Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam K. P. su intensyvia priežiūra patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. spalio 16 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-9940 nutarta taikyti nuteistajam K. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra neatlikus 2 metų 8 mėnesių 22 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. spalio 12 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, galiojančių nuobaudų neturi, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

K. P. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 3 dalį - 3 metų 1aisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – 11 metų laisvės atėmimas.

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalį - 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtas ir neatliktas bausmės dalimi, skirta galutinė 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendis pakeistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalį paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, prie Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėta paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teisino 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pakeistas 2019 m. liepos 8 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi buvo paskirta subendrinta bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir skirta - galutinė 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė..

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d.8 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, subendrintos paskirtos bausmės - galutinė bausmė 12 metų laisvės atėmimo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartimi panaikint Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis ir priimtas naujas sprendimas: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, subendrintos paskirtos bausmės - galutinė bausmė 4 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Galutinės subendrintos 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės nekeisti. Pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 13 d. nutarties dalis dėl šia nutartimi nustatytų pakeitimų (nusikalstamos veikos perkvalifikavimo į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį). Likusioje dalyje 2022 m. birželio 13 d. nutartis palikta nepakeista - galutinė bausmė 4 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartis panaikinta ir priimtas naujas sprendimas. Nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi prie Šiaulių apygardos teisino 2012 m. gruodžio 25 d. nuosprendžiu paskirtos, neatliktos bausmės dalies pridėti šia nutartimi paskirtos bausmės dalis ir paskirta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo. .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį ši subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu - galutinė bausmė 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2014 m. kovo 29 d., pabaiga – 2028 m. kovo 29 d.

Anksčiau teismo penkis kartus teistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono atsiliepimas, kuriuo prašo netvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. spalio 16 d. priimto nutarimo Nr. RV-22-9940 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti K. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. P. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, du kartus skatintas, dirba, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su kitais asmenimis, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, K. P. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog nors K. P. bausmės atlikimo metu nepažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, du kartus skatintas, tačiau pagal „OASys“ metodiką K. P. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat išlieka kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); nusikalstamo seksualinio elgesio istorija, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos/ bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pasiteisinimas, neutralizavimas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek K. P. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad K. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teismo ne kartą teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam būdingas nuoseklus įsitraukimas į kriminalines veikas bei yra teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėje (Ispanijoje). Nuteistasis pirmą kartą nuteistas būdamas pakankamai jauno amžiaus - 21 metų ir nors vėlesniais nuosprendžiais buvo taikomos pakankamai griežtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau nuteistasis išvadų iš ankstesnių nusikalstamų veikų nepadarė ir nusikalsdavo pakartotinai. Ankstesnis jo gyvenimo būdas neskatino socialaus gyvenimo būdo, jis neturėjo pozityvios veiklos, kuria galėjo užsiimti. Kalbėdamas apie nusikalstamą veiką už kurią nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, savo kaltės nepripažįsta, nurodo, jog yra neteisingai nuteistas šioje byloje. Nuteistasis pripažįsta, kad kartoja tas pačias klaidas, prieš darydamas nusikaltimus nepagalvodavo apie galimas pasekmes, daugiau susikoncentruodavo į teigiamas pasekmes sau, ignoruodamas neigiamas, tačiau šiuo metu nurodo, kad suvokia, jog reikia kažką keisti. Analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją stebimas tik vienas atvejis kuomet nuteistasis panaudojo fizinį smurtą siekdamas patenkinti savo poreikius (išžaginimas), savitvardos ar emocijų nekontroliavimo atvejų asmens kriminalinėje istorijoje fiksuojama nėra. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, ir jaučia poreikį jas spręsti, tačiau, vertinant nuteistojo problemų sprendimus būdus, stebima, kad nuteistasis pasirenka netinkamas problemų sprendimo strategijas, t. y. susidurdamas su finansiniais sunkumais vykdo finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Pokalbio metu stebima, kad nuteistasis linkęs analizuoti su jo nusikalstamu elgesiu susijusias situacijas, linkęs diskutuoti, tačiau daugiau laikosi savo nuomonės. Linkęs labai pasitikėti savimi bei savo patyrimu. Pažymėtina, kad nuteistasis dabartinę nusikalstamą veiką nuteistasis padarė lygtinio paleidimo metu. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, K. P. neatliktos bausmės dalis (2 metai 8 mėnesiai 22 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad K. P. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis K. P. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. RV-22-.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. RV-22-9940 taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.