Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam R. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 182 str. 2 d. (11 veikų). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirta 3 m. laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nuosprendis pakeistas, panaikinant dalį dėl bausmės subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalis, subendrinant vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė subendrinta 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

- Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1998 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 4 dalį, paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 47¹ straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 4 mėn. 22 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. rugpjūčio 31 d.).

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. V. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis pataisos namuose dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius, po paskutinės paskirtos drausminės nuobaudos paskatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad R. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, tarp jų 11 sunkių nusikaltimų (sukčiavimas) padarymą, nusikaltimų pobūdis bei padarymo aplinkybės rodo nuteistojo pavojingumą, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika (11 balai pagal ‚OASys“), tačiau taip pat pažymima, kad nuteistajam, dalyvaujančiam tik privalomose socialinės reabilitacijos programose, vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimai (teistumai); lėšų tvarkymas ir pajamos (priteistas civilinis ieškinys). Pažymėtina, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą, įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis ir nors minėtos nuobaudos nebegalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad visą bausmės atlikimo laikotarpį jis nesistengė elgtis nepriekaištingai, nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Taip pat pažymėtina ir tai, jog R. V. yra priteistas itin didelis civilinis ieškinys, kuris yra dengiamas minimaliai. Nors Komisijos nutarime nurodoma, jog nuteistasis ieškinį dengia ir savanoriškai, tačiau byloje tokių duomenų nėra pateikta, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Buhalterinės apskaitos skyriaus pažymoje nurodoma, kad iš nuteistojo darbo užmokesčio pagal vykdomuosius patvarkymus dėl skolos išieškojimo 442984,31 Eur sumai išieškota 655,45 Eur.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis R. V. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam R. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 93-619 taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BVK 157 straipsnio 3 dalimi, BPK 360 straipsnio 5-7 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Komisijos 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 93-619 taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.