- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- eAN2-14-851/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02110-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aiva Survilienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Advokatai
- Irmantas Balsys, Eglė Smagurauskaitė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo A. B. atstovo advokato Irmanto Balsio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena S. S. D. atžvilgiu dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau tekste – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje, nutraukta, ir susipažinusi su administracinio nusižengimo byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Pagal pareiškėjo A. B. atstovo advokato I. Balsio (toliau tekste ir – pareiškėjas) pareiškimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-26 nutartimi S. S. D. atžvilgiu buvo pardėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
1.1. Pareiškėjas nurodė, kad A. B. ir S. S. D. yra UAB „C. H.“ (toliau tekste ir –bendrovė) akcininkai. Pastarasis nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. kovo 27 d. užėmė Bendrovės vadovo pareigas. 2020 m. kovo 27 d. įvyko bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – ir susirinkimas), apie kurį pareiškėjas nebuvo informuotas. Pareiškėjo įsitikinimu, S. S. D., tinkamai neinformavęs A. B. apie šaukiamą susirinkimą, pažeidė pastarojo, kaip bendrovės akcininko, teises, nes apie susirinkimą tuo metu bendrovės vadovo pareigas ėjęs S. S. D. 2020 m. kovo 3 d. viešai paskelbė tik VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje. Pareiškėjo teigimu, nuo bendrovės įkūrimo (2014 m.) visi akcininkų susirinkimai buvo organizuojami akcininkus informuojant asmeniškai, susiekus turimais kontaktiniais duomenimis (telefonu, el. paštu, paštu). Pasak pareiškėjo, bendrovėje neegzistavo praktika apie akcininkų susirinkimą skelbti viešai, ir toks informavimo būdas buvo pasirinktas pirmą kartą. Anot pareiškėjo, S. S. D. neišnaudojo visų galimybių tinkamai informuoti A. B. apie šaukiamą susirinkimą.
1.2. Nurodė, jog dėl bendrovės valdymo tarp A. B. ir S. S. D. yra susiformavę pakankamai konfliktiški santykiai. Teigė, jog tiek pačiam S. S. D., tiek jam atstovaujančiam ir susirinkimą padėjusiam organizuoti advokatui P. M. buvo gerai žinomi A. B. ir jo atstovo advokato I. Balsio kontaktiniai duomenys bei tarp šalių susiklostęs bendravimo ir dokumentų pateikimo būdas, kuris užtikrintų tinkamą A. B. informavimą ir dalyvavimą susirinkime. Taip pat nurodė, jog iš susirinkimo protokolo matyti, kad jame buvo sprendžiami neeiliniai klausimai. Pasak pareiškėjo, A. B. priklauso 45,19 proc. bendrovės akcijų, jo nežinojimas apie šaukiamą susirinkimą ir nedalyvavimas jame sutrukdė ne tik pareikšti savo poziciją, balsuoti, bet ir dalyvauti bendrovės valdyme.
1.3. Pareiškėjo manymu, aplinkybė, kad S. S. D., turėdamas visas galimybes tinkamai informuoti A. B. apie pasikeitusią pranešimų dėl šaukiamų visuotinių akcininkų susirinkimo pateikimo tvarką ir apie patį susirinkimą, to nepadarė, sudaro pagrindą spręsti, kad S. S. D. tyčia pažeidė A. B. teises.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl S. S. D. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, nutraukė, sprendimą motyvuodamas tuo, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste ir – ABĮ), taip pat bendrovės „C. H.“ įstatai, kuomet bendrovės vadovas apie šaukiamą susirinkimą pranešė VĮ Registro centro informaciniuose leidiniuose, nebuvo pažeisti. Apylinkės teismo vertinimu, realių neigiamų pasekmių A. B. nedalyvavimas susirinkime nesukėlė. Nurodė, jog šiuo metu tarp šalių civilinio proceso nustatyta tvarka yra sprendžiamas ginčas pagal pareiškėjo ieškinį, kuriuo prašoma bendrovės „C. H.“ akcininkų susirinkimą pripažinti neteisėtu, ir jame darbotvarkės klausimais priimtus sprendimus – negaliojančiais. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas pažymėjo, jog A. B. dalyvavo ankstesniame bendrovės akcininkų susirinkime, kuriame buvo pakeistas įstatų 14 punktas, jame numačius bendrovės „C. H.“ pranešimus skelbti viešai VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas padarė išvadą, kad S. S. D. padaryta veika pagal savo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius nepasižymi administraciniam nusižengimui būdingu pavojingumu.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį S. S. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam straipsnio sankcijoje numatytą baudą. Savo skundą pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti jo pareiškime adresuotame Vilniaus miesto apylinkės teismui.
3.1. Taip pat skunde nurodo, kad šiai dienai bendrovei yra iškelta bankroto byla (c. b. Nr. eB2-2688-803/2020), ir susirinkimas buvo šaukiamas, kai bendrovės nemokumo klausimas jau nagrinėjamas teisme. Pasak pareiškėjo, susirinkime buvo sprendžiami esminiai su bendrovės valdymu susiję klausimai – dėl bendrovės vadovo skyrimo, todėl, pareiškėjo manymu, galima pagrįstai teigti, jog A. B. susirinkime išsakyta pozicija, pateikti pasiūlymai, užduoti klausimai, balsavimas, nors ir negalėjo lemti sprendimų priėmimo, tačiau turi neabejotinos reikšmės vertinant akcininkų (tame tarpe A. B.) veiksmus bendrovės valdyme bei A. B. įrodinėjant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimai neteisėtais veiksmais valdant bendrovę jai padarytą žalą.
3.2. Pareiškėjo teigimu, senesnės bendrovės įstatų redakcijos taip pat numatė galimybę apie inicijuojamus susirinkimus pranešti viešai, tačiau tokia praktika niekada nebuvo taikoma, todėl teismo nurodytos aplinkybės, jog A. B. buvo žinoma apie įstatuose numatytą galimybę apie visuotinius akcininkų susirinkimus skelbti viešai VĮ Registrų centras, anot pareiškėjo, nepaneigia, kad ginčo atveju toks būdas buvo pasirinktas turint tikslą neinformuoti A. B. apie susirinkimą. Pareiškėjo manymu, S. S. D. sprendimą susirinkimą skelbti būtent pasirinktu būdu nulėmė ne įstatų pasikeitimai, o sąmoningas siekis apriboti A. B. galimybes dalyvauti bendrovės susirinkime ir jos valdyme, todėl, pasak pareiškėjo, tokie S. S. D. neteisėti veiksmai turėjo realų neigiamą poveikį, apribojant A. B. galimybes ginti savo teisėtus interesus.
3.3. Pareiškėjas taip pat daro nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-1073/2020. Teigia, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vertinant, ar nebuvo pažeista visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, privalu atsižvelgti į bendrovės įstatuose nustatytos pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarkos įgyvendinimo racionalumą, į susiklosčiusią bendrovėje tokio pranešimo praktiką, akcininko, kuriam nebuvo pranešta apie susirinkimą, turimų akcijų skaičių ir tokio akcininko galimą įtaką balsavimo rezultatams, jeigu jis būtų dalyvavęs susirinkime, į bendrovės valdybos, atsakingos už tinkamą visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimą, veiksmus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.
4. 2020-12-29 Vilniaus apygardos teisme gautas S. S. D. atstovės advokatės Eglės Smagurauskaitės atsiliepimas į pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma pareiškėjo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Pareiškėjo A. B. atstovo advokato Irmanto Balsio apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrino pareiškėjos ginčyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas, numatytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, objektyviai pasireiškia šių alternatyvių veikų padarymu: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).
7. Apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį S. S. D. atžvilgiu, ANK nuostatų nepažeidė.
8. Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. UAB „C. H.“ neeilinio visuotino akcininkų susirinkimo sprendimu buvo pakeistas UAB „C. H.“ adresas, įstatinio kapitalo išraiškos litais keitimas į eurus, naujos įstatų redakcijos patvirtinimas, įgaliojimų suteikimas pasirašyti naujus UAB „C. H.“ įstatus. Pagal Bendrovės „C. H.“ įstatų naujos redakcijos V Skyriaus (Bendrovės pranešimų skelbimo tvarka) 14 punktą vieši bendrovės pranešimai skelbiami VĮ Registrų centro leidžiamajame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“. Pažymėtina, jog šis sprendimas pasirašytas visų akcininkų (A. B., K. S. ir S. S. D.. Taigi faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad A. B. pasirašytinai sutiko su nauja įstatų redakcija, numatančią kitokią UAB „C. H.“ pranešimų skelbimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, jog UAB „C. H.“ įstatų 13 punkte nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo tvarka, kitų bendrovės organų kompetencija, jų rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytųjų ABĮ. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad ABĮ 27 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau akcininkų balsų negu prieš, jeigu ABĮ ar bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos.
9. Dėl pareiškėjo argumentų, kad S. S. D. sprendimą apie susirinkimą skelbti būtent pasirinktu būdu nulėmė ne UAB „C. H.“ įstatų pasikeitimai, o sąmoningas siekis apriboti A. B. galimybes dalyvauti bendrovės susirinkime ir valdyme, nes, pasak pareiškėjo, S. S. D. žinojo, kad A. B. iš esmės neseka VĮ Registrų centro, pažymėtina, jog A. B. ir S. S. D. yra privatūs verslo subjektai, kuriems galioja didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog pagal formuojamą teismų praktiką verslas yra veikimas savo rizika, todėl verslininkas turi elgtis protingai ir apdairiai bei prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką. A. B., būdamas UAB „C. H. akcininkas, tai yra profesionalus verslininkas, vystantis kavinės baro veiklą, įvairių pramogų renginių organizavimą, kitų rūšių ūkinę-komercinę veiklą ir gebantis pamatuoti prisiimtą riziką, kuri yra neatskiriama verslo dalis, taip pat gebantis samdytis profesionalius teisininkus ir naudotis jų paslaugomis, galėjo ir turėjo elgtis protingai bei apdairiai ir tiek savarankiškai, tiek per pasamdytus teisininkus domėtis UAB „C. H.“ veikla bei šios bendrovės įstatuose nustatyta tvarka skelbiamais pranešimais.
10. Iš VĮ Registrų centro leidžiamo elektroninio leidinio „Juridinių asmenų vieši pranešimai“ matyti, kad tuo metu bendrovės vadovo pareigas ėjęs S. S. D. dar 2020 m. kovo 3 d. viešai paskelbė apie 2020 m. kovo 27 d. 16.00 val. šaukiamą UAB „C. H.“ neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Apygardos teismo vertinimu, 24 dienų laiko terminas susipažinti su VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje paskelbtu informaciniu pranešimu yra pakankamai protingas, todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad S. S. D. sprendimą apie neeilinį akcininkų susirinkimą skelbti bendrovės įstatuose nustatyta tvarka nulėmė ne UAB „C. H.“ įstatų pasikeitimai, o sąmoningas siekis apriboti A. B. galimybes dalyvauti bendrovės susirinkime ir valdyme, atmestini kaip nepagrįsti, jų nepatvirtina byloje esantys įrodymai.
11. Taip pat apygardos teismas šiuo konkrečiu atveju sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad tarp S. S. D. ir A. B. yra įsisenėję konfliktiniai santykiai, ir A. B. aktyviai naudojasi tarpusavio santykių aiškinimusi teisminiu būdu ne tik šioje administracinėje, bet ir civilinėje byloje. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-18539-1101/2020, kurioje A. B. atstovas advokatas I. Balsys kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti atsakovės UAB „C. H.“ 2020 m. kovo 27 d neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą neteisėtu ir jame darbotvarkės klausimais priimtus sprendimus negaliojančiais bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinį ieškinį pareiškėjas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais jis grindė savo pareiškimą šioje administracinio nusižengimo byloje. Gi atsakovė ir trečiasis asmuo K. N. atsiliepime į civilinį ieškinį nesutinka su ieškovo reikalavimais ir prašo juos atmesti. Atsikirtimai grindžiami tuo, kad 2020 m. kovo 27 d. visuotinis akcininkų susirinkimas sušauktas teisėtai, o ieškovo dalyvavimas jame nebūtų galėjęs pakeisti sprendimų. Pažymėtina, jog apygardos teismas neturi kompetencijos spręsti šį civilinį ginčą ir pasisakyti dėl A. B. atstovo šioje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų bei UAB „C. H.“ priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, tai bus padaryta šalių ginčą sprendžiant civilinio proceso nustatyta tvarka.
12. Nagrinėjamo skundo kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde, viena vertus, nesutinka su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, kita vertus, pripažįsta, jog pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant, ar nebuvo pažeista visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, privalu atsižvelgti į bendrovės įstatuose nustatytos pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarkos įgyvendinimo racionalumą, į susiklosčiusią bendrovėje tokio pranešimo praktiką, akcininko, kuriam nebuvo pranešta apie susirinkimą, turimų akcijų skaičių ir tokio akcininko galimą įtaką balsavimo rezultatams, jeigu jis būtų dalyvavęs susirinkime, į bendrovės valdybos, atsakingos už tinkamą visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimą, veiksmus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-482-687/2015).
13. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine nutartimi Nr. 2AT-14-1073/2020, tačiau sąmoningai ar nesąmoningai ignoruoja tai, kad šioje nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios ar bent panašios – šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimą grindė tuo, jog pagal bendrovės įstatus (6.3.1 punktas) „visuotiniuose akcininkų susirinkimuose sprendimai gali būti priimami tik vienbalsiai visų Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų“. Gi nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje pagal UAB „C. H.“ įstatų 13 punktą sprendimai visuotinuose akcininkų susirinkimuose priimami ABĮ nustatyta tvarka, tai yra – balsų dauguma. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų formuojamoje praktikoje ne kartą pažymėtina, jog precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kadangi pareiškėjo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės nėra iš esmės panašios (analogiškos) aplinkybėms nagrinėjamoje byloje, apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo pareiškėjo nurodyta nutartimi. Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. D. nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. kovo 27 d. buvo UAB „C. H.“ vadovas, be to, jis yra šios bendrovės akcininkas nuo 2017 m. gegužės 8 d., jam priklauso 1425 vnt. bendrovės akcijų (54,81 proc. visų akcijų). Gi A. B. priklauso 1175 vnt. bendrovės akcijų (45,19 proc. visų akcijų), todėl apylinkės teismas, spręsdamas dėl administracinės atsakomybės S. S. D. (ne)taikymo, pagrįstai vertino ir A. B. turimų akcijų skaičių ir jų galimą įtaką balsavimo rezultatams, jeigu jis būtų realiai dalyvavęs akcininkų susirinkime.
14. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas aprašytas formaliąja sudėtimi, todėl apylinkės teismas, anot pareiškėjo, spręsdamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai nesukėlus padarinių, tokia veika laikytina nepavojinga ir administracinė atsakomybė netaikytina, padarė nepagrįstas išvadas dėl ANK 119 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, pažymėtina, jog, be kita ko, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nors pažeidimui, kurio sudėtis formali, padarinių kilimas nebūtinas, tačiau padarinių nesukėlimas visų kitų bylos įrodymų kontekste taip pat yra reikšmingas išvadai dėl asmens kaltės buvimo ar nebuvimo padaryti. Taigi ir nagrinėjamu atveju, nors, kaip teisingai nurodo pareiškėjas, ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas aprašytas formaliąja sudėtimi, t. y. šio nusižengimo padariniai nėra akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimo sudėties būtinas požymis, tačiau apylinkės teismas, spręsdamas administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo klausimą, pagrįstai atsižvelgė į veikos pavojingumą (ir padarinius) ir toks apylinkės teismo sprendimas neprieštarauja formuojamai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2AT-31-942/2017, Nr. 2AT-40-489/2018 ir kt.). Šiame kontekste apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad jei A. B. ir būtų dalyvavęs akcininkų susirinkime, jo (A. B.) turimų akcijų skaičius pagal UAB „C. H.“ įstatuose nustatytą sprendimų priėmimo tvarką neturėtų lemiamos įtakos balsavimo rezultatams, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad neva S. S. D. savo neteisėtais veiksmais padarė A. B. ir UAB „C. H.“ žalą, taip pat atmestini kaip nepagrįsti, nes pareiškėjas nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių dokumentų.
15. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį S. S. D. atžvilgiu, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą, ir pareiškėjo A. B. atstovo advokato Irmanto Balsio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.