- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- e2A-1173-567/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13237-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Rosita Patackienė
- Trečiasis asmuo
- S. S. D., K. N.
- Ieškovas
- A. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens S. S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-936-1101/2021 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „CIGAR HOUSE“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys S. S. D. ir K. N.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti atsakovės UAB „CIGAR HOUSE“ 2020 m. kovo 27 d. neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą neteisėtu ir jame darbotvarkės klausimais priimtus sprendimus negaliojančiais bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo S. S. D. yra atsakovės UAB „CIGAR HOUSE“ akcininkai (ieškovui priklauso 45,19 % įmonės akcijų; trečiajam asmeniui – 54,81 %). Atsakovės vadovu nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. kovo 27 d. buvo S. S. D., o nuo 2020 m. kovo 28 d. iki šiol – K. N. Būtent 2020 m. kovo 27 d. įvyko UAB „CIGAR HOUSE“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo atšauktas UAB „CIGAR HOUSE“ vadovas S. S. D. ir nuspręsta paskirti vadovu K. N. Ieškovas nežinojo apie vykusį akcininkų susirinkimą. S. S. D. apie 2020 m. kovo 27 d. susirinkimą paskelbė VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje ,,Juridinių asmenų vieši pranešimai“, nors nuo pat UAB „CIGAR HOUSE“ įkūrimo visi akcininkų susirinkimai buvo organizuojami, akcininkus informuojant asmeniškai. Tarp ieškovo ir S. S. D. dėl bendrovės valdymo susiklostė konfliktiški santykiai, todėl jie ir jų atstovai tarpusavyje bendravo ne kartą, gerai žinojo kontaktinius duomenis, dokumentų pateikimo būdą. Trečiasis asmuo, vienasmeniškai ir faktiškai pakeitęs pranešimų pateikimo tvarką, apribojo ieškovo teisę dalyvauti susirinkime. Tokie veiksmai yra nesąžiningi, nes iš ieškovo buvo atimta teisė įgyvendinti akcininko neturtines teises (CK 2.82 str.; Akcinių bendrovių įstatymo 26 str.).
Atsiliepimas
2. 2021 m. birželio 17 d. atsakovė UAB „CIGAR HOUSE“ ir trečiasis asmuo K. N. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie 2020 m. kovo 27 d. vykusį atsakovės neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Ieškovui apie atsakovės neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą pranešus VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje ,,Juridinių asmenų vieši pranešimai“ nebuvo pažeisti įstatuose nustatyti pranešimo apie šaukiamą susirinkimą reikalavimai. Ieškovas neįrodė, kad įmonėje buvo susiformavusi kita informavimo apie akcininkų susirinkimą praktika. Ieškovo turimas akcijų balsų skaičius nebūtų galėjęs pakeisti visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtų sprendimų, kadangi jam priklauso tik 45,19 %. atsakovės akcijų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi iškelta atsakovės UAB „CIGAR HOUSE“ bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Administravimas ir auditas“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 8 d.
Atsiliepimas
4. Atsakovė likviduojama dėl bankroto UAB „CIGAR HOUSE“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Administravimas ir auditas“, pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį tenkinti. Nurodė, kad ieškinio argumentai dėl netinkamo informavimo yra visiškai pagrįsti. 2020 m. kovo 27 d. vykusio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu UAB „CIGAR HOUSE“ finansinė padėtis buvo ypač sunki, todėl, priimant esminę reikšmę bendrovės valdymui turinčius sprendimus, tokius kaip bendrovės vadovo keitimas, įmonės dalyviai turėjo bendradarbiauti, kartu siekti išvengti bankroto ir atkurti bendrovės mokumą. Sprendimas dėl UAB „CIGAR HOUSE“ vadovo keitimo buvo priimtas vienasmeniškai S. S. D., kitiems bendrovės dalyviams nesudarant galimybės išreikšti savo pozicijos, todėl toks sprendimas galėjo turėti įtakos visų BUAB „CIGAR HOUSE“ dalyvių teisėms ir pareigoms.
5. Trečiasis asmuo S. S. D. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškiniu ginčijamų sprendimų priėmimą 2020 m. kovo 27 d. visuotiniame akcininkų susirinkime inicijavo, nes dėl atliktos sudėtingos operacijos jis ilgą laiką buvo nedarbingas ir dėl to negalėjo eiti bendrovės direktoriaus pareigų. Kadangi sprendimo priėmimo metu trečiajam asmeniui priklausė dauguma bendrovės akcijų, atsistatydinimo rašto bendrovei neįteikė, o sušaukė bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio metu buvo sprendžiamas tiek jo atleidimas iš pareigų, tiek naujo direktoriaus išrinkimo klausimas. Tokiu būdu buvo siekiama užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, kad bendrovė nebūtų kurį laiką palikta be direktoriaus. Šaukiant bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą, buvo išpildyti visi informavimo apie šaukiamą susirinkimą reikalavimai – pranešimas apie susirinkimą, likus 23 dienoms iki susirinkimo, paskelbtas VĮ Registrų centro leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“. Ieškovas neįrodė, kad apie akcininkų susirinkimą anksčiau buvo informuojama kitaip, juolab, akcininkų valia dėl informavimo pasikeitė 2018 m. rugpjūčio 27 d., patvirtinus naują bendrovės įstatų redakciją. Trečiojo asmens balsų visiškai pakako visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams priimti ir net jeigu susirinkime būtų dalyvavęs ieškovas ir visais klausimais, kuriais trečiasis asmuo balsavo „už“, būtų balsavęs „prieš“, būtų buvę priimti lygiai tie patys sprendimai. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu administracinio nusižengimo byloje S. S. D. nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nenustačius jo, kaip įmonės akcininko, neteisėtų veiksmų, organizuojant bendrovės akcininkų susirinkimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai ir pripažinti UAB HOUSE“ 2020 m. kovo 27 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtus sprendimus negaliojančiais bei priteisti ieškovui A. B. iš trečiojo asmens S. S. D. bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
7. Teismas nustatė, kad pagal UAB įstatų nuostatas, kai bendrovės pranešimai turi būti paskelbti viešai, jie skelbiami VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje ,,Juridinių asmenų vieši pranešimai“. Kiti bendrovės pranešimai akcininkams ir kitiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba įteikiami pasirašytinai. Skubūs pranešimai gali būti perduoti elektroninių ryšių priemonėmis, originalai nedelsiant išsiunčiami adresatui registruotu laišku ar įteikiami pasirašytinai. Pranešimas apie 2020 m. kovo 27 d. šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą buvo paskelbtas 2020 m. kovo 3 d. VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje ,,Juridinių asmenų vieši pranešimai“. Jokiu kitu būdu ieškovas, kaip bendrovės akcininkas, apie organizuojamą susirinkimą informuotas nebuvo. Šią aplinkybę patvirtino ir trečiojo asmens S. S. D. atstovė teismo posėdžio metu. Aplinkybę, kad iki ginčo susirinkimo bendrovės akcininkai visada buvo informuojami asmeniškai, patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas buvęs bendrovės akcininkas K. S.
8. Teismas nurodė, kad faktas, jog įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu administracinio nusižengimo byloje S. S. D. nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnį, neturi esminės reikšmės, vertinant jo, kaip įmonės akcininko, veiksmų teisėtumą, organizuojant bendrovės akcininkų susirinkimą, civilinės teisės prasme. Teismas pažymėjo, kad bendrovėje buvo tik du akcininkai, visuomet apie šaukiamus akcininkų susirinkimus akcininkai buvo informuojami asmeniškai. Susirinkimą organizavęs akcininkas S. S. D. žinojo tiek ieškovo kontaktinius duomenis, tiek jo atstovo kontaktinius duomenis. Pats S. S. D. turėjo įgaliotą atstovą (teisininką).
9. Teismas sprendė, kad S. S. D. ieškovo atžvilgiu pasielgė nesąžiningai, nesudarė ieškovui būtinų sąlygų įgyvendinti akcininko teises, susijusias su galimybe dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir balsuoti jame svarstomais klausimais. Aplinkybę, kad tuo metu S. S. D. sirgo, teismas nelaikė, kaip paneigiančią trečiojo asmens nesąžiningumą ir ieškovo teisių pažeidimą, organizuojant 2020 m. kovo 27 d. akcininkų susirinkimą. S. S. D. turėjo kito akcininko (ieškovo) kontaktinius duomenis, turėjo atstovą, pats įkėlė skelbimą į elektroninį leidinį ,,Juridinių asmenų vieši pranešimai“.
10. Teismas nurodė, kad ieškovui, kaip 45,19 % akcijų turinčiam akcininkui buvo užkirsta galimybė įgyvendinti savo teisę dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime svarbiu bendrovei klausimu – naujo įmonės vadovo paskyrimu. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais skirtas ne tik ieškinį dėl sprendimo negaliojimo pareiškusio akcininko teisėms apginti – jis sukuria teisines pasekmes bendrovei, kitiems akcininkams, kartais ir tretiesiems asmenims. Šiuo atveju visuotinis akcininkų susirinkimas buvo suorganizuotas ir naujas vadovas išrinktas jau inicijavus atsakovės UAB „CIGAR HOUSE“ nemokumo bylos iškėlimą, nes pareiškimas teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo paduotas 2020 m. vasario 18 d. Tokie trečiojo asmens veiksmai, pati pasirinkta naujo bendrovės vadovo kandidatūra (K. N.), kuris yra buvęs ne vienos bankrutavusios įmonės vadovu, jo atžvilgiu vykdoma 50 vykdomųjų bylų, pritaikyta 17 turto areštų, patvirtina, kad tikrasis trečiojo asmens S. S. D. siekis buvo išvengti atsakomybės, apsunkinti bankroto procedūrų vykdymą.
11. Teismas įvertino aplinkybių visumą, atsižvelgė į tai, kad iškėlus atsakovei bankroto bylą, byloje egzistuoja ir viešasis interesas, todėl sprendė, jog ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais atsakovės UAB ,,Cigar house“ 2020 m. kovo 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimų yra pagrįstas, o ginčijamų sprendimų panaikinimas nėra formalus ir/ar nesukuriantis materialinių teisinių pasekmių.
12. Teismas nurodė, kad materialinius teisinius padarinius sukelia ne akcininkų susirinkimo pripažinimas neteisėtu, o jo metu priimtų akcininkų sprendimų pripažinimas negaliojančiais, todėl ieškinio reikalavimas pripažinti 2020 m. kovo 27 d. atsakovės akcininkų susirinkimą neteisėtu yra perteklinis, nesukeliantis savarankiškų teisinių padarinių.
13. Teismas nurodė, kad atsakovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, ieškinį pripažino, todėl 75 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai priteisė iš priešingą teisinį suinteresuotumą turėjusio trečiojo asmens S. S. D. (CK 2.82 str.; Akcinių bendrovių įstatymo 26 str.; CPK 93 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Trečiasis asmuo S. S. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas apie visuotinį akcininkų susirinkimą buvo informuotas VĮ Registrų centro leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“, laikantis įstatymo ir įmonės įstatų nuostatų reikalavimų. Įmonė neprivalėjo informuoti ieškovo visais kitais įmanomais būdais. Net teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pripažino, kad informavimas atliktas pagal įmonės įstatų nuostatas. Teismo argumentai apie įmonėje vyravusią akcininkų informavimo praktiką yra nepagrįsti. Įmonės įstatai buvo pakeisti 2018 m. rugsėjo 27 d., o įregistruoti VĮ Registrų centre 2018 m. spalio 25 d. Apeliantas įmonės vadovu tapo 2018 m. balandžio 3 d. Vadinasi, kad ir kokia praktika šaukiant visuotinius akcininkų susirinkimus, vyravo bendrovėje iki tol, priimdami naujuosius įstatus, bendrovės akcininkai 2018 m. rugsėjo 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu sutiko, kad apie visuotinius akcininkų susirinkimus bus skelbiama VĮ Registrų centro leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“. Ieškovui buvo žinoma apie įstatų pakeitimą, akcininkų informavimo tvarką, todėl nėra pagrindo vadovautis ieškovo teiginiais apie kažkokią kitą susiformavusią akcininkų informavimo praktiką, kurios ieškovas net neįrodė, įstatų niekada neginčijo. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovas, kaip įmonės akcininkas, priešingai nei apeliantas, neturi balsų (akcijų) daugumos, todėl jo balsavimas bet kokiu atveju nepakeistų visuotiniame įmonės akcininkų susirinkime priimtų sprendimų, nes pagal įmonės įstatus, kaip ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, visuotiniame akcininkų susirinkime sprendimai priimami tik balsų dauguma. Ieškovo balsavimas neturėtų įtakos akcininkų balsavimui, o procedūriniai visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimai negali būti pagrindu pripažinti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą negaliojančiu, nes jie buvo mažareikšmiai, nedalyvavusio akcininko balsai negalėjo turėti įtakos priimtiems sprendimams. Teismas neatsižvelgė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-14-851/2021 S. S. D. ne tik nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, bet ir buvo pripažinta, jog, sušaukiant 2020 m. kovo 27 d. visuotinį akcininkų susirinkimą, bendrovės akcininkų teisės nebuvo pažeistos. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį nepakeistą. Administracinio nusižengimo byloje konstatuotos aplinkybės apie tinkamą akcininkų informavimą, ieškovo galimybės sužinoti apie susirinkimą ir jo galimybės įtakoti sprendimų priėmimą akcininkų susirinkime nagrinėjamu atveju turi prejudicinę reikšmę, tačiau teismas į jas visiškai neatsižvelgė. Teisinėje valstybėje negali būti priimti įsiteisėjusiam teismo sprendimui tiesiogiai prieštaraujantys sprendimai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ir dėl to, nes jis nesukelia jokių materialinių teisinių padarinių. Akcininkų susirinkime nuspręsta pakeisti įmonės vadovą, todėl ieškinio reikalavimų tenkinimas reiškia, kad trečiasis asmuo bus priverstas dirbti įmonės vadovu prieš savo valią, nors akcininkų susirinkimas ir buvo šaukiamas, siekiant pakeisti vadovą dėl trečiojo asmens sveikatos būklės. Įmonei šiuo metu yra iškelta bankroto byla, todėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų panaikinimas nesukels jokių materialinių teisinių padarinių. Aplinkybės, susijusios su akcininkų susirinkime nauju įmonės vadovu išrinktu K. N., t. y. kad jis yra kitų įmonių direktoriumi, prieš jį pradėta daug vykdomųjų bylų ir pan., nagrinėjamam ginčui nėra aktualios ir įrodytos (Akcinių bendrovių įstatymo 26 str.; Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 34 str.; CPK 182 str.).
Atsiliepimas
15. Ieškovas A. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad byloje pateikti įrodymai dėl akcininkų bendradarbiavimo atsakovės veikloje (el. laiškai, įmonės visuotinių akcininkų susirinkimų medžiaga už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2020 m. sausio 3 d.) patvirtina, kad iki ginčo susirinkimo ankstesni bendrovės akcininkų susirinkimai buvo organizuojami, pranešant akcininkams asmeniškai, juose dalyvaudavo visi akcininkai. Akcininkai derindavo susirinkimų darbotvarkės klausimus, sprendimus dėl susirinkimų organizavimo tvarkos pakeitimų taip pat priimdavo bendrai. Tarp tokių susirinkimų patenka ir susirinkimai, kuriuose trečiasis asmuo dalyvavo, juos organizavo, todėl jo argumentai apie susiformavusios informavimo praktikos nežinojimą yra nepagrįsti. Apelianto argumentai apie jo sveikatos būklę ir poreikį pakeisti įmonės vadovą yra nepagrįsti, nes trečiasis asmuo ir po akcininkų susirinkimo teikdavo atsakovės procesinius dokumentus teismui, buvo ir liko kitų juridinių asmenų vadovu. Visuotinis akcininkų susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimas buvo nulemtas ne neapdairaus trečiojo asmens elgesio, o sąmoningų ir kryptingų tyčinių veiksmų, siekiant apriboti ieškovo galimybę realizuoti savo, kaip akcininko, teises, nors trečiajam asmeniui ir jo atstovui buvo žinomi ieškovo ir jo atstovo kontaktai. Atsakovės vadovas buvo pakeistas jau po pareiškimo dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo priėmimo Vilniaus apygardos teisme, kuris nutarė iškelti įmonei bankroto bylą, nes įmonė buvo nemoki, negalėjo vykdyti turtinių prievolių, įsipareigojimai viršijo turto vertę. Akcininkų susirinkime nauju vadovu išrinktas K. N., kuris įdarbintas tik 0,25 etato. Naujo įmonės vadovo paskyrimo aplinkybės patvirtina, kad naujas vadovas buvo skiriamas, siekiant trečiajam asmeniui išvengti nepalankių teisinių padarinių, žalos atlyginimo. Ieškovas, kaip atsakovės akcininkas, buvo suinteresuotas tinkamu bendrovės veiklos organizavimu, tačiau neturėjo jokių galimybių įvertinti siūlomo vadovo kandidatūros, jos atitikimo bendrovės interesams ar pasiūlyti svarstymui kitų asmenų galimas kandidatūras. Administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes administracinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl administracinės atsakomybės taikymo apeliantui, o šioje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Tačiau net ir administracinio nusižengimo byloje buvo konstatuota, kad ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis, jog pranešimas apie šaukiamą susirinkimą jam bus siunčiamas įprastu būdu, todėl trečiasis asmuo pasielgė nesąžiningai ir nesudarė tinkamų sąlygų ieškovui realizuoti savo, kaip akcininko teises. Ginčijamų visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų panaikinimas nėra formalus ir/ar nesukuriantis materialinių teisinių pasekmių, nes sprendimų pripažinimas negaliojančiais skirtas ne tik ieškinį dėl sprendimo negaliojimo pareiškusio akcininko teisėms apginti – jis sukuria teisines pasekmes bendrovei, kitiems akcininkams, kartais ir tretiesiems asmenims. Konstatavus akcininkų susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimą, dėl kurio ieškovas neturėjo galimybės įgyvendinti savo neturtines teises dalyvauti, išsakyti savo nuomonę, teikti pasiūlymus ir balsuoti, toks procedūrinis pažeidimas laikytinas esminiu ir prieštaraujančiu protingumo bei sąžiningumo principams, todėl susirinkime priimti sprendimai galėjo būti pripažinti negaliojančiai nepriklausomai nuo ieškovo turimos balsavimo teisę suteikiančių akcijų dalies.
16. Atsakovė likviduojama dėl bankroto UAB „CIGAR HOUSE“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad ginčo visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimas nebuvo tinkamas, kadangi ieškovas, kaip akcininkas, apie planuojamą susirinkimą nebuvo informuotas. Įmonės dalyvių informavimas apie šaukiamą susirinkimą, nesilaikant bendrovėje susiklosčiusios praktikos, negali būti laikomas tinkamu, nes tokiu būdu buvo pažeistos ieškovo teisė dalyvauti susirinkime, balsuoti ir tokiu būdu realizuoti savo neturtines teises.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
18. Byloje kilo ginčas dėl bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, bendrovės vadovui nepranešus vienam iš akcininkų apie susirinkimo sušaukimą.
19. Pagal CK 2.82 str. 4 d. juridinio asmens organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais tuo atveju, jei jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.
20. Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. nurodyta, kad akcininkas turi teisę dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais, pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.
21. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas bendrovės vadovas atsako už visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku, pranešant apie visuotinius akcininkų susirinkimus visiems bendrovės akcininkams, savalaikį informacijos ir dokumentų pateikimą, privalo veikti išimtinai bendrovės ir akcininkų naudai (Akcinių bendrovių įstatymo 23 str. 1 d., 26 str. 1 d., 37 str.).
22. Akcinių bendrovių įstatymo 26 str. 4–5 str. nurodyta, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Jeigu bendrovė savo akcininkams sudaro galimybę visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis, prieinamomis visiems akcininkams, visuotinis akcininkų susirinkimas ne mažesne kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma gali nuspręsti, kad bendrovė apie neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams praneštų šio straipsnio 4 dalyje nurodytu būdu ne vėliau kaip likus 16 dienų iki neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Toks sprendimas galioja ne ilgiau kaip iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta, pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 5 dienoms ir ne vėliau kaip praėjus 21 dienai nuo neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams turi būti pranešta Akcinių bendrovių įstatymo 26 str. 4 d. nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnyje nustatytų terminų, jeigu visi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia balsavimo teisę, su tuo pasirašytinai sutinka.
23. Nurodytų Akcinių bendrovių įstatymo normų tikslas yra užtikrinti, kad kiekvienas akcininkas būtų laiku informuojamas apie įvyksiančius susirinkimus, galėtų laiku susipažinti su susirinkimų darbotvarkėmis, nutarimų projektais ir taip realizuoti savo neturtines teises – dalyvauti susirinkimuose ir juose balsuoti. Informavimo apie šaukiamą susirinkimą tikslas yra pranešti akcininkui, kokius klausimus susirinkimas svarstys, kad akcininkas galėtų juos išanalizuoti ir atsakingai pasiruošti įgyvendinti teisę balsuoti, nes priimti nutarimai negali būti žalingi bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-161/2003). Bendrovės vadovo pareiga išnaudoti visas galimybes informuoti akcininkus apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus išplaukia iš bedrovės vadovo pareigos pranešti apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą tokiu būdu, kad būtų užtikrintos galimybės kiekvienam akcininkui realizuoti savo neturtinę teisę dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-1073/2020).
24. Detalus visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo tvarkos reglamentavimas reiškia, kad įstatymų leidėjas didelį dėmesį skyrė bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo valios formavimo ir išraiškos procedūrai. Akcinių bendrovių įstatyme nustatytų procedūrų laikymasis yra prielaida tam, kad visuotinio akcininkų susirinkimo išreikšta bendrovės valia įsigaliotų. Kadangi sprendžiant dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo galiojimo atsižvelgiama ne tik į konkretaus akcininko, bet ir į bendrovės interesą, tik esminiai procedūriniai pažeidimai yra pagrindas pripažinti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus negaliojančiais, jei nedalyvavusio visuotiniame akcininkų susirinkime akcininko balsai negali daryti lemiamos įtakos balsavimo rezultatams. Tokiems esminiams procedūriniams pažeidimams priskirtini akcininkų dalyvavimo susirinkime kvorumo ir sprendimų priėmimo nustatyta balsų dauguma bei atitinkamos klasės akcijomis reikalavimų pažeidimai (Akcinių bendrovių įstatymo 27–28 str.).
25. Nors ne bet koks visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimas gali būti pagrindas pripažinti jame priimtą sprendimą negaliojančiu, tačiau esminiu procedūriniu pažeidimu galimai būtų pripažintas ir atvejis, jei bendrovė nesąžiningai nevykdė savo pareigos tinkamai pranešti akcininkams apie organizuojamą visuotinį akcininkų susirinkimą, siekdama išvengti konkrečių akcininkų dalyvavimo susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1404/2002). Vertinant, ar nebuvo pažeista visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, privalu atsižvelgti į susiklosčiusią bendrovėje tokio pranešimo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3- 482-687/2015).
26. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
Žemesnės instancijos teismas
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad ieškovui dėl apelianto veiksmų buvo užkirsta galimybė įgyvendinti savo teisę dalyvauti ir balsuoti visuotiniame įmonės akcininkų susirinkime, kuriame buvo sprendžiama dėl įmonės vadovo atšaukimo ir naujo įmonės vadovo paskyrimo bei kitų susijusių klausimų priėmimo (atlyginimo nustatymo ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovui priklauso 45,19 % atsakovės UAB „CIGAR HOUSE“ akcijų, o likusios įmonės akcijos priklauso apeliantui, kuris įmonės akcininku yra nuo 2017 m. gegužės 8 d., o vadovu – nuo 2018 m. balandžio 4 d. 2018 m. rugsėjo 27 d. įmonės akcininkų visuotiniame susirinkime buvo patvirtinta nauja įmonės įstatų redakcija, numatant, kad kai bendrovės pranešimai turi būti paskelbti viešai, jie skelbiami VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje ,,Juridinių asmenų vieši pranešimai“. Kiti bendrovės pranešimai akcininkams ir kitiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba įteikiami pasirašytinai. Skubūs pranešimai gali būti perduoti elektroninių ryšių priemonėmis, originalai nedelsiant išsiunčiami adresatui registruotu laišku ar įteikiami pasirašytinai. Įmonės įstatai VĮ Registrų centre įregistruoti 2018 m. spalio 25 d. 2020 m. kovo 3 d. apeliantas VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje ,,Juridinių asmenų vieši pranešimai“ paskelbė pranešimą apie 2020 m. kovo 27 d. šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, nors ieškovo pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai (elektroninis susirašinėjimas, visuotinių akcininkų susirinkimų medžiaga už 2018 m. kovo 26 d.–2020 m. sausio 3 d. laikotarpį) patvirtina, kad iki tol visuotiniai įmonės akcininkų susirinkimai vyko, pranešant akcininkams asmeniškai, derinant įmonei svarbių klausimų priėmimą. Byloje nėra ginčo, kad ir iki naujos įmonės įstatų redakcijos patvirtinimo įmonės įstatuose buvo įtvirtinta galimybė įmonės akcininkus apie visuotinį susirinkimą informuoti viešai, tačiau tiek ieškovas, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas buvęs įmonės akcininkas K. S. patvirtino, kad iki ginčo susirinkimo įmonės akcininkai visada buvo informuojami asmeniškai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad įmonėje buvo susiformavusi praktika apie visuotinį akcininkų susirinkimą informuoti akcininkus asmeniškai, o ginčo susirinkimas buvo sušauktas informuojant akcininkus viešai pirmą kartą, nors byloje nėra ginčo, jog ieškovas ir trečiasis asmuo turėjo vienas kito kontaktus, tarp jų buvo susiklostę konfliktiniai santykiai dėl įmonės valdymo.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonės vadovo pareiga išnaudoti visas galimybes informuoti akcininkus apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus išplaukia iš bedrovės vadovo pareigos pranešti apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą tokiu būdu, kad būtų užtikrintos galimybės kiekvienam akcininkui realizuoti savo neturtinę teisę dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra ta, kad ginčo akcininkų visuotinis susirinkimas buvo inicijuotas ir jame buvo sprendžiama dėl įmonės vadovo (apelianto) atšaukimo ir naujo įmonės vadovo paskyrimo, nors apeliantui buvo žinoma, jog 2020 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas įmonės kreditoriaus ieškinys dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (bankroto byla iškelta 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi). Akivaizdu, kad tokioje situacijoje, t. y. kai apelianto vadovaujamai bendrovei grėsė bankroto bylos iškėlimas, viešas pranešimo apie visuotinį įmonės akcininkų susirinkimą paskelbimas laikytinas formaliu ir pažeidžiančiu tiek įmonės, tiek kito įmonės akcininko (ieškovo) teises ir teisėtus interesus, nes kitam įmonės akcininkui (ieškovui) buvo užkirstas kelias dalyvauti naujo vadovo paskyrime, siūlyti savo vadovo kandidatūrą ir pan.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19–20 str. nuostatas bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, o išimtinei visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirta spręsti svarbius bendrovės veiklos priežiūros klausimus, įskaitant dėl įstatinio kapitalo padidinimo, įmonės pertvarkymo, likvidavimo ir pan. Ginčo visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo metu apeliantas buvo ne tik įmonės akcininku, bet ir vadovu, todėl jis buvo atsakingas už tinkamą visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimą. Vadinasi, nepriklausomai nuo apelianto, kaip didžiausio ir lemiamą balsą turinčio įmonės akcininko statuso, apeliantas privalėjo pranešti kitam akcininkui apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą tinkamai, siekiant užtikrinti kitam akcininkui galimybę realizuoti savo teisę dalyvauti šaukiamame visuotiniame akcininkų susirinkime. Apeliantas nepaneigė, kad ginčo susirinkimas viešai buvo šaukiamas pirmą kartą, todėl, atsižvelgiant į konfliktinius akcininkų santykius, tarpusavio kontaktų turėjimą, susirinkime spręstinų klausimų pobūdį ir tuometinę įmonės finansinę situaciją, taip pat iki tol įmonėje susiklosčiusią visuotinių akcininkų susirinkimų šaukimo praktiką, apelianto pasirinktas surinkimo šaukimo būdas laikytinas akivaizdžiai nesąžiningu, neracionaliu ir pažeidžiančiu tiek kito akcininko, tiek pačios įmonės, o kartu ir jos kreditorių interesus.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo akcininkų visuotiniame susirinkime nauju įmonės vadovu buvo išrinktas K. N., kuris yra buvęs ne vienos bankrutavusios įmonės vadovu, jo atžvilgiu vykdoma 50 vykdomųjų bylų, pritaikyta 17 turto areštų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, skelbdamas apie visuotinį įmonės akcininkų susirinkimą viešai, neinformuojant kito įmonės akcininko asmeniškai, sąmoningai siekė, kad apie susirinkimą nesužinotų kitas įmonės akcininkas ir negalėtų išreikšti savo pozicijos dėl naujo įmonės vadovo paskyrimo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartyje, kuria UAB „CIGAR HOUSE“ iškelta bankroto byla, konstatavo, kad įmonė yra nemoki, laiku negali vykdyti turtinių prievolių, nėra gyvybinga, nevykdo ūkinę–komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje. Pagal 2020 m. kovo 10 d. balansą įmonės turto vertė sudarė 150 440 Eur (iš jų trumpalaikis – 137 293 Eur), skolas 374 802 Eur (iš jų per vienerius metus – 48 545 Eur), t. y. įmonės skolos daugiau nei dvigubai viršijo įmonės turto vertę. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 str. 7 d. juridinio asmens nemokumas tai yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Įmonės vadovas privalo žinoti apie įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, todėl, akivaizdu, kad apeliantui, iniciuojant 2020 m. ginčo visuotinį įmonės akcininkų susirinkimą, buvo žinoma apie įmonės finansinius sunkumus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vengimas asmeniškai pranešti kitam įmonės akcininkui apie įmonės padėtį, šaukiamą visuotinį susirinkimą, siūlomą naujo vadovo kandidatūrą patvirtina, kad tokiu būdu buvo siekiama nesąžiningai eliminuoti ieškovą nuo dalyvavimo įmonės akcininkų susirinkime. Aplinkybė, kad ieškovo balsavimas nepakeistų ginčo akcininkų visuotiniame susirinkime priimtų sprendimų, susidariusioje nepalankioje įmonei situacijoje nereiškia, jog ieškovui neturėjo būti užtikrinta reali galimybė sužinoti apie šaukiamą susirinkimą, jame dalyvauti, pasiūlyti vadovo kandidatūrą ir pan.
31. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad ginčo visuotinį akcininkų susirinkimą lėmė apelianto sveikatos problemos, todėl apeliantas siekė kuo skubiau perduoti vadovavimą įmonei kitam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas dar pirmosios instancijos teisme pateikė įrodymus, kad apeliantas po ginčo visuotinio akcininkų susirinkimo liko kitų dviejų juridinių asmenų vadovu, taip pat teikė procesinius dokumentus iki nutarties iškelti UAB „CIGAR HOUSE“ bankroto bylą įsiteisėjimo. Akivaizdu, kad apelianto argumentai dėl jo sveikatos būklės nepateisina įmonėje susiformavusios praktikos pranešti apie visuotinius akcininkų susirinkimus asmeniškai.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-14-851/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi, kuria 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas, apeliantui nebuvo taikyta administracinė atsakomybė už ginčo visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, nereiškia, jog ginčo susirinkimas negali būti pripažintas negaliojančiu CK 2.82 str. 4 d. pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytoje administracinio nusižengimo byloje buvo sprendžiama dėl apelianto administracinės atsakomybės pagal Administracinių nusižengimo kodekso 119 str. 1 d. taikymo. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo pasisakyta dėl ieškovo šioje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų ir trečiojo asmens, kaip UAB „CIGAR HOUSE“ vadovo, priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi skiriasi abiejų bylų nagrinėjimo dalykai, teisinis kvalifikavimas, tai administracinio nusižengimo byloje atliktas faktinių ir teisinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai.
33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais skirtas ne tik ieškinį dėl sprendimo negaliojimo pareiškusio akcininko (ieškovo) teisėms apginti, bet jis sukuria materialines teisines pasekmes ir pačiai bendrovei, taip pat jos kreditoriams, juolab, ginčo susirinkimas buvo šaukiamas įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais ir teisme esant priimtam ieškiniui dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo susirinkime buvo priimti sprendimai, susiję su įmonės vadovu pakeitimu, atlyginimo nustatymo ir pan., todėl pagal CK 2.82 str. ir Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. nuostatas visuotiname akcininkų susirinkime priimtų sprendimų pripažinimas negaliojančiais sukuria materialines teisines pasekmes, nes tokiu būdu yra atstatoma faktinė situacija, buvusi iki ginčo visuotiniame akcininkų susirikime priimtų sprendimų priėmimo.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, nes precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016). Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-650/2003, Nr. e3K-3-14-690/2019, nes nurodytos bylų ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa, t. y. priešingai nei šioje byloje, kasacinio teismo bylose nebuvo konstatuota, kad visuotinį akcininkų susirinkimą organizavęs įmonės valdymo organas ir dalyvis, esant teisme priimtam ieškiniui dėl bankroto bylos iškėlimo, nesąžiningai, pažeidžiant iki tol įmonėje susiformavusią praktiką, sušaukė susirinkimą, siekiant iš esmės formaliai pakeisti įmonės vadovą. Akivaizdu, kad apelianto nurodyta teismų praktika nėra taikoma nagrinėjamai bylai, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės.
35. Apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CK 2.82 str.; Akcinių bendrovių įstatymo 16 str., 19–20 str., 26 str. CPK 178 str., 185 str., 301 str., 306 str.).
36. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantas neįgijo pareigos atlyginti ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nes byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys jų dydį (CPK 93 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.