuomotojos Lietuvos Respublikos, veikiančios per VĮ Turto bankas (prieš tai – VĮ Registrų centras), teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį perėmėja. Tvirtino, jog atsakovė, kaip nuomininkė, nesilaikė nuomos sutarties sąlygos naudoti nuomojamas patalpas pagal sutartyje numatytą paskirtį – administracinei veiklai. Jas naudojo medicininei veiklai vykdyti, kas sąlygojo didesnį klientų srautą, taigi ir žymesnį patalpų nudėvėjimą. Be to, po ginčo nuomos patalpų 2021 m. lapkričio 15 d. nupirkimo atsakovė ženkliai pablogino patalpų būklę, jas apgadino lokalinėje sąmatoje bei antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytu būdu, tokiais savo veiksmais pažeidė 2015 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto (patalpos) (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.3.7. punkto sąlygas ir padarė ieškovei 15 242,65 Eur nuostolius, todėl turi juos atlyginti. Nurodė, jog pagal CK 6.500 straipsnį atsakovė, kaip nuomininkė, privalėjo atlikti einamuosius nuomojamų patalpų remontus ir atstatyti patalpas į pradinę būklę, tačiau to nedarė. Perdavė jas ieškovei su padarytais lokalinėje sąmatoje bei antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole išvardintais defektais, todėl turi atlyginti jų pašalinimo vertę. Taip pat įrodinėjo, jog dėl atsakovės padarytų patalpų pabloginimų buvo priversta ginčo patalpas parduoti nuostolingai: nuo nekilnojamojo turto brokerio įvertintos turto rinkoje buvusios 330 000 Eur kainos, ją sumažindama iki 311 000 Eur, būtent dėl atsakovės padarytų defektų, kadangi dėl jų dauguma patalpų negalėjo būti naudojamos pagal jų paskirtį. Taip pat patvirtino, jog po turto įsigijimo jokių ginčo patalpų remonto ar kitokio tvarkymo darbų neatliko, jokių lėšų į ginčo patalpų defektų pašalinimą neinvestavo ir jas pardavė pirkėjai MB „Chirurgijos klinika“ 2022 m. lapkričio 14 d. tokios būklės, kokios ieškovei jas perdavė atsakovė, tačiau pirkėja, įsigijusi patalpas buvo priversta atlikti jų remontą. Tvirtino, jog defektai patalpoms buvo padaryti didesni, nei išvardinta ieškinio faktiniame pagrinde ir šiuo atveju ieškovė laiko, jog gali juos įrodinėti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl bylos nagrinėjimo ribos neapsiriboja vien ieškinio dalyku ir faktiniame pagrinde nurodytomis aplinkybėmis.

6. Bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu atsakovės UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ atstovės advokatė K. Grigaliūnienė bei atstovė pagal įgaliojimą V. B. prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo palaikė ir nurodė, jog ieškinys buvo pareikštas nepagrįstai ir turi būti atmestas, kadangi druskų kambarys ir lubose įmontuota operacinės lempa buvo įrengti dar 2012 m., nuomotojo rašytiniu leidimu, rekonstruojant nuomojamas patalpas pagal atsakovės vykdomą medicininę veiklą, ieškinyje nurodyti turto apgadinimai – lubų suliejimas, sienų nubrozdinimai, žaliuzių ir langų nesidarinėjimas – egzistavo jau 2015 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto (patalpos) (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo metu, kuri pratęsė nuo 2005 m. rugsėjo 26 d. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo besitęsiančius tarp Lietuvos Respublikos ir UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ sudarytus negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos santykius, o taip pat buvo ir ieškovei 2021 m. lapkričio 15 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu įsigijus jas savo nuosavybėn. Tvirtino, jog 2015 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto (patalpos) (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti aiškinama atsižvelgiant ne tik į jos turinį, tačiau ir į tikruosius šalių ketinimus ją sudarant bei kitų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, rodančių, jog atsakovė nepertraukiamai daugiau nei šešiolika metų vykdė medicininę veiklą šiose patalpose, kontekste ir pirminė nuomos paskirtis buvo būtent medicininei veiklai vykdyti. Tvirtino, jog ieškovės reikalavimas dalyje dėl žalos atlyginimo už neišmontuotą druskų kambarį ir operacinę lempą yra nelogiškas, kadangi tai yra patalpų pagerinimai, o ginčo dujų katilas vandens pašiltinimui ir ieškinyje nurodyti išmontuoti trys kranai yra savarankiški daiktai, atskiriami nuo ginčo nuomos patalpų be žalos jiems padarymo, todėl yra laikytini atsakovės nuosavybe, kurią atsakovė turėjo teisę pasiimti. Paaiškino, jog 2005 m. rugsėjo 26 d. sudarant pirminę negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ginčo patalpos buvo naudojamos archyvo veiklai ir ten niekada nebuvo karšto vandens, o patalpų šildymas buvo centrinis. Kadangi atsakovė negalėjo vykdyti medicininės veiklos neturėdama karšto vandens, būtent tuo tikslu katilinėje 2012 m. įsirengė dujinį katilą, o patalpos visu nuomos laikotarpiu ir toliau buvo šildomos ta pačia centralizuoto šildymo sistema. Taip pat tvirtino, jog į bylą pateikti įrodymai, t. y. duomenys apie ieškovės ginčo patalpų pardavimą pagrindžia, jog ieškovė jokių nuostolių nepatyrė, kadangi ginčo patalpas pardavė už tą pačią kainą, už kurią jas ir įsigijo. Be to, nauja pirkėja iš karto jose padėjo vykdyti medicininę veiklą, todėl mano, jog tai įrodo, kad patalpos ne tik nebuvo atsakovės apgadintos, tačiau, apart natūralaus nusidėvėjimo žymių, buvo tinkamos aukštesnius higienos reikalavimus keliančiai medicininei veiklai vykdyti, taigi atsakovės įrengtu druskų kambariu pagerintos ir geros būklės. Mano, jog sutartį vykdė tinkamai. Prieš perduodama nuomojamas patalpas ieškovei neturėjo daryti einamojo jų remonto, kadangi patalpų neapgadinimo, o net pagerino, o ieškovės nurodomi kaip neva atsakovės padaryti patalpų defektai tėra patalpų natūralus nusidėvėjimas. Be to, ieškovė neįrodė, nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei žalos, nei jų priežastinio ryšio, todėl civilinė atsakomybė atsakovei negali būti taikoma. Teigė, jog teismas byloje neturėtų kaip įrodymu remtis ieškovės pateiktu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kadangi teismui nebuvo pateikta jo dalis – vaizdo-garso įrašas. Tvirtino, jog byloje ginčas gali būti nagrinėjamas tik ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko ribose, taigi gali būti sprendžiamas ginčas tik ieškovės ieškinyje išvardintų defektų, nes kitaip būtų pažeistos /suvaržytos atsakovės procesinės teisės, šiai neturint galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl tų faktinių aplinkybių, kurių nėra ieškinyje ir/ar nurodyti savo argumentų/atsikirtimų (CPK 12, 142 straipsniai).

Preliminarus sprendimas panaikinamas, ieškinys atmetamas.

Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės.

7. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog 2005 m. rugsėjo 26 d. tarp nuomotojos Lietuvos Respublikos, veikiančios per VĮ Registrų centras, ir atsakovės, kaip nuomininkės, UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ buvo sudaryta Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis (toliau – Sutartis Nr. 1), kuria atsakovei, medicininei veiklai vykdyti, buvo išnuomotos pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) ploto negyvenamosios patalpos, esančios pastato pirmajame aukšte, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartas nuomos laikotarpis – nuo 2005 m. rugsėjo 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 26 d. Sutarties Nr. 1 9.4. punktu sutarties šalys sutarė, jog pasibaigus sutarties terminui ar ją nutraukus pieš terminą, nuomininkė įsipareigoja nuomotojai perduoti pagal aktą tvarkingą turtą su visais atliktais pertvarkymais, neatskiriamais nuo turto. Sutarties Nr. 1 10.2. punktu numatė, jog nuomininkei be steigėjo ar jo įgalioto asmens rašytinio sutikimo draudžiama pagerinti turtą bei 15.3. punktu nuomotoja sutiko, kad nuomininkė, pritaikydama nuomojamas patalpas medicininei veiklai, atliktų patalpų remonto darbus pagal higienos normų reikalavimus.

8. Iš VĮ Registrų centras 2005 m. rugsėjo 29 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nuomotoja sutiko, kad atsakovė (nuomininkė) pritaikytų 2005 m. rugsėjo 26 d. Sutarties Nr. 1 pagrindu išsinuomotas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte, medicininei veiklai vykdyti ir tuo tikslu atliktų šių patalpų paprastojo remonto darbus pagal higienos normų reikalavimus.

9. Iš 2005 m. lapkričio 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini), adresuoto Šiaulių miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriui, matyti, jog (duomenys neskelbtini) pastato pirmajame aukšte jau 2005 m. lapkričio mėn. buvo projektuojamas patalpų perplanavimas, pritaikant jas nuomininkės/atsakovės UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras” medicininei veiklai vykdyti.

10. Iš į bylą pateiktų kadastrinių matavimų duomenų, 2012 m. kovo 8 d. įregistruotų VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre, nustatyta, jog 2012 m. kovo 8 d. buvo baigtas atsakovės 2005 m. rugsėjo 26 d. Sutarties Nr. 1 pagrindu išsinuomotų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte, (duomenys neskelbtini) bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paprastasis remontas ir įregistruotas patalpų suformavimas padalijimo būdu.

11. Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2012 m. balandžio 5 d. leidimo-higienos paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atsakovė 2012 m. balandžio 4 d. padavė paraišką leidimui-higienos pasui gauti ginčo patalpose; įvertinęs pateiktus duomenis apie ginčo patalpas Šiaulių visuomenės sveikatos centras pripažino, jog jos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus, todėl 2012 m. balandžio 5 d. atsakovei buvo išduotas leidimas – higienos pasas, leidžiantis ūkinės komercinės veiklos vykdymo adresu – (duomenys neskelbtini) – vykdyti ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą (antrines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas: bendroji chirurgija, plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija, vaikų chirurgija, neurochirurgija, abdominalinė chirurgija, echoskopija, akušerio praktika, otorinolaringologija, anesteziologija ir reanimatologija, urologija, neurologija.

12. 2015 m. rugsėjo 25 d. tarp nuomotojos Lietuvos Respublikos, veikiančios per VĮ Registrų centras, ir nuomininkės UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ buvo sudaryta Nekilnojamojo turto (patalpos) (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. 2), nuomininkei 2015 m. rugsėjo 21 d. laimėjus viešąjį nuomos konkursą, kuria, atsakovei, kaip nuomininkei, administracinei veiklai vykdyti, buvo išnuomotos (duomenys neskelbtini) bendro ploto administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos). Sutartas nuomos laikotarpis – 5 metai nuo 2015 m. rugsėjo 27 d. Sutarties Nr. 2: 4.1.2. punktu nuomotoja įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu atlikti nuomojamo turto ar su juo susijusių inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbus, kai atliekami viso objekto, kurio dalis nuomojama, arba su tuo objektu susijusių inžinerinių tinklų kapitalinio remonto darbai; 4.3.5. punktu nuomininkė įsipareigojo naudoti turtą pagal paskirtį, nurodytą Sutarties Nr. 2 1.2. punkte (administracinei veiklai vykdyti), vadovautis nustatytais šios paskirties turto priežiūros, priešgaisrinės saugos ir sanitariniais reikalavimais, užtikrinti jo gerą būklę (atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą), saugoti turtą nuo sugadinimo, dingimo; 4.3.7. punktu nuomininkė įsipareigojo pasibaigus Sutarties Nr. 2 galiojimo terminui arba ją nutraukus prieš terminą, perduoti turtą pagal turto perdavimo ir priėmimo aktą tvarkingą, tokios būklės, kokios jis perduotas nuomininkei, atsižvelgiant į fizinį turto nusidėvėjimą, su visais padarytais pertvarkymais, kurių negalima atskirti nepadarant žalos turtui. Numatyta, jog nuomininkei neatlyginamos turto pagerinimo išlaidos, todėl nuomininkė, pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus, neturi teisės reikalauti kompensacijos už turto pagerinimą; 4.7. punktu nuomininkei uždrausta be rašytinio nuomotojo sutikimo atlikti statinio kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbus. Numatyta, jog nuomininkė turi teisę be išankstinio nuomotojos sutikimo savo lėšomis atlikti turto pertvarkymus, reikalingus tam, kad turtą būtų galima naudoti pagal paskirtį, nurodytą Sutarties Nr. 2 1.2. punkte, su sąlyga, kad tokie pertvarkymai nenusiję su statinio rekonstravimu ar kapitaliniu remontu, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5.3. punktu sutarta, jog už turto pabloginimą nuomininkė atsako CK 6.500 straipsnio nustatyta tvarka.

13. Iš 2015 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto (patalpos), esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo ir priėmimo akto Nr. 1 matyti, jog Patalpos buvo perduotos UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ naudoti geros būklės ir nuomininkė jas turi grąžinti nuomotojai nepabloginusi Patalpų būklės.

14. Iš į bylą atsakovės kartu su prieštaravimais dėl preliminaraus sprendimo pateiktų dviejų 2017 m. rangos sutarčių, sudarytų tarp atsakovės ir rangovės UAB „Decorum“ bei 2015-2021 m. atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktų bei sąskaitų faktūrų nustatyta, jog atsakovė, kaip nuomininkė, ginčo patalpose vykdė šiuos remonto darbus: 2015 m. pakeitė nepriklausomo maitinimo šaltinį (NMŠ) – akumuliatorių (darbų/medžiagų kaina – 3 284,30 Eur); 2017 m. atliko 35,70 kv. m. demontavimo ir įrengimo bei 16,70 kv. m. grindų valymo ir vaškavimo darbus; 2018 m. pakeitė 25 lempas; 2019 m. pakeitė 2 cilindrus, 6 lempas, akumuliatorių ir 2 pavojaus mygtuko pultelius, 1 judesio/stiklo dūžio jutiklį; 2020 m. pakeitė 22 lempas, 1 šviestuvo balastą; 2021 m. pakeitė 28 lempas, tvarkė dušo patalpą, pakeitė 6 vandens čiaupų aeratorius ir išvalė 3 sifonus, pakeitė 5 raktus ir 1 spynos cilindrą, 1 akumuliatorių ir atliko signalizacijos remontą.

15. Iš 2021 m. lapkričio 26 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog 2021 m. lapkričio 15 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2021 m. lapkričio 15 d. ieškovė Eternity Ventures Foundation įsigijo nuosavybės teise negyvenamąją patalpą – administracines patalpas su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini) (paprastasis remontas-2012 m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ploto, 50 procentų fizinio nusidėvėjimo (kadastro duomenų nustatymo data – 2012 m. kovo 8 d.; vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2021 m. lapkričio 3 d.), kuriose yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas, gamtinių dujų įvadas, dujinė viryklė, kurios buvo suformuotos padalinus daiktą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. kovo 8 d. suformavus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Patalpas ieškovė nusipirko su nuomininke UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, t. y. galiojant Sutarčiai Nr.2.

16. Iš 2021 m. liepos 16 d. Susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog nuomotoja Lietuvos Respublika, veikianti per VĮ Turto bankas (VĮ Registrų centras teisių ir pareigų į Valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą perėmėjas) su nuomininke UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ pakeitė Sutarties Nr. 2 2.1. punktą, t. y. atnaujino Sutarties Nr. 2 galiojimo terminą ir nustatė, kad ji galioja iki 2025 m. rugsėjo 24 d., bet ne ilgiau kaip 10 metų laikotarpiui. Taip pat susitarė, jog nuosavybės teisei į išnuomotą turtą perėjus trečiajam asmeniui, nuomotoja turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį Nr. 2 (nesikreipiant į teismą), raštu įspėjusi nuomininkę ne mažiau kaip prieš 6 mėnesius iki sutarties nutraukimo.

17. Iš 2021 m. lapkričio 15 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – Sutartis Nr. 3) matyti, jog nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, ieškovė Eternity Ventures Foundation už 304 454, 40 Eur įsigijo nuosavybės teise negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ploto, 50 procentų fizinio nusidėvėjimo (kadastro duomenų nustatymo data – 2012 m. kovo 8 d.; 141 000 Eur vidutinės rinkos vertės, kurios nustatymo data – 2021 m. lapkričio 3 d.), kurios buvo suformuotos padalinus daiktą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. kovo 8 d. suformavus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Patalpas ieškovė nusipirko su nuomininke UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, t. y. galiojant Sutarčiai Nr. 2. Sutartimi Nr. 3 pirkėja (ieškovė) Eternity Ventures Foundation patvirtino žinanti, jog: perkamos Patalpos yra išnuomotos atsakovei iki 2025 m. rugsėjo 24 d. bei esanti susipažinusi su nuomos dokumentais (2.2. p.); turėjo galimybę susipažinti su Patalpų būkle ir pardavėja jai pardavė tinkamos kokybės daiktą (4.2.5. p.); Patalpos parduodamos esamos fizinės ir funkcinės būklės bei pagal esamus nekilnojamojo turto kadastro duomenis ir pardavėja neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų parduodamo daikto trūkumų, jeigu apie juos pirkėja žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (4.2.8. p.); yra susipažinusi su Patalpų būkle ir pasirašydama Sutartį Nr. 3 patvirtino neturinti jokių pretenzijų dėl jų būklės ir kokybės (6.3. p.).

18. Iš 2021 m. lapkričio 30 d. pranešimo apie sutarties nutraukimą matyti, kad ieškovė: informavo atsakovę, jog perėmė visas nuomotojos teises ir pareigas pagal Sutartį Nr. 2; įspėjo atsakovę, jog po 6 mėnesių, t. y. 2022 m. birželio 9 d. vienašališkai nutrauks Sutartį Nr. 2 ir pareikalavo atsakovę ne vėliau kaip 2022 m. birželio 9 d. grąžinti Patalpas jai, kaip nuomotojai, laikantis Sutarties Nr. 2 4.3.7. punkto ir kitų Sutarties Nr. 2 bei teisės aktų reikalavimų.

19. Iš 2022 m. birželio 9 d. Patalpų priėmimo-perdavimo akto prie 2015 m. rugsėjo 25 d. nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog atsakovė rašytiniu aktu perdavė ieškovei Patalpas. Akte nurodyta, jog nuomojamų Patalpų būklė ir defektai fiksuojami antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo metu ir vaizdo įrašu, todėl atskirai akte neaptariama. Kokie daiktai, įrenginiai ir technika perduota ieškovui atsakovės fiksuota antstolio R. K. video medžiagoje.

20. Iš 2022 m. birželio 10 d. antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog antstolis atliko faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugą užsakovo Eternity Ventures Foundation užsakymu. Faktinių aplinkybių konstatavimo paslauga pradėta vykdyti 2022 m. birželio 10 d. 13 val. ir baigta tos pačios dienos 15 val. Užfiksuota Patalpų bei jose esančių daiktų būklė ir konstatuotos aplinkybės, įvykusios patalpų perdavimo-priėmimo proceso metu. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu atliktas vaizdo-garso įrašas (teismo pastaba: į bylą vaizdo-garso įrašas nebuvo pateiktas). Iš šio protokolo teksto nustatyta, jog antstolis raštu konstatavo šias faktines aplinkybes: atskirose patalpose yra sušlapusios lubų plokštės; vietomis yra įpjauta grindų danga; ant sienų matyti nuo kėdžių atlošų nubrozdinimai; operacinės patalpoje nėra išmontuota prie lubų pritvirtinta lempa; tikrinant ar atsidaro patalpų langai ir ar veikia šarvo žaliuzės konstatavo, kad trys langai atsiverčia, tačiau neatsidaro; neveikia dvejos šarvo žaliuzės; katilinės patalpoje yra nuimtas dujinis pečius; trijose patalpose yra nusukti dušo kranai; druskų patalpa nėra išmontuota; laukiamajame įleidžiama spinta nėra išmontuota ir vidinė spintos dalis sulaužyta; patalpose, kuriose yra praustuvai, virš praustuvų išklotos keramikinės plytelės yra pragręžtos (likusios žymės nuo pakabinamos įrangos). Pereinant patalpas, kiekviena patalpa ir jos būklė užfiksuota vaizdo garso fiksavimu bei fotografavimu. Fiksuota, jog baigus patalpų apžiūrą pasirašytas patalpų ir daiktų bei rodmenų priėmimo perdavimo aktas ir, jog 12 vnt. fotonuotraukų bei vaizdo-garso įrašas yra sudedamoji protokolo dalis, įrašyta į CD diską ir perduota užsakovei. Iš prie protokolo pateiktų 13 vnt. nuotraukų matyti skaitliukų rodmenys, nubrozdinimo žymė sienoje, dėmė lubų plokštėje, sienos dangos pabrozdinimas prie durų staktos ir 3 nuotraukose užfiksuotas 2022 m. birželio 9 d. ieškovės ir atsakovės atstovų pasirašytas 2022 m. birželio 9 d. Patalpų priėmimo-perdavimo aktas prie 2015 m. rugsėjo 25 d. nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta, jog protokolo priedas/sudedamoji dalis – vaizdo-garso įrašas – į bylą nebuvo pateiktas, todėl bylos nagrinėjimu metu vertintini tik 2022 m. birželio 10 d. antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) su 13 vnt. fotonuotraukų.

21. Iš projektų vadovo P. P. (kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini)) atlikto Dalinio defektinio akto (toliau-Defektinis aktas), įvykdyto ieškovės Eternity Ventures Foundation užsakymu, susidedančio iš 2022 m. rugsėjo 11 d. Negyvenamosios patalpos – administracinių patalpų – techninio vertinimo (toliau – techninis vertinimas) su lokaline sąmata (toliau – Lokalinė sąmata) nustatyta, jog ieškovės užsakymu, 2022 m. rugsėjo 8 d. P. P. atliko objekto – biuro patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – konstrukcijų apdailos ir dalinių inžinerinių sistemų būklės po nuomos periodo vizualinę apžiūrą vietoje, siekiant nustatyti, ar patalpų būklė po nuomos periodo atitinka teisės aktų reikalavimus ir nuomos sutartyje, jos prieduose numatytus įsipareigojimus bei įvertinti patalpų būklės atstatymo darbų vertę. Tyrimo išvados: 1) patalpų būklė atitinka 50 proc. fizinio nusidėvėjimo procentą, kuris aprašytas nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo nekilnojamojo turto registre pažymėjime (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) patalpose neatliktas einamasis remontas; patalpos paliktos nesutvarkytos, nėra atlikti darbai, numatyti STR 12 p., įskaitant 12.11 p. (statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas), 12.12 p. (kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai); 3) sienų konstrukcijose paliktos tvirtinimo skylės buvusių baldų, elementų ar įrangos buvimo vietose. Šios skylės turi būti technologiškai užtaisytos ir perdažytos, nepaliekant pigmentinių skirtumų tarp visos atitvaros ir skylės; 4) sienose paliktos susidėvėjusios plytelės, kurias būtina keisti; 5) sienos ir lubos nėra perdažytos, matomas fizinis nusidėvėjimas ir skirtinga pigmentacija buvusiose atvirai eksploatuojamose sienų konstrukcijose prieš tai uždengtose baldų ir įrangos; 6) lubose paliktos aplietos ar apgadintos vietos, kurias būtina keisti; 7) grindys yra stipriai susidėvėjusios, kurias būtina keisti; 8) patalpose palikti daiktai ir įranga, nesusiję su jų pobūdžiu (druskos kambarys, operacinis šviestuvas, kitos medicininės įrangos likučiai), kurie turi būti išmontuoti atstatant patalpų būklę); 9) išmontuotas katilas, sugadinant buvusią šildymo sistemą; 10) neveikiantys šviestuvai keistini naujais; 11) taisytinos sugadintos apsauginės žaliuzės; 12) nėra pateikta jokių dokumentų dėl atliktų patalpų pertvarkymo ir jose atliktų statybos darbų; 13) patalpų defektų ištaisymo darbų kaina yra 15 242,65 Eur.

22. 2022 m. spalio 13 d. ieškovė pareiškė pretenziją atsakovei dėl 15 242,65 Eur nuostolių atlyginimo ir pateikė Defektinį aktą.

23. Iš 2022 m. lapkričio 23 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija matyti, jog ieškovė pardavė ginčo Patalpas pirkėjai MB “Chirurgijos klinika” pagal 2022 m. lapkričio 15 d. Pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini). Patalpų pardavimo metu jos buvo 50 proc. nusidėvėjusios, jų vidutinė rinkos vertė pardavimo metu, 2022 m. spalio 25 d. masinio vertinimo duomenimis, buvo 146 000 Eur.

24. Iš 2022 m. lapkričio 14 d. Administracinių patalpų ir dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – Sutartis Nr. 4) matyti, jog ieškovė Eternity Ventures Foundation už 304 454,40 Eur kainą pardavė pirkėjai MB „Chirurgijos klinika“ negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ploto, 50 procentų fizinio nusidėvėjimo (kadastro duomenų nustatymo data – 2012 m. kovo 8 d.; 146 000 Eur vidutinės rinkos vertės, kurios nustatymo data – 2022 m. spalio 25 d.), kurios buvo suformuotos padalinus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. kovo 8 d. suformavus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.

25. Iš 2023 m. spalio 17 d. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, jog ginčo Patalpas ieškovė pardavė MB „Chirurgijos klinika“, kurios veikla: žmonių sveikatos priežiūra; gydytojų specialistų veikla; viduriniojo medicinos personalo paslaugų teikimas ligoniams ne ligoninėse; medicininės ir odontologinės praktikos veikla; medicinos laboratorijų veikla; nuoma ir išperkamoji nuoma bei nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo kvalifikavimo.

26. Byloje kilo ginčas dėl bylos nagrinėjimo ribų: ieškovė ieškinio dalyką įrodinėjo ne tik ieškinio faktiniame pagrinde įvardintais atsakovės nuomotoms Patalpoms padarytais defektais, tačiau ir eile Lokalinėje sąmatoje nurodytų defektų, kurie į ieškinio pagrindą ieškovės nebuvo įtraukti, tvirtindama, jog ieškinio dalyką gali įrodinėti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovė su tokia pozicija nesutiko, tvirtindama, jog ginčas gali būti nagrinėjamas tik ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko ribose. Todėl teismas pirmiausia pasisako dėl bylos nagrinėjimo ribų.

27. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. CPK 226 straipsnyje nustatyta šalių pareiga pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Teismas sprendimą gali grįsti tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų teismas negali peržengti apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, išskyrus civilinio proceso normose nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015). Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; kt.). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, o teisinis santykių kvalifikavimas atliekamas teismo, nepriklausomai nuo to, ar šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).

Žemesnės instancijos teismas

29. Atsižvelgdamas į Kasacinio teismo išaiškinimus bei tai, jog atsakovė atsikirtimus į ieškinį formulavo ir grindė duomenimis, teikiamais būtent ieškovės ieškinio faktiniame pagrinde įvardintų aplinkybių dėl Patalpų pabloginimų (defektų), kuriomis ieškovė grindė savo ieškinio dalyką, apimtyje, teismas konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo ribas sudaro, taigi ir ginčas yra nagrinėtinas ieškovės ieškinio faktiniame pagrinde aiškiai įvardintų Patalpų defektų apimtyje, o būtent dėl: sušlapusių lubų plokščių; vietomis įpjautų grindų dangos; ant sienų matomų kėdžių nubrozdinimų; operacinės patalpoje neišmontuotos prie lubų pritvirtintos lempos; 3 langų neatsidarymo; 2 neveikiančių šarvo žaliuzių; katilinės patalpoje nuimto dujinio pečiaus; 3 patalpose nusuktų dušo kranų; neišmontuotos druskų patalpos; neišmontuotos laukiamojo įleidžiamos spintos ir jos vidinės dalies sulaužymo; patalpose su praustuvais, virš praustuvų pragręžtų keramikos plytelių (likusių žymių nuo pakabinamos įrangos).

30. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis), kaltę (CK 6.248 straipsnis). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę konkrečioje byloje būtina identifikuoti jos rūšį, kad būtų galima tinkamai nustatyti tos atsakomybės rūšies taikymo sąlygas.

31. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

32. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų buvę delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

33. Sprendžiant dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo, svarbu pažymėti, kad pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi, esant sutartiniams šalių santykiams deliktinę atsakomybę vienai iš šalių galima taikyti tik įstatyme nustatytu atveju, t. y. turi būti įstatyme nustatytas pagrindas taikyti sutartiniuose santykiuose deliktinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015, 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018).

Žemesnės instancijos teismas

34. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, jog nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. birželio 9 d. šalis – ieškovę Eternity Ventures Foundation (kaip pirminės nuomotojos Lietuvos Respublikos, atstovautos VĮ Registrų centras, vėliau VĮ Turto bankas, teisių ir pareigų perėmėją pagal Sutartį Nr. 2) ir atsakovę UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ – siejo sutartiniai teisiniai santykiai dėl negyvenamųjų Patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), nuomos pagal Sutartį Nr. 2. Todėl teismas konstatuoja, jog ieškinio dalykas dėl nuotolių atlyginimo kyla iš sutarties, taigi sutartinės civilinės atsakomybės.

Dėl ginčo esmės.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

35. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda ne tik už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, bet ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008, 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

36. Minėta sprendimo 12 punkte, nuomininkė/atsakovė Sutarties Nr. 2 (kurios pagrindu kilo ginčas dėl atsakovės, kaip nuomininkės, sutartinės civilinės atsakomybės byloje): 4.3.5. punktu įsipareigojo naudoti turtą pagal paskirtį (administracinei veiklai vykdyti), vadovautis nustatytais šios paskirties turto priežiūros, priešgaisrinės saugos ir sanitariniais reikalavimais, užtikrinti jo gerą būklę (atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą), saugoti turtą nuo sugadinimo, dingimo; 4.3.7. punktu nuomininkė įsipareigojo pasibaigus Sutarties Nr. 2 galiojimo terminui arba ją nutraukus prieš terminą, perduoti turtą pagal turto perdavimo ir priėmimo aktą tvarkingą, tokios būklės, kokios jis perduotas nuomininkei, atsižvelgiant į fizinį turto nusidėvėjimą, su visais padarytais pertvarkymais, kurių negalima atskirti nepadarant žalos turtui; 4.7. punktu nuomininkei uždrausta be rašytinio nuomotojos sutikimo atlikti statinio kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbus. Numatyta, jog nuomininkė turi teisę be išankstinio nuomotojos sutikimo savo lėšomis atlikti turto pertvarkymus, reikalingus tam, kad turtą būtų galima naudoti pagal paskirtį, nurodytą Sutarties Nr. 2 1.2. punkte, su sąlyga, kad tokie pertvarkymai nenusiję su statinio rekonstravimu ar kapitaliniu remontu, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5.3. punktu sutarta, jog už turto pabloginimą nuomininkė atsako CK 6.500 straipsnio nustatyta tvarka.

37. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Sutarties Nr. 2 sąlygų vykdymo: 1) ar Patalpos atsakovės/nuomininkės buvo naudotos pagal šioje sutartyje numatytą paskirtį (1.2. p.) ir grąžintos tvarkingos, tokios būklės, kokios jos buvo perduotos nuomininkei, atsižvelgiant į jų fizinį turto nusidėvėjimą, su visais padarytais pertvarkymais, kurių negalima atskirti nepadarant žalos turtui (4.3.7.p.); 2) ar ieškinyje įvardinti Patalpos defektai – sušlapusios lubų plokštės; vietomis įpjautos grindų dangos; ant sienų matomi kėdžių nubrozdinimai; operacinės patalpoje neišmontavimas prie lubų pritvirtintos vienos lempos; 3 langų neatsidarymas; 2 neveikiančios šarvo žaliuzės; katilinės patalpoje nuimtas dujinis pečius; 3 patalpose nusukti dušo kranai; neišmontuota druskų patalpa; neišmontuota laukiamojo įleidžiama spinta ir jos vidinės dalies sulaužymas; patalpose su praustuvais, virš praustuvų pragręžtos keramikos plytelės (likusios žymių nuo pakabinamos įrangos) – yra laikytini turto apgadinimais (kuriuos atsakovė prieš perduodama Patalpas ieškovei/nuomotojai privalėjo suremontuoti, atlikdama einamąjį remontą) ar natūraliu nusidėvėjimu; 3) ar ieškovė patyrė Lokalinėje sąmatoje nurodytus finansinius nuostolius; 4) ar ieškinyje įvardinti Patalpos defektai buvo padaryti atsakovės.

38. Ieškovė prašo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę dėl ginčo nekilnojamojo daikto – Patalpų būklės pabloginimo, tokiu būdu (veiksmais/neveikimu) pažeidus Sutarties Nr. 2 1.2. ir 4.3.7. punktus bei CK 6.500 straipsnyje numatytą nuomininko pareigą atlikti einamąjį remontą ir šiais veiksmais sąlygojus Lokalinėje sąmatoje ieškovės nurodytų 15 242,65 Eur dydžio nuostolių atsiradimą.

39. Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas (CK 6.205 straipsnis). Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė pagal bendrąją taisyklę yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

40. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, kaip, pavyzdžiui, žemės ar gyvenamosios patalpos nuomos, todėl šiems nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Pagal bendrąsias teisės normas negyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmė – nuomotojo įsipareigojimas suteikti už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininko – įsipareigojimas naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį ir, pasibaigus nuomos sutarties terminui, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdymo principas reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir jas tinkamai vykdyti. Pagrindinė nuomotojo pareiga – perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis). CK 6.485 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudotis daiktu pagal paskirtį net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie juos nežinojo. Nuomotojui tenka atsakyti už daikto tinkamumą naudoti pagal paskirtį, išskyrus CK 6.483 straipsnio 2 dalyje ir 6.485 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Tinkamos kokybės daikto perdavimas reiškia, kad perduotas daiktas turi būti be trūkumų, kurie trukdytų visiškai ar iš dalies naudotis juo pagal paskirtį. Nuomotojo atsakomybės nėra tais atvejais, dėl kurių šalys susitarė, ir kai perduodamo daikto trūkumai iš anksto buvo žinomi nuomininkui, pavyzdžiui, daiktas buvo naudojamas anksčiau ar buvo žinoma apie turto padėtį iš kitų šaltinių ir pan., arba daikto trūkumai turėjo būti žinomi apžiūrint turtą ar tikrinant jo pritaikymą nesvarbu kada, t. y. tiek sudarant sutartį, tiek daiktą perduodant (akivaizdūs daikto trūkumai). Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas grąžina nuomotojui daiktą. Taigi tokiu būdu nuomos teisiniai santykiai baigiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015).

41. Įstatymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnis, 6.499 straipsnis). CK 6.499 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Nuomotojas, leisdamas savo turtu naudotis kitiems asmenims, paprastai siekia gauti pajamų, t. y. gauti iš nuosavybės teise turimo daikto ekonominės naudos, todėl tais atvejais, kai išnuomotas daiktas netenka savo funkcionalumo ar jo dalies, daikto teikiama ekonominė nauda gali sumažėti, dėl ko nuomotojas gali patirti nuostolių. Remiantis Kasacinio teismo praktika, aiškinančia CK 6.499 straipsnio 1 dalies bei 6.500 straipsnio nuostatas, konstatuotina, kad nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016).

42. Įstatymas numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį turi nustatyti teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

43. Byloje ištirtais įrodymais bei šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė negyvenamąsias Patalpas nepertraukiamai nuomojosi nuo 2005 m. rugsėjo 26 d. (Sutarties Nr. 1 tarp pradinės nuomotojos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Registrų centras, ir nuomininkės UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ pasirašymo dienos) iki 2022 m. birželio 9 d. (kuomet ieškovės, kaip pirminės nuomotojos teisių ir pareigų pagal Sutartį Nr. 2 perėmėjos, iniciatyva buvo nutraukta Sutartis Nr. 2). Taigi iš esmės, nepriklausomai nuo to, jog tarp pirminės nuomotojos Lietuvos Respublikos (sutartiniuose santykiuose atstovautos VĮ Registrų centras, vėliau – VĮ Turto bankas) ir atsakovės buvo sudaryta nauja Sutartis Nr. 2 (su vėlesniais jos pakeitimais), o 2021 m. lapkričio 15 d. Sutartimi Nr. 3 pirminė nuomotoja Patalpas pardavė ieškovei, atsakovės (kaip nuomininkės) Patalpų nuomos teisiniai santykiai faktiškai nepertraukiamai truko daugiau nei 16 metų (nuo 2005 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. birželio 9 d.).

44. Tiek pasibaigus Sutarties Nr. 1 galiojimui ir sudarant Sutartį Nr. 2, tiek ir Patalpas pardavus Sutartimi Nr. 3 ieškovei, jos de facto nebuvo grąžinamos nuomininkės jų savininkei/pirminei nuomotojai ir/ar pirkėjai/ieškovei, taigi de facto visą nuomos laikotarpį nuo 2005 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. birželio 9 d. Patalpos visą laiką buvo valdomos atsakovės ir šiuo laikotarpiu pirminės nuomotojos bei jos teisių perėmėjos – ieškovės – nebuvo tikrinama Patalpų būklė. Todėl nagrinėjamu atveju teismas nesutinka su ieškovės teiginiu, jog Patalpos turėjo ir galėjo būti naudojamos tik pagal Sutarties Nr. 2 1.2. punkte sutartą paskirtį – administracinei veiklai vykdyti. Kadangi, teismo vertinimu, egzistuojant tęstiniams Patalpų nuomos teisiniams santykiams nuo Sutarties Nr. 1 sudarymo momento, vertinant ieškovės paminėtą sutartinių įsipareigojimų tinkamą vykdymą, ieškovei grąžintų Patalpų būklė turėjo būti vertinama su ta būkle, kuri buvo 2005 m. rugsėjo 26 d. nuomos santykių pradžioje (Sutarties Nr. 1 sudarymo metu), o taip pat analogiškai turėtų būti vertinama ir Patalpų sutartinė naudojimo paskirtis.

45. Byloje pateiktos Sutarties Nr. 1 sąlygos, 2012 m. kovo 8 d. viešajame registre išviešinti Patalpų atidalinimo ir naujai suformuotos Patalpos kadastrinės bylos duomenys bei pirminės nuomotojos ir UAB (duomenys neskelbtini) rašytiniai sutikimai dėl Patalpų einamojo remonto atlikimo, jas pritaikant atsakovės atliekamai medicininei veiklai vykdyti (sprendimo 7-10 punktai), patvirtina, jog atsakovė jas išsinuomojo medicininei veiklai vykdyti. Bylos duomenys rodo, jog iki pat 2022 m. birželio 9 d. (kuomet ieškovės iniciatyva buvo nutraukta Sutartis Nr. 2) atsakovė visada vertėsi ta pačia veiklos rūšimi – medicinine veikla – ir niekada nekeitė jos pobūdžio, todėl vertinant tarp pirminės nuomotojos ir atsakovės susiklosčiusių tęstinių sutartinių nuomos santykių pobūdį bei į bylą nepateikus jokių duomenų, kurie objektyviai pagrįstų, jog Sutarties Nr. 2 pasirašymo metu atsakovė, pratęsdama Patalpų nuomos santykius, būtų ketinusi pakeisti savo veiklos pobūdį iš medicininės į administracinės paskirties, teismas laiko, jog tikrasis Sutarties Nr. 2 sudarymo tikslas, pagal tikruosius jos šalių (pirminės nuomotojos Lietuvos Respublikos ir nuomininkės UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“) ketinimus buvo – Patalpų nuoma medicininei veiklai vykdyti.

46. Minėtą teismo įsitikinimą dar labiau sustiprina byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog Sutarties Nr. 3 sudarymo metu joje buvo nurodyta apie Patalpų išnuomavimą atsakovei bei tai, jog atsakovė tuo metu Patalpose medicininę veiklą pagal Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2012 m. balandžio 5 d. išduotą leidimą-higienos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė jau daugiau nei 9 metus iš eilės, viešai buvo skelbiama bei žinoma atsakovės, kaip medicinos įstaigos, buveinės vieta ginčo Patalpose. Šių aplinkybių visuma, žiūrint pašalinio stebėtojo akimis, leidžia daryti išvadą, jog ieškovė pirkdama Patalpas Sutartimi Nr. 3 žinojo, jog nepriklausomai nuo de jure Sutartyje Nr. 2 įrašytos sutarties paskirties – administracinei veiklai vykdyti, realiai tarp pirminės nuomotojos ir atsakovės buvo susiklostę tęstiniai terminuoti sutartiniai nuomos santykiai dėl Patalpų nuomos medicininei veiklai vykdyti.

47. Be to, teismas ieškovės pretenzijas atsakovei dėl netinkamo Sutarties Nr. 2 1.2. punkto vykdymo atmeta ir tuo aspektu, jog pagal teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 2 priedo 2 skyrius; Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178, 5.13.-5.16. punktai) negyvenamąsias patalpas, priskirtas administracinei veiklai vykdyti, kaip ir šio ginčo atveju, buvo galima naudoti ir medicininei veiklai vykdyti teisiškai nekeičiant jų paskirties.

48. Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl kito ieškovės nurodyto aspekto, t. y. dėl to, ar nutraukus Sutartį Nr. 2 ieškovei 2022 m. birželio 9 d. buvo perduotos pablogintos būklės Patalpos bei ar atsakovė pažeidė Sutarties 4.3.7. punktą (Sutarties Nr. 2 4.3.7. punktu nuomininkas įsipareigojo pasibaigus Sutarties Nr. 2 galiojimo terminui arba ją nutraukus prieš terminą, perduoti turtą pagal turto perdavimo ir priėmimo aktą tvarkingą, tokios būklės, kokios jis perduotas nuomininkui, atsižvelgiant į fizinį turto nusidėvėjimą, su visais padarytais pertvarkymais, kurių negalima atskirti nepadarant žalos turtui), minėta, svarbu nustatyti kokios būklės Patalpos atsakovei buvo perduotos pirminės nuomotojos nuomos santykių pradžioje, t. y. 2005 m. rugsėjo 26 d. Sutarties Nr. 1 sudarymo metu. Šiuo aspektu konstatuotina, kad į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų apie Patalpų faktinę būklę, nei 2005 m. rugsėjo 26 d. Sutarties Nr. 1 sudarymo metu, nei 2015 m. rugsėjo 25 d. Sutarties Nr. 2 sudarymo metu, nei 2021 m. lapkričio 15 d. Sutarties Nr. 3 sudarymo metu (kurios pagrindu ieškovė įsigijo Patalpas su atsakove, kaip nuomininke).

49. Bylos duomenimis taip pat nustatytos faktinės aplinkybės, jog atsakovė, pirminės nuomotojos rašytiniu sutikimu, 2012 m. Patalpas iš esmės suremontavo, jas pritaikydama savo poreikiams, t. y. medicininės veiklos vykdymo paskirčiai (kuriai 2005 m. rugsėjo 26 d. Sutartimi Nr. 1 šios Patalpos atsakovės ir buvo išsinuomotos bei nepertraukiamai naudotos daugiau kaip 16 metų). Be to, į bylą pateikti ir kiti rašytiniai įrodymai (sprendimo 14 punktas), kurie rodo, jog atsakovė, Patalpų nuomos laikotarpiu atlikdavo dalinius einamuosius Patalpų atskirų elementų (grindų, apšvietimo, signalizacijos, vonios patalpų, akumuliatoriaus) einamojo remonto/tvarkymo/pakeitimo naujais darbus 2015-2021 m.

50. Atsižvelgiant į nustatytą bei tai, jog ieškovė neįrodė kokios būklės Patalpos buvo perduotos atsakovei nuomos santykių pradžioje (2005 m. rugsėjo 26 d. Sutartimi Nr. 1 sudarymo metu), teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, jog atsakovė nebūtų vykdžiusi savo, kaip nuomininkės, pareigos atlikti Patalpų einamuosius remontus remiantis CK 6.500 straipsniu. Priešingai, bylos duomenys leidžia labiau tikėti (to iš esmės neginčija ir bylos šalys), jog ginčo Patalpos nebuvo naujos (nenaudotos) tiek 2015 m. rugsėjo 25 d. Sutarties Nr. 2 sudarymo metu, tiek 2021 m. lapkričio 15 d. Sutarties Nr. 3 pagrindu ieškovei įsigyjant jas nuosavybėn.

51. Patalpos, jas ieškovei perkant, jau buvo nuomojamos atsakovės daugiau nei 16 metų, (nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. Sutartimi Nr. 2 nuomos santykių pratęsimo – mažiausiai 6 metus). Atsakovė visu šiuo laikotarpiu Patalpose vykdė medicininę veiklą. Tačiau ieškovė, nors pirkdama Patalpas ir žinojo apie ilgalaikę jų nuomą bei viešai prieinamą informaciją apie šiose Patalpose vykdomą medicininę veiklą, jų būklės netikrino.

Žemesnės instancijos teismas

52. Teismas pažymi, jog tiek Nekilnojamojo turto registro duomenyse, tiek ir pačioje Sutartyje Nr. 3 yra aiškiai fiksuoti/išviešinti duomenys apie Patalpų 50 proc. fizinį nusidėvėjimą, o Sutartyje Nr. 3 yra aiškiai reglamentuotos sutartinės sąlygos, kuriomis ieškovė pardavėjos buvo supažindinta su Patalpų galimų defektų buvimo rizikomis, kurioms esant sutiko įsigyti Patalpas. Tai leidžia teismui konstatuoti, jog ieškovė aiškiai suprato Sutartimi Nr. 3 įsigyjanti 50 proc. fiziškai nudėvėtas, taigi akivaizdžiai turinčias vienokių ar kitokių fizinių defektų, Patalpas ir tokia perkamų Patalpų būklė ieškovę tenkino. Be to, ieškovė, kaip pirkėja ir Patalpų nuomotojos teisių ir pareigų perėmėja, Sutarties Nr. 3 sudarymo metu elgdamasi pasyviai ir/ar nerūpestingai, t. y. neįsitikindama faktine perkamų Patalpų būkle, turi prisiimti ir tokių veiksmų rizikas bei kilusias pasekmes, o ne tikėtis savo veiksmų pasekmes perkelti trečiajam asmeniui, šiuo atveju atsakovei.

53. Bylos duomenimis nustatyta, jog Defektiniu aktu (kurio sudėtinė dalis yra nuostolius, ieškovės teigimu, pagrindžiantis rašytinis įrodymas – Lokalinė sąmata; sprendimo 21 punktas) buvo konstatuota išvada, jog Patalpų būklė atitinka 50 proc. fizinio nusidėvėjimo procentą, kuris aprašytas Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo nekilnojamojo turto registre pažymėjime (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)). O tai įrodo, jog ne tik ieškovei 2021 m. lapkričio 15 d. Patalpas perkant Sutartimi Nr. 3, tačiau net ir praėjus daugiau nei pusmečiui (Sutarties Nr. 2 nutraukimo ir Patalpų ieškovei perdavimo 2022 m. birželio 9 d. metu), tuo metu atsakovei Patalpomis naudojantis, jų būklė išliko tokia pati, kokia buvo Sutartimi Nr. 3 ieškovei jas perkant. Šios aplinkybės paneigia ieškovės argumentus, jog po Patalpų Sutartimi Nr. 3 pardavimo ieškovei atsakovė iki 2022 m. birželio 9 d. (kuomet Sutartis Nr. 2 buvo nutraukta ir Patalpos perduotos ieškovei) pablogino Patalpų būklę.

54. Be to, nors ieškovė ieškinio dalyką grindžia 2022 m. birželio 9 d. Patalpų priėmimo-perdavimo aktu prie 2015 m. rugsėjo 25 d. nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), jį bei Patalpų būklės pabloginimus siedama antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir jo sudėtine dalimi – video medžiaga, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal byloje esančius bei ištirtus įrodymus šio akto surašymo metu faktinių aplinkybių konstatavimas net nebuvo atliktas ir toks faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neegzistavo. Kadangi, kaip matyti iš 2022 m. birželio 10 d. antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio, Patalpų apžiūra antstolio R. K. buvo atlikta 2022 m. birželio 10 d. nuo 13 iki 15 val., o ne Patalpų priėmimo-perdavimo ieškovei 2022 m. birželio 9 d. metu.

55. Nustatytų aplinkybių pasekoje teismas konstatuoja, jog 2022 m. birželio 9 d. Patalpų priėmimo-perdavimo aktu prie 2015 m. rugsėjo 25 d. nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo konstatuoti ieškinio faktiniame pagrinde ieškovės nurodyti Patalpų būklės defektai (sušlapusios lubų plokštės; vietomis įpjautos grindų dangos; ant sienų matomi kėdžių nubrozdinimai; operacinės patalpoje neišmontavimas prie lubų pritvirtintos vienos lempos; 3 langų neatsidarymas; 2 neveikiančios šarvo žaliuzės; katilinės patalpoje nuimtas dujinis pečius; 3 patalpose nusukti dušo kranai; neišmontuota druskų patalpa; neišmontuota laukiamojo įleidžiama spinta ir jos vidinės dalies sulaužymas; patalpose su praustuvais, virš praustuvų pragręžtos keramikos plytelės (likusios žymės nuo pakabinamos įrangos)). Taigi ieškovė neįrodė, jog atsakovė pažeidė Sutarties Nr. 2 sąlygas ir pablogino Patalpų būklę ieškovės ieškinyje įvardintu būdu.

56. Itin svarbiu aspektu ginčo situacijoje teismas taip pat vertina ieškovės veiksmų atlikimo laike aspektą, o būtent tai, jog Patalpų būklę ieškovė fiksavo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu tik praėjus vienai dienai nuo Sutarties Nr. 2 nutraukimo ir Patalpų ieškovei perdavimo 2022 m. birželio 9 d., o Defektiniu aktu Patalpų būklę vertino tik 2022 m. rugsėjo 11 d., t. y. nuo Sutarties Nr. 2 nutraukimo ir Patalpų ieškovei perdavimo dienos (2022 m. birželio 9 d.) praėjus net trims mėnesiams. Kadangi šios aplinkybės rodo, jog ieškiniu įrodinėjama turtinė žala (nuostoliai) galėjo kilti, Patalpų būklė galėjo pablogėti laikotarpiu po jų perdavimo ieškovei iki defektinio akto surašymo dienos (2022 m. birželio 9 d. – 2022 m. rugsėjo 11 d.), t. y. tuo metu, kuomet Patalpos jau buvo valdomos ieškovės, taigi pačios ieškovės veiksmais ar neveikimu.

57. Nors ieškovė Patalpų būklės pablogėjimą ir patirtus nuostolius taip pat įrodinėjo atsakovės neginčytomis aplinkybėmis, jog buvo palikta iš lubų neišmontuota operacinės lempa, neišmontuota druskų patalpa, kuri nebūdinga administracinėms veiklos patalpoms, bei karšto vandens pašildymo katilo išmontavimu ir paėmimu iš katilinės patalpos, o taip pat trijų vonios patalpų dušo kranų (kurių kiekis ieškinyje net nenurodytas) iš vonios patalpos paėmimo, tačiau teismas šių išlaidų įtraukimą į Lokalinę sąmatą vertina kritiškai ir atmeta kaip nepagrįstą dėl sekančių priežasčių.

58. Byloje ištirtų įrodymų visuma nustačius, jog Sutartimi Nr. 2 Patalpos buvo nuomotos medicininei veiklai vykdyti bei vėliau buvo ieškovės parduotos MB „Chirurgijos klinika“ taip pat medicininei veiklai vykdyti, todėl teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog atsakovės įrengtu druskų kambariu bei operaciniu šviestuvu patalpos buvo pagerintos, todėl jų išmontavimas (druskų kambario Lokalinėje sąmatoje įvertintas 4 831,49 Eur suma, o operacinio šviestuvo – 103,01 Eur) visiškai nesiderina su Sutarties Nr. 2 sąlygomis bei yra tiek teisiškai, tiek ir komerciškai nelogiškas ir neprotingas.

59. Antra vertus, į bylą pateikti Patalpų kadastro bylos bei Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog jose yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas, gamtinių dujų įvadas, dujinė viryklė, tačiau nėra registruota karšto vandens tiekimo inžinerinių įrenginių, o tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovės išsimontuotas ir iš Patalpų pasiimtas karšto vandens pašiltinimo dujinis katilas, o tuo labiau trijų vonios patalpų dušo kranai (kurių skaičius byloje nenustatytas), yra atskiri (individualūs) daiktai. 2012 m. Patalpų einamojo remonto metu suformuojant ir užregistruojant kadastro bylą ginčo Patalpoms karšto vandens pašiltinimo dujinis katilas funkciškai ir teisiškai nebuvo priskirtas šių Patalpų inžineriniams tinklams, taigi nelaikytinas Patalpų pagerinimu ir neatskiriama Patalpų katilinės dalimi bei pagal Sutarties Nr. 2 4.3.7. punktą yra pertvarkymas/daiktas, kuris galėjo būti ir teisėtai buvo nuomininkės atskirtas nuo Patalpų, nepadarant turtui žalos. Todėl į Lokalinę sąmatą šio katilo montavimo išlaidos (4 618,01 Eur) taip pat buvo įtrauktos nepagrįstai.

60. Nors į bylą pateiktuose rašytiniuose duomenyse – 2022 m. birželio 10 d. antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir pridėtose nuotraukose (be video medžiagos) yra matyti sienos nubrozdinimas, kurio pobūdis galimai galėtų būti apibūdinamas kaip mechaninio pobūdžio, o ne natūraliu nusidėvėjimu, tačiau teismas atkreipia ieškovės dėmesį į tai, jog ieškovė byloje neįrodė, nei tokio pobūdžio Patalpų sienų ar lubų mechaninių pažeidimų skaičiaus ir konkrečios vietos, nei jų pašalinimo realios vertės. Grindų, sienų ir lubų galimi pažeidimai fiksuoti labai abstrakčiai, neaišku nei kuriose patalpose, nei kuriose patalpų vietose, nei kokiu mastu jie padaryti. Grindų pažeidimų iki 2022 m. birželio 9 d. padarymo iš viso nepagrindžia nei vienas į bylą pateiktas įrodymas. O tuo labiau ieškovė neįrodė, jog šie Patalpų sienos (-ų) ir lubų dalies būklės pablogėjimai sąlygojo Patalpų funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis jų naudojimas pagal paskirtį būtų netekęs savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Priešingai, įvertinus nuotraukose užfiksuotą vaizdą, t. y. tai, jog užfiksuotas tik vieno kambario vienos sienos vienas įbrėžimas bei tik viena dėmė, esanti vieno kambario vienoje lubų apdailos detalėje, taigi yra nedideli, o taip pat Patalpų nuomos laikotarpį daugiau, nei šešiolika metų bei tai, jog bylos duomenimis buvo nustatyta, jog atsakovė vykdė Patalpų einamojo remonto darbus, leidžia labiau tikėti, jog jie atsirado dėl normalaus Patalpų naudojimo laikantis nuomos Sutarties Nr. 2 sąlygų, o tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Be to, į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, jog atsakovė, kaip nuomininkė, nuomodama Patalpas būtų su jomis elgusis nerūpestingai, neatidžiai ir dėl to būtų sukėlusi bent kokią turtinę žalą Patalpoms.

61. Byloje taip pat buvo pateikti įrodymai – Sutartis Nr. 3 ir Sutartis Nr. 4, kurių duomenys aiškiai patvirtino, jog ieškovė Patalpas MB „Chirurgijos klinika“ pardavė už analogišką kainą, už kurią jas ir įsigijo iš pirminės nuomotojos Lietuvos Respublikos – 304 454,40 Eur. Be to, teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino faktines aplinkybes, jog Sutartimi Nr. 3 įsigijusi ginčo Patalpas iki jų pardavimo 2022 m. lapkričio 14 d. Sutartimi Nr. 4 momento jų neremontavo ir nepatyrė jokių išlaidų pagal į bylą pateiktą Lokalinę sąmatą, kas akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovė nepatyrė jokių finansinių nuostolių, o tuo labiau Lokalinėje sąmatoje nurodyto 15 242,65 Eur dydžio turtinės žalos apimtyje. Byloje esant duomenims, jog ieškovė jų neremontavusi, taigi nepatyrusi Lokalinėje sąmatoje nurodytų 15 242,65 Eur išlaidų Patalpų remontui, jas pardavė kitam pirkėjui už tą pačią kainą, už kurią jas ir įsigijo, taigi nepatyrė ir ateityje nebepatirs jokių turtinių nuostolių dėl ginčo Patalpų remonto, ieškinio reikalavimas dėl 15 242,65 Eur nuostolių atlyginimo, ieškovei apeliuojant į tai, jog ji tikėjosi parduoti Patalpas tretiesiems asmenims už didesnę kainą (330 000 Eur) labiau rodo ieškovės siekį finansiškai pasipelnyti atsakovės sąskaita, o ne siekį atkurti sugadintą turtą – Patalpas – į iki ginčo nuomos santykių buvusią būklę.

62. Ištyręs bei įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog byloje ieškovė neįrodė, jog atsakovė pažeidė Sutarties Nr. 2 sąlygas, jog patyrė ieškiniu prašomus priteisti nuostolius ir kad jų atsiradimą sąlygojo būtent atsakovės veiksmai/neveikimas, taigi neįrodė sutartinės civilinės atsakomybės privalomųjų sąlygų, todėl ieškinys atmetamas. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmetamas ir išvestinis ieškinio reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas.

Bylinėjimosi išlaidos.

63. Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 straipsnio 7 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

64. Nagrinėjamu atveju preliminarų sprendimą panaikinus bei ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos byloje atsakovės patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pateikė į bylą 3 mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, jog atsakovė už advokatės K. Grigaliūnienės suteiktas teisines paslaugas byloje rengiant prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo bei atstovaujant teismo posėdžiuose patyrė 1 626,96 Eur bylinėjimosi išlaidas (658,96 Eur + 387,20 Eur + 580,80 Eur = 1 626,96 Eur). Atsakovės atstovės nurodytos teisinės pagalbos išlaidos, įvertinus suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį bei trukmę, atitinka bylos sudėtingumą, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, todėl, atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovės naudai priteisiamos atsakovės byloje patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos 1 626,96 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

65. Byloje teismas patyrė 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, kurios yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies ( ieškovės) valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 264, 269, 270, 430 straipsniu 6 dalies 2 punktu, 7, 8, 9 dalimis, teismas

nusprendė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovės Eternity Ventures Foundation ieškinį atsakovei UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ dėl nuostolių priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės Eternity Ventures Foundation, juridinio asmens kodas FL-0002.610.593-7, atsakovei UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, juridinio asmens kodas 145762465, 1 626,96 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt šešių eurų 96 ct) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės Eternity Ventures Foundation, juridinio asmens kodas FL-0002.610.593-7, valstybei – 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Rasa Milvydaitė