- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-28
- Bylos Nr.
- eAS-572-822/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00557-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- M. P.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui dėl nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. P. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-282-(15.29).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė, konstatavęs, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-282-(15.29) pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, jis nelaikytinas administraciniu aktu, ginčijamu Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, nurodymas yra tik procedūrinio pobūdžio sprendimas, priimtas Inspekcijai atliekant jai priskirtas funkcijas. Privalomasis nurodymas laikytinas tarpiniu procedūriniu aktu (sprendimu) pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui.
II.
Pareiškėjas M. P. su Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti Kauno apygardos administraciniam teismui spręsti iš naujo.
Atskirajame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į faktinę situaciją ir privalomojo nurodymo turinį bei reikalaujamus atlikti veiksmus. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais argumentais, kadangi privalomuoju nurodymu Inspekcija reikalauja pareiškėjo atlikti konkrečius veiksmus, kuriuos šis laiko neteisėtais – reikalaujama pateikti papildomus dokumentus, nors tam nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjui nevykdant privalomojo nurodymo ir nesiimant teisinių veiksmų Inspekcija taikys sankcijas – taikys baudas, stabdys statybos leidimo galiojimą. Pareiškėjo vertinimu, privalomasis nurodymas yra individualus administracinis teisės aktas, sukeliantis teisines pasekmes, kadangi juo reikalaujama atlikti konkrečius teisinius veiksmus, o vėlesni sprendimai ir taikomos sankcijos turėtų būti vertinami kaip išvestiniai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas paduotas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-282-(15.29) pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, jis nelaikytinas administraciniu aktu, ginčijamu Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Tačiau šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).
Akcentuotina, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-282-(15.29), kuriuo pareiškėjo buvo pareikalauta per 3 darbo dienas nuo šio privalomojo nurodymo gavimo dienos pateikti galiojančius žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės (nuomos, panaudos) dokumentus. Nurodyta, kad per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo, statyba bus sustabdyta pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 13 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal TPSVPĮ 2 straipsnio 2 dalį, privalomasis nurodymas – tai atskirų teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, jog ginčijamas privalomasis nurodymas yra laikytinas tarpiniu procedūriniu aktu (sprendimu) pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2014 m. spalio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-990/2014). Pabrėžtina, jog pareiškėjo nurodomas aktas tėra tarpinis dokumentas, nesukeliantis konkrečių materialinių teisinių pasekmių (nurodyme buvo nurodytas terminas iki kada reikia pateikti atitinkamą informaciją bei informuojama apie pasekmes to nepadarius). Nagrinėjamu atveju ginčo objektu galėtų būti tik galutinis sprendimas, o argumentai dėl šio sprendimo priėmimą lėmusio tarpinio administracinio akto teisėtumo bei jo poveikio galutinio sprendimo teisėtumui galėtų būti išdėstyti skunde dėl galutinio sprendimo.
Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjo skundžiamas dokumentas iš esmės yra vienas iš procedūrinio pobūdžio veiksmų administracinėje procedūroje viešojo administravimo institucijoje. Teisės aktai įsakmiai nenustato, kad vienas iš minėtų administracinės procedūros ne teisme veiksmų, nustatytų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, gali būti skundžiamas teismui, todėl spręstina, kad teismui gali būti skundžiamas būtent administracinis sprendimas, užbaigiantis administracinę procedūrą ir išsprendžiantis klausimą iš esmės arba administracinis sprendimas, neišsprendžiantis klausimo iš esmės, tačiau užbaigiantis administracinę procedūrą. Priešingu atveju, t. y. suinteresuotam asmeniui suteikiant galimybę paduoti skundą teismui dėl bet kurio procedūrinio pobūdžio veiksmo, susidarytų sąlygos nepagrįstai prailginti administracines procedūras ir būtų pažeistas procedūrų operatyvumo reikalavimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. administracines bylas Nr. AS822-172/2010; Nr. AS143-560/2010; Nr. A502-447/2010; Nr. A143-2053/2012).
Įvertinus tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismo nutartis šios bylos aplinkybių kontekste laikytina pagrįsta ir teisėta bei paliekama galioti nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.