- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-05
- Bylos Nr.
- 1A-335-493-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00197-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nuteistasis
- R. V.
- Nukentėjusysis
- D. K., A. S., D. S., A. M., M. Z., D. R., R. L., A. L., S. S., S. F., T. K.
- Advokatai
- Gintaras Petukauskas, Inga Blaževičienė
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-335-493-2013
Teisėja Liuba Kymantienė Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00197-2011-5
2013 m. liepos 5 d.
(duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Linai Svidinskaitei – Ridikei, nuteistajam R. V., gynėjui advokatui Gintarui Petukauskui, nukentėjusiesiems D. K., A. S., D. S., A. M., nukentėjusiųjų D. K., M. Z., D. R., D. S., A. M. ir A. S. atstovei advokatei Ingai Blaževičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V., nukentėjusiųjų R. L. ir A. L. bei nukentėjusiųjų D. K., A. M., D. R., D. S., M. Z. ir A. S. atstovės advokatės Ingos Blaževičienės apeliacinius skundus dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios D. S. epizode) – 1 metams laisvės atėmimo;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo S. S. epizode) – 1 metams laisvės atėmimo;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo A. M. epizode) – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo A. L. epizode) – 2 metams laisvės atėmimo;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo D. K. epizode) – 3 metams laisvės atėmimo;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo D. S. epizode) – 2 metams laisvės atėmimo;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo M. Z. epizode) – 2 metams laisvės atėmimo;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo S. F. epizode) – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (UAB „T.“ epizode) – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo T. K. epizode) – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo A. S. epizode) – 2 metams laisvės atėmimo;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo R. L. epizode) – 2 metams laisvės atėmimo;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo D. R. epizode) – 2 metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, bausmės subendrintos dalinai jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš R. V. nukentėjusiems bei civiliniams ieškovams priteista:
- A. M. – 74620 Lt (septyniasdešimt keturi tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt litų);
- R. L. – 630500 Lt (šeši šimtai trisdešimt tūkstančių penki šimtai litų);
- A. L. – 224432 Lt (du šimtai dvidešimt keturi tūkstančiai keturi šimtai trisdešimt du litai);
- D. K. – 1070250,60 Lt (vienas milijonas septyniasdešimt tūkstančių du šimtai penkiasdešimt litų 60 ct);
- D. S. – 27500 Lt (dvidešimt septyni tūkstančiai penki šimtai litų);
- D. S. – 425247 Lt (keturi šimtai dvidešimt penki tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt septyni litai);
- M. Z. – 188000 Lt (vienas šimtas aštuoniasdešimt aštuoni tūkstančiai litų);
- S. F. – 76860 Lt (septyniasdešimt šeši tūkstančiai aštuoni šimtai šešiasdešimt litų);
- UAB „T.“ – 52000 Lt (penkiasdešimt du tūkstančiai litų);
- T. K. – 55200 Lt (penkiasdešimt penki tūkstančiai du šimtai litų);
- A. S. – 244200 Lt (du šimtai keturiasdešimt keturi tūkstančiai du šimtai litų);
- S. S. – 23000 Lt (dvidešimt trys tūkstančiai litų);
- D. R. – 270000 Lt (du šimtai septyniasdešimt tūkstančių litų).
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas A. M. patiklumu bei apgaule įgijęs pasitikėjimą, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie galimą pelningą „Samsung“ buitinės technikos pirkimo - pardavimo verslą, iš kurio bus gautos didelės pajamos, įkalbėjo A. M. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietose, (duomenys neskelbtini) mieste, iš A. M. gavęs pinigus, 2010-01-31 pasirašė paprastąjį vekselį 74620 Lt sumai, tačiau, atėjus sutartam pinigų gražinimo terminui, pinigų A. M. negrąžino, pinigų į žadėtą verslą neinvestavo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, A. M. priklausantį, turtą 74620 Lt, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje;
be to, R. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas R. L. patiklumu bei apgaule įgijęs pasitikėjimą, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie galimą pelningą „Samsung“ buitinės technikos pirkimo - pardavimo verslą, iš kurio bus gautos didelės pajamos, įkalbėjo R. L. paskolinti jam pinigų, ir jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini) mieste, pagal 2010-03-01 paprastąjį vekselį iš R. L. gavo 442000 Lt, pagal 2010-05-05 neprotestuotiną paprastąjį vekselį gavo 188500 Lt, tačiau atėjus sutartam pinigų grąžinimo terminui pinigų R. L. negrąžino, pinigų į žadėtą verslą neinvestavo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, R. L. priklausantį, turtą 630500 Lt, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje;
be to, R. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas A. L. patiklumu, bei apgaule įgijęs pasitikėjimą, nurodydamas tikrovės neatitinkančius neatitinkančius duomenis apie galimą pelningą „Samsung“ buitinės technikos pirkimo - pardavimo verslą, iš kurio bus gautos didelės pajamos, įkalbėjo A. L. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietose, (duomenys neskelbtini) mieste, iš A. L. gavęs pinigus, 2010-06-23 pasirašė tris paprastus neprotestuotinus vekselius bendrai 65000 eurų (nacionaline valiuta atitinka 224 432 Lt) sumai, tačiau atėjus sutartam pinigų grąžinimo terminui pinigų A. L. negrąžino, pinigų į žadėtą verslą neinvestavo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, A. L. priklausantį, turtą 224432 Lt, t. y. tokiais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje;
be to, R. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas D. K. patiklumu bei apgaule įgijęs pasitikėjimą, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie galimą pelningą „Samsung“ buitinės technikos pirkimo - pardavimo verslą, iš kurio bus gautos didelės pajamos, įkalbėjo D. K. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietose, (duomenys neskelbtini) mieste, iš D. K. gavęs pinigus, 2010-08-02 pasirašė paskolos sutartį 309966 eurų (nacionaline valiuta atitinka 1070250,60 Lt) sumai, tačiau atėjus sutartam pinigų gražinimo terminui pinigų D. K. negrąžino, pinigų į žadėtą verslą neinvestavo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, D. K. priklausantį, turtą 1070250,60 Lt, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje;
be to, R. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas D. R. patiklumu bei apgaule įgijęs pasitikėjimą, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie galimą pelningą „Samsung“ buitinės technikos pirkimo - pardavimo verslą, iš kurio bus gautos didelės pajamos, įkalbėjo D. R. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietose, (duomenys neskelbtini) mieste, iš D. R. gavęs pinigų, 2010-09-21 pasirašė paprastąjį vekselį 270000 Lt sumai, tačiau atėjus sutartam pinigų gražinimo terminui, pinigų D. R. negrąžino, pinigų į žadėtą verslą neinvestavo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, D. R. priklausantį, turtą 270000 Lt, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje;
be to, R. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas D. S. patiklumu bei apgaule įgijęs pasitikėjimą, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie galimą pelningą „Samsung“ buitinės technikos pirkimo - pardavimo verslą, iš kurio bus gautos didelės pajamos, įkalbėjo D. S. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietose, (duomenys neskelbtini) mieste, iš D. S. gavęs pinigus, 2010-10-08 pasirašė paskolos sutartį 27500 Lt sumai, tačiau atėjus sutartam pinigų grąžinimo terminui pinigų D. S. negrąžino, pinigų į žadėtą verslą neinvestavo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, D. S. priklausantį, turtą 27500 Lt, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje;
be to, R. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas D. S. patiklumu bei apgaule įgijęs pasitikėjimą, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie galimą pelningą „Samsung“ buitinės technikos pirkimo - pardavimo verslą, iš kurio bus gautos didelės pajamos, įkalbėjo D. S. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietose, (duomenys neskelbtini) mieste, iš D. S. gavęs pinigus, 2010-10-29 pasirašė tris paprastus neprotestuotinus vekselius bendrai 123260 eurų (nacionaline valiuta atitinka 425247 Lt) sumai, tačiau atėjus sutartam pinigų grąžinimo terminui pinigų D. S. negrąžino, pinigų į žadėtą verslą neinvestavo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, D. S. priklausantį, turtą 425247 Lt, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje;
be to, R. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas M. Z. patiklumu bei apgaule įgijęs pasitikėjimą, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie galimą pelningą „Samsung“ buitinės technikos pirkimo - pardavimo verslą, iš kurio bus gautos didelės pajamos, įkalbėjo M. Z. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietose, (duomenys neskelbtini) mieste, iš M. Z. gavęs pinigus, 2010-12-07 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 40000 Lt sumai, 2010-12-09 pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 48000 Lt sumai, 2011-02-02 pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 100000 Lt sumai, tačiau atėjus sutartam pinigų grąžinimo terminui pinigų M. Z. negrąžino, pinigų į žadėtą verslą neinvestavo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, M. Z. priklausantį, turtą 188000 Lt, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje;
be to, R. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas S. F. patiklumu bei apgaule įgijęs pasitikėjimą, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie galimą pelningą „Samsung“ buitinės technikos pirkimo - pardavimo verslą, iš kurio bus gautos didelės pajamos, įkalbėjo S. F. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietose, (duomenys neskelbtini) mieste, iš S. F. gavęs pinigų, 2010-12-23 pasirašė paprastąjį vekselį 76860 Lt sumai, tačiau atėjus sutartam pinigų gražinimo terminui, pinigų S. F. negrąžino, pinigų į žadėtą verslą neinvestavo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, S. F. priklausantį, turtą 76860 Lt, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje;
be to, R. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas UAB „T.“, atstovaujamos D. S., patiklumu bei apgaule įgijęs pasitikėjimą, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie kmynų įsigijimo galimybę žemesne nei rinkos kaina, jis su UAB „T.“ atstovu D. S. 2011-01-14 pasirašė Tarpininkavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią iš UAB „T.“ gavo 52000 Lt, tačiau atėjus sutartam prekių pristatymo terminui UAB „T.“ prekių negavo, pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, UAB „T.“ priklausantį, turtą 52000 Lt, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje;
be to, R. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas T. K. patiklumu bei apgaule įgijęs pasitikėjimą, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie galimą pelningą „Samsung“ buitinės technikos pirkimo - pardavimo verslą, iš kurio bus gautos didelės pajamos, įkalbėjo T. K. paskolinti jam pinigų, ir jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini) mieste, 2011-01-25 pasirašė paprastąjį vekselį ir iš T. K. gavo 16000 eurų (nacionaline valiuta atitinka 55200 Lt), tačiau atėjus sutartam pinigų gražinimo terminui, pinigų T. K. negrąžino, pinigų į žadėtą verslą neinvestavo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, T. K. priklausantį, turtą 55200 Lt, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje;
be to, R. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas A. S. patiklumu bei apgaule įgijęs pasitikėjimą, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie galimą pelningą „Samsung“ buitinės technikos pirkimo - pardavimo verslą, iš kurio bus gautos didelės pajamos, įkalbėjo A. S. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietose, (duomenys neskelbtini) mieste, iš A. S. gavęs pinigų, 2011-01-28 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 244200 Lt sumai, tačiau atėjus sutartam pinigų gražinimo terminui, pinigų A. S. negrąžino, pinigų į žadėtą verslą neinvestavo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, A. S. priklausantį, turtą 244200 Lt, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje;
be to, R. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas S. S. patiklumu bei apgaule įgijęs pasitikėjimą, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie galimą pelningą „Samsung“ buitinės technikos pirkimo - pardavimo verslą, iš kurio bus gautos didelės pajamos, įkalbėjo S. S. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietose, (duomenys neskelbtini) mieste, iš S. S. gavęs pinigų, 2011-02-01 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 23000 Lt sumai, tačiau atėjus sutartam pinigų gražinimo terminui, pinigų S. S. negrąžino, pinigų į žadėtą verslą neinvestavo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, S. S. priklausantį, turtą 23000 Lt, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Nuteistasis R. V. skundžia (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nuosprendį, prašo jį išteisinti dėl 74620 Lt skolinimosi iš A. M., 630500 Lt skolinimosi iš R. L., 224432 Lt skolinimosi iš A. L., 1070250,60 Lt skolinimosi iš D. K., 425247 Lt skolinimosi iš D. S., 76860 Lt skolinimosi iš S. F., bei skiriant bausmę taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio normas. Nuteistojo teigimu, jis, iš dalies pripažindamas savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, davė vienodus ir nuoseklius parodymus apie tai, kad apie 2005 m. susipažino su Ukrainos Respublikos piliečiu A. K., kuris pasiūlė dalyvauti buitinės technikos versle, t. y. skolinti jam, A. K., pinigus trumpam laikui už 6 - 9 procentus palūkanų. Sutikęs su pasiūlymu, jis nurodo A. K. skolinęs savo asmeninius pinigus, o vėliau pradėjęs pinigus skolintis iš pažįstamų ir perskolinti juos A. K.. Pinigus nuteistasis teigia skolinęsis iš visų byloje esančių nukentėjusiųjų įvairiomis sumomis. Kartą per 1 - 2 mėnesius Vilniuje susitikdavo su A. K., gaudavo iš jo palūkanas už paskolintus pinigus, kartais pinigus perskolindavo, kartais dalį paskolintų pinigų atsiimdavo ir grąžindavo pinigus nukentėjusiesiems. Iš A. K. gautų palūkanų apie 2-3 proc. palūkanų nuteistasis pasilikdavo sau, o likusią palūkanų dalį išmokėdavo nukentėjusiesiems. Apeliantas nurodo, kad per visą pinigų skolinimo laiką, t. y. nuo 2005 m. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. D. K. yra grąžinęs palūkanų, kurios sudarė apie 102 proc. nuo visos paskolintos pinigų sumos, R. L. – apie 140 proc., A. M. – apie 20 proc., A. L. – apie 108 proc., D. R. – apie 36 proc., D. S. – apie 144 proc., S. F. – apie 120 proc. nuo paskolintų pinigų sumos, t. y., nuteistojo teigimu, realiai kai kurie jam pinigus skolinę asmenys apskritai nepatyrė jokios turtinės žalos, o kiti – tik dalinę turtinę žalą. Nei palūkanų, nei pinigų nuteistasis teigia negrąžinęs tik D. S., M. Z. ir UAB „T.“. Nuteistasis teigia, kad problemos santykiuose su nukentėjusiaisiais prasidėjo 2010 m. rugpjūčio mėn., kai prieš susitikdamas su A. K. pastarojo paprašė pasirašyti notariškai patvirtintą paskolos sutartį visai paskolintai pinigų sumai. A. K. sutiko, tačiau į susitikimą neatvyko ir nuo to laiko jam su A. K. susisiekti nepavyko.
Nuteistasis skunde pripažįsta, jog skolindamas pinigus iš nukentėjusiųjų jiems sakė, kad pinigus investuoja į „Samsung“ firmos buitinės technikos pirkimą palankiomis kainomis ir jos realizavimą gaunant nemažą pelną. Tačiau ši aplinkybė, nuteistojo teigimu, negali būti pripažinta kaip nukentėjusiuosius suklaidinusi esminė aplinkybė, kadangi jis ir pats buvo įsitikinęs, kad A. K. savo ruožtu pinigus investuoja į buitinės technikos pirkimą – pardavimą, o nukentėjusiesiems buvo nesvarbu, kaip ir į kokį verslą nuteistasis investuoja jų pinigus. Nuteistojo teigimu, nė vienas nukentėjusysis niekad nesidomėjo, ar jis tikrai turi verslo ryšių su „Samsung“ prekybininkais, nereikalavo papildomų prievolių užtikrinimo garantijų, nors, būdami išsilavinę ir turėdami patirties, suvokė, jog pinigų skolinimas yra labai rizikingas. Nuteistasis nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad jis sąmoningai siekė apgauti nukentėjusiuosius ir pasisavinti jų paskolintus pinigus savo naudai, išskyrus tą dalį, kurią pats pripažino, t. y. pinigų skolinimąsi po 2010 m. rugpjūčio mėn., kai suprato, jog A. K. jį apgavo ir skolinamų pinigų jis neturės galimybės grąžinti. Tuo tarpu skolindamasis pinigus iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio, jis jokių žalingų pasekmių, t. y. sąmoningo nukentėjusiųjų apgaudinėjimo ir pasipelnymo jų sąskaita, nesiekė ir nenorėjo. Nuteistojo teigimu, ginčijamuose epizoduose nėra sukčiavimo požymių, todėl šioje dalyje teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o jį ir nukentėjusiuosius siejo civiliniai teisiniai santykiai. Nuteistasis nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių jo parodymus dėl A. K. ir to, kad būtent šis asmuo apgavo nuteistąjį, o kartu ir nukentėjusiuosius, todėl teismas nepagrįstai atmetė jo versiją.
Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su teismo išvada dėl to, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pats teismas nuosprendyje pripažino, kad „kaltinamasis iš esmės savo kaltę pripažįsta“, jis taip pat teismui pareiškė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, tačiau nesutiko su tuo, kad dalyje epizodų turėjo tyčią pasisavinti svetimą turtą. Dėl padarytų veikų nuteistasis nuoširdžiai gailisi, todėl mano, kad tokios aplinkybės lengvina jo atsakomybę. Nuteistasis taip pat teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, turėjo atsižvelgti į tai, kad, jam nebegalint grąžinti skolintų pinigų, jo šeimai buvo pradėtas daryti labai didelis spaudimas, grasinta susidoroti, jo sutuoktinė turėjo nepalankiomis sąlygomis perleisti asmeninį turtą, jis pats dėl susidariusios situacijos bandė gyvenimą baigti savižudybe. Dėl šių priežasčių, nuteistojo manymu, teismas turėjo nustatyti Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytas lengvinančias aplinkybes, taip pat ir to paties straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog veikų padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusių asmenų elgesys. Nuteistojo teigimu, pripažinus šias keturias aplinkybes jo atsakomybę lengvinančiomis, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė turėtų būti artima minimaliai, tačiau, atsižvelgiant į bausmės paskirtį, aplinkybes, kad dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis labai išgyvena, darytina išvada, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Šalies argumentai
Nukentėjusieji R. L. ir A. L. taip pat skundžia (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti ir paskirti R. V. griežtesnę laisvės atėmimo bausmę. Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas, netinkamai taikydamas Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatas ir subendrindamas paskirtas bausmes R. V., netinkamai jas subendrino. Teismas nurodė, kad bausmes subendrino dalinai jas sudedant, bet paskirta galutinė bausmė atitinka bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį nukentėjusiojo D. K. epizode – 3 metus laisvės atėmimo. Taigi R. V. yra faktiškai nuteistas tik dėl padaryto nusikaltimo D. K. atžvilgiu, tačiau dėl padarytų nusikaltimų kitų nukentėjusiųjų asmenų atžvilgiu jokia bausmė nėra paskirta. Nukentėjusieji taip pat nurodo, kad, nors pirmosios instancijos teismas laikė, kad R. V. savo kaltę iš esmės pripažino ir skyrė bausmes, mažesnes nei bausmių vidurkis, tačiau nevertino aplinkybės, kad nuo 2011 m. sausio – vasario mėnesio, kai paskutinį kartą skolino pinigus iš nukentėjusiųjų, nei vienam iš jų net ir dalies skolos negrąžino, t. y. per dvejus metus, kol vyko ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme, nesiėmė jokių veiksmų nors iš dalies atlyginti nukentėjusiems jo padarytą žalą.
Nukentėjusiųjų D. K., A. M., D. R., D. S., M. Z. ir A. S. atstovė advokatė Inga Blaževičienė taip pat skundžia (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti: už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskirti bausmes po 1 metus 7 mėnesius laisvės atėmimo, už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskirti bausmes po 4 metus 1 mėnesį laisvės atėmimo, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Skunde apeliantė nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl bausmės dydžio, neatsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl paskyrė per švelnią laisvės atėmimo bausmę. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į veikos pavojingumo laipsnį apibūdinančias aplinkybes, t. y., apgaule užvaldyto turto dydį; R. V. kaltės formą ir rūšį, t. y., tai, kad jis veikė tiesiogine iš anksto apgalvota tyčia; nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, t. y., tai, kad nusikaltimą R. V. padarė iš savanaudiškų paskatų, ir nepagrįstai to nepripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe; nusikalstamos veikos stadiją – R. V. pripažintas kaltu padarius trylika nusikalstamų veikų; kaltinamojo asmenybę. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai įvertino kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nepagrįstai R. V. paaiškinimus vertino kaip dalinį kaltės pripažinimą. Skunde apeliantė nurodo, kad teismas, nenustatęs R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nepagrįstai už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė mažesnes nei įstatyme nustatytos bausmės vidurkis bausmes.
Skunde apeliantė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, nors teismas nuosprendyje ir teigia, kad bausmes subendrina dalinai jas sudedant, tačiau nurodo, kad pritaiko Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalį bei 5 dalį, reglamentuojančią bausmių apėmimo būdą. Apeliantės teigimu, iš nuosprendžio turinio ir galutinės bausmės dydžio matyti, kad teismas bausmes subendrino būtent apėmimo būdu, nors tai daryti teismas gali tik esant Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytiems atvejams, o tokių aplinkybių byloje nenustatyta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nukentėjusiųjų R. L. ir A. L. apeliacinį skundą R. V. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas nuteistojo apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir atmesti nukentėjusiųjų bei nukentėjusiųjų atstovės advokatės apeliacinius skundus. Nukentėjusieji ir jų atstovė advokatė savo bei kitų nuteistųjų apeliacinius skundus palaikė ir prašė tenkinti, nuteistojo skundą prašė atmesti. Prokurorė nukentėjusiųjų bei nukentėjusiųjų atstovės advokatės apeliacinius skundus prašė tenkinti, nuteistojo skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmetamas.
Nukentėjusiųjų R. L. ir A. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Nukentėjusiųjų D. K., A. M., D. R., D. S., M. Z. ir A. S. atstovės advokatės Ingos Blaževičienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis nutartis Nr. 2K-43/2006).
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeistos. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Teisėjų kolegija sutinka ne su nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o su teismo išvada, kad R. V. kaltė dėl visų jam inkriminuojamų nusikaltimų yra įrodyta.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis teigia jo veiksmuose nebuvus esminės apgaulės, ir nesutinka su teismo išvada, jog jis sąmoningai siekė apgauti nukentėjusiuosius ir pasisavinti jų paskolintus pinigus savo naudai, išskyrus tą dalį, kurią pats pripažino.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis suvaržymas arba panaikinimas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-642/2012).
Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija objektyviųjų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių, todėl esminės aplinkybės, kurios turi reikšmę sprendžiant, ar nuteistojo padarytos veikos laikytinos sukčiavimu, ar civiliniu deliktu, yra tai, ar nuteistasis turėjo tyčią suklaidinti nukentėjusiuosius, ar nukentėjusiųjų apsisprendimui skolinti nuteistajam pinigus nuteistojo nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės turėjo esminės reikšmės, ar nuteistasis apskritai turėjo galimybę grąžinti pasiskolintas sumas.
Patikrinusi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje teismas nustatė visus būtinus Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, tarp jų ir apgaulės požymį, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.
Šioje byloje nustatyta, kad R. V., pasinaudodamas nukentėjusiųjų patiklumu bei įgijęs pasitikėjimą, iš nukentėjusiųjų skolindavosi pinigų sumas, jiems nurodydamas tas pačias aplinkybes – t. y., įkalbėdamas investuoti į neva jo vykdomą pelningą „Samsung“ buitinės technikos pirkimo - pardavimo verslą, iš kurio bus gautos didelės pajamos. Kaip garantą, kad pinigai bus grąžinti, R. V. nurodydavo turintis žemės sklypą, kuris, bylos duomenimis, priklausė jo sutuoktinei E. V. (t. 2, b. l. 7). Apeliantas skunde nurodo, kad nukentėjusiesiems, išskyrus D. S., M. Z. ir UAB „T.“, per visą pinigų skolinimosi laiką yra grąžinęs ir dalį paskolintų pinigų, ir bent dalį sutartų palūkanų. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusieji R. L., A. M., A. L., D. K., D. R., D. S., A. S.. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nuteistasis nukentėjusiesiems grąžindavo pirmąsias paskolas ir bent dalį palūkanų, rodo, jog tokiais veiksmais jis siekė įgyti nukentėjusiųjų pasitikėjimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad paskolų sumos ženkliai didėjo.
Nors nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde teigia, kad pasiskolintus pinigus jis perskolindavo Ukrainos Respublikos piliečiui A. K., kuris nuteistajam pasiūlius sudaryti notarinę paskolos sutartį dingo, ši jo versija atmestina kaip nepagrįsta, kadangi jos nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-03-01 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės duomenų bazės duomenimis, asmuo vardu A. K., Lietuvos Respublikos sieną kirto vieną kartą 2003 m. (t. 4, b. l. 56), tuo tarpu nuteistasis tvirtina su A. K. susitikdavęs kas vieną - du mėnesius Vilniuje. Ikiteisminio tyrimo metu patikrinus nuteistojo nurodytą telefono numerį, iš kurio jam neva skambindavo A. K., paaiškėjo, kad šio numerio pradžios skaičiai yra San Marino Respublikos (t. 4, b. l. 58). Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistasis nenurodė jokių kontaktinių A. K. duomenų, teigė, kad pametė ne tik telefoną, kuriuo bendraudavo su A. K., bet ir nešiojamą kietąjį diską, kuriame buvo daug informacijos, neatsiminė automobilio, kuriuo A. K. atvažiuodavo į susitikimus, valstybinių numerių, teigė A. K. ieškojęs skambinamas telefonu, bet į Ukrainą nevykęs (t. 5. b. l. 19). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaltinamojo versiją atmetė, įvertinęs kaip siekį palengvinti sau padėtį.
Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis suvokė, jog įtikinėdamas nukentėjusiuosius, kad verčiasi pelningu buitinės technikos verslu, nors realiai tokio verslo nevystė, naudojo apgaulę ir būtent dėl šios apgaulės nukentėjusieji jam perleido savo pinigus, tikėdamiesi ne tik juos atgauti, bet ir gauti palūkanas. Tuo tarpu nuteistasis, suprasdamas, jog pinigų grąžinti negalės, pasirašė vekselius sumoms, kurias nukentėjusiesiems yra skolingas. Pažymėtina, jog apgaulė sukčiavimo atveju gali pasireikšti ir turto savininko suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų, taip „priverčiant“ jį perduoti turtą kaltininko nuosavybei ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-600/2012). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog R. V. panaudotas apgaulės būdas ir pasireiškė nukentėjusiųjų suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų – t. y., jis nukentėjusiuosius įtikino jų pinigus investuosiąs į verslą, kurio realiai nevykdė, ir grąžinsiąs su palūkanomis, nors suvokė, kad to padaryti negalės.
Tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose keliamas bausmių, paskirtų R. V. už nusikalstamas veikas, individualizavimo klausimas. Nuteistojo teigimu, teismas jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėjo pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tai, kad veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas) bei tai, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiųjų elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė atsakomybę švelninančia pripažįstama tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-133/2013). Nagrinėjamu atveju R. V. kaltę pripažįsta tik dėl dalies nustatytų aplinkybių, tuo tarpu dėl esminio sukčiavimo sudėties požymio – apgaulės panaudojimo, kaltę neigia, todėl jo kaltės pripažinimą galima laikyti tik daliniu. Nors nuteistasis ir bylą nagrinėjant teisme, ir apeliaciniame skunde teigia, kad gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau byloje nėra duomenų, jog jis stengtųsi atlyginti savo nusikaltimais padarytą žalą.
Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas), yra tokia aplinkybė, kuri apibūdina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos prielaidas, bet ir jos subjektą. Ši aplinkybė reiškia, kad kaltininkui susiklosto tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padaro tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-520/2012). Teismų praktikoje Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, kai kaltininkui dėl išorinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių buvo gerokai sumažinta galimybių pasirinkti teisėtą elgesio variantą, t. y. asmuo savo iniciatyva nebūtų ryžęsis nusikalsti, tačiau nusikalstamos veikos iniciatorius prievartą palenkė jį atlikti neteisėtus veiksmus. Psichinė prievarta suprantama kaip grasinimai panaudoti smurtą (nužudyti, sužaloti ir pan.), sunaikinti ar sugadinti turtą, paskleisti nepalankias žinias apie jį ar jo artimuosius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K–328/2013). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad R. V. pats savo elgesiu – darydamas nusikalstamas veikas – sukėlė tokią situaciją, kuri, jo teigimu, privertė jį toliau tęsti nusikalstamą veiklą – t. y., skolintis pinigus iš kitų asmenų tam, kad grąžintų dalį skolų jau esamiems kreditoriams. Tai, kad nukentėjusieji primygtinai reikalavo iš R. V. grąžinti jam paskolintus pinigus, taip pat negali būti pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi nukentėjusieji ne palenkė nuteistąjį atlikti neteisėtus veiksmus, o reikalavo grąžinti jiems priklausantį turtą.
Nuteistasis taip pat teigia, kad teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikų padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusių asmenų elgesys. Tokia aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Sprendžiant apie provokuojančius veiksmus atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K- 377/2011, 2K-450/2011). Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad ne nukentėjusiųjų veiksmai (ar neveikimas) lėmė R. V. nusikalstamus veiksmus, o priešingai – jis pats inicijavo pinigų skolinimąsi iš nukentėjusiųjų, įtikinėdamas verslo sėkme. Nagrinėjamu atveju tai, kad nukentėjusieji neapdairiai skolino R. V. dideles pinigų sumas, nesidomėjo ir netikrino, ar nuteistojo nurodomos aplinkybės yra teisingos, nereikalavo papildomų prievolių užtikrinimo garantijų, negali būti laikoma tokiu rizikingu elgesiu, kuris būtų paskatinęs kaltininką nusikalsti.
Atsižvelginat į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apylinkės teismas pagrįstai nenustatė R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taip pat konstatuotina ir tai, kad nėra ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o šis nukentėjusiųjų atstovės advokatės apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nukentėjusiųjų atstovė advokatė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamos veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų. Pagal Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą savanaudiškos paskatos priskirtos prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau ši aplinkybė netaikytina tais atvejais, kai ji, nors ir nurodyta įstatyme, bet sudaro būtinąjį nusikaltimo sudėties požymį. Nusikaltimai, susiję su nusikalstamu praturtėjimu, taip pat ir sukčiavimas, yra savanaudiški, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė savanaudiškų paskatų kaip R. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės.
Pažymėtina, jog skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę R. V., minėtas įstatymo nuostatas pirmosios instancijos teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Kaip jau minėta, nei R. V. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių pagrįstai nenustatyta. Nors nuteistasis padarė net trylika nusikalstamų veikų, iš kurių dvi priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, o likę vienuolika – prie sunkių nusikaltimų, jis neteistas, administracine tvarka nėra baustas, pripažįsta ir sutinka atlyginti padarytą žalą, išlaiko du nepilnamečius vaikus, sutrikusi jo psichinė sveikata. R. V. bausmės už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos žemesnės nei bausmės vidurkis, jos laikytinos teisingomis, todėl nėra pagrindo nei bausmes švelninti, nei griežtinti.
Teisėjų kolegijos nuomone, būtent teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti R. V. švelnesnę bausmę, kaip to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.
Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, kadangi teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to neteisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis dalinai jas sudedant. Tuo tarpu BK 63 straipsnio 5 dalis numato kitą bausmių bendrinimo būdą – bausmių apėmimą, kuri teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Visais kitais atvejais teismas bausmes visiškai arba iš dalies sudeda. Nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti visų bausmių apėmimą nėra, todėl už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis), o po to jas apimant (BK 63 str. 5 d. 2 p., tai yra, už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiosios D. S. epizode ir nukentėjusiojo S. S. epizode), bausmės bendrintinos BK 63 str. 4 d. pagrindu jas iš dalies sudedant, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiojo A. M. epizode, nukentėjusiojo A. L. epizode, nukentėjusiojo D. K. epizode, nukentėjusiojo D. S. epizode, nukentėjusiojo M. Z. epizode, nukentėjusiojo S. F. epizode, UAB „T.“ epizode, nukentėjusiojo T. K. epizode, nukentėjusiojo A. S. epizode, nukentėjusiojo R. L. epizode ir nukentėjusiojo D. R. epizode), bausmės BK 63 str. 4 d. pagrindu taip pat subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, po ko pagal LR BK 182 str. 1 d., ir LR BK 182 str. 2 d. paskirtos subendrintos bausmės, BK 63 str. 5 d. 2 p. pagrindu, subendrintinos apėmimo būdu. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bausmės bendrinamos dalinai jas sudedant, tačiau galutinę subendrintą bausmę paskyrė lygią griežčiausiai už atskiras nusikalstamas veikas paskirtai bausmei. Tuo tarpu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,
nusprendė:
Nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiųjų R. L. ir A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Nukentėjusiųjų D. K., A. M., D. R., D. S., M. Z. ir A. S. atstovės advokatės Ingos Blaževičienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, bausmės subendrintos dalinai jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.
R. V. už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiosios D. S. epizode ir nukentėjusiojo S. S. epizode) ir 182 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiojo A. M. epizode, nukentėjusiojo A. L. epizode, nukentėjusiojo D. K. epizode, nukentėjusiojo D. S. epizode, nukentėjusiojo M. Z. epizode, nukentėjusiojo S. F. epizode, UAB „T.“ epizode, nukentėjusiojo T. K. epizode, nukentėjusiojo A. S. epizode, nukentėjusiojo R. L. epizode ir nukentėjusiojo D. R. epizode) padarymą R. V. paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, bausmes iš dalies sudedant, o po to jas apimant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.