- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-20
- Bylos Nr.
- ATP-226-557/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00006-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nutarimo, kuriuo M. G. nubaustas pagal ATPK 129 str. 1300 Eur bauda su transporto priemonės „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, pagal ATPK 124¹ str. 8 d. 8 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė administracinė nuobauda - 1300 Eur bauda su transporto priemonės „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nutarimu M. G. nubaustas pagal ATPK 129 str., 124¹ str. 8 d. už tai, kad 2014-12-25 apie 17.30 val. kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 278,50 kilometre, Klaipėdos r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 p. reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,34 promilės girtumas), taip pat nepateikė transporto priemonės registracijos dokumento.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. S. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimo dalį pakeisti, ir M. G. už ATPK 129 str. padarytą administracinį teisės pažeidimą neskirti papildomos alternatyvios nuobaudos – transporto priemonės „BMW 530", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Nurodė, kad teismas, skirdamas M. G. už ATPK 129 str. numatytą pažeidimo padarymą papildomą alternatyvią nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą, neįvertino to, jog transporto priemonė BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vis dar asmeninės nuosavybės teise priklauso R. S.. Skunde pažymima, kad tarp R. S. ir M. G. prieš dvi savaites iki 2014-12-25 padarytų administracinių teisės pažeidimų buvo susitarimas, jog M. G. iš R. S. išsimokėtinai pirks automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau iki šiol M. G. nėra padaręs nei vienos įmokos, be to, ją ir apdaužė nuvažiavęs nuo kelio. Teismui paskyrus M. G. piniginę baudą už administracinius teisės pažeidimus, jam turint šeimą, kurios išlaikymu jis tik vienas rūpinasi, augina tris nepilnamečius vaikus, jis neturės galimybės R. S. grąžinti konfiskuoto automobilio vertės, kurią jie buvo įvertinę ir sutarę, jog M. G. automobilį įsigys už 10.000 Lt (2896,20 EUR). Apeliantas pastebi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime neteisingai nurodė faktines aplinkybes, tai yra, jog M. G. jam moka dalines įmokas. R. S. bei M. G. teismui paaiškino, jog yra sudarytas susitarimas dėl automobilio, tačiau R. S. nėra gavęs nei vienos įmokos, automobilis vis dar asmeninės nuosavybės teise priklauso R. S.. M. G. parašė paaiškinimą raštu, jog už automobilį M. G. neturės galimybės R. S. išsimokėti. Tokiu būdu R. S. dėl M. G. kaltų veiksmų patirs nuostolių, kurių jam niekas neatlygins, nes M. G. tiesiog neturės galimybių.
Nurodo, jog jis 2006-08-07 yra pasiėmęs iš DnB Nord banko būsto kreditą 310000 Lt žemės sklypo daliai bei gyvenamojo namo daliai įsigyti bei gyvenamojo namo dalies remontui. Tai, jog minėtas bankas dėl R. S. finansinių galimybių apsidrausdamas suteikė kreditą tik esant laiduotojui, kuri yra A. K., įrodo, jog R. S. nėra labai gerai finansiškai apsirūpinęs. Be to, laiduotoja A. K. buvo jo sugyventinė, o šiuo metu yra ištekėjusi ir sukūrusi šeimą. Todėl visą būsto paskolą jis moka vienas pats – į mėnesį po 933 Lt (270,22 EUR). Pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su darbu, jis pradėjo uždirbti mažiau nei tuo metu, kai gavo paskolą. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)". Per mėnesį 2014 m. R. S. draudžiamosios pajamos sudarė tik 500 Lt, šiuo metu 517,50 Lt (149,88 EUR). Todėl jam jo darbo užmokesčio neužtenka net sumokėti būsto paskolą. Mokėti būsto paskolą jam padeda jo dirbanti mama D. S., nes savo šeimos jis nėra sukūręs. Siekdamas dengti paskolą pats, nusprendė parduoti turimą automobilį BMW 530. Kito automobilio neturi. Kadangi M. G. išreiškė norą pirkti, tačiau nurodė, jog visos sumos neturi, tai jie susitarė, jog jis mokės dalimis. Tačiau iki šiol M. G. nėra nieko sumokėjęs, todėl jis jaučiasi apgautas.
Pažymi, jog apeliantui nebuvo žinomos aplinkybės, jog M. G. yra ne kartą baustas administracine tvarka, ir dar už vairavimą neblaiviam ar neturint vairuotojo pažymėjimo. Taip pat jam nebuvo žinoma, jog M. G. 2014-12-25 vairuos, būdamas neblaivus. Tai žinodamas, jis nebūtų rizikavęs ir su M. G. susitaręs dėl minėto automobilio pardavimo išsimokėtinai bei perdavęs automobilį. Apeliantas juo pasitikėjo kaip pardavėjas pirkėju, jog jis elgsis tinkamai ir rūpestingai bei laikydamasis moralės principų ir teisės normų. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nusprendęs konfiskuoti apeliantui priklausantį automobilį, neteisėtai ir nepagrįstai nubaudė R. S. už M. G. padarytus administracinius teisės pažeidimus.
Nurodo, kad iš naujausios teismų praktikos matyti, jog teismai pasisako, kad teismui sprendžiant automobilio, kuris buvo tiesioginė administracinio teisės pažeidimo padarymo priemonė, konfiskavimo klausimą, visų pirma, svarbu atsižvelgti ir įvertinti, kad minėta transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui. Nurodo, jog transporto priemonės savininkai nėra atsakingi už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, o automobilio konfiskavimas nepagrįstai apribotų savininko nuosavybės teisę. Tokios pat pozicijos laikėsi ir Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas institucijos apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-12-16 nutarimo, kuriuo teismas nebuvo skyręs asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, alternatyvios ATPK 129 str. numatytos nuobaudos - transporto priemonės konfiskavimo, ir netenkino institucijos apeliacinio skundo (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-122-397/2015).
Mano, jog pirmosios instancijos teismui M. G. paskyrus ATPK 129 str. numatytos piniginės baudos vidurkį bei atsižvelgus į jo finansinę bei šeiminę padėtį, bausmės tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti, nes M. G. uždirbant kiek daugiau nei minimalų darbo užmokestį ir vienam pačiam išlaikant tris vaikus, kiekvieną mėnesį mokėti po 65 EUR yra ženkli suma, kuri turės įtakos visam jo šeimos biudžetui. ATPK 20 str., kuriame reglamentuojami administracinės nuobaudos tikslai, nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš aptariamos normos turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama dviejų tikslų: 1) nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) vykdyti tiek specialiąją, tiek bendrąją administracinių teisės pažeidimų prevenciją. Siekiat šių tikslų, būtina užtikrinti, kad būtų paskirta teisinga nuobauda. Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas yra viena iš administracinių nuobaudų rūšių.
Pažymi, kad transporto priemonės konfiskavimas, kaip papildoma administracinė nuobauda, yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už jo neteisėtus veiksmus sugriežtinti ir negali būti nukreiptas į trečiųjų asmenų nubaudimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostatas, ne kartą yra konstatavęs (inter alia 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimuose), kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves – priimti teisingą sprendimą. Teismui paskyrus tokią papildomą alternatyvią nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą, nukentės apeliantas, kaip jos savininkas, o ne M. G., nors automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.
Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai M. G. taikė papildomą alternatyvią nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą, tuo nubausdamas R. S., tačiau taip pat nuobauda yra per griežta ir M. G., nes sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta lengvinanti – jo gailėjimasis, be to, teismas išsamiai neįvertino to, jog jis vienas dirba šeimoje, turi 3 nepilnamečius vaikus, todėl neturės galimybės padengti apelianto patirtų nuostolių už konfiskuotą automobilį. Mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir vien tik M. G. paskyrus piniginę nuobaudą, tačiau palikus dar ir automobilio konfiskavimą, M. G. nuobauda nebus adekvati jo padarytam pažeidimui, esamai turtinei bei šeiminei padėčiai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apeliantas nesutinka su ta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nutarimo dalimi, kuria taikyta papildoma administracinė nuobauda – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (automobilio) ir kuris nuosavybės teise priklauso R. S., konfiskavimu. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
ATPK 129 str. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Daiktas, kuris buvo ATPK 129 str. numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuotinas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso (ATPK 26 str. 1 d.). Teismų praktikoje pripažinta (KLAT nutartis Nr. ATP-645-107/2015, KAT nutartis Nr. ATP-322-175/2015, VAT nutartis Nr. ATP-303-387/2015, LVAT nutartis Nr. N575-1742/2008, LAT nutartis Nr. 2AT-23/2012), kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas yra proporcinga administracinė nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.
Iš šioje byloje esančio 2014-12-25 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 30P-23585782-14 (b. l. 3) matyti, kad automobilis „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. S.. Todėl R. S., būdamas atsakingas už jam priklausančio automobilio naudojimą, privalėjo užtikrinti, kad šis automobilis būtų naudojamas teisėtai. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta (PAT nutartis Nr. ATP-146-581/2015, VAT nutartis Nr. ATP-303-387/2015, KLAT nutartis Nr. ATP-183-255/2015, KAT nutartis Nr. ATP-251-478/2015, LAT nutartis Nr. 2AT-23-2012), kad Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 nurodė, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 129 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymo yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas (LAT nutartys Nr. 2AT-4/2012, 2AT-2/2013). Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, kuriuose nurodoma sunki apelianto materialinė padėtis, pažymėtina, kad susiklosčius situacijai, kai automobilis prarastas dėl neteisėtų M. G. veiksmų, automobilio savininkas R. S. savo teises gali apginti civilinio proceso tvarka, reikalaudamas iš kalto asmens atlyginti jam padarytą žalą.
Kaip nurodo skunde R. S., jis buvo susitaręs parduoti automobilį M. G., tačiau iš jo pinigų už automobilį nebuvo gavęs, prie skundo nepateikiama jokia pirkimo-pardavimo sutartis, be to, iš byloje esančio automobilio registracijos liudijimo (b. l. 43) ir administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti (b. l. 3), kad pažeidimo padarymo momentu automobilis nuosavybės teise priklausė R. S., tai akcentuojama ir apeliaciniame skunde. Taigi įvykio metu R. S. buvo teisėtas automobilio savininkas, todėl jam kilo pareiga rūpintis savo daiktu ir saugoti jį nuo jo neteisėto panaudojimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog R. S. nurodomos aplinkybės, kad jis su M. G. buvo susitaręs dėl jo automobilio BMW 530, kurio padarytas administracinis teisės pažeidimas, pardavimo, ir jis šio susitarimo pagrindu perdavė automobilį M. G., nepatvirtina, jog jis ėmėsi reikalingų priemonių jam priklausančio turto – automobilio apsaugojimui nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ir nepanaikina jo, kaip teisėto turto savininko, pareigos rūpintis daiktu, kad automobiliu nebūtų padaryta žala. Teismų praktikoje suformuota nuostata (KAT nutartis Nr. ATP-761-348/2014, VAT nutartis Nr. ATP-627-211/2014, LAT nutartis Nr. 2AT-31-2013), kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus, saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. R. S., būdamas automobilio savininku, neįsitikinęs, ar M. G. turi teisę valdyti transporto priemones, jam savanoriškai perdavė savo automobilio valdymą, nesiėmė reikiamų atsargumo priemonių, jog jo turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti, todėl pripažįstama, kad transporto priemonė skundžiamu nutarimu buvo konfiskuota pagrįstai. Nors R. S. skunde nurodo, jog nežinojo, kad M. G. yra ne kartą baustas administracine tvarka ir dar už vairavimą neblaiviam ar neturint vairuotojo pažymėjimo, taip pat jam nebuvo žinoma, jog M. G. 2014-12-25 vairuos būdamas neblaivus, tačiau pažymėtina, kad būtent R. S., kaip atsargiam ir protingam daikto savininkui, kilo pareiga įsitikinti, kad automobiliu nebus daromi teisės pažeidimai. Vien tai, jog R. S. neįsitikino, kad M. G. neturi teisės vairuoti, nepaprašė jo parodyti vairuotojo pažymėjimą, rodo itin atsainų R. S. požiūrį ir pasyvumą saugant savo transporto priemonę. Remdamasis išvardintu, apygardos teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. automobilį M. G. perdavė savo valia, todėl negalima teigti, kad juo buvo disponuojama neteisėtai, todėl ši situacija negali būti vertinama kaip išskirtinė. Savininko teisės ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimo padarymui panaudojo daiktą (automobilį ar kt.), kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas, o šiuo atveju tokia išvada neišplaukia.
Apygardos teismas pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodoma Kauno apygardos teismo 2015-02-17 nutartis Nr. ATP-122-397/2015 negali būti laikoma analogiška, kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra identiškos. Nurodytoje nutartyje nustatyta, kad „G. Č. paėmė valdyti automobilį be savininko žinios“, todėl apygardos teismas konstatavo, „jog nei A. J., kurio vardu yra registruotas automobilis, nei L. Č., kuri yra faktinė automobilio savininkė, nėra atsakingi už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, o automobilio konfiskavimas nepagrįstai apribotų savininko nuosavybės teisę“. Nagrinėjamu atveju R. S. savanoriškai perdavė automobilio valdymą M. G., neįsitikinęs kad M. G. turi teisę vairuoti, elgėsi neatsakingai bei aplaidžiai, todėl negalima daryti išvados, jog šiuo atveju egzistuoja išskirtinė situacija, leidžianti neabejotinai konstatuoti, kad automobilio savininkas R. S. nebuvo atsakingas už jam priklausančio automobilio panaudojimą.
Remiantis tuo, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei įvertino visas bylos aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo tinkamai individualizuota, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, skundžiamu nutarimu, nepažeisdamas nusistovėjusios teismų praktikos, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skyrė papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.