- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-24
- Bylos Nr.
- e2A-47-516/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01162-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Neringa Švedienė, Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- S. S. D.
- Trečiasis asmuo
- K. N.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. S. D. (S. S. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1116-392/2022 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Cigar house“ ieškinį atsakovui S. S. D. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo K. N..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Cigar house“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo S. S. D. 143 835 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio palūkanas, kurios sudaro 6 975,01 Eur, ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu ieškinio dalies dėl 37 000 Eur dėl neperduotų baldų ir 1 794,25 Eur palūkanų atsisakė ir prašė priteisti iš atsakovo 106 835 Eur žalos atlyginimą ir 5 180,77 Eur (5 proc. dydžio) palūkanas.
Šalies argumentai
3. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi UAB „Cigar house“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 8 d. Teismas ieškovės nemokumo administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Administravimas ir auditas“. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ieškovės valdymo organai buvo įpareigoti pateikti nemokumo administratorei ieškovės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus ieškovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą informaciją, susijusią su ieškovės veikla. Nemokumo administratorė, susipažinusi su dalimi perduotų ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų, padarė išvadą, kad ieškovės vadovas netinkamai vykdė savo, kaip įmonės vadovo, pareigas, t. y. neperdavė administratorei nutarties dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo metu ieškovės turimo turto: atsargų, kasoje esančių piniginių lėšų ar šių lėšų panaudojimą ieškovės veiklos reikmėms patvirtinančių dokumentų, taip padarydamas ieškovei žalą, kurią privalo atlyginti. Administratorė nustatė ieškovės turimą turtą remdamasi paskutiniojo Juridinių asmenų registro tvarkytojui valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateikto balanso už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo metu, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. kovo 27 d., ieškovės vadovo pareigas užėmė atsakovas S. S. D.. Tačiau 2020 m. kovo 27 d., t. y. jau pradėjus bylos dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą teisme, atsakovo iniciatyva buvo sušauktas ieškovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu priimtu sprendimu atsakovas buvo atšauktas iš ieškovės vadovo pareigų nuo 2020 m. kovo 28 d. paskiriant naują ieškovo vadovą – K. N.. Apie šį susirinkimą ieškovės akcininkai nebuvo tinkamai informuoti, o sprendimą dėl vadovo keitimo atsakovas priėmė vienasmeniškai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-936-1101/2021 minėtas ieškovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas buvo pripažintas negaliojančiu. Šį sprendimą Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1173-567/2021 paliko nepakeistą. Teismams pripažinus ieškovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, pakeitusį ieškovės vadovą, negaliojančiu ieškovės de jure (teisiniu) vadovu iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento laikytinas atsakovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birelio 29 d. sprendimu bylą dalyje dėl 37 000 Eur reikalavimo už neperduotus baldus ir 1 794,25 Eur palūkanų priteisimo nutraukė. Likusioje dalyje ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovei 106 835 Eur žalos atlyginimą, 5 180,77 Eur palūkanas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 106 835 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2021 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-936-1101/2021 (Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1173-567/2021 šį sprendimą paliko nepakeistą) pripažinus ieškovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo atsakovas buvo atšauktas iš ieškovės vadovo pareigų nuo 2020 m. kovo 28 d. paskiriant naują ieškovės vadovą – K. N., negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas ieškovės de jure (teisiniu) vadovu iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento laikė ir atsakovą, t. y. ieškovės vadovu laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 28 d. iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismo vertinimu, buvo tiek K. N., tiek atsakovas.
7. Nei atsakovas, nei K. N. neįvykdė teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų bei jokių ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų už paskutiniuosius dvejus ieškovės veiklos vykdymo metus, t. y. 2019 m. – 2020 m. bei įmonės turto administratorei neperdavė ir tai be ginčo pripažino teismo posėdyje, todėl nemokumo administratorė ieškovės turimą turtą nustatė remdamasi paskutiniojo Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui pateikto balanso už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis. Faktas, kad didelė dalis ieškovės dokumentų administratorei neperduoti, patvirtintas ir 2022 m. kovo 29 d. teismui pateiktu garso įrašu, iš kurio girdėti, kad K. N. pripažįsta neperdavęs ieškovės dokumentų nemokumo administratorei ir kad šiais dokumentais disponuoja.
8. Teismas sprendė, kad atsakovo, kaip ieškovės vadovo, neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis pažeidė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2688-803/2020 bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įpareigojimą perduoti juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą bei dokumentus pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis. Tokiu neveikimu atsakovas kartu pažeidė ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytą pareigą juridinio asmens atžvilgiu elgtis sąžiningai ir lojaliai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalyje nustatytą pareigą veikti bendrovės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų. Teismo vertinimu, atsakovo turimos pareigos nevykdymas lėmė tai, kad nemokumo administratorei nebuvo perduotos ieškovės turimos atsargos ir kasoje esančios piniginės lėšos, taip padarant ieškovei ir jos kreditoriams turtinę žalą, kurią atsakovas, kaip ieškovės vadovas, privalo atlyginti.
9. Kadangi žalos atsiradimą lėmė neteisėti atsakovo veiksmai / neveikimas, kurie priešingi ieškovės veiklos tikslams, todėl teismas konstatavo egzistuojant tiesioginį priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos.
10. Atsakovas, būdamas ieškovės vadovas, privalėjo užtikrinti ieškovės turto išsaugojimą ir jo perdavimą nemokumo administratorei, todėl jis, teismo vertinimu, buvo atsakingas dėl neperduoto turto ir privalo atlyginti ieškovei / ieškovės kreditoriams padarytą žalą, kurią sudaro 33 382 Eur (pinigai ir pinigų ekvivalentai) ir 73 453 Eur atsargų, nurodytų bendrovės 2019 m. balanse, vertė.
11. Teismas, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisė ieškovei iš atsakovo 5 180,77 Eur palūkanų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nemokumo administratorė neturi visų ieškovės finansinių dokumentų, taip pat konstatavo, kad šiuos dokumentus turi trečiasis asmuo K. N., t. y. jų neturi atsakovas ir negali jų perduoti nemokumo administratorei, tačiau vis tiek civilinę atsakomybę taikė būtent atsakovui. Aplinkybė, kad ieškovės finansiniai dokumentai yra pas trečiąjį asmenį, patvirtina, jog būtent jis buvo faktinis ieškovės vadovas nuo 2020 m. kovo 28 d. iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei.
12.2. Ankstesni vadovai atsakovui nėra perdavę dokumentų (jokių perdavimo aktų tarp buvusių vadovų ir atsakovo nebuvo sudaryta, todėl galima situacija, kad ne visi ieškovės dokumentai po atsakovo paskyrimo vadovu atsidūrė jo žinioje), visus ieškovės dokumentus, kuriuos kada nors faktiškai turėjo (faktiškai gavo iš buvusių vadovų), atsakovas po trečiojo asmens paskyrimo vadovu perdavė jam.
12.3. Nemokumo administratorė ieškovės turtą nustatė remdamasi neaktualiais finansinės atskaitomybės dokumentais, nepaisant to, kad trečiasis asmuo pripažino, jog jis turi ieškovės finansinius dokumentus. Atitinkamai, esant galimybei nustatyti realią ieškovės padėtį bankroto bylos iškėlimo metu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi neaktualia ieškovės finansine atskaitomybe ir jos pagrindu tenkino ieškinį.
12.4. Pirmosios instancijos teismas, žinodamas apie tai, kad egzistuoja ieškovės finansiniai dokumentai, kurie gali būti reikšmingi tinkamam šios bylos išnagrinėjimui, turėjo būti aktyvus ir ex officio (savo iniciatyva) išreikalauti šiuos dokumentus, tačiau to nepadarė.
12.5. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-936-1101/2021 ir Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1173-567/2021 pripažino negaliojančiu ieškovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo nuspręsta nuo 2020 m. kovo 27 d. atšaukti iš ieškovės vadovo pareigų atsakovą ir nuo 2020 m. kovo 28 d. ieškovės vadovu paskirti trečiąjį asmenį, tačiau faktiškai nuo 2020 m. kovo 28 d. ieškovės vadovu buvo būtent trečiasis asmuo. Būtent trečiasis asmuo buvo įregistruotas kaip ieškovės vadovas Juridinių asmenų registre, pasirašinėjo dokumentus ieškovės vardu, teikė dokumentus ieškovės nemokumo administratorei ir faktiškai vykdė ieškovės vadovo pareigas.
12.6. Trečiasis asmuo 2020 m. lapkričio 27 d. perdavė ieškovės dokumentus ieškovės nemokumo administratorės įgaliotam asmeniui. Trečiasis asmuo perdavė ieškovės darbo užmokesčio apskaitą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d., t. y. ir tuo metu kai trečiasis asmuo jau buvo faktinis ieškovės vadovas. Ieškovės dokumentai buvo trečiojo asmens žinioje jau po bankroto bylos iškėlimo. Be to, per Lietuvos elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) dokumentus ieškovės bankroto byloje ieškovės vardu teikė ne atsakovas, o trečiasis asmuo, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių savarankiškai netyrė. Vienintelė aplinkybė, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas atsakovą pripažindamas faktiniu ieškovės vadovu, buvo dokumentų per EPP teikimas panaudojant atsakovo paskyrą, nors visi per EPP ieškovės vardu pateikti dokumentai buvo pasirašyti trečiojo asmens.
12.7. Atsakovas nepažeidė JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos pareigos, nes iškėlus ieškovės nemokumo bylą teisme atsakovas jau nebebuvo faktinis ieškovės vadovas, o sprendime nurodytas ieškovės turtas nebuvo atsakovo žinioje.
12.8. Atsakovo kaltė sprendime yra konstatuojama tik formaliai, remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-936-1101/2021 ir Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1173-567/2021 padarytomis išvadomis, kad atsakovas de jure buvo ieškovės vadovas iki pat nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo. Teismas neįvertino, kad faktinio ieškovės vadovo pareigas po 2020 m. kovo 28 d. ėjo trečiasis asmuo.
Atsiliepimas
12.9. Pirmosios instancijos teismas ignoravo atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes, kad ieškovės vadovo keitimo momentu ir kurį laiką po to atsakovo sveikatos būklė buvo itin sudėtinga – atsakovui buvo atlikta itin sudėtingo pobūdžio širdies operacija, dėl kurios atsakovas net penkias dienas buvo medikų sukeltoje narkozėje. Taigi, atsakovas iš esmės buvo bejėgiškos būklės ir nepajėgus priimti kokius nors sprendimus dėl ieškovės valdymo arba bet kokius kitus su atsakovo valios išraiška susijusius sprendimus.
12.10. Nepriklausomo auditoriaus išvada patvirtina, kad iki atsakovo buvę ieškovės vadovai buhalterinę apskaitą tvarkė nesilaikydami teisės aktų reikalavimų ir galimai nuslėpė realią ieškovės finansinę padėtį. Esant šioms faktinėms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas negalėjo tik formaliai remtis ieškovės pateikto 2019 metų balanso duomenimis, kurie yra nepatikimi.
12.11. Pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybes, kad ieškovei priklausantis automobilis Subaru Legacy šiuo metu tikėtinai yra iki 2019 m. spalio 25 d. ieškovės akcininku buvusio K. S. žinioje, o nemokumo administratorė nesistengia šio turto susigrąžinti.
12.12. Reikalavimas dėl žalos priteisimo yra nepagrįstas, atitinkamai, reikalavimas priteisti palūkanas taip pat yra nepagrįstas, kaip išvestinis reikalavimas iš pagrindinio reikalavimo.
12.13. Atsakovo vertinimu, bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas jo atžvilgiu ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Dėl šio teisėjo padarytų civilinio proceso ir Teisėjų etikos kodeksų pažeidimų atsakovas pateikė skundą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Teisėjo šališkumas pasireiškė skirtingu ieškovės ir atsakovo traktavimu 2022 m. birželio 22 d. teismo posėdžio metu – teisėjas neišaiškino proceso dalyviams jų teisių ir pareigų, nepaisant to, kad tik ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato). Teisėjas elgėsi nepagarbiai atsakovo atžvilgiu – jį pertraukinėjo, ignoravo atsakovo prašymus paaiškinti proceso eigą, atmetė atsakovo 2022 m. birželio 21 d. prašymą dėl posėdžio atidėjimo, nors proceso dalyviai neprieštaravo, kad toks prašymas būtų tenkinamas. Taip buvo užkirsta galimybė atsakovui turėti kvalifikuotą atstovą teisme ir šalims pabandyti pasiekti taikų susitarimą.
13. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Trečiasis asmuo buvo fiktyvus ieškovės vadovas, pakeistas išimtinai atsakovui siekiant išvengti jam, kaip paskutiniam ieškovės vadovui, tenkančios atsakomybės, todėl vien tai, kad trečiasis asmuo buvo įregistruotas ieškovės vadovu Juridinių asmenų registre ir pasirašė tam tikrus ieškovės dokumentus nereiškia, jog jis buvo paskutinysis ieškovės vadovas.
13.2. Atmestini apelianto argumentai, kad jis negalėjo eiti ieškovės vadovo pareigų dėl sveikatos būklės, nes į bylą pateiktas 2020 m. rugpjūčio 14 d. Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad atsakovas, nepaisydamas sveikatos sutrikimų, ėjo UAB „Blacklist house“ ir UAB „Sanas“ vadovo pareigas.
13.3. Apeliaciniame skunde minimas 2020 m. lapkričio 27 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktas nepatvirtina apelianto teiginių apie ieškovės turto ir dokumentų perdavimą trečiajam asmeniui. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (nemokumo administratorės 2021 m. lapkričio 12 d. pranešimas ir J. G. 2021 m. lapkričio 15 d. pranešimas) patvirtino, kad nemokumo administratorė nėra gavusi ieškovės darbo užmokesčio apskaitos, o J. G. nėra pasirašęs minėto akto, jokių dokumentų iš trečiojo asmens nėra gavęs ir niekada su šiuo trečiuoju asmeniu nebuvo susitikęs. Taigi ieškovės dokumentai nebuvo trečiojo asmens žinioje.
Žemesnės instancijos teismas
13.4. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad nemokumo administratorė nepaima ieškovės dokumentų iš trečiojo asmens, nors jis juos suruošęs. Susirašinėjime pateikta fotonuotrauka nepatvirtina, kad tai ieškovės dokumentai. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis garso įrašu, sprendime konstatavo faktą, kad dalis ieškovės dokumentų nebuvo perduoti nemokumo administratorei, tačiau nepadarė išvados, jog trečiasis asmuo disponuoja ieškovės dokumentais. Trečiojo asmens deklaratyvūs argumentai apie tariamą ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų turėjimą savo dispozicijoje nepagrįsti, nes šių dokumentų į bylą nei trečiasis asmuo, nei atsakovas nepateikė.
13.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai žalos dydį nustatė remdamasis bendrovės 2019 m. balanso duomenimis, nes atsakovas nepateikė jokių duomenų apie įsiteisėjus nutarčiai iškelti ieškovei nemokumo bylą nemokumo administratorei neperduoto įmonės turto apimtį ir vertę.
13.6. Atmestini skundo argumentai, kad teisėjo šališkumas pasireiškė procesinių pareigų ir teisių atsakovui neišaiškinimu, nes atsakovas beveik viso teisminio nagrinėjimo metu naudojosi advokato paslaugomis, todėl atsakovui jo teisės ir pareigos turėjo būti išaiškintos advokato. Teismo posėdžio metu atsakovui buvo užtikrinta teisė į vertėją, sudaryta galimybė teikti paaiškinimus ir atsikirtimus, o objektyvaus pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo, todėl teismas pagrįstai šį prašymą atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo
15. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2022 m. liepos 21 d. skundą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.
16. CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tikrinamas pagal byloje jau esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus faktinius duomenis ir įrodymus. Toks įstatymo leidėjo pasirinktas apeliacijos modelis nulemia ir tai, kad nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti priimami tik išimtiniais atvejais (CPK 314 straipsnis).
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
18. Nors apelianto teikiamas skundas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai yra parašytas 2022 m. liepos 21 d., t. y. jau po teismo sprendimo priėmimo ir formaliąja prasme atitinka kriterijų, pagal kurį jis negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, šiuo atveju teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo teikiamas naujas įrodymas neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo (CPK 180 straipsnis), kadangi jis nei patvirtina, nei paneigia įrodinėtinas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui dėl žalos atlyginimo teisingai išspręsti. Teikdamas šį skundą apeliantas siekia pagrįsti apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes dėl teisėjo šališkumo, tačiau šie argumentai yra išdėstyti pačiame apeliaciniame skunde, tuo tarpu tų pačių faktų išdėstymas skunde Teisėjų etikos ir drausmės komisijai nėra įrodymas byloje, o tik patvirtina apelianto tam tikrą įsitikinimą apie netinkamą proceso eigą pirmosios instancijos teisme. Kadangi apeliacinio skundo argumentus, susijusius su proceso eiga ir teismo (ne)šališkumu vertins pats apeliacinės instancijos teismas, atsakovo apeliacinės instancijos teismui teikiamas įrodymas kaip neturintis reikšmės teisingam bylos išsprendimui į bylą nepriimamas.
Dėl bylos esmės
19. Ieškovė prašė priteisti įmonei padarytą žalą iš buvusio jos vadovo, kurio veiksmų neteisėtumą grindė bendrovės turto ir dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų ir kitos informacijos, susijusios su ieškovės veikla, neperdavimu įmonės nemokumo administratorei. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, rėmėsi paskutinio VĮ Registrų centrui bendrovės teikto balanso už 2019 metus duomenimis.
20. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi UAB „Cigar house“ iškėlė bankroto bylą. Kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo metu, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. kovo 27 d., ieškovės vadovo pareigas užėmė atsakovas S. S. D., tačiau 2020 m. kovo 27 d. atsakovo iniciatyva buvo sušauktas ieškovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu priimtu sprendimu atsakovas buvo atšauktas iš ieškovės vadovo pareigų, nuo 2020 m. kovo 28 d. paskiriant naują ieškovės vadovą – K. N.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-936-1101/2021 minėtą ieškovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą pripažino negaliojančiu. Šį sprendimą Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1173-567/2021 paliko nepakeistą.
21. Teismams pripažinus ieškovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, pakeitusį ieškovės vadovą, negaliojančiu – ieškovės de jure vadovu iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento laikytinas apeliantas. Taigi jam, kaip įmonės vadovui, kyla JANĮ numatyta pareiga perduoti nemokumo administratoriui tiek įmonės turtą, tiek jos dokumentus. Apelianto argumentai, kad jis visus dokumentus perdavė neteisėtai paskirtam bendrovės vadovui – trečiajam asmeniui, viena vertus, neeliminuoja šios iš įstatymo kylančios pareigos, antra vertus, jie nėra pagrįsti jokiais patikimais įrodymais, kaip antai – turto bei dokumentų priėmimo-perdavimo aktais. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo, kuris yra buvęs ne vienos bankrutavusios įmonės vadovu, ieškovės vadovu paskirtas teismui jau priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos ieškovei iškėlimo būtent atsakovo iniciatyva, todėl labiau tikėtina, kad apeliantas taip siekė išvengti savo, kaip vadovo, atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms apelianto argumentai, kad jis neturi galimybės perduoti nemokumo administratoriui įmonės dokumentų, vertintini kritiškai, nes, kaip minėta, jokių įrodymų, kurie pagrįstų šių dokumentų perdavimą trečiajam asmeniui, byloje nėra. Vien tai, kad trečiasis asmuo 2022 m. kovo 29 d. garso įraše nurodo neperdavęs ieškovės dokumentų nemokumo administratorei, nepanaikina atsakovo, kaip ieškovės vadovo, JANĮ nustatytos pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovės turto ir dokumentų. Atsakovui tvirtinant, kad jis yra perdavęs visus įmonės dokumentus trečiajam asmeniui K. N., o nemokumo administratoriui reikalaujant, kad šiuos dokumentus jam perduotų būtent atsakovas, pastarasis nepateikia jokio logiško paaiškinimo, kodėl neperėmė iš K. N. šio turimų dokumentų ir neperdavė jų nemokumo administratoriui, nes, kaip minėta, apeliantui esant de jure vadovu, būtent jam ir tenka ši pareiga.
22. Be to, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose akcentavo ir tai, kad ieškovės nemokumo byloje procesinius dokumentus, nors ir pasirašytus trečiojo asmens, per Lietuvos teismų informacinę sistemą teikė apeliantas, kas, pasak ieškovės, patvirtina, jog atsakovas veikė ir kaip de facto (faktinis) vadovas, nors formaliai šias funkcijas ir buvo perdavęs K. N.. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, toks veiksmas (procesinių dokumentų pateikimas per Liteko viešųjų elektroninių paslaugų posistemį) gali būti atliktas tik asmeniui save identifikavus naudojantis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis arba naudojantis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 5.1, 5.2 punktai). Todėl vien tai, kad teikti procesiniai dokumentai buvo pasirašyti neteisėtai paskirto ieškovės vadovo, nepaneigia aplinkybės, kad faktiškai juos teikė apeliantas, nes byloje nėra įrodymų, kad apeliantui suteiktus jį identifikuojančius prisijungimo duomenis kas nors būtų neteisėtai pasisavinęs.
23. Įmonės valdymo organai per teismo nustatytą terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos privalo perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Jeigu administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, juridinio asmens valdymo organas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-562-196/2015).
24. Kaip minėta paskutinis bendrovės VĮ Registrų centrui pateiktas balansas buvo už 2019 m., t. y. kai bendrovės vadovo pareigas užėmė apeliantas. Minėto balanso duomenimis, ieškovė turėjo 33 382 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų bei 73 453 Eur vertės atsargų.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).
26. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad konkretus įmonės turtas, kuris buvo įtrauktas į 2019 m. bendrovės balansą, būtų buvęs perduotas nuo 2020 m. kovo 28 d. neteisėtai paskirtam kitam bendrovės vadovui, prarastas ar sunaudotas bendrovės veikoje. Kadangi paskutinis bendrovės balansas VĮ Registrų centrui buvo pateiktas už 2019 m., šiame finansiniame dokumente nurodytą ir ieškovės prašomą priteisti turto vertę teismas ir priteisė iš apelianto ieškovei. Kadangi 2019 m. balanso duomenimis bendrovė turėjo atsargų ir piniginių lėšų likutį, atsakovas turėjo įrodyti, kad šį turtą (pinigus ir atsargas) perdavė trečiajam asmeniui arba panaudojo įmonės veikloje, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant byloje jokių kitų, pirminių dokumentų, 2019 m. bendrovės balansas pagrindžia, kad atitinkamas finansinis bei materialusis turtas įmonėje turėjo būti, bet jis nebuvo perduotas nei trečiajam asmeniui, nei nemokumo administratorei, nei panaudotas bendrovės veikloje ar prarastas. Ir nors apeliantas teigia, kad nemokumo administratorė ieškovės turtą nustatė remdamasi neaktualiais finansinės atskaitomybės dokumentais, tačiau pats apeliantas jokių įrodymų apie bendrovės turto ir dokumentų perdavimą neteisėtai paskirtam ieškovės vadovui nepateikė.
27. Apeliaciniame skunde minimas 2020 m. lapkričio 27 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, kuris, pasak apelianto, patvirtina bendrovės dokumentų perdavimą trečiajam asmeniui ir trečiojo asmens faktinį vadovavimą ieškovei, vertintinas kritiškai. Minėtame dokumentų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, neva trečiasis asmuo ieškovės nemokumo administratorės įgaliotam asmeniui (J. G.) perdavė ieškovės darbo užmokesčio apskaitą, tačiau pažymėtina ir tai, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (nemokumo administratorės 2021 m. lapkričio 12 d. pranešimas ir J. G. 2021 m. lapkričio 15 d. pranešimas) patvirtino, jog nemokumo administratorė nėra gavusi ieškovės darbo užmokesčio apskaitos, o J. G. nėra pasirašęs minėto akto, jokių dokumentų iš trečiojo asmens nėra gavęs ir niekada su šiuo trečiuoju asmeniu nebuvo susitikęs. Papildomai pažymėtina ir tai, kad jeigu trečiasis asmuo ir būtų perdavęs kažkuriam iš nemokumo administratorės darbuotojų kažkokią dalį įmonės dokumentų (kaip teigiama šiuo atveju – darbo užmokesčio apskaitos dokumentus) šie dokumentai esminės reikšmės nagrinėjamos bylos atveju neturėtų, nes reikalavimas priteisti žalos atlyginimą grindžiamas piniginių lėšų ir materialaus turto neperdavimo faktu, kuris niekaip nesusijęs su darbo užmokesčio skaičiavimu. Be to, tam tikrų pavienių dokumentų buvimo pas K. N. faktas nereiškia, kad atsakovas jam perdavė visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus bei turtą ir pagaliau lieka nepaaiškinta, kodėl teigdamas, kad perdavė nemokumo administratorei nurodytus dokumentus, trečiasis asmuo tegia negalėjęs perduoti visų kitų dokumentų. Šie atsakovo bei trečiojo asmens argumentų prieštaravimai sudaro pagrindą abejoti 2020 m. lapkričio 27 d. dokumentų priėmimo-perdavimo akto kaip įrodymo patikimumu.
28. Apeliantas neigdamas savo atsakomybę dėl žalos įmonei padarymo nurodo, kad ankstesni vadovai atsakovui nėra perdavę dokumentų (jokių perdavimo aktų tarp buvusių vadovų ir atsakovo nebuvo sudaryta, todėl galima situacija, kad ne visi ieškovės dokumentai po atsakovo paskyrimo vadovu atsidūrė jo žinioje), tačiau šie apelianto argumentai neturi reikšmės nagrinėjamu atveju, nes paskutinis bendrovės balansas pateiktas už 2019 m., t. y. tuo metu, kai už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą buvo atsakingas ūkio subjekto vadovas – apeliantas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis). Būtent apelianto žinioje buvo 2019 m. balanse nurodytas bendrovės turtas ir jokių įrodymų, kaip minėta, apie šio turto perdavimą trečiajam asmeniui ar nemokumo administratorei byloje nėra.
29. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl ieškovei priklausančio automobilio Subaru Legacy buvimo pas iki 2019 m. spalio 25 d. ieškovės akcininku buvusį K. S., nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (dėl šio turto neperdavimo reikalavimas byloje nėra pareikštas), todėl teisėjų kolegija dėl šio argumento nepasisako.
30. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas ignoravo atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes, kad ieškovės vadovo keitimo momentu ir kurį laiką po to atsakovo sveikatos būklė buvo itin sudėtinga, todėl atsakovas iš esmės buvo bejėgiškos būklės ir nepajėgus priimti kokius nors sprendimus dėl ieškovės valdymo arba bet kokius kitus su atsakovo valios išraiška susijusius sprendimus.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į bylą pateiktas 2020 m. rugpjūčio 14 d. Juridinių asmenų registro išrašas apie UAB „Blacklist house“ ir UAB „Sanas“ patvirtina, kad apeliantas, nepaisydamas jo nurodomų sveikatos sutrikimų, tuo metu ėjo ir UAB „Blacklist house“ bei UAB „Sanas“ vadovo pareigas. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, apeliantas į ieškovės nemokumo bylą teikė ir procesinius dokumentus 2020 m. kovo–balandžio mėnesiais, kai, pasak apelianto, jo sveikatos būklė buvo bejėgiška, taip pat pažymėtina, kad tuo metu jis suorganizavo akcininkų susirinkimą, priėmė jame nutarimus, susijusius su įmonės vadovo pakeitimu, todėl apelianto argumentai esą jis negalėjo vykdyti pareigų dėl sveikatos būklės sudėtingumo atmetami kaip nepagrįsti.
32. Vertintina, kad būtent atsakovas, būdamas de jure ieškovės vadovas, neteisėtai paskyręs ieškovės vadovu trečiąjį asmenį, turėjo užtikrinti, kad bendrovės 2019 m. balanse nurodytas turtas būtų perduotas nemokumo administratorei arba bent naujai paskirtam bendrovės vadovui ir išsaugoti visus tokio perdavimo faktą patvirtinančius dokumentus, tačiau šių pareigų tinkamai nevykdė, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Taigi, darytina išvada, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės patirta žala. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės de jure vadovu iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento laikytinas atsakovas, į tai, jog atsakovas neįrodė, kad pinigai ir atsargos buvo realiai perduoti trečiajam asmeniui ar nemokumo administratorei arba sunaudoti įmonės veikloje, tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad buvo padaryta žala įmonei ir jos kreditoriams, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą. Atitinkamai teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 106 835 Eur žalos atlyginimą ieškovei.
33. Apelianto teigimu, bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas jo atžvilgiu, kadangi neišaiškino proceso dalyviams jų teisių ir pareigų, nepaisant to, kad tik ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato); teisėjas elgėsi nepagarbiai atsakovo atžvilgiu – jį pertraukinėjo, ignoravo atsakovo prašymus paaiškinti proceso eigą, atmetė atsakovo 2022 m. birželio 21 d. prašymą dėl posėdžio atidėjimo, nors proceso dalyviai neprieštaravo, kad toks prašymas būtų tenkinamas. Taip buvo užkirsta galimybė atsakovui turėti kvalifikuotą atstovą teisme ir šalims pabandyti pasiekti taikų susitarimą.
34. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022, 41 punktas). Taigi, apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas, nes teismo posėdžių metu ribojo apelianto teises, netenkino apelianto prašymų, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo apelianto atžvilgiu, turi būti įvertinta, ar atitinkamus procesinius sprendimus (pvz., nutartį atmesti tam tikrą prašymą) teismas iš tiesų priėmė nepagrįstai.
35. Įvertinus proceso eigą, apelianto argumentus apie jo procesinių teisių pažeidimą nagrinėjant bylą, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais. Apelianto prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, pateiktą prieš pat paskirtą teismo posėdį ir grindžiamą aplinkybe, jog apelianto nebeatstovaus advokatas, o byloje siekiama sudaryti taikos sutartį, pirmosios instancijos teismas atmetė, nes atsakovas byloje turėjo atstovą, bet neapmokėjo sąskaitų už suteiktas teisines paslaugas, todėl advokatų kontora sustabdė teisinių paslaugų teikimą. Taigi priežastis, kodėl atsakovas paskutiniojo teismo posėdžio metu buvo neatstovaujamas profesionalaus teisininko, priklausė būtent nuo paties apelianto. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. kovo 30 d. buvo atidėtas teismo posėdis siekiant sudaryti šalims galimybę susitarti taikiai, tačiau taikus susitarimas nebuvo pasiektas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą dėl bylos atidėjimo atmetė nepagrįstai. Galiausiai, įvertinant tai, kad viso proceso eigoje atsakovui atstovavo advokatas, procesinių teisių neišaiškinimas jam paskutiniojo teismo posėdžio metu nors ir vertintinas kaip civilinio proceso normų pažeidimas, nėra esminis, jis negalėjo lemti neteisingo bylos išnagrinėjimo, kadangi ir šiame posėdyje atsakovas aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis duodamas paaiškinimus, užduodamas klausimus ir t. t. Todėl šis pažeidimas vertintinas kaip formalus ir nesudarantis pagrindo panakinti teismo sprendimą, nes byla išspręsta teisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino juridinio asmens valdymo organo (vadovo) pareigas ir civilinės atsakomybės taikymą reglamentuojančias CK ir kitų įstatymų normas, kasacinio teismo praktiką, todėl tenkinęs ieškinį ir priteisęs iš atsakovo žalos atlyginimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.