Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos akcinės bendrovės (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotosios atstovės K. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria netenkintas AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – AB „(duomenys neskelbtini)“, Bendrovė) skundas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimo, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Institucija) Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus l. e. vedėjo pareigas Lauros Vitosienės 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimu AB „(duomenys neskelbtini)“ patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau ir – SĮ) 61 straipsnį už tai, kad neįvykdė 2022 m. balandžio 4 d. Institucijos surašyto ir dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ registruoto privalomo nurodymo Nr. PN-696. AB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta nuobauda – 579 Eur dydžio bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

3.1. AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės vertinimu, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant ne tik proceso, bet ir materialiosios teisės normas, tinkamai neatskleidus bylos esmės bei išsamiai, visapusiškai ir objektyviai neištyrus ir neįvertinus faktinių bylos aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta ir įrodyta Institucijos nutarimo bei nutarties priėmimui būtinų sąlygų, be to, esančias abejones, apeliantės teigimu, apylinkės teismas aiškino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai, taip pažeisdamas in dubio pro reo (past. – liet. abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai) ir teisės į gynybą principus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Institucijos 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. NSA-56 AB „(duomenys neskelbtini)“ patraukta administracinėn atsakomybėn pagal SĮ 61 straipsnį, paskiriant 579 Eur dydžio baudą, dėl to, kad neįvykdė Institucijos privalomojo nurodymo (b. l. 78–86). Iš byloje pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog bylos duomenų visuma patvirtina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Nagrinėjamoje byloje apeliantė nesutinka su Bendrovės nubaudimu ir paskirta nuobauda, nes, jos vertinimu, AB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo tinkamas subjektas Institucijos privalomojo nurodymo įgyvendinimui, dėl to nubaudimas yra nepagrįstas, juo labiau, kad nenustatyta ir Bendrovės kaltė dėl privalomojo nurodymo nevykdymo, nes informacija iki nustatyto termino nebuvo pateikta dėl žmogiškosios klaidos, lėmusios Privalomojo nurodymo neužregistravimą įmonės dokumentų valdymo sistemoje. Visgi, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį, įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus ir išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir byloje surinktiems duomenims neprieštaraujančias išvadas dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės padarius SĮ 61 straipsnyje numatytą nusižengimą.

8. SĮ 61 straipsnyje (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.) numatyta, kad už statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas skiriama bauda nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Kaip jau buvo nurodyta, aptariamas pažeidimas nagrinėjamas ANK nustatyta tvarka.

9. Nagrinėjamoje byloje AB „(duomenys neskelbtini)“ patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad neįvykdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo, kuriuo pagal TPSVPĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sampratą laikomas atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus.

10. Iš byloje esančio Institucijos 2022 m. balandžio 4 d. privalomojo nurodymo (jo nuorašo) turinio matyti, kad juo AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo prašoma iki 2022 m. balandžio 20 d. pateikti: 1) turimus dokumentus, susijusius su buto, esančio (duomenys neskelbtini), galimai atliktais statybos darbais įrengiant, pertvarkant elektros bendrąsias inžinerines sistemas; 2) rašytinį paaiškinimą, nurodant, ar galimai atlikti sniego ir ledo tirpinimo sistemos montavimo darbai, galimai pajungiant prie bendrojo naudojimo elektros yra priskiriami prie pastato elektros bendrųjų inžinerinių sistemų įrengimo ar pertvarkymo (b. l. 38–40). Taigi, nagrinėjamu atveju, Institucija atskiru administraciniu aktu pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigojimą pateikti turimus dokumentus ir informaciją apie konkrečią situaciją, dėl kurios, kaip matyti iš bylos duomenų, Institucijoje buvo gautas skundas.

11. Byloje nustatyta, kad privalomasis nurodymas iki jame nurodyto termino pabaigos nebuvo įvykdytas – dėl to byloje ginčo nėra, tai pripažįsta ir administracinėn atsakomybėn patraukta Bendrovė. AB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. liepos 22 d. raštu, adresuotu Institucijai, pranešė, kad 2022 m. balandžio 4 d. privalomasis nurodymas dėl žmogiškosios klaidos nebuvo užregistruotas dokumentų valdymo sistemoje, todėl nepasiekė atsakingų darbuotojų, kurie negalėjo Institucijai pateikti prašytos informacijos. Aptariamame rašte nurodoma, kad objekto savininkai nesikreipė į AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl elektros inžinerinių tinklų įrengimo / pertvarkymo. Bendrovės teigimu, ji neturi informacijos ar susijusių dokumentų dėl galimai atlikto sniego ir ledo tirpinimo sistemos montavimo darbų, galimai juos prijungiant prie bendrojo naudojimo elektros tinklų. Rašte teigiama, kad vidaus elektros tinklus prižiūri Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, AB „(duomenys neskelbtini)“ rekomendavo Institucijai kreiptis būtent į VERT ir / ar pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendriją ar administratorių (b. l. 44).

14. Pastebėtina tai, kad pačiame Institucijos privalomajame nurodyme numatyta, jog privalomas nurodymas per vieną mėnesį galėjo būti skundžiamas teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreipiant dėmesį į apeliaciniame skunde pateikiamą gausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl privalomojo nurodymo traktavimo tarpiniu dokumentu, kuris negali būti skundžiamas, kai nesukelia teisinių pasekmių, pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nagrinėjamu gi atveju apelianto cituojamoje teismų praktikoje analizuotos situacijos negali būti laikomos visiškai tapačiomis šioje byloje susiklosčiusiai situacijai. Be to, AB „(duomenys neskelbtini)“ administracinės atsakomybės pagrindas kyla ne iš to, kad Bendrovė neskundė privalomojo nurodymo. Vien tai, ar privalomąjį nurodymą gavusi Bendrovė skundė ar neskundė tokio dokumento, nelemia administracinės atsakomybės (ne)kilimo fakto, to neteigė ir skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti tai, kad bendrosios kompetencijos teismas, spręsdamas dėl administracinės atsakomybės už atitinkamo akto nevykdymą (netinkamą vykdymą) pagal byloje esančius duomenis turi įsitikinti, ar yra visos būtinosios sąlygos administracinei atsakomybei taikyti.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą konstatuoti galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais; teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia dėl įrodymų pakankamumo suformuoti vidiniam įsitikinimui, darant išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių. Pažymėtina, kad proceso dalyviai taip pat turi teisę teikti teismui, jų nuomone, bylai reikšmingus duomenis, kelti versijas ir kt., tačiau teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime ANK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-61-648/2020).

16. Vertinant nagrinėjamo apeliacinio skundo argumentus iš esmės, pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos Bendrovės pozicija dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo yra gana prieštaringa. Viena vertus, teigiama, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo tinkamas subjektas, jog galėtų įvykdyti jai pateiktą privalomąjį nurodymą, todėl Institucija galėjo / turėjo kreiptis į kitus kompetentingus subjektus, galėjusius suteikti reikalingą informaciją, kita vertus, apeliaciniame skunde akcentuojama, kad sprendžiant dėl Bendrovės nubaudimo nebuvo atsižvelgta, jog nenustatyta AB „(duomenys neskelbtini)“ kaltė dėl pažeidimo. Pažymėtina, kad kaltės klausimas sprendžiamas, kai nustatoma, jog buvo padarytas pavojinga, ANK (arba kaip šiuo atveju Statybos įstatymo) uždrausta veika. Kadangi asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis), kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).

17. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymą dėl privalomojo nurodymo vykdymo Institucijai pateikė pasibaigus 2022 m. balandžio 4 d. privalomajame nurodyme nustatytai jo įvykdymo terminui. Panašaus pobūdžio bylose kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vien tai, jog buvo laiku neįvykdyti Institucijos duotame privalomajame nurodyme nustatyti reikalavimai, dar nereiškia, kad asmuo tokius veiksmus atliko esant jo kaltei, t. y. tyčia arba dėl neatsargumo. Turi būti nustatyta ir tai, kad asmuo turėjo realią, objektyvią galimybę laiku šiuos reikalavimus įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-53-895/2018). AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė pirmosios instancijos teisme aiškino, kad kreipinių į Bendrovę srautų suvaldymui buvo pasitelktas išorės partneris, o nagrinėjamu atveju įvyko žmogiška klaida, dėl kurios dokumentas nebuvo nusiųstas, užregistruotas ir nenukeliavo į AB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 124–126). Vis dėlto, šiuo atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo negauti jai adresuoto privalomojo nurodymo. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, kad Institucija privalėjo įsitikinti, ar AB „(duomenys neskelbtini)“ privalomąjį nurodymą realiai gavo ir faktiškai susipažino su jo turiniu, laikytini nepagrįstais. Institucija nėra įpareigota įsitikinti, jog tinkamai išsiųstas dokumentas faktiškai buvo gautas, juo labiau, kad buvo užregistruotas. Be to, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad privalomasis nurodymas buvo išsiųstas tinkamai ir iš tiesų buvo gautas, tačiau nebuvo tinkamai užregistruotas, o tai patvirtina ir pačios AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti elektroninių laiškų nuorašai (b. l. 27–29). Vadinasi, AB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę pateikti Institucijai atsakymą laiku, tačiau to nepadarė dėl Bendrovės viduje kilusių dokumentų srautų valdymo problemų. Tai kad Bendrovė (ar jos pasitelktas išorės partneris) nevisiškai tinkamai rūpinasi dokumentų / kreipinių srautų suvaldymu, nesuteikia pagrindo tinkamai išsiųstų dokumentų laikyti negautais ar nepristatytais, juo labiau, tai nešalina administracinėn atsakomybėn patraukto subjekto kaltės. Priešingas aiškinimas paneigtų pačios administracinės atsakomybės esmę ir sudarytų prielaidas jos išvengti.

18. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektai ir kiti asmenys, kuriems pateikti šiame įstatyme nurodyti teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų ar Inspekcijos privalomieji nurodymai, privalo juos vykdyti. 2022 m. rugpjūčio 11 d. administracinio nusižengimo protokole juridiniam asmeniui nurodyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė, be kita ko, TPSVPĮ 27 straipsnio 1 dalį (b. l. 64–68). Kaip matyti iš 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje juridiniam asmeniui, pažeisto teisės akto straipsnio ir dalies nuoroda buvo pakeista, nurodant, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė TPSVPĮ 26 straipsnio 2 dalį (b. l. 78–86). Apeliantės vertinimu, toks pažeisto teisės akto pakeitimas procesiniuose dokumentuose pažeidė administracinėn atsakomybėn trauktos Bendrovės teisę į tinkamą gynybą. Visgi, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti su tokia pozicija.

19. ANK 617 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į ANK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. Sutiktina su apeliante, kad tinkamo ir teisingo administracinio nusižengimo protokolo surašymas yra reikšmingas ne tik pačiam nusižengimo bylos nagrinėjimui, bet nuo to priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamai Bendrovei iš 2022 m. rugpjūčio 11 d. administracinio nusižengimo protokole suformuluoto nusižengimo aprašymo nebuvo aiškiai suprantama, už kokią veiką ji traukiama administracinėn atsakomybėn. Juo labiau, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyta TPSVPĮ 27 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, negalėjo iš esmės lemti ir / ar pakeisti gynybos strategijos dėl inkriminuojamo privalomojo nurodymo neįvykdymo.

20. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmens kaltė administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-648/2021).

21. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, AB „(duomenys neskelbtini)“ Institucijai pateiktas atsakymas, kad ji neturi dokumentų, susijusių su objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), galimai atlikto sniego ir ledo tirpinimo sistemos montavimu, nepaneigia Bendrovės pareigos pateikti Institucijai bent jau tokią informaciją. Tai iš dalies patvirtina ir pačios AB „(duomenys neskelbtini)“ raštas Institucijai, kuriame teigiama, kad „<...> per įmanomai trumpiausią terminą surinko ir pateikė Bendrovės turimą informaciją Inspekcijai. Inspekcijos privalomasi nurodymas nebuvo įvykdytas dėl netyčinių Bendrovės veiksmų“ (b. l. 44). Tokia AB „(duomenys neskelbtini)“ pozicija patvirtina, kad ji suvokė, jog turi pateikti Institucijai atsakymą ir turimą informaciją, net jeigu neturi konkrečių dokumentų, susijusių su vidaus elektros inžineriniais tinklais bei bendraisiais pastatų inžineriniais tinklais.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos, atliekama statybos valstybinė priežiūra, apima, be kita ko ir asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą bei privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą (TPSVPĮ 8 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktai). Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, Institucija privalomąjį nurodymą adresavo AB „(duomenys neskelbtini)“, manydama, jog būtent ši Bendrovė turės Institucijoje gauto skundo nagrinėjimui / tyrimui reikšmingų duomenų. Juo labiau, kad ir iš pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismams teiktų Institucijos atsiliepimų matyti, jog, vadovaujantis SĮ 24 straipsnio nuostatomis, pagal kurias statinio projektas rengiamas pagal prisijungimo sąlygas, kurias išduoda inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas, buvo manyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo turėti duomenų apie atitinkamus statybos procesus. Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje numatyta, kad inžineriniais tinklais laikomi statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Be to, pačios Bendrovės byloje esančiuose rašytiniuose paaiškinimuose dėl administracinės atsakomybės netaikymo nurodoma, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių skirstomųjų tinklų nuosavybės riba baigėsi kabelių spintoje, esančioje lauke ir fiziškai atskirtoje nuo daugiabučio namo, kuriame yra butas, dėl kurio Institucija privalomuoju nurodymu kreipėsi į Bendrovę (b. l. 57–62). Nors bendrosios kompetencijos teismas iš esmės nevertina privalomojo nurodymo kaip Institucijos dokumento teisėtumo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad SĮ 61 straipsnyje numatyta atsakomybė taikoma, be kita ko, už statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pritarti apeliantės pozicijai, jog Institucijos nurodymai, dėl kurių neįvykdymo Bendrovė buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, iš esmės buvo neteisėti, nes jie atlikti Institucijos kompetencijos ribose. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nors Bendrovė negalėjo visa apimtimi atlikti privalomojo nurodymo turinį atitinkančių veiksmų, tačiau privalėjo apie tai pranešti nurodymą pateikusiai Institucijai. Iš pačios Institucijos pozicijos taip pat galima spręsti, kad Bendrovė administracinėn atsakomybėn buvo patraukta ne dėl to, jog nepateikė konkrečių reikalautų dokumentų ir informacijos, jeigu neturėjo ir negalėjo jų / jos pateikti, tačiau dėl to, kad apskritai nepateikė atsakymo, reikšmingo Institucijoje gauto skundo išnagrinėjimui per nustatytus terminus, sureaguodama į 2022 m. balandžio 4 d. privalomąjį nurodymą.

23. Apeliantė nepagrįstai akcentuoja ir tai, kad situacija nebūtų pasikeitusi nepriklausomai nuo to, ar į privalomąjį nurodymą būtų atsakyta iki 2022 m. balandžio 20 d., ar vėliau, nes AB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo pateikti prašomų dokumentų ir konsultacijos. Pažymėtina, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo, nėra reikalaujama nustatyti, ar dėl to kilo pavojingi padariniai ir / ar kokie padariniai kilo, taigi, ir nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kaip situacija (ne)pasikeitė dėl žymiai vėliau nei nustatytas terminas gauto Bendrovės atsakymo. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji SĮ 61 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties požymiai.

24. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ padarytas nusižengimas negali būti laikomas mažareikšmiu ir / ar nėra pagrindo švelninti Bendrovės atsakomybės. Sprendžiant, ar AB „(duomenys neskelbtini)“ taikyta administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis 1–2 dalys). Akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo subjekto asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu, niekaip negali paneigti ir / ar nusverti viešojo intereso, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi.

25. SĮ 61 straipsnio sankcijoje numatyta bauda nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju, buvo konstatuota, kad nustatytas pažeidimas buvo pašalintas (paaiškinimas pateiktas Institucijai), tai, vadovaujantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe – kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Atsižvelgdama į tai, nutarimą surašiusi Institucijos pareigūnė skyrė SĮ 61 straipsnyje numatytą minimalaus dydžio baudą. Aukštesniojo teismo vertinimu, dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn patrauktos AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę nėra pagrindo.

26. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo padarytą nusižengimą vertinti kaip mažareikšmį ar AB „(duomenys neskelbtini)“ skirti švelnesnę nuobaudą. Galimybė paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Vis dėlto, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų / nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra adekvati AB ,, (duomenys neskelbtini)“ padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytina administracinėn atsakomybėn patrauktą Bendrovė nubaudžiančia labiau negu tai būtina. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Nagrinėjamu gi atveju, paskirtos baudos dydis atitinka SĮ 61 straipsnyje numatytos baudos minimalų dydį. Atsižvelgiant į jau aptartų aplinkybių visumą, paskirta bauda nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis yra sunki ir paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymas, t. y. baudos sumokėjimas, Bendrovei būtų per sunki finansinė našta. Vien ta aplinkybė, kad, Bendrovės teigimu, gautas privalomasis nurodymas nebuvo užregistruotas dėl įvykusios žmogiškosios klaidos, nesudaro pagrindo švelninti administracinės nuobaudos, o priešingas aiškinimas sudarytų riziką paneigti bendrosios prevencijos, kaip vienos iš administracinių nuobaudų funkcijos, esmę. Kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, neigiamų pasekmių teisės pažeidėjui atsiradimas pats savaime nelaikytinas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad Bendrovei paskirta minimalaus dydžio bauda neatitinka padaryto nusižengimo pobūdžio, teisingumo, protingumo bei atsakomybės individualizavimo principų.

28. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019). Taigi apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sprendžia, kad apylinkės teismas faktines bylos aplinkybes iš esmės vertino tinkamai ir tinkamai pritaikė ANK bei kitų teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą palikti nepakeistą Institucijos 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimą, kuriuo AB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai pripažinta kalta dėl SĮ 61 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, dėl to, administracinėn atsakomybėn patrauktos AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį nepakeistą ir akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotosios atstovės K. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.