Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo K. P. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutarties, kuria nuteistojo K. P. prašymas dėl bausmės sušvelninimo buvo patenkintas iš dalies.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. K. P. ankstesniais nuosprendžiais buvo pripažintas kaltu ir nuteistas:

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Lietuvos apeliacinio teismo argumentai ir išvados

3. Iš skundžiamos Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutarties matosi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl K. P. paskirtos bausmės švelninimo, nutarė pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartį dėl K. P. paskirtų bausmių subendrinimo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymus. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartis priimta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) VII dalyje nustatytas taisykles, reglamentuojančias įsiteisėjusio nuosprendžio ir nutarties vykdymo procesą. BPK 335 straipsnyje nustatyta, kad vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Atitinkamai BPK 345 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėja ir vykdoma pasibaigus jos apskundimo terminui, jeigu ji nebuvo apskųsta. Jeigu dėl pirmosios instancijos teismo nutarties buvo paduotas skundas, bet nutartis nepanaikinama, ji įsiteisėja, kai apeliacinės instancijos arba kitoks teismas įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėja skundą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio ar nutarties vykdymo metu įsiteisėjusio nuosprendžio ir nutarties negalėjo nei naikinti, nei keisti. Nuteistojo K. P. prašymas išnagrinėtas pagal BPK 362¹ straipsnį, kuris numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Pagal šio straipsnio 4 dalį teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi Baudžiamojo kodekso 63 ar 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis). Priėmęs ne BPK 362¹ straipsnio 4 ar 5 dalyje numatytus sprendimus, o pakeitęs jau įsiteisėjusį nuosprendį ir nutartį, pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą, todėl skundžiama nutartis naikinama ir dėl K. P. skundo priimamas naujas sprendimas.

4. Iš dalies pagrįsta ir nuteistojo skundo dalis dėl jo nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), perkvalifikavimo, bausmės pagal šį įstatymą švelninimo ir nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo.

5. Dėl nuteistojo skundo priimdamas sprendimą, aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl K. P. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, to savo skunde neginčija ir pats nuteistasis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, K. P. buvo nuteistas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) dėl to, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė atitinka 282 MGL (14 127,60 Eur). Pagal nusikalstamos veikos padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 199² straipsnio 2 dalies redakciją K. P. galėjo būti skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, todėl minėtas nusikaltimas buvo priskiriamas sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją nuteistojo veika atitinka BK 199¹ straipsnio 1 dalį, kadangi akcizais apmokestinamų prekių vertė neviršija 400 MGL dydžio sumos. Šio baudžiamojo įstatymo sankcija numato baudą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Tokiu būdu K. P. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje dėstomais veikos perkvalifikavimo ir bausmės skyrimo motyvais. K. P. anksčiau teistas keletą kartų, naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, todėl pagrįsta išvada, kad ir pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nuteistajam turi būti skiriama griežtesnės rūšies laisvės atėmimo bausmė. Reikia sutikti, kad skundžiama nutartimi parinktas laisvės atėmimo bausmės dydis (1 metai laisvės atėmimo) taip pat yra tinkamas. K. P. paskirta bausmė atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį ir nėra per griežta.

6. Tačiau negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad nėra pagrindo bendrinti K. P. paskirtų bausmių ir paskirti švelnesnę galutinę subendrintą bausmę. Dar kartą pažymima, kad BPK 362¹ straipsnio 4 dalyje įsakmiai nurodyta, kad jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi Baudžiamojo kodekso 63 ir 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju, perkvalifikavus nusikalstamą veiką ir paskyrus naują bausmę, vadovaujantis BK 63 ir 64 straipsnių nuostatomis, iš naujo skiriama ir nauja subendrinta bausmė.

7. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendis, matyti, kad skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas vadovavosi BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis. Prie griežtesnės Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 3 metų 10 mėnesių ir 24 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies pridėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) paskirtos 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį (7 mėnesius ir 6 dienas laisvės atėmimo) ir K. P. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams ir 6 mėnesiams. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu prie Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžio pridėjo tik mažesnę pagal BK 199² straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės dalį, tačiau tai nereiškia, kad iš naujo bendrinant bausmes nėra pagrindo švelninti K. P. paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal naują baudžiamąjį įstatymą nusikaltimo, už kurį nuteistas K. P., sankcija ženkliai skiriasi, taip pat skiriasi nusikalstamos veikos pavojingumas, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ir K. P. skiriant naują subendrintą bausmę yra pagrindas prie Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėti mažesnę laisvės atėmimo bausmės dalį, negu ji buvo pridėta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu.

8. Tačiau su nuteistojo K. P. skunde dėstomais argumentais dėl jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžio galima sutikti tik iš dalies. Tai, kad K. P. nusikalstama veika iš senos redakcijos BK 199² straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į šiuo metu galiojančios redakcijos BK 199² straipsnio 1 dalį ir naujai skiriama laisvės atėmimo bausmė švelnesnė net 1 metais ir 6 mėnesiais, nereiškia, kad ir subendrinta bausmė privalo būti sumažinta būtent tokia dalimi. Pirmiausia būtina pažymėti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskyręs K. P. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir skirdamas subendrintą bausmę, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies pridėjo tik nedidelę naujai paskirtos bausmės dalį, t. y. tik 7 mėnesius ir 6 dienas laisvės atėmimo. Todėl akivaizdu, kad iš naujo skiriant subendrintą bausmę ir bendrinant pagal naujos redakcijos BK 199² straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę, griežtai proporcingai mažinti ir pridedamos bausmės dalį tiesiog neįmanoma. Tuo pačiu pažymėtina, kad, iš naujo skiriant subendrintas bausmes pagal BK 63 ar 64 straipsnių nuostatas, pareigos švelninti šias bausmes iki konkrečių dydžių įstatymai nenumato. Teismai ir šiuo atveju vadovaujasi bendraisiais teisės ir bausmės skyrimo principais, taip pat užtikrina, kad asmens, pagal kurio skundą yra nagrinėjama byla, padėtis nebūtų pabloginta.

9. Iš baudžiamosios bylos taip pat matosi, kad K. P. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta kelis kartus su jo atžvilgiu priimtais naujais nuosprendžiais. Šis klausimas buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartimi, kuria prie Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, paskirtos subendrintos 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, pridėta Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu, K. P. už nusikalstamą veiką, nurodytą BK 226 straipsnio 3 dalyje, paskirtos bausmės dalis, t. y. trys mėnesiai laisvės atėmimo, ir K. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 9 mėnesiams. Šia nutartimi K. P. atžvilgiu pritaikius įstatymą, švelninantį bausmę, taip pat iš naujo nustačius Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, subendrintą bausmę, iš naujo spręstinas ir K. P. atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas. Bendrinant K. P. atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes, atsižvelgiama į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartimi parinktą bausmių subendrinimo būdą ir pridedamos bausmės dalį, taip užtikrinant, kad nuteistojo teisinė padėtis nebūtų pasunkinta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą.

Nuteistojo K. P. nusikalstamą veiką, už kurią jis Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakciją) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, perkvalifikuoti į BK 199² straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies, t. y. 3 metų 10 mėnesių ir 24 dienų laisvės atėmimo, pridėti šia teismo nutartimi pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją) paskirtos bausmės dalį, t. y. laisvės atėmimą 4 mėnesiams ir 6 dienoms, ir paskirti K. P. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią subendrintą 4 (ketverių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu, pagal BK 226 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę (laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams) subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam K. P. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės atlikimo pradžią pradėti skaičiuoti nuo bausmės pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendį vykdymo pradžios, t. y. 2022 m. sausio 6 d. Į bausmę įskaityti K. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. vasario 16 d. iki 2019 m. vasario 18 d.

Ši teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.