Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Justina Papkovska, Franc Rutkovskij, dalyvaujant ieškovo atstovams I. B., E. Č., atsakovui S. S. D., trečiajam asmeniui K. N., vertėjai R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal BUAB „Cigar house“ ieškinį atsakovui S. S. D. dėl žalos padarytos vadovaujamai įmonei atlyginimo, tretysis asmuo K. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu ieškinio dalies dėl 37 000 Eur dėl neperduotų baldų ir 1 794,25 Eur palūkanų atsisakė ir prašė priteisti iš atsakovo 106 835 Eur žalos ir 5 180,77 Eur 5 % dydžio palūkanų.

Kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo metu, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. kovo 27 d., ieškovo vadovo pareigas užėmė atsakovas S. S. D.. Tačiau 2020 m. kovo 27 d., t. y. jau pradėjus bylos dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą teisme, buvo sušauktas ieškovo neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu priimtu sprendimu atsakovas buvo atšauktas iš ieškovo vadovo pareigų, nuo 2020 m. kovo 28 d. paskiriant naują ieškovo vadovą – K. N.. Apie šį susirinkimą ieškovo akcininkai nebuvo tinkamai informuoti, o sprendimą dėl vadovo keitimo atsakovas priėmė vienasmeniškai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-936-1101/2021 minėtas ieškovo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas buvo pripažintas negaliojančiu. Šį sprendimą Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1173-567/2021 paliko nepakeistą. Teismams pripažinus ieškovo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, pakeitusį ieškovo vadovą, negaliojančiu – ieškovo de jure vadovu iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento laikytinas atsakovas. Nepaisant to, jog iki teismams pripažįstant ieškovo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą pakeisti ieškovo vadovą negaliojančiu, ieškovo vadovu laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 28 d. iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos buvo paskirtas K. N., šiuo laikotarpiu faktiniu ieškovo vadovu taip pat buvo atsakovas. Atsakovas, net ir būdamas tariamai nušalintu nuo ieškovo vadovo pareigų, per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą į ieškovo bankroto bylą Nr. eB2-2688-803/2020 teikė dokumentus, parengtus ieškovo vardu, t. y. de facto atstovavo įmonę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atsakovas S. S. D. ieškovo vadovo pareigas ėjo nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas ieškovo kreditoriaus pareiškimas dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo ieškovui BUAB „Cigar house“. 2020 m. kovo 27 d., t. y. jau pradėjus bylos dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą teisme, buvo sušauktas ieškovo neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu priimtu sprendimu atsakovas buvo atšauktas iš ieškovo vadovo pareigų, nuo 2020 m. kovo 28 d. paskiriant naują ieškovo vadovą – K. N.. Sprendimą dėl vadovo keitimo priėmė vienasmeniškai atsakovas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-936-1101/2021 minėtas ieškovo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas buvo pripažintas negaliojančiu. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1173-567/2021 šį sprendimą paliko nepakeistą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas priimtuose sprendimuose atkreipė dėmesį, jog nauju įmonės vadovu išrinktas K. N. yra buvęs ne vienos bankrutavusios įmonės vadovu, jo atžvilgiu vykdoma 50 (penkiasdešimt) vykdomųjų bylų, pritaikyta 17 (septyniolika) turto areštų. Tai leidžia spręsti, jog atsakovas, tinkamai neinformavęs kito ieškovo akcininko apie šaukiamą susirinkimą ir vienasmeniškai priėmęs sprendimą pakeisti ieškovo vadovą, sąmoningai siekė išvengti savo, kaip vadovo, atsakomybės ir apsunkinti ieškovo bankroto procedūrų vykdymą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. Sprendimo c. b. Nr. e2-936-1101/2021 14 p.). Teismams pripažinus ieškovo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, pakeitusį ieškovo vadovą, negaliojančiu – ieškovo de jure vadovu iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento laikytinas atsakovas. Tai reiškia, kad ieškovo vadovu laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 28 d. iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos buvo tiek K. N., tiek atsakovas S. S. D. Šią aplinkybę patvirtina tai, jog visą laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ieškovą faktiškai valdė, organizavo jo veiklą, teikė dokumentus teismui tiek atsakovas, tiek K. N.. Atsakovas, net ir būdamas tariamai nušalintu nuo ieškovo vadovo pareigų, per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą į ieškovo bankroto bylą Nr. eB2-2688-803/2020 teikė dokumentus, parengtus ieškovo vardu. Toks dokumentų teikimas įmanomas tik asmeniui save identifikavus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-265-611/2017; 2018 m. vasario 7 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-4-313/2018). Kitaip tariant nagrinėjamu atveju atsakomybė už įmonei jos netinkamu valdymu padarytą žalą gali kilti tiek de jure, tiek de facto vadovui.

Teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ieškovo valdymo organai buvo įpareigoti pateikti nemokumo administratoriui ieškovo valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus ieškovo dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą informaciją, susijusią su ieškovo veikla. Tačiau nei atsakovas, nei K. N. už paskutiniuosius dvejus ieškovo veiklos vykdymo metus, t. y. 2019 m. – 2020 m., jokių ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto administratoriui neperdavė ir tai be ginčo pripažino teismo posėdyje. Todėl administratorius ieškovo turimą turtą nustatė, remdamasis paskutiniojo Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centras pateikto balanso, už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., duomenimis. Faktas, kad ženkli dalis ieškovo dokumentų administratoriui neperduoti, yra patvirtintas ir 2022-03-29 teismui pateiktu garso įrašu, iš kurio girdėti, kad K. N. pripažįsta neperdavęs ieškovo dokumentų nemokumo administratoriui ir kad šiais dokumentais disponuoja.

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Šiuo atveju atsakovo, kaip ieškovo vadovo, neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis pažeidė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2688-803/2020 bei JANĮ 57 straipsnio 1 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įpareigojimą perduoti juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą bei dokumentus pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis. Tokiu neveikimu atsakovas kartu pažeidė ir CK 2.87 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytą pareigą juridinio asmens atžvilgiu elgtis sąžiningai ir lojaliai, ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatytą pareigą veikti bendrovės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų. Atsakovo turimos pareigos nevykdymas lėmė tai, jog nemokumo administratoriui nebuvo perduotos ieškovo turimos atsargos ir kasoje esančios piniginės lėšos, taip padarant ieškovui ir jo kreditoriams turtinę žalą, kurią atsakovas, kaip ieškovo vadovas, privalo atlyginti (CK 6.251 str. 1 d. CK 2.87 str. 7 d.).

CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, t. y. kad jam neperdavus atsargų ir piniginių lėšų nemokumo administratoriui, bus padaryta žala ne tik ieškovui, bet ir jo kreditoriams. Šiuo konkrečiu atveju žalos atsiradimą lėmė neteisėti atsakovo veiksmai / neveikimas, kurie yra priešingi ieškovo veiklos tikslams. Taigi, konstatuotinas tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veikų ir ieškovui atsiradusios žalos.

Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama.

Grįsdamas padarytos žalos dydį administratorius nurodo, kad pagal 2019 m. balansą ieškovas turėjo pinigų ir pinigų ekvivalentų 33 382 Eur, atsargų – 73 453 Eur.

Atsakovo neteisėti veiksmai lėmė tai, kad neperdavus nemokumo administratoriui ieškovo paskutiniame Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centras pateiktame balanse už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. užfiksuoto turto (atsargų ir kasoje esančių pinginių lėšų), ieškovas ir jo kreditoriai patyrė žalą. Atsakovas, būdamas ieškovo vadovu, privalėjo užtikrinti ieškovo turto išsaugojimą ir jo perdavimą nemokumo administratoriui, todėl jis yra atsakingas dėl neperduoto turto ir privalo atlyginti ieškovui / ieškovo kreditoriams padarytą žalą. Bendras kreditorinių finansinių reikalavimų dydis: 615 140,79 Eur.

Kiti, teismo neaptarti, šalių argumentai nėra tiek reikšmingi, kad jiems pritarus galėtų būti priimtas kitoks sprendimas, todėl teismas dėl jų nepasisako.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovas, neteisėtais veiksmais pasisavinęs ieškovo turtą, be pagrindo juo naudojasi, todėl privalo atlyginti ne tik padarytą žalą, bet ir mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas. Terminas įvykdyti prievolę, t. y. perduoti nemokumo administratoriui bendrovės turtą, suėjo po 15 (penkiolika) dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. 2020 m. spalio 23 d., todėl nuo 2020 m. spalio 24 d. apskaičiuotos palūkanos sudaro 5 180,77 Eur.

Patenkinus ieškinį, proporcingai priteistai sumai iš atsakovo priteistina 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais

nusprendė:

Bylą reikalavimo dėl 37 000 Eur už neperduotus baldus ir 1 794,25 Eur palūkanų priteisimo dalyje nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui BUAB „Cigar house“, į. k. (duomenys neskelbtini), 106 835 Eur žalos ir 5 180,77 Eur palūkanas ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 106 835 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. spalio 15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.