Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam K. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 22 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-10581 nutarta taikyti nuteistajam K. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 7 mėnesių 14 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. lapkričio 20 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, galiojančių nuobaudų neturi, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Stebimas nuteistojo nuosekliai disciplinuotas, pozityvus elgesys, kuris įstaigos administracijos buvo įvertintas perkeliant tolimesniam bausmės atlikimui į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, skiriant paskatinimo priemones bei suteikiant teisę į trumpalaikes išvykas. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka už įstaigos teritorijos ribų, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

K. P. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 3 dalį - 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi bausmę subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme - galutinė bausmė 11 metų laisvės atėmimo. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį - 4 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis. paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi - galutinė bausmė 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendį pakeisti: pagal BK 199² straipsnio 2 dalį paskirti 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėti paskirtos bausmės dalį - galutinė bausmė 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi buvo paskirta subendrinta bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti - galutinė bausmė 10 metų 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis d. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, subendrinti paskirtas bausmes - galutinė bausmė 12 metų laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartimi panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, subendrinti paskirtas bausmes - galutinė bausmė 4 metai 9 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Šiaulių apygardos teisino 2023 m. liepos 25 d. nutartimi, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, nusikalstamą veiką iš BK 1992 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 1992 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 metus laisvės atėmimo. Galutinės subendrintos 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės nekeisti. Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartį dalyje dėl šia nutartimi nustatytų pakeitimų (nusikalstamos veikos perkvalifikavimo į BK 1992 straipsnio 1 dalį). Likusioje dalyje 2022 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą - galutinė bausmė 4 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti į BK 1992 straipsnio 1dalį. (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos, neatliktos bausmės dalies pridėti šia nutartimi paskirtos bausmės dalį ir paskirti 4 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šią subendrintą 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu - galutinė bausmė 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2022 m. sausio 6 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 4 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis K. P. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sąlygas ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Be to, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados nuteistajam K. P. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Nors ir pažymima, jog rizika yra vidutinė, tačiau stebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad K. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, per bausmės atlikimo laiką nuteistasis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebaustas, skatintas 2 kartus. Turi deklaruotą gyvenamąją vieta, dirba, palaiko šiltus santykius su savo artimaisiais (broliu, sūnumi, gyvenimo partnere), aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, Lygtinio paleidimo komisijos nustatytas rekomendacijas, vis tik teismas sprendžia, kad visos šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, jos tik atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvyksta į trumpalaikes išvykas namo.

Bylos duomenys patvirtina, jog nors pagal „OASys“ metodiką K. P. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir vis dar išlieka nemažai nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančių dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas), o atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Ir nors vertinimo metu yra nustatytas apsauginis kriminogeninis veiksnys – teigiama nuostata į darbinę veiklą, tačiau šis apsauginis veiksnys nelaikytinas itin išimtinai nuteistąjį sulaikantis nuo pakartotinio nusikalstamumo. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis teistas praeityje 5 kartus, šis teistumas 6, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, be to nusikalto lygtinio paleidimo metu. Todėl nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek K. P. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teismas pažymi, kad nuo 2022 m. kovo 7 d., kai buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio vertinimo bei eilėje vėlesnių vertinimų (2022 m. liepos 27 d., 2024 m. gegužės 3 d.), iki paskutiniojo vertinimo atlikto 2024 m. lapkričio 6 d., buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, t. y. rizika liko nepakitusi – vidutinė. Todėl, nagrinėjamu atveju nenustačius akivaizdaus dinaminių kriminogeninių veiksnių pokyčio nuteistojo elgesyje, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, negalima spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija, šiuo metu jau yra pakankama ir leidžianti spręsti dėl lygtinio paleidimo galimumo.

Analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją stebima, kad nusikalstamoms veikoms yra būdingas tas pats finansinis motyvas - lengvu ir greitu būdu pasipelnyti. Nors nuteistasis ir neturi finansinių įsipareigojimų, tačiau negebėjo legaliai, teisėtų būdų pagerinti savo finansinės padėties. Taip pat, K. P. yra teistas užsienyje už valstybės pareigūno įžeidimą arba pasipriešinimą. Nuteistasis būdamas 2017 m. balandžio 25 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo paleistas lygtinai įvykdė naują nusikalstamą veiką. Pakartotinio vertinimo metu, asmuo nenurodo, kur įsidarbins galimo lygtinio paleidimo atveju ar po bausmės atlikimo. Tiek dabartinis, tiek ankstesni nuteistojo nusikaltimai siejami su finansinės naudos siekimu, nors dėl dabartinės nusikalstamos veikos nuteistasis savo kaltę neigia, finansinių motyvų nepripažįsta. Kalbėdamas apie save nuteistasis nurodo, kad yra ramaus būdo, stengiasi visuomet padėti kitiems, tačiau savo neigiamų asmeninių savybių išskirti negeba, nurodo, kad patinka sau toks koks šiuo metu yra, prideda, kad geba atsispirti žalingiems įpročiams. Pokalbio metu atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo savianalizė vienpusiška, save daugiau pateikia iš teigiamos pusės, jam trūksta kritiškumo savo paties atžvilgiu. Kalbėdamas apie nusikalstamą veiką už kurią nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, savo kaltės nepripažįsta, nurodo, jog yra neteisingas nuteistas šioje byloje. Pokalbio metu nuteistasis nurodo, kad nusikalstamų veikų iš anksto neplanavo, o jo nusikalstamas elgesys daugiau siejamas su spontaniškais, impulsyviais veiksmais. Nuteistasis pripažįsta, kad kartojo tas pačias klaidas, prieš darydamas nusikaltimus asmuo nepagalvodavo apie galimas pasekmes, daugiau susikoncentruodavo į teigiamas pasekmes sau, ignoruodamas neigiamas, tačiau šiuo metu nurodo, kad būdamas brandesnio amžiaus suvokia, jog reikia kažką keisti savo gyvenime. Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, tų pačių klaidų kartojimas. Analizuojant asmens kriminalinę istoriją matoma, jog praeityje ne tik negebėjo laikytis įstatymų, tačiau siekdamas asmeninės darė nusikalstamas veikas. Net ir praeityje teismo parodytas pasitikėjimas (lygtinis paleidimas) nuteistojo nemotyvavo keisti savo gyvenimo.

Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai - teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Pažymėtina, jog be formalių pagrindų, svarbiausias veiksnys - tai nekeliantis abejonių manymas, kad nuteistasis savo atitinkamu ir teigiamu elgesiu įrodė, jog jis padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, akivaizdžiai sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o paleistas lygtinai nenusikals ir laikysis įstatymų, ir jis gali būti integruotas į visuomenę. Be to nuteistasis yra linkęs vykdyti nusikaltimus, teistas ne kartą, tačiau iš to jokių išvadų nepadarė, todėl taikant lygtinį paleidimą, nuteistajam gali būti suformuota klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas.

Teismo vertinimu, K. P. neatliktos bausmės dalis (1 metai 7 mėnesiai 14 dienų), atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dar laikytina neproporcingai didele, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismas atkreipia dėmesį, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad K. P. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistojo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti vis dar egzistuojančias problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam K. P. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ojo kalėjime 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-10581.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-10581 taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.