- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- e2A-715-565/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29326-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- S. S. D.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. S. D. apeliacinį skundą dėl 2022 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Cigar house“ ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Cigar house“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo S. S. D. (toliau – ir atsakovas) 26 293,30 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, 2018 m. rugpjūčio 31 d pasirašė kasos pajamų orderį, serija GR Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu į UAB „Grinlaukis“ kasą iš ieškovės buvo paimta grynais pinigais 15 221,80 Eur, o 2018 m. rugsėjo 22 d. pasirašė kasos pajamų orderį, serija SAR Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu į UAB „Sarcio“ kasą iš ieškovės buvo priimta grynais pinigais 11 071,50 Eur (toliau abu kasos pajamų orderiai kartu – ir Kasos pajamų orderiai).
3. Ieškovės nemokumo administratorei nebuvo perduoti dokumentai, kurie galėtų pagrįsti ieškovės sandorius su UAB „Grinlaukis“ ir UAB „Sarcio“, pagal kuriuos buvo sumokėtos Kasos pajamų orderiuose nurodytos sumos. Viešai prieinamais duomenimis, UAB „Grinlaukis“ ir UAB „Sarcio“ veikos nevykdo. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnyje nustatytas juridinio asmens valdymo organo pareigas juridinio asmens atžvilgiu elgtis sąžiningai, protingai ir lojaliai, taip pat Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 19 straipsnio 8 dalyje nustatytą pareigą veikti bendrovės naudai, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovei padarytą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
4.1. tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovės lėšos pagal Kasos pajamų orderius iš tikrųjų buvo perduotos UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“. Ginčo dėl to, kad ieškovė už šias lėšas jokios naudos iš UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“ negavo, byloje nėra;
4.2. iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Grinlaukis“ kasos pajamų orderio, serija GR, Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu iš ieškovės į UAB „Grinlaukis“ kasą buvo priimta 15 221,80 Eur grynais pinigais, orderį ieškovės vardu pasirašė atsakovas, nurodytas pinigų priėmimo pagrindas – sąskaita GR Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų gavimas patvirtintas UAB „Grinlaukis“ kasininko parašu. 2018 m. rugsėjo 22 d. UAB „Sarcio“ kasos pajamų orderis, serija SAR, Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad pagal šį orderį UAB „Sarcio“ kasą iš ieškovės priimta 11 071,50 Eur grynais pinigais, orderį ieškovės vardu pasirašė atsakovas, nurodytas pinigų priėmimo pagrindas – sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų gavimas patvirtintas UAB „Sarcio“ kasininko parašu;
4.3. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punktą pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai; pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną;
4.4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai šalis teigia, kad pinigai buvo gauti, ir pateikia kasos pajamų orderį, atitinkantį Taisyklių reikalavimus, preziumuojama, kad pinigai buvo gauti; tokiu atveju šalis, teigianti, kad pinigai nebuvo sumokėti, privalo tai įrodyti, pateikdama šią savo poziciją pagrindžiančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-823/2019). Ieškovės pateikti Kasos pajamų orderiai atitinka Taisyklių reikalavimus. Ieškovei pateikus Kasos pajamų orderius, patvirtinančius, kad ieškovės lėšos buvo sumokėtos (gautos) UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“, preziumuojama, kad šios ūkinės operacijos buvo atliktos (pinigai sumokėti), o įrodinėjimo pareiga, neigiant šią aplinkybę, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis);
4.5. Kasos pajamų orderių išrašymo metu (2018 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn.) atsakovas buvo ieškovės vadovas. 2020 m. kovo 27 d. vykusio ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu atsakovas buvo atšauktas iš ieškovės vadovo pareigų ir vadovu paskirtas K. N.. Tačiau įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-936-1101/2021 2020 m. kovo 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimti sprendimai yra pripažinti negaliojančiais, teismui konstatavus, be kitų aplinkybių, kad atsakovas susirinkimą suorganizavo jau inicijavus ieškovės nemokumo bylos iškėlimą teisme, o atsakovo pasirinkta naujo vadovo kandidatūra (K. N. buvo ne vienos bankrutavusios įmonės vadovu, jo atžvilgiu vykdoma 50 vykdomųjų bylų, pritaikyta 17 turto areštų) rodo atsakovo siekį išvengti savo, kaip ieškovės vadovo, atsakomybės ir apsunkinti bankroto procedūrų vykdymą;
4.6. kadangi K. N. paskyrimas ieškovės vadovu pripažintas neteisėtu, ieškovės vadovu iki teismo nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo buvo atsakovas. Tuo atveju, jeigu atsakovas, ieškovės vadovu paskyrus K. N., perdavė jam ieškovės finansinius dokumentus, atsakovas turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tačiau atsakovas šias aplinkybes (dokumentų perdavimą K. N.) patvirtinančių įrodymų neteikė. Tokių įrodymų nesant, pripažįstama, kad atsakovas visų ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų ieškovės nemokumo administratorei (arba K. N.) neperdavė. Pagrindo ieškovei atlikti mokėjimus UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“ nebuvimas savaime nepaneigia pinigų perdavimo fakto, kuris yra preziumuojamas pagal ieškovės pateiktus Kasos pajamų orderius;
4.7. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) raštų matyti, kad nei UAB „Sarcio“, nei UAB „Grinlaukis“ savo išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, kurių pagrindu buvo išduoti Kasos pajamų orderiai, VMI neįregistravo. Ieškovė nurodytas PVM sąskaitas-faktūras buvo įtraukusi į VMI pateiktą gaunamų PVM sąskaitų faktūrų-registrą, tačiau 2020 m. balandžio 29 d. bei 2020 m. gegužės 5 d., t. y. jau po to, kai ieškovei buvo inicijuotas bankroto bylos iškėlimas (pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo teisme gautas 2020 m. vasario 18 d.), ieškovė patikslino VMI pateiktą informaciją ir šias sąskaitas anuliavo;
Atsiliepimas
4.8. atsakovas neįrodė savo teiginio, kad Kasos pajamų orderių išdavimo metu ieškovė neturėjo grynųjų pinigų, kuriuos būtų galėjusi įmokėti pagal Kasos pajamų orderius. Atsakovas tvirtino, jog pinigų trūkumą įrodo tai, kad jis su ieškove 2018 m. gruodžio 31 d. buvo sudaręs paskolos sutartį, pagal kurią paskolino ieškovei 33 800 Eur, taip iš asmeninių lėšų finansuodamas ieškovės veiklą;
4.9. 2018 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartyje nėra nurodyta, kad ieškovė gavo pinigus iš atsakovo. Byloje liudytoju apklaustas buvęs ieškovės akcininkas K. S. paaiškino, kad ginčo laikotarpiu (2018-2019 metais) jis savarankiškai atskirai vedė ieškovės grynųjų pinigų apskaitą, nes jam buvo kilę įtarimų dėl grynųjų pinigų tinkamo panaudojimo. Duomenis apie grynųjų pinigų apyvartą jis fiksuodavo pagal kasos aparato parodymus. Iš K. S. pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2018 metų balandžio mėnesio (kai ieškovės vadovu tapo atsakovas) iki metų pabaigos ieškovė grynaisiais pinigais gavo 65 000 Eur pajamų. K. S. teigė pastebėjęs, kad kiekvieną mėnesį apie 3-4 tūkst. Eur nebuvo įnešami į ieškovės banko sąskaitą. Ieškovės grynaisiais pinigais disponavo atsakovas. Liudytojo parodymai patvirtina, kad ieškovė turėjo grynųjų pinigų ir jų sumos buvo pakankamai reikšmingos. Įrodymų, kurie leistų daryti priešingas išvadas, byloje nėra. Atsakovas savo teiginiui apie grynųjų pinigų trūkumą pagrįsti įrodymų nepateikė, ieškovės pateiktų įrodymų nepaneigė;
4.10. iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovei buvo padaryta žala, nes ieškovė neteko 26 293,30 Eur, o ši žala (nuostoliai) atsirado būtent dėl atsakovo veiksmų, todėl nėra abejonių dėl žalos ir priežastinio ryšio. Taip pat byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, sudarydamas akivaizdžiai ieškovei žalingus sandorius (sumokėdamas ieškovės pinigus nesant tam pagrindo), veikė priešingai ieškovės interesams ir neabejotinai turėjo tai suvokti, todėl konstatuojama, kad žalą jis padarė kaltais veiksmais, o jo kaltės forma yra sunkesnė nei paprastas neatsargumas. Teismas konstatavo, kad visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kvalifikuota kaltės forma (didelis neatsargumas arba tyčia) – byloje yra nustatytos (CK 6.246– 6.249 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; šaukti liudytoju K. N.; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. ieškovė neturėjo pakankamai lėšų mokėjimas pagal Kasos pajamų orderius atlikti, todėl atsakovas objektyviai negalėjo šių mokėjimų ieškovės vardu atlikti;
5.2. Vilniaus apygardos teismui 2021 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1173-567/2021 palikus nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-936-1101/2021, kuriuo panaikintas 2020 m. kovo 27 d. ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl atsakovo atšaukimo iš ieškovės vadovo pareigų ir K. N. paskyrimo ieškovės vadovu, buvo pripažinta tik tai, kad atsakovas aptariamu laikotarpiu buvo ieškovės vadovu de jure. Tačiau de facto ieškovės vadovu buvo būtent K. N.. K. N. buvo įregistruotas kaip ieškovės vadovas Juridinių asmenų registre, faktiškai vykdė ieškovės vadovo pareigas, teikė ieškovės dokumentus ieškovės nemokumo administratoriui (kaip matyti iš 2020 m. lapkričio 27 d. UAB "CIGAR HOUSE" dokumentų priėmimo perdavimo akto, K. N. perdavė ieškovės nemokumo administratoriui ieškovės darbo užmokesčio apskaitą už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-11-19);
5.3. siekdamas paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytą nepagrįstą išvadą, kad atsakovas buvo ieškovės vadovu ir po 2020 m. kovo 27 d., atsakovas yra priverstas apeliacinės instancijos teismui teikti įrodymus, kad faktiniu ieškovės vadovu buvo ne jis, o K. N.;
5.4. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendime nurodyta, kad „<…> administratorius ieškovo turimą turtą nustatė, remdamasis paskutiniojo Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centras pateikto balanso, už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., duomenimis. Faktas, kad ženkli dalis ieškovo dokumentų administratoriui neperduoti, yra patvirtintas ir 2022 m. kovo 29 d. teismui pateiktu garso įrašu, iš kurio girdėti, kad K. N. pripažįsta neperdavęs ieškovo dokumentų nemokumo administratoriui ir kad šiais dokumentais disponuoja.“ Taigi, Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad ieškovės finansiniai dokumentai yra būtent K. N. žinioje;
5.5. teismas nepagrįstai atsakovo nenaudai aiškino aplinkybę, kad ieškovė PVM sąskaitų-faktūrų registre buvo įregistravusi UAB "Grinlaukis" 2018 m. liepos 31 d. sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 15 221,08 Eur sumai ir UAB "Sarcio" 2018 m. rugsėjo 22 d. sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 11 071,50 Eur sumai ir vėliau šias PVM sąskaitas-faktūras išregistravo, o UAB "Grinlaukis" ir UAB "Sarcio" šių PVM sąskaitų-faktūrų nebuvo įtraukusios į PVM sąskaitų-faktūrų registrą;
5.6. tai patvirtina, kad jokie mokėjimai minėtoms įmonėms nebuvo atlikti. Būtent dėl to šios įmonės nurodytų sąskaitų-faktūrų neįtraukė į PVM sąskaitų-faktūrų registrą. Kasos pajamų orderiai buvo tik projektiniai dokumentai ir neatitiko tikrovės. Sandoriams tarp ieškovės ir UAB "Grinlaukis" bei UAB "Sarcio" neįvykus ir ieškovei neatlikus mokėjimų UAB "Grinlaukis" ir UAB "Sarcio", šios įmonės Kasos pajamų orderiuose nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų neįtraukė į PVM sąskaitų-faktūrų registrą, o ieškovė patikslino PVM sąskaitų-faktūrų registro duomenis, kadangi jie neatitiko tikrovės;
5.7. pirmosios instancijos teismas klaidinga interpretavo ieškovės ir atsakovo 2018 m. gruodžio 31 d. sudarytos paskolos sutarties sąlygas, teigdamas, kad paskolos sandoris neįvyko. Paskolos sutarties 1.1. punkte nurodyta, kad paskola buvo suteikta iki sutarties sudarymo atsakovui už ieškovę atlikus mokėjimus A. B. pagal 2017 m. balandžio 28 d. bendradarbiavimo susitarimo sąlygas. Minėto susitarimo preambulės D punkte numatytas atsakovo įsipareigojimas aktyviais veiksmais pagerinti ieškovės finansinę padėtį. Todėl elementariai verslo logikai prieštarautų atsakovo veiksmai, viena vertus, skolinti 33 800 Eur asmeninių lėšų ieškovei, kita vertus, nepagrįstai perduoti ieškovės lėšas pagal Kasos pajamų orderius, t. y. sumažinti galimybes atgauti savo paties suteiktą paskolą;
Žemesnės instancijos teismas
5.8. pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį, nors sandoris, kurio egzistavimą įrodinėjo ieškovė, niekuomet nebuvo nuginčytas. Dar daugiau, ieškovė niekuomet nesikreipė į UAB "Grinlaukis" ir į UAB "Sarcio" dėl pagal Kasos pajamų orderius sumokėtų lėšų grąžinimo;
5.9. teismas visiškai formaliai, pasiremdamas portalo rekvizitai.lt duomenimis, sprendime padarė išvadą, jog skolos išieškojimas iš UAB "Grinlaukis" ir į UAB "Sarcio" yra neįmanomas. Byloje nėra duomenų apie UAB "Sarcio" turtinę padėtį – tik informacija apie sąlyginai nedidelę skolą Sodrai. Tuo tarpu duomenys apie UAB "Grinlaukis" rodo, kad ši įmonė galimai turi turto – tiek 2016, tiek 2017 metais gavo pelno. Tai, kad ši įmonė nėra pateikusi finansinių ataskaitų rinkinių už vėlesnius laikotarpius, jokiu būdu nepatvirtina, kad įmonė neturi turto. Nesant įrodymų apie UAB "Grinlaukis" ir į UAB "Sarcio" realią turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą apie negalimumą išieškoti lėšas iš šių įmonių.
Šalies argumentai
6. Ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti; atmesti atsakovo prašymą skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme bei liudytoju šaukti K. N.. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Kasos pajamų orderiai atitinka Taisyklių reikalavimus ir patvirtina, ieškovės piniginės lėšos buvo sumokėtos UAB „Grinlaukis“ ir UAB „Sarcio“, o atsakovui kilo pareiga įrodyti dėstomą poziciją, jog piniginės lėšos nebuvo sumokėtos;
6.2. bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindė argumentais, kad ieškovės nemokumo administratorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog Kasos pajamų orderiniuose nurodyti sandoriai realiai įvyko; kad Kasos pajamų orderiai buvo tik projektiniai pasiūlymai, kurie nebuvo vykdomi; kad ieškovė neturėjo pakankamai grynųjų pinigų sumokėti tokias sumas, šiai pozicijai pagrįsti į bylą pateikdamas 2018 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartį, kuria atsakovas ieškovei neva paskolino 33 800 Eur, bei UAB „Sarcio“ direktoriaus 2020 m. gegužės 13 d. raštą, kuriame nurodoma, kad Kasos pajamų orderiuose nurodytos sąskaitos nebuvo galutinai suderintos (priimtos) abiejų šalių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nei atsakovo dėstomi argumentai, nei į bylą pateikti dokumentai nepaneigia, jog pagal Kasos pajamų orderius UAB „Grinlaukis“ ir UAB „Sarcio“ be pagrindo buvo išmokėtos ieškovės piniginės lėšos;
6.3. atsakovas turėjo galimybę aplinkybes ir įrodymus, kuriais grindžia argumentus apie tariamą K. N. buvimą paskutiniuoju ieškovės de facto vadovu bei tariamai atsakovo atliktą ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą K. N., pateikti pirmosios instancijos teismui. Tačiau minėtų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų atsakovas bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu neteikė ir pirmą kartą dėl jų pasisakė apeliaciniame skunde, tuo pažeisdamas CPK 306 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme;
6.4. atsakovo argumentų, kad K. N. buvo paskutiniuoju de facto ieškovės vadovu bei kad ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti nemokumo administratoriui ar K. N., pagrįstumas yra paneigtas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-47-516/2023 konstatuotomis aplinkybėmis;
6.5. šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad atsakovo argumentai, neva jis visus ieškovės dokumentus perdavė neteisėtai paskirtam ieškovės vadovui K. N., viena vertus, neeliminuoja iš įstatymo kylančios pareigos atsakovui, kaip įmonės vadovui, perduoti nemokumo administratoriui tiek įmonės turtą, tiek dokumentus, antra vertus, jie nėra pagrįsti jokiais įrodymais, kaip, pavyzdžiui, turto bei dokumentų priėmimo-perdavimo aktais; vien tai, kad K. N. 2022 m. kovo 29 d. garso įraše teigia neperdavęs ieškovės dokumentų nemokumo administratoriui, nepanaikina atsakovo, kaip ieškovės vadovo, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytos pareigos perduoti nemokumo administratoriui bendrovės turto ir dokumentų; atsakovui tvirtinant, kad jis yra perdavęs visus įmonės dokumentus K. N., o nemokumo administratoriui reikalaujant, kad šiuos dokumentus jam perduotų būtent atsakovas, pastarasis nepateikia jokio logiško paaiškinimo, kodėl neperėmė iš K. N. šio turimų dokumentų ir neperdavė jų nemokumo administratoriui, nes atsakovui esant de jure vadovu būtent jam ir tenka ši pareiga;
6.6. Lietuvos apeliacinis teismas šioje nutartyje taip pat pasisakė dėl 2020 m. lapkričio 27 d. dokumentų priėmimo-pardavimo akto, kurį atsakovas prideda prie apeliacinio skundo, įrodomosios galios. Nutartyje nurodyta, kad šis aktas, kuris, pasak atsakovo, patvirtina ieškovės dokumentų perdavimą K. N. ir šio asmens faktinį vadovavimą ieškovei, vertinamas kritiškai. Minėtame dokumentų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, neva K. N. ieškovo nemokumo administratoriaus įgaliotam asmeniui (J. G.) perdavė ieškovės darbo užmokesčio apskaitą, tačiau į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (nemokumo administratoriaus 2021 m. lapkričio 12 d. pranešimas ir J. G. 2021 m. lapkričio 15 d. pranešimas) patvirtina, kad nemokumo administratorius nėra gavęs ieškovės darbo užmokesčio apskaitos dokumentų, o J. G. nėra pasirašęs minėto akto, jokių dokumentų iš K. N. nėra gavęs ir niekada su šiuo asmeniu nebuvo susitikęs;
6.7. Kasos pajamų orderiuose nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų įtraukimas į registrą prieštarauja atsakovo pozicijai, neva Kasos pajamų orderiai buvo tik projektiniai dokumentai ir pinigai pagal Kasos pajamų orderius nebuvo perduoti. Aplinkybių, lėmusių pagrindą įtraukti į registrą PVM sąskaitas-faktūras, kurios, atsakovo teigimu, buvo išrašytos be pagrindo, atsakovas nenurodė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde;
6.8. aplinkybė, jog šios sąskaitos po to, kai teisme buvo gautas pareiškimas dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo, ieškovės buvo anuliuotos, patvirtina atsakovo siekį išvengti atsakomybės už nepagrįstą pinigų išmokėjimą, o ne atsakovo poziciją, neva šie sandoriai realiai neegzistavo ir jų pagrindu ieškovės piniginės lėšos nebuvo išmokėtos;
6.9. paskolos sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad atsakovas suteikia ieškovei 33 800 Eur paskolą, o ieškovė sutinka pagal 2017 m. balandžio 28 d. bendradarbiavimo sutarties sąlygas ir avanso apyskaitą (pinigų mokėjimo rašteliai) išmokėtus A. B. pinigus priimti kaip paskolą, kurią įsipareigoja grąžinti atsakovui iki 2019 m. gruodžio 31 dienos. Tai patvirtina, kad atsakovas faktiškai ieškovei pinigų neperdavė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
9. Atsakovas apeliaciniame skunde bylą apeliacinės instancijos teisme prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
10. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsakovas prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka grindžia būtinybe teismo posėdyje liudytoju apklausti K. N., kuris galėtų patvirtinti, kad sandoriai pagal sąskaitas, kurių pagrindu buvo išrašyti Kasos pajamų orderiai, nebuvo vykdomi.
11. CPK 189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios reikšmės bylai. K. N. Kasos pajamų orderių išrašymo metu nebuvo ieškovės darbuotojas, o atsakovo teiginiai, kad K. N. yra susijęs su UAB „Grinlaukis“ ir UAB „Sarcio“, nekonkretizuoti ir nepatvirtinti įrodymais. Atsakovas nurodo, kad jis bendravo su K. N. dėl Kasos pajamų orderių išrašymo. Taigi, pats atsakovas gali nurodyti konkrečias sandorių su UAB „Grinlaukis“ ir UAB „Sarcio“ sudarymo ir vykdymo (nevykdymo) ir Kasos pajamų orderių išrašymo aplinkybes. Pažymima, kad išsamių ir priimtinų paaiškinimų dėl šių aplinkybių atsakovas neteikė.
12. Todėl atsakovo prašymas apklausti liudytoju K. N. ir dėl to nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka atmetamas.
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 8 d. Ieškovės bankroto administratorius pateikė su ieškovės dokumentais jam perduotą 2018 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Grinlaukis“ kasos pajamų orderį, serija GR, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu iš atsakovo į UAB „Grinlaukis“ kasą buvo priimta 15 221,80 Eur ieškovės lėšų, pinigų priėmimo pagrindas – sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2018 m. rugsėjo 22 d. UAB „Sarcio“ kasos pajamų orderį, serija SAR, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu iš atsakovo į UAB „Sarcio“ kasą buvo priimta 11 071,50 Eur ieškovės lėšų, pinigų priėmimo pagrindas – sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Kasos pajamų orderiai). Kasos pajamų orderių išrašymo metu atsakovas buvo ieškovės vadovas. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Grinlaukis“ ir UAB „Sarcio“ nesuteikė ieškovei paslaugų (nepardavė prekių) pagal Kasos pajamų orderiuose nurodytas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) .
14. Bendrovės (įmonės, juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė yra deliktinė, civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).
15. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, galiojusių Kasos pajamų orderių išrašymo metu (Taisyklės), 3 punktą pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai. Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną.
16. Tais atvejais, kai šalis teigia, kad pinigai buvo gauti, ir pateikia kasos pajamų orderį, atitinkantį Taisyklių reikalavimus, preziumuojama, kad pinigai buvo gauti; tokiu atveju šalis, teigianti, kad pinigai nebuvo sumokėti, privalo tai įrodyti, pateikdama šią savo poziciją pagrindžiančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-823/2019). Kasos pajamų orderiai atitinka Taisyklių reikalavimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiga įrodyti, jog pinigai pagal Kasos pajamų orderius nebuvo sumokėti (gauti), tenka atsakovui, kuris šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 straipsnis).
17. Nėra priimtinas atsakovo paaiškinimas, kad Kasos pajamų orderiai yra tik projektiniai dokumentai, pagal kuriuos realios piniginės operacijos nebuvo atliktos. Pagal Taisyklių nuostatas kasos pajamų orderis yra kasos operaciją – grynųjų pinigų priėmimą į ūkio subjekto kasą – patvirtinantis dokumentas. Todėl Taisyklių reikalavimus atitinkantys Kasos pajamų orderiai negali būti laikomi „projektiniais“ dokumentais.
18. Nėra įrodytos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad Kasos pajamų orderių surašymo metu ieškovė neturėjo pakankamai grynųjų pinigų sumokėti Kasos pajamų orderiuose nurodytas sumas. Šią aplinkybę atsakovas grindžia tarp ieškovės ir atsakovo 2018 m. gruodžio 31 d. sudaryta paskolos sutartimi dėl 33 800 Eur paskolos suteikimo ieškovei. Nurodyta sutartis nevertinama kaip įrodymas, pagrindžiantis atsakovo nurodytas aplinkybes. Atsakovo nurodyta paskolos sutartis buvo sudaryta praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams po Kasos pajamų orderių išrašymo, paskolos sutartyje nėra nurodyti duomenys apie ieškovės finansinę padėtį nei paskolos sutarties sudarymo metu, nei Kasos pajamų orderių išrašymo metu, paskola nebuvo suteikta ieškovei apyvartinėms lėšoms, kaip nepagrįstai nurodė atsakovas. Paskolos sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad atsakovas suteikia ieškovei 33 800 Eur paskolą, o ieškovė sutinka pagal 2017 m. balandžio 28 d. bendradarbiavimo sutarties sąlygas ir avanso apyskaitą (pinigų mokėjimo rašteliai) išmokėtus A. B. pinigus priimti kaip paskolą, kurią įsipareigoja grąžinti atsakovui iki 2019 m. gruodžio 31 dienos. Taigi paskolos sumą atitinkanti pinigų suma buvo perduota ne ieškovei, o A. B..
19. Aplinkybė, kad ieškovė Kasos pajamų orderių išrašymo metu neturėjo kasoje grynų pinigų, pakankamų sumokėti pagal Kasos pajamų orderius, turėtų būti įrodinėjama ieškovės buhalteriniais dokumentais (Kasos knyga) (Taisyklių 16 punktas), tačiau byloje nėra įrodymų, kad šie ieškovės buhalteriniai dokumentai buvo perduoti ieškovės bankroto administratoriui.
20. Atsakovas neįrodė, kad bylai aktualūs ieškovės buhalteriniai dokumentai nebuvo perduoti ieškovės bankroto administratoriui ne dėl atsakovo kaltės. Atsakovas buvo ieškovės vadovas 2018 m., taigi atsakovas buvo atsakingas už ieškovės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad perdavė K. N., kuris 2020 m. kovo 27 d. vykusio ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo paskirtas ieškovės vadovu, ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Pažymima, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-936-1101/2021 atsakovas buvo pripažintas neteisėtai paskyręs K. N. ieškovės vadovu, be kita ko, galimai siekdamas išvengti atsakomybės ir apsunkinti bankroto procedūrų vykdymą. Taip pat pažymima, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-47/2023 (CPK 179 straipsnio 3 dalis), vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovės dokumentai buvo perduoti ieškovės bankroto administratoriui, kurias, atsakovo teigimu, patvirtina 2020 m. lapkričio 27 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kad K. N. perdavė ieškovės bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui ieškovės darbo užmokesčio apskaitos dokumentus, šį dokumentą įvertino kaip nepatikimą. Be to, 2020 m. lapkričio 27 d. dokumentų priėmimo-perdavimo akte nurodyti perduoti dokumentai – ieškovės darbo užmokesčio apskaitos dokumentai – sudaro tik dalį ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir nėra aktualūs nagrinėjamai bylai. Taip pat, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-47/2023 nurodė, kad būtent atsakovas, būdamas de jure ieškovės vadovas, neteisėtai paskyręs ieškovės vadovu K. N., turėjo užtikrinti, kad ieškovės 2019 m. balanse nurodytas turtas būtų perduotas ieškovės bankroto administratoriui arba bent naujai paskirtam vadovui ir išsaugoti visus tokio perdavimo faktą patvirtinančius dokumentus, tačiau šių pareigų neįvykdė. Analogiškai turėtų būti vertinama ir atsakovo pareiga dėl ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo.
21. Atsakovo teiginių, kad pinigai pagal Kasos pajamų orderius nebuvo sumokėti, nepatvirtina ir atsakovo nurodytos aplinkybės, kad UAB „Grinlaukis“ ir UAB „Sarcio“ sąskaitas GR Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurios nurodytos Kasos pajamų orderiuose kaip pinigų mokėjimo pagrindas, ieškovė buvo įtraukusi į VMI pateiktą gaunamų PVM sąskaitų faktūrų-registrą, bet 2020 m. balandžio 29 d. bei 2020 m. gegužės 5 d. ieškovė patikslino VMI pateiktą informaciją ir šias sąskaitas anuliavo.
22. Atsakovas nepateikė išsamių ir priimtinų paaiškinimų, kokias paslaugas (prekes) ieškovė turėjo įsigyti iš UAB „Grinlaukis“ ir UAB „Sarcio“ pagal sąskaitas GR Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kodėl šios paslaugos (prekės) nebuvo suteiktos (įsigytos), nors sąskaitos buvo išrašytos, kodėl reikėjo surašyti „preliminarius“ Kasos pajamų orderius, kodėl informacija apie sąskaitas VMI buvo patikslinta tik 2020 m. balandžio 29 d. bei 2020 m. gegužės 5 d., jau inicijavus teisme bankroto bylos iškėlimą ieškovei. Be to, kaip nurodė ieškovės bankroto administratorius, jam nėra perduotos UAB „Grinlaukis“ ir UAB „Sarcio“ sąskaitos GR Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
23. Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia abejoti tarp ieškovės ir UAB „Grinlaukis“ bei UAB „Sarcio“ buvus realų susitarimą dėl paslaugų (prekių) pagal sąskaitas GR Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suteikimo (pardavimo). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, sumokėdamas ieškovės pinigines lėšas už ieškovei nesuteiktas paslaugas (neparduotas prekes), kaltais veiksmais padarė ieškovei (jos kreditoriams) žalą.
24. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.).
25. Iš į bylą pateiktų viešai prieinamų šaltinių (interneto portalo rekvizitai.lt), matyti, kad UAB „Sarcio“ ir UAB „Grinlaukis“ veiklos nevykdo, darbuotojų neturi, ne vienerius metus neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui. Tai rodo, kad galimybių iš šių įmonių išieškoti pagal Kasos išlaidų orderius sumokėtas lėšas ieškovė neturi. Atsakovas nėra pateikęs priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
26. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad Kasos pajamų orderių išrašymo metu atsakovui buvo atsiradusios fiduciarinės pareigos ieškovės kreditoriams, nes tuo metu buvusi ieškovės turtinė padėtis neleido ieškovei atsiskaityti su kreditoriais. 2019 metų ieškovės balanse nurodyti 2018 metų balanso duomenys, iš kurių matyti, kad 2018 metais ieškovės įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės įsiskolinimai pagrindiniams kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, t. y. UAB „Arusba“ ir A. B., jau buvo susidarę ir 2018 metais. Apeliaciniu skundu šios aplinkybės nėra ginčijamos. Taip pat pažymima, kad atsakovo pareigos perduoti ieškovės bankroto administratoriui buhalterinės apskaitos dokumentus nevykdymas apsunkina ieškovės turtinės padėties nustatymą Kasos pajamų orderių išrašymo metu.
27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi atidėjo atsakovui žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio yra atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Plėtodamas atleidimo nuo žyminio mokesčio procesinių taisyklių, kai byloje viena iš šalių yra bankrutuojantis subjektas, aiškinimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto norma atspindi bankroto proceso pagrindinius tikslus – apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą. Taigi, visų pirma žyminio mokesčio lengvata pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą taikoma ne visiems asmenims, bet tik tokiems subjektams, kurie turi specifinį statusą, t. y. asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kuriuose vykdoma neteisminė bankroto procedūra. Todėl žyminio mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tie asmenys patys dalyvauja procese. Antra, siekiant užtikrinti tokiose bylose, kai byla pradedama specifinį statusą turinčio asmens iniciatyva, dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir galimybes apginti savo teises, atitinkamai kiti dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018).
29. Todėl atsakovui taikomos CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos, atleidžiančios asmenis nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinius skundus bylose, kuriose dalyvauja bankrutuojanti įmonė (įstaiga), ir iš atsakovo valstybės naudai nepriteisiamas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Ieškovė nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.