Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „FOS LT” atstovams direktoriui T. K. ir advokatui Andriui Bambalui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dubingiai” atstovams direktoriui M. B., advokatui Evaldui Skurvydui,

trečiojo asmens IVC BV atstovams advokatui Danieliui Matoniui ir advokato padėjėjai Kotrynai Pociūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FOS LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dubingiai“ dėl sumokėtos daikto pirkimo kainos grąžinimo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, G. Ž., J. K., IVC BV ir akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „FOS LT“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu, pateiktu Kauno apygardos teisme 2024 m. vasario 1 d. CBP-59, ir patikslintu ieškiniu, pateiktu 2024 m. spalio 14 d. (DOK-23434) prašo priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Dubingiai“ (toliau – ir atsakovė) 10 404,79 Eur už PVC grindų dangą sumokėtą daikto kainą, 95 972,28 Eur dydžio nuostolius, 3 448,50 Eur dydžio nuostolių nustatymo išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje (CBP-59), dublike (DOK-8381), patikslintame ieškinyje (DOK-23434), bei teismo posėdžio, vykusio 2025 m. gegužės 7 d., metu atstovas advokatas Andrius Bambalas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 26 d. ieškovė (rangovas) ir trečiasis asmuo VĮ Turto bankas (užsakovas) sudarė sutartį Nr. 20-S1-1151 dėl administracinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) remonto darbų atlikimo. Be kita ko, sutartimi ieškovė įsipareigojo įrengti grindų dangą. Kadangi pastato ketvirtame ir penktame aukštuose turėjo būti įrengiama grindų danga – heterogeninė vinilinė (PVC neslidi heterogeninė danga - vinilinės lentelės 50x50 cm, spalva - Vintage zinc, rust), dėl šios dangos buvo kreiptasi į atsakovę. Atitinkamai atsakovė, įvertinusi ieškovės pateiktą dangos techninę specifikaciją, pateikė pasiūlymą. Atsižvelgdamas į atsakovės pasiūlytus dangos variantus, t. y. atsakovė pasiūlė įsigyti arba Concept 70 Pinnacles T83, arba Concept 70 Pinnacles t90, VĮ Turto bankas, įvertinęs atsakovės pasiūlytus dangos sprendinius, priėmė sprendimą, kad pastato 4 ir 5 aukštuose ieškovė turi patiesti dangą. Ieškovė iš atsakovės įsigijo heterogeninę PVC ruloninę grindų dangą ir grindų juostą, už kuriuos atsakovei sumokėjo 10 404,79 Eur (su PVM), kuri buvo paklota pastate. Atskiros sutarties dėl įsigyjamos dangos ieškovė su atsakove nesudarė ir atsakovė pateikė ieškovei tik PVM sąskaitas faktūras. Ieškovei užbaigus visus darbus pagal sutartį, 2022 m. gruodžio 29 d. į VĮ Turto bankas atstovus kreipėsi patalpų naudotojas Lietuvos Respublikos finansų ministerija, kuri informavo, kad patalpų ketvirto ir penkto aukštų patalpose yra atsiradusios geltonos dėmės naujai įrengtose PVC grindyse (dangoje). VĮ Turto bankas apie dangos defektus informavo ieškovę, kuri kartu su VĮ Turto bankas atstovais 2023 m. sausio mėn. apžiūrėjo patalpas. Po apžiūros pirminiu vertinimu buvo nuspręsta, kad dangos defektai (geltonos dėmės) atsirado dėl dangos broko. Dėl to VĮ Turto bankas įpareigojo ieškovę kreiptis į atsakovę. PVC dangos spalvos pokyčiai yra laikomi kokybės trūkumu. Šios dangos savybės atsakovė neatskleidė. Atsakovė, kuri žinojo, kokiame pastate bus klojama danga, ieškovei pardavė dangą, kuri dėl savo savybių nėra tinkama tamsesnėms patalpoms, kadangi, nesant pakankamai šviesos, danga gelsta. Dėl šių dangos savybių, apie kurias ieškovė nebuvo informuota, gavo pretenzijas iš trečiųjų asmenų, kurių pastate danga buvo patiesta. Dangos geltonavimas reaguojant į ultravioletinius (toliau – UV) spindulius negali būti laikomas visuotinai žinoma dangos savybe. Danga, kuri yra paklota pastate, kuriame vyksta Lietuvos Respublikos finansų ministerijos renginiai, susitikimai ir pan., nėra tinkama, reprezentatyvi, neatitinka tikslinės paskirties, kuriai danga buvo įsigyta. Atsakovė, iš kurios ieškovė įsigijo netinkamos kokybės dangą, nesutiko geranoriškai įvykdyti ieškovės reikalavimų. Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiu, kad dangos pageltonavimą lėmė netinkamas dangos paklojimas, t. y. paklojimas ant drėgno paviršiaus. Ieškovės vertinimu, reikalavimas kloti dangą ant ne drėgnesnio nei 2 proc. paviršiaus, yra susijęs ne su dangos pageltonavimu, o dėl klijų. Ieškovė turi 15 metų statybos darbų praktiką. PVC danga pageltonavo pirmą kartą. Betonas vasarą išdžiūva per 1–1,5 mėn. Šiuo atveju buvo praėję 3 mėn. Be to, gamintojas rekomendacijas dėl dangos paklojimo skelbė tik anglų kalba. Ieškovė kreipiasi į teismą ir prašo iš atsakovės priteisti 10 404,79 Eur už nekokybišką iš atsakovės įsigytą dangą bei virinimo virvę, atlyginti 95 972,28 Eur dydžio nuostolius, priteisti 3 448,50 Eur dydžio nuostolių nustatymo išlaidas, bylinėjimosi išlaidas bei procesines palūkanas. Prašomas priteisti nuostolių dydis realus, nes sąmata rodo visas būsimas išlaidas, tuo tarpu eksperto apskaičiavimas pagal sistemą Sistela yra teorinis. Ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido, nes tik 2023 m. spalio 23 d. gavo atsakovės atsakymą, jog nesutinka su ieškovės reikalavimais. Iki to momento vyko derybos.

Atsakovė UAB „Dubingiai” su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį (DOK-6130), triplike (DOK-10524), atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-25025) bei teismo posėdžio, vykusio 2025 m. gegužės 7 d., metu atstovės advokatas Evaldas Skurvydas nurodė, kad atsakovė nebuvo atsakinga už dangos parinkimą pagal projekto reikalavimus. Šalys jau anksčiau yra bendradarbiavusios. Ieškovė atsiuntė techninius reikalavimus, o atsakovė nusiuntė IVC BV nuorodą, kurioje yra ginčo danga, atitinkanti ieškovės nurodytus techninius reikalavimus. Ginčo PVC danga atitinka gamintojo deklaruotas PVC dangos technines savybes (charakteristikas), nurodytas PVC dangos techninėje specifikacijoje ir eksploatacinių savybių deklaracijoje. PVC danga atitinka Administracinės paskirties patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projekto 3.3.2 punkte (projekto 14, 15 lapai) nustatytas dangos technines specifikacijas (techninius reikalavimus). Kadangi yra konkretūs PVC dangos kokybės reikalavimai, nustatyti gamintojo, vertinant PVC dangos kokybę įprasti reikalavimai, kaip kokybės kriterijus, apskritai netaikytini, nes turi būti taikomi konkretūs gamintojo nustatyti kokybės kriterijai (reikalavimai). Tai, kad patalpose įrengus PVC dangą, atitinkamose vietose buvo fiksuoti spalvos pokyčiai (pageltonavimai), nereiškia, kad tai yra dangos trūkumas, nes netrukdo naudotis šia danga pagal paskirtį. Nėra įrodymų, kad dėl to pasikeitė pačios dangos techninės savybės ar atsirado kitokie dangos trūkumai, pvz., danga sutrūkinėjo, susibangavo ir pan., dėl ko nebūtų galima eksploatuoti patalpų su įrengta danga. Ginčo PVC danga, kaip ir visos tokio tipo dangos, turi savybę keisti spalvą dėl tiesioginio UV spindulių (saulės šviesos) pertekliaus ar trūkumo, tačiau šie pokyčiai atsiranda po ilgesnės eksploatacijos ir šie pokyčiai nėra tokie ryškūs ir pastebimi lyginant su atvejais, kai PVC dangos pokyčius nulemia jos įrengimas nesilaikant gamintojo nustatytų reikalavimų, tame tarpe reikalavimo dėl pagrindo drėgmės. Gamintojas yra viešai deklaravęs, kad PVC dangos spalvos pokyčiui dėl UV spindulių netaikoma garantija. Bylos įrodymai leidžia teigti, kad šiuo konkrečiu atveju ginčo PVC dangoje dėmės ir spalvos pokyčiai atsirado dėl to, kad PVC danga buvo paklota nesilaikant PVC dangos klojimo instrukcijos ir įprastų reikalavimų grindų dangos klojimui. Įrengiant PVC dangą pagrindo drėgmė neturėjo viršyti 2 proc., nes toks reikalavimas buvo nustatytas viešai skelbiamuose gamintojo reikalavimuose ir taip pat buvo nustatytas pačios ieškovės parengtoje Technologinėje kortelėje, kurioje aprašyta PVC dangos įrengimo technologinė eiga ir reikalavimai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos samdytiems subrangovams patalpose atliekant PVC dangos klojimo darbus buvo laikomasi gamintojo nustatytų reikalavimų. Ieškovei, kaip savo srities profesionalei, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, turi tekti visa rizika ir neigiamos pasekmės dėl to, kad ieškovė nesivadovavo teisės aktų reikalavimais ir nefiksavo sąlygų, kuriomis buvo vykdomi PVC dangos įrengimo darbai. Ieškovės teiginiai, kad jai nebuvo atskleista informacija, kad ginčo PVC danga turi savybę tamsoje pagelsti, yra nepagrįsta, nes, pati ieškovė neatskleidė atsakovei informacijos, kad ši danga bus montuojama tamsiose patalpose, nekėlė klausimo, kokios yra dangos savybės montuojant tamsiose patalpose, nekėlė jokių specifinių reikalavimų dangos kokybei ar paskirčiai; gamintojo viešai skelbiamuose gamintojo reikalavimuose buvo atskleista informacija, kad PVC danga turi savybę tamsose pagelsti ir pageltimams gamintojo garantija netaikoma; PVC dangos pokyčiai dėl reakcijos į UV spindulius ar jų trūkumą yra įprasta PVC tipo dangų savybė. Tačiau PVC dangos pokyčiai atsiranda po ilgesnės eksploatacijos ir šie pokyčiai nėra tokie ryškūs ir pastebimi kaip tais atvejais, kai PVC danga įrengiama nesilaikant pagrindo drėgmės reikalavimų. Ieškovė nėra atlikusi esamos PVC dangos pakeitimo nauja danga darbų ir faktiškai jokių išlaidų (nuostolių) nėra patyrusi. Ieškovės teiginiai, kad ji ateityje patirs 95 972,28 Eur (įskaitant PVM) grindų dangos pakeitimo išlaidų, yra nepagrįsti. Į 2024 m. sausio 22 d. UAB „Bonderus“ pasiūlymą įtrauktos nepagrįstai didelės darbų kainos. Atsakovė kreipėsi į kitus subrangovus dėl šių darbų atlikimo. Pagal kitų subrangovų pateiktus pasiūlymus (skaičiuojant, kad reikia keisti visą esamą grindų dangą) matyti, kad kiti subrangovai atliktų grindų dangos pakeitimo darbus už ženkliai mažesnę kainą – daugiau nei tris kartus mažesnę kainą. Pvz., subrangovas UAB „Agrinda“ pateikė komercinį pasiūlymą pakeisti visą esamą grindų dangą už 25 119,85 Eur be PVM, kas su PVM sudarytų 30 395,02 Eur sumą. Ieškovė praleido šiuo atveju taikytiną 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, nes terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2023 m. liepos 10 d., kai atsakovė pateikė ieškovei raštą Nr. 074/10, kuriuo atmetė ieškovės pretenziją. Senaties terminas suėjo 2024 m. sausio 10 d. Ieškovė ieškinį teismui pateikė tik 2024 m. vasario 1 d.

Trečiasis asmuo IVC BV, kuris yra ginčo dangos gamintojas, rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-21774) bei advokatas Danielius Matonis teismo posėdžio, vykusio 2025 m. gegužės 7 d., metu nurodė, kad IVC BV gaminama heterogeninė vinilinė ginčo dangos (PVC danga) kokybė bei ilgaamžiškumas priklauso ne tik nuo jos tinkamo pagaminimo, bet ir tinkamo dangos montavimo bei tolimesnio eksploatavimo. Gamintojas rengia ir nustato aiškias grindų dangos montavimui taikomas gaires, apimančias, be kita ko, reikalavimus, taikomus grindų dangos sandėliavimui ir transportavimui bei paruošimui montuoti, būtinas rekomendacijas dėl pagrindo, ant kurio bus klojama danga, tinkamo paruošimo, dėl dangos montavimo ir jo būdų, kitas nuoseklias montavimo bei jau išklotos dangos eksploatavimo ir tinkamos priežiūros instrukcijas. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Gamintojo 2021 m. vasario 24 d. parengtos bendrosios montavimo gairės heterogeniniam vinilui – PVC dangai, kurios buvo viešai prieinamos per gamintojo internetinę svetainę. Gamintojas yra nurodęs, kad prieš PVC dangos montavimą, be kita ko: būtina atlikti vizualią patikrą; būtina įsivertinti PVC dangos tinkamumą konkrečiose patalpose; būtina įsivertinti grindų pagrindo sudėtį, konstrukciją ir kokybę tam, kad būtų galima patikrinti leistiną grindų pagrindo drėgmę, lygumą ir kt. technines specifikacijas; PVC dangai būtina aklimatizuotis. Montuojant PVC dangą yra būtina laikytis šių reikalavimų, be kita ko: tinkamos temperatūros sąlygų užtikrinimo; gamintojo rekomenduojamų PVC dangos montavimo būdų; naudoti gamintojo rekomenduojamus klijus; laikytis nuoseklių montavimo instrukcijų gamintojo reikalavimuose, be kita ko, buvo įtvirtinta svarbi dalis gamintojo garantijų (angl. important part from the warranty), kurios numatė, kad, pavyzdžiui: PVC dangos spalva laikui bėgant gali būti paveikta UV spindulių. Siekiant to išvengti, naudotojui rekomenduojamos užuolaidos ar žaliuzės apsaugančios nuo saulės spindulių. PVC danga turi savybę tamsoje pagelsti. Dėl bendro poveikio, objektais uždengtose dangos vietose (po baldais, nuolat uždarytomis durimis ir pan.) gali skirtis spalva, palyginus su neuždengtomis vietomis. Ši savybė yra būdinga visoms PVC grindų dangoms ir gamintojo garantijos sąlygos tam nėra taikomos. Kokios cheminės reakcijos vyksta reaguojant į UV spindulius, atstovas paaiškinti negalėjo. Nežino, ar drėgmės garavimas vyksta per dangą. Negalėjo nurodyti, ar naudoti klijai buvo tinkami šiai dangai klijuoti. Gamintojo reikalavimuose buvo atskleistos PVC dangos savybės. Ieškovė neįvykdė procesinės pareigos įrodyti, kad PVC danga yra netinkamos kokybės. Uzin Utz Polska ir Kauno technologijų universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro (KTU SMKTC) išvados patvirtino, kad PVC danga yra kokybiška. Tai, kad dalyje PVC dangos atsirado geltonos dėmės, reiškia, kad PVC danga buvo paklota netinkamai, t. y. nesilaikant PVC dangos klojimo instrukcijų ir įprastų Gamintojo reikalavimų dangos klojimui, kurie buvo žinomi ieškovei, nes PVC danga buvo paklota ant per drėgno pagrindo. Ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų apie tai, kad patalpose, vykdant PVC dangos įrengimo darbus, buvo laikomasi gamintojo reikalavimų. Ieškovė, atlikdama darbus, turėjo dėti pastangas, kad išsiaiškintų visas medžiagų savybes. Ieškovės reikalavimas atlyginti 10 404,79 Eur už PVC dangą sumokėtą daikto kainą yra nepagrįstas, nes vizualiniai (kosmetiniai) PVC dangos pokyčiai (dalies PVC dangos pokyčiai) netrukdo ir toliau nepertraukiamai naudotis PVC danga pagal jos paskirtį. Aplinkybė, kad PVC danga tariamai nebeatitinka vizualinių poreikių, nėra laikoma pagrįsta ir pakankama daikto kainos atlyginimui. Ieškovės reikalavimas atlyginti 10 404,79 Eur už PVC dangą sumokėtą daikto kainą yra nepagrįstas, nes vizualiniai (kosmetiniai) PVC dangos pokyčiai (dalies PVC dangos pokyčiai) netrukdo ir toliau nepertraukiamai naudotis PVC danga pagal jos paskirtį. Aplinkybė, kad PVC danga tariamai nebeatitinka vizualinių poreikių, nėra laikoma pagrįsta ir pakankama daikto kainos atlyginimui, todėl be pagrindo reikalauja 95 972,28 Eur nuostolių.

Trečiasis asmuo G. Ž. su ieškiniu sutinka. Atsiliepime į ieškinį (DOK -13315) ir teismo posėdžio, vykusio 2025 m. gegužės 7 d., metu nurodė, kad grindų dangas kloja 20 metų. Taip pat 5 metus yra dirbęs grindų dangų pardavėju. Specialaus išsilavinimo neturi. Su dangos geltonavimu susidūrė pirmą kartą, tačiau žino, kad nuo UV danga keičia atspalvį. Jei danga paklota ant drėgno pagrindo, klijai pūva, tampa skysčiu. Šiuo atveju to nebuvo. Danga drėgmės nepraleidžia. Šiuo atveju jiems pasiūlė objekte iškloti dangą. Kas pasiūlė, neprisimena, bet su UAB „FOS LT“ ir UAB „Dubingiai“ yra dirbę ne kartą. Klijus parinko ne jie. Jie išliejo išlyginamąjį sluoksnį. Šis džiūva ilgiausiai 10 dienų. Išdžiūvus šlifuoja ir tada klijuoja grindų dangą. 2 proc. yra standartinis reikalavimas pagrindo drėgnumui. Jei nesilaikoma reikalavimų pagrindo drėgmei, dangoje susidaro pūslės. Jie pasiskolino drėgnumo matuoklį ir matavo. Be to, jei išlyginamasis sluoksnis būtų buvęs drėgnas, ant jo būtų buvę dėmės. Jiems technologinė kortelė žinoma nebuvo. Jie dirbo darbus nepildydami dokumentacijos, pridavus darbus dokumentų nepildė.

Trečiasis asmuo J. K. su ieškiniu sutinka. Atsiliepime į ieškinį (DOK -13315) ir teismo posėdžio, vykusio 2025 m. gegužės 16 d., metu nurodė, kad jo patirtis dirbant su grindų dangomis yra 25 metai. Specialaus išsilavinimo neturi, tačiau 1999 m. yra baigęs grindų dangos klijavimo kursus. Yra dirbęs su Bostic klijais. Šie klijai yra vandens pagrindo, t. y. jų tirpiklis yra vanduo. Tuo atveju, jei grindų danga priklijuojama ant drėgnesnio nei 2 proc. paviršiaus, šie klijai pasidaro kaip grietinė, pradeda pūti, atsiranda blogas kvapas, o grindų danga pasidaro su pūslėmis. Tačiau dėl drėgmės PVC grindų danga nekeičia spalvos. Jis yra dirbęs ir su UAB „FOS LT“, ir su UAB „Dubingiai“. Neprisimena, kas jį rekomendavo šiam objektui. Dirbdami šiame objekte darbus vykdė etapais, t. y. keliose patalpose išliedavo 7 mm išlyginamąjį sluoksnį, palikdavo savaitei džiūti, tada palikdavo patalpas ir darbus vykdydavo kituose objektuose, grįždavo, šlifuodavo, klijuodavo grindis. Taip visame objekte per kelis ciklus grindis ir suklijavo. Darbus vykdė ir didžiąją darbų dalį baigė vasaros pabaigoje, tačiau jų iki spalio vis paprašydavo užklijuoti dar po kelis kvadratinius metrus. Dalis PVC dangos buvo klijuojama ant seno betono, ant buvusių keramikinių plytelių. Vizualiai betonas buvo tinkamas klijuoti PVC dangą. Jiems objekto projektiniai dokumentai pateikti nebuvo. Darbų vadovas buvo matavęs betono drėgnumą. Jie taip pat kiekviename cikle matuodavo drėgmę. Drėgmės matuoklį pasiskolindavo. Priduodami darbus dokumentų nepildė. Medžiagas darbams parinko UAB „FOS LT“.

Trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“ dėl ieškinio reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-25064), dublike (DOK-7850) ir teismo posėdžio, vykusio 2025 m. gegužės 16 d., metu atstovas S. J. nurodė, kad VĮ Turto bankas, siekdamas nustatyti, kiek galėtų kainuoti sutarties defektų šalinimas, atliko rinkos tyrimą ir elektroniniu paštu gavo rangovo UAB „Statybos faktorius“ lokalinę sąmatą, kurioje nurodoma, kad šis tiekėjas netinkamų/nekokybiškų grindų keitimo darbus atliktų už 99 120,24 Eur su PVM. 2024 m. spalio 24 d. Turto bankas gavo LR Finansų ministerijos raštą Nr. 6K-24/5725, kuriame pateikiama ministerijos nuomonė dėl šio teisminio ginčo objektu esančios grindų dangos. Šiuo raštu LR Finansų ministerija patvirtino faktą, kad perstumdant baldus, buvo pastebėta, jog užstatytose vietose ant grindų dangos atsirado geltonos dėmės. Tokios geltonos dėmės taip pat atsirado ir ant po uždarytomis durimis esančios grindų dangos bei tamsesnėse patalpos vietose. Ministerija rašte taip pat nurodė, kad patalpose, kuriuose yra patiesta ginčo objektu esanti grindų danga, nuolat vyksta įvairaus lygio susitikimai, organizuojami renginiai, rengiamos spaudos konferencijos, kurios transliuojamos socialiniuose tinkluose ir dėl šios priežasties, siekiant kokybiškai ištransliuoti vaizdą, padaryti kokybiškas nuotraukas bei kokybiškai reprezentuoti Finansų misteriją, susiduriama su iššūkiais. Galiausiai, LR Finansų ministerija rašte nurodė, kad organizuojant įvairaus lygio renginius bei tarptautinius susitikimus, spaudos konferencijas, patalpose esančių baldų vieta nuolat kinta, todėl siūlymas keisti tik pageltusias grindų dangos vietas, o ne visą dangą, nekokybiškos grindų dangos problemos neišspręs, kadangi perstačius baldus į kitą vietą, nepakeista po jais esanti grindų dangą vėl pageltonuos. Sutarties priedas buvo Techninio darbo projektas. Buvo ir spalvos pavyzdys. Reikalavimas spalvai buvo svarbus. Tai buvo derinama su rangovu. Dėmės atsirado per visus 4 ir 5 aukštų kabinetus. Grindų danga atrodo neestetiškai. Darbų rezultatas netenkina. Kai kurios patalpos yra reprezentacinės. VĮ „Turto bankas“ sudaro dešimtis rangos sutarčių, tačiau tai, kad po remonto grindų dangoje atsiranda dėmės, nėra įprastas dalykas, tai pirmas kartas. Visų žmonių pirmas įspūdis dėl dėmių atsiradimo buvo tas, kad tai susiję su šviesos poveikiu. Geltonos dėmės nenyksta, jos yra. Gal kažkiek kinta. Minėti užliejimai pirmu atveju buvo kelių lašų prasisunkimai per stogą, antru atveju buvo tualete trūkusi šlangutė, išsiliejimas buvo tik aplink tualetą. Turto bankas, vadovaudamasis LR Civilinio kodekso 6.647 str. 2 d., CK 6.663 str. 1 d., CK 6.665 str. 1 ir 5 d., turi teisę reikalauti (ir reikalauja), kad rangovas pakeistų grindis į tinkamas ir/arba atlygintų su tuo susijusius VĮ Turto banko nuostolius.

Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nedalyvavimo priežastys nežinomos, procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį buvo įteikti tinkamai.

Ekspertas Sergej Zverev teismo posėdžio, vykusio 2025 m. balandžio 16 d., metu palaikė ekspertizės išvadą, papildomai nurodė, kad ekspertizę atliko remdamasis civilinėje byloje esančiais duomenimis, dokumentais, vizualine apžiūra, fotofiksacija bei ekspertine patirtimi. Išvadas pateikė remdamasis ne moksline metodologija, bet ekspertine patirtimi. Ekspertinė išvada yra ne kategoriška, o tikėtina. Tam, kad būtų galima pateikti išvadas remiantis moksline metodologija, būtų reikalingas cheminis tyrimas. PVC dangos spalva kinta reaguodama į UV šviesą, šiuo atveju spalvos pakitimus, intensyvumą lėmė tai, kad danga buvo paklota ant per drėgno paviršiaus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad 2021 m. UAB „FOS LT“ elektroniniu laišku kreipėsi į UAB „Dubingiai“ dėl heterogeninės grindų dangos ir pateikė reikiamos grindų dangos specifikaciją (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 9-11, 80-81). UAB „Dubingiai“ atsakydama pasiūlė grindų dangą, elektroniniu paštu atsiųsdama prekės nuorodą gamintojo puslapyje (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 12). UAB „FOS LT“ nupirko iš UAB „Dubingiai“ PVC grindų dangą Concept 70 Pinnacles T90 2m bei PVC suvirinimo virvę Tarkett ir už šias prekes sumokėjo 10 404,79 Eur (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 13-14). 2022 m. gruodžio 29 d. VĮ „Turto bankas“ el. laišku kreipėsi į UAB „FOS LT“ dėl grindų tvarkymo sprendimo, nes danga pageltonavo (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 15). 2023 m. gegužės 17 d. UAB „Testlita“ pateikė išvadą, kad šio linoleumo geltonos dėmės yra jo sudėtinės dalies – linų sėmenų aliejaus – reakcija į aplinką; dėmes panaikinti galima naudojant tiesioginius saulės spindulius arba UV lempų šviesą (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 17-18). UAB „Aif LT“ atliko heterogeninės PVC grindų dangos defektų atsiradimo priežasčių tyrimą ir pateikė išvadą, kad linoleumo (Heterogeninė PVC danga Concept Ultimate eksploatacinių savybių deklaracija) geltonos dėmės yra jo sudėtinės dalies – linų sėmenų aliejaus reakcija į aplinką; linoleumo (Heterogeninė PVC danga Concept Ultimate, eksploatacinių savybių deklaracija) dėmes panaikinti galima naudojant tiesioginius saulės spindulius arba UV lempų šviesą; linoleumo (Heterogeninė PVC danga Concept Ultimate, eksploatacinių savybių deklaracija) yra netinkama eksploatavimui (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 19-28). UAB „FOS LT“ už atliktą tyrimą UAB „Aif LT“ sumokėjo 3448,50 Eur (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 29). UAB „FOS LT“ 2023 m., gegužės 25 d. pateikė pretenziją UAB „Dubingiai“ dėl prekės defektų (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 31-32), o 2023 m. birželio 19 d. pakartotinai paragino atsakyti į pretenziją (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 33-34). UAB „Dubingiai“ 2023 m. liepos 10 d. raštu, remdamasi PVC dangos gamintojo IVC BV informacija, atsakyme į pretenziją nurodė, kad pretenzija atmestina (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 36-51). UAB „FOS LT“ 2023 m. liepos 31 d. pareiškė pakartotinę pretenziją (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 52-53). 2023 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Dubingiai“ raštu nurodė, kad su pakartotine pretenzija nesutinka (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 54). 2023 m. rugsėjo 12 d. UAB „Dubingiai“ kreipėsi į UAB „FOS LT“ dėl galimybės patekti į patalpas, o 2023 m. rugsėjo 22 d. el. laišku UAB „FOS LT“ darbuotojas nurodė UAB „Dubingiai“, kad suderino galimybę patekti į patalpas (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 84-85). 2023 m. spalio 23 d. UAB „Dubingiai“ darbuotojas el. laišku išsiuntė UAB „FOS LT“ gamintojo atsakymą dėl PVC dangos, nurodydamas, kad šis atsakymas yra po paskutinio vizito (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 84). Iš IVC BV rašto UAB „Dubingiai“ matyti, kad 2023 m. spalio 3 d. gamintojo atstovas buvo atvykęs į patalpas, kuriose išklota ginčo danga ir atliko drėgmės bandymus (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 89-92). UAB „Bonderus“ 2024 m. sausio 22 d. UAB „FOS LT“ pateikė komercinį pasiūlymą remonto darbams, t. y. grindų dangos pakeitimo darbams, kurių sąmata yra 95 972,28 Eur (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 55). UAB „Agrinda“ pateikė komercinį pasiūlymą dėl grindų dangos pakeitimo, darbų sąmata (neskaitant PVC dangos bei virvės kainos) yra 20 811,42 Eur (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 94). UAB „Inkerta“ pateikė komercinį pasiūlymą dėl grindų dangos pakeitimo, darbų sąmata (neskaitant PVC dangos kainos) yra 27 055,77 Eur (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 95). UAB „Dubingiai“ interneto svetainėje pateiktos Grindų dangos klojimo instrukcijos bei Heterogeninės vinilinės dangos montavimo rekomendacijos kuriose, be kita ko, nurodyta, kad pagrindo, ant kurio klojama PVC danga, drėgmė turi būti ne didesnė nei 2 proc. pagal CM matavimo skalę (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 96-112). Antstolis Vytautas Mitkus 2023 m. spalio 9 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksavo pastato adresu (duomenys neskelbtini) patalpų, esančių 5 ir 4 pastato aukštuose, grindų dangą (e. bylos apyrašas, t. 2, b. l. 17-90). Statybos darbų žurnale užfiksuota administracinės paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbų eiga bei statybos darbams naudotos medžiagos (e. bylos apyrašas, t. 3, b. l. 6-1079). UZIN techniniame vertinime, atliktame jų verslo partnerio „Dubingiai“ užsakymu, pateiktos išvados dėl pagrindo įvertinimo ir paruošimo, atsižvelgiant į praneštą heterogeninės PVC grindų dangos spalvos pasikeitimą. Išvadose, be kita ko, nurodyta: 1. Vietose, kur buvo paklota grindų danga, jaučiamas savitas kvapas, būdingas heterogeninėms grindų dangoms, sumontuotoms ant pagrindo su padidėjusiu drėgnumu; 2. Grindų dangos paviršiuje matomas netaisyklingų dėmių pavidalo pageltimas, būdingas heterogeninėms grindų dangoms, montuojamoms ant pagrindo su padidėjusiu drėgnumu; 3. Po baldais pageltimas yra ryškesnis, tolygus ir ryškiai geltonas. Taip yra dėl sumažėjusios oro cirkuliacijos po baldais, todėl drėgmė turi didesnį poveikį spalvos pasikeitimui; 4. Atlikus tyrimą nustatyta, kad ant cementinio išlyginamojo sluoksnio nėra tinkamo išlyginamojo mišinio sluoksnio. Pagrindas yra cementinis išlyginamasis sluoksnis, o išlyginimui buvo naudojamas tik nežinomos kilmės taisomasis mišinys, kuris gali neužtikrinti pakankamo dispersinių klijų sugeriamumo. Tinkamo išlyginamojo mišinio sluoksnio užtepimas ant anksčiau gruntuoto pagrindo sumažina spalvos pakitimo riziką tokiais atvejais, kaip buvo aptarta anksčiau; 5. Apytikslis matavimas su elektroniniu matuokliu „Wolf V1D4“, nustatytu į skalą „Cemento išlyginamasis mišinys 0-4 proc. KM“ parodė 2,0 proc. (prie sienos) ir >4 proc. KM (30 cm atstumu nuo sienos). Pastebėta, kad prie sienos esantys klijai buvo kieti ir sukibę, o esantys toliau nuo sienos – minkštos, plastiškos konsistencijos. Šį reiškinį galima paaiškinti tuo, kad išlyginamojo sluoksnio krašto sritis turėjo galimybę išleisti drėgmę per sienos plyšį/siūlę, o tai rodo, kad grindų danga buvo klojama ant šlapio pagrindo be tinkamo paruošimo; 6. Vieta, kurioje V1D4 indikatorius rodė didesnę vertę, buvo pasirinkta karbido metodo (KM) matavimui. Buvo padaryta anga ir paimtas 45 mm gylio išlyginamojo sluoksnio mėginys. Pirmasis 20 g. mėginio matavimas parodė 2,5 proc. KM rezultatą; pakartotinis 50 g mėginio matavimas patvirtino ankstesnę 2,5 proc. KM vertę. Verta pabrėžti, kad šie matavimai buvo atlikti praėjus 2 metams po darbų atlikimo. Galima drąsiai daryti prielaidą, kad darbas atliktas ant pagrindo, kurio drėgmės lygis yra didesnis, o tai tiesiogiai lėmė grindų dangos spalvos pasikeitimą (e. bylos apyrašas, t. 4, b. l. 40-54). Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcinių tyrimų centras (toliau – KTU SMKTC) užsakovo UAB „Dubingiai“ prašymu atliko PVC dangos IVC Concept 70 pagreitintus sendinimo tyrimus, su tikslu išsiaiškinti ar didelė drėgmė ir sąlytis su betonu gali įtakoti šios dangos spalvos pokyčius. Išvadoje nurodė, kad KTU SMKTC nustačius užsakovo pristatytų abiejų PVC dangos mėginių (neeksploatuotos ir eksploatuotos pageltusios) FT-IR analizę, gilesniuose sluoksniuose buvo gauti vienodi šių mėginių spektrai, iš kurių galima daryti išvadą, kad abiejų mėginių medžiagos (cheminė sudėtis) yra tos pačios. Tačiau šie spektrai šiek tiek skyrėsi eksploatuotos dangos mėginiui, kuris buvo paimtas iš pačio sluoksnio apatinio paviršiaus (žr. 3 pav.), todėl galima padaryti išvadą, kad šios dangos cheminiai pokyčiai prasideda apatinėje dangos ir klijų su betono pagrindu sąlyčio vietoje, t. y. apatiniame dangos paviršiuje. Atlikus neeksploatuotos dangos sendinimą pagal KTU SMKTC sukurtą metodą pamerkiant apatinę dangos dalį šviežio cementinio mišinio paviršiuje ir šutinant 600 C temperatūroje neleidžiant išdžiūti, jau po 4 parų buvo gautas vizualus spalvos pokytis, t. .y. danga tapo geltonesnė, todėl akivaizdu, kad šios dangos spalvos pokyčiui turi įtakos sąlytis su drėgnomis cementinio pagrindo medžiagomis (e. bylos apyrašas, t. 4, b. l. 55-60). Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcinių tyrimų centras užsakovo UAB „Dubingiai“ prašymu objekte (administracinis pastatas (duomenys neskelbtini)) atliko eksploatuotos ir neeksploatuotos PVC dangos IVC CONCEPT 70 Pinnacles T90 spalvos pokyčių tyrimus ir galimas jų atsiradimo priežastis ir išvadoje nurodė, kad: 1. Įvertinus tai, jog su betono pagrindu kontakto neturėjusi objekte saugoma neeksploatuota originali PVC danga nepakeitė savo spalvos, o spalvą pakeitė tik daiktais uždengta eksploatuojama danga, t. y. ta danga, kuri turi sąlytį su betono pagrindu, KTU SMKTC daro išvadą, kad šiuos spalvos pokyčius (pageltimą) nulėmė su dangos apatine dalimi kontaktavusi betono drėgmė, kurios pasišalinimą (džiūvimą) sulėtino uždėti daiktai ant dangos, nes tose vietose PVC dangos apačia buvo ilgiausiai veikiama drėgno betono. Labiausiai tikėtina, kad šios drėgmės atsiradimo priežastis buvo drėgnas betono pagrindas dangos uždėjimo metu, nes šviežiai suformuoto betono sudėtyje yra naudojamas vanduo, todėl reikia laiko, kol iš sukietėjusio betono pasišalina hidratacijos metu chemiškai nesurištas vanduo, tačiau dabar neįmanoma atsakyti koks buvo betono drėgmės kiekis dangos įrengimo metu (nebent šie tyrimai buvo atlikti anksčiau). KTU SMKTC nustatė, kad PVC dangos spalvos pokytis prasidėjo apatinėje dangos dalyje sąlytyje su drėgnomis cementinio pagrindo medžiagomis, nes tą parodo ne tik akivaizdūs spalvų skirtumai apatinėje eksploatuotoje dangos dalyje ar jo skerspjūvyje, tačiau patvirtino sendinimo eksperimentai su neeksploatuota danga. Mikroskopinė analizė parodė, kad tirtų PVC dangos mėginių viršutinio paviršiaus pageltimą nulėmė cheminiai pokyčiai dangos apatinėje dalyje; 2. KTU SMKTC nustatė, kad grindų dangos, paimtos iš objekto, adresu (duomenys neskelbtini), rūsio (iš likusio nepanaudoto dangos likučio) paviršiaus (viršutinės dangos dalies) spalva atitinka palyginimui pateiktą originalios dangos spalvą (e. bylos apyrašas, t. 12, b. l. 3-11). Tarkett, kuri save įvardija kaip pasaulinę grindų dangų rinkos lyderę, 2024 m. spalio 8 d. ir 14 d. raštuose Dėl drėgmės normų nurodė, kad remiantis EN standartais, cemento pagrindu pagamintų grindų drėgmės riba turi būti mažesnė nei 2% C.M. Tokia yra būtinoji visų PVC grindų dangų ir klijų gamintojų sąlyga, norint užtikrinti kokybišką ir ilgalaikį grindų dangos įrengimą. Ši sąlyga yra būtina, nes cementinis pagrindas, kuriame yra didesnė drėgmė nei 2% C.M., turi daug didesnį šarmingumą (t. y. aukštesnį pH), kas chemiškai veikia klijus bei PVC dangos apatinę dalį, o tai įtakoja spalvos pokyčius (geltonavimą) viršutiniame, matomame PVC dangos sluoksnyje. Visa jų gaminama grindų danga atitinka oficialią atsparumo šviesai normą - ISO 105-B02 (? 6). Ši informacija pateikiama kiekvieno gaminio duomenų lape. Be to, reikia turėti omenyje, kad visų PVC dangų, kilimų, parketo spalva, veikiama UV spindulių, laikui bėgant kinta. To galima išvengti naudojant užuolaidas arba žaliuzes, kai saulė labai ryški. PVC danga taip pat yra linkusi keisti atspalvį, pagelsti tamsoje. Taip pat, gali skirtis spalva uždengtose vietose, lyginant su neuždengtomis. Tai yra įprasta PVC tipo dangų savybė. PVC dangos spalva taip pat gali pasikeisti dėl drėgmės migracijos iš pagrindo. Tokie spalvos pakitimai gali būti labiau matomi kaip geltonos dėmės ir gali išnykti per ilgesnį laiką, esant saulės ir šviesos poveikiui (e. bylos apyrašas, t. 9, b. l. 81-82). Gerflor, kuri save įvardija kaip pripažįstama ilgametė elastingų grindų sprendimų specialistė ir viena iš pasaulinių lyderių, 2024 m. spalio 28 d. rašte, be kita ko, nurodo, kad PVC dangos paviršiaus pageltonavimai ar kiti spalviniai nuokrypiai dažniausiai atsiranda nesilaikant reikalavimų, išdėstytų dangos klojimo instrukcijoje. Vienas iš svarbiausių reikalavimų ir dažniausia spalvinių pokyčių atsiradimo priežastis yra netinkamas betoninio pagrindo drėgnumas. Tiek dangos įrengimo, tiek ir jos eksploatavimo metu drėgmė negali viršyti 2 proc. (šildomų grindų atveju 1,8 proc.) pagal CM metodą. Spalviniai pokyčiai gali atsirasti ir ilgai veikiant tiesioginiams saulės spinduliams – vinilinės grindys ilgainiui gali išblukti. Toks spalvos pakitimas dažnai labiau pastebimas vietose prie langų ir durų, kur grindis veikia tiesioginiai saulės spinduliai. Dar viena spalvos pakitimo priežastis (gelsvo atspalvio atsiradimas) – ilgalaikis UV spindulių (saulės šviesos) trūkumas tokiose vietose kaip po kilimais ar po prie grindų prigludusiais baldais. Po ilgesnio laiko galima pastebėti skirtumą tarp atvirų ir uždengtų vietų. PVC dangos pokyčiai dėl tiesioginio UV spindulių pertekliaus ar atvirkščiai, trūkumo, atsiranda po ilgesnės eksploatacijos ir šie pokyčiai nėra tokie ryškūs ir pastebimi kaip tais atvejais, kai PVC danga įrengiama nesilaikant pagrindo drėgmės reikalavimų (e. bylos apyrašas, t. 9, b. l. 83). Kapitalinio remonto projekte matyti administracinės paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) projektiniai sprendiniai (e. bylos apyrašas, t. 10, b. l. 4-119). Teismo ekspertas Sergej Zverev atliko statybos techninės veiklos ekspertizę ir 2025 m. vasario 25 d. teismo ekspertizės akte, atsakydamas į teismo užduotą klausimą ar administraciniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), 4 ir 5 aukšto patalpose PVC dangos įrengimo/klojimo darbai buvo atlikti pagal šių darbų atlikimui taikomus teisės aktų reikalavimus, projekto reikalavimus, technologinės kortelės reikalavimus ir PVC dangos gamintojo reikalavimus, pateikė tokią išvadą, kad: administraciniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), 4 ir 5 aukšto patalpose heterogeninės PVC grindų dangos įrengimo/klojimo darbai buvo atlikti su tokiais pagrindiniais šių darbų atlikimui taikomų teisės aktų reikalavimų, projekto reikalavimų, technologinės kortelės reikalavimų ir/ar PVC dangos gamintojos reikalavimų pažeidimais (pažeidimai numeruojami iš eilės, numeris neturi ryšio su pažeidimo reikšmingumu): 1. Projekte numatytos heterogeninės PVC dangos bendras storis yra 2,50 mm, o natūroje įrengtos – 2,00 mm, t. y. 20 % mažesnis (žr. 2.03 ir 2.04 pav.); 2. Projekte numatytos heterogeninės PVC dangos bendras svoris 4000 g/m², o natūroje įrengtos – 2949 g/m², t. y. 26 % mažesnis (žr. 2.03 ir 2.04 pav.); 3. Projekte numatyta heterogeninė PVC danga yra plytelių pavidalo (t. y. vienetinės plytelės 50×50 cm), o natūroje įrengta ritininė (t. y. iš rulonų ~200×2500 cm, žr. 2.03 ir 2.04 pav.); 4. Pagal PVC dangos spalvos kitimo pobūdį, lokalizaciją ir vietoj išpjautų bandinių (ankstesnių tyrimų metu) naujai užklijuotos dangos elgseną, labiausiai tikėtina, kad PVC grindų danga buvo įrengiama ant tinkamai neišdžiūvusio (nepasiekusio 2,0%CM norminės drėgnumo reikšmes) betoninio/smėlbetonio pagrindo (pažeisti PVC heterogeninės grindų dangos gamintojos bei technologinės kortelės reikalavimai). 5. UAB „FOS LT“ pateiktoje technologinėje kortelėje yra nurodyta, kad „Statybos produktai, kuriems taikomas dokumentas: PVC dangos CONCEPT ULTIMATE, gamintojas Tarkett, Švedija“, o „Technologinės kortelės išrašymo pagrindas: PVC dangos CONCEPT ULTIMATE, gamintojas Tarkett, Švedija įrengimo specifikacija“, tačiau natūroje buvo įrengta danga ne Švedų „Tarkett“ gamintojo, o visai kito gamintojo – BV „IVC“ (žr. 2.44 ir 2.45 pav.). 6. Nors UAB „FOS LT“ technologinėje kortelėje yra nurodyta, kad klojant PVC grindų dangą gruntas bus „Bostik Primer 6000“, o klijai „Bostik KS 330“ (žr. 2.44 pav.), tačiau statybos darbų žurnale, kuriame aprašoma statybos darbų eiga, atliktų statybos darbų kokybė, atskirų darbų perdavimas statytojui (užsakovui) ir panaudotų medžiagų ir gaminių aprašymas/registravimas (už statybos darbų žurnalo pildymą atsako darbų rangovas), nėra jokių duomenų apie tai, kad panaudotos būtent tokios medžiagos (gruntas, klijai) ir aplamai nėra jokios informacijos, kad prieš klijuojant PVC dangą pagrindas buvo gruntuotas. Taip pat nėra informacijos, kad konkretūs klijai būtų suderinti su „IVC Commercial“, kaip tai yra numatyta grindų PVC dangos gamintojos reikalavimuose. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą ar administraciniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), 4 ir 5 aukšto patalpose įrengta PVC danga turi kokių tai trūkumų, dėl ko įrengtos PVC dangos negalima būtų eksploatuoti pagal paskirtį? Kokia yra PVC dangos trūkumų atsiradimo priežastis, teismo ekspertas padarė išvadą, kad administraciniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), 4 ir 5 aukšto patalpose įrengta PVC danga neturi tokių trūkumų, dėl ko įrengtą PVC dangą negalima būtų eksploatuoti pagal paskirtį. Nustatyti dangos estetiniai trūkumai (atskiruose, dažniausiai neapšviestuose ir/ar uždengtuose vietose ir palei patalpų perimetrą dangos spalvos kitimas) atsirado, labiausiai tikėtina, dėl pagrindo, ant kurio buvo klijuojama PVC grindų danga, statybinės drėgmės. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą kokius remonto darbus reikia atlikti PVC dangos trūkumams pašalinti ir kokia būtų šių remonto darbų kaina ekspertizės išvados pateikimo dienai, teismo ekspertas padarė išvadą, kad nei ištisinis PVC dangos keitimas, nei lokalus/fragmentiškas jos taisymas/keitimas nepasiteisins: pirmu atveju dėl neproporcingai didelių išlaidų, o antru – kad dėl padidėjusių dangos siūlių/sujungimų skaičiaus, senos ir naujos dangos spalvų/atspalvių skirtumų, jos bendras estetinis vaizdas dar labiau pablogės. Todėl pirmiausia reikia atlikti PVC dangos trūkumų šalinimą ne statybos darbais, bet atlikti giluminį PVC dangos valymą, naudojant šarminius valiklius (pH ~9-12), arba gali būti ir neutralūs valikliai (pH ~7), tačiau kurie skirti būtent giluminiam PVC dangų valymui. Atliekant PVC dangos giluminį valymą, jeigu valiklio gamintojas nenurodo kitaip, patartina valymo darbus atlikti tokia eilės tvarka: pirmiausia – užtikrinti, kad nebūtų skersvėjo ir išjungti kondicionieriai; paskui reikia pašalinti visas dulkes, smėlį ir/ar kitas kietas daleles dulkių siurbliu; paskui, pagal gamintojo rekomendacijas, paruošti dangos valiklį ir su virvine šluoste daug bei tolygiai užnešti jį ant valomo dangos ploto; palaukti apie 10-15 min., kol valiklis sureaguos ir atlaisvins nešvarumus; paskui išvalyti dangą naudojant specialią valymo mašiną su specialiu besisukančiu valymo padu (tose vietose, kur negalima pasiekti su valymo mašina – naudoti rankinius šepečius); svarbiausia, kol valymo tirpalas su nešvarumais neišdžiūvo, vėl ant dangos jį reikia surinkti vakuuminiu siurbliu; paskui praplauti PVC grindų dangą švariu vandeniu (pageidautina, kad vandens ir grindų valiklio kibirai būtų skirtingi) ir pašalinti vandenį vakuuminiu siurbliu. Svarbu: bet kokią PVC dangos valymo metodiką, įskaitant ir naudojamus valymo priemones, pirmiausia patikrinti nedideliame grindų plote ir jeigu pasiteisins – tuomet taikyti kitose vietose, taip pat svarbu prieš plovimą patikrinti, kad nebūtų pažeistas PVC dangos vientisumas (t. y. kad dangoje ir jos sujungimuose nebūtų plyšių) (e. bylos apyrašas, t. 12, b. l. 12-70). Papildydamas ekspertizės aktą, ekspertas padarė išvadą, kad pastato, adresu (duomenys neskelbtini), IV ir V aukštuose įrengtos heterogeninės PVC dangos trūkumų pašalinimo (remonto darbų) kaina, keičiant esamą dangą į naują, skaičiuojant normatyviniu kainos nustatymo metodu, vidutinėmis rinkos kainomis, patvirtintomis VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūros ir galiojančiomis teismo ekspertizės metu atlikimo dienai, yra 71 711,10 Eur (su PVM). PVC dangos trūkumų pašalinimo darbų kainos apskaičiavimas atliktas vadovaujantis statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo pagrindiniais principais, patvirtintais LR Aplinkos ministerijos STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, bei statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis. Šiuose skaičiavimuose yra įvertintos visos ekonomiškai pagrįstos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, taip pat 21% pridėtinės vertės mokestis. Skaičiuojamosios kainos struktūra bei darbų detalizacija pateikta lokalinėje sąmatoje (žr. 2.02 pav.) (e. bylos apyrašas, t. 12, b. l. 105-108, 120-123).

Dėl ieškinio senaties

Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Pagal šioje byloje nagrinėjamam ginčui aktualios šio straipsnio redakcijos (galiojusios iki 2022 m. sausio 1 d.) 5 dalies 2 punktą, ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą, arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas, – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-943/2023, 55 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties terminą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y. ieškinio senaties termino eiga prasideda po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisių pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, todėl konkreti diena, kai asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą, tačiau savo teiginiams apie sužinojimo momentą pagrįsti asmuo turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir ieškovo nurodytas aplinkybes turi vertinti pagal byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, nurodydama, kad ieškovė praleido šiuo atveju taikytiną 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, nes terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2023 m. liepos 10 d., kai atsakovė pateikė ieškovei raštą Nr. 074/10, kuriuo atmetė ieškovės pretenziją. Senaties terminas suėjo 2024 m. sausio 10 d. Ieškovė ieškinį teismui pateikė tik 2024 m. vasario 1 d.

Ieškovė teigia, kad tarp šalių iki 2023 m. spalio mėnesio vyko derybos, todėl ieškinį pateikdama 2024 m. vasario 1 d. ieškinio senaties termino nepraleido.

Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, nuo kada skaičiuotinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl prekės trūkumų reikšti.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų apie šalių santykius dėl ieškovės reiškiamos pretenzijos dėl parduotų prekių trūkumų, atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai 2023 m. liepos 10 d. atsakydama į ieškovės pretenziją nurodė, kad su pretenzijoje nurodytais argumentais nesutinka ir pretenzijos netenkins. Taip pat nurodė ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. atsakydama į pakartotinę pretenziją (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 54). Kita vertus, kaip jau minėta, dėl tinkamo sutarties įvykdymo – ginčo dangos pageltonavimo priežasčių nustatymo, atsakovė ir gamintojas vykdė tyrimą, todėl ieškovė tarp šalių kilusį ginčą tikėjosi išspręsti derybų keliu. Tai, kad dėl tinkamo sutarties įvykdymo – ginčo dangos pageltonavimo priežasčių nustatymo, atsakovė ir gamintojas vykdė tyrimą, įrodo byloje esantis elektroninis susirašinėjimas tarp šalių bei tarp atsakovės ir ginčo PVC dangos gamintojos IVC BV, iš kurio matyti, kad tiek atsakovės atstovai, tiek prekės gamintojo atstovai 2023 m. spalio mėn. buvo atvykę į patalpas, kuriose paklota ginčo PVC danga, tyrė dangos spalvos pasikeitimo priežastis (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 84-92). 2023 m. spalio 23 d. UAB „Dubingiai“ darbuotojas el. laišku išsiuntė UAB „FOS LT“ gamintojo atsakymą dėl PVC dangos, nurodydamas, kad šis atsakymas yra po paskutinio vizito (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 84). Taigi, darytina išvada, kad iki 2023 m. spalio 23 d. atsakovei atliekant nurodytus veiksmus, gamintojui tiriant PVC dangos spalvos pasikeitimo priežastis, ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog ginčą pavyks išspręsti derybų, o ne teisminiu keliu. Duomenų, apie tai, kad po 2023 m. spalio 23 d. tarp šalių vyko derybos ar susirašinėjimas dėl tolesnio ginčo sprendimo būdo, nėra. Todėl darytina išvada, kad tik gavusi paskutinį pardavėjo elektroninį laišką, kuriame išdėstyti visi gamintojo argumentai dėl ieškovės pretenzijos nepagrįstumo, ieškovė galėjo suprasti, kad jos pretenzija nebus patenkinta, bendradarbiavimo santykiai tarp šalių galutinai nutrūko, jokie veiksmai iki ieškinio pateikimo atlikti nebuvo. Todėl teismas sprendžia, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2023 m. spalio 23 d., todėl 2024 m. vasario 1 d. pateikdama ieškinį, ieškovė sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino nepraleido.

Be to, teismo vertinimu, net ir laikant, kad ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2023 m. liepos 10 d., ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas, nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas, taip pat turi ex officio įvertinti, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti.

CK ar kituose įstatymuose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis ir kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai, atsižvelgiant ir į to asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Pažymėtina, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios objektyviai sukliudė laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai pasisako ir tokiu aspektu, kad sprendžiant dėl termino atnaujinimo svarbu nustatyti ne tik tai, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bet ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 48 punktas).

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, aktualius klausimui dėl ieškinio senaties praleidimo termino atnaujinimo, sprendžia, kad ieškovė pagrįstai tikėjosi ginčą išspręsti ne teisminiu keliu, taip siekdama mažinti šalių išlaidas ir atkurdama socialinę taiką. Be to, įvertinęs aplinkybes, kad ieškinio senaties terminas tokiu atveju būtų pasibaigęs 2024 m. sausio 10 d., o ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2024 m. vasario 1 d., t. y. praėjus tik 21 dienai nuo atsakovės nurodomos ieškinio senaties termino pabaigos, toks terminas, nepriklausomai nuo to, kad praleistas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, nėra nelaikytinas nepagrįstai dideliu. Todėl net ir ieškovei praleidus ieškinio senaties terminą, teismas turėtų pagrindą spręsti, kad ieškovė veikė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, ieškinio senaties terminas praleistas esant svarbiai priežasčiai – vykstant šalių deryboms ir yra pagrindas jį atnaujinti.

Dėl sumokėtos daikto pirkimo kainos grąžinimo

Ieškovė teigia, jog pirkdama ginčo PVC dangą iš atsakovės, nesitikėjo, jog ši PVC danga turi savybę, reaguodama į UV spindulius, keisti spalvą, o prekės pardavėjas šios savybės neatskleidė. Be to, ieškovė teigia, kad administraciniame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), paklota ginčo PVC danga pageltonavo reaguodama į UV spindulius (jų trūkumą), tokios pakeitusios spalvą dangos negalima eksploatuoti nurodytose patalpose, kurios iš dalies yra reprezentacinės, todėl ieškovė vertina, kad parduota prekė yra su trūkumais ir prašo grąžinti už ją sumokėtą kainą bei priteisti dangos pakeitimo į naują kaštus. Atsakovė teigia, kad ginčo PVC danga, kaip ir visos PVC dangos, turi savybę blukti reaguodama į šviesą (jos trūkumą), tačiau ginčo PVC dangos spalvos pokyčius iš esmės lėmė jos netinkamas paklojimas, nes ji buvo paklota ant pernelyg drėgno pagrindo.

Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

Pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį privalo perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Šios pardavėjo pareigos įgyvendinimo užtikrinimo tikslu įstatymas įtvirtina įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose.

Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 23 punktas). Taigi, garantijos pagal įstatymą atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).

Pirkėjo teisių gynimo būdai, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, nustatyti CK 6.334 straipsnyje. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalis).

Tais atvejais, kai daikto kokybės trūkumas yra esminis sutarties pažeidimas, yra galimas sutarties atsisakymas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis teisių gynimo būdas nukreiptas į sutartinio santykio nutraukimą ir pagal sutartį už daiktą sumokėtų pinigų grąžinimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad jai buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas – PVC grindų danga, kuri turi savybę pagelsti reaguodama į UV spindulius, o šios savybės pardavėjas jai neatskleidė. Atsakovė (pardavėjas) ir trečiasis asmuo IVC BV (ginčo dangos gamintojas) teigia, kad PVC dangų savybė blukti ir gelsti reaguojant į UV spindulius yra būdinga visoms PVC dangoms, todėl tai yra įprastinė tokių dangų savybė.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „FOS LT“, kreipdamasi į UAB „Dubingiai“ dėl reikalingos PVC dangos, pateikė dangos techninius parametrus – specifikaciją, tarp kurių yra ir „atsparumo šviesos poveikiui“ kriterijus, kuris turi atitikti standartą EN ISO 105-B02 (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 10). Kaip matyti iš ginčo PVC dangos techninės specifikacijos, ieškovei atsakovė pardavė PVC dangą, kuri atitinka pačios ieškovės nurodytą standartą (spalvos atsparumas blukimui) EN ISO 105-B02 (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 10). Teismas pažymi, kad šiuo atveju pirkėjas yra statybos ir remonto veikla užsiimantis juridinis asmuo, veikiantis rinkoje, kaip pats nurodo, daugiau nei 10 metų. Taigi, vertintina, kad ieškovė šiuo atveju yra kvalifikuotas pirkėjas. Be to, ieškovė, dalyvaudama viešajame pirkime, jį laimėjusi ir prisiėmusi pareigas atlikti kapitalinį pastato remontą, turėjo įvertinti visą projektinę dokumentaciją, o jei šioje dokumentacijoje numatytų medžiagų specifikacijos jai kėlė abejonių, ji turėjo įsivertinti, ar galės tokį remontą atlikti. Taigi, ieškovė turėjo įsivertinti ir tai, kad remontui atlikti reikės įsigyti PVC grindų dangą, kuri, be kita ko, atitinka atsparumo šviesos poveikiui standartą EN ISO 105-B02, tuo pačiu įsivertindama ir tokiu standartu apibrėžtas dangos savybes. Kaip jau minėta, atsakovė ieškovei pardavė dangą, atitinkančią standartą EN ISO 105-B02 ir byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo PVC dangos atsparumo šviesos poveikiui savybės, t. y. gamintojo nurodoma dangos savybė blukti ir gelsti, neatitinka šio standarto. Įvertindama tą aplinkybę, kad ieškovė yra juridinis asmuo, verslininkas, kuriam keliami aukštesni standartai, teismas sprendžia, jog ginčo PVC dangos pardavėjas neturėjo pareigos papildomai individualiai nurodyti ir išskirti ieškovei PVC dangos savybės blukti ir gelsti, o ieškovė neįrodė, kad tokios dangos savybės yra neatitinkančios savybių, keliamų dangoms, atitinkančioms standarto EN ISO 105-B02 reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ne atsakovė ieškovei parinko perkamą PVC dangą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei pasikreipus į atsakovę dėl ginčo dangos pirkimo, pastaroji, atsižvelgdama į nurodytą dangos specifikaciją, pasiūlė dvi dangos kategorijas, iš kurių ieškovė (rangovas) prekę ir išsirinko.

Tuo pačiu pažymėtina, kad atsakovė, atsikirsdama į ieškinio reikalavimus, nurodė, jog ieškovė jai neatskleidė kokiose patalpose bus klojama PVC danga. Teismo vertinimu, šie atsakovės argumentai atmestini, nes akivaizdu, kad ginčo PVC danga yra skirta vidaus patalpų grindims, o visose be išimties vidaus patalpose yra skirtingas apšvietimo lygis. Todėl akivaizdu, kad grindų danga, kuri turi savybę blukti ir gelsti reaguodama į skirtingą apšvietimą UV spinduliais, per tam tikrą laiką nubluks ar pagels netolygiai visose vidaus patalpose, taigi ir patalpose, kuriose ji yra paklota ir nagrinėjamu atveju. Todėl spręstina, kad patalpos, kuriose paklota ginčo PVC danga, neturi jokio specifiškumo požymio, kurį pirkėjas turėjo atskleisti.

Nagrinėjant šį ginčą taip pat nustatytina aplinkybė, ar tokia ginčo danga, kuri turi savybę blukti ir gelsti, ir, kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, tam tikrose vietose, spalvą pakeitė pakankamai ryškiai ir intensyviai, atitinka kokybės reikalavimus ir kokios tokio spalvos pakeitimo priežastys.

Kaip matyti iš gamintojo nurodomų ginčo PVC dangos savybių (IVC BV tinklapyje skelbiamos grindų klojimo gairės (e. bylos apyrašas, t. 4, b. l. 16-27), „PVC taip pat turi tendenciją tamsoje pagelsti“, kaip matyti iš paties gamintojo veiksmų (tai, kad jis tyrė ir nustatinėjo pageltimo priežastis 2023 m. spalio mėn.), tokio pobūdžio ir tokio intensyvumo pageltimas koks atsirado nagrinėjamu atveju, nėra įprastas. Todėl, teismo vertinimu, reikia išskirti įprastą pageltimą ir blukimą, kaip įprastą tokių PVC dangų savybę, būdingą visoms PVC dangoms ir kuriam garantijos sąlygos netaikomos, bei ryškų ir intensyvų pageltimą lokalizuotose vietose, kuris atsirado nagrinėjamu atveju. Teismo vertinimu, ginčo PVC dangos ryškus ir intensyvus pageltimas lokalizuotose vietose nėra įprastas ir būdingas visoms PVC dangoms, todėl toks ginčo PVC dangos spalvos pasikeitimas vertintinas kaip trūkumas, ir turi būti nustatytos tokio spalvos pasikeitimo priežastys. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad tokį spalvos pasikeitimą lėmė reakcija į šviesą (ar jos stygių), tuo tarpu atsakovė teigia, kad tokį spalvos pasikeitimą lėmė netinkamas dangos paklojimas, t. y. paklojimas ant pernelyg drėgno paviršiaus.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo IVC BV nesutiko, jog ginčo PVC dangos spalvos pasikeitimas yra trūkumas. Jų vertinimu, nėra apibrėžtas estetinis kriterijus, pagal kurį reikėtų tokį trūkumą vertinti, o dangai estetinis kriterijus nekeliamas. Teismas su tokiais argumentais nesutinka. Visų pirma, pats gamintojas, gamindamas tokios pačios kategorijos PVC dangas, tik skirtingų spalvų (tai matyti iš gamintojo interneto svetainės) pats pripažįsta, jog gaminio spalva yra tam tikra estetinė kategorija ir tuo leidžia pirkėjui savo estetinį poreikį, renkantis spalvą, įgyvendinti. Be to, teismo vertinimu, tokie atsakovės ir trečiojo asmens teiginiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo, elementarios logikos dėsniui, nes akivaizdu, kad atlikęs kapitalinį remontą ir paklojęs naują grindų dangą asmuo nesitiki lokalizuotų intensyvių ir ryškių grindų dangos spalvos pasikeitimų, dėl kurių atsiradimo danga praranda vientisumo ir tvarkos pojūtį.

Taigi, tarp šalių kilus ginčui dėl kokių priežasčių ginčo PVC danga pakeitė spalvą, t. y. kilus ginčui ar daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), teismas vertina byloje esančius įrodymus, jų tarpusavio sąsajas, susijusias su šalių įrodinėtomis aplinkybėmis dėl ginčo PVC dangos spalvos pakeitimo priežastimis.

Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjami komercinio pobūdžio teisiniai santykiai susiklostę tarp verslo subjektų, kurie neturi viešojo intereso požymių, ieškovės reikalavimas viešuoju interesu nepasižymi. Vadinasi, rungimosi elementas tokiame procese yra dominuojantis. Todėl teismas bylą nagrinėja ir sprendimą priima išskirtinai remdamasis rungimosi principu bei vertindamas šalių pateiktus įrodymus.

Ieškovė ieškinį įrodinėjo į bylą pateikta 2023 m. gegužės 17 d. UAB „Testlita“ išvada „Dėl linoleumo defektų“, kad šio linoleumo geltonos dėmės yra jo sudėtinės dalies – linų sėmenų aliejaus – reakcija į aplinką; dėmes panaikinti galima naudojant tiesioginius saulės spindulius arba UV lempų šviesą (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 17-18). Taip pat ieškovė pateikė į bylą UAB „Aif LT“ išvadą, kad linoleumo (Heterogeninė PVC danga Concept Ultimate eksploatacinių savybių deklaracija) geltonos dėmės yra jo sudėtinės dalies – linų sėmenų aliejaus reakcija į aplinką; linoleumo (Heterogeninė PVC danga Concept Ultimate, eksploatacinių savybių deklaracija) dėmes panaikinti galima naudojant tiesioginius saulės spindulius arba UV lempų šviesą; linoleumo (Heterogeninė PVC danga Concept Ultimate, eksploatacinių savybių deklaracija) yra netinkama eksploatavimui (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 19-28). Vertindamas šiuos ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, teismas visų pirma pažymi, jog UAB „Testlita“ išvadoje nurodoma, jog tirtas linoleumas, šiame gaminyje yra linų sėmenų aliejaus, kurio reakcija į šviesą ir lėmė dangos spalvos pasikeitimus. Tuo tarpu trečiasis asmuo IVC BV, kuris yra ginčo PVC dangos gamintojas, nurodo, kad PVC danga, priešingai nei linoleumas, yra sintetinis (plastikinis) produktas, kurio gamyboje linų sėmenų aliejus ar jo produktai (ar kiti organiniai junginiai) nėra naudojami. Gamintojas nurodė, kad ginčo PVC dangos IVC CONCEPT 70 sudėtyje nenaudojamas (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 39). Pažymėtina, kad šia UAB „Testlita“ išvada rėmėsi ir UAB „Aif LT“, kurios išvadą, kaip įrodymą pateikė į bylą ieškovė. Atsakovei ir trečiajam asmeniui nurodžius, kad ginčo PVC dangoje nėra naudojamas linų sėmenų aliejus, ieškovė tokias nurodomas aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė, be to, tokių aplinkybių ir neneigė. Taigi, nėra aišku, kokią grindų dangą – PVC ar linoleumą, tyrė UAB „Testlita“ ir UAB „Aif LT“, kodėl, turėdami specialiųjų žinių, nesugebėjo atskirti PVC dangos ir linoleumo. Todėl, teismo vertinimu, ieškovės pateiktuose įrodymuose nurodytos išvados dėl ginčo PVC dangos spalvos kitimo priežasčių kelia abejonių ar tirta ginčo PVC danga ir teismas jomis nesivadovauja. Be to, šias išvadas paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad PVC heterogeninės grindų dangos turi būti klijuojamos ant pagrindo, kurio drėgmė ne didesnė nei 2 proc. Tokį nustatytą faktą patvirtina dangos pardavėjos UAB „Dubingiai“ pateikiamos grindų dangos klojimo instrukcijos (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 97-99), ir heterogeninės vinilinės dangos montavimo rekomendacijos (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 100-112), gamintojos IVC BV pateikiamos Bendrosios montavimo gairės heterogeniniam vinilui (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 16-39), UZIN Utz Polska išvada (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 40-52), Tarkett 2024 m. spalio 8 d. ir 14 d. raštai (e. bylos apyrašas, t. 9, b. l. 81-82), Gerflor 2024 m. spalio 28 d. raštas, (e. bylos apyrašas, t. 10, b. l. 4-119), 2025 m. vasario 25 d. teismo ekspertizės aktas.

Procesinė pareiga įrodyti, kad prieš įrengiant PVC dangą pagrindo drėgmė neviršijo 2 proc. tenka ieškovei (CPK 178 str.). Taigi ieškovė turėjo įrodyti, kad ji laikėsi gamintojo nustatytų PVC dangos įrengimo reikalavimų.

Pažymėtina, kad tinkamas statybinės dokumentacijos pildymas ir pateikimas leidžia pačiam rangovui įrodymais pagrįsti, kad jis atliko visas jam priskirtas pareigas. Tuo tarpu iš ieškovės į bylą pateikto Statybos darbų žurnalo (e. bylos apyrašas, t. 3, b. l. 6-1079) nėra galimybės nustatyti ginčo PVC dangos klojimo darbų pradžios (fiksuota, kad ginčo PVC dangos įrengimo darbai atlikti 2021 m. spalio 22 d. (e. bylos apyrašas, t. 3, b. l. 6-1079)) bei ant kokio drėgnumo pagrindo ginčo PVC danga buvo užklijuota. Tretieji asmenys G. Ž. ir J. K. paaiškino, kad darbai buvo atliekami vasaros pabaigoje, o pabaigti rudenį. Įvertintina ir tai, kad teismo ekspertas S. Zverev ekspertizės išvadoje konstatavo, jog, „Iš elektroninio statybos darbų žurnalo nustatyta, kad visa grindų PVC danga 730 m² buvo įrengta 2021 m. spalio 22 d. (t. y. per vieną dieną), o su grindjuostėmis – 2021 m. spalio 25 d., tačiau faktiškai tai nerealu, ypač turint omenyje tai, kad dangos įrengimą atliko dviejų žmonių brigada (G. Ž. ir J. K.), todėl labiausiai tikėtina, kad tai yra darbo pabaigos fiksavimas, o danga buvo pradėta kloti anksčiau“ (Ekspertizės akto 16 psl.). Darbų atlikimo momento nustatymas svarbus sprendžiant dėl laikotarpio tarp pagrindo, ant kurio buvo išklota ginčo PVC danga, suformavimo ir ginčo PVC dangos klojimo darbų, nes tokio laikotarpio nustatymas leistų vertinti, ar pagrindas galėjo išdžiūti. Kita vertus, kaip nurodė teismo ekspertas Sergej Zverev, „pagrindo drėgmė turi būti nustatoma pamatuojant drėgmę, o ne skaičiuojant kiek laiko praėjo nuo betonavimo darbų.“ Taip yra dėl to, kad vien laikotarpis nuo pagrindo išliejimo iki PVC dangos klijavimo nėra vienintelis faktorius, pagal kurį galima būtų apskaičiuoti ar pagrindas išdžiūvo. Lemia ir patalpų išsidėstymas, bendra drėgmė patalpose, temperatūra, oro cirkuliacija ir pan. Todėl nagrinėjamu atveju nėra patikimų duomenų, iš kurių galima būtų daryti kategorišką, o ne tikėtiną išvadą, apie ginčo PVC dangos klojimo metu buvusią pagrindo drėgmę, pagrindo temperatūrą, patalpos temperatūrą. Tame tarpe taip pat nėra įrodymų, kad prieš klijuojant PVC dangą buvo išmatuota pagrindo drėgmė ir nustatyta, kad ji neviršija 2 proc. Pažymėtina ir tai, kad trečiasis asmuo, subrangos pagrindais objekte vykdęs ginčo PVC dangos klojimo darbus G. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad dangos drėgmės matavimo neatliko. Tuo tarpu J. K. teigė, kad kaskart atlikdavo matavimo darbus su pasiskolintu matavimo prietaisu. Kaip jau minėta, pildant statybinę dokumentaciją šios aplinkybės pažymėtos nebuvo.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, dalyje patalpų ir jau praėjus dideliam laiko tarpui nuo darbų atlikimo išmatuojama pagrindo, ant kurio paklota ginčo PVC danga, drėgmė ir toliau viršija 2 proc. (pvz. IVC BV 2023 m. spalio 3 d. atlikto tyrimo metu, kurio rezultatai atsispindi tiek IVB BV rašte (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 91), tiek ieškovės pateiktame antstolio Vytauto Mitkaus Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (e. bylos apyrašas, t. 2, b. l. 62, 82)).

Kaip matyti iš į bylą pateikto UZIN techninio vertinimo, KTU SMKTC tyrimo, teismo eksperto Sergej Zverev pateikto ekspertizės akto, pagrindinė ginčo PVC dangos spalvos kitimo priežastis buvo jos paklojimas ant pernelyg drėgno paviršiaus. Teismas pažymi, kad UZIN techninis vertinimas atliktas naudojant karbido metodo (KM) matavimą, kuris laikomas patikimiausiu atliekant tokio pobūdžio tyrimus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad KTU SMKTC tyrime aprašytas spalvos pokyčius (pageltimą) nulėmusių sąlygų susidarymo mechanizmas – „su dangos apatine dalimi kontaktavusi betono drėgmė, kurios pasišalinimą (džiūvimą) sulėtino uždėti daiktai ant dangos, nes tose vietose PVC dangos apačia buvo ilgiausiai veikiama drėgno betono. Labiausiai tikėtina, kad šios drėgmės atsiradimo priežastis buvo drėgnas betono pagrindas dangos uždėjimo metu, nes šviežiai suformuoto betono sudėtyje yra naudojamas vanduo, todėl reikia laiko, kol iš sukietėjusio betono pasišalina hidratacijos metu chemiškai nesurištas vanduo, tačiau dabar neįmanoma atsakyti koks buvo betono drėgmės kiekis dangos įrengimo metu (nebent šie tyrimai buvo atlikti anksčiau). KTU SMKTC nustatė, kad PVC dangos spalvos pokytis prasidėjo apatinėje dangos dalyje sąlytyje su drėgnomis cementinio pagrindo medžiagomis, nes tą parodo ne tik akivaizdūs spalvų skirtumai apatinėje eksploatuotoje dangos dalyje ar jo skerspjūvyje, tačiau patvirtino sendinimo eksperimentai su neeksploatuota danga. Mikroskopinė analizė parodė, kad tirtų PVC dangos mėginių viršutinio paviršiaus pageltimą nulėmė cheminiai pokyčiai dangos apatinėje dalyje“.

Vertindamas 2025 m. vasario 25 d. teismo ekspertizės akto išvadas teismas atsižvelgia į tai, kad ekspertas, kuris bendrąja prasme yra statybos darbų ekspertas (chrome-extension://efaidnbmnnnibpcajpcglclefindmkaj/https://tm.lrv.lt/public/canonical/1747793606/6425/TES_2025_05_19%20paskelbimui.pdf), tyrė PVC dangos remonto darbų atlikimo, paklojimo (ne)tinkamumą, o ne pačios ginčo PVC medžiagos cheminę sudėtį, jos pokyčius reaguojant į UV spindulius ar drėgmę, todėl pagrįstai teismo ekspertas pasirinko dokumentų tyrimo metodą, o ne ginčo PVC dangos tyrimo metodą, nes tokioms aplinkybėms kaip PVC dangos cheminė sudėtis, jos pokyčiai ekspertas ir neturi tinkamos kvalifikacijos. Ekspertas, priėjęs išvadą, kad PVC dangos paklojimo darbai buvo atlikti netinkamai, padarė labiau tikėtiną išvadą, jog būtent pagrindo drėgmė lėmė ginčo PVC spalvos pokyčius. Pažymėtina ir tai, kad eksperto išvada iš esmės neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, kuriais teismas remiasi. Kaip jau minėta, teismo ekspertas nurodė, jog „pagrindo drėgmė turi būti nustatoma pamatuojant drėgmę, o ne skaičiuojant kiek laiko praėjo nuo betonavimo darbų.“, todėl akivaizdu, kad rangovui, t. y. ieškovei, nematavus, nefiksavus ir nepateikus teismui duomenų apie dangos klojimo metų buvusią drėgmę, ekspertas neturėjo galimybės pateikti kategoriškos, o ne labiau tikėtinos išvados. Ieškovė nesutinka su ekspertizės išvada, nurodydama, kad ekspertas atskirai jokių statybos darbų faktinio atlikimo tyrimų (išskyrus vizualinę apžiūrą) neatliko. Teismas pažymi, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų, t. y. kai ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019 ir kt.). Teismo vertinimu, nėra pagrindo nesivadovauti teismo ekspertizės aktu.

Teismo vertinimu, trečiųjų asmenų paaiškinimai, kad drėgmė negalėjo įtakoti ginčo PVC dangos spalvos pasikeitimo, paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais - UZIN techniniu vertinimu, KTU SMKTC tyrimu, teismo eksperto Sergej Zverev pateiktu ekspertizės aktu, kur paaiškinta tinkamo išlyginamojo sluoksnio paklojimo svarba klijuojant PVC dangas bei drėgmės poveikio PVC dangoms įtaka ir dėl drėgmės poveikio atsiradusių dėmių susidarymo procesas.

Atsižvelgdamas į aukščiau aptartus įrodymus, jų tarpusavio ryšį, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, jog ginčo PVC danga buvo paklota nesilaikant gamintojo nustatytų reikalavimų jai pakloti.

Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, turi pareigą pašalinti tarp jų esančius prieštaravimus. Atsižvelgdamas į ieškovės argumentus apie faktinę PVC dangos lokalizaciją, teismas sutinka, kad dalies PVC dangos spalvos pasikeitimo vietų priežastys nėra aiškios. Tai matyti iš antstolio Vytauto Mitkaus Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, todėl teismas analizuoja jame užfiksuotus duomenis:

fotonuotraukoje (e. bylos apyrašas, t. 2, b. l. 19) matyti grindų danga, kurioje susiformavusi pusapskritimio formos geltona dėmė. Vertinant UZIN, KTU SMKTC bei teismo ekspertizės išvadas, jog drėgmė po ginčo PVC danga migravo ir šalinosi per sienas ar dangos sujungimus, nėra aišku, kodėl šiuo atveju geltona dėmė neišplito per visą PVC dangos sujungimo liniją, o susiformavo lokaliai. Akivaizdu, kad fotonuotraukoje užfiksuotos dangos dalis, kuri pageltusi, buvo užstatyta apvaliu pagrindu. Vėliau, atliekant tyrimą, dalis dangos (su puse apskritimo išpjauta) ir įklijuota nauja danga. Tačiau UZIN techniniame vertinime pateikta 3 išvada atsako į šį klausimą – „po baldais pageltimas yra ryškesnis, tolygus ir ryškiai geltonas. Taip yra dėl sumažėjusios oro cirkuliacijos po baldais, todėl drėgmė turi didesnį poveikį spalvos pasikeitimui“. Atsižvelgtina ir į tai, kad naujai įklijuota dangos dalis yra šiek tiek tamsesnio atspalvio. Teismo vertinimu, aplink naujai įklijuotą dangos dalį esanti danga yra natūraliai nublukusi ir dėl to pašviesėjusi (šiam natūraliam PVC dangos pokyčiui gamintojo garantija netaikoma, nes tai yra įprastinė PVC dangos savybė;

fotonuotraukose (e. bylos apyrašas, t. 2, b. l. 23, 24, 28) matyti grindų danga, kurioje susiformavusios geltonos dėmės, kurių lokalizacija yra po durimis. Dėmė taip pat sutampa su atskirų PVC dangos lakštų sujungimo linija. Be to, akivaizdu, kad durys skiria dvi patalpas, ir matyti, kad vienoje iš patalpų dangos spalva yra gelsvai šviesesnė, nublukusi. Tuo tarpu fotonuotraukoje (e. bylos apyrašas, t. 2, b. l. 32, viršutinė nuotrauka) matyti susiformavusi geltona dėmė, kurios lokalizacija yra po durimis. Dėmė taip pat sutampa su atskirų PVC dangos lakštų sujungimo linija. Tačiau durims skiriant dvi patalpas, PVC danga tarp patalpų, lyginant dangų spalvos skirtumą su fotonuotraukomis (e. bylos apyrašas, t. 2, b. l. 23, 24, 28), yra daug mažesnio spalvų kontrasto. Be to, fotonuotraukoje (e. bylos apyrašas, t. 2, b. l. 32, viršutinė nuotrauka) matyti ir geltona dėmė, kuri yra atokiai nuo patalpų ribos, sienų ar PVC lakštų sujungimo ir akivaizdu, kad tokioje vietoje, kurioje dėl varstomų durų ant dangos negali nuolatos būti pastatytas koks nors daiktas. Tuo tarpu fotonuotraukoje (e. bylos apyrašas, t. 2, b. l. 32, apatinė nuotrauka) matyti geltonos dėmės lokalizacija prie sienos. Tokia lokalizacija paaiškinama UZIN, KTU SMKTC bei teismo ekspertizės išvadomis, jog drėgmė po ginčo PVC danga migravo ir šalinosi per sienas ar dangos sujungimus.

fotonuotraukose (e. bylos apyrašas, t. 2, b. l. 26, 30) matyti grindų danga, kurioje susiformavusios geltonos dėmės, kurių lokalizacija yra po (tikėtina) drabužių kabyklos padu bei šiukšlių dėže. Vertinant UZIN, KTU SMKTC bei teismo ekspertizės išvadas, jog drėgmė po ginčo PVC danga migravo ir šalinosi per sienas ar dangos sujungimus, nėra aišku, kodėl šiuo atveju geltona dėmė neišplito per netoliese esančią visą PVC dangos sujungimo liniją, o susiformavo lokaliai. Tačiau UZIN techniniame vertinime pateikta 3 išvada atsako į šį klausimą – „po baldais pageltimas yra ryškesnis, tolygus ir ryškiai geltonas. Taip yra dėl sumažėjusios oro cirkuliacijos po baldais, todėl drėgmė turi didesnį poveikį spalvos pasikeitimui“;

fotonuotraukose (e. bylos apyrašas, t. 2, b. l. 23, 24, 28) matyti grindų danga, kurioje susiformavusios geltonos dėmės, kurių lokalizacija yra po durimis. Dėmės taip pat sutampa su atskirų PVC dangos lakštų sujungimo linija. Be to, akivaizdu, kad durys skiria dvi patalpas, ir matyti, kad vienoje iš patalpų dangos spalva yra gelsvai šviesesnė, nublukusi;

fotonuotraukose (e. bylos apyrašas, t. 2, b. l. 89-90) užfiksuoti ir PVC dangos rulonai, po remonto buvę tamsiame sandėlyje. Pažymėtina, kad šios ginčo PVC dalies spalva nepakitusi. Įvertintina tai, kad tuo atveju, jei ginčo PVC dangos neįprastą spalvos keitimą ir blukimą veiktų UV spinduliai (jų trūkumas), tokiu atveju šie tamsioje patalpoje nuolat buvę ginčo PVC rulonai būtų pakeitę spalvą.

Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012 ir kt.).

Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšys, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ginčo PVC dangos neįprastą pageltimą tam tikrose patalpose, pageltusių dėmių susidarymą ir kitus estetinius trūkumus lėmė jos paklojimas nesilaikant gamintojo nustatytų sąlygų, t. y. paklojimas ant pernelyg drėgno paviršiaus, kas sukėlė didesnį UV spindulių poveikį.

Todėl spręstina, kad ieškovė (pirkėjas) neįrodė, jog ginčo PVC dangos trūkumai atsirado iki jų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki jų perdavimo ieškovei. Ieškovei neįvykdžius CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos įrodyti, jog prekės trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo, ieškinys dalyje dėl sumokėtos daikto pirkimo kainos grąžinimo atmestinas.

Dėl nuostolių atlyginimo

Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises ne tik CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais), bet ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y. pardavėjas už netinkamos kokybės daikto pardavimą atsako be kaltės. Bendrieji teisių gynimo būdai taikomi tik subsidiariai, t. y. kai pirkėjo pažeistos teisės negali būti apgintos taikant specialiuosius gynybos būdus, tokiu atveju pardavėjo pareiga atlyginti pirkėjo nuostolius grindžiama bendrosiomis civilinės atsakomybės teisės normomis (CK 6.245–6.255 straipsniai), reikalaujančiomis nustatyti pardavėjo neteisėtus veiksmus ir kaltę; tokiu atveju pardavėjas gali nuginčyti reikalavimą dėl nuostolių dėl parduotų daiktų trūkumų atlyginimo, jeigu įrodo, kad parduodamas daiktą jis buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus įsitikindamas, kad daiktas neturi kokybės trūkumų (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017 33 punktą; 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 27 punktą).

Kadangi ieškinys dalyje dėl sumokėtos daikto pirkimo kainos grąžinimo, t. y. dėl pagrindinio ieškinio reikalavimo, atmestinas, o ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo laikytinas išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo, tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį dalyje dėl nuostolių priteisimo. Nepaisant to, teismas pasisako dėl nuostolių dydžio pagrįstumo.

Ieškovė prašo priteisti 95 972,28 Eur dydžio nuostolius. Tokį nuostolių dydį ieškovė nustatė remdamasi UAB „Bonderus“ 2024 m. sausio 22 d. UAB „FOS LT“ pateiktu komerciniu pasiūlymu remonto darbams, t. y. grindų dangos pakeitimo darbams, kurių sąmata yra 95 972,28 Eur (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 55). Atsakovė, nesutikdama su ieškovės nurodomu nuostolių dydžiu, į bylą pateikė UAB „Agrinda“ komercinį pasiūlymą dėl grindų dangos pakeitimo, kurio darbų sąmata (neskaitant PVC dangos bei virvės kainos) yra 20 811,42 Eur (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 94), o taip pat UAB „Inkerta“ komercinį pasiūlymą dėl grindų dangos pakeitimo, kurio darbų sąmata (neskaitant PVC dangos kainos) yra 27 055,77 Eur (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 95).

Teismo ekspertas Sergej Zverev atliko statybos techninės veiklos ekspertizę ir 2025 m. vasario 25 d. teismo ekspertizės akte bei jo papildyme ekspertas, atsakydamas į teismo užduotą klausimą dėl darbų kainos, padarė išvadą, kad pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, IV ir V aukštuose įrengtos heterogeninės PVC dangos trūkumų pašalinimo (remonto darbų) kaina, keičiant esamą dangą į naują, skaičiuojant normatyviniu kainos nustatymo metodu, vidutinėmis rinkos kainomis, patvirtintomis VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūros ir galiojančiomis teismo ekspertizės metu atlikimo dienai, yra 71 711,10 Eur (su PVM). PVC dangos trūkumų pašalinimo darbų kainos apskaičiavimas atliktas vadovaujantis statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo pagrindiniais principais, patvirtintais LR Aplinkos ministerijos STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, bei statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis. Šiuose skaičiavimuose yra įvertintos visos ekonomiškai pagrįstos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, taip pat 21% pridėtinės vertės mokestis. Skaičiuojamosios kainos struktūra bei darbų detalizacija pateikta lokalinėje sąmatoje (žr. 2.02 pav.) (e. bylos apyrašas, t. 12, b. l. 105-108, 120-123).

Kaip jau minėta, teismas neturi pagrindo nesivadovauti ekspertizės išvada. Be to, teismas pažymi, kad teismo ekspertui pateikus ekspertizės aktą, buvo nustatyta, kad ekspertizės aktas neišsamus, todėl ekspertas papildė ekspertizės aktą. Vėliau, teismo posėdyje išklausius eksperto išvados, buvo nustatyta, kad ekspertas neįvertino tam tikrų, su teismo užduotu klausimu dėl darbų kainos susijusių aplinkybių, todėl ekspertizės aktas dar kartą buvo papildytas. Teismo posėdyje ieškovė turėjo galimybę užduoti ekspertui klausimus ir šia galimybe aktyviai naudojosi, ieškovė nenurodė jokių aspektų, susijusių su darbų kaina, kurių neįvertino ekspertas. Teismas, vertindamas ekspertizės aktą kaip didesnės įrodomosios galios šaltinį, sprendžia, kad yra pagrindas vadovautis ekspertizės akte nustatyta darbų kaina, tačiau atsižvelgia į tai, jog 2025 m. balandžio 12 d. teismo ekspertizės akto, surašyto 2025 m. vasario 25 d., papildyme, 2.01 pav. Pastato, adresu (duomenys neskelbtini), IV ir V aukštuose įrengtos heterogeninės PVC dangos patalpų plotų lentelės 4 eilutėje įtrauktos medžiagos – PVC grindų dangų vienos spalvos įrengimas, klijuojant ir sulydant dangą ant sienos (m² padengto pl.), t. y. įtraukta nauja PVC danga, kurios kaina yra 13 627,69 Eur (16 489,50 Eur su PVM).

Be to, sutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovė nepagrįstai į būsimus nuostolius įtraukia ir PVM sumą. Pagal LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsnį, jei asmuo, kuris įsigyja prekes ar paslaugas, yra PVM mokėtojas, už prekes ar paslaugas sumokėtą pirkimo PVM susigrąžina iš biudžeto. Kai prekes ir paslaugas įgyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006). Todėl, jeigu ieškovė ateityje samdytų kitus subrangovus esamos grindų dangos pakeitimo darbams, ieškovė, būdama PVM mokėtoja ir apmokėjusi subrangovų išrašytas PVM sąskaitas faktūras, įgis teisę į atitinkamo dydžio PVM atskaitą arba bus taikomas atvirkštinis PVM apmokestinimas ir dėl to nuo subrangovų atliktų darbų priskaičiuotinas PVM nelaikytinas ieškovės nuostoliu.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais spręstina, jog ieškovės įrodinėjamų nuostolių pagrįsta suma yra 54 189,65 Eur (eksperto nustatyta darbų ir PVC dangos sumas be PVM) – 13 627,69 Eur (PVC dangos kaina) = 40 561,96 Eur (be PVM).

Ieškovės reikalavimas dėl 3 448,50 Eur dydžio nuostolių nustatymo išlaidų priteisimo yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu dėl sumokėtos daikto pirkimo kainos grąžinimo, yra išvestinis, todėl ieškinio dalį dėl sumokėtos daikto pirkimo kainos grąžinimo atmetus, šis reikalavimas taip pat atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškinys atmestinas, atsakovo ir trečiojo asmens IVC BV patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad rekomenduojamo priteistino maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį, apskaičiuojamas pagal 2,5 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.3 punkte nustatyta, kad rekomenduojamo priteistino maksimalus užmokesčio dydis už dubliką / tripliką, apskaičiuojamas pagal 1,5 dydžio koeficientą. Už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4 (Rekomendacijų 8.16 punktas), už kitų, nei nurodyta Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 (Rekomendacijų 8.17 punktas). Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas).

Nagrinėjamu atveju spręstina, kad nei bylos sudėtingumas, nei teisinių žinių kompleksiškumas ar specialių žinių reikalingumas, o taip pat sprendžiamų teisinių klausimų naujumas negali būti vertinami kaip egzistavę nagrinėjant šį ginčą. Teismas pažymi, kad nagrinėtas ginčas dėl prekių kokybės, specialiųjų žinių poreikį atliepė paskirta teismo ekspertizė, o šalių atstovai teismo posėdžiuose dalyvavo nuotoliniu būdu. Todėl paskirstant bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo viršyti Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių.

Atsakovė UAB „Dubingiai“ 2025 m. liepos 4 d. pateikė prašymą (DOK-15950) atsakovei iš ieškovės priteisti 1569,85 Eur vertimo išlaidų, 1633,50 Eur išlaidų už konsultacinės išvados parengimą ir 16 782,70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 19 986,05 Eur. Išlaidas advokato pagalbai apmokėti sudaro: 2541,00 Eur (su PVM) už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 2238,50 Eur (su PVM) už tripliko parengimą, 4356 Eur (su PVM) už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, 7647,20 Eur (su PVM) už atstovavimą byloje ir bylos eigoje teiktų procesinių dokumentų (detalizuotų pateikiamose PVM sąskaitose faktūrose) parengimą. Prie prašymo pateikta: 1) už atliktus vertimus: 2024 m. balandžio 5 d. sąskaita faktūra Serija RM Nr. 2024-049 20 Eur sumai, 2024 m. kovo 21 d. sąskaita faktūra Serija RM Nr. 2024-033 70 Eur sumai, 90 Eur apmokėjimą už vertimą patvirtinantis dokumentas, 2024 m. balandžio 22 d. sąskaita faktūra Serija RM Nr. 2024-062 183 Eur sumai ir 183 Eur apmokėjimą už vertimą patvirtinantis dokumentas, 2024 m. gegužės 15 d. sąskaita faktūra Serija RM Nr. 2024-073 574,60 Eur sumai ir 574,60 Eur apmokėjimą už vertimą patvirtinantis dokumentas, 2024 m. gegužės 14 d. sąskaita faktūra Serija RM Nr. 2024-072 722,25 Eur sumai ir 722,25 Eur apmokėjimą už vertimą patvirtinantis dokumentas; 2) už konsultacines išvadas: 2024 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 344 726,00 Eur sumai ir 726,00 Eur apmokėjimą patvirtinantis dokumentas, 2025 m. vasario 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 71 907,50 Eur sumai ir 907,50 Eur apmokėjimą patvirtinantis dokumentas, 3) už teisines paslaugas: 2024 m. kovo 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 24-402 už atsiliepimo į ieškinį parengimą 2541,00 Eur sumai ir 2541,00 Eur apmokėjimo patvirtinimas; 2024 m. gegužės 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 24-430 už tripliko parengimą 2238,50 Eur sumai ir 2238,50 Eur apmokėjimo patvirtinimas už tripliko parengimą; 2024 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 24-489-1 5929,00 Eur sumai (pasiruošimas ir atstovavimas 2024-09-17 teismo posėdyje, atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimas, pasiruošimas ir atstovavimas 2024-11-15 teismo posėdyje) ir 5929,00 Eur apmokėjimo patvirtinimas; 2025 m. kovo 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 25-600 2081,20 Eur sumai (dalyvavimas objekte, prašymo klausimų ekspertui parengimas, pasiruošimas ir atstovavimas 2025-03-17 teismo posėdyje) ir 2081,20 Eur apmokėjimo patvirtinimas; 2025 m. balandžio 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 25-618 1621,40 Eur sumai (pasiruošimas ir atstovavimas 2025-04-17 teismo posėdyje, pasiruošimas baigiamosioms kalboms ir atstovavimas 2025-05-07 teismo posėdyje) ir 1621,40 Eur apmokėjimo patvirtinimas; 2025 m. liepos 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 25-652 2371,60 Eur sumai (atsiliepimo į prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo parengimas, baigiamųjų kalbų raštu parengimas, pasiruošimas ir atstovavimas 2025-07-07 teismo posėdyje) ir 2371,60 Eur apmokėjimo patvirtinimas.

Atsakovė UAB „Dubingiai“ byloje teikė sekančius procesinius dokumentus: 2024 m. vasario 9 d. prašymą dėl procesinio termino pratęsimo (DOK-3617), 2024 m. kovo 12 d. atsiliepimą į ieškinį (DOK-6130), 2024 m. kovo 14 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (DOK-6493), 2024 m. balandžio 2 d. prašymą dėl įrodymų išreikalavimo (DOK-7968), 2024 m. balandžio 9 d. prašymą dėl įrodymų išreikalavimo (DOK-8681), 2024 m. balandžio 11 d. prašymą dėl procesinio termino pratęsimo (DOK-8984), 2024 m. balandžio 30 d. tripliką (DOK-10524), 2024 m. rugsėjo 27 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (DOK-22028), 2024 m. spalio 30 d. atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-25025), 2024 m. lapkričio 25 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (DOK-27327), 2024 m. gruodžio 20 d. prašymą dėl ekspertizės (DOK-29827), 2025 m. gegužės 6 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (DOK-11132), 2025 m. gegužės 22 d. nuomonę dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo (DOK-12513), 2025 m. liepos 4 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (DOK-15950), 2025 m. liepos 7 d. baigiamąsias kalbas (DOK-16039).

Už atsiliepimo į ieškinį parengimą pagal Rekomendacijas maksimalus dydis yra 5045,50 Eur; už tripliko parengimą - 3165,45 Eur, už atsiliepimą į patikslintą ieškinį parengimą - 5491,00 Eur, už du prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ir prašymą dėl procesinio termino pratęsimo – 658,92 (3x219,64 Eur), už 2024 m. gruodžio 20 d. prašymą dėl ekspertizės – 895,16 Eur, už nuomonę dėl pakartotinės ekspertizės – 233,77 Eur, už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – 233,77, už baigiamąją kalbą – 233,77 Eur (viso 15 723,57 Eur).

Kauno apygardos teisme įvyko teismo posėdžiai: 2024 m. rugsėjo 27 d. ((439,28 Eur (219,64 Eur x 2 val.)), 2024 m. lapkričio 26 d. ((219,64 Eur (219,64 Eur x 1 val.)), 2025 m. kovo 17 d. (223,79 Eur (223,79 Eur x 1 val.)), 2025 m. balandžio 16 d. (700,77 Eur (233,59 Eur x 3 val.)), 2025 m. gegužės 7 d. (1519,50 Eur (233,77 Eur x 6,5 val.)), 2025 m. gegužės 16 d. (350,65 Eur (233,77 Eur x 1,5 val.)), 2025 m. liepos 7 d. (818,20 Eur (233,77 Eur x 3,5 val.)), iš viso pagal Rekomendacijas už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose 4271,83 Eur. Viso suteiktos teisinės paslaugos, įvertinus maksimalius Rekomendacijose nurodytus dydžius, sudarytų 19 995,40 Eur (15 723,57+4271,83), todėl neviršija atsakovo patirtų išlaidų už teiktą teisinę pagalbą (16 782,70 Eur).

Atsakovė už ekspertizę sumokėjo 1080 Eur, už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje - 160 Eur. Atmetus ieškinį, šios išlaidos 1240 Eur (1080+160) atsakovei priteistinos iš ieškovės.

Teismas, įvertinęs, kad atsakovės patirtos išlaidos už teisinę pagalbą (16 782,70 Eur) neviršija maksimalių Rekomendacijose nurodytų dydžių, pateikti įrodymai apie šių išlaidų apmokėjimą, taip pat pateikti įrodymai apie kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (vertimo išlaidos, išlaidos už konsultacinės išvados parengimą, išlaidos už ekspertizę), apmokėjimą, priteisia iš ieškovės atsakovės naudai 21 226,05 Eur (1240+16 782,70+1569,85+1633,50) bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo IVC BV 2025 m. liepos 7 d. pateikė prašymą (DOK-15978) priteisti iš ieškovės UAB „FOS LT“ trečiojo asmens IVC BV naudai civilinėje byloje Nr. e2-317-896/2025 patirtas 23 764,72 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro konsultacijų teikimas, rašytinių paaiškinimų rengimas, dokumentų vertimas, dalyvavimas ekspertiniame tyrime, atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo rengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose. 2024 m. lapkričio 26 d. (DOK-27503) pateikta: 2024 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaita faktūra WLS24-10530 už teisines paslaugas 2370,00 Eur sumai; 2024 m. spalio 11 d. PVM sąskaita faktūra WLS24-11082 už teisines paslaugas 6929,00 Eur sumai; 2024 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita faktūra WLS24-11463 už teisines paslaugas 810,00 Eur sumai; patvirtinimai apie 6929,00 Eur ir 2370,00 Eur išlaidų apmokėjimą. 2025 m. kovo 17 d. (DOK-6601) pateikta: 2024 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaita faktūra WLS24-12290 už teisines paslaugas 981,00 Eur sumai ir patvirtinimas už teisinių paslaugų apmokėjimą; 2025 m. vasario 13 d. PVM sąskaita faktūra WLS25-497 už teisines paslaugas 568,00 Eur sumai ir patvirtinimas už teisinių paslaugų apmokėjimą (pateiktas 2025 m. gegužės 7 d. DOK-11171 priedas). 2025 m. gegužės 7 d. (DOK-11171) pateikta: 2025 m. kovo 14 d. PVM sąskaita faktūra WLS25-1035 už teisines paslaugas 959,32 Eur sumai ir patvirtinimas už teisinių paslaugų apmokėjimą; 2025 m. balandžio 14 d. PVM sąskaita faktūra WLS25-1623 už teisines paslaugas 1295,00 Eur sumai. 2025 m. liepos 7 d. (DOK-15978) pateikta: 1295,00 Eur sumos patvirtinimas apie apmokėjimą; 2025 m. gegužės 19 d. PVM sąskaita faktūra WLS25-2347 už teisines paslaugas 2340,00 Eur sumai ir patvirtinimas už teisinių paslaugų apmokėjimą; 2025 m. birželio 16 d. PVM sąskaita faktūra WLS25-2921 už teisines paslaugas 5452,40 Eur sumai ir 2025 m. liepos 4 d. PVM sąskaita faktūra WLS25-2994 už teisines paslaugas 2060,00 Eur sumai.

Trečiasis asmuo IVC BV byloje teikė sekančius procesinius dokumentus: 2024 m. rugsėjo 25 d. rašytinius paaiškinimus (DOK-21774), 2024 m. spalio 16 d. prašymą dėl trečiojo asmens (DOK-23719), 2024 m. lapkričio 26 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (DOK-27503), 2025 m. kovo 17 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (DOK-6601), 2025 m. gegužės 7 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (DOK-11171), 2025 m. gegužės 22 d. nuomonę dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo (DOK-12514), 2025 m. liepos 7 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (DOK-15978).

Už rašytinių paaiškinimų parengimą pagal Rekomendacijas maksimalus dydis yra 878,56 Eur; už prašymą dėl trečiojo asmens parengimą – 219,64 Eur, už du prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 447,58 (2x223,79 Eur), už 2025 m. gegužės 7 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – 233,59 Eur, už nuomonę dėl pakartotinės ekspertizės – 233,59 Eur, už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – 233,77 Eur (viso 2246,73 Eur).

Trečiojo asmens atstovas advokatas Danielius Matonis dalyvavo teismo posėdžiuose: 2024 m. lapkričio 26 d. ((219,64 Eur (219,64 Eur x 1 val.)), 2025 m. kovo 17 d. (223,79 Eur (223,79 Eur x 1 val.)), 2025 m. balandžio 16 d. (700,77 Eur (233,59 Eur x 3 val.)), 2025 m. gegužės 7 d. (1519,50 Eur (233,77 Eur x 6,5 val.)), 2025 m. gegužės 16 d. (350,65 Eur (233,77 Eur x 1,5 val.)), 2025 m. liepos 7 d. (818,20 Eur (233,77 Eur x 3,5 val.)). Viso pagal Rekomendacijas teisinės pagalbos išlaidos už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose sudaro 3832,55 Eur.

Teismas, įvertinęs, kad trečiojo asmens IVC BV patirtos išlaidos už teisinę pagalbą (23 764,72 Eur) viršija maksimalius Rekomendacijose nurodytus dydžius, priteisia iš ieškovės trečiojo asmens naudai 6079,28 Eur (2246,73+3832,55) bylinėjimosi išlaidas.

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 95,23 Eur pašto išlaidos, kurios, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovės valstybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93, 96 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „FOS LT”, j. a. k. 302520650, buveinės adresas Žemaitės g. 21-101, Vilnius, 21 226,05 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt šešis eurus 5 ct) bylinėjimosi išlaidas uždarajai akcinei bendrovei „Dubingiai”, j. a. k. 133194663, buveinės adresas Savanorių pr. 366, Kaunas.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „FOS LT”, j. a. k. 302520650, buveinės adresas Žemaitės g. 21-101, Vilnius, 6079,28 Eur (šešis tūkstančius septyniasdešimt devynis eurus 28 ct) bylinėjimosi išlaidas IVC BV, kodas 0866682231, buveinės adresas Nijverheidslaan 29, B-8580 Avelgem, Belgija.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „FOS LT”, j. a. k. 302520650, buveinės adresas Žemaitės g. 21-101, Vilnius 95,23 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 23 ct) pašto išlaidas valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.