Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė) ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. gegužės 23 d. priimtą nutarimą Nr. 93-381 taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteistas 2013 m. sausio 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 182 straipsnio 2 dalį (vienuolika veikų) galutine subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2013 m. liepos 23 d., bausmės pabaiga – 2019 m. sausio 23 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. V. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (žr., Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).

Šiuo aspektu vertinant nuteistojo pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, labai svarbu tai, kad socialinio tyrimo išvadoje R. V., nors ir dalyvaujančiam visose privalomose socialinės reabilitacijos programose, vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, kurių yra nustatyta dvigubai daugiau, nei pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančių veiksnių. Ankstesni teisės pažeidimai socialinio tyrimo išvadoje įvardinti kaip vienas iš pagrindinių nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių. Nors šis veiksnys yra gana statiškas, tačiau elgesio korekciją šiuo aspektu galėtų atspindėti nepriekaištingas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir su tuo susijęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas. Tačiau nagrinėjamu atveju R. V. nesielgė išskirtinai pozityviai – bausmės atlikimo metu buvo tris kartus baustas drausmine tvarka. Aplinkybės, kad nuobaudos lygtinio paleidimo taikymo svarstymo metu negaliojo ir tai, jog po nuobaudų gavimo nuteistasis buvo ne kartą ir paskatintas, nėra pagrindas teigti, kad nuteistasis per visą bausmės laiką elgėsi pavyzdingai.

Kitas itin reikšmingas kriminogeninis veiksnys yra lėšų tvarkymas ir pajamos. Atkreiptinas dėmesys, jog R. V. padaryti nusikaltimai yra susiję su neteisėtos turtinio pobūdžio naudos gavimu, nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupėje, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbu įvertinti, ar nuteistasis yra pasiryžęs pragyvenimui užsidirbti sąžiningai dirbdamas, ar yra apgalvojęs konkrečius ateities planus, siekius bei priemones, būdus šiems tikslams įgyvendinti. Aukštesnės instancijos teismas teigiamai vertina tai, jog nuteistasis pataisos namuose dirba, suvokia darbo teikiamą naudą, tačiau pažymėtina, jog R. V. yra priteistas itin didelis civilinis ieškinys, kuris yra dengiamas minimaliai. Be to, priteistas ieškinys dengiamas išskaičiuojant iš atlyginimo, bet ne savanoriškai darant atitinkamas įmokas. Taigi, nuteistasis labiau rūpinasi savo asmeninių interesų patenkinimu, nei žalos nukentėjusiesiems atlyginimu. Tai, jog nuteistasis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turi finansininko specialybę, nėra kuo nors jį išskiriančios aplinkybės iš kitų nuteistųjų. Sėkmingai integracijai į darbo rinką neužtenka vien konkretaus išsilavinimo įgijimo, o nagrinėjamu atveju pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, ar R. V. bus įdarbintas konkrečioje įmonėje, skunde aukštesniajam teismui nuteistasis taip pat neatskleidžia, kokius darbinės veiklos planus puoselėja paleistas lygtinai. Taigi, apygardos teismas šiuo metu negali daryti vienareikšmiškos išvados dėl R. V. sėkmingos integracijos į legalią darbo rinką.

Didelių pokyčių apygardos teismas neįžvelgia ir R. V. mažinant nustatytą kriminogeninį veiksnį – mąstymas ir elgesys. Nuteistasis pasitiki savo sėkmės tikimybe, apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes. Be to, R. V. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino dar visai neseniai. Jis naudojosi įstatymo jam numatyta teise skųsti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ir teikė tiek apeliacinį, tiek kasacinį skundus, kurie buvo visiškai atmesti. Savo kaltę nuteistasis iš esmės pripažino tik tuomet, kai pirmą kartą buvo svarstomas jo lygtinio paleidimo klausimas. Be to, nusikalstamos veikos yra padarytos veikiant bendrininkų grupėje, o R. V. nėra išsakęs jokios pozicijos dėl to, ar yra pasiryžęs nutraukti santykius su buvusiais bendrininkais. Tai, jog susidūręs su problemomis nuteistasis ne visada sugeba pasirinkti racionalius, logiškus problemų sprendimo būdus, liudija ir socialinio tyrimo išvados duomenys. Minėtoje išvadoje nurodyta, jog R. V. praeityje yra bandęs nusižudyti, tačiau šiuo metu jo emocijos yra tolygios, geba susidoroti su stresinėmis situacijomis. Tačiau nusikalstamų veikų darymą lėmė nepalankiai susiklostę ekonominiai veiksniai. Taigi, nuteistasis su pakitusia ekonomine situacija bandė susitvarkyti pasirinkęs neteisėtų veikų darymą.

Kadangi nuteistasis norėtų būti paleistas lygtinai pritaikant jam intensyvią priežiūrą, teisėjų kolegija įvertina ir jo palaikomus socialinius ryšius, gyvenamąją vietą. Nors socialinio tyrimo išvada liudija, kad R. V. socialiniai ryšiai su tėvais bei vaikais yra geri, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis su žmona nebendrauja, turi kitą draugę, pas kurią ir planuoja gyventi paleistas lygtinai. Tačiau aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, ar minėtoji draugė sutinka nuteistąjį priimti kartu gyventi, ar gyvenamasis būstas atitinka intensyvios priežiūros taikymui būtinus kriterijus.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog R. V. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Duomenų, jog nuteistasis aktyviai dalyvautų socialinės reabilitacijos programose, t. y. ne tik privalomose programose, bylos medžiagoje nėra. Taigi, vien keliais balais sumažėjusi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog nuteistasis jau pasitaisė ir savo gyvenimo tikslų sieks vien teisėtomis priemonėmis.

Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju R. V. neatitinka Bausmių vykdomo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta jo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl skundžiama nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.