Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. birželio 3 d. nutarimą taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi K. P. taikytas lygtinis paleidimas ir 2017 m. gegužės 5 d. jis paleistas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų neatlikęs 3 metų 10 mėnesių ir 24 dienų laisvės atėmimo bausmės;

1.2. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu, pagal BK 226 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir K. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų ir 3 mėnesiams;

1.3. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pagal BK 199² straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 3 metų 10 mėnesių ir 24 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies pridėta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės dalis ir K. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams ir 6 mėnesiams;

1.4. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartimi, kuria panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu, ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir K. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 9 mėnesiams;

1.5. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, kuria panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartis, nuteistojo K. P. nusikalstama veika, už kurią jis Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, perkvalifikuota į BK 199² straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies, t. y. 3 metų 10 mėnesių ir 24 dienų laisvės atėmimo, pridėta šia teismo nutartimi pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) paskirtos bausmės dalis ir K. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši subendrinta 4 (ketverių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu, pagal BK 226 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė (laisvės atėmimas 3 metams) subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nuteistajam K. P. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2022 m. sausio 6 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 4 d.

4. Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2024 m. birželio 3 d. nutarimą taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, motyvuojant tuo, kad nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės. Nenustačius akivaizdaus dinaminių kriminogeninių veiksnių pokyčio nuteistojo elgesyje, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, negalima spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija, šiuo metu jau yra pakankama ir leidžianti spręsti dėl lygtinio paleidimo galimumo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. P. skundas atmetamas.

7. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog K. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Įstatymas įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad nuteistasis, kuris atitinka BVK 82 straipsnio 1 ar 4 dalyse nustatytus kriterijus, gali būti, o neprivalo būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

10. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad šiuo metu K. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir ankstesnių vertinimų metu. Taigi šiuo atveju tam, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra būtina nustatyti akivaizdžią jo pažangą mažinant paminėtą riziką. Čia pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti mažinant nuteistojo izoliavimo nuo visuomenės mastą, dar labiau sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.

11. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat įvertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę ir toks nuteistojo padėties pakeitimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje yra nemažai teigiamai nuteistąjį K. P. charakterizuojančių duomenų. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Įkalinimo įstaigoje nuteistasis mokosi (duomenys neskelbtini), galvoja apie tolimesnes studijas, dirba. Jo elgesys bausmės atlikimo metu yra disciplinuotas, laikosi režimo reikalavimų bei įstaigoje nustatytos tvarkos, drausmine tvarka nebaustas, skatintas du kartus. Jis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, intervencinėse korekcinėse programose. Įvertinus teigiamus asmens elgesio pokyčius, nuo 2023 m. sausio 11 d. perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2023 m. balandžio 24 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Reguliariai vyksta į trumpalaikes išvykas į namus. Daro išvadas ir stengiasi elgesį keisti tinkama linkme. Šiuo metu deklaruoja nebesivadovaujantis nuteistųjų subkultūros apraiškomis. Visos šios aplinkybės, į kurias dėmesį atkreipė ir Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, K. P. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Nurodyti teigiamai K. P. elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinantys faktai nėra pakankami tam, kad šiuo metu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pastebėtina, kad, reaguojant į nuteistojo elgesio pozityvius pokyčius bausmės atlikimo metu, K. P. perkeltas bausmę atlikti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, jam suteikiama teisė vykti į trumpalaikes išvykas namo. Tad jo atliekamos bausmės sąlygos šiuo metu yra švelnesnės nei teigiamu elgesiu nepasižyminčių nuteistųjų. Tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Tuo pačiu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam vien tik už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Šiuo atveju aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo visas maksimalias pastangas siekiant įrodyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals.

13. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, įmanoma spręsti tik iš jo ankstesnio elgesio, kurį apima tiek elgesys bausmės atlikimo metu, tiek ir iki jos atlikimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau atsižvelgė ir į tai, jog K. P. teistas šešis kartus ir šiuo metu ketvirtą kartą atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Taip pat teistas ir užsienyje. Nusikalstamoms veikoms būdingas tas pats finansinis motyvas – lengvu ir greitu būdu pasipelnyti. Paskutinis nusikaltimas įvykdytas lygtinio paleidimo laikotarpiu. K. P. teistumų, padarytų nusikalstamų veikų skaičius, jų pavojingumo pobūdis bei laipsnis, tai, kad ne kartą yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, ankstesnis lygtinio paleidimo taikymas savo tikslų nepasiekė, rodo, kad jam paskirtos ir atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės savu laiku neapsaugojo nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų padarymo ir nesuformavo nuostatų ateityje pasirinkti brandų ir visuomenės interesus atitinkantį gyvenimo būdą, o tai sudaro pagrindą K. P. teiginius, jog jis yra pasiruošęs tolesnei resocializacijai laisvėje, vertinti labai atsargiai, juolab, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė ir išskiriamas dar gana reikšmingas dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius.

14. Nors nuteistasis K. P. ir aktyviai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau socialinio tyrimo išvadoje be jam išskiriamų statinių (negalinčių kisti) kriminogeninių veiksnių yra išskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Pastebėtina, kad tie patys kriminogeniniai veiksniai buvo nustatyti ir ankstesnio vertinimo metu. Esant dar pakankamai reikšmingam skaičiui dinaminių kriminogeninių veiksnių ir nesant apsauginių veiksnių, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nusikalstamo elgesio rizikos valdymas, siekiant sėkmingos nuteistojo resocializacijos, šiuo metu dar reikalauja papildomos intervencijos. Kriminogeniniai veiksniai, siejami su nuteistojo mąstymo, elgesio bei nuostatų sritimis, dar nėra pakankamai pakoreguoti tikslinių intervencinių priemonių pagalba, dėl ko lygtinio paleidimo taikymas, manytina, šiuo metu jam būtų per ankstyvas.

15. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad analizuojant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus, pastebima, kad nuteistajam būdingas nuoseklus įsitraukimas į kriminalines veikas. K. P. pirmą kartą nuteistas būdamas pakankamai jauno amžiaus – 21 metų ir nors vėlesniais nuosprendžiais buvo taikomos pakankamai griežtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir nusikalsdavo pakartotinai. Ankstesniam nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo tam tikri „autoritetai“, dalis draugų, su kuriais anksčiau bendravo, priklausė kriminaliniam pasauliui. Ankstesnis jo gyvenimo būdas neskatino socialaus gyvenimo būdo, jis neturėjo pozityvios veiklos, kuria galėjo užsiimti. Kalbėdamas apie nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, savo kaltės nepripažįsta, nurodo, jog yra neteisingai nuteistas. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad kaltės pripažinimas ir gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis, kalbėdamas apie nusikalstamas veikas, ieško savo elgesį pateisinančių aplinkybių. Nuteistasis linkęs analizuoti su jo nusikalstamu elgesiu susijusias situacijas, linkęs diskutuoti, tačiau daugiau laikosi savo nuomonės. Kalbėdamas apie įstaigoje vykdomą priežiūrą / apribojimus, išreiškia dviprasmišką požiūrį, kadangi yra įsitikinęs, jog įstaiga žmonių nepataiso, Taigi, akivaizdu, jog šiose srityse akivaizdi pažanga, keičiant nuteistojo mąstymą, elgesį, nuostatas, dar nėra padaryta.

16. Taigi, nors K. P. rodo pastangas taisytis, tačiau pritartina apylinkės teismo išvadai, kad ši jo padaryta pažanga, įvertinus aukščiau paminėtus duomenis apie jo nusikalstamą praeitį, nusikaltimus sąlygojusias aplinkybes, taip pat kriminogeninius nusikalstamo elgesio riziką didinančius veiksnius, dar nėra pakankama ir nesudaro pagrindo jam taikyti lygtinį paleidimą, bei manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju dar nėra pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Šiuo metu K. P. lygtinis paleidimas, atsižvelgiant į jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir mastą, teistumų skaičių, aplinkybę, kad paskutinį kartą nusikalto lygtinio paleidimo metu prieštarautų teisingumo, proporcingumo principams, neatitiktų visuomenės intereso būti saugiai. Šiuo metu dar negalima daryti išvados, kad K. P. teigiami elgesio pokyčiai yra stabilūs ir ilgalaikiai. Apygardos teismo vertinimu, jam dar reikalinga taikyti priežiūrą laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant užtikrinti, kad bausmės tikslai būtų pasiekti. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys apie nuteistojo gyvenimo stilių, mąstymą ir elgesį, nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis padarė pakankamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ir yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nuteistasis dar turi galimybes mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdyti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos rekomendacijas ir toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

17. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo K. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.